KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra. Salvinija Štarkaitė

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Salvinija Štarkaitė STACIONARE DIRBANČIŲ GYDYTOJŲ POŢIŪRIS Į VAISTINIŲ PREPARATŲ REKLAMĄ Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba) (parašas) Mokslinė vadovė Dr. D. Dučinskienė (data) KAUNAS, 2009 1

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba Stacionare dirbančių gydytojų poţiūris į vaistinių preparatų reklamą Salvinija Štarkaitė Mokslinė vadovė Dr. Danutė Dučinskienė Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2009. 66 p. Darbo tikslas. Įvertinti N stacionare dirbančių gydytojų poţiūrį į vaistinių preparatų reklamą. Uţdaviniai. Įvertinti N stacionare dirbančių gydytojų nuomonę apie vaistinių preparatų reklamos skleidimo būdus ir turinį; nustatyti gydytojų poţiūrį į medicinos atstovų vizitų organizavimą įstaigoje ir vaistų rinkodaros kodekso taikymą; įvertinti gydytojų pasitenkinimo vaistinių preparatų reklama ryšį su nuomone apie reklamos skleidimo būdus. Tyrimo metodika. Anoniminė anketinė 260 stacionare dirbančių gydytojų apklausa buvo atlikta 2008m. Į klausimus atsakė 173 respondentų (atsako daţnis 66,5 proc.). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS programą. Ryšiai tarp poţymių buvo vertinami chi kvadrato kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi, statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Beveik du trečdaliai (61,8 proc.) gydytojų nurodė, kad jie yra patenkinti vaistinių preparatų televizinė reklama, 28,3 proc. reklama nelabai patenkinti, o 9,8 proc. gydytojų reklama nepatenkinti.beveik visi (91,9 proc.) gydytojai nurodė, kad juos tenkina medicinos atstovų perduodama nereceptinių preparatų reklama ir tik trečdalis (30,6 proc. 33,5 proc. 39,4 proc.) gydytojų nurodė, kad juos tenkina šių preparatų reklama per radiją, televiziją ir spaudą. Didţiosios dalies (91,3 proc.) tyrime dalyvavusių gydytojų nuomone, originalūs ir generiniai vaistai yra skirtingi. Didesnį pasitikėjimą (88,5 proc.) gydytojų išreiškė etinių farmacinių kompanijų medicinos atstovų teikiamai reklamai apie vaistinius preparatus.statistiškai reikšmingai didesnė dalis gydytojų, teigiančių, kad reklama retai turi įtaką skiriant vaistinius preparatus pacientams (80,2 proc.) nei teigiančių, kad reklama daţnai įtakoja (3,7 proc.) arba teigiančių, kad reklama retai įtakoja (16,0 proc.) skiriant vaistinius preparatus pacientams nurodo, jog vaisto efektyvumu nusivilia retai. Išvados. Beveik du trečdaliai gydytojų yra patenkinti vaistinių preparatų televizine reklama. Maţiau nei du trečdaliai gydytojų teigia, jog yra patenkinti nereceptinių preparatų ir papildų reklama, tačiau tik maţiau nei pusė gydytojų patenkinti receptinių preparatų reklama.vertindami nereceptinių preparatų reklamos pobūdį, beveik visi gydytojai paţymėjo, jog juos tenkina medicinos atstovų perduodama nereceptinių preparatų reklama ir tik trečdalis gydytojų nurodė, jog juos tenkina šių preparatų reklama per radiją, televiziją ar spaudą. Didţioji dalis tyrimo dalyvių teigia, jog originalūs ir generiniai vaistai yra skirtingi ir išreiškia didesnį pasitikėjimą etinių kompanijų medicinos atstovų teikiama reklama apie vaistinius preparatus. Raktiniai ţodţiai: vaistų reklama, stacionare dirbančių gydytojų poţiūris. 2

SUMMARY Public Health Management Attitude Of Hospital Doctors Towards Advertisement Of Medicinal Preparations Salvinija Štarkaitė Academic mentor Dr. Danutė Dučinskienė Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management, Kaunas; 2009, 66 p. Goal of work. Assess the attitude of doctors working in N hospital towards advertisement of medicinal preparations. Tasks. Assess doctors working in N hospital opinion of dissemination means and contents of medicinal preparations advertisement; identify the doctors approach to organization of in-house presentation visits conducted by medical representatives; assess the relationship between doctors satisfaction with advertisement of medicinal preparations and opinion of means of advertisement dissemination. Methodology of research. Anonymous questionnaire survey was performed and 260 hospital doctors were surveyed in 2008. 173 respondents answered the questions (response rate 66.5 %). Statistical data analysis was performed using SPSS application. Relationships among attributes were assessed according to distribution of chi square criterion and degree of freedom; and dividing level of p<0.05 was chosen for assessment of statistical significance of hypotheses. Results. Nearly two thirds of doctors (61.8 %) pointed out that they were satisfied with television adverts of medicinal preparations, 28.3 % of doctors were less satisfied, and 9.8 % of doctors were unsatisfied with such advertisement. Almost all hospital doctors (91.9 %) indicated that they were satisfied with advertisement of preparations used without prescription disseminated by medical representatives, and only one third of doctors pointed out that they were satisfied with advertisement of such preparations disseminated by radio, television and printed press (30.6 %, 33.5 % and 39.4 % respectively). Major part of hospital doctors surveyed (91.3 %) thought that original and generic medicines were different. Doctors (88.5 %) considered the advertisement of medicinal preparations presented by medical representatives of ethical pharmaceutical companies to be more reliable. Statistically significant major part of hospital doctors maintained that advertisement had no influence on prescription of medicinal preparations to patients (80.2 %) comparing to those believing that advertisement often influenced (3.7 %) or rarely influenced (16.0 %) the prescription of medicinal preparations to patients. Conclusions. Nearly two thirds of hospital doctors were satisfied with television adverts of medicinal preparations. Less than two thirds of doctors were satisfied with advertisement of preparations used without prescription and supplements, however, only less than half of doctors were satisfied with advertisement of preparations on prescription. Assessing the format of advertisement of preparations used without prescription, almost all hospital doctors denoted they were satisfied with advertisement of medicinal preparations used without prescription presented by medical representatives, and only one third of doctors surveyed indicated that they were satisfied with advertisement of such preparations disseminated by radio, television and printed press. Major part of respondents maintained that original and generic medicines were different, and considered the advertisement of medicinal preparations presented by medical representatives of ethical pharmaceutical companies to be more reliable. Keywords: advertisement of medicinal preparations, attitude of hospital doctors. 3

PADĖKA Nuoširdţiai dėkoju mokslinei vadovei dr. D. Dučinskienei uţ puikų vadovavimą ir patarimus rengiant magistro diplominį darbą. Taip pat dėkoju visiems tyrime dalyvavusiems gydytojams, kurie sutiko uţpildyti anketas. Nuoširdţiai dėkoju savo šeimai ir draugams, uţ supratimą ir palaikymą rašant šį darbą. 4

Santrumpos PSO Pasaulio sveikatos organizacija. LR Lietuvos respublika FĮ farmacijos įstatymas FD farmacijos departamentas JAV Jungtinės Amerikos Valstijos. SAM - sveikatos apsaugos ministerija SPĮ - sveikatos prieţiūros įstaiga TVR - tiesioginė vaistų reklama VVKT - valstybinė vaistų kontrolės tarnyba lls - laisvės laipsnių skaičius p- statistinio reikšmingumo lygmuo m. metai pav. paveikslėlis 5

