Vidurins mokyklos automatizuota valdymo sistema

Vilniaus Pedagoginis Universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra Jelena Vagero Vidurins mokyklos automatizuota valdymo sistema Magistro darbas Vadovas Doc. Vytautas Slivinskas Vilnius, 2004

vadas 1. Magistro darbo tikslai ir uždaviniai 2. VB ir Visual Basic.NET palyginimas 3. ADO.NET technologija 3.1. vadas ADO.NET 3.2. Duomen provaideris (provider).net platformoje 3.3. ADO su ADO.NET palyginimas 3.3.1. Masto platumas 3.3.2. Nepriklausomyb nuo duomen šaltini 3.3.3. Sveikos galimyb 3.4. Vard erdvs struktra 3.5. DataSet objektas 4. Valdymo elementas DataGrid 4.1. vadas 4.2. Pagrindai 4.3. Tinklelio nustatymas 5. Duomen baz 5.1. Duomen bazs samprata 5.2. SQL kalba 5.3. Microsoft Access aplinka 5.4. Vidurins mokyklos elektroninio dienyno duomen baz 6. Gaut rezultat apdorojimas Santrauka Programin ranga Literatra Priedas

Visose gyvenimo srityse, mokslo ir kio šakose sigali informacijos ir komunikacijos technologija. Ji keiia pasaulio ir krašto visuomens sambv bei daro tak kultros raidai. Nuo kiekvieno pilieio gebjimo kompetentingai taikyti informacijos technologij, atsakingai priimti globalizacijos ir raidaus pasaulio išškius priklauso visos šalies bei jos gyventoj gerov. Švietimui, kaip svarbiam visuomens raidos veiksniui ir socialini reform pagrindui, besikurianios informacins visuomens uždaviniai yra ypa aktuals. Informacijos ir komunikacijos technologijos integravimas mokykl tai kertin šalies švietimo pertvarkos dalis, nuo kurios skms priklausys visos švietimo reformos klotis, krašto socialin bei kin pažanga. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietime strategijos pagrindinis tikslas numatyti informacijos ir komunikacijos technologijos integravimo Lietuvos bendrj lavinim perspektyv ir kryptis bei suplanuoti jos gyvendinimo žingsnius, padti harmonizuoti vairi institucij darbus bei veiksmingai panaudoti švietimo kompiuterizavimui skiriamas lšas teigiama Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietime strategijoje. Strategija apima bendrj lavinim teikiani švietimo sistemos dal bendrojo lavinimo pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas, gimnazijas. Gyvenimas nestovi vietoje. Kompiuteriai diegiami visose žmogaus veiklos sferose. Tai bdinga ir vidurinei mokyklai. Elektroninio dienyno pavyzdžiu parodytos kompiuterins technikos ir jos programines rangos galimybs.

Parodyti pried krimo galimybes Microsoft.NET platformoje, naudojant Visual Basic.NET priemones. Parodyti, kad Visual Basic.NET tai žymiai patobulintas Visual Basic, naujos kokybs produktas, kuris turi daug nauj savybi ir atitinka.net architektros tikslus. Suprasti ir atskleisti Microsoft.NET: parodyti.net Framework ypatybes, naudojamas kodo rašymui, reguliavimui, derinimui, ir pried dstymui. Parengti priedus, dirbanius su duomen bazmis ir Web-servisus naudojant Microsoft ADO.NET ir Microsoft.NET Framework. Parodyti klient Windows pried parengimo galimybes.net Framework platformoje. Parodyti Web-pried parengimo pagrindus naudojant Microsoft ASP.NET ir Visual Basic.NET.

Nustatyti tokie Visual Basic (VB) ir Visual Basic.NET neatitikimai: Visual Basic.NET metodui iškviesti naudoja apvalius skliaustelius; Label8.Hide() Visual Basic.NET argumentai pagal nutyljim nustatyti ByVal perduodant funkcijoms ir paprogramms; Žodžiai Wend ir Static Visual Basic.NET jau nra raktiniai; Duomen tipai yra griežtesni ir kai kuri Visual Basic duomen tip dydis skiriasi nuo analogišk Visual Basic.NET. Tai iliustruoja Integer tipas, kuris padidintas nuo 16 iki 64 bit; Dim i As Int16 Dim j As Int 32 Dim k As Int64 Visual Basic.NET išimtys valdomos operatori Try/Catch, ne OnError/GoTo; Try execsql(ssql) Me.DialogResult = DialogResult.OK Catch myexeption As Exception MsgBox(myexeption.Message) End Try VB vartotojo nustatomi duomen tipai pakeisti struktra, todl Visual Basic.NET teks naudoti ne Type/End Type, o Structure/End Structure. Be to, dvi kalbos skirtingai elgiasi su klasmis. Visual Basic.NET klasi kodavimas vyksta failuose su prapltimais.vb, ne.cls.

