LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Justas Česnulevičius NUTEISTŲJŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO VADYBA LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ĮSTAIGOSE Magistro darbas (Švietimo vadyba ir lyderystė) Mokslinio darbo vadovas: doc. dr. Kęstutis Trakšelys Vilnius, 2017
TURINYS ĮVADAS... 2 PAGRINDINĖS SĄVOKOS... 6 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 7 1. Nuteistųjų švietimo organizavimo laisvės atėmimo vietų įstaigose teorinės įžvalgos... 9 1.1. Lietuvos penitencinės sistemos kaip auklėjimo samprata.... 9 1.2. Nuteistųjų švietimo organizavimo vadybos galimybės ir švietimo prieinamumas.... 13 1.3. Nuteistųjų dalyvavimo švietimo procese laisvės atėmimo vietose motyvacija ir poreikiai.... 16 1.4. Mokyklų steigimo teisinis reglamentas laisvės atėmimo vietose.... 20 1.5. Nuteistųjų laisvės atėmimo vietų įstaigų savišvietos galimybės ir būdai.... 24 2. Tyrimo metodologija... 29 2.1. Tyrimo metodika ir jo organizavimas... 29 2.2. Tyrimo instrumentas... 30 2.3. Respondentų atranka ir tiriamųjų charakteristikos... 31 2.4. Tyrimo etika... 36 3. Nuteistųjų švietimo organizavimo laisvės atėmimo vietų įstaigose empirinio tyrimo rezultatai... 37 3.1. Įstatymų, reglamentuojančių nuteistųjų švietimą, apžvalga... 37 3.2. Laisvės atėmimo vietų mokyklos steigimas (Vilniaus mokymo centro pavyzdys)... 41 3.3. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis asmenų edukaciniai poreikiai... 45 IŠVADOS... 55 REKOMENDACIJOS... 57 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 58 ANOTACIJA... 63 ABSTRACT... 63 SANTRAUKA... 64 SUMMARY... 65 DISKUSIJA... 66 PRIEDAI... 67 1
ĮVADAS Temos aktualumas. Nuteistųjų mokymas viena iš prioritetinių Mokymosi visą gyvenimą strategijos krypčių, kurioje akcentuojama suaugusiųjų bendrųjų gebėjimų ugdymo svarba, atkreipiamas dėmesys į socialines grupes, įskaitant asmenis laisvės atėmimo vietose, kurių integracijos į visuomenę klausimas kaip niekad aktualus. Pasak Europos kriminologų asociacijos pirmininko, Vokietijos Greifsvaldo universiteto prof. Dr. Frieder Dünkel 1, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 315 įkalintųjų. Mūsų šalį Europoje lenkia tik Rusija (467 įkalintųjų) ir Baltarusija (335 įkalintieji). Vokietijoje šis skaičius siekia tik 76. Neabejojama, kad nuteisti ir savo bausmę įkalinimo įstaigose atliekantys asmenys yra svarbūs instituciniu požiūriu, norint sumažinti nusikaltimų skaičių ir užtikrinti saugesnę visuomenę. Valstybinės švietimo strategijos, patvirtintos 2013 2022 m. laikotarpio nuostatuose (Valstybės žinios, 2003, Nr. 71-3216) įžvelgiamas Europos Sąjungos strategines kryptis, kurios žmonių socialinę gerovę ir pažangą sieja su investicijomis į žmones, jų kuriamą produktą. Lietuvos švietimo vizija teigia, kad kiekvienas žmogus nežiūrint į jo amžių, socialinio statuso, Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa, kur mokytis. Šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės švietimo įstaigos (Valstybės žinios, 2013-12-30, Nr. 140-7095). Kaip teigiama Valstybinės švietimo strategijos nuostatuose, investicija į žmogų sukuria palankią nišą valstybės gerovės kūrimui ir puoselėjimui, stiprinant visuomenę, jos kūrybines galias, išsaugant tautos tapatybę, brandinant pilietinę visuomenę, didinant žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą. Taip pat švietimo skatinimas ir prieinamumas gali užkirsti kelią tokių socialinių negandų kaip nedarbas, socialinė atskirtis, ligos, skurdas ir nusikaltimai. Kalbant apie nusikaltimus, nuteistųjų mokymas yra viena iš prioritetinių Mokymosi visą gyvenimą strategijos krypčių (Valstybės žinios, 2008-10-23, Nr. 122-4647), skatinančių suaugusius žmones siekti išsilavinimo, kaupti bendrąsias kompetencijas, net jeigu jie kali laisvės atėmimo vietose, atlieka bausmę ar laukia teismo. Ypatingą reikšmę į nuteistųjų mokymą turi požiūris į juos. Žmogaus teisės tvirtina, kad nuteisti žmonės nėra beviltiški nusikaltėliai, kurie nieko nesugeba ir nemoka, gyvena iš socialinių pašalpų. Pakeitus požiūrį galime tikėtis, kad nusikaltėliai gali tapti tokiais pat gyventojais, mokesčių mokėtojais kaip ir mes, dirbti įprastus darbus, kurti šeimas, gyventi normalius gyvenimus, tapti tokiais pat tikrais bendruomenės nariais. Išsilavinimas ir švietimas yra 1 http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/2298 2
svarbūs planuojant nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir integracijos procesus. Lietuvos pažangos strategijoje 2 Lietuva 2030 (Valstybės žinios, 2012-05-30, Nr. 61-3050) viena iš prioritetinių sričių yra sumanios visuomenės kūrimas, kuris numatomas per švietimo ir lavinimo prizmę, numatant galimybę individui nepriklausomai nuo amžiaus siekti išsilavinimo, kaupti kompetencijos bagažą. Dokumente išskirtas atskiras dėmesys socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms nuteistiesiems. Taip pat projekte teigiama, kad Lietuva yra pakankamai pažengusi švietimo prieinamumo srityje (pvz., pagal jaunimo vidurinio ir aukštojo išsilavinimo lygius), tačiau pabrėžiamos probleminės sritys, susijusios su suaugusiųjų ir socialiai pažeidžiamų asmenų nepakankamu švietimu, neužtikrinančiu lygių galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vadinasi, socialiai pažeidžiamų asmenų 3trauktiems į visuomenę projekcija numatoma per švietimą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Valstybės žinios, 2011, Nr. 38-1804) 24 straipsnio trečiame punkte teigiama, kad kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja teisę į pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą. To paties įstatymo 33 straipsnyje įteisintas švietimo prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms nepritekliuje gyvenančioms šeimoms, pabėgėliams, iškritusiems iš švietimo sistemos vaikams, be darbo sėdintiems žmonėms, turintiems priklausomybių, taip pat grįžusiems iš pataisos įstaigų asmenims. Lietuvos švietimo įstatymo redakcijos (Valstybės žinios, 2011, Nr. 38-1804) 33 straipsnis nurodo, kad socialinę atskirtį patiriantys asmenys turi teisę gauti švietimo paslaugas, nepriklausomai kokiai