TURINYS ĮVADAS... 7 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI... 9 1. LITERATŪROS APŢVALGA... 10 1.1. Vaistinių preparatų reklama ir jos reikšmė 10 1.2. Vaistinių preparatų reklamos teisinė bazė... 15 2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA... 33 3. REZULTATAI....34 3.1. Gydytojų nuomonė apie vaistinių preparatų reklamos skleidimo būdus ir turinį...34 3.2. Gydytojų poţiūris į medicinos atstovų vizitų organizavimą įstaigoje ir vaistų rinkodaros kodekso taikymą...39 3.3. Gydytojų nuomonė apie reklamos įtaką skiriant vaistinius preparatus pacientams..44 3.4. Gydytojų pasitenkinimo vaistinių preparatų reklama ryšys su nuomone apie reklamos. skleidimo būdus...50 REZULTATŲ APTARIMAS... 61 IŠVADOS... 64 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 65 LITERATŪRA... 66 PRIEDAI... 70 ĮVADAS 6

XXIa. Medicinos mokslas sparčiai ţengia į priekį, kuriamos naujos gydymo gairės, tobulėja diagnostikos ir gydymo įranga, kuriami nauji, originalūs vaistai, kurių dėka pacientai gali jaustis ţymiai geriau, taip pagerindami savo gyvenimo kokybę. Dar visai neseniai daugeliui ţmonių pasaulyje pavojų kėlė infekcinės ligos. Dabar yra kovojama su didţiausią mirtingumą sukeliančiomis onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ir kt. ligomis. Į naujų vaistų tyrimus orientuota farmacinė veikla, kaip daugelis kitų veiksnių, neabejotinai turėjo įtakos visai sveikatos prieţiūrai bei vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimui (1). Farmacinės veikos pagrindinis tikslas, kurti naujus efektyvius vaistus, kad ţmonės gyventų sveikiau, geriau ir laimingiau. Į tyrimus orientuotų ir kuriančių naujus vaistus farmacinių kompanijų pelno gavimas skatinant farmacinių produktų pardavimus nemaţa dalimi nukreiptas į inovacijų diegimą ir aukštą produktų kokybę (3). Šis siekis skatina kompanijas vykdyti etiškas vaistų reklamas. Nors dar daţnai pasitaiko klaidinantys teiginiai apie vaistų savybes, nutylima apie galimą riziką bei šalutinį neigiamą vaistų poveikį. Europos vartotojų organizacija siekia suteikti informaciją apie vartotojams skirtos tiesioginės vaistų reklamos (TVR) poveikį. Naudojant TVR visada yra rizika išbalansuoti sveikatos apsaugos sistemas Europoje, didėja brangių ir ne visada efektyvių vaistų poreikis, tačiau, jei apie sukurtus produktus farmacinė kompanija neteiks informacijos, apie naujausius vaistus visuomenė ir medikai niekada nieko nesuţinos (3). Kiekviena farmacinė kompanija sukūrusi ir pagaminusi vaistą, nuolat informuoja gydytojus apie poveikį, indikacijas ir t.t. Tai neatsiejama farmacinės veiklos dalis, neabejotinai reikalaujati sąţiningumo. Vaistinių preparatų reklama yra labai sudėtingas procesas. Vaistinių preparatų reklamą kontroliuoja LR įstatyminė bazė. Kadangi vaistas yra tokia prekė, kurios vartojimą netinkamai reklamuojant galima neišvengti sunkių pasekmių. Todėl Vaistinių preparatų reklama Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse yra grieţtai kontroliuojama. Vaistinių preparatų vartotojai neturėtų būtų apgaudinėjami, tačiau kai kada draudimas neleisti vartotojams pateikti informacijos apie vaistus yra nepagrįstas. Gydytojai turėtų suteikti galimybę pacientams susipaţinti su gydymo metodais, suteikti pacientui alternatyvą pasirenkant vieną ar kitą tinkamą gydymo būdą (2). 7

Vaistinių preparatų reklamos specifika yra ta, kad ji labai susijusi su dideliais naujos, vartotojui neţinomos, tačiau svarbios informacijos kiekiais. Dėl jam paskirto gydymo pacientas sprendimą priima pats, paprastai vaistai yra ir turėtų būti vartojami pasitarus su specialistais, turinčiais lemiamą įtaką apsisprendţiant. Būtent dėl šių prieţasčių vaistų reklamą itin sunku atsieti nuo bet kokios informacijos apie vaistus, o pati reklama, ypač kalbant apie brangius sudėtingus vaistus, daţnai nukreipta ne tiesiogiai į vartotoją, bet į jo pagalbininką - gydytoją ar vaistininką. Receptinių vaistų atveju, reklama skirta ne tiesiogiai vartotojui, bet gydytojui, turinčiam teisę išrašyti receptą. Nepaisant to, teisę ţinoti apie vaistą, naujas alternatyvas turi ne tik gydytojas, bet ir pacientas (1). Kiekvieno paciento teisė rinktis gydymą suteikia jam pačiam galimybę kontroliuoti, kaip bus elgiamasi su jo kūnu (2). Vaistinių preparatų reklamos skleidimas yra sudėtingas procesas, reglamentuojamas LR teisės aktų. Informacija apie vaistinius preparatus turi būti pateikiama išsamiai bei atsakingai. Šio tyrimo metu siekiama įvertinti stacionare dirbančių gydytojų poţiūrį į vaistinių preparatų reklamą, jos skleidimo būdus. Farmacinės kompanijos rizikuoja, jog, įpusėjusios tyrimams, vaistas gali pasirodyti neefektyvus, arba sukelti daugiau ţalos sveikatai, negu naudos. Išrandančios vaistus kompanijos, gyvuojančios daugiau nei šimtą metų niekada nerizikuos pateikti ţmonėms neefektyvių produktų, veikiau pripaţins nesėkmę ir dar klinikinių tyrimų stadijoje nutrauks ţmogaus sveikatai ţalingo vaisto kūrimą (4). 8

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI Tikslas. Įvertinti N stacionaro gydytojų poţiūrį į vaistinių preparatų reklamą. Uţdaviniai 1. Įvertinti N stacionare dirbančių gydytojų nuomonę apie vaistinių preparatų reklamos skleidimo būdus ir turinį. 2. Nustatyti gydytojų poţiūrį į medicinos atstovų vizitų organizavimą įstaigoje ir vaistų rinkodaros kodekso taikymą. 3. Įvertinti gydytojų pasitenkinimo vaistinių preparatų reklama ryšį su nuomone apie reklamos skleidimo būdus. 9