!" # $ ADO.NET prijimo prie.net duomen modelis. J galima naudoti prijimui prie reliacini duomen bazi, pavyzdžiui SQL Server 2000, Access ir kit papildom duomen šaltini, darbui su kuriais skirtas provaideris (provider) OLE DB. ADO.NET atspindi naujausius ADO technologijos evoliucijos pasiekimus. Taiau ADO.NET atsirado nemažai rimt pakitim ir naujovi, kuriuo slygojo nepakankamai vieninga WEB-pried prigimtis ir tai, kad iš esms jos atjungtos nuo duomen bazs. Pagrindin ADO.NET naujov ADO-objekto RecordSet pakeitimas objekt DataTable, DataSet, DataAdapter ir DataReader kombinacija. DataTable tai konkreios lentels raš (collection) rinkinys, šiuo atveju analogiškas RecordSet. Kitaip nei RecordSet Object, DataSet Object išsaugo viename objekte vairias lenteles, j ryšius, stulpelius, eilutes ir raktus. Be to, palaikomas programinis DataSet objekt papildymas. DataSet gali pateikti duomenis kaip reliacin duomen baz. Pagrindiniai DataSet objekto ypatumai: 1. DataSet betarpiškai nesveikauja su duomen šaltiniu; 2. DataSet leidžia išsaugoti lenteli ryšius; 3. Galimas lenteli ir j ryši perklimas; 4. DataSet nenaudoja COM Marshalling duomen komponeni perdavimui. Šiam tikslui dabar naudojamas XML; 5. XML pagrindas leidžia perduoti duomenis tarp objekt (ne tik COM). DataSet tai DataTable objekt rinkinys, taip pat ryši ir apribojim, reikaling lenteli siejimui, saugotojas. Iš esms DataSet tai saugoma atmintinje reliacin struktra su taisytu XML (extensible Markup Language) palaikymu. Svarbiausia DataSet objekto savyb ta, kad yra nežinomas duomen šaltinis, naudojamas jo užpildymui. Tai atjungtas autonominis objektas, jungiantis kažkok rinkin ir galintis judti nuo vienos komponents prie kitos vairiais priedo lygiais. Be to, DataSet

galima serijuoti XML duomen sraut, todl šis objektas idealiai tinka perduoti geterogenini platform duomenis. DataAdapter objektas naudojamas ADO.NET dvipusiam DataSet ir žemiau nustatyto šaltinio duomen keitimuisi. DataAdapter prapleia paketini duomen atnaujinimo galimybes funkcionalumas, kur anksiau palaik RecordSet. 1 pieš. parodyta pilnas DataSet objekt modelis. #%&'()" ADO.NET naudojasi.net duomen provaideri paslaugomis. Jie (provaideriai) slygoja prijim prie žemiau išdstyt duomen šaltini ir vienija keturis pagrindinius objektus: Connection, Command, DataReader ir DataAdapter. Šiuo metu prie ADO.NET tiekimo sudties prijungti du pagrindiniai provaideriai (providers):

SQL Server.NET Data Provider tai Microsoft SQL server 7.0 ir vlesnms versijoms skirtas provaideris. Šis provaideris pritaikytas jimui SQL server ir naudoja vidin protokol darbui su duomenimis. Jis naudojamas dirbant su Microsoft SQL Server arba 2000 duomenimis. OLE DB.NET Data Provider tai valdomas provaideris darbui su vairiais duomen šaltiniais pagal protokol OLE DB. Šis provaideris ne toks efektyvus, kaip anksiau mintas, nes prijim prie duomen realizuoja per tarpsluoksn OLE DB. Btina žinoti, jog šis provaideris nesveikauja su OLE DB provaideriu skirtu ODBC (MSDASQL). Dirbant su ODBC duomen šaltiniais siloma naudoti ODBC.NET Data Provider. Be to, dirbant su duomenimis naudoti.net silo šias provaideri ršis: ODBC.NET Data Provider aprpina gimtj ssaja dirbant su ODBC draiveriais (drivers). Valdomas provaideris (provider) XML duomen gavimui SQL Server 2000. ADO.NET privalumai lyginant su ADO: Masto platumas Naudojant DataSet, darbas vyksta atjungus duomen šaltinius. Tai reiškia, kad js naudojate sujungim su duomen šaltiniu labai trump laik. Daugelyje sistem prisijungim prie duomen bazi kiekis yra siauriausia vieta masto platumo požiriu. Todl ADO.NET šioms sistemoms yra geras sprendimas, staigiai pleiantis j mastus. Atjungtas duomen rinkinys gali bti naudojamas atskiromis programos dalimis (arba nuosekliai) vienu metu. Nepriklausomyb nuo duomen šaltini ADO objekto RecordSet galimybs labai priklaus nuo duomen šaltinio. Nors ADO teoriškai suteikdavo nepriklausom nuo šaltinio prijim prie duomen, praktiškai visada buvo btina gerai išmanyti apie provaiderio (provider) galimybes. ADO.NET DataSet tikrai nepriklauso nuo duomen šaltinio, o provaiderio, kurio dka pildoma DataSet, keitimas

