LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA. Monika Martusevičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA Monika Martusevičienė LSMU MEDICINOS AKADEMIJOS N FAKULTETO PIRMO KURSO STUDENTŲ INFORMUOTUMO APIE MAISTO PAPILDUS IR SU TUO SUSIJUSIOS ELGSENOS SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIU SAVO SVEIKATOS VERTINIMU Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas Darbo mokslinis vadovas doc. dr. Vaclovas Šveikauskas Kaunas, 2020

TURINYS 1. SANTRAUKA... 3 2. PADĖKA... 5 3. INTERESŲ KONFLIKTAS... 5 4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5 5. SANTRUMPOS... 6 6. SĄVOKOS... 7 7. ĮVADAS... 8 8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9 9. LITERATŪROS APŽVALGA... 10 9.1. Studentų gyvensenos ir mitybos ypatumai... 10 9.2. Maisto papildų samprata, sudėtis, klasifikacija, šaltiniai ir poveikis žmogaus sveikatai... 13 9.3. Lietuvos ir Europos gyventojų informuotumas apie maisto papildus... 17 10. TYRIMO METODIKA... 20 11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 26 11.1. Tiriamųjų sociodemografiniai rodikliai... 26 11.2. Studentų informuotumas apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumai... 26 11.3. Studentų gyvensena ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas... 36 11.4. Studentų informuotumo apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumų sąsajos su subjektyviu savo sveikatos vertinimu... 38 12. IŠVADOS... 42 13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 43 14. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 44 PRIEDAI... 50 2

MONIKA MARTUSEVIČIENĖ 1. SANTRAUKA LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir su tuo susijusios elgsenos sąsajos su subjektyviu savo sveikatos vertinimu Darbo tikslas - įvertinti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir jų vartojimo ypatumų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Uždaviniai 1. Įvertinti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumą apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumus. 2. Atskleisti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų subjektyvų požiūrį į savo sveikatą. 3. Įvertinti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Metodika. Anoniminės anketinės apklausos būdu 2020 m. balandžio mėn. apklausti 106 LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentai. Duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SPSS Statistics v27.0 programą. Statistiškai reikšmingu laikytas toks rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Iškeltos hipotezės apie kokybinių kintamųjų ryšius buvo patikrintos taikant neparametrinį Pirsono Chi kvadrato testą (χ 2 ). Tyrimo rezultatai. Maisto papildus per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 84,9 proc. LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų, dažniau jaunesni (18 20 metų) nei vyresni (>20 metų). Studentai nėra pakankamai informuoti apie kai kuriuos maisto papildų poveikius organizmui ar poveikių nebuvimą. Vartojantys maisto papildus statistiškai reikšmingai dažniau nei nevartojantys teigė, jog vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę (p = 0,013, χ² = 6,106). Dažniausiai vartojami maisto papildai - vitaminas C, vitaminas D, magnis, vitaminas B12. Vartoti maisto papildus dažniausiai paskatina šeimos gydytojas, šeimos nariai arba vaistininkas. Dažniausios maisto papildų pasirinkimo priežastys - noras sustiprinti imunitetą, atsparumą ligoms (83,3 proc.), pagerinti savijautą (76,67 proc.), pagerinti išvaizdą (48,9 proc.). Renkantis maisto papildus, atsižvelgiama ir į jų naudingumą žmogaus sveikatai (91,1 proc.), ir į kainą (89,5 proc.). Didesnė dalis studentų savo būklę vertina kaip gerą (34,0 proc.) arba gana gerą (29,2 proc.). Daugiau nei pusė (50,9 proc.) studentų yra fiziškai aktyvūs, beveik penktadalis (18,9 proc.) vartoja tabako gaminius (rūko), daugiau nei pusė tiriamųjų (54,7 proc.) retkarčiais vartoja alkoholinius gėrimus. Išvados. Studentai nepakankamai informuoti apie maisto papildų poveikį žmogaus organizmui. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių studentų savo sveikatos būklę vertina kaip gerą arba gana gerą. Maisto papildų vartojimas nepriklauso nuo to, kaip studentai vertina savo sveikatą. Tarp informuotumo apie maisto papildus ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajų nenustatyta. Praktinės rekomendacijos. Informuotumo didinamas tarp studentų apie maisto papildų sudedamąsias dalis, jų poveikį organizmui, maisto papildų neveiksmingumą gydant ligas bei visavertės mitybos svarbą sveikai gyvensenai. Raktiniai žodžiai: maisto papildai, studentai, informuotumas. 3

SUMMARY MONIKA MARTUSEVIČIENĖ Connections Between Awareness of Food Supplements and Related Behavior with the Subjective Assessment of Their Health Among First-Year Students of LUHS Medical Academy N Faculty Aim: To evaluate the connections between subjective health assessment and awareness of food supplements and related behavior among first-year students of LUHS Medical Academy N Faculty. Objectives: 1. To evaluate awareness about food supplements and their consumption patterns among first-year students of LUHS Medical Academy N Faculty. 2. To evaluate subjective personal health assessments of first-year students of LUHS Medical Academy N Faculty. 3. To evaluate connections between awareness of food supplements and consumption patterns with subjective personal health assessments among first-year students of LUHS Medical Academy N Faculty. Methods: 106 first-year LUHS Faculty N students were interviewed using an anonymous questionnaire on April 20, 2020. IBM SPSS Statistics v27.0 was used for statistical analysis. Probability of error p<0.05 was required in order for the result to be considered statistically significant. Categorical relationships were tested using non-parametric Pearson s chi-squared test (χ 2 ). Results: The majority (84.9 %) of first-year students from Faculty N of LUHS Medical Academy used dietary supplements, more often younger (18-20 years) than older (>20 years) in the last 12 months. Furthermore, the study revealed that students lack knowledge about dietary supplements. Those taking dietary supplements were statistically significantly more likely than those who did not use vitamins to delay old age (p=0.013, χ² = 6.106). Most commonly used dietary supplements are vitamin C, vitamin D, magnesium, vitamin B12. Students are encouraged to use dietary supplements by a family physician, family members or a pharmacist. The most common reasons for choosing a dietary supplement are the desire to boost immune system and disease prevention (83.3 %), to improve overall health (76.67 %) and the desire to improve physical appearance (48.9 %). Students take into consideration both their health benefits (91.1 %) and the price (89.5 %) when choosing dietary supplements. The majority of students rate their condition as good (34 %) or rather good (29.2 %). More than half of students (50.9 %) are physically active, almost a fifth (18.9 %) are tobacco smokers, and more than half students (54.7 %) are occasional alcohol drinkers. Conclusions: Students are not sufficiently informed about the effects of dietary supplements on the human body. More than half of the students in the study rated their health status as good or quite good. The use of dietary supplements does not depend on how students assess their health. There was no gap between awareness of dietary supplements and subjective health assessment. Practical recommendations: Given the widespread usage of dietary supplements among first-year students it is important to raise awareness about dietary supplement effects on the body, their ingredients, their ineffectiveness in treating diseases and the importance of well-balanced diet for a healthy lifestyle. Key words: dietary supplements, students, awareness. 4

2. PADĖKA Dėkoju savo baigiamojo mokslinio darbo vadovui doc. dr. Vaclovui Šveikauskui už bendradarbiavimą ir pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą. 3. INTERESŲ KONFLIKTAS Autoriui interesų konflikto nebuvo. 4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS Leidimą tyrimui išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo Nr. BEC-MF-319, išdavimo data 2020-04-23. 5

DNR deoksiribonukleorūgštis (nukleorūgštis); KMI kūno masės indeksas; LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; MP maisto papildai; Proc. procentai; RNR ribonukleino rūgštis (nukleorūgštis). 5. SANTRUMPOS 6

6. SĄVOKOS Amžinė geltonosios dėmės degeneracija susirgimas, sukeliantis akies tinklainėje progresuojančius pokyčius, dėl kurių susilpnėja arba prarandamas ryškus matymas, gebėjimas matyti smulkius daiktus; Antioksidantas medžiaga, neutralizuojanti nestabilias molekules, kurios gali pažeisti ląsteles; Disacharidai sudėtingi angliavandemiai, susidedantys iš dviejų monosacharidų molekulių (pavyzdžiui, laktozė); Eritrocitai raudonieji kraujo kūneliai (kraujo ląstelės); Fosfolipidai ląstelių membranų lipidai (riebalai); Kūno masės indeksas - standartinis antsvorio ir nutukimo matas; Maistinės medžiagos - tai vitaminai ir mineralinės medžiagos [1]; Monosacharidai paprasčiausios sudėties angliavandeniai (pavyzdžiui, gliukozė); Neurotransmiteriai cheminiai junginiai, pernešantys nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių; Prebiotikai - nesuvirškinami angliavandeniai (pavyzdžiui, oligosacharidai), maistinės skaidulos, kuriomis maitinasi žarnyno bakterijos; Probiotikai gerosios žarnyno bakterijos; Transriebalai - tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis (dar kitaip transriebalų rūgštys arba riebalų rūgščių transizomerai) [2]; Veganizmas - vegetarizmo atšaka, kai atsisakoma viso gyvulinio maisto ir kitų gyvulinių produktų, ir vartojami tik augalinės kilmės produktai; Vegetarizmas - mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos; Visavalgis žmogus, vartojantis tiek gyvulinį, tiek augalinį maistą. 7