LITERATŪROS APŢVALGA 1.1 Vaistinių preparatų reklama ir jos reikšmė Naujų vaistų sukūrimas yra labai didelis išradimas medicinos istorijoje. Visiškai nauji vaistai išrandami vis rečiau ir rečiau. Daţniau sukūriami modifikuoti, patobulinti vaistai. Farmacijos arba naujų vaistų išradimo procesas yra tiesiogiai susijęs su visuomenės gerove. Galima prisiminti laikmetį, kai nebuvo insulino ir diabetas buvo mirtina liga. Arba kaip aspirinas pakeitė ţmonių gyvenimus. Taigi šis procesas tiesiogiai įtakoja ir socialinius aspektus. Vartojant vis naujasnius vaistus prailgėjo ţmonių gyvenimo trukmė, pagerėjo gyvenimo kokybė, ligos, kurios anksčiau buvo mirtinos tapo išgydomomis. Ir viskas efektyvių, vis tobuliasnių vaistų dėka. Laikui bėgant atsviveria naujos modernios medicinos technologijos ir naujų vaistų taikymo galimybės. Deja, laviruojant tarp leidţiama ir nedraudţiama galima nesunkiai perţengti ribą, uţ kurios kilnūs medicinos darbuotojo tikslai ir poelgiai visuomenei gali pasirodyti neetiški. Didţiosios farmacijos kompanijos ne tik tiekia vaistus, bet ir sudaro galimybes gydytojams tobulėti. Tai vyksta tiek per atstovų veiklą, tiek per straipsnius, gydytojų išvykų į mokslinius kongresus organizavimą ir rėmimą. Kaip ţinome, nei valstybė, nei medicinos įstaigos tam lėšų neskiria. Niekas negali paneigti, kad be šito, kartu su klinikinių tyrimų, labdaros (diagnostikos ir gydymo priemonių) indėliu, medicinos lygis Lietuvoje būtų daug ţemesnis. Visa tai mums bei mūsų artimiesiems uţtikrina geresnį gydymą ir geresnę gyvenimo kokybę. Be abejo, greta teigiamų yra ir neigiamų dalykų. Gydytojų ir farmacijos kompanijų santykiai yra labai specifiški. Juk gydytojas nėra tiesioginis produktų vartotojas. Šiuose santykiuose yra, kaip sakoma, "trečioji šalis", daţnai nematoma ar pamirštama, - pacientas. Jis ir jo interesai yra svarbiausia. Todėl gydytojų ir farmacijos kompanijų atstovų santykiuose svarbiausia yra uţtikrinti, kad gydytojo sprendimą skirti vieno ar kito vaisto lemtų tik ligonio, jo sveikatos interesai, o ne gydytojo ar farmacijos kompanijos interesai. Deja, šioje srityje dirba ne dievai, o tokie patys, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, ţmonės. Todėl ir pasitaiko atvejų, kai viena ar kita pusė savo interesus iškelia aukščiau nei paciento interesai. Todėl vis dar yra kompanijų, kurios siūlo gydytojams brangias dovanas, keliones, netgi pinigų. Taip pat yra labai nedidelė dalis gydytojų, kurie visa tai priima, nes mano, kad kompanijos turi dalytis su jais savo pelnu. Tokie iškreipti santykiai yra labai pavojingi visuomenei, kiekvienam iš mūsų, nes mes arba jau esame, 10

arba tapsime pacientais. O, atėję pas gydytoją, norime, kad jam mūsų interesai būtų patys svarbiausi. Nors paminėtų kompanijų ir gydytojų yra labai nedaug ir jų sparčiai maţėja, privalome su tuo kovoti. Tam skirtas Vaistų rinkodaros kodeksas, kuriuo vadovaujasi farmacijos kompanijos, tam turėtų būti skirtas Gydytojų etikos kodeksas, kurio, skirtingai nei daugumoje šalių, Lietuvos gydytojai dar neturi. Šiuose kodeksuose ir yra reglamentuojami farmacijos pramonės ir gydytojų santykiai. Būtina tobulinti esantį informacijos apie vaistus ir sveikatos paslaugas teisinį reglamentavimą, kuris labiau atitiktų vartotojų interesus. Atsakingos ES ir nacionalinės institucijos turėtų daugiau investuoti į vaistų reklamos reguliavimą. Ypatingai reikėtų įgalinti bei skatinti farmacines kompanijas diegti savireguliavimą per geros praktikos kodeksų bei standartų įdiegimą. Vartotojų organizacijos ragina prieţiūros institucijas uţ neetišką vaistų reklamą skirti efektyvias baudas. Kompanijoms, pakartotinai paţeidinėjančioms etinės vaistų reklamos kriterijus, atimti veiklos licenzijas (5; 6). Medikai privalo laikytis etikos standartų, lemiančių visuomenės pasitikėjimą, garantuojančių jos teisių ir interesų apsaugą. Uţkirsti kelią neetiškam elgiasiui, sudarančiam sąlygas korupcijos reiškiniams sveikatos apsaugos sistemoje atsirasti, įmanoma tik sutelkus medicinos darbuotojų ir farmacijos kompanijų atstovų pastangas. Visi medikai ir farmacininkai privalo vadovautis LR įstatymais. Juk tvirčiausiai ţmogus laikosi principų tuomet, kai pats sau juos iškelia. Informacijos apie vaistus kokybė yra lygiai taip pat svarbi kaip ir farmacinio produkto kokybė. Jeigu įsivyrauja informacijos apie vaistus gavimas tik farmacinių kompanijų atstovų, tai gali tapti vieninteliu informacijos šaltiniu gydytojams ir sudaryti nepageidaujamus ir nepagrįstus vaistų skyrimo ir jų vartojimo stereotipus. Todėl labai svarbų vaidmenį vaidina nepriklausomi vaistų informacijos šaltiniai. Nepriklausomi leidiniai negali būti finansuojami arba kitokiais būdais remiami farmacijos kompanijų. Įvairios Europos Bendrijos šalys yra parodţiusios nemaţai iniciatyvų siekiant aprūpinti savo šalies gydytojus lengvai pasiekiama, nuolat atnaujinama, objektyvia, gerai subalansuota informacija apie vaistus, kurią teikia nepriklausomos nuo farmacinės pramonės bei vaistus tiekiančių struktūrų institucijos (1). Informacija apie vaistus turi atitikti ir tam tikrus kokybės standartus. PSO vaistų politikos ekspertų komitetas nurodo tokius kriterijus šiai informacijai: teikiama informacija turi atitikti priimtiems standartams, ji turi būti prieinama ir aiškiai suprantama jos vartotojams, lanksti, 11

pateikiama įvairiomis formomis, tenkinti vartotojus, būti nepriklausoma ir neįtakojama, be reklamos, vystoma atsiţvelgiant į vartotojų atsiliepimus, sekant jos prieinamumą ir tinkamumą (2). Lietuvoje apie receptinius vaistus gali būti teikiama tik farmacinė informacija ir tik informacinėse sveikatinimo laidose, kurių sąrašą tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pagal Farmacijos departamento patvirtintus kriterijus. Tokių laidų pradţioje turi būti pateikta nuoroda Informacinė sveikatinimo laida. Jose gali būti teikiama informacija apie ligoms, sindromams ir būklėms gydyti vartojamus vaistus. Įvardijant vaistus, pirmiausia turi būti nurodomi bendriniai veikliųjų medţiagų pavadinimai, tik po to gali būti išvardyti Lietuvos Respublikoje įregistruoti įvairių vaistų gamintojų tos pačios veikliosios medţiagos turintys vaistai. Tokių televizijos laidų metu buvo teikiama informacija apie receptinius vaistus ir tos laidos buvo finansuojamos tų kompanijų, apie kurių vaistus buvo kalbama, o tai jau vertinama kaip reklama. Turint tikslą apsaugoti pacientus, teko LR farmacinės veiklos įstatyme uţdrausti tokią informacijos teikimo tvarką, nes visų vaistų, o ypač receptinių vaistų skyrimas turi būti grieţtai individualus. Tačiau tokie vaistai pasiekė didelį rezonansą ir šis įstatymo pakeitimas šiuo metu yra apskųstas LR Konstituciniam teismui. Paprasčiausia, ką galima buvo padaryti, net ir nekeičiant įstatymo, atšaukti Vaistų reklamos taisyklių 38 straipsnį, kaip neatitinkantį Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2001/83/EEC. Šis punktas, buvo nepagrįstai įtrauktas į vaistų reklamos taisykles, nes ES direktyvoje apie vaistų informacijos teikimo tvarką iš viso neuţsimenama. Neteisingai interpretuojant tą pačią direktyvą yra išleistas ir kitas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl bendrųjų ţmonėms skiriamų vaistų klasifikavimo pagal išdavimo sąlygas taisyklių patvirtinimo. Vadovaujantis šio įsakymo nuostatomis, to paties stiprumo vaistai gali būti priskiriami nereceptiniams, atsiţvelgiant į pakuotėje esančių tablečių skaičių (7;8). Farmacijos produktai skirstomi į tris grupes: receptinius vaistus, nereceptinius vaistus ir vaistinės asortimento prekes. Vaistinės asortimento prekių nenagrinėsime, kaip išskirtinių prekių kategorijos, nes daugelį jų galima įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir didesniame prekybos centre (kosmetika ir t.t.). Tačiau akivaizdţiai skiriasi receptinių ir nereceptinių vaistų pardavimo organizavimas, ir su tuo susiję kiti marketingo veiksniai: 12

