MEN TERAPIJOS TAIKYMAS ANDRAGOGO VEIKLOJE SU PSICHIKOS NEGALI TURIN IAIS

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Janina imon lien MEN TERAPIJOS TAIKYMAS ANDRAGOGO VEIKLOJE SU PSICHIKOS NEGALI TURIN IAIS MON MIS Magistro diplominis darbas (Edukologija (andragogika)) Mokslinis vadovas Soc.m.dr. Vilmant Aleksien Vilnius, 2005

TURINYS vadas... 5 1. Andragogo darbo specifikos / ypatum su psichikos negali turin iais mon mis teorin analiz mokslin je literat roje... 8 1.1. Psichikos sveikatos centro klientai: socializavimosi / ugdymosi problemos ir resursai... 8 1.1.1. Psichikos ligos samprata... 8 1.1.2. Paslaugos, teikiamos Psichikos sveikatos centre (Utenos Psichikos sveikatos centras)...10 1.2. Andragogo darbo specifika / ypatumai... 15 1.2.1. Mokymasis vis gyvenim... 15 1.2.2. Suaugusi mokytojo (andragogo) kriterijai... 17 1.2.3. Suaugusi mokymosi procesas... 20 1.2.4. Mokymosi stilius... 21 1.2.5. Mokymosi s lygos ir mokymosi prielaidos... 23 1.2.6. Mokymo(si) aplinka... 24 1.2.6.1. Fizin aplinka... 24 1.2.6.2. Psichologinis mokymosi klimatas... 25 1.2.6.3. Socialinis mokymosi klimatas... 26 1.2.6.4. Intelektualinis mokymosi klimatas... 27 1.2.6.5. Administravimo taka mokymuisi... 27 1.2.7. Mokymo(si) metodai... 28 1.2.7.1. Frontaliniai mokymo(si) metodai... 28 1.2.7.1.1. Demonstravimas... 28 1.2.7.1.2. Diskusija (kontroliuojama)... 29 1.2.7.1.3. Paskaita... 29 1.2.7.1.4. Mentoriaus vadovavimas... 30 1.2.7.1.5. Tjutoriaus vadovavimas... 31 1.2.7.2. Mokymo metodai, orientuoti besimokant... 31 1.2.7.2.1. Kompiuterinis mokymasis... 31 1.2.7.2.2. Mokymasis pagal sutart... 32 1.2.7.2.3. Programuotas mokymasis... 32 1.2.7.2.4. Individualus mokymas(is)... 33 1.2.7.2.5. Savimoka... 33 1.2.7.3. Grupiniai mokymosi metodai... 33 2

1.2.7.3.1. Min lietus... 33 1.2.7.3.2. esio grup s... 34 1.2.7.3.3. Maltinukas... 34 1.2.7.3.4. Grup s diskusija... 35 1.2.7.3.5. Klausymasis ir steb jimas... 36 1.2.7.3.6. Projektai ir atvej studijos... 36 1.2.7.3.7. Vaidmen atlikimas. Imitacijos ir aidimai... 37 1.2.7.3.8. Sniego gni... 38 1.2.7.3.9. Vizitai, kelion s, temin s i vykos... 38 1.2.7.3.10.Darbo grup s... 38 1.2.7.3.11.Terapin s grup s... 39 2. Men terapijos metod taikymo galimyb s andragogo veikloje su psichikos negali turin iais mon mis... 39 2.1.Terapijos metodai... 39 2.1.1. Meno terapija... 39 2.1.2. Dail s terapija... 46 2.1.3. Muzikos terapija... 47 3. Men terapijos poreikio Psichikos sveikatos centre tyrimas... 52 3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas... 52 3.2. Anketos, skirtos specialistams, dirbantiems su mon mis, turin iais psichin negali, analiz... 54 3.3. Anketos, skirtos mon ms, turintiems psichin negali, analiz... 64 vados... 75 Santrauka... 76 Summary... 78 Literat ra... 80 Priedai... 83 Priedas Nr.1 Specifin s meno terapijos s vokos... 84 Priedas Nr.2 Anketa specialistams, dirbantiems su mon mis, turin iais psichin negali... 85 Priedas Nr.3. Anketa mon ms, turintiems psichin negali... 89 3

VADAS Naujov s vyksta tuomet, kai pradeda veikti mogus, Kuriam visada atitekdavo rovo vaidmuo C.Scharnberg TEMOS AKTUALUMAS: Nor dami aptarti bet kokias ne gali problemas, turime pripa inti, kad ne galieji yra m visuomen s nariai, turintys tokias pa ias teises kaip ir kiti visuomen s nariai ir jiems turi b ti sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomen s, politiniame ir bendruomen s gyvenime galimyb s. Statistikos departamento duomenimis, pateiktais 2001 metais, Lietuvoje yra 262,9 kstan iai ne gali, o tai sudaro 7,5% vis gyventoj. Utenos Psichikos sveikatos centro statistiniais duomenimis, iuo metu Utenos rajone yra 4289 mon s, turintys psichin negali, besilankantys Psichikos sveikatos centre, i kuri dispancerizuota: 2002 metais 1847, 2003 metais 1620. Visuomen tobul ja, kuomet visos jos socialin s grup s turi atviras rai kos galimybes. gyvendinant Lietuvos vietimo reform bei Invalid socialin s integracijos statym, norint tikrinti lygias galimybes visiems visuomen s nariams, reikalingos naujos id jos bei veiklos formos. Darniai visuomen s raidai b tinas ne tik ekonominis, socialinis, bet ir kult rinis veiklumas. Mokymasis negali b ti vien vaikyst s ir jaunyst s u si mimas. B tinyb mokytis vis mogaus gyvenim yra s lyga prisitaikyti prie spar iai kintamos ekonomin s, socialin s ir kult rin s aplinkos. Mokymasis vis gyvenim apima vis mogaus mokymosi veikl per jo gyvenim,,nuo lop io iki kapo. ( Mick nait E., 2004, P.95). Suaugusi vietimas idealia savo rai kos forma apima vis manom kult rin suaugusio mogaus veikl. Visuomen traktuojama kaip mokykla be sien. Dar daugiau suaugusi vietimas laikomas priemone, nuolat skatinan ia monijos galimybi pl tot bei visos monijos raid. I ry ja dvi koncepcijos suaugusi vietimas kaip vietimo sistemos dalis ir kaip gyvenimo komponentas. vietimas iandien tapo moni gyvenimo sinonimu. Pasaulin suaugusi vietimo sklaid inspiravo id ja, kad visi suaugusieji gali mokytis, kad kiekvienas asmuo nuolatos arba tam tikrais gyvenimo periodais turi poreik viestis ir turi teis realizuoti poreik, o visuomen s pareiga sudaryti galimybes kiekvienam mokytis vis gyvenim. (Tre iokien E., 1998, P.217). mon ms, turintiems psichin negali, darbo autor s nuomone, lengviausia mokymo(si) motyvacij b kelti per men terapijos u si mimus. 4