netakoja DataSet funkcionalumo. O tai, kad duomenys skaitomi ištisai ar nuosekliai, nuleidžia provaideriui keliam reikalavim kartel. Taigi dažniausiai, keiiant kod, yra keiiamas naudojamas duomen valdomasis provaideris ir prisijungimo eilut. Sveikos galimyb Kadangi ADO.NET naudoja XML kaip standartin duomen perdavim, programa, kuriai btina gauti duomenis iš ADO.NET komponents, pati neprivalo bti ADO.NET komponente. Apskritai ji net gali nebti Windows programa. Vienintelis reikalavimas ši programa turi suprasti XML. Ir toki galimyb suteikia ADO.NET naudojant kitas Visual Studio.NET komponentes ir servisus laisvai sveikauti su pasirinkta programa bet kokioje platformoje. #*+&,- System.Data.SQLClient. Turi SQL Server tipus.net Provider. System.Data.OleDb. Turi OLE DB tipus.net Data Provider. System.Data.Odbc. Turi ODBC tipus.net Data Provider. System.Data. Turi nepriklausomus nuo provaiderio tipus, pavyzdžiui DataSet ir DataTable. Kiekvienam provaideriui jo vard erdvje skiriamos objekt Connection, Command, DataReader ir DataAdapter realizacijos. Vard erdvs SqlClient objekt realizacij vardai prasideda prefiksu Sql, o OleDb erdvs realizacij vardai prefiksu OleDb. Pavyzdžiui, SqlClient vard erdvs realizacijos objektas Connection vadinamas SqlConnection, o jo ekvivalentas OleDb OleDbConnection. Atitinkamos DataAdapter objekto realizacijos vadinamos SqlDataAdapter ir OleDbAdapter. Baziniai programavimo principai: jeigu js rengiats dirbti su vairiais duomen šaltiniais ir ketinate keisti duomen šaltini kodus savuoju kodu, pagalvokite apie ssaj IDbConnection, IdbCommand, IdataReader ir IdbDataAdapter realizacijas, priklausanias System.Data vard erdvei. Visas objekt Connection, Command, DataReader ir DataAdapter realizacijas turi palaikyti šios ssajos. 2 pieš. iliustruoja ADO.NET prijimo prie duomen sraut ir ADO.NET sveik su kit technologij prijimu prie duomen, dalinai ADO ir OLEDB. Be to, parodyti du valdomieji provaideriai (providers) ir pagrindiniai ADO.NET modelio objektai.

" DataSet saugoja lenteli (laikom pilnai arba dalinai DB) rinkin su papildoma informacija apie j struktr ir santykius. Tai leidžia kompaktiškiau pateikti išrinktus iš šaltinio duomenis. DataSet pristato objektin model, kuris leidžia prieiti prie vidini jo lenteli, eilui, laukeli ir lenteli santyki. Priklausantys provaideriui (provider) ADO.NET objektai suteikia galimyb vykdyti užklausas DB ir pildyti DataSet objekto lenteles. Pagrindinis krvis saugant ir apdorojant DataSet duomenis tenka DataTableCollection Tables kolekcijai, turiniai DataTable objekt tipus. DataTable objekte saugomi vienos DataSet lentels duomenys. Savo ruožtu DataTable turi kelias kolekcijas, aprašanias saugom lentel. ADO.NET komponents parengti prijimui prie duomen bei manipuliavimui jais, yra dvi svarbios komponents DataSet ir.net Data Provider (Pieš. 3). DataSet tai centrin komponent, naudojama laisvam prijimui prie duomen. Šis objektas turi kelis DataTable objektus, kuriuos sudaro eiluts ir stulpeliai, pirminis raktas, išorinis raktas, informacija apie santykius ir t.t..net Data Provider aprpina objektus kuri, paskirtis - tobulinti prijim prie duomen bazi. Objektas Connection slygoja ryš su duomen šaltiniu, Connection objektas naudojamas duomen gržinimui. DataReader užtikrina duomen tkm iš šaltinio, o DataAdapter tai tiltas, jungiantis DataSet objekt ir duomen šaltin.

* +. * DataGrid padeda realizuoti nesudting lenteli duomen vedim Windows forms, taipogi keisti DataGrid elges pagal nutyljim, o tai suteikia galimyb naudoti j lanksiau. *%/ Pradžioje Visual Studio.NET kuriamas Windows Forms Application projektas, kuris patalpinamas DataGrid form ir papildomas Data Source. Visa tai atliekama padedant dizaineriui. Pateikiant DataGrid, susiet su ADO.NET duomen šaltiniu, reikalinga tik viena kodo eilut. Dar viena eilut reikalinga, kad vartotojai galt redaguoti reikšmes ir išsaugoti jas duomen šaltiniuose. Toliau teigiama, kad duomen bazi pavyzdžiai, teikiami per.net Framework, nustatyti C:\Program Files\Microsoft Visual Stidio.NET\FrameworkSDK\Samples\StartSamples.htm Kita procedra iliustruoja priedo, vaizduojanio lentel iš duomen bazs DataGrid krim. 1. File meniu ieškomas New, po to Projects ir sukuriamas naujas Windows Forms priedo projektas. 2. DataGrid perkeliamas iš Toolbox form. Jo apimtis keiiama taip, jog valdymo elementas užima beveik vis form ir nustatoma jo savyb Anchor prisirišti prie vis keturi kamp. Gauta forma Visual Studio pavaizduota 4 pieš.

! " 3. View meniu pasirenkamas Server Explorer Window. Naudojant Data Connections atidaromas duomen bazs mazgas iš Tables srašo. Lentel perkeliama dizainerio veiklos srit. Po to Components sekcijoje paioje veiklos srities apaioje turi atsirasti dvi komponents OleDbConnection1 ir OleDbDataAdapter1, kaip parodyta 5 pieš. #$%&'(& ) * 4. Paspaudus dešinj pels mygtuk OleDbAdapter1 komponent ir pasirinkus Generate DataSet, pasirodys dialoginis Generate DataSet langas (6 pieš.). Btina pritarti nutyljimo operacijai, t.y. tipizuotam duomen rinkinio krimui bei be jo egzemplioriaus patalpinimui Components sekcijoje.