1. Receptinių vaistų: 1) pardavimas grieţtai kontroliuojamas valstybės (10;11); 2) reklama yra draudţiama Lietuvoje, taip pat ir daugelyje ES šalių (ES šalyse vaistų reklama reglamentuojama 2001/83/EU direktyvos); 3) vaistų kainodara ir asortimentas priklauso nuo įstatymų; 4) receptas stabdo, ar iš dalies stabdo vaisto vartojimą; 5) vaistų pardavimai priklauso nuo visuomenės sergamumo ir medicinos išsivystymo lygio šalyje. 2. Nereceptinių vaistų ir vaistinės asortimento prekių pardavimą vaistininkas gali laisvai valdyti: 1) didelis asortimento pasirinkimas, kuris įtakoja didesnį pelną vaistinei; 2) pajamos yra gaunamos greitai; 3) nereikalingas receptas, stabdantis vartojimą; 4) vaistininkas gali nevarţomai patarti, rekomenduoti ir/ar keisti panašius ar panašaus poveikio vaistus; 5) galima valdyti savo gaunamą pelną, nes antkainiai yra neribojami; 6) pardavimai, priklauso nuo vaistininko vadybos sugebėjimų ir prekybos vaistinėje (11;12). Sveikatos politikai supranta, kad gerai informuoto paciento modelis padeda sumaţinti krūvį sveikatos apsaugai, todėl turi būti uţtikrintas vaistų prieinamumo programų rėmimas per nepriklausomus šaltinius, tobulinamas vartotojų informavimas apie palyginamuosius klinikinių tyrimų duomenis, vartotojai įtraukiami į farmakologinio budrumo programas, kurios būtų glaudţiai susijusios su socialinės ir vartotojų politikos aspektais. Sveikatos prieţiūra reikalauja ypatingos kokybės tiek paslaugų, tiek sveikatai skirtų priemonių, tiek vaistų gamybos bei pardavimo srityse. Šį didţiulį darbą atlieka šimtai tūkstančių sveikatinimo veiklos dalyvių (13;14). Vaistinė yra svarbi vaistų ar vaistinių medţiagų pardavimo grandinėje, palyginus su kitais rinkos dalyviais (ligoninėmis, vaistų gamintojais). Vaistinė yra pagrindinis vaistų išdavimo (pardavimo) šaltinis Europoje. Tad vaistinėje teikiamos paslaugos, apie taikomas rinkodaros 13

priemones tampa dar aktualesnė ir svarbesnė juk per vaistines yra vykdoma 80-90% vaistų pardavimų pacientams. Pradţiai pirmiausia reikėtų aptarti kokią pasirinkti rinkodaros vystymo strategiją, nors to tiksliai pasakyti negalima, nes tai priklauso nuo daugelio išorinių ir vidinių sąlygų: socialinės aplinkos, įstatymų bazės (tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių įtakojančių farmacinę veiklą), vaistų ir vaistinės asortimento prekių pasiūlos ir paklausos, ekonominių ir finansinių aspektų, vaistinės darbo organizavimo ir svarbiausia vaistinės paciento poreikių bei norų (juk klientas visada teisus, o jo norai prilygsta įsakymui). Priimant sprendimus, galima remtis rinkodaros instrumentų deriniu: produktas, pateikimas, rėmimas ir kaina (15). Produktas, vaistinėje yra artimai susijęs ir priklausomas nuo farmacinės paslaugos. Juk kiekvieną produktą, tai yra vaistą pardavinėjant (išduodant) turi būti privalomai suteikiama farmacinė paslauga, kuri yra apibrėţiama ir apibūdinama įstatymais. Vaistų ir vaistinės asortimento prekių pateikimas apima vaistinės vietos parinkimą, prekių išdėstymą oficinoje, tai yra vaistinės viduje. Pardavimų rėmimas tai priemonės, kuriomis siekiama informuoti pirkėjus apie produktus, paslaugas ir skatinti juos pirkti. Prie rėmimo galima priskirti ir tam tikrų finansiškai naudingų prekių pardavimą pacientui, tai ypač liečia nereceptinius vaistus. Tačiau tai yra pakankamai skaidrus ir normalus procesas, kol neperţengiamos ribos (16). Farmacijos specialistui ypatingai svarbu suteikti vaistinės pacientui kokybišką farmacinę paslaugą, išsaugant vaistinės specifiškumą. Rinkodaros tikslams įgyvendinti vaistinė turi pasirinkti reikalingą produktą ir rinkos segmentą bei sukurti rinkodaros planą. Prieš tai atliekant išsamią veiksnių, įtakojančių įmonės veiklą, analizę. Vaistinės makroaplinką sudaro išorinės sąlygos. Vaistinės mikroaplinka - tai aplinka, kurią ji pati gali keisti ir įtakoti. Makroaplinką sudaro šalies finansinė sistema, valstybės įstatymai, mokslo ir technologijų evoliucija, darbo rinka, konkurencinė aplinka ir kita. Jų farmacijos specialistas tiesiogiai negali įtakoti, todėl turi greitai orientuotis ir keisti savo vaistinės mikroaplinką (17): 1) išskirti farmacinės paslaugos specifiškumą, kad netapti anksčiau minėta amerikinio tipo vaistų parduotuve (angl.drugstore); 2) nuolat didinti vaistinės pajėgumą ir tobulinti resursus, taip didinant kiekvienos vaistinės specifiškumą ir išskirtinumą; 14

3) orientuotis į vaistinės pacientų poreikius (juk neįmanoma visiems, visada įtikti. Nors gal ir įmanoma, bet taip paprasčiausiai nėra naudinga ir perspektyvu); 4) suteikti kokybišką farmacinę paslaugą (tai kiekvieno farmacijos specialisto pareiga ir atsakomybė bei tai yra kertinis europinės vaistinės elementas). Svarbiausia rinkodaros idėja pirma numatyti įmonę dominančią rinką, segmentą ir vėliau pasirinkti įmonei tinkančius bei galimus rinkodaros veiksmus. Įmonės egzistavimas priklauso nuo vartotojų poreikių visumos. Kad jos veikla būtų efektyvi, būtina patenkinti vartotojų poreikius uţ prieinamą kainą, todėl rinka yra dalijama į segmentus. Iš segmentą sudarančių asmenų tikimasi panašios ar vienodos reakcijos į rinkodaros veiksmus. Rinkos segmentų parinkimas priklauso nuo įmonės veiklos masto, parduodamų prekių ir vartotojų (18;19). Vaistinių preparatų reklama sudėtinga tuo, kad vaistas yra tokia prekė, kurios vartojimą netinkamai reklamuojant galima ne tik nepadėti, bet ir labai pakenkti. Ši savybė yra rimtas argumentas grieţčiau nei kitose srityse tikrinti, ar teisingai ir neklaidinančiai pateikiama informacija apie vaistus. 1.2 Vaistinių preparatų reklamos teisinė bazė Lietuvoje, kaip ir visoje Europos sąjungoje vaistinių preparatų reklama reglamentuojama grieţtai atsiţvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB susijusio su ţmonėms skirtais vaistais (9). Farmacijos sektorius yra sveikatos apsaugos sistemos dalis, vykdanti farmacinę veiklą, kuri yra viena iš sveikatinimo veiklos rūšių. Vaistų politiką formuoja sveikatos apsaugos ministras. Jos įgyvendinimas, teisės aktų farmacinės veiklos klausimais projektų rengimas, ES antrinės teisės vaistų srityje perkėlimas į nacionalinę teisę, kiti su farmacijos sektoriumi susiję klausimai pavesti Farmacijos departamentui prie SAM. Departamente veikia šie padaliniai: 15