7. ĮVADAS Rūpinimasis savo sveikata daugeliui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Šalia pagrindinių sveikos gyvensenos rekomendacijų - visavertės mitybos, fizinio aktyvumo, tinkamo poilsio, žalingų įpročių atsisakymo [3,4,5] - visuomenėje vis dažniau propaguojamas maisto papildų vartojimas kaip priemonė, reikalinga sveikai gyvensenai užtikrinti. Visgi sveiko organizmo poreikius pilnai patenkina visavertė mityba, pasižyminti įvairove [6]. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje daugelio gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų [7], tad maisto papildai gali būti vartojami kompensuoti maisto medžiagų trūkumą ir taip sustiprinti organizmą. Stuko ir bendraautorių 2019 metais atliktame tyrime nustatyta, kad maisto papildus vartoja daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų (66,5 proc.). Dažniausios vartojimo priežastys - organizmui stiprinti (27,5 proc.), imunitetui stiprinti (20,2 proc.), ligų profilaktikos tikslais (18,8 proc.), širdžiai, kraujagyslėms (16,1 proc.), jaučiant energijos trūkumą (13,7 proc.) ir nervų sistemos veiklai gerinti (12,5 proc.) [8]. Maisto papildų industrija užima svarbią vietą farmacijos rinkoje - 2016 metais maisto papildų rinka pasaulyje buvo įvertinta 132,8 milijardo Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, prognozuojant augimą iki 220,3 milijardo Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių 2022 metais [9]. Esant didžiulei pasiūlai, žmonėms nelengva apsispręsti, ypač nesant vieningos nuomonės daugelio maisto papildų atžvilgiu [10,11]. Sukonkretintos, tyrimais pagrįstos informacijos trūkumas gali klaidinti vartotojus. Tad reikalingas didesnis gyventojų informuotumas apie maisto papildus, skatinant apie maisto papildų vartojimą pasitarti su sveikatos specialistu. Studentai yra jautri populiacijos grupė, neseniai žengusi į savarankišką suaugusiojo gyvenimą, jai reikalingas ypatingas dėmesys, tad atliekami moksliniai tyrimai gali padėti identifikuoti problemas ir jas spręsti. Lietuvoje yra tyrinėjami studentų gyvensenos ypatumai, papildų vartojimas, tačiau tyrimų, ypač pastaraisiais metais, kol kas atlikta nedaug. 2010 metų tyrimas atskleidė, jog 74,3 proc. apklaustų studentų medikų vartojo maisto papildus [12], 2017 metų tyrimo duomenimis, maisto papildus vartojo 40,6 proc. studentų [13]. Stebint dažną maisto papildų vartojimą, kyla klausimas: ar informuotumas apie maisto papildus, jų vartojimas susiję su tuo, kaip žmonės vertina savo sveikatą? Ieškant ryšio tarp subjektyvios sveikatos vertinimo bei papildų vartojimo, minėtame 2010 metų tyrime statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta [12]. Pastaraisiais metais šis klausimas Lietuvoje mažai nagrinėjamas. Šio tyrimo tikslas - įvertinti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir jų vartojimo ypatumų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Hipotezė: maisto papildų vartojimas priklauso nuo to, kaip studentai vertina savo sveikatą. 8

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas - įvertinti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir jų vartojimo ypatumų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Uždaviniai 1. Įvertinti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumą apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumus. 2. Atskleisti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų subjektyvų požiūrį į savo sveikatą. 3. Įvertinti LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. 9

9.1.Studentų gyvensenos ir mitybos ypatumai 9. LITERATŪROS APŽVALGA Pagrindiniai sveikos gyvensenos principai yra sveika mityba, sveikatai naudingas fizinio aktyvumo lygis, sveikas kūno svoris, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas (arba jokio alkoholio vartojimo). Laikantis šių principų galima iš esmės sumažinti priešlaikinės mirties tikimybę bei prailginti tikėtiną gyvenimo trukmę [14]. Vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių - mityba. Subalansuota, racionali mityba padeda palaikyti adekvatų kūno svorį, aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis, kurios palaiko stiprų imunitetą ir bendrą sveikatą, gali apsaugoti nuo neinfekcinių ligų, tokių kaip nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, tam tikros vėžio formos [15]. Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, per dieną reikėtų suvartoti bent 400 g (5 porcijas) vaisių ir daržovių, bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų sudaryti mažiau nei 30 proc. su maistu gaunamos energijos, sotieji riebalai - mažiau nei 10 proc., o transriebalai mažiau nei 1 proc. visos su maistu gaunamos energijos; ribojamas druskos suvartojimas (mažiau nei 5 g per dieną), pridėtinio cukraus vartojimas (mažiau nei 10 proc. bendro su maistu gaunamo energijos kiekio) [16]. Jaunuoliai, pradėję studijas, pradeda naują gyvenimo etapą, kai reikia savarankiškai rūpintis kasdiene mityba, susikurti valgymo režimą. Tyrimas Vokietijoje (2017) parodė, jog daugumos apklaustų studentų mitybos įpročiai pradėjus studijas pasikeitė - labiau vaikinų (69,0 proc.) nei merginų (63,7 proc.). Tų, kurie išvyko iš namų studijuoti universitete, mitybos įpročiai pasikeitė labiau (70,6 proc.) nei tų, kurie studijuoti liko gimtajame mieste (50,0 proc.). Dauguma studentų (74,3 proc.) nurodė reguliariai valgantys pusryčius darbo dienomis [17]. Remiantis Lietuvoje 2015 metais vykdytu tyrimu, kasdien tuo pačiu metu stengiasi valgyti tik ketvirtadalis studentų, kasdien pusryčiauja 61,1 proc. studentų [18]. Panašūs rezultatai aprašomi Bennasar-Veny ir kitų atliktame tyrime (kasdien pusryčiauja apie 63 proc. respondentų) [19]. 2016 metų studentų mitybos įpročių analizė parodė, jog daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų jaunuolių mano, jog maitinasi sveikai, 42 proc. savo mitybą laiko nesveika [20]. Klaipėdos universitete 2017 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog pirmo kurso studentams gana sunku subjektyviai įvertinti savo mitybą - net 35 proc. jų nesugebėjo to padaryti. 37,5 proc. pirmo kurso studentų manė, kad jų mityba yra nevisavertė, o 10 proc. - visiškai nevisavertė. Tik 17,5 proc. pirmo kurso studentų savo mitybą įvertino kaip visavertę [13]. Studentų maisto pasirinkimas ne pagal sveikos mitybos principus aprašomas ir kituose tyrimuose. 2012 metų Vakarų Lietuvos jaunimo gyvensenos tyrimas atskleidė, jog per savaitę 3 5 kartus daržoves valgo tik 46,7 proc., o vaisius ir uogas - apie trečdalis (34,3 proc.) jaunų žmonių [21]. Pastebėta, 10

jog merginos renkasi valgyti daugiau daržovių nei vaikinai, tačiau daugiau valgo ir saldumynų [21,22]. Studentai nevengia ir greito maisto. 2012 metų tyrimo duomenimis, 21,8 proc. Vilniaus universiteto studentų greitą maistą valgė kartą per savaitę ar dažniau [23]. 2018 metų tyrime Strazdienė ir kiti nustatė, kad dažnai greitą maistą vartoja 42,6 proc. apklaustų vaikinų, o dažnai greitą maistą vartojančių merginų dalis sudaro tik 11,8 proc. [24]. Stukas su bendraautoriais 2011 metais vykdė Vilniaus universiteto studentų faktinės mitybos vertinimo tyrimą, kurio metu nustatė, jog studentų mityba yra nesubalansuota - suvartojamas per didelis kiekis baltymų ir riebalų, per mažas - angliavandenių. Energetinės vertės dalis, gaunama su paros maisto daviniu iš monosacharidų ir disacharidų, yra didesnė nei rekomenduojama, o bendra paros maisto davinio energetinė vertė yra nepakankama. Taip pat nustatyta, kad studentai su maistu gauna per daug natrio, vitamino B6, o per mažai - kalcio, magnio, jodo, cinko, vitaminų A, C, D, B1, B2, B12, PP, folio rūgšties [25]. Panašūs rezultatai gauti ir 2016 metais Senikienės ir kitų vykdytame tyrime: riebalų teikiamos energinės vertės dalis maisto davinyje viršija rekomenduojamą normą (vidutiniškai sudaro net 41,25 proc.), angliavandenių teikiama energinės vertės dalis nesiekia rekomenduojamos normos (vidutiniškai sudaro 38,16 proc.). Šiame tyrime skiriasi studentų baltymų teikiamos energinės vertės dalis - ji atitinka rekomendacijas, nors ir arti viršutinės ribos (10 15 proc. maisto energetinės vertės) [20]. Tai, jog daugumos studentų paros maisto racionas nėra tinkamai subalansuotas, pastebi ir kitų Europos valstybių tyrėjai. Lenkijoje, Medicinos universiteto Farmacijos fakultete 2016 metais vykdytame tyrime išsiaiškinta, jog energetinės vertės dalis paros maisto davinyje buvo mažesnė, nei rekomenduojama, tarp merginų ir didesnė - tarp vaikinų. Suvartojamas baltymų kiekis ir energijos dalis, gaunama iš baltymų, buvo didesnė, nei rekomenduojama, abiejų lyčių grupėse. Tiek vyrai, tiek moterys nepatenkino rekomenduojamų paros angliavandenių ir maistinių skaidulų normų (27 40 g per dieną) [26]. Kitas tyrimas, vykdytas Šiaurės Vakarų Anglijos universitetuose, atskleidė, jog vidutinis angliavandenių suvartojimas buvo šiek tiek žemiau rekomenduojamų normos ribų [27]. Literatūroje aprašoma ir daugiau tyrimų apie netinkamai subalansuotą studentų mitybą [28,29]. Tyrimai rodo, kad didelė dalis jaunų žmonių renkasi vartoti maisto papildus. Lietuvoje 2012 metų tyrimo duomenimis, apklausus fiziškai aktyvius Vilniaus universiteto studentus, nustatyta, kad maisto papildus vartojo 41,1 proc. respondentų (46,6 proc. moterų ir 31,3 proc. vyrų) [30]. 2017 metais atliktame tyrime nurodyta, jog maisto papildus vartojo vidutiniškai 40,6 proc. studentų, nors, lyginant tarp skirtingų kursų, maisto papildų vartojimas vyresniuose kursuose (trečiame ir ketvirtame) yra statistiškai reikšmingai didesnis (atitinkamai 52,6 proc. ir 50 proc.), nei jaunesnių (pirmo ir antro) kursų studentų (atitinkamai 35 proc. ir 25 proc.) [13]. Bendroje populiacijoje maisto papildų vartojimas dar didesnis: 11