+, 5. Dizainerio veiklos srityje btina paspausti DataGrid ir nustatyti jo Data Source savyb tolygiai DataSet11. 6. Btina prisegti vykio Load formos apdorotoj, dukart paspaudus tuši formos viet. š apdorotoj vesti vienintel kodo eilut: OleDbDataAdapter1.Fill(DataSet11)

7. Pagaliau, sukompiliuoti ir paleisti projekt. Pasirodo tinklelis, pavaizduotas 7 pieš. -./ 0 *# Stulpeliai ir j išvedimo tvarka DataGrid valdymo elemente btina valdyti ne tik išvedamuosius stulpelius, bet ir j išvedimo tvark. DataGrid stulpeliai bei j tvark, su kuria pagal nutyljim nustatomos SQL užklausos, suformuotos OleDbDataAdapter krimo procese. Kaip DataGrid papildyti DatGrid.TableStyle? DataGrid papildžius DataGrid.TableStyle, nurašant stulpelius bei j eiliškumo tvark galima valdyti remiantis stiliais,jungtais DataGrid.TableStyle GridColumnStyle rinkinius. DataGrid naudojami

stiliai nustatomi DataGrid.TableStyle prijungimo prie DataGrid.TableStyle momentu. Jeigu TableStyle.GridColumnStyle šiame etape tušias, sukuriamas naudojamas DataGrid rinkinys ColumnStyle pagal nutyljim. Jeigu DataGridColumns aiškiai prijungti prie DataGrid.TableStyle iki prijungimo DataGrid.TableStyle prie DataGrid.TableStyle rinkinio, DataGrid atvaizduoja tik esanius nurodytame DataGrid.TableStyle rinkinyje stulpelius, o j atsiradimo tvarka atitinka tvark, kaip jie patalpinti rinkinyje. DataGridColumnStyle klas.tai abstrakti klas. Paprastai naudojamos DataGridTextBoxColumn arba DataGridColumnStyle klass (abi jos pagrstos DataGridColumnStyle ir teikiamos per.net Framework). Ši klasi pagrindin paskirtis DataGrid stulpelio išorinio vaizdo valdymas. DataTable konkretaus stulpelio ir DataGridColumnStyle konkretaus objekto atitikimas grindžiamas DataGridColumnStyle MappingName savybmis. Tai vienintel btina savyb, kuri reikia diegti kuriant DataGridColumnStyle. Kitos DataGridColumnStyle domios savybs Header, ReadOnly, Width. Dim st1 As New DataGridTableStyle() st1.mappingname = ds.tables.item("mokiniai").tablename DataGrid1.TableStyles.Add(st1) With st1.gridcolumnstyles.item("pavarde").width = 200.Item("pavarde").HeaderText = "MOKINIO PAVARD".Item("pavarde").ReadOnly = True.Item("vardas").Width = 160.Item("vardas").HeaderText = "MOKINIO VARDAS".Item("vardas").ReadOnly = True.Item("id").Width = 0.Item("mok_id").HeaderText = "Nr.".Item("mok_id").ReadOnly = True.Item("mok_id").Alignment = HorizontalAlignment.Center.Item("Pazymys").Width = 100.Item("Pazymys").HeaderText = "PAŽYMIAI".Item("Pazymys").DataGridTableStyle.BackColor = SystemColors.Control.LightSkyBlue.Item("Pazymys").Alignment = HorizontalAlignment.Center End With

0&1, 0&1, Duomen baz (DB) nra naujas reiškinys informatikoje, taiau ir šiuo metu jis vis dar vairiai apibržiamas. Iš keli DB samprat pagrindins yra trys: 1. Ši samprata tapatina DB su saugomais duomenimis. Duomen pavyzdžiai: bibliotekos kartoteka, telefon abonent knyga, pirkj užsakym registracijos žurnalas, mokyklos elektroninis dienynas ir kt. DB tai kartu saugom ir tarpusavyje susijusi duomen rinkinys. DB vartotojo samprata platesn apima ne tik asmen, bet ir taikomj program. Pažymtina, kad duomen aprašymai ir j santykiai bna dviej tip: loginiai ir fiziniai. Fizinis duomen aprašymas nurodo fizinius duomen saugojimo bdus išorinje atmintinje. Loginis duomen aprašymas skirtas DB vartotojams. Duomen struktros ir j ryšiai fiziniame ir loginiame aprašyme gali bti skirtingi. Loginiams duomenims aprašyti dažniausiai vartojami šie terminai: Duomen elementas (laukas) tai mažiausias aprašyt duomen vienetas. rašas vardytas duomen elementas ar agregat rinkinys, kur apdorodama taikomoji programa traktuoja kaip nedalom vienet. Duomen agregatas (grup) vardyta duomen element visuma, kuri rašo viduje traktuojama kaip nedalomas vienetas. Failas vardyta vis duoto tipo raš visuma. Duomen baz vairi tip raš ir santyki tarp raš, duomen agregat ir element visuma. Fiziniams duomenims aprašyti dažniausia vartojami šie terminai (struktriniai vienetai): Fizinis rašas visuma bit, kurie saugomi išorinje atmintinje ir kurie gali bti nuskaityti ar užrašyti viena mašinine vesties ar išvesties komanda. Dažniausiai fizinis rašas turi kelis loginius rašus. Duomen rinkinys (failas) vardyta fizini raš visuma. Fizin duomen baz duomen baz tokio pavidalo, kokiu ji saugoma atminties renginiuose, skaitant priemones, užtikrinanias ryšius tarp duomen.