Socialin je praktikoje kult rin veikla ir menai suprantami kaip specifin s priemon s, suteikian ios form ir i rai individo ar grupi i gyvenimui, ekspresijai bei komunikacijai. E.Kanto teigimu, menas yra komunikatyvus, jis visuomet skatina sielos gali tobulinim, nukreipt bendravim tarp moni. Meno socialin funkcija, paskirtis harmonizuoti gyvenim bei pl toti ir tobulinti moni bendravimo formas dvasini vertybi po riu. Menin (muzikin, vizualin, dramin ar judesio rai ka) ypatingai patraukli socializacijos forma, nes tuomet pamir tami socialiniai vaidmenys ir etiket s:,,ne galusis,,,socialinis darbuotojas,,,pedagogas,,,gimnazistas ir pan. Visi tampa lygiaver iais k jais ir menininkais. ink nien J.R., 2003, P.5). Psichikos lig medikai gydo vaistais, bet r pinantis psichikos sveikata verta ie koti vairi alternatyvi b kaip sustiprinti pa eisto asmens j gas, padidinti veiklos galimybes, pagaliau pagerinti ius, pad ti atgauti pasitik jim savimi ir savigarb. Kaip paveikti mon, kad gyvenimas,,naujame kelyje teikt d iaugsmo? Ar gal tai b ti men terapija, t.y. muzika, okis, literat ra, drama ir t.t.? Kadangi darbo autor dirba V. Utenos pirmin s sveikatos prie ros centro Psichikos sveikatos centre ir iame centre met b gyje bus ple iamos teikiamos paslaugos (u imtumas, kurtos menin s savirai kos grup s), i tema yra asmeni kai aktuali. TEMOS NAUJUMAS IR PRAKTINIS REIK MINGUMAS: Suaugusi vietimo tema ra ie autoriai: Teresevi ien M., 1998; Juozaitis A., Juozaitien R., 2003; Jensen E., 2001 ir kt.. Men (muzikos, dail s, judesio, dramos) terapijos taikymo temomis ra : Dapkut A., 2003; ink nien J.R., 2003; Leliugien M., 2002; Vansavi ien V., 2003; Aleksien V., 2003 ir kt.. Ta iau apie andragogo veiklos galimybes taikant men terapij su mon mis, turin iais psichin negali, literat ros n ra. TYRIMO OBJEKTAS andragogo veiklos galimybi pl tot taikant men terapijos metodus moni, turin psichikos negali, ugdymui(si). HIPOTEZ : Skatinant moni, turin psichin negali, k rybingum, skatinama gyvenimo bei ugdymosi motyvacija. TIKSLAS i analizuoti men terapijos metod taikym andragogo bendradarbiavime su psichikos negali turin iais mon mis. 5

Norint pasiekti tiksl, keliami ie U DAVINIAI: 1. I analizuoti dokumentus, mokslin literat nagrin jama tema. 2. Atlikti andragogo darbo specifikos, vaidmen teorin analiz. 3. I analizuoti meno terapijos metodus ir nubr ti gaires j pritaikymui suaugusi asmen, turin psichikos negali, ugdymuisi. 4. Atlikti men terapijos poreikio Psichikos sveikatos centre tyrim. METODAI: Mokslin s literat ros analiz, dokument analiz. Dokument analiz buvo atlikta, nagrin jant Utenos Psichikos sveikatos centro statistik. Mokslin s literat ros analiz atlikta, siekiant patikslinti suaugusi vietimo samprat, andragogo vaidmenis. Anketa. Jos tikslas i siai kinti dail s bei muzikos terapij poreik Psichikos sveikatos centre. Tyrimo metu surinkt duomen koreliacija, grafin analiz. DARBO STRUKT RA: Darb sudaro: vadas, dvi dalys (teorin ir tiriamoji), i vados,.49 pozicij literat ros s ra as, 3 priedai, 2 schemos, 6 lentel s, 30 paveiksl. Darbo apimtis be pried 82 puslapiai. 6

1. ANDRAGOGO DARBO SPECIFIKOS / YPATUM BENDRADARBIAUJANT SU PCICHIKOS NEGALI TURIN IAIS MON MIS TEORIN ANALIZ MOKSLIN JE LITERAT ROJE 1.1. PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO KLIENTAI: SOCIALIZAVIMOSI / UGDYMOSI PROBLEMOS IR RESURSAI Psichikos sutrikimai XXI ajame am iuje tampa svarbiausi i vis lig grupi pagal na visuomenei ir tak gyvenimo kokybei. 1.1.1. PSICHIKOS LIGOS SAMPRATA Norint i siai kinti, kas tai yra psichikos ligos bei sutrikimai, pirmiausia apibr kime kas yra psichikos sveikata. Psichikos sveikata tai n ra vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas. Psichiatras D. P ras (2004) i skiria iuos psichin s sveikatos po ymius: geb jimas b ti savimi tarp kit. emocin ir dvasin b sena, kuri leid ia mogui d iaugtis gyvenimo pilnatve, bet taip pat i gyventi skausm ir li des. geb jimas i reik ti save tokiais b dais, kurie teikia malonum pa iam individui ir aplinkiniams; geb jimas pa iam daryti sprendimus ir u juos atsakyti. Kiekvienas m kaip normali kasdienyb s aprai yra i gyven s trumpas sumai ties, nerimo ar li desio valandas. Tai ne psichikos liga. Kad b diagnozuota psichikos liga, simptomai turi b ti pakankamai stipr s, trukdantys normaliai gyventi: miegoti, valgyti, bendrauti, dirbti bei apskritai reikiamai elgtis. (Carter R., 2002, P.40). Psichin liga sutrikimas, pasirei kiantis ry kiais asmenyb s pakitimais, teigia L.Wetterberg (1994). Psichikos ligos tai ligos, veikian ios asmens m stym, elges bei jausmus. J prie astys yra ir biologin s, ir psichologin s, ir priklausan ios nuo aplinkos, kurioje gyvena mogus. Kaip yra daug somatini lig, taip pat yra ir vairi psichikos sutrikim, pavyzd iui, izofrenija, nuotaikos sutrikimai (klinikin depresija, manija, maniakin depresija ir t.t.), liguistas nerimas (fobijos perd ta baim, obsesijos kyrios mintys, kompulsijos nenugalimas potraukis daryti nors) ir kt. (Carter R., 2002, P.38 39). Psichin s ligos skirstomos organines, kuriomis susergama d l smegen pa eidim, ir funkcines, kurios neturi organinio pagrindo. iuolaikinio mokslo pasiekimai ir klinikin praktika naujo pervertina lig skirstym organines ir funkcines. Pavyzd iui, yra daug rodym d l 7

biologin s prigimties toki,,funkcini lig, kaip izofrenija, maniakin depresin psichoz ir kt. (Wetterberg L., 1994, P.39). Pagal Tarptautin lig klasifikacij TLK 10 F Psichikos ir elgesio sutrikimai: F0 Organin s kilm s psichikos sutrikimai F1 Psichoaktyvi med iag vartojimo sukelti sutrikimai F2 izofrenija F3 Afektiniai sutrikimai F4 Neuroziniai, streso sukelti ir somatoforminiai sutrikimai F5 Psichikos ir elgesio sutrikimai, sutrikdantys fiziologines funkcijas (pvz., valgymo sutrikimai) F6 Asmenyb s sutrikimai F7 Protinis atsilikimas F8 Psichologin s raidos sutrikimai F9 Sutrikimai, prasidedantys vaikyst je ir paauglyst je. Kaip teigia R.Carter (2002), psichikos lig prad ia ir eiga priklauso nuo dviej tarpusavyje susijusi veiksni : gimto polinkio vien ar kit lig ; aplinkos sukeliamo streso. ie du veiksniai polinkis ir stresas vienas kit papildo. Yra nustatyta, jog didel fiziologin polink psichikos lig turin iam asmeniui u tenka palyginti nedidelio streso, kad liga pasireik. Psichikos sveikat blogina ie faktoriai: skurdas; pa eista miesto socialin ekologija; girtavimas; bedarbyst ; benamyst ; adekvataus b sto nebuvimas; prievarta visuomen je (mokykloje, eimoje); iniasklaidos taka (agresijos ir prievartos propaganda); vertybi kriz ; eimos kriz ;,,i mokto bej gi kumo sindromas. (P ras D., 2004) sp jamieji psichikos sutrikimo ar ligos enklai pagal R.Carter (2002, P. 85): 8

