Parengė mokytoja D. Sebeckytė Kompiuterio dalys
Kompiuterių rūšys Populiariausios ir daugiausiai darbui naudojamos kompiuterių rūšys yra dvi: stacionarus kompiuteris (angl. Desktop computer) ir nešiojamas kompiuteris (angl. Laptop). Ir nešiojamas, ir stacionarus kompiuteriai dar yra vadinami asmeniniais kompiuteriais. Darbui su kompiuteriu paįvairint ir pagreitnt yra sukurta įvairių prietaisų, kuriuos galime prijungt prie kompiuterio arba kurie yra pates kompiuterio viduje. Tai kompiuterio dalys.
Pirmosios pelės (nuo maždaug 1952 metų)
Pelės (nuo maždaug 1972 metų) Šios pelės yra ratukinės pelės (angl. Mechanical mouse), nes jų apačioje yra ratukas, kuriam sukinėjants ekrane juda pelės žymeklis.
Dabartinės pelės Šios pelės yra optnės pelės (angl. Optcal mouse). Apačioje jos ratuko neturi ten yra švieselė, kuri reaguoja į judesius, o tuo pačiu juda ir pelės žymeklis. Jos būna laidinės arba belaidės.
Pirmosios klaviatūros Klaviatūra atsirado anksčiau nei pelė. Taigi pirmieji asmeniniai kompiuteriai neturėjo pelės ir buvo valdomi vien tk klaviatūra.
Dabartinės klaviatūros Dabar yra naudojamos laidinės ir belaidės klaviatūros.
Klaviatūrų įvairovė Šiuolaikinės klaviatūros skiriasi ne vien tuo, kad jos būna belaidės ir laidinės. Yra įvairiausių klaviatūros klavišų išdėstymų, kurie yra paplitę tam tkrose šalyse. Kas tas klavišų išdėstymas? Klavišai klaviatūroje gali būt išdėliot nevienodai: gali būt sumaišytos vietomis raidės, kai kurie klavišai gali būt kitose vietose, negu mums įprasta. Kai kuriose klaviatūrose klavišų yra daugiau, kitose mažiau. Pagal raidžių išsidėstymą klaviatūros yra skirstomos į tpus, kurie yra pavadint pagal pirmąsias šešias klaviatūroje esančias raides:
AZERTY klaviatūra
QWERTY klaviatūra
Pirmieji monitoriai Monitorius, arba vaizduoklis, (angl. Monitor arba display) yra skirtas gaut vaizdą iš kompiuterio. Vaizdas yra matomas monitoriaus ekrane. Pirmųjų monitorių ekranas buvo ne tesus, o išgaubtas. Juose, kaip ir pirmuosiuose televizoriuose, nebuvo spalvų. Štai kaip atrodė pirmieji monitoriai:
Kineskopiniai monitoriai Tai yra seno modelio monitoriai, bet vis dar naudojami (daugiausia ten, kur jų dar nepakeitė naujesniais). Šie monitoriai yra kineskopiniai (angl. CRT Cathod Ray Tube). Jie taip vadinami yra todėl, nes monitoriaus gale buvo didelė lempa kineskopas, kurios dėka buvo galima ekrane matyt vaizdą.
Dabartiniai monitoriai Kadangi senesni monitoriai buvo dideli, su sunkiais kineskopais, atsiradus plokštems monitoriams, jie buvo pradėt vadint plokščiaekraniais. Tačiau visi dabartniai monitoriai yra su plokščiais ekranais, todėl jie nebėra taip vadinami. Dabartniai monitoriai yra skystųjų kristalų monitoriai (angl. LCD Liquid Crystal Display) bei plazminiai monitoriai (angl. PDP Plasma Display Panel).