kategorijų žmonių jie priklauso. Iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvoje švietimo sistema kuriama taip, kad ji būtų pasiekiama kiekvienam asmeniui, šiuo atveju neaplenkiant įkalinimo įstaigų. Globalizacijos procesai nuolat keičiantys darbo rinką iš žmonių reikalauja kompleksinių gebėjimų, nuolat tobulintis, kad individas galėtų nesunkiai atrasti save, matyti save kokios nors profesijos atstovu. Tačiau tokių įgūdžių įgijimas yra pakankamai sudėtingas procesas asmenims atliekantiems bausmes už nuskalstamas veikas laisvės atėmimo vietose, reikalaujantis specialistų pagalbos ir paramos. Nuteistųjų švietimas yra viena pagrindinių teisių, kuri turi būti suteikta kiekvienam nuteistajam. Toks laisvės suvaržymas būtų panaudotas kryptingiems ir naudingiems tikslams pasiekti nuteistąjį ugdant. Vis didėjantis nusikaltėlių skaičius, jų integracijos problemos ir prioritetinės švietimo kryptys leidžia iškelti mokslinę problemą: kaip organizuoti ugdymą laisvės atėmimo vietose, kad didėtų nuteistųjų motyvacija sprendžiant pakartotinio nusikalstamumo problemą? 2 Valstybinė švietimo strategija 2013 2022 metams (Valstybės žinios, 2003, Nr. 71-3216). 3
Tyrimo objektas. Švietimo organizavimas laisvės atėmimo vietose. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir ištirti švietimo organizavimo vadybos aspektus laisvės atėmimo vietose. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai išnagrinėti švietimo organizavimo aspektus. 2. Išryškinti švietimo organizavimo ypatumus laisvės atėmimo vietose. 3. Atlikus tyrimą nustatyti švietimo vadybos galimybes ir problemas laisvės atėmimo vietose. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė. Dokumentų (content) analizė. Kiekybinis tyrimas (apklausa). Statistinė duomenų analizė (taikytos šios programos: SPSS Statistics 2.0; Microsoft Office Excel 2010; Microsoft Office 2010). Teorinis naujumas. Tyrimas naujas savo teoriniu pagrindu nuteistųjų švietimo organizavimo vadyba laisvės atėmimo vietose. Naujas požiūris į tokių mokyklų steigimą, veiklos organizavimą ir vadybą gali tapti pagrindu tolimesniems edukologiniams tyrimams. Praktinis reikšmingumas. Laukiami tyrimo rezultatai atskleis švietimo organizavimo vadybos ypatumus laisvės atėmimo vietose. Taip pat šioje įstaigoje tai pirmas atliekamas tyrimas, tad bus naudinga susipažinti ir įstaigos administracijai su tyrimo duomenimis bei surinkta moksline literatūra. Tyrimo imtis. Tyrimo anketas užpildė 100 nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmes Vilniaus mieste esančios pataisos įstaigos: Lukiškių tardymo izoliatoriuje, Vilniaus Pirmuosiuose ir Antruosiuose pataisos namuose. Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, darbo anotacija ir santrauka lietuvių bei anglų kalbomis, 4
diskusija ir priedai. Darbo apimtis (be priedų) 65 puslapiai, 27 paveikslai, remiamasi 55 literatūros šaltiniais. 5
PAGRINDINĖS SĄVOKOS Švietimo vadyba veikla, kuria organizuotai siekiama užsibrėžtų švietimo sistemos ir atskirų švietimo organizacijos tikslų. (R. Želvys, 2001) Nuteistųjų mokymas - tai viena iš prioritetinių Mokymosi visą gyvenimą strategijos krypčių, kurioje akcentuojama suaugusiųjų bendrųjų gebėjimų ugdymo svarba, atkreipiamas dėmesys į socialinės atskirties grupes, įskaitant asmenis, laikomus laisvės atėmimo vietose, kurių integracijos į visuomenę klausimas kaip niekada aktualus. (L. Sajienė, V. Targamadzė, 2008) Švietimas veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 1991) Poreikis - reikmė, ko nors reikiamybė, būtinumas. Apie poreikių egzistavimą sprendžiama iš elgesio. Sąmoningai jaučiamas poreikis skatina veiklą ir norą pasiekti tikslą. Tikslas šiuo atveju priemonė savo poreikių patenkinimui. (B. Jatkauskienė, 2012) Mokymasis visą gyvenimą Europos švietimo strategijos pagrindinis principas. Jis apima bendrą tikslą užtikrinti mokymosi galimybes visą gyvenimą, siekiant išsaugoti darbingumą ir socialinę įtrauktį. (B. Jatkauskienė, G. Tolutienė, 2012) Penitencinė sistema objektyviai esanti bausmių vykdymo sistemos vidinė sandara, vienos bausmių vykdymo sistemos padalijimas į tarpusavyje susijusias ir kartu diferencijuotas pavienes institucijas. (G Švedas, 2004) 6
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Žmogaus pasikeitimo kryptys. 2 pav. Motyvacijos kontinuumas. 3 pav. Motyvacijos faktoriai anot Castelloe. 4 pav. Socialinės ir psichologinės reabilitacijos specialistų įtaka nuteistųjų bendruomenės nariui. 5 pav. Socialinių mokslų tyrimo principai ir jų eiga. 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį. 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių. 8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tautybes. 9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaikų turėjimą 10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą. 11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal teistumą. 12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal laisvės atėmimo bausmių skaičių. 13 pav. Nusikaltimai, už kuriuos respondentai atlieka bausmes. 14 pav. Kalinių skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų Europos regione. 15pav. Vilniaus mokymo centro filialai. 16 pav. Nuteistųjų mokymo tvarkos. 17 pav. Nusikaltimo pobūdis, už kurį respondentai atlieka bausmę. 18 pav. Respondentų amžius. 19 pav. Nuteistiesiems labiausiai patikę mokytis dalykai. 20 pav. Labiausiai pravertę dalykai. 21 pav. Dažniausios problemos su kuriomis susiduria respondentai. 22 pav. Mėgstamos laisvalaikio veiklos. 23 pav. Trūkumai siekiant tenkinti savo poreikius. 24 pav. Pajamų gavimas ir įsidarbinimas. 25 pav. Galimybė mokymosi dirbti kompiuteriu ir užsienio kalbų laisvės atėmimo vietoje. 7
26 pav. Norimas įgyti respondentų išsilavinimas. 27 pav. Išsilavinimo prasmė pagal nuteistuosius. 8