Saugomiems DB duomenims bdingos šios pagrindins savybs: Vientisumas (integralumas); Pertekliškumas; Neprieštaringumas; Saugumas; Nepriklausomumas. DB vadinama vientisa, jei ji atitinka tam tikras duomen saugojimo slygas ir išlaiko jas tvarkant (kaupiant, modifikuojant, šalinant) duomenis. Pavyzdžiui, mokyklos DB gali bti nustatytas toks reikalavimas (slyga): mokini žinios vertinamos dešimties bal sistema, t.y. vertinimui naudojami skaitmenys nuo 1 iki 10. Vartotojui turi bti uždrausta keisti DB taip, kad po pakeitimo kuri nors slyga bt nevykdoma. Antroji savyb nusako tai, jog duomenys saugomi vengiant j dubliavimo. Kuriant DB, siekiama minimizuoti duomen pertekliškum. Kai yra pertekliškumas, t.y. kelios duomen kopijos, joms veltui eikvojama atmintis, o modifikuojant duomenis tenka kelis kartus naudoti tas paias atnaujinimo operacijas. Be to, kai duomen kopijos atitinka skirtingas atnaujinimo stadijas, gali bti pateikta prieštaringa informacija. Pvz. Mokyklos DB kuriam nors mokiniui yra du rašai. Vienas nurodo, kad šio mokinio matematikos žinios vertintos 9, o kitas 2. Vartotojui užklausus DB apie to mokinio matematikos žini vertinim, užklausos rezultatas šiuo atveju priklausys nuo to, iš kurio rašo duomuo bus paimtas. Aišku, šito neturt bti. DB saugumo savyb apima ir apsauga nuo neleistinos duomen peržiros. Kiekvienam DB vartotojui turi bti apibržtos teiss duomen vartojim. Duomen nepriklausomumas reiškia, kad modifikuojant duomen saugojimo ir organizavimo bd, duomen tvarkymo taikomosios programos nesikeiia. 2. Antroji DB samprata tapatina j su program, kurios atlieka duomen apdorojimo operacijas, rinkiniu. Tokia programin ranga vadinama duomen bazi valdymo sistema (DBVS). DBVS turi programines priemones duomen struktrai aprašyti, diegti, vartoti ir palaikyti (administruoti). DBVS atlieka vartotojo ssajos su saugomais duomenimis vaidmen. Vartotojas tvarko DB duomenis, naudodamas DBVS priemones.

3. Pagal treij traktuot DB svoka apibržiama plaiausiai: ji apima sisteminius bei technologinius aspektus. DB tai informacini, matematini, kalbini, programini, technini ir organizacini priemoni, vertinant saugomus duomenis ir technologiniame procese dalyvaujant personal, sistema centralizuotam duomen kaupimui, siekiant gauti tuo metu reikaling informacij. DB traktuojama kaip saugom duomen ir DBVS visuma, kuri kartais vadinama duomen bazs sistema (DBS). Prie DBS dažniausiai priskiriami ir j vartotojai, t.y. asmenys, tiesiogiai naudojantys DB, ir taikomosios programos, atliekanios operacijas su DB. TAIKOMOSIOS PROGRAMOS VARTOTOJAI 5 DBVS 12, 0% 234 SQL kalba gali bendrauti su reliacinmis DB. Iš esms SQL kalba aprašomos reliacins operacijos. Nauja DB lentel sukuriama naudojant CREATE instrukcij. Šios instrukcijos supaprastintas formatas toks: CREATE TABLE duomen_bazs_lentels_vardas (lauko_vardas tipas [(plotis [, tikslumas])][, lauko_vardas_2... ]); ia: CREATE instrukcijos pavadinimas, TABLE bazinis žodis, nurodantis, jog kuriama nauja lentel (konkretus lentels vardas rašomas po šio žodžio)

Instrukcijoje nurodoma, kurie laukai sudarys kuriam lentel. Kiekvien lauk apibdina to lauko tipas, lauko plotis ir, jeigu reikia, tikslumas (skaitmen kiekis po kablelio). Lauko charakteristikos rašomos lenktiniuose skliausteliuose. Simboliai [ ir ] nurodo, kad tarp j esanti instrukcijos dalis nra btina, jos galima nerašyti. Instrukcijos pavyzdys: CREATE TABLE Lankomumas (ID int, Mokytojas varchar, Data date) SQL kalba duomen paieškos ir atrankos instrukcijos SELECT supaprastintas formatas toks: SELECT lauk vard srašas * FROM duomen_bazs_lentels_vardas [WHERE paieškos slyga]; ia: SELECT instrukcijos pavadinimas; FROM bazinis žodis, po kurio nurodoma, kurioje lentelje daryti paiešk; WHERE bazinis žodis, apibržiantis paieškos slyg, t.y. kriterij, kur turi tenkinti ieškomi duomenys Simbolis reiškia, kad instrukcijoje galima nurodyti tik vien iš alternatyv, t.y. arba lauk vard sraš, arba simbol *. * nurodo, jog reikia pateikti vis duotos lentels lauk reikšmes. Taigi parašius instrukcij SELECT, iš lentels bus atrinktos nurodyt lauk reikšms, kurios tenkina pateikt paieškos slyg. vykdžius ši instrukcij, DBVS pateikia vartotojui užklausos rezultat laikinj (virtualij) lentel, kuri egzistuoja tik peržvelgiant užklausos rezultat. SELECT * FROM dalykai WHERE dal_id = seldal DB lentels lauk reikšms modifikuojamos naudojant UPDATE instrukcij. Instrukcijos formatas: UPDATE duomen_bazs_lentels_vardas SET lauko_vardas_1 = išraiška_1 [,lauko_vardas_2 = išraiška_2...]