2019 metais vykdytame tyrime Stukas ir kiti nustatė, jog daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų (66,5 proc.) vartoja maisto papildus [8]. Suaugusiųjų kūno svoris laikomas sveiku, kai kūno masės indeksas (KMI) yra tarp 18,5 ir 24,9. 2015 metais atliktame tyrime nustatyta, jog didžioji dalis Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų turi normalų kūno svorį (78,5 proc.), antsvorį (KMI 25,0 29,9) turi 9,3 proc., nepakankamą svorį (KMI <18,5) - 11,4 proc. studentų [31]. Tad Lietuvos studentų kūno svorio rodiklis yra geresnis nei bendros suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijos, kurioje normalaus kūno svorio yra 43,6 proc. suaugusių, antsvorio turi 35,7 proc. suaugusiųjų, nutukęs yra beveik kas penktas suaugęs žmogus, o nepakankamo svorio - 1,7 proc. suaugusiųjų [7]. Pasaulio sveikatos organizacija vidutinio intensyvumo fiziniu aktyvumu rekomenduoja užsiimti bent 150 minučių per savaitę, arba didelio intensyvumo - bent 75 minutes per savaitę [4]. Remiantis 2012 metais Norkaus su bendraautoriumi atliktu tyrimu, tik vos daugiau nei trečdalis vyrų ir mažiau nei ketvirtadalis moterų save laiko fiziškai aktyviais. Pagrindinės kliūtys būti fiziškai aktyviems - valios ir užsispyrimo trūkumas, didelis užimtumas ir laiko trūkumas [32]. Tyrimuose išryškėja didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų fiziniam aktyvumui skirto laiko. 2015 metais atliktame tyrime apie Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų fizinio aktyvumo ypatumus nustatyta, jog pagal lytį laisvalaikiu mankštinasi daugiau vyrų (82,6 proc.) nei moterų (69,7 proc.), ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Didžioji dalis (67,9 proc.) studentų fiziniu aktyvumu užsiima daugiau nei 1 valandą per savaitę, 34,1 proc. respondentų fizinio aktyvumo trukmė - nuo 1 iki 3 valandų per savaitę, o 33,8 proc. apklaustų studentų - daugiau kaip 3 valandos per savaitę [33]. Šiaurės Vakarų Anglijos universitetuose 2019 metais atlikus tyrimą nustatyta, jog vyriškosios lyties respondentai nuo vidutinio iki sunkaus intensyvumo fizine veikla per savaitę užsiėmė vidutiniškai 5 valandas, moterys - vidutiniškai 3 valandas [27]. Bennasar-Veny ir kiti 2020 metų tyrime nustatė, jog 66 proc. apklaustų studentų užsiėmė kassavaitine mankšta, daugiau laiko fiziniam aktyvumui skyrė vyriškos lyties respondentai [19]. Ilgas sėdėjimas taip pat yra studentų fizinio aktyvumo problema. Lietuvoje 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, pirmo kurso studentai vaikinai per dieną vidutiniškai praleisdavo po 6,33 valandas sėdėdami, o merginos - po 7,99 valandas [22]. Stebint studentų gyvensenos ypatumus, išryškėja žalingi įpročiai, ypač alkoholio vartojimas ir rūkymas. Dobrovolskij ir kitų autorių 2014 metų tyrimo duomenimis, iš 1824 apklaustų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, per pastaruosius 12 mėnesių rūkė 52,7 proc., o per pastarąsias 30 dienų rūkančiųjų buvo 40,2 proc.. Reikšmingo skirtumo tarp lyčių nepastebėta (rūkančių vaikinų buvo 52,2 proc., merginų - 53 proc.). Tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius 12 mėnesių 92,4 proc. respondentų vartojo alkoholinius 12

gėrimus [34]. Ispanijoje 2020 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 19,5 proc. apklaustų studentų buvo rūkaliai, 58,0 proc. - reguliariai vartojantys alkoholinius gėrimus [19]. Scott su bendraautoriais pastebėjo, jog jaunuolių (18 25 metų amžiaus) alkoholio ir kartu nesveiko maisto vartojimas glaudžiai siejamas su socialiniu gyvenimu, tradicijomis ir identitetu, ir nėra skirtas tik alkiui patenkinti [35]. Apibendrinant studentų mitybos ypatumus, galima teigti, kad studijų metu, dėl didelio užimtumo ir streso lygio, studentai mažiau rūpinasi savo sveikata. Jie maitinasi nereguliariai, praleidžia pusryčius, vartoja greitą maistą, užkandžius, turinčius didelį cukraus, druskos, riebalų kiekį, darančius ilgalaikę žalą sveikatai [36]. Nesilaikant sveikos mitybos rekomendacijų, su maistu negaunama pakankamai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Studentai, norėdami kompensuoti savo mitybą ir tikėdamiesi pagerinti savijautą, vartoja maisto papildus. Nors ir netinkamai maitindamiesi, dauguma studentų išlaiko sveiką kūno svorį, ir tam iš dalies padeda fizinis aktyvumas. Vis dėl to, atliekant tyrimus išryškėja fizinio aktyvumo stoka, labiau tarp moterų, nei tarp vyrų. Didžioji dalis studentų nevengia vartoti alkoholinius gėrimus, didelė dalis rūko, taip silpnindami savo sveikatą [5]. Taigi, studentų gyvensenoje išryškėja mitybos trūkumai, fizinio aktyvumo stoka ir dažnas maisto papildų vartojimas. 9.2. Maisto papildų samprata, sudėtis, klasifikacija, šaltiniai ir poveikis žmogaus sveikatai Lietuvoje, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB, maisto papildai laikomi maisto produktais, skirtais papildyti įprastą maisto racioną, ir kurie vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruoti maistinių (vitaminų ir mineralų) ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltiniai, rinkai tiekiami įvairiomis dozuotomis formomis: kapsulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis [1]. Maisto papildų sudėtyje gali būti vitaminų, mineralinių medžiagų, taip pat žolinių medžiagų, aminorūgščių, fermentų, prebiotikų ir probiotikų, būtinųjų riebiųjų rūgščių ir kitų medžiagų [37]. Apie visus Lietuvos rinkai tiekiamus maisto papildus reikia pranešti (notifikuoti) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) [38], kurios internetiniame puslapyje yra laisvai prieinamas notifikuotų maisto papildų sąrašas [39]. Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami papildai, atitinkantys Lietuvos higienos normos HN 17:2016 Maisto papildai (įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB) reikalavimus [40]. Vitaminai ir mineralai, galimi naudoti maisto papilduose, yra nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009. Šiame reglamente yra nurodytos ir cheminės medžiagos, naudojamos kaip vitaminų 13

bei mineralų šaltinis, kurios gali būti naudojamos maisto papildų gamybai [1]. Maisto papildų gamybai negalima naudoti augalinės kilmės sudedamųjų dalių, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos higienos normos HN 17:2016 Maisto papildai priedą [40]. Į maisto papildų sudėtį gali būti įtrauktos sudėtinės sudedamosios dalys, po sudedamosios dalies pavadinimo nurodant sudedamųjų dalių sąrašą (pavyzdžiui, amino rūgščių kompleksas (lizinas, triptofanas, leucinas)). Maisto papildų sudėtyje, be pagrindinių sudedamųjų dalių, gali būti maisto priedų, kvapiųjų medžiagų [41]. Ženklinant maisto papildus turi būti laikomasi bendrųjų, specialiųjų Europos Sąjungos ir specialiųjų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių maito papildų ženklinimą [41]. Tiek ženklinant, tiek pristatant ir reklamuojant maisto papildus, negalima jiems priskirti gydomųjų ar profilaktinių savybių ir neturi būti jokios nuorodos, leidžiančios suprasti, kad tinkamai maitinantis neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio [1]. Literatūroje yra aprašomi maisto papildų poveikiai žmogaus sveikatai. Vitaminai, paminėti šio tyrimo anketinėje apklausoje Riebaluose tirpūs vitaminai Vitaminas A (retinolis) - svarbus regai, reprodukcinei sistemai, palaiko odą ir audinius sveikus, svarbus kaulų augimui ir imuninei sistemai [42], galimai veikia kaip antioksidantas [43]. Maisto papilduose dažniausiai naudojama aktyvi vitamino A forma (retinolis, retinolio acetatas, retinolio palmitatas), bet gali būti naudojama ir neaktyvi (beta-karoteno) forma arba jų kombinacija. Vitaminas D (kalciferolis) - padeda išlaikyti normalią kalcio ir fosforo, stiprinančių kaulus, koncentraciją kraujyje; padeda formuotis dantims ir kaulams [42,43]. Vitaminas E (tokoferolis) - antioksidantas, apsaugo vitaminą A ir kai kuriuos lipidus/ląstelių membranas nuo pažeidimo; tikėtina, jog prisideda prie nervinių ląstelių apsaugos ir cholesterolio mažinimo; dietos, kuriose gausu vitamino E, tikėtina, gali apsaugoti nuo Alzhaimerio ligos [42,43]. Vitaminas K (filochinonas) - aktyvuoja baltymus ir kalcį, reikalingus kraujo krešėjimui, svarbus kaulinio audinio metabolizmui, padeda palaikyti sveiką kraujagyslių būklę; gali apsaugoti nuo klubakaulio lūžių [42,43]. Vandenyje tirpūs vitaminai Vitaminas C (askorbo rūgštis) - reikalingas kolageno gamybai (žaizdų gyjimui, kraujagyslių funkcionavimui), kauliniam audiniui; neurotransmiterių gamybai; svarbus tam tikrų hormonų hormonų funkcijai, svarbus antioksidantas; svarbus imuninei sistemai [42,43]. Moksliniuose tyrimuose aprašoma 14

suaugusiųjų papildomai vartojamo vitamino C nauda yra abejotina arba labai minimali, išskyrus tam tikrus atvejus [10]. Vitaminas B1 (tiaminas) - svarbus organizme vykstančioms energiją teikiančioms medžiagų apykaitos reakcijoms. Reikalingas odai, plaukams, raumenims, smegenims, būtinas nervų funkcionavimui [42,44]. Vitaminas B2 (riboflavinas) - svarbus organizme vykstančioms energiją teikiančioms medžiagų apykaitos reakcijoms, reikalingas sveikai odai, plaukams, kraujui ir smegenims [42]. Vitaminas B6 (piridoksinas) - svarbus aminorūgščių, angliavandenių, riebiųjų rūgščių apykaitai organizme, steroidinių hormonų funkcijai; reikalingas neurotransmiterio serotonino, kuris svarbus miegui, apetitui ir nuotaikai, apykaitai; reikalingas eritrocitų gamybai; daro įtaką pažinimo funkcijoms ir imuninės sistemos funkcionavimui [42,43,44]. Vitaminas B3 (nikotino rūgštis) - svarbus organizme vykstančioms energiją teikiančioms medžiagų apykaitos reakcijoms, svarbus odai, kraujo ląstelėms, smegenims, nervų sistemai [42]. Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) - svarbus organizme vykstančioms energiją teikiančioms medžiagų apykaitos reakcijoms, dalyvauja lipidų (riebalų), neurotransmiterių, steroidinių hormonų, hemoglobino gamyboje [42]. Vitaminas B9 (folio rūgštis) - būtinas naujų ląstelių formavimuisi; vartojant prieš pat nėštumą ir nėštumo pradžioje padeda vaisių apsaugoti nuo įvairių raidos ydų, ypač galvos ir nugaros smegenų pažaidų [42,43], todėl folio rūgšties papildų vartojimas yra rekomenduojamas nėščiosioms ir planuojančioms pastoti [45]. Vitaminas B12 (kobalaminas) - reikalingas DNR gamybai; apsaugo nervines ląsteles ir skatina jų augimą, reikalingas eritrocitų gamyboje (hemoglobino sintezei); svarbus baltymų ir riebalų apykaitai [42,43]. Mineralai, paminėti šio tyrimo anketinėje apklausoje Kalcis - formuoja ir apsaugo kaulus ir dantis; dalyvauja raumenų susitraukime ir atsipalaidavime, kraujo krešėjimo procesuose, nervinio impulso perdavime; prisideda prie hormonų išskyrimo ir fermentų aktyvavimo; padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą [42]. Cinkas - dalyvauja fermentų, baltymų sintezėje ir naujų ląstelių gamyboje; atpalaiduoja vitaminą A iš kepenyse esančio rezervo; reikalingas imuninei sistemai, skoniui, uoslei ir žaizdų gijimui; vartojamas su tam tikrais antioksidantais, gali atitolinti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos progresavimą [42]. 15