1. Nuteistųjų švietimo organizavimo laisvės atėmimo vietų įstaigose teorinės įžvalgos 1.1. Lietuvos penitencinės sistemos kaip auklėjimo samprata. Lietuvos penitencinė sistema apibrėžiama vartojant bausmes vykdančių institucijų terminą. Bausmes vykdančių institucijų sistema tai objektyviai esanti bausmių vykdymo sistemos vidinė sandara, vienos bausmių vykdymo sistemos padalijimas į susijusias tarpusavyje ir kartu diferencijuotas pavienes institucijas. Bausmes vykdančių institucijų sistemą galima apibrėžti ir kaip valstybės institucijų, įstaigų, ir pareigūnų, taip pat valstybės įgaliotų asmenų, atsakingų už kriminalinių bausmių įgyvendinimą, visumą 3 (Švedas, Blaževičius, Dermontas, 2004). Visose laisvės atėmimo vietose, šalia bausmių vykdymo vyksta socialinės reabilitacijos veikla, socializacijos kursai. Socializacijos sampratą Lietuvoje tyrinėjo I. Leliūgienė (2003, p. 284-286), kuri teigė, kad socializacija kaip procesas, mechanizmas, kurio dėka asmuo nuo pat mažų dienų įgauna žinių apie įvairaus elgesio subtilybes, išsiugdo suprantamus ir visuomenei tinkamus ir priimtinus įgūdžius, išmoksta laikytis visuomeninių taisyklių, perima kultūros vertybes, kad galėtų sėkmingai pritapti visuomenėje. Anot Gordono (2005) svarbiausias šių įstaigų tikslas paruošti nusikaltėlius naujam gyvenimui, tapti dorai gyvenančiais, mokesčius mokančiais piliečiais, kurie nelinktų nusikalti, daryti nusikalstamas veikas 4. Taip tirdama socializacijos aspektus, didelį indėlį įnešė A. Juodaitytė (2002), kuri išskyrė pirminę ir antrinę socializacijas. Autorės teigimu, pirminė socializacija formuojasi dar vaikystėje. Antrinė socializacija paauglystėje ir brandaus amžiaus žmogaus, kuris turėdamas tam tikrų socialinių žinių gali save išreikšti darbinėje veikloje, hobyje. Antrinė socializacija priskiriama resocializacijai, kurios bloką sudaro žinių, vertybių, normų, idealų, statusų, vaidmenų, įgūdžių įgijimas. Anot Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų socialinės adaptacijos 2004 2007 metams programoje (Žin., 2005, Nr. 40-1290) nuteistaisiais vadinami tokie asmenys, kurie atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Sh. Maruna (2001) teigia, kad pačios perauklėjimo programos, naudojamos penitencinėje sistemoje nėra veiklios. Daug svarbesnę įtaką tam daro žmogaus darbas su juo pačiu (saviugda, savišvieta, savęs vertinimas, naujų savų gebėjimų raiška). Šioje vietoje pagalbą reabilitacijai teikia suaugusiųjų švietimo centrai, kuriami laisvės atėmimo vietose. Juose 3 Dermontas, Julius. V. Penitencinė teisė. Nuteistojo socialinė reabilitacija. Jurisprudencija, 2004, t. 51(43); 108 123. 4 GORDON, E.F. Parenthood as rehabilitation for convicts. Iš: Christian Science Monitor, 97 (112), 2005, p. 8 8. 9
suaugusieji nuteistieji turi galimybę mokytis profesinėje mokykloje, arba visą savo laiką skirti mokslams vidurinėje mokykloje. Nuteistų asmenų resocializacijos lūkesčius tirdami R. Katinaitė ir R. Prakapas (2006) nustatė, kad nusikaltimus dažniau padaro žmonės neturėdami vidurinio išsilavinimo, o tuo tarpu žmonės turėdami aukštesnį išsilavinimą nusikaltimų daro mažiau. Tokie tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad mokykla laisvės atėmimo vietoje suteikia ne tik žinių ir gebėjimų, bet veikia kaip pačios penitencinės sistemos auklėjimo dalis, blokas kuris yra toks pat svarbus, kaip socialinė reabilitacija ar kitos. Kaip vieną iš pagalbos programų nuteistiesiems J. Dermontas (2004) išskiria pedagogines priemones, tokias kaip: elementarius pradinius kursus, individualią pedagoginę pagalbą, bendrojo lavinimo kursus, mokslus bendrojo lavinimo mokykloje, mokslus aukštojoje mokykloje, mokslus eksternu, neakivaizdinius kursus, užsienio kalbų kursus ir kitas pedagogines priemones. Žinant, kad bendrojo lavinimo ir profesinis ugdymas yra organizuojamas laisvės atėmimo vietose, reikia išmanyti teisinius šių įstaigų ypatumus, suvokti jų funkcijas, tikslus ir skirtumus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių valdymo kodeksu (LR BVK), subjektus, vykdančius bausmes galima suskirstyti į: 1. Specializuotas valstybės institucijas, kurių tiesioginė paskirtis ir pagrindinė veikla yra vykdyti kriminalines bausmes; 2. Kitus bausmių vykdymo teisinių santykių dalyvius, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su kriminalinių bausmių vykdymų. Specializuotos valstybės penitencinės institucijos, kurių tiesioginė paskirtis ir pagrindinė veikla yra vykdyti kriminalines bausmes, yra šios: 1. Pataisos įstaigos. LR BVK nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atvirosios kolonijos. Šioms pataisos įstaigų rūšims taip pat prilygintos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninė (LR BVK 21 straipsnis). 2. Areštinės. LR BVK nustato, kad arešto bausmę nustato areštinės (LR BVK 20 straipsnis). 3. Pataisos inspekcijos. LR BVK nustato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdo pataisos inspekcijos (LR BVK 21 straipsnis). 10
Valstybės institucijos ir kiti bausmių vykdymo teisinių santykių dalyviai, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su kriminalinių bausmių vykdymu, yra šie: Kardomojo kalinimo vietos (suimtųjų namai). Pagal LR BVK nuteistieji, kuriems pirmą kartą paskirtas laisvės atėmimas ir šią bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus. 1. Antstolis. LR BVK nustato, kad baudą priverstinai išieško antstolis (LR BVK 16, 17 straipsnis). 2. Policija. LR BVK nustato, kad laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcijos, tačiau į bausmės vykdymo procedūrą traukia policiją, kuri, neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą (LR BVK 19 str. 2 skirsnis). 3. Kiti bausmių vykdymo teisinių santykių dalyviai (nuteistojo darbdavys, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaiga, įmonė, nevalstybinė organizacija arba institucija). LR BVK nustato, kad nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą dieną po nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju, arba atleidžia jį iš valstybinės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu, ir nuteistojo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime tiksliai pagal teismo nuosprendį įrašo, kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kokį darbą arba pareigas jam atimta teisė dirbti arba eiti. Lietuvoje Respublikoje bausmes ir socialinę reabilitaciją vykdančių institucijų sistemą (penitencinę sistemą) sudaro Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, areštinės, pataisos įstaigos (pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninė, atviroji kolonija), pataisos inspekcijos, tardymo izoliatoriai, valstybės įmonės prie pataisos įstaigų, Kalėjimų departamento mokymo centras (A. Gončarkas, 2009). Teisingumo ministerija tiesiogiai įgyvendina valstybės baudžiamąją ir bausmių vykdymo politiką, organizuoja teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimą, kryptingai vykdo teisinių institucijų reformą, rengia Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus, padeda kartu su kitomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, atlieka kitus uždavinius. 11
Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga, organizuojanti kardomojo kalinimo (suėmimo) ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą, atlieka kitus uždavinius ir funkcijas, nustatytus Kalėjimo departamento prie LR teisingumo ministerijos nuostatuose. Kalėjimų departamentui vadovauja direktorius, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų teisingumo ministras. Atviroji kolonija. Tai atvirojo tipo pataisos įstaiga, kurioje nuteistieji laikomi be apsaugos, bet prižiūrimi. Laikomi asmenys nuteisti už nesunkius tyčinius ir netyčinius nusikaltimus. Dieną nuteistieji gali išeiti už įstaigos ribų. Šiuo metu yra tik viena tokio tipo pataisos įstaiga Pravieniškių 2 ieji pataisos namai. Pataisos namai. Tai pagrindinė pataisos įstaiga, kurioje vykdoma laisvės atėmimo bausmė. Šiose pataisos įstaigose atlieka bausmę dauguma nuteistųjų laisvės atėmimu. Šiuo metu Lietuvoje yra 9 tokio tipo įstaigos: Alytaus, Kybartų, Marijampolės, Panevėžio, Pravieniškių 1 ieji, Pravieniškių 2 ieji, Pravieniškių 3 ieji, Vilniaus 1 ieji ir Vilniaus 2 ieji pataisos namai. Nepilnamečių pataisos namai. Šioje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai bei nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų ir yra ėmę taisytis, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis dvidešimt vieneri metai (LR BVK 81 straipsnis). Gydymo ir pataisos namai. Bausmę atlieka nuteistieji laisvės atėmimu, sergantys infekcinėmis ligomis. Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Į šią pataisos įstaigą laikinai perkeliami nuteistieji laisvės atėmimu iš kitų pataisos įstaigų, kai jiems reikalinga specializuota medicinos pagalba, kurios negali užtikrinti pataisos namų (kalėjimo) sveikatos priežiūros tarnyba. Kalėjimas. Ši pataisos įstaiga pasižymi sustiprinta nuteistųjų priežiūra ir apsauga, nutiestieji yra laikomi kamerose. Šioje įstaigoje bausmę atlieka patys pavojingiausi asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tardymo izoliatoriai. Pagal suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnį suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose 5 (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Valstybės žinios, 2008, Nr. 81-3172). Šių įstaigų pagrindinė paskirtis yra suimtųjų laikymas, tačiau jose laisvės atėmimo bausmę gali atlikti asmenys, palikti ūkio darbams kardomojo kalinimo vietos direktoriaus įsakymu, jei ne rašytinis šių nuteistųjų sutikimas (LR BVK 68 straipsnis). Apibendrinant penitencinės sistemos auklėjimo svarbą galima teigti, kad tai labai kompleksiška, iš daugybės skirtingų blokų sudaryta sistema, kurios vienas iš esminių blokų yra švietimas (bendrojo lavinimo, profesinis, savišvietos ir t.t.). 5 Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Valstybės žinios, 2008, Nr. 81-3172. 12
Švietimo organizavimas laisvės atėmimo vietose nepriklausomai nuo jos tipo duoda teigiamus rezultatus. Išskiriant būtina paminėti ne tik pagrindinius žinias patvirtinantį atestatą, kompetencijas ir gebėjimus, bet ir tokius svarbius socializacijos įgūdžius kaip santykių kūrimą, palaikymą. Atlikti tyrimai parodė, kad nusikaltimus dažniau padaro žmonės neturėdami vidurinio išsilavinimo, o tuo tarpu žmonės turėdami aukštesnį išsilavinimą nusikaltimų daro mažiau. Tokie tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad mokykla laisvės atėmimo vietoje suteikia ne tik žinių ir gebėjimų, bet veikia kaip pačios penitencinės sistemos auklėjimo dalis, blokas kuris yra toks pat svarbus, kaip socialinė reabilitacija ar kitos. 1.2. Nuteistųjų švietimo organizavimo vadybos galimybės ir švietimo prieinamumas. Nuteistieji sudaro nemažą socialinę grupę, todėl jų mokymas yra labai svarbus. Profesinių ir bendrųjų žinių suteikimas, taip pat parengimas savarankiškam gyvenimui po paleidimo sėkmingos integracijos į visuomenę užtikrinimas. Kaip teigia amerikiečių mokslininkai (D. Karpowitz, M. Kenner; 1995) visiems žmonėms, turintiems kriminalinių įrašų, reikia atverti mokyklos duris. Taigi, tiek moksle, tiek praktikoje pripažįstama, kad viena iš svarbiausių priemonių, galinčių pagerinti nuteistųjų reintegraciją į visuomenę, tai jų mokymas, socialiai reikšmingų gyvenimo ir praktinių įgūdžių formavimas ir stiprinimas. Taip pabrėžtina, kad galiausiai, mokymasis gali pakeisti nusikaltusių požiūrį į savo propaguojamą gyvenimo būdą, jį keisti (L. Lochner, M. Moretti, 2001). Laisvės atėmimo vietose būtina sudaryti tokias bausmės atlikimo sąlygas, kurios skatintų nuteistuosius pozityviai elgtis bausmės atlikimo atveju ir nenusikalsti atlikus bausmę. Tai vienas iš pagrindinių ir strateginių kalėjimų departamento tikslų. Tiek mokymas, tiek socialinės reabilitacijos procesas organizuojamas programiniu principu. Teisės aktų nurodyta tvarka, mokyklos steigimą laisvės atėmimo vietose kuruoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra įsikūrusi laisvės atėmimo įstaiga. Apie poreikį įkurti mokyklą informuoja Kalėjimų departamentas. Svarbu paminėti, kad laivės atėmimo vietų mokyklų valdymas ir vadyba specifiškai skiriasi priklausomai nuo kalinimo įstaigos tipo (P. Leone, M. Wilson, 2008). Laisvės atėmimo vietų mokykla dirba pagal tuos pačius švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus ir bendrąsias programas. Jie vykdo pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamai specialiojo ugdymo programas. Organizuojant švietimą nuteistiesiems turi būti atsižvelgiama į nuteistųjų darbo laiką. Jei šis dirba laisvės atėmimo vietoje, mokymas mokykloje turi būti organizuojamas pamainomis. ir 13