Farmacinės veikos skyrius, Vaistų kainodaros skyrius ir Farmacijos įmonių skyrius. Pagrindinis Departamento uţdavinys įgyvendinti nacionalinę vaistų politika. Esminiai farmacinės veiklos reguliavimo principai nustatyti Farmacinės veikos įstatymu, Vaistų įstatymu, Nacionalinės vaistų politikos programos nuostatomis. Šiuo metu yra rengiama Nacionalinės vaistų politikos programa, kuri nustatys pagrindines farmacijos sektoriaus plėtojimo kryptis per ateinančius penkerius metus. Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriama ES teisės reikalavimams perkelti į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti. Įvykdţius minėtas pertvarkas, Lietuvos gyventojams bus garantuota, kad jie vartos tokius pat kokybiškus, saugius ir veiksmingus vaistus kaip ir kitos šalys narės. Tobulinama vaistų kainodaros ir kompensavimo sistema. Įgyvendinama Sveikatos draudimo įstatymo nuostata, pagal kurią kompensuojamųjų vaistų bazinei kainai apskaičiuoti turi būti imamos gamintojo kainos, maţesnės arba ne daugiau kaip 5 proc. didesnės uţ maţiausią atitinkamų vaistų gamintojų ES šalyse kainą. LR SAM įsakyme Vaistinių preparatų reklamos taisyklės nustato vaistinių preparatų reklamos gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, turintiems teisę skirti ar tiekti, parduoti/išduoti vaistinius preparatus, tvarką, vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdţių ţymėjimą, tiekimą, laikymą ir apskaitą, vaistinių preparatų reklamos davėjo, gamintojo, tarpininko, skleidėjo, vaistų reklamuotojo pareigas, vaistinių preparatų reklamos kontrolę ir yra privalomos visiems reklaminės veiklos subjektams. Taisyklėse minimos šios sąvokos (10) : Primenamoji vaistinio preparato reklama reklama, kuria siekiama priminti apie vaistinį preparatą. Reklaminės veiklos subjektas vaistinio preparato davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas. Vaistinių preparatų reklama naudojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, taisyklėmis ir kitais teisės aktais (10). Taisyklių reikalavimai taikomi bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidţiamai vaistinių preparatų reklamai. Vaistinio preparato reklamos davėjas (toliau reklamos davėjas) gali būti tik vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ir (ar) jo atstovas. Reklamos 16

gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas, išskyrus, kai jie yra reklamos davėjai, gali gaminti, tarpininkauti ar skleisti vaistinio preparato reklamą tik sudarę sutartis raštu su reklamos davėju. Primenamojoje vaistinio preparato reklamoje turi būti nurodytas tik vaistinio preparato pavadinimas arba tarptautinis vaistinės medţiagos pavadinimas (jei toks yra), arba prekės ţenklas. Vaistinio preparato reklamoje ţodį naujas ar jo sinonimus apibūdinant vaistinį preparatą leidţiama vartoti ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jo įregistravimo dienos. Jei vaistinio preparato reklama skleidţiama leidiniuose, visas vaistinio preparato reklamos tekstas turi būti ištisas (pateiktas vienoje vietoje), aiškiai įskaitomas, nenutrinamas ir pateiktas kontrastiškame fone. Teksto maţųjų raidţių dydis turi būti ne maţesnis kaip 1,5 mm. Po vaistinio preparato pavadinimo rašomas bendrinis vaistinės medţiagos pavadinimas turi būti ne maţesnio kaip 1/2 vaistinio preparato pavadinimo raidţių dydţio (10). Lietuvoje medicinos specialistams skirtos vaistinių preparatų reklamos negalima pateikti gyventojams. Skleidţiant vaistinių preparatų reklamą specialistams, reikia siekti, kad ji būtų kuo maţiau prieinama gyventojams. Specialistams skirtoje vaistinio preparato reklamoje turi būti nurodyta: 1) svarbiausia informacija apie vaistinį preparatą, atitinkanti vaistinio preparato charakteristikų santrauką: 2) vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas, farmacinė forma; 3) vaistinės medţiagos bendriniais pavadinimais, jų kiekis vienoje dozuotėje; 4) terapinės indikacijos, išskyrus homeopatinius preparatus be patvirtintų terapinių indikacijų; 5) vartojimo būdas ir dozavimas; 6) kontraindikacijos; 7) specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės; 8) sąveika su kitais vaistiniais preparatais; 9) šalutinis poveikis; 10) rinkodaros teisės turėtojo bei jo atstovo (jei toks yra) pavadinimai; 11) teksto parengimo data (jei tekstas nebuvo perţiūrėtas) ar jo paskutinės perţiūros data; 12) vaistinio preparato kiekis pakuotėje (dozuotėmis, masės ar kitokiais vienetais); 13) vaistinio preparato klasifikavimo grupė (receptinis ar nereceptinis vaistinis preparatas); 17

Specialistams skirtoje vaistinio preparato reklamoje gali būti pateikiama kompensuojamojo vaistinio preparato pakuotės maksimali maţmeninė kaina ir jos dalis, kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis. Informacija vaistinio preparato reklamoje turi būti tiksli, papildyta naujausiais duomenimis, patikrinama ir išsami, kad specialistas galėtų susidaryti nuomonę apie vaistinio preparato terapinę vertę. Jei reklamuojant vaistinį preparatą pateikiama farmacinė informacija, ji laikoma sudėtine reklamos dalimi. Reklamoje, skirtoje specialistams, galima pateikti citatas, lenteles, kitą iliustruojamąją farmacinę informaciją apie vaistinį preparatą iš mokslinių straipsnių, paskelbtų Mokslinės informacijos instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripaţintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose, metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose. Medţiaga turi būti tiksliai pateikta ir nurodyti mokslinės literatūros šaltiniai. Renginiai, kuriuose reklamuojami vaistiniai preparatai, skirstomi į profesinius (mokslinius) ir reklaminius pagal Taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus. Vaistinių preparatų reklaminiuose renginiuose siūlomas vaišingumas neturi daryti įtakos vaistinių preparatų skyrimui, jų pardavimo kainoms ar jų nuolaidoms (10). Reklamos davėjo, gamintojo, tarpininko, skleidėjo ir vaistų reklamuotojo pareigos Reklamos davėjas privalo (9): 1. naudodamas vaistinių preparatų reklamą laikytis nustatytų reikalavimų; 2. paskirti asmenį, turintį aukštąjį medicinos ar farmacijos išsilavinimą, atsakingu uţ vaistinių preparatų reklamą; 3. pranešti nurodyto asmens pavardę, vardą ir informaciją apie jo išsilavinimą (diplomo numerį, jo išdavimo datą, mokslo įstaigos, išdavusios diplomą, pavadinimą, įgytą profesinę kvalifikaciją) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio asmens paskyrimo; 4. pasikeitus asmeniui, atsakingam uţ vaistinių preparatų reklamą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų apie tai raštu informuoti VVKT; 18