Chromas - sustiprina hormono insulino aktyvumą, padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, reikalingas išlaisvinti energiją iš gliukozės [42]. Magnis - reikalingas daugeliui kūno cheminių reakcijų; kartu su kalciu dalyvauja raumenų susitraukime, kraujo krešėjime ir kraujo spaudimo reguliavime; dalyvauja kaulų ir dantų formavimesi [42]. Fluoras - skatina kaulų formavimąsi, stiprina kaulus; saugo dantų ertmes [42]. Varis - svarbus geležies metabolizmui ir imuninei sistemai; dalyvauja eritrocitai gamyboje [42]. Kalis - palaiko kūno skysčių balansą; svarbus širdies ritmui, padeda sklisti nerviniams impulsams; reikalingas raumenų susitraukinėjimui; dieta, gausi kalio, mažina kraujospūdį; gaunamas pakankamas kalio kiekis gali būti naudingas kaulams [42]. Jodas - būtinas skydliaukės hormonų sintezei, apsaugo nuo skydliaukės padidėjimo ir įgimto skydliaukės sutrikimo [42]. Geležis - padeda išnešioti deguonį po visą kūną; reikalingas kūne vykstančioms cheminėms reakcijoms ir amino rūgščių, kolageno, neurotransmiterių ir hormonų gamybai [42]. Manganas - padeda formuotis kaulams; dalyvauja amino rūgščių, cholesterolio ir angliavandenių metabolizme [42]. Fosforas - padeda formuoti ir apsaugoti kaulus ir dantis; įeina į DNR ir RNR sudėtį; padeda maistą konvertuoti į energiją; įeina į fosfolipidų sudėtį [42]. Selenas - veikia kaip antioksidantas, neutralizuodamas nestabilias molekules, galinčias pažeisti ląsteles; padeda reguliuoti skydliaukės hormonų aktyvumą [42]. Kiti papildai, paminėti šio tyrimo anketinėje apklausoje Žalioji arbata - remiantis tyrimų duomenimis, žaliosios arbatos ekstraktas turi didelį antioksidacinį ir mažinantį uždegimą poveikį be jokio žalingo poveikio eritrocitams [46], esant nutukimui, turi svorį mažinantį poveikį [47], tačiau žaliosios arbatos ekstraktas pasižymi ir nepageidaujamu - hepatotoksiniu poveikiu [48]. Likopenas - kaip papildas, vartojamas prostatos vėžio prevencijai ir gydymui, tačiau tyrimai prieštaringai vertina tokį poveikį; vartojamas aterosklerozės prevencijai, astmos simptomų palengvinimui [49,50]. Kofermentas Q10 - dar žinomas kaip ubikvinonas, yra stiprus antioksidantas, gali turėti šiek tiek kraujospūdį mažinantį poveikį [51]. Maisto papildai, turintys kofermento Q10 vartojami kaip papildantys gydymą esant staziniam širdies nepakankamumui, širdies anginai, hipertenzijai ir diabetui [50]. 16

Amino rūgštis - reikalingos organizmo baltymų sintezei, sintetinant azoto turinčius junginius, tokius kaip kreatinas, peptidiniai hormonai ir kai kurie neurotransmiteriai [52]. Maisto papildų efektyvumas onkologinių susirgimų prevencijai yra plačiai tyrinėjamas daugybės mokslininkų. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, nerekomenduojama beatodairiškai vartoti maisto papildų vėžio prevencijai, nes jie neapsaugo nuo vėžio ir gali netgi padidinti vėžio atsiradimo arba atkryčių tikimybę [53]. Kitos svarbios ligų grupės - širdies ir kraujagyslių ligų - prevencijai maisto papildai nėra rekomenduojami, o vitaminas E ir beta karotenas rekomenduojami nevartoti, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų prevencinių tarnybų darbo grupe (angl. U.S. Preventative Services Task Force (USPSTF)) [54]. 9.3. Lietuvos ir Europos gyventojų informuotumas apie maisto papildus 2019 metų tyrimo duomenimis, Lietuvoje populiariausi informacijos apie maisto papildus šaltiniai yra televizijos laidos apie sveikatą (47,1 proc.), gydytojo konsultacijos (45,6 proc.), vaistininko konsultacijos (38,6 proc.) ir reklama internete (31 proc.). Budreikaitės ir kitų (2017) Klaipėdos universitete atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad informacijos apie maisto papildus trūksta, arba tokia informacija neatrodo reikalinga nedidelei daliai studentų, o maždaug trečdaliui visų kursų studentų ne visai pakanka informacijos apie maisto papildų vartojimą, jų rūšis, ir studentai norėtų žinoti daugiau [13]. Tai, jog maisto papildai nėra vaistai, suprantama daugeliui. Vertinant tyrime (2019) dalyvavusių Lietuvos gyventojų atsakymus į klausimą Ar Jūs sutinkate, ar nesutinkate su teiginiu - vaistai ir maisto papildai yra tas pats nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (85,8 proc.) nepritaria šiam teiginiui; 63,9 proc. apklausos dalyvių visiškai nesutinka ir 21,9 proc. - greičiau nesutinka [8]. Kitame tyrime (2015 m.) paaiškėjo, jog tik nedidelė dalis apklaustų studentų maisto papildus vartoja kaip vaistus (9,3 proc.) [55]. Nyderlanduose 2017 metais buvo atliekamas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 56 įvairaus amžiaus žmonės, užduodant atvirus klausimus apie maisto papildus. Tiek nevartojantys, tiek vartojantys maisto papildus pritarė, kad maisto papildai nėra maisto pakaitalas, ir kad maisto papildai neturėtų būti pasirenkami dėl tingėjimo [56]. Sveikos mitybos rekomendacijose maisto papildų vartojimas, kaip būtinas sveikos gyvensenos komponentas, nėra nurodytas [16], daugelis sveikatos specialistų rekomenduoja reikalingas medžiagas pirmiausia pasistengti gauti visavertės mitybos pagalba, ir tik prireikus rinktis maisto papildus [57]. Visgi dažnas visuomenės narys maisto papildus mato kaip būtiną sveikos mitybos komponentą. Stukas ir kiti 17

(2010) tyrime apie maisto papildų vartojimą tarp studentų medikų ir jų požiūrį į maisto papildus nustatė, jog dauguma (56,7 proc.) studentų mano, kad maisto papildų vartojimas yra būtinas organizmui [12]. Galima teigti, jog taip manoma dėl nepakankamo visuomenės narių informuotumo apie maisto papildus bei dažnos reklamos, skatinančios maisto papildų vartojimą. Kita vertus, atsižvelgiant į konkrečias medicinines būkles, gyvenimo sąlygas, amžių, rizikos veiksnius, vartojamus medikamentus, klinikinius parametrus (kraujospūdį, svorį, kraujo biocheminius rodiklius), galima rekomenduoti vartoti maisto papildus, remiantis naujausiais prieinamais moksliniais tyrimais [57], ir tokias rekomendacijas turėtų teikti sveikatos specialistas, kiekvieną besikreipiantįjį vertinantis individualiai. Tam reikalingas paciento ir sveikatos specialisto tarpusavio pasitikėjimas. Nyderlanduose atlikto tyrimo (2017 m.) duomenimis, 44 proc. dažnai maisto papildus vartojančių apklaustųjų išsakė nuomonę, jog jų gydytojai apie mitybą neišmano arba žino labai mažai [56]. Tai kelia susirūpinimą dėl nepakankamos komunikacijos tarp pacientų ir sveikatos specialistų aptariant žmonių mitybos ypatumus ir vartojamus maisto papildus. Atskiros rekomendacijos apie maisto papildus yra teikiamos nėščiosioms, šia informacija aprūpina šeimos gydytojai ir akušeriai-ginekologai. Lietuvoje nėščiosioms rekomenduojama vartoti [58]: folio rūgštį; vitaminą D - tik nustačius 25-hidroksivitamino D trūkumą (rekomenduojama nustatinėti, jei yra rizikos veiksnių - vegetarizmas, nutukimas, mažai būnama lauke); geležies preparatus - jei yra indikacijų (jei nustatomas trūkumas); vitaminų A, C ir E vartoti nepatartina. Verta atkreipti dėmesį į vegetarizmą ir jo griežčiausią formą - veganizmą, kai apribojamas tokių vitaminų, kaip D ir B12 gavimas su maistu, bei reikia pasirūpinti pakankamu kalcio, geležies, baltymų kiekiu [59]. Lietuvoje tyrimų apie vegetarizmą yra atlikta mažai, ir sudėtinga įvertinti, ar informuotumas apie maisto papildus, esant maisto produktų ribojimui, yra pakankamas. Antrosios pakopos studijų baigiamajame darbe (2016 m.) tiriant maisto papildų vartojimo ypatumus esant skirtingiems mitybos įpročiams ir sveikatos būklei, pastebėta, kad vegetarai vartoja maisto papildus taip pat dažnai (58,7 proc.) kaip ir visavalgiai (59,9 proc.) [60]. Vasiliauskaitė antrosios pakopos studijų baigiamajame darbe (2018) išsiaiškino, kad dauguma respondentų įsitikinę, jog veganams ir vegetarams gali pritrūkti maiste vitamino B12 (80,1 proc. respondentų) bei geležies (51,6 proc.), ir tai rodo gerą vegetarų informuotumą apie dažniausiai trūkstamas medžiagas. Tačiau kitos vegetarų mityboje dažnai stokojamos medžiagos, kaip vitaminas D, jodas, buvo paminėtos tik nedidelės dalies žmonių. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė informuotumo apie mitybą ir maisto papildus poreikį veganams. Tyrime dalyvavę respondentai, pasirinkę veganinę mitybą (atsisakantys visų gyvulinės kilmės produktų), rečiau vartojo vitaminus D ir B12, nei ne vegetarai, šių vitaminų gaunantys su gyvulinės kilmės maistu 18

[61]. Danijoje 2015 metais atliktame tyrime taip pat išryškėjo informuotumo apie subalansuotą mitybą ir maisto papildus veganams poreikis - veganų mityboje, skirtingai nei visavalgių, trūko įvairių mikroelementų (vitaminų A, B2, B12, D) [62]. Nors sportuojančiųjų mitybos plane pirmą vietą turėtų užimti tinkamo maisto pasirinkimas ( pirmiausia - maistas, angl. food first ), maisto papildai apibūdinami kaip galintys labiau daryti įtaką bendram sporto efektyvumui nei kiti treniravimosi ir mitybos planai [63]. Remiantis 2019 metų tyrimu, Lietuvos didelio meistriškumo sportininkai daugiausia informacijos apie maisto papildus gauna iš sporto trenerių (71,7 proc.), beveik pusė - skaitydami populiariosios literatūros straipsnius (43,3 proc.), mažesnė dalis - iš gydytojų (34,8 proc.) ir draugų (24,3 proc.). Mažiausiai informacijos apie maisto papildus sportinkai gauna iš TV ir radijo laidų (15 proc.) [64], ir tai rodo nepakankamą informacijos sklaidą apie maisto papildus. 19