Nuteistųjų mokymas vykdomas specialiai tam įrengtose klasėse, kuriose asmenys, mokydamiesi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas kasdienio mokymosi būdu arba neakivaizdžiai mokosi. Šios klasės pritaikomos ir tiems asmenims, kurie mokosi aukštosiose mokyklose. Švietimą organizuoti leidžiama ir savarankiškai. Savarankiškas asmenų mokymas organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 6. Įkalintiems asmenims, kurie mokosi savarankiškai, individualios konsultacijos organizuojamos klasėse, o jeigu tokių galimybių nėra, įkalintojo asmens kameroje. Įkalintiems asmenims, kuriems yra paskirta drausminė nuobauda - uždaryti į baudos ar drausmės izoliatorius, karcerį, arba perkelti į kamerų tipo patalpas, perkelti į drausmines grupes į pamokas nėra vedami. Jiems sudaromos savarankiškos sąlygos pasirengti atsiskaitymams už laikotarpį, kurį jie nebuvo pamokose. Mokymas organizuojamas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos paskirtiems nuteistiesiems, jeigu kalinimo įstaiga sugeba organizuoti patį mokymą atskirai nuo kitų suimtųjų. Nuteistųjų suaugusiųjų mokymas: a) Mokymas bendra tvarka. Suaugusiųjų įkalintų asmenų bendrasis lavinimas organizuojamas pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamas specialiojo ugdymo programas. b) Mokymas neakivaizdine tvarka. Suaugusiems įkalintiems asmenims sudaromos sąlygos mokytis neakivaizdiniu būdu pagal Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašą 7. c) Mokymas moduline tvarka. Suaugusiems įkalintiems asmenims sudaromos sąlygos mokytis neakivaizdiniu būdu pagal Modulinio mokymosi tvarkos aprašą 8. 2007 m. gruodžio 21 d. atsivėrus Europos sienoms ir Lietuvai įstojus į Šengeno zoną, Lietuvos kalėjimuose padaugėjo užsieniečių, nemokančių lietuvių kalbos. Todėl laisvės atėmimo vietų mokyklos gali organizuoti užsieniečių, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, nemokančių lietuvių kalbos, parengimas mokyti pagal bendrojo lavinimo programas, vadovaujantis užsieniečių ir 6 2003 m. vasario 25 d. įsakymas nr. 258. Valstybės žinios, 2003, Nr. 33-1397;2007, Nr. 95-3860. 7 Patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1757. Valstybės žinios, 2007, Nr. 95-3895. 8 Patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1756. Valstybės žinios, 2007, Nr. 95-3858. 14
Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose mobiliose grupėse 9. Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimas. Pasiekimų patikrinimas. Įkalintųjų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai organizuojami ir vykdomi mokyklose, kuriose įkalinti asmenys mokosi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Už pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą atsakingas mokyklos direktorius. Įkalintiems asmenims išduodami atitinkami mokymosi apsiekimų dokumentai: Išėjusiems pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas; Išėjusiems vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiems brandos egzaminus brandos atestatas; Išėjusiems pradinio, pagrindinio, vidurinio migdymo programos dalį, specialią programą ar neišlaikiusiems brandos egzaminų, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Visi minėti mokymosi pasiekimų dokumentai saugomi įkalintų asmenų asmens bylose ir išduodami asmenims, kai jie paleidžiami iš laisvės atėmimo vietos. Laisvės atėmimo vietų mokykla dirba pagal tuos pačius švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus ir bendrąsias programas. Jie vykdo pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamai specialiojo ugdymo programas. Nuteistųjų mokymas vykdomas specialiai tam įrengtose klasėse, kuriose asmenys, mokydamiesi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas kasdienio mokymosi būdu arba neakivaizdžiai mokosi. Šios klasės pritaikomos ir tiems asmenims, kurie mokosi aukštosiose mokyklose. Laisvės atėmimo vietų mokykla, planuodama pamokų ir būrelių veiklą turi prisitaikyti prie nuteistųjų darbo laiko, socialinės reabilitacijos užsiėmimų grafiko, todėl kartais nuteistųjų švietimas vyksta pamainomis. Vienos grupės turi pamokas nuo ryto iki pietų laiko, kitos nuo pietų iki pavakario. 9 Patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800. Valstybės žinios, 2005, Nr. 109-3991. 15
1.3. Nuteistųjų dalyvavimo švietimo procese laisvės atėmimo vietose motyvacija ir poreikiai. Į klausimą kodėl suaugusieji mokosi, vieningo atsakymo nėra. Štai, A. M. Juozaitis (2000) į klausimą įvardija kaip retorinį. Kad subrendęs asmuo galėtų pradėti mokytis, visų pirma reikia vidinės motyvacijos. Dalis autorių (T. Jarvis, 2001) teigia, kad suaugusiųjų mokymasis siejasi su šiuolaikinės visuomenės socialumu. B. H. Lemme (2003) nuomone, mokymosi reikalavimai, galimybės rinktis ir sąlygos dažnai priklauso nuo suaugusiųjų socialinių, kultūrinių, ekonominių aplinkybių. Baudžiamojoje justicijoje nuteistųjų motyvacija apibrėžiama kaip pasirengimo ir noro pasikeisti būsena 10. Ši nuteistųjų būsena parodo, kaip žmogus suvokia pasikeitimo būtinybę ir ar yra pasiruošęs imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, dalyvauti elgesio korekcijos programoje. Nuteistųjų motyvacija gali būti suprantama ir kaip naujo elgesio tikimybė 11. Todėl galima teigti, kad motyvacija yra pagrindinis sėkmės rodiklis dirbant su nuteistojo elgesio korekcija kokioje nors programoje, nes ilgalaikiai elgesio pokyčiai yra neįmanomi be žmogaus noro juos pasiekti. Motyvacija laikui bėgant kinta, keičiantis padėčiai, pasikeitus žmogaus gyvenimui, ji gali svyruoti. Motyvaciją gali pakeisti ir išoriniai veiksniai, nauji veiksniai, reikšmingos aplinkybės (R. Bandzevičienė, 2009). Pavyzdžiui, nuteistasis sužino, jog jo šeima nori jį palikti dėl jo smurtinio elgesio, todėl jis turi motyvą išsaugoti šeimą, užsirašyti į elgesio korekcijos programą. Kadangi motyvacija yra kintama, todėl ją padedant specialiajam darbuotojui galima keisti. G. Tolutienė ir A. Jovarauskaitė analizuodamos suaugusiųjų mokymo poreikius, pastebi kad žmogaus gyvenimo patirtis formuoja mokymosi motyvaciją, susijusią su mokymosi tikslais, nes jų apklaustų respondentų poreikį mokytis nulėmė patirties veiksnys. Kad suaugusiųjų mokymosi motyvaciją lemia profesiniai interesai patvirtina ir K. Trakšelio (2011) tyrimas, nustatęs kad 41 proc. respondentų mokosi tam, kad išsaugotų darbo vietą, o 49 proc. mokosi planuodami keisti profesiją, nes įgyta profesija nėra paklausi darbo rinkoje. Atlikti tyrimai leidžia suprasti, kad 2004 2011 metų laikotarpiu motyvacijos priežastys yra panašios. Kalbant ir išskiriant nuteistųjų asmenų motyvaciją, motyvacijos vaidmuo švietime, nuteistųjų justicijoje 12 vis labiau pabrėžiamas tyrimais ir praktikoje. Tyrimais nustatyta, kad: 10 Ginsburg J. I. D., Mann R. E., Rotgers F., Weeks J. R. Notivational Interviewing with Criminal Justice Populations. In: Miller W. R., Rollnick S. Motivational Interviewing. Preparing People for Change. New York, 2002. 