asmenyb s poky iai, pastebimi per ilgesn laik ; sutrik s m stymas, keistos ir didingos id jos; ilgai trunkanti sunki depresija, apatija, itin pakili ar itin bloga nuotaika; piktnaud iavimas psichoaktyviomis med iagomis; pasitraukimas i visuomen s; mintys ir tiesmuki ki parei kimai apie savi udyb ; pyktis ar prie kumas, neatitinkantis situacijos; kliedesiai, haliucinacijos,,,girdimi balsai. Jeigu pastebimas nors vienas i i vardint enkl, reikia kuo grei iau pad ti mogui kreiptis pagalbos pas specialistus. Dar viena opi problema yra stigma 1, - neigiamas visuomen s po ris psichikos ligonius ir tendencija jiems u ti neigiam,,etiket, kuri v liau s lygoja visapusi diskriminacij. Ne veikiama sunki psichikos lig stigma da nai atskiria eimas nuo kaimyn, gimini ir draug. Visiems pasitraukiant, eimos jau iasi vis vieni esn s. Sl pdamos artim psichikos lig nuo pa alini, jos dar labiau atsiskiria nuo kit. is pa pasirinktas atsiskyrimas ir sl pimasis gali skatinti kalt s jausm, ma inti savigarb. eima ima var ytis nenusp jam ligonio poelgi, baiminasi sulaukti kritikos d l netinkamos jo prie ros. Draugai gal retkar iais ir u ga, ta iau daugelis jau ia, kad jie tai daro i pareigos ar i gailes io. O jei draugai i ties nori pad ti, kartais net ne ino, kaip elgtis ar reaguoti. Jausdamiesi bej gi kai ir nepatogiai, jie ima vengti tokios situacijos. (Carter R., 2002, P.208). Taigi, netiesiogin psichikos lig kaina yra susijusi ne su psichiatro ar medicinin mis paslaugomis, o su socialiniu ne galumu, i st mimu i sociumo. inoma, stigmos problema atsiranda ir d l to, kad dalis psichikos ligoni atlieka visuomenei alingus veiksmus ir veikia nenusakomai, ta iau tai n ra da ni atvejai. Did iuma psichikos ligomis sergan gali gyventi kaip normal s pilie iai jie tvarkosi namuose, u simoka mokes ius ir t.t. N ra jokios prie asties dytis savo psichikos ligos. Ir vis vien dar daugelis d l to patiria niekuo nepateisinam diskriminacij. Stigma apibr iama kaip,,g dos ym, ta iau vargu ar galima nusakyti, k ji rei kia tiems, kurie yra priversti patirti gniu dan ius jos padarinius. M visuomenei sunku kalb ti apie psichikos ligas ar tvarkyti su jomis susijusius reikalus. Nors b ta pragiedruli mes daugiau su inojome apie j prie astis ir gydym, - stigma, besiremianti mitais ir moni tamsumu, dar visur turi takos, tebetrikdo visuomen. (Carter R., 2002, P.27). Tod l Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos S junga, Pasaulio Psichiatr 1 Stigma yra prietaras, pana iai kaip rasinis ar religinis, pagr stas instinktu. Stigma, susijusi su psichikos ligomis, apibr iama kaip asmens atst mimas ir i skyrimas d l j psichikos ligos, pripa inimas netinkamu socialinei aplinkai kaip,,visi kas diskreditavimas (Carter, R., 2002, P. 218). 9

Asociacija ir kitos organizacijos pabr ia b tinyb veikti psichikos ligoni ir psichikos sutrikim stigmatizacij. Kelias ai kus tik integruojant psichiatrij ir asmenis su psichikos sutrikimais bendruomen ir bendr medicin. Siekiant visaver io vartotoj integravimosi visuomen reik kovoti prie stigm ir teigiamais pavyzd iais suformuoti kitok psichikos ligonio vaizd. (Pe iulis S., 2002, P.108). Ta iau ne visi mon s, o ypa ne gal s, paj s kovoti u savo viet visuomen je, patenkinti savo socialinius poreikius 2, tod l reikalinga socialin s paramos sistema, kurios svarbi sfera yra socialin s paslaugos. 1.1.2. PASLAUGOS, TEIKIAMOS PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRE (UTENOS PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAS) mogui, norin iam jaustis pilnaver iu visuomen s nariu, labai svarbu i saugoti (palaikyti) sveikat. M dienomis sveikatos i saugojimo problemomis domisi ne tik medikai, bet ir pedagogai, sociologai, filosofai, socialiniai darbuotojai bei kit profesij ir mokslo sri atstovai. Dauguma Europos ali turi savo sveikatos ugdymo programas, kuriose apibr iamos pagrindin s sritys, daran ios takos sveikatai. Tai vienalyt ir darni sistema, nes sutrikus vienos srities funkcionavimui, pakinta ir kit sri, s lygojan mogaus psichin ir fizin sveikatos stov, pad tis ( r. 1pav.). 2 Poreikis - nervin psichin tampa, sukelta individo egzistavimui b tin dalyk stygiaus. (Suslavi ius A., 1998, P.9). Tai individo, socialin s grup s, visuomen s b sena; reikm, kuri suponuoja vidini ir i orini veiklos s lyg neatitikimas, ko nors stoka ar tr kumas, vidinis aktyvumo adintojas, pirmiausia pasirei kiantis intereso forma. (Leonavi ius J., 1993, P.173). 10

Asmenin Fizin Socialin Dvasin Protin Emocin 1 pav. Pagrindin s sritys, daran ios tak sveikatai Utenos Psichikos sveikatos centre besilankantys mon s turi skirtingus poreikius. Centro darbuotojai taiko ne tik medikamentin gydym, bet ir ie ko nauj b bei metod pacient socialini poreiki pagerinimui. Nes, pasak A.Suslavi iaus (1998), nepatenkin s socialini poreiki, mogus gali tapti problema ne tik sau pa iam, bet ir kitiems. Atsi velgiant pacient poreikius ir pom gius, Psichikos sveikatos centre teikiamos kult rin s paslaugos ( r. 2 pav.). 11

Tradicin s, kalendorin s vent s Ekskursijos Koncertai vykos kult rinius renginius Susitikimai PACIENTAS Saviveiklinis organizavimas darbo Parodos Spektakliai Popiet s 2 pav. Psichikos sveikatos centre organizuojam kult rini rengini schema vis kult rini rengini organizavim ir paruo im atsakingi socialiniai darbuotojai. Bet visa tai gal b ti andragogo darbas. Tradicin se, kalendorin se vent se, organizuojamose Psichikos sveikatos centre, parodose, organizuojamose Pirmin s sveikatos prie ros centre mon s, turintys psichin negali, dalyvauja kaip dalyviai. Utenos psichikos sveikatos centras kurtas 1999 met kovo 9 dien. Utenos psichikos sveikatos centras yra V Utenos pirmin s sveikatos prie ros centro ( PSPC ) padalinys, licencijuotas vykdyti psichikos sveikatos prie ir teikti socialin pagalb psichikos ligoniams bei kitiems asmenims. Psichikos sveikatos centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos sistemos, Sveikatos prie ros staig, Sveikatos draudimo, Vie staig, Psichikos sveikatos prie ros ir kitais statymais bei teis s aktais, V Utenos PSPC statais. Pagrindinis Psichikos sveikatos centro veiklos tikslas gerinti gyventoj sveikat, siekiant suma inti gyventoj sergamum bei mirtingum, organizuojant ir taikant specializuot bei kvalifikuot pirmin psichiatrijos pagalb. Pagrindin s Psichikos sveikatos centro veiklos sritys: teikti medicinos pagalb mi psichikos sutrikim atvejais; teikti neatid liotin pirm pagalb, jeigu d l mi psichikos sutrikim kyla gr sm gyvybei; 12

prireikus si sti psichikos ligonius psichiatrijos centro stacionar ; vykdyti ambulatorin psichikos sveikatos prie ; teikti pagalb i tiktiems dvasin s kriz s asmenims, gr siant savi udybei bei po m ginim nusi udyti; teikti psichoterapin ir psichologin pagalb ; teikti pirm ir neatid liotin narkologin pagalb ; steb ti pacientus (psichikos ligonius), kuri psichikos sutrikimai da nai pa ja ir pa jimo metu kelia pavoj j pa ir aplinkini sveikatai arba gyvybei; kartu su socialin s globos ir r pybos organizacijomis teikti asmenims, turintiems psichikos sutrikim, socialin pagalb, dalyvauti j reabilitacijoje; teikti psichologin pagalb psichikos sutrikim turin asmen eimoms; tvarkyti dokumentacij pagal nustatytus reikalavimus. Psichikos sveikatos centre dirba ie specialistai: gydytoja psichiatr ; priklausomybi gydytoja psichiatr ; vaik - paaugli gydytoja psichiatr ; 2 psicholog s; 3 bendrosios praktikos slaugytojai; 2 socialin s darbuotojos. Socialini darbuotoj veikla (socialini darbuotoj darbas yra patvirtintas pareig instrukcija): 1. Individualiai bendrauja su pacientu, tvarko socialinius reikalus. 2. Gina pacient interesus ir organizuoja juridin pagalb. 3. Kaupia informacij apie pacient, jei reikia, organizuoja pacient hospitalizacij (esant neatid liotinoms indikacijoms (i laikydamos konfidencialum ir saugodamos paciento interesus )). 4. Organizuoja u imtumo terapij, atsi velgiant vietos s lygas ir paciento sugeb jimus bei psichopatologijos ypatumus. 5. Sprend ia i kilusius konfliktus (tarp pacient ir j artim ), pasirenkant optimal sprendimo variant. 6. Konsultuoja apie statymus d l socialini garantij, lengvat. 7. Koordinuoja eimos ir darboviet s santykius su pacientu. 8. Tvarko globos, r pybos, pensijos gavimo bei kitus socialinius dokumentus. 9. Kontroliuoja, kaip glob jas ar r pintojas vykdo savo pareigas. 13