10. TYRIMO METODIKA Tyrimo planavimas ir organizavimas 2017 m. lapkričio 15 d. parašyta baigiamojo magistro darbo anotacija, suformuluoti tyrimo tikslai ir uždaviniai, pasirinkta metodika ir pradėtas sudarinėti literatūros sąrašas. 2018 m. sausio 15 d. sudarytas literatūros sąrašas, pradėta literatūros analizė, kuri buvo tęsiama iki 2019 m. sausio 15 d. 2019 m. kovo 15 d. sudaryta tyrimo anketa. Dėl asmeninių priežasčių vienerius metus buvau akademinėse atostogose (2019 m. balandžio 23 d. 2020 m. vasario 10 d.). Grįžus iš akademinių atostogų buvo pateikti dokumentai LSMU Bioetikos centrui, leidimas tyrimui atlikti buvo gautas 2020 m. balandžio 24 d. Gavus Bioetikos centro leidimą, buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jame dalyvavo 20 LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų (vykdyta internetinė apklausa Manoapklausa.lt). Prieš pateikiant klausimyną buvo paaiškinta, kokiu tikslu atliekamas tyrimas ir paprašyta po klausimyno užpildymo nurodyti jiems nesuprantamus klausimus. Dėl teiginių aiškumo, tikslingumo pastabų nebuvo gauta ir anketa nebuvo koreguojama. Anoniminė internetinė anketinė apklausa buvo vykdoma 2020 m. balandžio 25 30 dienomis. Prieš atliekant apklausą respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais bei kur bus naudojami apibendrinti tyrimo rezultatai. Tyrimo objektas - LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų savo sveikatos subjektyvus vertinimas, informuotumas apie maisto papildus ir jų vartojimo ypatumai. Tiriamųjų imtis ir jos sudarymo metodas Naudojant Raosoft imties dydžio skaičiuoklę buvo apskaičiuotas reikiamas imties dydis. Esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. paklaidai, apskaičiuota reikiama imtis. Kadangi yra žinomas LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų skaičius (32 grupės / 276 studentai), apskaičiuota, kad reiktų apklausti bent 161 respondentą. Įtraukimo ir atmetimo kriterijai: 1) LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentai; 2) tyrime nedalyvauja kitų fakultetų studentai. Tiriamųjų imties sudarymo metodas - lizdinė tikimybinė tiriamųjų atranka (angl. cluster sample), kadangi visų LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso 32 studentų grupių studentai turėjo galimybę, nelygią nuliui, patekti į imtį. 20

Elektroniniu paštu buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti apklausoje visiems 32 grupių LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentams. Apklausos metu siekta išsiaiškinti studentų nuomonę apie savo sveikatą, informuotumą apie maisto papildus bei jų vartojimo ypatumus. Tyrimo metodai Tyrimo tipas - kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Šio tyrimo metu siekiama įvertinti sąsajas tarp studentų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo, informuotumo apie maisto papildus ir jų vartojimo ypatumų. Atliekant tyrimą, taikyti šie tyrimo metodai: anoniminė anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė, lyginamoji analizė. Naudoti antriniai duomenys: studijuota mokslinė literatūra bei tyrimui reikalinga informacija. Anoniminė anketinė apklausa taikyta tiriant respondentų subjektyvų savo sveikatos vertinimą, informuotumą apie maisto papildus ir elgesį, susijusį su maisto papildais. Sudarant anoniminę anketą remtasi moksline literatūra bei nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengta VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos informacija. Tyrimo instrumentas anoniminė anketa. Sudarinėjant klausimyną buvo remtasi išnagrinėtais Lietuvos ir užsienio šalių literatūros šaltiniais. Buvo išskirtos studentų informuotumo apie maisto papildus ir požiūrio į jų vartojimą tyrimo charakteristikos: informuotumas apie maisto papildus; studentų elgesys, susijęs su maisto papildais; maisto papildų pasirinkimo priežastys; studentų gyvensena (fizinis aktyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas). Buvo parengtas originalus klausimynas (1 priedas), kurį sudarė 6 grupių klausimai: 1. Klausimai, skirti išsiaiškinti respondentų informuotumą apie maisto papilduose esančias maistingąsias medžiagas, jų veikimą ir maisto šaltinius Įgyvendinant pirmąjį tyrimo uždavinį, būtina išsiaiškinti, kokios yra bazinės tiriamųjų žinios apie maisto papildų poveikį žmogaus organizmui. Maisto papildais vadinamų preparatų sudėtyje yra vitaminų, mineralinių medžiagų, žolinių medžiagų ar amino rūgščių [65]. Tokie preparatai gaminami kapsulių, gelinių kapsulių, tablečių, miltelių ar skysčių forma ir yra vartojami siekiant praturtinti dietą [1]. Mineralinės medžiagos dalyvauja angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje. Tiriant studentų požiūrį į maisto papildų vartojimą svarbu išsiaiškinti informuotumą apie maisto papildų poveikį žmogaus organizmui. Respondentams buvo pateikta vienuolika teiginių, galimi atsakymų variantai: visiškai sutinku, iš dalies sutinku, abejoju, iš dalies nesutinku, visiškai nesutinku. Dalis pateiktų teiginių, remiantis moksliniais tyrimais, yra teisingi arba teisingi ( Maisto papildai suteikia energijos [66,67], Vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą [68], Vitaminų 21

trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus [69], Vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) [70], Vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę [71], Vartojant per mažai vitaminų ir mineralų galima susirgti onkologinėmis ligomis (vėžiu) [72], Vitaminai ir mineralai gali apsaugoti nuo odos ligų [73,74]). Likę keturi teiginiai - kita dalis - klaidingi arba abejotini, arba iki šiol nėra atlikta pakankamai tyrimų tam patvirtinti ( Žmonės gali palaikyti gerą sveikatą ir savijautą vartodami vitaminus bei mineralus didesniais negu rekomenduojama dienos norma kiekiais [75], Žmonės ilgiau gyventų, jeigu vartotų vitaminus / mineralus net ir tada, kai jų mityba subalansuota (visavertė) [76], Vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, o susirgus - gydo [10], Vitaminai ir mineralai gali gydyti odos ligas (pvz., spuogus) [77]). Šių teiginių vertinimas bus reikšmingas vertinant maisto papildų pasirinkimo priežastis, nes viena iš maisto papildų pasirinkimo priežasčių gali būti turimos žinios apie poveikį žmogaus organizmui. 2. Klausimai, skirti išsiaiškinti respondentų elgesį, susijusį su maisto papildais Siekiant atskleisti studentų elgesį, susijusį su maisto papildais, būtina išsiaiškinti, kaip dažnai per pastaruosius dvylika mėnesių respondentai vartojo maisto papildus, kokių rūšių maisto papildus renkasi reguliariai juos vartojantieji. Respondentai, kurie teiginį Per praėjusius 12 mėnesių aš dažnai vartojau maisto papildus (vitaminus, mineralines medžiagas) įvertino Visiškai nesutinku, buvo nukreipti atsakinėti klausimus apie gyvenseną (24 klausimas). Visi kiti respondentai toliau galėjo atsakinėti į klausimus apie požiūrį į maisto papildų vartojimą, maisto papildų vartojimo priežastis. Analizuojant sąsajas su tiriamųjų finansinėmis galimybėmis, reikalinga žinoti, kiek pinigų išleidžiama reikiamiems maisto papildams nusipirkti, ar jų pakanka. Internetiniuose šaltiniuose publikuotoje medžiagoje teigiama, kad vitaminus dažniau vartoja žmonės, priklausantys aukštesniam socialiniam sluoksniui (turintys aukštąjį išsilavinimą, užimantys vadovaujančias pareigas, aukščiausio lygio specialistai bei tarnautojai) [78,79]. Apie mankštos, dietų, valgymo procesus susikūrė pelningi verslai, kurie stengiasi įpiršti idėją, kad kiekvienas žmogus gali atrodyti kaip supermodelis ar tapti puikiu sportininku. Šie verslai sąmoningai ignoruoja faktą, kad žmogaus organizmui įtaką daro unikali genetinė medžiaga, kuri nebūtinai pasiduoda formavimui į siaurus stereotipus. Galimi teiginiai ir atsakymų variantai: Įvertinkite šiuos teiginius Įvertinkite šį teiginį: Per praėjusius 12 mėnesių aš dažnai vartojau maisto papildus (vitaminus, mineralines medžiagas) Ką iš toliau išvardintų elementų vartojote per pastaruosius 12 mėnesių? Atsakymų variantai visiškai sutinku, iš dalies sutinku, abejoju, iš dalies nesutinku, visiškai nesutinku Vitaminus (pasirinkite vieną ar kelis atsakymų variantus):vitaminą A; vitaminą D; vitaminą E; vitaminą K; vitaminą C; vitaminą B1; vitaminą B2; Vitaminą B6; vitaminą B3; vitaminą B5; vitaminą B9 (folio rūgštį); vitaminą B12; kitus vitaminus (įrašykite) 22

Įvertinkite šį teiginį Man visada pakanka pinigų reikiamiems maisto papildams nusipirkti Kiek vidutiniškai per metus išleidžiate pinigų papildams nusipirkti? ( ) Mineralus (pasirinkite vieną ar kelis atsakymų variantus): kalcį; cinką; chromą; magnį; fluorą; varį; kalį; jodą; geležį; manganą; fosforą; seleną; kitus mineralus (įrašykite)... Kitus papildus: žaliąją arbatą, likopeną, beta karotiną, kofermentą Q10, amino rūgštis; kita (įrašykite)... visiškai sutinku, iš dalies sutinku, abejoju, iš dalies nesutinku, visiškai nesutinku (Įrašykite) 3. Klausimai, skirti išsiaiškinti maisto papildų pasirinkimo priežastis Siekiant įgyvendinti antrąjį tyrimo uždavinį - atskleisti skirtingų studijų programų studentų maisto papildų pasirinkimo priežastis, būtina išsiaiškinti, kodėl tiriamieji vartoja maisto papildus, kas paskatina jų vartojimą, į ką studentai atsižvelgia rinkdamiesi maisto papildus (į kainą ar naudingumą sveikatai). 2012 metais atliktame fiziškai aktyvių Vilniaus universiteto studentų maisto papildų vartojimo ypatumų tyrime buvo nustatyta aktyvi maisto papildų vartojimo tendencija, renkantis sudėtinius vitaminų ir mineralinių medžiagų preparatus. Maisto papildus vartoja 41,1 proc. studentų ir mano, kad maisto papildai yra veiksmingi siekiant pagerinti sveikatą ir būtini organizmui. Profilaktiškai, bendram organizmo ir imuninės sistemos stiprinimui maisto papildus vartoja 30,1 proc. studentų, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumui maiste kompensuoti - 20,3 proc., atminčiai gerinti - 13,9 proc., o dalis respondentų (0,7 proc.) nežino, kodėl vartoja maisto papildus. 18,4 proc. vyrų bei 22,5 proc. moterų mano, jog maisto papildai yra būtini normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Didžioji dalis apklaustųjų (90 proc.) mano, kad maisto papildų kaina yra per didelė [30]. Galimi klausimai ir atsakymų variantai: Galimi klausimai Atsakymų variantai Kas Jus paskatino vartoti maisto papildus? Įvertinkite teiginį Maisto papildus visada renkuosi tik pagal naudingumą žmogaus organizmui Įvertinkite teiginį Rinkdamasis/si maisto papildus visada atsižvelgiu į jų kainą Kodėl vartojate maisto papildus? Galimi keli atsakymų variantai: perskaityta informacija spaudoje, patarė vaistininkas, patarė šeimos gydytojas, matyta reklama per televiziją, per radiją girdėta reklama, patarė šeimos nariai; kita (įrašykite)... visiškai sutinku, iš dalies sutinku, abejoju, iš dalies nesutinku, visiškai nesutinku visiškai sutinku, iš dalies sutinku, abejoju, iš dalies nesutinku, visiškai nesutinku noriu sustiprinti imunitetą / atsparumą ligoms; siekiu išvengti lėtinių neinfekcinių ligų; dėl lėtinės ligos, kuria sergu/sirgau; dėl ūmaus peršalimo ligos, kuria sirgau; noriu pagerinti savijautą; todėl, kad vartoja dauguma draugų; siekiu pagerinti išvaizdą (plaukai, oda, kūno svoris ir kt.); nuolat skaitau leidinius apie sveiką mitybą ir žinau jų teikiamą poveikį organizmui; kita (įrašykite)... 23