11 Bendzevičienė R. Penitencinė psichologija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009. 12 Walters S. T., Clark M. D., Gingerich R., Meltzer M. L. A G For Probation and Parole. Motivating Offender for Change. Washington, 2007. 16
Motyvacija prognozuoja veiksmus, kiek tikėtina, kad asmuo inicijuos ir atliks tam tikrus veiksmus. Motyvacija nėra garantija, bet ji padidina veiksmų tikimybę. Motyvacija yra specifinis elgesys. Žmogus vieniems veiksmams gali būti motyvuotas, o kitiems ne. Pavyzdžiui, nusikaltėlis gali būti pasiruošęs lankyti šeimos terapiją (nes mano, kad tai jam padės išsaugoti šeimą) ir mokėti mokesčius (nes jam atrodo, kad tai lengva padaryti), tačiau visiškai nėra pasiruošęs dalyvauti alkoholio priklausomybės programoje (nes mano, kad neturi tos problemos). Motyvacija kintama. Ji nėra pastovus bruožas, kaip žmogaus ūgis ar akių spalva. Ji gali didėti arba mažėti. Žmonės dažnai pasikeičia po svarbių jų gyvenimuose nutikusių momentų, pavyzdžiui, vaiko gimimo. Motyvacija sąveikaujanti. Kalbėjimas su programos vadovu gali padidinti arba sumažinti nusikaltėlio motyvaciją. Per pokalbį galima sužinoti, kaip nusikaltėlis gali reaguoti į jo elgesio būsimą pasikeitimą. Motyvacija gali būti nulemta tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių, tačiau vidinės motyvacijos pokyčiai paprastai tunka ilgai. Vidiniai veiksniai parodo, kaip veiksmai dera su asmens vertybėmis, tikslais. Elgesio korekcijoje vidiniai ir išoriniai veiksniai eina kartu siekdami palengvinti pokytį. Pradžioje nuteistųjų elgesio pasikeitimas gali būti nulemtas išorinio spaudimo (dėl nuolatinė priežiūros, bausmės), tačiau vėliau elgesio pokyčiai gali būti tęsiami dėl vidinių paskatų. Programoje vadovai gali pasirinkti ar naudoti strategijas, kurios orientuotos į ilgalaikį elgesio pasikeitimą, ar kaip pagrindinį tikslą turėti kalinių sutikimą dalyvauti programoje neatsižvelgiant į rezultatus 13. Pagal nuteistųjų elgesį ir mintis, galima sužinoti, jie nori pakeisti savo elgesį ar ne. Nuteistieji, kurie apie tai nuolat kalba, galvoja. Jie sąmoningai pripažįsta problemą, atlieka pirmus veiksmus link naujo elgesio. Nenorintys keistis nuteistieji vis dar nemato problemos ir nenori keistis. 13 Walters S. T., Clark M. D., Gingerich R., Meltzer M. L. A G For Probation and Parole. Motivating Offender for Change. Washington, 2007. 17
NE pasikeitimui Tai ne problema; Nėra noro keistis; Padidėjusi nusikalstamo elgesio tikimybė; Nenoras bandyti ko nors ateityje; Žodžiu išreiškiamas nenoras keistis; TAIP pasikeitimui Padidėjęs sąmoningumas; Problemos pripažinimas; Atsiradęs noras keistis; Elgesys link pokyčio; Žodžiu išsakomi argumentai, kurie palaiko pradėjusį keistis asmenį. 1 pav. Žmogaus pasikeitimo kryptys. Kaip teigia J. Ginsburg (2002), motyvacija yra kintanti būsena, labai svarbu išsiaiškinti net tik tai, ar nuteistasis nori keistis, bet ir kiek jis yra motyvuotas keistis. Žmogaus motyvacija suvokiama kaip kontinuumas 14 - nuo nepasiruošusių keistis iki labai suinteresuotų pokyčių. Nuteistieji, esantys kontinuumo pradžioje, visiškai neturi motyvacijos keistis. Žmonės esantys kontinuumo pabaigoje yra pasiruošę keistis, yra išgyvenę tarpines fazes, todėl tokių atveju jie gali pradėti lankyti pavyzdžiui, elgesio korekcijos programą. 5. Netikras 10. Pasiruošęs 1. Nepasiruošęs 2 pav. Motyvacijos kontinuumas. Remiantis šiaurės šalių pavyzdžiu, nuteistųjų motyvacijos skatinimas yra viena svarbiausių prioritetinių sričių. Skiriami pasyviai dalyvaujantys ir aktyviai dalyvaujantys švietimo procese 14 Bendzevičienė R. Penitencinė psichologija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009. 18
asmenys. Anot M. Parson ir M. Langenback (1993) yra skiriami 4 kertiniai akmenys, užtikrinantys kalinių motyvaciją: 1. Pažintinė kontrolė (mokymasis dėl savęs); 2. Orientacija į tikslą (kryptingas darbas); 3. Veiklos orientacija (kryptingai parinktos veiklos); 4. Vengimas (nedaryti to, kas nepatinka ar mažina motyvaciją). Atlikti tyrimai parodė, kad Švedijos ir Norvegijos kalėjimuose aukštesnį motyvacijos laipsnį mokymuisi, šviečiamajai veiklai turi nuteistieji su aukštesniu išsilavinimu. Jie žino, ko nori ir siekia, todėl nusistatytus tikslus jiems pasiekti paprasčiau, ypač naudojantis ankščiau mokymosi procese įgytomis kompetencijomis. Priešingai, nuteistieji, kurie neįgijo pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo yra kur kas mažiau motyvuoti, neįžvelgia jiems siūlomos švietimo naudos. Tokiai grupei asmenų Skandinavijos šalyse priklauso apie 45 proc. asmenų, tačiau šie vis tiek sugeba baigti pagrindinio ugdymo programas, nors ir ne taip gerai, kaip nuteistieji su aukštesniu išsilavinimu. Airijoje, kurioje gausu lietuvių tautybės nuteistųjų, Castelloe (2003) nurodė, kad nuteistųjų motyvacija yra skiriama į dvi kategorijas: traukimo ir stūmimo. Grįsdamas savo hipotezę tuo, kad nuteistasis su silpnu ir nebaigtu išsimokslinimu tęsti mokslus, ar dalyvauti korekcijos programoje gali dėl stūmimo faktorių, kitaip nei nuteistieji, kurie yra išsilavinę (Airijoje nebūtina gauti pagrindinio ar vidurinio mokslo išsilavinimo pažymėjimo, norint dalyvauti aukštųjų mokyklų organizuojamuose kursuose). Traukimo faktoriai (pull factors) Stūmimo faktoriai (push factors) 3 pav. Motyvacijos faktoriai anot Castelloe. Pagal Castelloe, kaliniai dalyvauja mokyklos veikloje dėl šių priežasčių: 1. Mažinant laisvės atėmimo vietos sukeliamą rutiną. 2. Siekiant įgauti išsilavinimą. 3. Įgyti tam tikrų gyvenime reikalingų kompetencijų. 4. Pagerinti darbinę veiklą. 19