[WHERE paieškos slyga]; ia UPDATE instrukcijos pavadinimas; SET bazinis žodis, po kurio nurodoma, koki lauk reikšms ir kaip keiiamos (galima pakeisti konstanta ar išraiškos rezultatu) UPDATE pazymiai SET pazymys= 'iv_paz' WHERE mok_id= iv_mok_id AND dal_id= seldal AND data= # & mm & "/" & dd & "/" & yyyy & "# AND pam_nr= selpam toks: Naujas rašas terpiamas DB lentel, naudojant INSERT instrukcij. Jos formatas INSERT INTO duomen_bazs_lentels_vardas [(lauk vard srašas)] VALUES (lauk reikšmi srašas); ia: INSERT instrukcijos pavadinimas; INTO bazinis žodis, po kurio nurodoma, kurioje lentelje terpti nauj raš; VALUES bazinis žodis, po kurio surašomos lauk reikšms, išdstytos reikiama tvarka INSERT INTO pazymiai (mok_id, dal_id, data, pazymys, pam_nr) VALUES ('iv_mok_id','seldal','seldate','iv_paz','selpam') rašo ar j grups pašalinimo iš lentels instrukcija DELETE užrašoma taip: DELETE FROM duomen_bazs_lentels_vardas [WHERE paieškos slyga]; ia: DELETE instrukcijos pavadinimas; FROM bazinis žodis, nurodantis, kurioje lentelje pašalinti raš (-us): WHERE bazinis žodis, apibržiantis slyg, kuri tenkinti pašalinami rašai

0# Microsoft Access yra vienas populiariausi vidutins apimties DBVS. Tai reiškia, kad ji tinka kurti ir palaikyti DB, kurios gali apimti iki keli šimt tkstani raš. Šios DBVS angliško pavadinimo Access lietuviškas atitikmuo Kreiptis ( duomenis). MS Access yra reliacin DBVS: duomenys pateikiami kaip normalizuot dvimai lenteli rinkinys. MS Access, kaip DBVS, pagrindins funkcijos yra šios: DB struktros krimas; DB užpildymas ir redagavimas; Duomen peržira, vaizdavimas vartotojui tinkama forma; Navigacija DB; Duomen rikiavimas (ršiavimas), filtravimas, paieška. DBVS MS Access vykdo ir daug kit, pagalbini, bet labai svarbi funkcij: užtikrina duomen korektiškumo ir vientisumo kontrol, galina atlikti vairius matematinius, statistinius skaiiavimus, leidžia slaptinti tam tikrus duomenis ir uždrausti nesankcionuot kreipt juos. Be to, vartotojas, naudodamas DBVS priemones (makrokomandas, SQL ar Visual Basic kalb) gali sukurti savj meniu sistem ir taikomsias programas, skirtas specifiniams poreikiams tenkinti. MS Access priemonmis sukurta reliacin DB (DB struktra ir duomenys) išsaugoma faile, kuriam suteikiamas pltinys mdb (microsft data base). Šiame faile saugomos ne tik dvimats lentels su duomenimis, bet ir kiti objektai (objects). Pagrindiniai DB sandaros objektai, kuriuos galima sukurti, yra šie. Lentels (Tables). Jose laikomi duomenys. Kiekvienoje lentelje nustatomi laukai ar j rinkiniai, gyjantys tik nepasikartojanias reikšmes. Vienas j paskelbiamas pirminiu raktu, vienareikšmiškai apibržianiu kiekvien lentels raš. Lentel yra bazinis MS Access objektas. Kiti objektai yra išvestiniai ir gali bti sudaromi, kaip sukurta bent viena lentel. Užklausos (Queries). galina atrinkti duomenis pagal tam tikrus požymius (kriterijus) ir, jei reikia, juos rikiuoti, grupuoti, modifikuoti ar pašalinti. Taigi užklaus dka iš DB galima bet kuriuo momentu išrinkti reikaling informacij ir, jei reikia, j išsaugoti naujai sukurtoje lentelje. Formos (Forms). Palengvina vesti, peržirti ir redaguoti duomenis. MS Access priemonmis vartotojas gali sukurti vaizdžias ir informatyvias formas.