4. Klausimai, skirti išsiaiškinti respondentų (studentų) gyvensenos (fizinis aktyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas) ypatumus Siekiant įgyvendinti antrąjį tyrimo uždavinį įvertinti skirtingų studijų programų studentų maisto papildų pasirinkimo priežasčių sąsajas su gyvensena bei subjektyviu savo sveikatos vertinimu, būtina išsiaiškinti tiriamųjų požiūrį į fizinį aktyvumą bei atskleisti rizikingą sveikatos elgseną rodančių veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo) paplitimą bei išsiaiškinti, kaip studentai vertina savo sveikatą (subjektyvus savo sveikatos vertinimas). Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus tyrę mokslininkai (2014 m.) nustatė, kad per paskutinius 12 mėnesių visiškai nevartojo alkoholio tik 7,6 proc. studentų, o per paskutines 30 dienų - 15,1 proc. Tarp 92,4 proc. alkoholį vartojančių studentų statistiškai patikimo ryšio tarp lyties ir alkoholio vartojimo šie autoriai nenustatė. Tiriant žalingų įpročių paplitimą studentų tarpe, buvo nustatyta, kad 47,3 proc. studentų nerūkė, o 52,7 proc. rūkė per paskutinius 12 mėn., o per pastarąsias 30 dienų rūkančiųjų buvo 40,2 proc, nerūkančiųjų 59,8 proc. Minėti autoriai statistiškai patikimo ryšio tarp lyties ir nerūkymo nenustatė [34]. Galimi klausimai ir atsakymų variantai: Galimi klausimai Įvertinkite teiginį Aš reguliariai kasdien mankštinuosi Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėn. vartojote alkoholinius gėrimus? Jei vartojate alkoholinius gėrimus, pažymėkite, kokius Ar jūs dabartiniu metu rūkote? Kiek cigarečių surūkote per dieną? Dabartinė mano sveikatos būklė yra (pasirinkite vieną variantą) Atsakymų variantai visiškai sutinku, iš dalies sutinku, abejoju, iš dalies nesutinku, visiškai nesutinku kasdien, kartą per savaitę, kelis kartus per savaitę, kartą ar kelis kartus per 12 mėn., nevartoju Galimi keli atsakymai: stipriuosius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį, viskį, konjaką ir kt., vyną, alų, sidrą, kita (įrašykite)... taip, ne Tik vieną, 2-10, daugiau kaip 10, kita Puiki, gana gera, gera, vidutiniška, bloga, gana bloga, kita (įrašykite)... 5. Klausimai, skirti atskleisti studentų subjektyvų savo sveikatos vertinimą Ši anketos dalis sudaryta remiantis Kamran A, Sharifirad G, Shafaeei Y, Mohebi S atliktu tyrimu apie savo sveikatos vertinimą, sveikatos raštingumą ir polinkį savigydai [80]. 6. Klausimai, skirti įvertinti sociodemografinius duomenis Siekiant įvertinti studentų demografinius duomenis, anketoje buvo pateikti šie klausimai: Jūsų lytis, Amžius, Gyvenamoji vieta, Šeiminė padėtis. Siekta ištirti, ar yra koreliacija tarp šių rodiklių ir studentų elgesio su maisto papildais. Duomenų analizės metodai. Anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SPSS Statistics v27.0 programą. Statistiškai reikšmingu laikytas toks rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Iškeltos hipotezės apie kokybinių kintamųjų ryšius buvo patikrintos taikant neparametrinį Pirsono Chi kvadrato testą (χ 2 ). Darbe pateiktos tyrimo duomenų iliustracijos (paveikslai ir lentelės) sudarytos 24

naudojantis Microsoft Office 2016 programų paketo Microsoft Excel skaičiuokle. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika - absoliutūs (n) ir procentiniai dydžiai (proc.). Analizuojant anketinius duomenis tiriamieji pagal kai kuriuos demografinius požymius buvo suskirstyti į stambesnes grupes, nes gautos atsakymų grupių imtys yra per mažos, norint patikrinti lyginamų atsakymų statistinį patikimumą. Tiriamieji pagal gyvenamąją vietą buvo suskirstyti į dvi grupes: gyvenantys bendrabutyje arba nuomojamame bute (atsakę studentų bendrabutis, nuomojamas butas ) ir gyvenantys su tėvais (atsakę tėvų butas/namas ). Studentai pagal amžių buvo sugrupuoti į 2 grupes: 18 20 metų ir 21 ir vyresni (pasirinkę 21 25 ir >25 ), nes virš 25 metų amžiaus yra tik vienas respondentas. Tyrimo etika. 2020 m. balandžio mėn. kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą norint užtikrinti, kad tyrimas bus vykdomas laikantis etikos principų, tyrimo instrumentas (anketa) atitiks etikos normas. LSMU Bioetikos centras, įvertinęs tiriamojo darbo anotaciją, tiriamojo asmens informavimo formą, tiriamojo asmens informuoto sutikimo formą ir anketą, išdavė leidimą atlikti tyrimą (žr. Bioetoikos centro paaiškinimą, 2 priedas). 25

11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 11.1. Tiriamųjų sociodemografiniai rodikliai Tyrime iš viso dalyvavo 106 respondentai. Didžioji dalis dalyvavusiųjų anoniminėje anketinėje apklausoje buvo moterys (78,3 proc.). Pagrindinės tyrime dalyvavusių studentų sociodemografinės charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. 1 lentelė. Pacientų sociodemografinės charakteristikos Sociodemografinės Respondentų grupės Respondentų skaičius charakteristikos N Proc. Lytis vyras 23 21,7 moteris 83 78,3 iš viso 106 100 Amžiaus grupės iki 20 metų 90 84,9 21 25 15 14,2 vyresni nei 25 1 0,9 iš viso 106 100 Šeiminė padėtis vedęs/ištekėjusi 0 0 gyvena su partneriu 13 12,3 gyvena vienas 93 87,7 iš viso 106 100 Gyvenamoji vieta studentų bendrabutyje 26 24,5 nuomojamame bute 30 28,3 gyvena tėvų name / bute 50 47,2 iš viso 106 100 Skirstant tyrime dalyvavusius studentų į grupes pagal amžių, nustatyta, kad dauguma (84,9 proc.) tyrime dalyvavusių studentų yra ne vyresni kaip 20 metų amžiaus. Išanalizavus duomenis apie studentų šeiminę padėtį, nustatyta, kad dauguma (87,7 proc.) tyrime dalyvavusių studentų gyvena vieni (be partnerio/partnerės). Taip pat nustatyta, kad beveik pusė (47,2 proc.) studentų gyvena tėvų name arba bute, maždaug ketvirtadalis (24,5 proc.) studentų gyvena bendrabutyje, beveik trečdalis (28,3 proc.) - nuomojamame bute. 11.2. Studentų informuotumas apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumai Siekiant išsiaiškinti studentų informuotumą apie maisto papildus, buvo pateikti įvairūs teiginiai, susiję su maisto papildų efektyvumu. Studentų atsakymų pasiskirstymas pateiktas 1 paveikslėlyje. 26

Vitaminai ir mineralai gali gydyti odos ligas (pvz., spuogus) 14.2 54.7 18.9 9.4 2.8 Vitaminai ir mineralai gali apsaugoti nuo odos ligų 12.3 61.3 20.8 5.7 Vartojant per mažai vitaminų ir mineralų galima susirgti onkologinėmis ligomis (vėžiu) 4.7 17.9 49.1 15.1 13.2 Vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę 1.9 31.1 44.3 10.4 12.3 Vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) 7.5 56.6 17.0 10.4 8.5 Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus 37.7 41.5 17.0 3.80 Vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, o susirgus - gydo 9.4 47.2 18.9 20.8 3.8 Vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą 10.4 47.2 25.5 8.5 8.5 Žmonės ilgiau gyventų, jeigu vartotų vitaminus / mineralus net ir tada, kai jų mityba subalansuota (visavertė) Žmonės gali palaikyti gerą sveikatą ir savijautą vartodami vitaminus bei mineralus didesniais negu rekomenduojama dienos norma kiekiais 4.7 2.86.6 19.8 15.1 14.2 37.7 17.9 61.3 19.8 Maisto papildai suteikia energijos 8.5 50.9 27.4 2.8 10.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Procentai Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 1 pav. Studentų pasiskirstymas pagal atsakymus apie maisto papildų efektyvumą (proc.) Su teiginiu Žmonės ilgiau gyventų, jeigu vartotų vitaminus / mineralus net ir tada, kai jų mityba subalansuota (visavertė) sutiko (visiškai sutiko arba iš dalies sutiko) 24,5 proc. studentų. Panašus į šį teiginys, jog maisto papildų vartojimas yra būtinas organizmui, buvo pateiktas Stuko ir kitų (2010 m.) atliktame tyrime. 56,7 proc. tirtų studentų manė, kad maisto papildų vartojimas yra būtinas organizmui. Tiriamieji statistiškai reikšmingai (p = 0,021) dažniau manė, kad maisto papildai organizmui yra būtini, negu kad nebūtini [12]. Tad maisto papildų būtinumą organizmui šiame tyrime dalyvavę studentai vertina kritiškiau, negu anksčiau atliktame tyrime. 27