5. Norint įgyti šeimos pasididžiavimą nuteituoju. 6. Tinkamai panaudoti bausmės laiką. 7. Papildyti savo bylą teigiamais įrašais apie nuteitojo pokyčius. Mokymosi priežastys taip skiriasi ir pagal amžių. Jauniausieji nuteistieji į mokyklą eidavo dėl nuobodulio, tačiau vyriausieji, labiausiai privilegijuoti, labiausiai išsilavinę nuteistieji pabrėždavo, kad į mokyklą eina įgauti naujų kompetencijų, pagerinti jų profesinius įgūdžius, kad būtų geriau pasiruošę įsilieti į darbo rinką. Baudžiamojoje justicijoje nuteistųjų motyvacija apibrėžiama kaip pasirengimo ir noro pasikeisti būsena. Kaip teigia J. Ginsburg (2002), motyvacija yra kintanti būsena, labai svarbu išsiaiškinti net tik tai, ar nuteistasis nori keistis, bet ir kiek jis yra motyvuotas keistis. Remiantis šiaurės šalių pavyzdžiu, nuteistųjų motyvacijos skatinimas yra viena svarbiausių prioritetinių sričių. Skiriami pasyviai dalyvaujantys ir aktyviai dalyvaujantys švietimo procese asmenys. Anot M. Parson ir M. Langenback (1993) yra skiriami 4 kertiniai akmenys, užtikrinantys kalinių motyvaciją: 1. Pažintinė kontrolė (mokymasis dėl savęs); 2. Orientacija į tikslą (kryptingas darbas); 3. Veiklos orientacija (kryptingai parinktos veiklos); 4. Vengimas (nedaryti to, kas nepatinka ar mažina motyvaciją). Atlikti tyrimai parodė, kad Švedijos ir Norvegijos kalėjimuose aukštesnį motyvacijos laipsnį mokymuisi, šviečiamajai veiklai turi nuteistieji su aukštesniu išsilavinimu. Jie žino ko nori ir siekia, todėl nusistatytus tikslus jiems pasiekti paprasčiau, ypač naudojantis ankščiau mokymosi procese įgytomis kompetencijomis. Priešingai, nuteistieji, kurie neįgijo pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo yra kur kas mažiau motyvuoti, neįžvelgia jiems siūlomos švietimo naudos. 1.4. Mokyklų steigimo teisinis reglamentas laisvės atėmimo vietose. 2009 metais buvo parengtas ir patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, bendrojo lavinimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja minėtų asmenų bendrojo lavinimo, savarankiško, neakivaizdinio ir modulinio mokymosi programas; mokyklų tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose veiklą. Minėtu aprašu vadovaujasi pradinės, pagrindinės, 20
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos, veikiančios laisvės atėmimo vietose, taip pat laisvės atėmimo vietų administracijos. Mokyklos laisvės atėmimo vietoje steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir pertvarkymas. Mokykla laisvės atėmimo vietoje steigiama kaip savarankiškas viešasis juridinis asmuo. Mokyklą teisės aktų nustatyta tvarka steigia, organizuoja, likviduoja ir pertvarko savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybą apie poreikį steigti mokyklą informuoja Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Mokykla laisvės atėmimo vietoje steigiama remiantis: Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu; Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo sąrašu (Valstybės žinios, 2004, Nr. 95-3510). Nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, taip pat suimtiems asmenims, vienu metu prieš mokslo metų pradžią raštu pateikusiems prašymą mokytis, skirtoje suaugusiųjų mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Nuteistiesiems, atliekantiems arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat suimtiesiems nepilnamečiams asmenims skirtoje vidurinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Suimtųjų ir nuteistųjų mokymas organizuojamas vadovaujantis šiais teisiniais pagrindais: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 15 (LR BVK, Valstybės žinios, 2002, Nr. 73-3084) IV skirsnyje Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas pateikiami teisiniai pagrindai, reglamentuojantys nuteistųjų bendrąjį lavinimą (a) ir profesinį mokymą (b): 15 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 73-3084. 21
a) Nuteistųjų bendrasis lavinimas (LR BVK 147 str.). Pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki 16 metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų iki 16 metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyresnių negu 16 metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Nuteistųjų (neįgaliųjų) bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu. Nuteistųjų bendrąjį lavinimą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijose yra pataisos įstaigos. b) Nuteistųjų profesinis mokymas (LR BVK 148 str.). Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę. Nuteistųjų (neįgaliųjų), ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis mokymas organizuojamas jų pageidavimu. Nepilnamečių profesinis mokymas vyksta neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės. Nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Besimokantieji nuteistieji turi keletą privilegijų. Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip 1/3 bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos namų teritorijos, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo, profesinio mokymo arba dėl nuteistųjų dirbamo darbo pobūdžio. Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems nemažiau kaip 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo, profesinio mokymo arba dėl nuteistųjų dirbamo darbo pobūdžio (LR BVK 154 str.). Taip pat Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptariamas nuteistųjų išvykimo be sargybos arba palydos klausimas (LR BVK 154 str.). Jame pateikiama, kad teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikia teisią nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo laikui tam tikroje teritorijoje arba vykti tam tikrų maršrutu. Su teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems asmenims, ribomis ar maršrutu. Su taisyklėmis nuteistieji yra supažindinami pasirašytinai, nes už jų nevykdymą gali būti teikiamos drausminės nuobaudos. 22