10. Ruo ia dokumentus paciento apgyvendinimui pensionate, suranda viet ir organizuoja paciento perk lim. 11. Jei reikia, organizuoja ligonio nemokam maitinim. 12. Bendradarbiauja su bendrosios praktikos gydytojais, slaugos specialistais, kitais sveikatos prie ros darbuotojais sprend iant socialines, buitines ir kitas paciento problemas. 13. R pinasi paciento gyvenimo ir gydymo s lyg gerinimu. 14. Padeda pacientui pasirinkti ugdymo ir lavinimo staig. 15. Dalyvauja reabilitacin je psichosocialin je programoje. Psichikos sveikatos centre du kartus per savait vyksta u imtumo terapijos grup s si mimai, kuriuos veda socialin s darbuotojos. iuos u si mimus lanko 16 moni, turin psichin negali. moni am ius labai vairus nuo 17 iki 64 met. ios terapijos metu pacientai bendrauja tarpusavyje bei su socialin mis darbuotojomis, bando spr sti jiems i kilusias problemas, klausosi muzikos, mokomi dirbti kompiuteriu, siuvimo ma ina, aid ia mis bei achmatais, pie ia, klijuoja paveiksliukus, daro lankstinukus i popieriaus, u siima rankdarbiais, su socialin mis darbuotojomis lankosi renginiuose bei parodose, daro savo darbeli parodas, eina pasivaik ioti gamt ir t.t. Taip kartu vyksta ir pacient mokymas. Negalima teigti, kad jie absoliu iai nieko nemoka, bet per u imtumo terapijos u si mimus jie lavina jau turimus ius ir tuo pa iu mokosi ka ko naujo, pavyzd iui, dirbti kompiuteriu, siuvimo ma ina. Apibendrinat, galima teigti, kad mon ms, turintiems psichin negali, bus lengviau gyventi tada, kai jiems bus suteiktos tinkamos, j poreikius patenkinan ios paslaugos. Taip pat ne galieji tur b ti motyvuoti integruotis supan visuomen bei visuomen tur prad ti juos toleruoti. 1.2. ANDRAGOGO DARBO SPECIFIKA / YPATUMAI 1.2.1. MOKYMASIS VIS GYVENIM Kadangi mokymasis vis gyvenim yra labai plati s voka, nereik steb tis, jog egzistuoja ne vienas apibr imas, atspindintis vairias perspektyvas bei akcentus. io dokumento, kur rengiant pirmenyb teikiama socialinei ir ekonominei sanglaudai, tikslus atitinka dabartinis Europos Bendrijos mokymosi vis gyvenim apibr imas: Visa mokymosi veikla, vykstanti vis gyvenim, siekiant tobulinti inias, kompetencijas bei geb jimus asmenin je, pilietin je, socialin je ir/arba su darbu susijusioje perspektyvoje. 14

Neformalusis mokymasis vyksta alia pagrindini vietimo ir mokymo sistem. Jis taip pat apgalvotas ir organizuotas. Su formaliuoju mokymusi bendra yra tai, kad mokym si riboja institucin priklausomyb. Jis b dingas kvalifikacijos tobulinimo sri iai. Neformalusis mokymasis gali b ti teikiamas darbo vietose, juo gali r pintis visuomenin s organizacijos ir grup s, taip pat organizacijos, kurtos formaliai sistemai papildyti (meno, muzikos, sporto veikla). Valstyb s pripa inti dokumentai nei duodami. (Mokymosi vis gyvenim u tikrinimo strategija, 2004). Neformalusis suaugusi vietimas asmens ir visuomen s interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam nei duodamas valstyb s pripa stamas dokumentas, patvirtinantis i silavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigim arba kvalifikacijos gijim. Pagrindiniai neformaliojo suaugusi vietimo u daviniai: 1) pad ti asmeniui tenkinti savi vietos poreikius, pl toti savo kult rinius interesus; 2) ugdyti asmens k rybines galias ir geb jimus; 3) pad ti asmeniui tapti aktyviu demokratin s visuomen s pilie iu; 4) sudaryti s lygas gyti profesinei veiklai reikaling teorini ini ir praktini geb jim, taip pat s lygas kvalifikacijai tobulinti. Neformaliojo suaugusi vietimo statymas (1998 bir elio 30d.). is statymas reglamentuoja neformaliojo suaugusi vietimo sistem, nustato jos sandaros, veiklos ir valdymo pagrindus. statymo tikslas suteikti teisines garantijas neformaliojo suaugusi vietimo dalyviams, vykdytojams ir socialiniams partneriams, pad ti gyvendinti gimt mogaus teis vis gyvenim ugdyti savo asmenyb, laiduoti asmeniui galimyb gyti ini ir geb jim, kuri jam reikia kaip demokratin s visuomen s pilie iui ir tam tikros profesijos specialistui, prisid ti prie k rybingo ir prasmingo laisvalaikio. Kadangi mon s, turintys psichin negali, yra tokie patys visuomen s nariai kaip ir kiti, t.y. sveikieji, jie taip pat gali naudotis neformaliuoju suaugusi vietimu, nes pagrindiniai neformaliojo vietimo u daviniai yra: pad ti asmeniui tenkinti savi vietos poreikius, pl toti savo kult rinius interesus; ugdyti asmens k rybines galias ir geb jimus; pad ti asmeniui tapti demokratin s visuomen s pilie iu; sudaryti s lygas gyti profesinei veiklai reikaling teorini ini ir praktini geb jim, taip pat s lygas kvalifikacijai tobulinti. 15

1.2.2. SUAUGUSI MOKYTOJO ( ANDRAGOGO ) KRITERIJAI Andragogai skirtingai nei pedagogai interpretuoja besimokant, jo patyrim, pasirengim mokytis, orientacij mokym si. (Teresevi ien M., 2004, P.12). Andragogo - praktiko darbas susij s su iais pagrindiniais vaidmenimis: Konsultantas padeda susipa inti su naujomis tobulinimosi galimyb mis ir susikurti asmeninio bei profesinio tobulinimosi veiksm sek. Konsultantas padeda besimokantiesiems ne tik siekti u sibr tiksl, bet ir s kmingiau veikti viso tobulinimosi proceso metu. Pagrindinis jo u davinys skatinti besimokan iojo vidin motyvacij. Konsultanto vaidmuo siejamas su strukt ros samprata, t.y. konsultantas pateikia b dus ir formas, padedan ias mokymuisi. Mokytojas. Tai andragogo vaidmuo, charakterizuojantis j kaip dalyko ekspert. Pagrindinis mokytojo u davinys sukurti pozityvi mokymosi aplink, kuri skatint vis gyvenim trunkan io mokymosi formavim. Fasilitatorius (skatintojas). Jis padeda besimokantiesiems dirbti grup je. Pagrindinis jo davinys taip organizuoti grup s darb, kad mokymosi procesas duot maksimali naud kiekvienam grup s dalyviui. T naud jis gauna tiek i vedan iojo, tiek i grup s koleg. Fasilitatorius labiausiai prisideda prie iniciatyvos skatinimo. Treneris. Padeda besimokan iajam formuoti tiek profesinius ius, tiek asmenyb. Pagrindinis trenerio u davinys praktini u duo forma i lavinti tokius elgesio b dus ir formas, kurios pad efektyviai veikti tiek profesin je, tiek asmenin je veikloje. Trenerio veikla siasi nuolat. keturi andragogo praktiko vaidmen tarpusavio ry ys pavaizduotas 1 schemoje. 1 schema. Andragogo vaidmen ry ys pagal M.Juozait ir R.Juozaitien (2003) KONSULTANTAS (organizavimas) profesionalus i manymas MOKYTOJAS inios) konstruktyvi asmenin pozicija TRENERIS iai) vertybi ir j svarbos vertyb mis gr sta veikla sis moninimas FASILITATORIUS (nuostatos) 16