Didžioji dalis respondentų iš dalies sutiko su teiginiais Maisto papildai suteikia energijos (50,9 proc.; 65,2 proc. vyrų ir 47,0 proc. moterų), Vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą (47,2 proc.; 39,1 proc. vyrų ir 49,4 proc. moterų), Vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, o susirgus - gydo (47,2 proc.; 43,5 proc. vyrų ir 48,2 proc. moterų), Vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) (56,6 proc.; 56,5 proc. vyrų ir 56,6 proc. moterų), Vitaminai ir mineralai gali apsaugoti nuo odos ligų (61,3 proc.; 65,2 proc. vyrų ir 60,2 proc. moterų) bei Vitaminai ir mineralai gali gydyti odos ligas (pvz., spuogus) (54,7 proc.; 65,2 proc. vyrų ir 51,8 proc. moterų). Su teiginiu Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus iš dalies sutinka 41,5 proc. respondentų (39,1 vyrų ir 42,2 proc. moterų) ir visiškai sutinka 37,7 proc. (30,4 proc. vyrų ir 39,8 proc. moterų). Su teiginiu Žmonės gali palaikyti gerą sveikatą ir savijautą vartodami vitaminus bei mineralus didesniais negu rekomenduojama dienos norma kiekiais visiškai nesutinka 61,3 proc. studentų (48,8 proc. moterų ir 65,1 proc. vyrų). Didžioji dalis studentų abejoja dėl teiginių Vartojant per mažai vitaminų ir mineralų galima susirgti onkologinėmis ligomis (vėžiu) (49,1 proc.; 52,2 proc. moterų ir 48,2 proc. vyrų) bei vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę (44,3 proc.; 34,8 proc. vyrų ir 47 proc. moterų). Vertinant teiginį Žmonės ilgiau gyventų, jeigu vartotų vitaminus / mineralus net ir tada, kai jų mityba subalansuota nėra vieningos nuomonės: 37,7 proc. abejoja šiuo teiginiu (52,2 proc. vyrų ir 33,7 proc. moterų), po 19,8 proc. iš dalies sutinka ir visiškai nesutinka, 17,9 proc. iš dalies nesutinka. Išanalizavus tyrimo duomenis, galima sakyti, kad studentai su daugeliu teiginių iš dalies sutinka, su vienu visiškai nesutinka ir dėl kelių teiginių nuomonės išsiskiria. Tiriamieji pagal informuotumą suskirstyti į dvi grupes: informuoti ir neinformuoti, nes gautų atsakymų grupių imtys yra per mažos, norint ieškoti įvairių grupių sąsajų. Į teisingus teiginius atsakę visiškai sutinku arba iš dalies sutinku bei į neteisingus teiginius atsakę iš dalies nesutinku arba visiškai nesutinku buvo priskirti informuotų grupei. Į teisingus teiginius atsakę abejoju, iš dalies nesutinku arba visiškai nesutinku bei į neteisingus teiginius atsakę visiškai sutinku, iš dalies sutinku arba abejoju buvo vertinti kaip neinformuoti. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog dauguma studentų yra teisingai informuoti apie tai, jog vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus (79,2 proc.), dauguma nesutiko su klaidingu teiginiu (yra informuoti) Žmonės gali palaikyti gerą sveikatą ir savijautą vartodami vitaminus ir mineralus didesniais negu rekomenduojama dienos norma kiekiais (75,5 proc.), yra informuoti apie tai, kad vitaminai ir mineralai gali apsaugoti nuo odos ligų (73,6 proc.). Taip pat didesnė dalis respondentų 28

yra teisingai informuoti apie tai, jog vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) (64,2 proc.), maisto papildai suteikia energijos (59,4 proc.) bei apie tai, kad vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą (57,5 proc.). Nustatyta, kad dauguma pirmo kurso studentų klaidingai mano, jog vitaminai ir mineralai gali gydyti odos ligas (pvz., spuogus) (87,7 proc.), respondentai neinformuoti apie tai, kad vartojant per mažai vitaminų ir mineralų galima susirgti onkologinėmis ligomis (vėžiu) (77,4 proc.), dauguma klaidingai mano, jog vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, o susirgus - gydo (75,5 proc.). Studentai nėra informuoti apie tai, jog vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę (67,0 proc.), dauguma pirmo kurso studentų nėra informuoti apie teigiamą maisto papildų poveikį ilgaamžiškumui, kai mityba yra visavertė (62,3 proc.). Tad pirmo kurso studentai apie penkis pateiktus teiginius yra neinformuoti, o apie šešis informuoti. Nepakankamas informuotumas gali būti nulemtas populiarių teiginių apie maisto papildų poveikį, nors ir paneigtą tyrimais, tradicijų gydymuisi rinktis maisto papildus (pavyzdžiui, vitaminą C). Dar daugiau, trūksta švietimo apie maisto papildų poreikį ir efektyvumą vyresniame amžiuje. Išanalizavus tyrimo duomenis, reikšmingo skirtumo tarp lyčių ir studentų informuotumo apie maisto papildus taip pat nenustatyta (p>0,05, 2 lentelė). 2 lentelė. Studentų informuotumas apie maisto papildus, atsižvelgiant į lytį Maisto papildai suteikia energijos Žmonės gali palaikyti gerą sveikatą ir savijautą vartodami vitaminus ir mineralus didesniais negu rekomenduojama dienos norma kiekiais Žmonės ilgiau gyventų, jeigu vartotų vitaminus / mineralus net ir tada, kai jų mityba subalansuota (visavertė) Vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą Vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, o susirgus gydo Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus Vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) Vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę Vyrai, n (proc.) Moterys, n (proc.) Iš viso, n (proc.) Informuoti 17 (73,9) 46 (55,4) 63 (59,4) Neinformuoti 6 (26,1) 37 (44,6) 43 (40,6) Informuoti 17 (73,9) 63 (75,9) 80 (75,5) Neinformuoti 6 (26,1) 20 (24,1) 26 (24,5) Reikšmingumas χ² = 2,554 p = 0,110 χ² = 0,039 p = 0,844 Informuoti 6 (26,1) 34 (41,0) 40 (37,7) χ² = 1,696 Neinformuoti 17 (73,9) 49 (59,0) 66 (62,3) p = 0,193 Informuoti 12 (52,2) 49 (59,0) 61 (57,5) χ² = 0,347 Neinformuoti 11 (47,8) 34 (41,0) 45 (42,5) p = 0,556 Informuoti 4 (17,4) 22 (26,5) 26 (24,5) χ² = 0,808 Neinformuoti 19 (82,6) 61 (73,5) 80 (75,5) p = 0,369 Informuoti 16 (69,6) 68 (81,9) 84 (79,2) χ² = 1,673 Neinformuoti 7 (30,4) 15 (18,1) 22 (20,8) p = 0,196 Informuoti 15 (65,2) 53 (63,9) 68 (64,2) χ² = 0,015 Neinformuoti 8 (34,8) 30 (36,1) 38 (35,8) p = 0,904 Informuoti 11 (47,8) 24 (28,9) 35 (33,0) χ² = 2,912 Neinformuoti 12 (52,2) 59 (71,1) 71 (67,0) p = 0,088 29

2 lentelės tęsinys. Studentų informuotumas apie maisto papildus, atsižvelgiant į lytį Vartojant per mažai vitaminų ir mineralų galima susirgti onkologinėmis ligomis (vėžiu) Vitaminai ir mineralai gali apsaugoti nuo odos ligų Vitaminai ir mineralai gali gydyti odos ligas (pvz., spuogus) Vyrai, n Moterys, n Iš viso, n (proc.) (proc.) (proc.) Informuoti 6 (26,1) 18 (21,7) 24 (22,6) Neinformuoti 17 (73,9) 65 (78,3) 82 (77,4) Reikšmingumas χ² = 0,199 p = 0,655 Informuoti 18 (78,3) 60 (72,3) 78 (73,6) χ² = 0,330 Neinformuoti 5 (21,7) 23 (27,7) 28 (26,4) p = 0,565 Informuoti 3 (13,0) 10 (12,0) 13 (12,3) χ² = 0,017 Neinformuoti 20 (87,0) 73 (88,0) 93 (87,7) p = 0,898 Lyginant respondentų informuotumą pagal amžiaus grupes ( 18 20 metų ir 21 ir vyresni ), rastas statistiškai reikšmingas skirtumas. Su teiginiu Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus dažniau sutiko (yra informuoti) jaunesni, 18-20 metų studentai, nei 21 ir vyresni studentai (atitinkamai 85,6 proc., n = 77 ir 43,8 proc., n = 7). Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05), tai galima sieti su teisingesne, atnaujinta informacija, gaunama mokykloje. 3 lentelė. Studentų informuotumas vertinant teiginį Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus skirtingose amžiaus grupėse Amžiaus grupė Informuoti Neinformuoti n Proc. n Proc. 18 20 m. 77 85,6 13 14,4 21 ir vyresni 7 43,8 9 56,3 χ² = 14,436 p = 0,0001 Analizuojant studentų informuotumą apie maisto papildus, atsižvelgiant į šeiminę padėtį (gyvena vienas(a) ar su partneriu(e)), pastebėta, kad gyvenantieji su partneriu(e) yra dažniau informuoti apie tai, jog vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą, nei gyvenantieji vieni (atitinkamai 86,6 proc., n = 11 ir 57,7 proc., n = 50) (4 lentelė). Taip pat gyvenantieji su partneriu(e) yra dažniau informuoti apie vitaminų ir mineralų pagalbą norint atgauti jėgas (atsikratyti nuovargio), nei gyvenantieji vieni (atitinkamai 92,3 proc., n = 12 ir 60,2 proc., n = 56). Stebimi skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Tokio rezultato viena iš priežasčių gali būti tai, jog, gyvendami kartu, jauni žmonės dalinasi naujai perskaityta, išgirsta informacija tarpusavyje, o tai lemia didesnį informuotumą. Kita vertus, dėl mažos gyvenančiųjų su partenriu(e) imties toks rezultatas gali būti netikslus. 30