5. nustatyti ir laikytis neparduodamų pavyzdţių išdavimo vaistų reklamuotojams bei grąţinimo procedūrų, uţtikrinančių atsekimo, kur yra neparduodamas pavyzdys, galimybę bei, Tarnybai pareikalavus, teikti jos nustatytos formos neparduodamų pavyzdţių ataskaitą; 6. saugoti visus skleidţiamos vaistinių preparatų reklamos pavyzdţius (tekstą, įrašą ir pan.) kartu su informacija, kam ši reklama buvo skirta (gyventojams ar specialistams), jos skleidimo būdus ir kada ji buvo paskleista pirmą kartą, ne trumpiau kaip 3 metus bei pateikti juos Tarnybai ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms pareikalavus; Reklamos gamintojas, tarpininkas ir skleidėjas, jei jie nėra reklamos davėjai, privalo: 1) nekeisti reklamos davėjo pateiktos vaistinio preparato reklamos turinio; 2) gaminti ar skleisti vaistinių preparatų reklamą vadovaujantis Taisyklių 3 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimais; 3) atsisakyti skleisti vaistinio preparato reklamą, jei ţinojo ar turėjo ţinoti, kad ši reklama paţeidţia teisės aktų nustatytus reklamos principus ir reikalavimus; 4) sudaryti sąlygas reklamos davėjui pašalinti gaminamos ar skleidţiamos vaistinių preparatų reklamos paţeidimus; 5) Tarnybos prašymu pateikti gaminamos ar skleidţiamos vaistinių preparatų reklamos pavyzdį (-ius) (tekstą, įrašą ir pan.), gaminimo, tarpininkavimo ar skleidimo sutartį, gamybos ar skleidimo mastą, pagaminimo ar paskleidimo datą(-as); 6) suţinojęs, kad vaistinio preparato reklama neatitinka Taisyklių nustatytų reikalavimų, apie tai informuoti Tarnybą; 7) vykdyti Tarnybos sprendimus dėl vaistinių preparatų reklamos paţeidimų. Atsakomybė uţ vaistinių preparatų reklamą ir jos kontrolė Reklamos davėjas atsako uţ vaistinio preparato reklamos naudojimą nesilaikant Taisyklių reikalavimų. Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas atsako: 1) uţ tai, kad vaistinių preparatų reklamos turinys būtų toks, kokį nurodė reklamos davėjas; 19

2) uţ vaistinio preparato reklamos naudojimo paţeidimą tik tuo atveju, jei tai atsitinka dėl jo veikimo ar neveikimo arba jis negali pateikti įrodymų, leidţiančių nustatyti reklamos davėją (gamintoją). teisę (9) : Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kontroliuodama vaistinių preparatų reklamą, turi 1) uţdrausti vaistinio preparato reklamą prieš pradedant ją skleisti; 2) reikalauti nedelsiant nutraukti vaistinio preparato reklamos skleidimą ir (ar) pašalinti nustatytus vaistinio preparato reklamos paţeidimus; 3) reikalauti skleidţiamą vaistinio preparato reklamą viešai ir adekvačiai paneigti; 4) taikyti kitas teisės aktų numatytas sankcijas. Lietuvoje ir kitose Europos sąjungos šalyse vaistų reklama grieţtai reglamentuojama įstatymais ir kitais teisės aktais (1;2). Farmacinė veikla reikalinga, tačiau ji turi būti viena iš labiausiai kontroliuojamų valstybės sričių. Vaistinių preparatų rinkodaros kodekso taikymas Pasaulio vaistų gamintojai yra įsipareigoja prisidėti prie ţmonijos sveikatos apsaugos kurti ir tirti naujus vaistus, gaminti bei parduoti patikimą ir kokybišką produkciją, atitinkančią galiojančios tarptautinius standartus. Vaistų gamintojai prisiima įsipareigojimus ir atsakomybę teikti tiklslią informaciją bei mokomąją medţiagą sveikatos prieţiūros darbuotojams, kad jie aiškiai suprastų, kaip tinkamai naudoti vaistus (21). Vaistų rinkodaros kodekso ( toliau Kodeksas) tikslas garantuoti, kad vaistų reklama sveikatos prieţiūros darbuotojams būtų pateikiama atsakingai, etiškai, profesionaliai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais. Informacijos apie vaistus platinimas sveikatos prieţiūros darbuotojams tai svarbi naujų ir veiksmingų būdų ligoms gydyti paieškos tąsa. Mokomosios informacijos sklaida leidţia pacientams susipaţinti su mokslininkų daugiamečio darbo rezultatais, kuriems pasiekti reikia didelių sugebėjimų ir išlaidų. 20

Farmacininkai įsitikinę, kad tik savidrausmė geriausiai padeda tarnauti visuomenės interesams, todėl stengiasi nustatyti ir laikytis grieţtų savo veiklos reikalavimų (21). Farmacinių kompanijų veikla turi atitikti etikos normas: informacija turi padėti sveikatos prieţiūros darbuotojams, teikti kokybiškas paslaugas visuomenei. Informacija turi būti objektyvi, teisinga ir atitinkanti visus Lietuvos Respublikos įstatymus bei poįstatyminius aktus.teiginius apie terapinius poţymius bei vartojimo sąlygas reikia pagrįsti svariais moksliniais tyrimų duomenimis ir aiškiai nurodyti šalutinio poveikio ir/ar vaisto sąveiką, saugaus ir netinkamo vartojimo sąlygas. Farmacijos verslo etikos principai vienodai taikomi visoms valstybėms, nepriklausomai nuo jų ekonomikos ir sveikatos apsaugos sistemos būklės. Farmacinių kompanijų atsovai (toliau Atstovai) privalo būti reikiamai išsilavinę, turėti pakankamai medicininių ir techninių ţinių, kad galėtų atsakingai teikti tiklslią ir teisingą informaciją apie kompanijos gaminius. Be to, remdamiesi gydytojų bei gretutinių specialistų pranešimais, jie turi informuoti atstovaujamą kompaniją apie jos gaminių vartojimą ir ypač apie pastebėtą šalutinį ar priešingą jų poveikį. Atstovai, rengdami straipsnius ( išskyrus mokslinių straipsnių recenzijas), pranešimus spaudai, dalyvaudami televizijos, radijo laidose, turi nurodyti ne tik savo mokslo laipsnį, darbo vietą, kurioje atlieka medicininę praktiką, bet ir pareigas bei kompanijos, kurioje dirba pavadinimą. Glaudus farmacinjos kompanijų bendradarbiavimas su sveikatos prieţiūros įstaigomis ir gydytojais turi sudaryti sąlygas geriau gydyti ir greitai reaguoti į pasitaikančius šalutinius vaistų poveikius. Farmacinių kompanijų, gaminančių vaistus, Atstovai savo veiklą sveikatos prieţiūros įstaigose turi organizuoti taip, kad nepaţeistų jose darbo tvarkos ir netrukdytų gydytojams atlikti savo pareigų. Draudţiama mokėti gydytojams ar kitiems sveikatos apsaugos sistemos subjektams bet kokį materialinį atlygį uţ ligoniams išrašomus ar skiriamus vaistus (21). 21

Renginio pramoginė dalis neturi būti ilgesnė nei pagrindinė dalis. Draudţiama organizuoti sveikatos apsaugos darbuotjomas vien tik pramoginio pobūdţio renginius. Rekomenduojama gydytojams teikti paramą per asociacijas, draugijas ar kitas visuomenines gydytojų organizacijas ir neremti gydytojų tiesiogiai (20). Kol Lietuvoje bus farmacinių kompanijų, kurios nesilaikys nei LR įstatymų, nei Vaistų rinkodaros kodekso, nepaisys etikos taisyklių, tol klestės neetiška reklama, vaistų išrašymas uţ atlygį, tol bus organizuojami pramoginio pobūdţio renginiai. Visoms farmacinėms kompanijoms turėtų galioti vienodos darbo ir sveikos konkurencijos sąlygos. VAISTŲ RINKODAROS KODEKSO PAŽEIDIMO NAGRINĖJIMO PAVYZDYS Gydytojas Petraitis gauna dovaną (pvz., turistinę kelionę) iš farmacinės kompanijos Vaistas atstovo Jonaičio. Apie šį faktą suţino farmacinės kompanijos Tabletė atstovė Antanaitytė. Antanaitytė apie šį faktą parašo pareiškimą ir perduoda jį Kodekso paţeidimų nagrinėjimo komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkas registruoja Antanaitytės pareiškimą ir per 3 darbo dienas jai apie tai praneša. Jei komisija nusprendţia pareiškimo nenagrinėti, tai per 5 darbo dienas apie tai išsiunčia pranešimą Antanaitytei. Komisija per 12 darbo dienų nutaria, ar yra pagrindas nagrinėti Antanaitytės pareiškimą. Jei komisija nusprendţia pareiškimą nagrinėti, tai per 5 darbo dienas kompanijai Vaistas išsiunčia Kodekso paţeidimo aprašymą. 22