ios schemos tikslas pademonstruoti andragogo vaidmen tarpusavio ry ius. Konsultantas labiau orientuojasi vedim tikslo link, tuo tarpu fasilitatorius to tikslo suradim patiems. Pana us ir mokytojo bei trenerio santykis. Mokytojas labiau link s paai kint, duoti ekspertin vertinim, o treneris pademonstrav s kvie ia veiksmui / veiklai. Svarbu sis moninti vaidmen skirtybes bei suderinamumo svarb. I schemos matome, kad: derindami konsultanto ir mokytojo vaidmenis besimokantiesiems labiausiai padedame augti profesi kai, t.y. inojimui suteikiame ai kesn strukt ; derindami konsultanto ir trenerio vaidmenis enkliau prisidedame prie konstruktyvios asmenin s pozicijos formavimo, nes kelio ie kojimui (gido vaidmuo) suteikiame konkre (trenerio vaidmuo); kai derinami mokytojo ir fasilitatoriaus vaidmenys, besimokantieji daugiau su ino apie t dalyk, kuriuos jie vertina, santyk su kit asmen vertinamais dalykais, o tai rei kia, kad taip tikslinamas vertybi s ra as; derindami fasilitatoriaus ir trenerio vaidmenis ugdome vertyb mis pagr st pozicij, nes veiklos vertingumo suvokim mums padeda rasti fasilitatorius, o treneris pasi lo konstruktyv veiklos b tai veiklai organizuoti. (Juozaitis M., Juozaitien R., 2003, P.19 21). Pasak M.Juozai io ir R.Juozaitien s (2003), atlikdami bet kur i min vaidmen, andragogai praktikai turi pasi ym ti savyb mis, kurias apib dina toliau i vardinti kriterijai. Toki kriterij yra 16 ir jie suskirstyti keturias grupes. asmenin s savyb s; profesin s savyb s organizacin dimensija; profesin s savyb s veiklos dimensija; profesin s savyb s vertinimo dimensija. Pilnas kriterij s ra as su j apra ymu ir vertinimo rodikliais yra pateikiamas 1 lentel je. 1 lentel. Suaugusi mokytojo kriterijai pagal M.Juozait ir R.Juozaitien (2003) Kriterijus Kriterijaus apra ymas Vertinimo rodikliai Teigiamas sav s vertinimas Toleranti kumas Atsakomyb Bendravimo iai Savo vert s ir svarbos sis moninimas bei atsakingas elgesys sav s ir kit at vilgiu Sugeb jimas demonstruoti nuo irdum ir suprasti mones, kuri nuomon ir j rai kos formos skiriasi nuo tav Atsakingas u savo veiksmus, galvojantis apie pasekmes i anksto Geb jimas palaikyti dialog mokymo(-si) proceso metu, ger klausymosi, informacijos perdavimo od iu bei ra tu Dr sa, atviras kritikos pri mimas, nusiteikimas dalintis iniomis ir patyrimu Pagarba skirtyb ms, kantryb Savidisciplina, pasiaukojimas, geb jimas prisiimti pareigas ir jas vykdyti Informacijos pristatymo, aktyvaus klausymosi ir klausin jimo iai. 17

Empatija Lankstumas Suaugusi mokymosi ir j psichologijos ypatum inojimas Suaugusi mokymosi metod inojimas Vertyb mis paremt program sudarymo iai Planavimo ir organizaciniai iai Geras dalyko inojimas Geb jimas motyvuoti besimokan iuosius prie, po ir paties mokymosi procese Mokymosi aplinkos, atitinkan ios besimokan iojo poreikius ir orientuotos jo tolimesn savaranki mokym si, pl tojimas Besimokan aktyvumo skatinimo iai demonstravimas. Geb jimas ai kiai pateikti savo nuomon, o taip pat geb jimas suprasti kitus Atsakas, geb jimas emoci kai suprasti kit moni jausmus Geb jimas ir nusiteikimas keisti(-s) tikslu pasiekti geriausi rezultat prie susiklos iusi aplinkybi inios apie tai, kuo pedagogika skiriasi nuo andragogikos, suaugusi psichologijos supratimas. Geb jimas ias inias taikyti Suaugusi mokymo(-si) b ir metod vairov s pa inimas ir geb jimas juos tinkamai parinkti priklausomai nuo mokymo(-si) programos ypatum, besimokan poreiki, geb jim ir patirties Mokymo turinys, sudarantis besimokan iajam galimyb rinktis jo patirt geriausiai atitinkan ius asmeninio ir profesinio augimo kelius bei b dus; demonstruojantis pagarb pasirinkimo teisei Sugeb jimas planuoti savo ir dalyvi veikl u si mim metu Geras d stomo dalyko i manymas ir geb jimas i laikyti besimokan suinteresuotum d stomu dalyku Sugeb jimas skatinti besimokan asmenin suinteresuotum, sitraukim ir aktyvum viso mokymosi metu Organizuotas mokymosi procesas atitinka individualius besimokan iojo augimo poreikius, o taip pat vertina ir naujo inojimo formavimo b tinyb. Labai da nai is procesas remiasi i lavintais savaranki ko mokymosi iais Besimokan mokymosi potencialo sklaida, remiantis interesais ir atradimo iaugsmu Konstruktyvus gr tamasis ry ys besimokantiesiems. pi gr tamasis ry ys Besimokan poreiki suvokimas. Besimokan jausm supratimas. Geb jimas jausti situacij auditorijoje Geb jimas mokymo(-si) program priderinti prie besimokan poreiki. Geb jimas reorganizuoti kurso (seminaro) eig, prisiderinant prie besimokan poreiki, ry jusi renginio metu Suaugusi mokymosi ypatybi supratimas Adekvataus metod naudojimo iai. Geb jimas taikyti vairius mokymo(-si) ius Programos turinys Mokymo(-si) med iagos yra ai kiai strukt ruotos ir atitinka besimokan poreikius Dalyko i manymo demonstravimas. Bazini dalyk i manymas ir tendencij juose suvokimas. Dalyko informacini altini inojimas ir naudojimasis jais Geb jimas traukti besimokan iuosius mokymosi proces. Geb jimas kurti t stinio mokymosi veiklas Naudojama adekvati mokymo(-si) po ri vairov. Pagarbiai elgiamasi su besimokan iaisiais. Efektyviai valdoma besimokan grup Besimokan susidom jimo i laikymas. Pozityvi santyki palaikymas. Probleminio 18