Ataskaitos (Reports). galina sukurti ir spausdinti vairius dokumentus pagal DB sukauptus duomenis. Juos galima rikiuoti, grupuoti, atlikti skaiiavimus. Puslapiai (Pages). Suteikia galimyb vaizduoti bei redaguoti MS Access duomenis dialoginiuose WEB puslapiuose, kurie palaiko dinamin ryš su DB. Makrokomandos (Macros). Naudojamos aprašyti veiksm sekoms, kurios aktyvizuojamos vartotojui išrinkus atitinkam meniu punkt ar paspaudus mygtuk. Moduliai (Modules). Tai programuotojo sukurtos procedros bei funkcijos, kurios rašomos Visual Basic kalba ir skirtos apdoroti DB saugom informacij. Tarp DB lenteli turi bti nustatomi ryšiai (relationships). Jie reikalingi kuriant formas, užklausas, ataskaitas, kontroliuojant duomenis ir pan. 34(*)(( 5

0*+,&1, 24

Šioje schemoje parodyta elektroninio dienyno duomen bazs struktra. J sudaro daugyb tarpusavyje susijusi lenteli. Pavyzdžiui, lentel Slaptažodis skiriama informacijos apie sistemos naudotojus ir j slaptažodžius saugojimui. Lentelse Mokytojai ir Mokiniai pateikiama pilna informacija apie mokytojus ir mokinius. Lentelje Tvarkaraštis pateikiama informacija apie mokytoj darbotvark ir skiriami šie laukai: mokytojo_id, klass_id, kabineto_id, pamokos_nr_id, savaits_dienos_id. Didel mokyklos problema moksleivi skirstymas klases ir mobilias grupes. Todl duomen bazje yra lentel Grups, kurioje skiriami tokie laukai: grups_id, tipas, mokytojo_id, dalyko_id ir grups_pavadinimas. Laukas tipas atpažsta užregistruota klas ar grup. Dienyno vedimui skiriama lentel Pažymiai. Trimestr, semestr, metini pažymi saugojimui skirta lentel Suvestin, kuria ateityje gals naudoti archyvas. Mokytoj lankomumo statistika atspindi lentel Lankomumas. 25

.&1&" I) Pirmoji forma suteikia vartotojui galimyb užsiregistruoti sistemoje ir riboja mokini vartotoj teises. II) Šios formos pavyzdžiu galima parodyti, kad bet kuriuo atveju vartotojui bus pateikiama informacija apie tolesnius veiksmus. Pavyzdžiui: 1. Meniu visose formose yra mygtukas Pagalba ; 2. Jeigu vartotojas nepasirinko duomenis; 3. Jeigu vartotojas neved slaptažodžio; 4. Jei vartotojas ved neteising slaptažod. 26

III) Dienyno apdorojimas realiajame laike. Po registracijos vartotojui atsiveria dienyno langas, kuriame yra informacija apie klas ir pamokos numer. Šios sistemos privalumas toks, kad dienynas veikia realiame laike, tai yra pati programa nustato laik ir pamokos viet mokytojo tvarkaraštyje. Mokytojas gali pildyti tik savo dalyko dienyn. Tai apsaugo duomenis nuo galim vedim. Todl galimi keturi variantai: 1. Esama vartotojo pamoka; 2. Vartotojas užsiregistruotas per pertrauk; 3. Vartotojas užsiregistruotas per atostogos; 4. Vartotojas užregistruotas t dien, kai mokytojui nra pamok. Tokioje situacijoje gelbja mygtukas Kalendorius kai atitinkamoje formoje galima pasirinkti reikiam dien. Pasirenkant dien, lange Tvarkaraštis automatiškai rodomas mokytojo tvarkaraštis. 27

IV) Duomen vedimas elektronin dienyn. Žinodama mokytojo tvarkarašt ir mokini sraš sistema silo vesti vertinimus pagal tvarkarašt. Šiuo tikslu DataGrid nurašomi duomenys iš surišt lenteli Grups ir Mokiniai ir prideda tuši stulpel, kur galima vesti ir pažymius, ir praleidimus. Jeigu nurodyt dien atitinkamas mokinys jau turi vieno dalyko pažym dienyne, tai sistema silo pakeisti j arba palikti be pakeitim duomen bazje, išvengdama dubliavimosi duomen bazje. 28

V) Elektroninio dienyno peržira. Analogiškai naudojamas DataGrid ir dienyno peržirai. Sistema parodo ne visas mnesio dienas, o tik tas, kai buvo pamokos, skaitant laisvadienius, šventes ir atostogas. 29

VI) Semestro pažymi skaiiavimas: 1.Vidurkio skaiiavimas programavimo bdu; 2.Semestro skaitos išlaikymas. Šiems tikslams siloma forma, kuri suvedami skaitos už semestr pažymiai. Visi semestro ir metiniai pažymiai automatiškai fiksuojami lentelje Suvestin. VII) Mokini pažangumo statistika. VIII) Mokytoj tvarkaraštis. 30

IX) Viena mokyklos valdymo form valdymas per mokyklos svetain. Ši forma patogi ir mokiniams, ir mokytojams, ir tvams, kurie bet kada gali susipažinti su vaik pasiekimais. 31

X) Kuriant Web-formas naudojamas visiems apdorotojams pažstamas programavimo modelis, leidžiantis lengvai migruoti nuo Windows pried prie Web-pried be papildomo pasirengimo. Todl elektroninio dienyno idja nesikeiia ir Webformose. 32

33

XI) Moksliniai tyrimai. S.Kovalevskajos vid. mokyklos pedagog kvalifikacija 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 44 34 26 10 1 Mokyklos mokytojai Pedagog, turini IKT raštingumo žinias, atitinkanias pedagog kompiuterinio raštingumo standart (technologin dalis), skaiius Pedagog, turini IKT raštingumo žinias, atitinkanias pedagog kompiuterinio raštingumo standart (edukologin dalis), skaiius Pedagog, naudojani internet savo dalyko pamokose (išskyrus informatikos mokytojus), skaiius Pedagog, pageidaujani kelti kvalifikacij (pedagog KR technologin dalis) Pedagog, pageidaujani kelti kvalifikacij (pedagog KR edukologin dalis) Pedagog, naudojani internet savo dalyko pamokose, skaiius 16 14 15 12 10 8 6 4 2 4 1 1 1 2 2 Lietuvi kalbos mokytojai Užsienio kalb mokytojai Matematikos mokytojai Fizikos mokytojai Istorijos mokytojai Dails mokytojai Kit dalyk mokytojai 0 Mokyklos mokytojai 34