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (Valstybės žinios, 2008, Nr, 81-3172.) numato suimtųjų bendrąjį lavinimą. Suėmimas anot jo, yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri asmens laisvės apriboja ilgesniam laikui, tad tikslinga pasirūpinti ir suimtųjų mokymo organizavimu ir tęstinumo užtikrinimu. Suimtųjų bendrasis lavinimas organizuojamas tardymo izoliatoriuose, jeigu suimtasis asmuo yra iki 16 metų, Vyresnių negu 16 metų suimtųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų prašymu ir tardymo izoliatoriaus administracijos sutikimu. Suimtųjų bendrąjį lavinimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra tardymo izoliatorius (LR SVĮ 41 str.). Be to įstatyme numatyta, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas (LR SVĮ 11 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas numato (Valstybės žinios, 2003, Nr. 63-2853), jog švietimas turi būti prieinamas visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, vietos visuomenėje. Taip pat, 35 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis jo perauklėjimo ar bausmės vietose, kad šis asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją, savarankiškai mokytis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Valstybės žinios, 2007, Nr. 43-1627) numato teisinius pagrindus profesinio mokymo, organizuojamo asmenims, kuriem atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis specialiose auklėjimo ar bausmės atlikimo vietose. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (Valstybės žinios, 2008, Nr. 122-4647), kurioje akcentuojamas mokymosi prieinamumo didinimas ir siekiamybė, kad Lietuva taptų tarp 10 geriausių ES šalių, siekiant didinti suaugusiųjų asmenų dalyvavimą mokymesi, kartu užtikrinant mokymosi prieinamumą visuomenės grupėms, turinčioms mažiau mokymosi galimybių dėl patiriamos socialinės atskirties. Tokios visuomenės grupės Lietuvoje iškritę iš bendrojo lavinimo sistemos asmenys, neįgalieji, nuteistieji ir paleisti iš įkalinimo įstaigų, ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus žmonės. Strategijoje nurodoma, kad 2004 2006 metais 11 pataisos įstaigų veikė bendrojo lavinimo mokyklos arba jų filialai (konsultaciniai punktai). Šis skaičius nepasikeitęs iki šiol. Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa tai vienas iš strateginių dokumentų, kuris pateikia aiškias prioritetines kryptis dėl baudžiamosios ir bausmių politikos 23
pokyčių, juos siejant su nuteistųjų mokymu. Pabrėžiama, kad baigiantiems atlikti bausmę ir išeinantiems iš įkalinimo įstaigų asmenims, ypač praradusiems socialinius ryšius, minėtų įstaigų administracija, o šiems grįžus iš įkalinimo įstaigų kitos atsakingos valstybės, savivaldybių institucijos turi užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų socialinių paslaugų teikimą (socialinė parama, laikinas apgyvendinimas, materialinės, psichologinės, medicininės, švietimo, konsultacinės paramos, mokymo, darbo paieškos ir kt). Nepilnamečių justicijos programoje (Valstybės žinios, 2009, Nr. 110-4664) aiškiai išreikšta nuostata plėtoti nepilnamečių švietimą atskirose ugdymo įstaigose (per nepilnamečių minimalios, vidutinės priežiūros sistemą). Numatoma sukurti aiškią ir veiksmingą nepilnamečių, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų resocializacijos sistemą, kurioje nepilnamečių švietimas ir lavinimas būtų prioritetinė sritis. Teisinis mokyklų steigimas laisvės atėmimo vietose aiškiai apibrėžtas šių teisės aktų: Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, bendrojo lavinimo tvarkos aprašu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 264 Dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, bendrojo lavinimo ir profesinio organizavimo ); Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu; Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo sąrašu (Valstybės žinios, 2004, Nr. 95-3510). Teisės aktai galioja visiems laisvės atėmimo vietų įstaigų tipams. Kalbant bendrąją ugdymo tvarką, ugdymo organizavimas gali skirtis, priklausomai, nuo bausmės ir laiko, kurią gavo ir praleido nuteistasis. 1.5. Nuteistųjų laisvės atėmimo vietų įstaigų savišvietos galimybės ir būdai. Laisvės atėmimo bausme atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame procese turi valstybės ir savivaldybių institucijos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (LR BVK 136 str). 24
Pagrindinės socialinės reabilitacijos formos yra šios: individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę (LR BVK 137 str); ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas; paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems. Kiekvienoje laisvės atėmimo vietoje formuojamas Socialinės reabilitacijos skyrius arba tarnyba. Tai statutinis įstaigos padalinys, formuojamas ir tvirtinamas laisvės atėmimo įstaigos vadovo ir vykdantis veiklą, nurodytą LR BVK 136 ir 137 straipsniuose. Šiuo pagrindu apibrėžiamas ir administracine tvarka tvirtinimas Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašymas. Analizuojant būrio viršininko funkcijas, galima išskirti tokias: informuoja nuteistąjį apie socialinės paramos formas ir jų suteikimo galimybes; organizuoja socialinį reabilitacinį darbą su nuteistuoju; suteikia ir organizuoja socialinę, moralinę paramą nuteistiesiems; individualiai kiekvienam nuteistajam sudarom adaptacijos programą. Šiuo atveju socialiniai darbuotojai yra pagrindinis faktorius, siekiantis nuteistuosius reabilituoti ir skatinti juos pasiekti sėkmę. Savišvieta laisvės atėmimo vietoje. Už nuteistųjų savišvietos galimybes laisvės atėmimo vietoje yra atsakingas Socialinės reabilitacijos skyrius. Šio skyriaus vienas iš svarbiausių uždavinių yra skatinti nuteistuosius siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais, organizuoti ir vykdyti socialinės programas, savišvietos kursus, teikti socialinę pagalbą. Viena iš savišvietos formų Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime yra biblioteka, kuri pagal pageidavimą teikia kaliniams įvairios literatūros įvairiomis kalbomis. Laisvės atėmimo vieta yra sudariusi sutartį su Martyno Mažvydo nacionaline biblioteka, iš kurios nuteistieji taip pat 25