Savirefleksijos ir kritinio stymo iai Sav s ir kit vertinimo bei sivertinimo skatinimo iai Vis gilesnis mokymosi proceso ir jo rezultat suvokimas; geb jimas analizuoti dalykus, nagrin jant juos i vairiausi po ri Geb jimo sekti ir vertinti asmens pasiekimus mokymosi procese ugdymas po rio i laikymas Geb jimas kelti savianaliz s duotis besimokantiesiems. Kritinio m stymo skatinimas. Geb jimas skatinti besimokan i mokt dalyk analiz tiek individualiai, tiek grup je Ai ki mokymosi tiksl formulavimo ir pa angos j at vilgiu nustatymo iai. Geb jimas pateikti ai ki informacij apie mokymosi rezultatus ir j vertinimo kriterijus Kuo daugiau i vardint savybi bei turi suaugusi mokytojas, tuo jam lengviau dirbti su besimokan iaisiais, ypa jeigu tie besimokantieji yra mon s, turintys psichin negali. Taip pat ir besimokantiesiems yra lengviau siekti u sibr to tikslo, pavyzd iui, gilinti turimas inias arba kuo daugiau su inoti naujos informacijos. 1.2.3. SUAUGUSI MOKYMOSI PROCESAS Kai kalbama apie besimokan ius suaugusiuosius, b tina pripa inti, jog mokymosi proces inicijuoja besimokantys, j dabarties poreikiai ir vidinis noras k nors i mokti. P.Jarvis (Juozaitis M., Juozaitien R., 2003) pasteb jo, jog,,mokymasis da nai gali vykti, ir vyksta be mokytojo, ta iau mokymas be besimokan iojo ne manomas. Tod l, kai kalbama apie suaugusi mokym (-si), neneigiant andragogo vaidmens, mokymo(-si) procese svarbiausiu dalyviu laikytinas besimokantysis. Tod l prie kalbant apie andragogo vaidmen, b tina aptarti, kas yra mokymasis. Mokymasis - tai proces samplaika, kuomet mes patiriame ir transformuojame savo patirt inias, ius, po rius, vertybes, sitikinimus, emocijas ir poj ius. Taigi mokymasis yra kaita, i mokimas - mogaus pasikeitimas. Andragogikos erdis yra besimokan iojo patirtis. Besimokantys suaugusieji mokymosi procese pereina tam tikrus etapus. D. Kolbas (Juozaitis M., Juozaitien R., 2003) patirtinio mokymo(-si) alininkas, pasi toki mokymosi interpretacij : 1) konkre ios patirties; 2) refleksyvaus steb jimo; 3) abstraktaus konceptualizavimo; 4) aktyvaus eksperimentavimo. 19

M.Juozaitis, R.Juozaitien (2003) teigia, kad besimokantis suaug s mogus turi gyvenimo ir darbo patirties, tod l tiek mokymosi procese, tiek mokymui(-si) pasibaigus, nauj patirt lygina su sen (patirties vert s kriterijai - t stinumas ir s veika). Patirtis duoda galimyb apm styti, kas konkre iai vyko ir kokia seka, kas atitiko anks iau tur tas nuostatas ar vaizd ius, kas prie tarauja ankstesniajam patyrimui. Tai refleksyvaus steb jimo etapas, kurio metu pasitikrinama, kas netelpa ankstesn vaizdini sistem, kas griauna ry ius su turimomis teorin mis ir praktin mis iniomis. Trumpai tariant, tai atsakymas klausim,,k (nauja) a pasteb jau?". Naujasis patyrimas arba neprie tarauja anks iau susidarytiems vaizd iams, arba prie tarauja. Jis strukt rinamas, sisteminamas, kuriama asmenin ai kinamoji teorija. Tai abstraktaus konceptualizavimo etapas, kurio metu ie koma atsakymo klausim,,k tai rei kia?". Naujoji asmenin teorija neb tinai duoda atsakymus naujai i keliamus klausimus, kuri esm galima nusakyti taip:,,o kas po to? K reik keisti?". Taigi nauj teorij reikia patikrinti naujoje praktin je situacijoje. Prasideda naujo eksperimento etapas, kuris teikia nauj patirt, ir mokymosi ciklas gali prasid ti i naujo kitame lygmenyje. Taigi tradici kai patirtinis mokymas interpretuojamas kaip laikrod io rodykl s kryptimi vykstantis procesas, kurio i eities ta kas yra besimokan iojo patirtis. 1.2.4. MOKYMOSI STILIUS Mokymosi stilius - tai pam gtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo b das. Tyrin tojai nustat, kad t, kurie mokosi m gstamu b du, test rezultatai daug geresni. Niujorko valstijos specialist grup s, tirian ios mokymosi stilius, ataskaitoje teigiama, kad esminis dalykas yra pakeisti mokymo strategijas, kad jos atitikt vis labiau daugiakult s visuomen s reikmes. (Jensen E., 2001, P.27). Mokymosi stiliai iandien grupuojami pagal vairius po ymius. Kiekvienas toks grupavimas turi savo teigiamybi. Be galo skirtingas grupavimo pagrindas priklauso nuo to, kad atspindimi vis kiti pa inimo proceso aspektai. Kiekvienas j atspindi kitok atramos ta. Kai kurie j atsi velgia konteksto ypatybes, ar tai, kokiems duomenims teikiama pirmenyb, tuo tarpu kiti - apdorojimo ar atsako pob. Penki inomiausi mokymosi stili modeliai pagal E.Jensen (2001) ( r.2 schem ): 1) Bandlerio ir Grinderio; 2) Herrmanno; 3) Dunn ir Dunno; 4) Gregorco ir Butlerio; 5),,Keturi klausim sistema". 20

2 schema I tikr n ra taip, kad kiekvieno mogaus smegenims tikt tik vienas kuris,,mokymosi stilius". mon s yra daug sud tingesni. Mes mokom s daugeliu stili, priklausomai nuo aplinkybi ir m to meto poreiki i likti. Mokymosi proces galima suskirstyti tokias keturias kategorijas: 1. Kontekstas. aplinkybi, kuriomis mokomasi, galima numanyti apie tai, kaip viskas eisis. Ar mokytojas atsi velg temperat klas je, socialines s lygas ir tarpusavio santykius? Ritos ir Kenneth Dunn sukurtas mokymosi stili modelis geriausiai atkreipia d mes konteksto svarb mokantis. 2. Informacija. Bet kokiam mokymuisi reikia pradini duomen (informacijos). Jie gaunami vienu ar keliais i penki poj : regos (akys), klausos (ausys), lyt jimo ir kinestezinio (visas k nas), uosl s (nosis) ir skonio (burna). Signalai ateina arba i i or s (i aplinkos), arba i vidaus (sukuriami vaizduot je). I orini vizualini signal gauname k nors dami; vidini vizualini - pasitelk vaizduot. Geriausiai apib dinantis mokymosi aspekt yra Bandlerio ir Grinderio modelis. B.Samples (1987) sako, kad mon ms b dingi ir kitokie poj iai: vestibuliarinis (pusiausvyros, pasikartojan judesi ), magnetinis (feromagnetin s orientacijos), joninis (elektrostatini atmosferos krov ), geogravimetrinis (mas s skirtum jutimas), proksimalinis 21

(fizinio artumo) ir kiti. Jis teigia, kad k dikyst je ie poj iai yra stipriausi; ta iau aukl jimas nulemia, kad kai kurie i j imami laikyti,,socialiai netinkamais" ar,,nepriimtinais kult ros po riu". 3. Informacijos apdorojimas. Informacijos apdorojimu vadinamas b das, kuriuo besimokantysis tvarko gaut informacij ar ja manipuliuoja. Apdorojimas gali b ti visybi kas ar analitinis, konkretus ar abstraktus, siekiantis tikslo ar keli tiksl. B das, kuriuo besimokantysis apdoroja informacij, gali priklausyti nuo de iniojo arba kairiojo smegen pusrutulio santykio dominavimo. mokymosi aspekt geriausiai atspindi Nedo Herrmanno smegen dominavimo bei Gregorco ir Butlerio modeliai. 4. Atsakas. Pri mus ir apdorojus informacij, formuojamas intuityvus proto atsakas j. Apm stomi tokie veiksniai, kaip laikas, rizika, vidinis ir i orinis s ry is. mokymosi aspekt atspindi modelis,,keturi klausim sistema". Kiekvienas i penki dominuojan mokymosi stili modeli turi savo pozityvi savybi, nors atskirai n vienas j iki galo nepaai kina mokymosi proceso. Ta iau juos sujungus, gaunamas vadinamasis visuminis mokymosi stili profilis, kuris visapusi kai ir i samiai nu vie ia mokymosi stilius. (Jensen E., 2001, P.27 29). 1.2.5. MOKYMOSI S LYGOS IR MOKYMO PRIELAIDOS Kalbant apie suaugusi mokym, svarbu inoti mokymosi s lygas bei prielaidas( r. 2 lentel ). 2 lentel. Mokymosi s lygos ir mokymosi prielaidos. (Teresevi ien M., 1998, P.9) Mokymosi s lygos Mokymasis yra pagrindinis mogaus poreikis. Mokymasis labiausiai motyvuotas tuomet, kai yra prie taravim tarp asmenyb s individualios patirties ir po rio supant pasaul. Suaugusiajam mokymosi situacijose svarbu: patirtis; turima ini sistema; poreikiai; pasitik jimas savo j gomis; Mokymo prielaidos Mokymas n ra svarbiausias faktorius, bet gali palengvinti mokym si. Mokytojas ir mokinys tur kartu strukt rizuoti mokymosi proces taip, kad jis atitikt besimokan iojo patirt ir kurt poreik mokytis. Mokytojas turi remtis mokini patirtimi. Mokytojas turi remtis turimomis mokini iniomis ir jas pl toti taip, kad mokiniai naujas inias gal integruoti turim sistem. Geriau, kai inios, kursas yra taikomojo pob io, o ne teorinis. Mokymas turi b ti kiek manoma individualizuotas. Mokytojas turi b ti: jautrus ir empati kas besimokantiesiems; visuomet tik tis s kming mokymosi rezultat, pasteb ti visas teisingai vykdytas 22