Jei kompanija Vaistas prisipaţįsta nusiţengusi, tai per 9 darbo dienas privalo komisijai pranešti, kokių bus imtasi priemonių. Jei kompanija Vaistas neprisipaţįsta nusiţengusi, tai per 9 dienas privalo komisijai pateikti savo argumentų ir įrodymų. Po 10 darbo dienų komisija nagrinėja pareiškimą net ir negavusi kompanijos Vaistas atsakymo. Pareiškimas turi būti išnagrinėtas per 1 mėnesį. Kompanija Vaistas įspėjama ir apie tai paviešinama asociacijos nariams. Jei komisija nustato Kodekso paţeidimų: Apie paţeidimus pranešama kompanijos Vaistas centrinei būstinei. Asociacijai siūloma šalinti kompaniją Vaistas iš narių. Apie Kodekso paţeidimą paskelbiama atitinkamoms Europos vaistų gamintojų asociacijoms. Medţiaga perduodama Lietuvos Respublikos valdţios institucijai toliau įvertinti. Iš pavyzdţio matyti kokią procedūrą turi atlikti farmacinė kompanija, kuri paţeidţia Vaistų rinkodaros kodeksą (20). Korupcijos apraiškomis Lietuvoje susirūpino ir farmacinės kompanijos. Etinių farmacijos kompanijų ir Vaistų gamintojų asociacijos pasikvietusios į partnerystę LR Sveikatos apsaugos ministeriją bei Lietuvos gydytojų sąjungą uţsakė tyrimą apie garbingą gydymą vaistais. Tyrimo dizainą sukūrė bei tyrimą vykdė "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS). Gydytojų apklausą 2007m. atliko "TNS Gallup". "TNS Gallup" atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 65 proc. apklaustų gydytojų su farmacijos kompanijų atstovais per pastaruosius 12 mėnesių bendradarbiavo 1-5 kartus per mėnesį, 27 proc. - 6-25 sykius per mėnesį ir tik 5 proc. jų to nedarė nė karto. Absoliuti dauguma kalbintų gydytojų per pastaruosius metus dalyvavo farmacijos kompanijų rengtose 23

konferencijose. Daugiausia su kompanijų atstovais tenka bendrauti šeimos gydytojams. Anksčiau šie susitikimai vykdavo net per pacientų apţiūras, SAM gaudavo daug skundų, tad uţpernai vasarą priimtas Farmacijos įstatymas tokį bendradarbiavimą uţdraudė. Tyrimas taip pat atskleidė, kad populiariausios buvo skatinamosios farmacijos kompanijų dovanos gydytojams - iki 35 litų kainuojantys reprezentaciniai daiktai bei mokslinė medicininė literatūra. Pastaroji daţniausiai dovanota šeimos gydytojams. Finansine parama išvykoms į seminarus ar konferencijas daţniau skatinti didţiuosiuose Lietuvos miestuose ir valstybinėse gydymo įstaigose dirbantys medikai. Nemaţai apklaustųjų mano, jog į tokias keliones vyksta tik tie gydytojai ar medicinos įstaigų vadovai, kurie vėliau atsilygina farmacijos kompanijoms. 19 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad medikai, teikiantys rekomendacijas kolegoms dėl pacientų gydymo, daţnai būna palankūs vienai ar kitai farmacinei kompanijai. JAV neseniai atliktas tyrimas parodė, jog 28 proc. apklaustų gydytojų farmacijos kompanijos mokėjo uţ konsultavimą, paskaitas ar tai, kad jie įtrauktų pacientus į klinikinius tyrimus. Lietuvos gydytojų nebuvo teiraujamasi dėl dalyvavimo tokiuose tyrimuose. Tačiau neoficialiai kalbama, jog ligoninių, klinikų ir centrų vadovai "šiltai" gyvena ne tiek dėl kyšių, o būtent dėl savo vaidmens atliekant klinikinius tyrimus. Tyrimas teigė, kad ant aukštesnio laiptelio gydytojų hierarchijoje stovintys asmenys, profesūros atstovai daţniausiai patenka tarp tų 13 proc. vertingų dovanų, piniginio atlygio gavėjų. Tokios dovanos jau panašios į kyšius. Beveik penktadalis gydytojų teigiamai vertino reiškinį, kad į farmacijos kompanijas pakviesti medikai neatsisako ankstesnio darbo, priima jiems teikiamas vertingas dovanas ir kvietimus. Maţdaug 42 proc. apklaustųjų gana svarbios pramogos ir vaišės per vaistų pristatymo renginius. Kad būtų garantuotas garbingesnis gydymas, TILS pirmiausia siūlė susirūpinti medikamentų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą skaidrumu. Tokios pat nuomonės buvo ir apklausti gydytojai. Net 23 proc. jų pastebėjo, jog per pastaruosius 12 mėnesių iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo buvo nepagrįstai išbrauktas bent vienas preparatas, net 56 proc. medikų teigė, jog į rinką nepatenka pigesnių medikamentų. TILS taip pat siūlė priimti detalias gydytojų elgesio taisykles, kurios papildytų jau esantį Gydytojų etikos kodeksą. "Pavyzdţiui, jose galėtų būti įvertinta, ar garbingas ir ţinomas gydytojas gali reklamuoti maisto papildą". TILS rekomendavo, kad iš gydytojų ir jų profesinių 24

organizacijų būtų pareikalauta paviešinti visą farmacijos pramonės teikiamą paramą - dovanas, keliones, vaišes, verslo ryšius, paramą atliekant akademinius tyrimus. 70 proc. apklaustų gydytojų teigiamai vertino finansinę farmacijos kompanijų paramą, skirtą kelionėms į konferencijas ir seminarus. TILS taip pat siūlė efektyviau taikyti Vaistų rinkodaros kodeksą, drausminti paţeidėjus. Lyg ir negalima būtų teigti, kad kompanijos nesirūpina vaistų rinkodarą padaryti skaidresnę. Pavyzdţiui, šiemet Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje įsteigtas naujas Vaistų reklamos kontrolės skyrius, kuriam farmacijos verslo atstovai privalo teikti informaciją apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams bei juose dalyvaujantiems gydytojams ir farmacijos specialistams. Ši pernai priimto Farmacijos įstatymo nuostata atsirado Etinių farmacijos kompanijų asociacijos iniciatyva. Sveikintina farmacinių kompanijų praktika atliekant tokius tyrimus kaip šis. Atskleidus trikdţius garbingesniam gydymui vaistais pasiekti, visuomenė galės gauti efektyviausią, saugiausią bei naujausią gydymą vaistiniais preparatais Lietuvoje (22). Remiantis Būdos magistriniu darbu ( Vaistų reklama stacionaro pacientų poţiūriu ), panagrinesime reklamos ir informacijos apie vaistų reklamą etinius aspektus.vienas pagrindinių tikslų farmacijos sektoriaus reguliavimo srityje racionalus vaistų vartojimas. Farmacijos įstatymo (FĮ) projekte kalbama ir apie vaistų reklamos ir informacijos takoskyrą. Tačiau koks informacijos pateikimas yra reklama, o koks ne, minėtame dokumente nėra tiksliai apibrėţta. Šiandien įvairiomis informavimo priemonėmis pateikiama ir abejotinų bei moksliškai nepagrįstų teiginių (4;8). Aiški sąvokų vaistų reklama ir informacija apie vaistus takoskyra aktuali ir vaistų gamintojams, ţiniasklaidai, ir gydytojams. Dabar galiojančiuose Farmacinės veiklos įstatymuose ir Vaistų reklamos taisyklėse pakankamai aiškiai nurodyta, kad reklama ir informacija privalo būti moksliškai pagrįsta ir objektyvi. Pirmiausia labai svarbu turėti kriterijus, kaip atskirti reklamą nuo informacijos. Kartais identiškas tekstas vieną kartą vertintinas kaip reklama, kitą kartą kaip informacija tai priklauso ir nuo konteksto: I teiginys: Lietuvoje uţregistruotas vaistinis preparatas pavadinimu X (nurodoma veiklioji medţiaga) astmai gydyti.tai yra informacija.ii teiginys: Lietuvoje uţregistruotas X preparatas 25