67 Šiame magistro darbe atskleistos Visual Studio.NET platformos naudojimo galimybs. Elektroninis dienynas tai tik vienas vidurins mokyklos automatizuotos valdymo sistemos modulis. Automatizuoti galima visas mokyklos veiklos sferas, pavyzdžiui vaik maitinimas, mokytoj kvalifikacija, ataskaitos, tvarkaraštis ir t.t. Schemoje Mokyklos vizija pateiktos kai kurios sritys, kurios gali bti sujungti modul ir automatizuoti. Šios sistemos diegimui S.Kovalevskajos vidurinje mokykloje yra visos slygos: Mokykloje yra 44 kompiuteriai: Visi kompiuteriai sujungti vietin tinkl: kompiuteri klasse 28 vienetai, administracijoje 6 vnt., bibliotekoje 1, psicholog 1, soc.pedagog 1 ir 7 kompiuteriai atskirose klasse; Yra neribotas išjimas internet (Litnet,Skynet); Skynet rmj dka yra galimyb naudoti server, kuriame talpinamos Web-formos ir mokyklos svetain. Aukšta pedagog kvalifikacija: 70% baig kompiuterinio raštingumo kursus; Daugiau nei 60% aukštesnij klasi moksleivi turi namie kompiuterius ir 80% j naudojasi internetu. 35

2 Elektroninis dienynas buvo parengtas Microsoft.NET platformoje. Todl magistro darb galima skirti dvi dalis: Windows form naudojimas Rengiant Visual Studio.NET klient priedus naudojamos Windows formos. Ir Web-formas ir Windows formas palaiko.net branduolys, o Visual Studio.NET tik parpina priemones, lengvinanias šios klass pried parengim visomis turimomis programavimo kalbomis. Web-form naudojimas o Kuriant Web-formas naudojamas visiems apdorotojams pažstamas programavimo modelis, leidžiantis lengvai migruoti nuo Windows pried prie Web-pried be papildomo pasirengimo; o Web-formos slygoja visišk vizualinio vaizdo nepriklausomyb nuo formos kodo. Toks variantas lengvina atskir dali savarankišk atnaujinim, suprastina navigacij pagal kod ir slygoja prieinamesn versij palaikym; o vyki apdorotoj kodas kompiliuojasi pirmkart kreipiantis Web-puslap, o tai didina pried produktyvum lyginant su integruojamojo kodo naudojimu. Šios sistemos privalumas toks, kad dienynas veikia realiame laike, tai yra pati programa nustato laik ir pamokos viet mokytojo tvarkaraštyje. Mokytojas gali pildyti tik savo dalyko dienyn. Tai apsaugo duomenis nuo galim vedim. 36

2 The electronic magazine has been realized on platform Visual Basic. NET. Therefore work of the master can be divided into two parts: Use Windows of forms For creation of client appendices in Visual Studio.NET Windows-forms are used. As well as in a case with Web-forms, support of Windows-forms is provided with a nucleus.net, and Visual Studio.NET only gives the means facilitating development of appendices of this class in all supported programming languages. Use Web of forms o For creation of Web-forms the program model allowing easily to migrate from Windows-appendices to Web-appendices practically without additional training is used familiar to the majority of developers; o Web-forms provide full division of visual representation and a code of the form. Such approach facilitates updating separate parts independently from each other, simplifies navigation on a code and provides more simple support of versions; o The code processer events is compiled at the first reference to Web-page, that considerably raises productivity of appendices in comparison with use of an interpretive code. Advantage of the given system will be, that the magazine works in real time, that is the program calculates time and what lesson under the schedule now at the teacher who is registered in system. 37

Microsoft Access; Internet Information Serves 5.0 Microsoft Visual Studio.NET; Visio 2000; HomeSite 4.5; /,$ 38

4- Sekliuckis V., Gudas S., Garšva G. Informacijos sistemos ir duomen bazs: Vadovlis. Kaunas: Technologija, 2003. Baniulis K., Tamulynas B. Duomen struktros: Vadovlis. Kaunas: Technologija, 2003... Visual Basic.NET ADO.NET,,., -!"#, $: %&', 2003..-,,.. ( Visual Basic.NET., -!"#, $: %&', 2003..-. ( Visual Basic 6.!"#, $: %&', 2001., -.. Visual Basic 6: )* ". -!"#,, +&, :!, 2002.!.", #.$. Microsoft Access 2000:, ". -.&/, $,, -!"#: bhv, 2001. #.,. %&. Visual Basic.NET: )* ".!"#:!, 2003., -.,.'. 0& Visual Basic 6. %&', 1999., -!"#, $: Duomen bazs. Microsoft Access 2000. Vilnius: Lietuvos telekomas, 2002. www.ondotnet.com prosto.pp.ru/resource/resourcelist_cpage_2.html www.microsoft.com www.codeproject.com www.aspnet.ru 39