savigarba; savivoka. Suaugusieji geriausiai i moksta tuomet, kai mokosi be baim s. Suaugusieji m gsta, kad su jais b elgiamasi kaip su suaugusiais. Suaugusieji turi savit mokymosi stili. Suaugusi mokymosi tempas yra nevienodas. Suaugusi mokymosi patirtis yra skirtinga. Suaugusieji auditorijoje b na skirtingos psichologin s b senos: blogos arba geros nuotaikos, pavarg arba energingi ir kt. duotis; skatinti pasitik jim savo j gomis, savigarb ; sudaryti galimybes patiems i taisyti savo klaidas. Skatinti sav s vertinim. Mokytojas turi sukurti aplink be baim s, skatinti bendradarbiavim, o ne konkurencij. Mokytojas neturi manyti es s,,visa inis, jis turi kurti palanki mokymosi aplink ir pad ti sitraukti mokym si visiems dalyviams. Mokytojas turi toleruoti skirtingus mokymosi stilius ir skatinti juos naudoti. Mokytojas turi skatinti mokytis kiekvienam labiausiai priimtinu tempu. Mokytojui netur daryti takos ankstesni mokymosi rezultatai. Mokytojas turi kurti aplink, kuri atitikt psichologin b sen ir b tinkama mokytis. 1.2.6. MOKYMO(-SI) APLINKA kmingo mokymosi proceso u tikrinimui svarbi yra palanki fizin aplinka bei psichologinis, intelektualinis, socialinis ir kt. mokymosi klimatas. iame skyriuje juos apib dinsime pla iau. 1.2.6.1. FIZIN APLINKA Aplinka, kurioje mokom s, turi takos mokymosi kiekybei ir kokybei, tod l remdamasi M.Teresevi ien s (1998) atliktu tyrimu, darbo autor pateikia tinkam aplinkos tvarkymo pavyzd : geras ap vietimas, normali temperat ra, ventiliacija, patogios darbo vietos, netriuk minga; k s / stalai sustatyti ratu ar pusra iu; yra lenta ra ymui, prie kurios patogu prieiti; yra reikalinga ranga (grafoprojektorius, popierius, ra ikliai ir kt.) ir mokymo priemon s; yra tinkama erdv darbui ma ose grup se bei individualiam darbui; besimokantieji gali naudotis biblioteka, valgykla, kavine, r bine ir kt. 23

Utenos Psichikos sveikatos centre mokymosi s lygos yra pakankamai geros: geras ap vietimas, normali temperat ra, ventiliacija, patogios darbo vietos, netriuk minga; stalai, k s deja, nesustatyti ratu ar pusra iu, nes turime tik vien, bet didel stal (besilankantiems pacientams to pakanka); pakankamai popieriaus, ra ikli bei kit priemoni, yra televizorius ir video aparat ra, muzikos centras; tinkama erdv darbui ma ose grup se bei darbui individualiai; pacientai gali naudotis bendra Pirmin s sveikatos prie ros centro r bine bei kavinuke, nors da niausiai pacientai u sti, atsigerti atsine a patys. 1.2.6.2. PSICHOLOGINIS MOKYMOSI KLIMATAS Psichologinis mokymosi klimatas priklauso nuo mokytojo ir besimokan iojo savijautos jiems b nant kartu. Jam turi takos fizin aplinka, mokytojo ir besimokan iojo tarpusavio santykiai ir tarpusavio santykiai grup je (tai vertinsime aptardami socialin aplink ). ia akcentuojame mokytojo skatinam pagarb grup je, galimyb b ti savimi, neapsimetin ti, jausti savo individualyb. Remiantis M.Teresevi iene (Teresevi ien M., 1998, P.13), psichologin mokymosi aplink u tikrina andragogas, kuris: grup je rei kia savo pa ras, nuomon, id jas vienodai su kitais nariais; stengiasi b ti savimi, o ne,,vaidinti mokytoj ; stengiasi patenkinti poreikius (informacijos, poilsio, patogaus u si mim laiko ir kt.) ir t.t. Utenos Psichikos sveikatos centre bendraujant su pacientais ar su jais dirbant per u si mimus, visada stengiamasi i laikyti gerus ir iltus tarpusavio santykius, ti lygiaver iais pa nekovais, i klausoma j nuomon bei kartu aptariamos naujos id jos, bandoma i vengti vairi nesutarim bei konflikt tarp grup s nari. Taip lengviau dirbti su moni, turin psichin negali, grupe. Darbo autor s nuomone, svarbiausia atsi velgti j nuomon bei pasi lymus, tada jie jau iasi lygiaver iais visuomen s nariais bei labiau pasitiki savimi. 24

1.2.6.3. SOCIALINIS MOKYMOSI KLIMATAS Socialin aplinka susijusi su besimokan tarpusavio s veika. Socialinis ir psichologinis klimatas tarpusavyje glaud iai susij : jei besimokantieji jau iasi laukiami ir gerbiami, jie tampa atviresni, noriai dalyvauja diskusijose, dalijasi savo patirtimi su kolegomis. Pasak M.Teresevi ien s (1998), tinkamas socialinis mokymosi klimatas yra, kai: besimokantieji skatinami kreiptis vienas kit vardu; skatinamas humoras; skatinamas besimokan pasitik jimas savimi, dalyvaujant grup s diskusijose; padedamas veikti diskomfortas, kai auditorijoje sivyrauja tyla (tai normali reakcija, kai visi m sto); mokytojas atsispiria pagundai nutraukti tyl savo nek jimu; skatinama mokytis bendradarbiaujant su kolegomis, dalytis savo atradimais; grup skatinama bendrauti ne tik per u si mimus; palaikomos i vyk ar vakar li id jos, kartu dalyvaujama renginiuose; vengiama pernelyg didel s priklausomyb s nuo grup s; mokytojas asmeni kai skatina ir dr sina dalyvius. Kai kurie mokytojai mano, kad kreiptis vienas kit vardu yra per daug familiaru besimokantieji prad s negerbti mokytojo, jei vadins j vardu. (Teresevi ien M., 1998, P.13 14). Mokymosi klimatas ypa svarbus mon ms, turintiems psichin negali, nes jei pacientai nebus skatinami vienas kit kreiptis vardu, vienas i pa nekov gali pasijusti nejaukiai, laikydamas save emesnio lygio nei pa nekovas. Tod l Utenos Psichikos sveikatos centre mon s, turintys psichin negali, skatinami ne tik tarpusavyje kreiptis vardais, bet ir socialinius darbuotojus, kurie su jais dirba grup se ar individualiai, kreiptis vardu. Per kiekvien u si mim stengiamasi, kad kiekvienas grup s narys i sakyt savo nuomon diskutuojama tema, taip didinamas paciento pasitik jimas savimi. Po kiekvienos padarytos parodos, kurios demonstruojamos Utenos Pirmin s sveikatos prie ros centre, kiekvienas pacientas yra paskatinamas pad kos ra tu u jo ind paruo toje parodoje. Per si mimus pacientai skatinami od iu. Kiekvien m nes socialiniai darbuotojai su pacientais stengiasi kur nors i vykti, pavyzd iui, miesto muziej ar pas ti bei pabendrauti prie e ero. Vasar 5-6 pacientai, lydimi socialinio darbuotojo, vyksta pails ti prie j ros. Kelion organizuoja Lietuvos sutrikusios psichikos 25