astmai gydyti. Šiuo vaistiniu preparatu gydosi 400 tūkst. ţmonių visame Pasaulyje, pasiekta gera astmos kontrolė. Tai reklama (reklamos turinyje yra skatinimas vartoti) (23;24). Informacija turėtų būti suprantama kaip vaisto atšaukimas iš rinkos, ţinios apie nepageidaujamą poveikį bei kiti farmakologinio budrumo reikalai, taip pat, kaip nurodoma ES direktyvose, vaistų savybių aprašų pateikimas (ne dalinis, o visas, nenutylint apie kontraindikacijas bei nepageidaujamą poveikį) (24). Jeigu vaistų gamintojas norės teikti informaciją, vis tiek atsiras galimybių, kaip tai daryti, galbūt susitariant su tokias teises turinčiu subjektu. Bet kuriuo atveju reikia kalbėti apie reklamos ar informacijos turinį. Tuo atveju, jeigu pateiktos informacijos uţsakovas bus ne gamintojas, bet bus minimas vaistas, jo vartojimo būdas ir kt., kontroliuojanti institucija turbūt vertins ne tik uţsakovo, bet ir informacijos skleidėjo atsakomybę, ir vertins atsiţvelgdama į turinį. Jeigu jis nepakankamai apibrėţtas, reikės ekspertizių, mokesčių uţ jas ir pan. Reikėtų susirūpinti tuo, kas padės visuomenei teikti patikrintą ir įrodymais pagrįstą informaciją, nesvarbu kokia informacijos ar reklamos forma (25;26). Riboti informacijos skleidėjų skaičių ne išeitis. Taigi reikia turėti informavimo taisykles, kurios apibrėţtų, kad informacija, nesvarbu, kas jos skelbimo iniciatorius, neskatintų vaistinių preparatų pardavimo, būtų pagrįsta įrodymais, nemaţintų visuomenės saugumo, nekenktų jos interesams. Šiandien įvairiomis informavimo priemonėmis pateikiama ir abejotinų bei moksliškai nepagrįstų, galima teigti, ir nepakankamai kontroliuojamų, teiginių apie maisto papildus ir nereceptinius vaistus. Yra vaistinių preparatų, kurie gali būti priskirti tiek receptinių, tiek nereceptinių kategorijai, ar tarsi tarpinių tarp vienų ir kitų. Daug kalbame apie racionalų vaistų vartojimą, gydymo saugumą ir veiksmingumą, tuo tarpu ţiniasklaida skatina nereceptinių vaistų vartojimą. Vaistų pardavimas tam tikra prasme yra ir šių prekių prieţiūra (serviso paslaugos) bei farmakologinio budrumo prieţiūra (27;28;29). Abipusis pramonės farmacinės veiklos dalyvių ir gydytojų ryšys ir bendradarbiavimas yra būtinas. Farmacijos kompanijų atstovai tiek informuoja apie savo produktus, tiek ir reklamuoja juos. Reikia modelio, priimtino pacientams, gydytojams ir vaistų gamintojų atstovams, kad šis darbas vyktų etiškai ir kolegiškai (30). Vaistų rinka sudėtinga: viena, vaistai labai svarbūs sveikatai ir gyvybei, antra, išlaidas jiems kompensuoja valstybė. Todėl vaistų rinkodara turi būti vykdoma vadovaujantis įstatymais ir etika. Vaistai negali būti stumiami pacientams, kuriems jų nereikia. Tokia veikla grėsmė 26

vartotojui, ji diskredituoja ir gamintoją, ir produktą. Siauri interesai ir kompanijų atstovų siekis geriau pasirodyti ir daugiau parduoti gali atsisukti visiškai nepageidaujama puse, t.y. nuostoliais (3). Viena iš farmacijos kompanijų atliko gydytojų apklausą, siekdama išsiaiškinti, kokių kompanijų darbas ir kokių savybių turintys jų atstovai yra laikomi etiškais. Rezultatai kiek nustebino. Gydytojai etiškais nurodė atstovus, kurie yra tvarkingai apsirengę, mandagūs (ar nepainiojami terminai etika ir etiketas?), o kompanijos tos, kurios negaili dovanų gydytojams asmeniškai ir jų kabinetams (31). Reklama ir informacija apie vaistus vaistinėje ne tapatūs dalykai. Yra nuomonė, kad informacija apie kainas nėra reklama. Tiek farmacinės kompanijoms, tiek ţiniasklaidai reikia vadovautis principu nepakenk. Ypač, kai kalbama apie receptinius vaistus lėtinėms ligoms, daţniausiai sunkioms, gydyti. LR Konstitucinio teismo sprendimu informacijos teikimas negali būti ribojamas. Tačiau pastaruoju metu informavimo apie vaistus ir reklamos srityje matome ir teigiamų, ir neigiamų pavyzdţių bei piktnaudţiavimo atvejų, kai, pavyzdţiui, slepiamas nepageidaujamas vaistų poveikis arba rekomenduojama nesveika gyvensena ir čia pat, kaip pagalba, vaistai. Tai neetiška. Visų sveikatinimo veiklos dalyvių darbo tikslas sveika visuomenė (32). Ţinios apie savigydą pakankamai pavojingas instrumentas ne profesionalų rankose, nes tik gydytojas gali spręsti apie paciento būklę ir racionaliai skirti vaistų. Gydytojų poţiūriu, savarankiškas įvairių maisto papildų ir nereceptinių vaistų vartojimas gali būti ir ţalingas. Tuo tarpu vaistinių klientai, atrodo, patys labai daug ţino (reklamos pasekmė), net ir tais atvejais, kai teisingai nuspręsti sudėtinga ir patyrusiam medikui. Ţmogus, norėdamas sau gera, gali pasidaryti ţalos, ir tai priklauso nuo informacijos. Jeigu farmacinės kompanijos informuos ne visiškai sąţiningai ar kai ką nutylėdamos, galimos ir neigiamos pasekmės. Atsakingos valstybinės institucijos pasinaudos ES dokumentais, reglamentuojančiais vaistų reklamą ir informacijos teikimą (juose palyginti grieţtos nuostatos), ir nustatys reikiamą tvarką. Ribojimai ir aiški galima negalima takoskyra reikštų ir asmens teisės gauti informaciją gerbimą (33;34). Ţmogus pasirinks nuolat reklamuojamą preparatą, ar tarsis su vaistininku - jo valia. Gydytojas, išrašydamas kompensuojamuosius vaistus, nerašo medikamento prekinio pavadinimo, 27