Monitoriaus ekrano dydis ir skiriamoji geba Norint sužinot monitoriaus dydį, yra išmatuojama jo įstrižainė. Įstrižainė dažniausiai yra matuojama amerikietškais vienetais coliais (angl. Inches). Kuo didesnė monitoriaus ekrano įstrižainė, tuo didesnę skiriamąją gebą (angl. Resoluton) tam monitoriui galima nustatyt. Skiriamoji geba nurodo, kiek pikselių bus atvaizduojama ekrane. Pikselis (angl. pixel) tai vienas taškas ekrane. Pavyzdžiui, skiriamoji geba 1600x900 reiškia, kad monitoriuje yra rodoma 1600 pikselių per jo plot ir 900 pikselių per jo ilgį. Megapikselis tai milijonas pikselių. Megapikseliais būna nusakoma, kaip gerai gali fotografuot fotoaparatas.
Sisteminis blokas Sisteminis blokas (angl. System unit, computer case) yra pats kompiuteris. Jame yra sudėtos svarbiausios kompiuterio dalys, be kurių jis neveiktų. Jis dar gali būt vadinamas kompiuterio korpusu. Prie sisteminio bloko yra prijungiamos įvairios kompiuterio dalys, pvz. pelė, klaviatūra, monitorius ir kt.
Nešiojamas kompiuteris Nešiojamo kompiuterio sisteminis blokas yra po klaviatūra, nes ten viduje yra svarbiausios kompiuterio dalys. Ir nešiojamojo kompiuterio viduje, ir stacionaraus kompiuterio viduje yra tokios pat kompiuterio dalys, tačiau skirtumas tk tas, kad nešiojamo kompiuterio dalys yra žymiai mažesnės ir arčiau viena kitos sudėtos. Nešiojamas kompiuteris neturi monitoriaus jo ekranas yra sujungtas su pačiu kompiuteriu.
Maitinimo blokas Maitnimo blokas (angl. Power supply unit) maitna visas sisteminio bloko viduje esančias bei prie jo prijungtas kompiuterio dalis elektra.
Ventiliatorius Maitnimo bloke yra ventliatorius, arba aušintuvas (angl. Computer fan). Jis yra skirtas kompiuteriui vėdint, kad šis neužkaistų ir neperdegtų. Ventliatorių būna ne vien maitnimo bloke jų gali būt ir ant kitų kompiuterio viduje esančių dalių, pavyzdžiui, ant vaizdo plokštės. Kad kompiuteris būtų dar geriau vėdinamas, galima įsigyt papildomų ventliatorių ir įmontuot juos į sisteminį bloką.
Ką įjungti pirma? Įjungiant stacionarų kompiuterį yra visiškai nesvarbu, ką įjungsime pirma sisteminį bloką ar monitorių. Jie abu yra nepriklausomi vienas nuo kito ir jungiami į atskiras rozetes. Kurį norime, tą pirma ir įjungiame. Žinoma, įjungus monitorių ir neįjungus sisteminio bloko, monitoriuje nieko nerodys. Ir atvirkščiai įjungus sisteminį bloką, bet neįjungus monitoriaus, taip pat nieko nematysime.
Diskų skaitytuvas Diskų skaitytuvas (angl. CD-ROM, DVD-ROM arba BDROM) yra skirtas nuskaityt diskams arba įrašyt į juos informaciją. Jis yra sisteminio bloko viduje.
Papildomos kompiuterio dalys Prie kompiuterio gali būt prijungiamos įvairios kompiuterio dalys, kurios yra nebūtnos: tai reiškia, kad be jų kompiuteris kuo puikiausiai veikia. Prie kompiuterio galima prijungt kolonėles, ausines, kamerą, mikrofoną, fotoaparatą, spausdintuvą, skaitytuvą, vairalazdę, žaidimų pultelį, midi klaviatūrą ir t. t.
Spausdintuvas ir skaitytuvas Spausdintuvas (angl. Printer) atspausdina popieriaus lapą iš kompiuterio ekrane esančio vaizdo (teksto ar paveikslėlio), o skaitytuvas (angl. scaner) atvirkščiai popieriaus lape esant vaizdą perkelia į kompiuterio ekraną.
Kitos kompiuterio dalys Kompiuterio viduje yra dar daug kitų dalių, tačiau apie jas mokysimės šiek tek vėliau.