moni globos bendrija, kurios skyrius yra ir Utenoje. Utenos skyrius bazuojasi Psichikos sveikatos centre. 1.2.6.4. INTELEKTUALINIS MOKYMOSI KLIMATAS Jis susij s su psichologiniu ir socialiniu klimatu. Kai besimokantieji jau iasi psichologi kai saug s ir socialiai priimtini, jie lengviau imasi spr sti sud tingas intelektualines duotis, suvokia save kaip mokinius, aktyviai dalyvauja mokymesi ir dalijasi savo mintimis su kolegomis. mon ms, turintiems psichin negali, ypa svarbu jaustis visapusi kai saugiems ir socialiai priimtiniems, nes pasitik jimas savimi skatina mokymosi motyvacij. M.Teresevi ien (1998) teigia, jog intelektualin mokymosi aplink u tikrina andragogas, kuris: nepriklausoma, savaranki ka asmenyb ir kitus mano esant tokius pa ius (primena sau, kad tik mokantis galima i mokti, ir mano, kad privalo pad ti mokytis kitiems, o ne mokyti; gerbia besimokan intelektualines pastangas, sudarydamas jiems galimybes pasidalyti id jomis, pad ti vienas kitam dirbti); stengiasi sud ting med iag pateikti suprantamai, nenukrypstant nuo turinio esm s; skatina klausti (skatina besimokan iuosius kriti kai analizuoti socialin, ekonomin, politin, darbo, nam situacijas); skatina visus aktyviai dalyvauti mokymesi; vengia cenz ruoti dalyvi mintis, posakius ir emocijas (sudaro galimybes apgalvoti gyt patirt, kad ji tapt asmeni kai vertinga. (Teresevi ien M., 1998, P.14). Utenos Psichikos sveikatos centre mon ms, turintiems psichin negali, stengiamasi sudaryti kuo palankesn psichologin aplink ir priimti juos tokius, kokie jie yra. Sudaromos galimyb s i styti savo id jas bei mintis, skatinami pad ti vienas kitam atlikti darb. 1.2.6.5. ADMINISTRAVIMO TAKA MOKYMUISI Institucij taisykl s, konservatyvi koleg ar besimokan pasiprie inimas gali trukdyti mokymuisi, ta iau, jei administraciniai dalykai kirsis su visais kitais mokymosi aplinkos suk rimo elementais, besimokantieji tuoj pajus, kad kalbos apie mokymosi efektyvum bendradarbiaujant neatitinka tikrov s. Administravimo taka mokymuisi: 26

kurso strukt ra yra lanksti nauji dalykai, id jos, dalyvi patirtis gali b ti greitai vertinama; teiginiai skatinami atviram aptarimui ir visiems kartu priimti galutin sprendim ; administraciniai dalykai derinami su dalyviais; kurso turinys aptariamas ir derinamas su dalyviais; i laikoma pusiausvyra tarp individualaus, ma grupi ir didel s grup s darbo, sudaromos s lygos susidaryti naujiems ry iams tarp grup s nari ; kurso dokumentacija (lankomumas, korespondencija, vertinimo sistema ir kt.). Turint takos mokymuisi, aptariama su grupe; dar prie prasidedant u si mimams, susitinkama su dalyviais, kartu aptariami formal s mokymo proceso dalykai, atsakoma klausimus. (Teresevi ien M., 1998, P. 14 15). Utenos Psichikos sveikatos centre yra vedama u si mim dokumentacija: lankomumo urnalas, kiekvieno paciento individualus veiklos planas, naudojimosi siuvimo ma ina instrukcija bei t, kurie ja dirba, urnalas, naudojimosi kompiuteriu instrukcija, elgesio grup je taisykl s bei kt. U si mim turinys bei diskutuotinos temos aptariamos su pacientais. 1.2.7. MOKYMO(-SI) METODAI Mokymo(si) metod yra labai daug ir vairi, tod l d stytojas tur pasirinkti, su kokiais metodais besimokan iuosius supa indinti. emiau aptariami M. Teresevi ien s (1998) pateikti metodai bei j pritaikymo mon ms, turintiems psichin negali, galimyb s. 1.2.7.1. FRONTALINIAI MOKYMO(-SI) METODAI 1.2.7.1.1. DEMONSTRAVIMAS Kaip teigia M.Teresevi ien (1998), is metodas da niausiai naudojamas sugeb jimams sisavinti. Mokytojas rodo mokiniui, kaip atlikti u duot, kad v liau mokinys j atkartot. Kartais ie sugeb jimai yra sud tingi ir mokinys nesugeba j atkartoti. Tai gali tur ti neigiam padarini. Tod l tikslinga rodomus veiksmus analizuoti ir skaidyti atskirus elementus. Metodo tr kumas mokytoj demonstruojami iai neleid ia mokiniams mokti sau prastu b du ar kaip kitaip, nei yra prasta (p.16). 27

Dirbant su mon mis, turin iais psichin negali, tai labiausiai taikytinas metodas, tod l, kad u davus padaryti kok nors rank darbel, pacientams dirbti lengviausia tada, kai matomas daromas darbelis. Ta iau turintiems didesn negali tai gali pavykti ir ne i pirmo karto. 1.2.7.1.2. DISKUSIJA (KONTROLIUOJAMA) Mokytojas parenka tem ir vadovauja pl tojimui, t.y. u duoda klausimus, skatina mokinius i sisakyti. Kad diskusija vykt skland iai, b tina sukurti baim s nekelian aplink, sus sti ratu, skatinti vis, o ne tik aktyvi mokini dalyvavim. Diskusijai reikia ruo tis, apgalvoti tikslus. Tikslas gali b ti, pvz., paskaitoje pateikt teigini aptarimas ar j silpn viet diskutavimas Diskusijos yra vienas populiariausi Utenos Psichikos sveikatos centro u si mim metodas. Kiekvien kart yra pasirenkama tema (da niausiai pasi lyta pacient ) ir ja diskutuojama. Stengiamasi, kad diskusijoje kiekvienas grup s narys i reik savo nuomon diskutuojama tema. 1.2.7.1.3. PASKAITA Tai metodas, kurio metu vienas mogus (lektorius) od iu perduoda tam tikros srities informacij. Nors klausytojai tyli ir beveik nejuda, tai nerei kia, kad jie n ra aktyv s. Jie gali intensyviai dirbti, stengdamiesi suvokti paskaitos argumentacij, gerai suprasti logik, vertinti faktus ir rodymus, stengtis atskirti esm nuo antraeili dalyk ar kitaip sekti paskaitos eig. Paskait sudaro anga, d stymas (pagrindin dalis) ir i vados (baigiamoji dalis). angoje klausytojai supa indinami su pagrindiniais turinio elementais, jie susisteminami. Pagrindin je dalyje - d styme perteikiamas paskaitos turinys. Baigiamojoje dalyje suformuluojamos i vados, taip pat da nai pateikiama med iaga, susijusi su kitos paskaitos tema. Paskaitos metodas tinka, kai: svarbiausias mokymo tikslas yra suteikti informacij ; kitais b dais toji mokymo med iaga n ra prieinama; u tenka, kad klausytojai med iag simint tik trumpam; prie pradedant mokyti kitais metodais, b tina pateikti tam tikros srities angines pastabas ar nurodyti mokymosi kryptis. Paskaitos metodas netinka, kai: 1) med iaga sud tinga, abstrakti, joje daug detali ; 2) mokymo tikslas - skatinti sud tingesnius pa inimo procesus (analiz, sintez, vertinimas); 28