4 lentelė. Studentų informuotumas apie maisto papildus, atsižvelgiant į šeiminę padėtį Gyvena su partneriu(e) Gyvena vienas(a) n Proc. n Proc. Reikšmingumas Vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą Vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) Informuoti 11 86,6 50 57,7 χ² = 4,444 Neinformuoti 2 15,4 43 46,2 p = 0,035 Informuoti 12 92,3 56 60,2 χ² = 5,108 Neinformuoti 1 7,7 37 39,8 p = 0,024 Studentų elgesys, susijęs su maisto papildais. Su teiginiu Per praėjusius 12 mėnesių aš dažnai vartojau maisto papildus (vitaminus, mineralines medžiagas) visiškai sutinka arba iš dalies sutinka 62,3 proc. apklaustų I kurso studentų (atitinkamai 33,0 proc. ir 29,2 proc.). 9,4 proc. abejoja, o 15,1 proc. studentų iš dalies nesutinka su teiginiu, tad galima daryti prielaidą, kad 24,5 proc. apklaustųjų nedažnai renkasi vartoti maisto papildus. Tad didžioji dalis (84,9 proc., n=90) visų apklaustųjų per praėjusius 12 mėnesių vartojo maisto papildus 82,6 proc. vyrų ir 85,5 proc. moterų. Maisto papildų nevartoja (į pateiktą teiginį atsakė visiškai nesutinku ) tik 15,1 proc. tyrime dalyvavusių studentų (17,4 proc. vyrų ir 14,5 proc. moterų). Anksčiau Lietuvoje atliktuose tyrimuose teigiama, kad maisto papildų vartojimas nėra ypač paplitęs: 2017 metų tyrimo duomenimis, vidutiniškai 40,6 proc. Klaipėdos universiteto studentų vartojo maisto papildus [13], o remiantis Stuko ir kitų (2019 m.) tyrimu, maisto papildus vartoja 66,5 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Panašesnis rezultatas aprašomas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Binghamton o universitete vykdytame tyrime (2020) - beveik 80 proc. apklaustų studentų vartojo maisto papildus per pastaruosius 12 mėnesių [81]. Išanalizuojants tyrimo duomenis tarp studentų gyvenamosios vietos ir maisto papildų vartojimo statistiškai reikšmingo ryšio nenustayta (p = 0,430>0,05, χ² = 0,623). Analizuojant maisto papildų vartojimą pagal šeiminę padėtį, skirtumas statistiškai nereikšmingas (p = 0,391, χ² = 0,737) - tiek tarp maisto papildus vartojančių, tiek tarp nevartojančių dažniausia šeiminė padėtis - gyvenantis vienas(a) (be partnerio(ės)). Maisto papildų vartojimą lyginant pagal lytį, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p = 0,728, χ² = 0,121). Analizuojant maisto papildų vartojimą tarp amžiaus grupių, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05 ). Atlikus porinius palyginimus, nustatyta, kad vartojantys maisto papildus dažniau yra jaunesni, nei nevartojantys maisto papildų (atitinkamai 89,9 proc., n = 80 ir 62,5 proc., n = 10), 31

nevartojantys maisto papildų dažniau yra vyresni, nei vartojantys (atitinkamai 37,5 proc., n = 6 ir 11,1 proc., n = 10, 5 lentelė). Amžiaus grupė 5 lentelė. Maisto paplidų vartojimas skirtingose amžiaus grupėse Vartoja MP Nevartoja MP n Proc. n Proc. 18-20 metų 80 88,9 10 62,5 21 ir vyresni 10 11,1 6 37,5 χ² = 7,382, p = 0,007 Analizuojant duomenis ieškota sąsajų tarp maisto papildų vartojimo ir informuotumo. Vartojantys maisto papildus, lyginant su nevartojančiais, statistiškai reikšmingai dažniau yra informuoti apie tai, jog vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę (atitinkamai 97,1 proc. ir 78,9 proc.), p = 0,013, χ² = 6,106. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog dažniausi elementai, randami maisto papilduose, kuriuos vartoja pirmo kurso studentai, yra vitaminas C (81,1 proc., n=73), vitaminas D (72,2 proc., n=65), magnis (60 proc., n=54), vitaminas B12 (51,1 proc., n=46) (2 pav.). Taip pat dalis respondentų renkasi vartoti geležį (45,6 proc., n=41), cinką (41,1 proc., n=37), vitaminą A (41,1 proc., n=37). Žaliąją arbatą (38,9 proc., n=35), vitaminą B6 (35,6 proc., n=32), kalcį (35,6 proc., n=32). Iš apklausoje neišvardintų, bet pačių studentų įvardintų maisto papildų buvo omega riebiosios rūgštys, multivitaminai, gliukozaminas ir kiti, kuriuos renkasi vartoti keletas studentų. Vidutiniškai vienas studentas per pastaruosius 12 mėnesių yra vartojęs 8 ± 5,9 maisto papildus. Tyrime, atliktame Kanadoje (2017 m.), panašios imties (105) studentų dažniausi vartojami maisto papildai multivitaminai, vitaminas D, žalioji arbata ir baltymų milteliai [82]. Paprašius pirmo kurso studentų įvardyti, kiek jie vidutiniškai išleidžia pinigų papildams nusipirkti, dalis nurodė, jog nežino/daug/patys neperka/dar neteko pirkti savarankiškai/dažniausiai papildus perka tėvai, kai kurie nurodė 0 eurų. Tokie atsakymai leidžia teigti, jog dalies studentų maisto papildų vartojimu pasirūpina tėvai, ir yra neaišku, kokia pinigų suma išleidžiama, tad šis rezultatas gali būti netikslus. Vertinant tik įvardijusių (n=76) konkrečią pinigų sumą eurais, vidutiniškai maisto papildams per metus studentai išleidžia 84,0 ± 97,3 eurus. Studentai visiškai sutinka (43,3 proc.) arba iš dalies sutinka (34,4 proc.) su teiginiu Man visada pakanka pinigų reikiamiems maisto papildams nusipirkti, tad daugumai nekyla finansinių problemų, norint papildyti mitybą maisto papildais. 32

Maisto papildai (vitaminai, mineralai, kitos medžiagos) Amino rūgštis Kofermentą Q10 Beta karotiną Likopeną Žaliąją arbatą Seleną Fosforą Manganą Geležį Jodą Kalį Varį Fluorą Magnį Chromą Cinką Kalcį Kitus vitaminus,mineralus, kita (įrašykite) Vitaminą B12 (kobalaminą) Vitaminą B9 (folio rūgštį) Vitaminą B5 (pantoteno rūgštį) Vitaminą B3 (nikotino rūgštį) Vitaminą B6 (piridoksiną) Vitaminą B2 (riboflaviną) Vitaminą B1 (tiaminą) Vitaminą C (askorbo rūgštį) Vitaminą K (filochinoną) Vitaminą E (tokoferolį) Vitaminą D (kalciferolį) Vitaminą A (retinolį) 12.2% 6.7% 2.2% 1.1% 10.0% 11.1% 11.1% 8.9% 6.7% 10.0% 8.9% 10.0% 22.2% 20.0% 24.4% 17.8% 22.2% 35.6% 28.9% 26.7% 26.7% 38.9% 41.1% 35.6% 41,1% 45.6% 51.1% 60.0% 72.2% 81.1% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% Atsakymų pasiskirstymas procentais 2 pav. Studentų pasiskirstymas pagal atsakymus apie maisto papildų vartojimą Analizuojant maisto papildų pasirinkimo priežastis, respondentų buvo klausiama, kas juos paskatino vartoti maisto papildus. Dažniausiai pirmo kurso studentams vartoti maisto papildus patarė šeimos gydytojas (58,9 proc.), šeimos nariai (48,9 proc.) arba vaistininkas (27,8 proc.) (6 lentelė). Panašūs rezultatai buvo gauti Stuko ir kitų (2019) vykdytame tyrime. Jame buvo klausta, Iš kur Jūs sužinote apie maisto papildus?, ir nustatyta, jog suaugusieji Lietuvoje daugiausia informacijos apie maisto papildus gauna iš televizijos laidų apie sveikatą (47,1 proc.), gydytojo konsultacijų (45,6 proc.) bei vaistininko konsultacijų (38,6 proc.). Tad vieni pagrindinių informacijos apie maisto papildus šaltinių - šeimos gydytojas ir vaistininkas. Kitos priežastys, pačių studentų įvardytos, kaip paskatinusios vartoti maisto papildus, buvo tai, jog nutarė pati/pats/pagal savijautą/pačiam pastebint, ko trūksta, stebint sveikatos būklę (nagų, odos, 33

Procentai plaukų)/pradėjus sportuoti (n = 6), rasta informacija internete (n = 3), treneris (n = 2), reikėjo dėl ligos (n = 1), kraujo tyrimų rezultatai (n = 1). 6 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal lytį, atsakant į klausimą Kas Jus paskatino vartoti maisto papildus? Kas Jus paskatino vartoti maisto papildus? Rodikliai Vyrai Moterys Iš viso n Proc. n Proc. n Proc. Perskaityta informacija spaudoje 3 15,8 11 15,5 14 15,6 Patarė vaistininkas 5 26,3 20 28,2 25 27,8 Patarė šeimos gydytojas 11 57,9 42 59,2 53 58,9 Matyta reklama per TV 2 10,5 3 4,2 5 5,6 Per radiją girdėta reklama 1 5,3 0 0 1 1,1 Patarė šeimos nariai 9 47,4 35 49,3 44 48,9 Patarė draugai 4 21,1 7 9,9 11 12,2 Kita 3 15,8 10 14,1 13 14,4 Maisto papildus tiek pagal naudingumą žmogaus organizmui, tiek atsižvelgiant į kainą, renkasi didžioji dalis apklaustųjų. Pagal naudingumą žmogaus organizmui (atsakę visiškai sutinku arba iš dalies sutinku ) maisto papildus renkasi 91,1 proc. apklaustųjų (78,9 proc. vyrų ir 94,4 proc. moterų). Rinkdamiesi papildus į jų kainą atsižvelgia (atsakę visiškai sutinku arba iš dalies sutinku ) 89,5 proc. studentų (89,5 proc. vyrų ir 77,5 proc. moterų). Tad nors didžioji dalis studentų atsižvelgia į abu faktorius, rinkdamiesi maisto papildus, galima sakyti, jog šiek tiek dažniau atsižvelgiama į naudingumą žmogaus organizmui (lyginant atsakymus visiškai sutinku ir iš dalies sutinku ) (3 pav.). 60 50 53.3 53.3 40 37.8 30 20 10 0 26.7 12.2 7.8 4.4 2.2 2.2 0 Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku Visada renkuosi pagal naudingumą žmogaus organizmui Rinkdamasis visada atsižvelgiu į kainą 3 pav. Studentų pasiskirstymas pagal maisto papildų pasirinkimo veiksnius (proc.) 34

Palyginus šiuos du (visasda renkuosi tik pagal naudingumą žmogaus organizmui; rinkdamasis visada atsižvelgiu į kainą) teiginius pagal lytį ir amžių, statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (p>0,05) (7 ir 8 lentelės). 7 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal atsakymus, vertinant teiginį Maisto papildus visada renkuosi tik pagal naudingumą organizmui, atsižvelgiant į lytį bei amžių Sutinku Nesutinku Reikšmingumas n Proc. n Proc. Lytis Vyras 15 78,9 4 21,1 p = 0,058* Moteris 67 94,4 4 5,6 Amžius Iki 20 metų 72 90,0 8 10,0 p = 0,295 21 ir vyresni 10 100,0 0 0 *Pagal Fisher s exact Test 8 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal atsakymus vertinant teiginį Rinkdamasis maisto papildus visada atsižvelgiu į kainą, atsižvelgiant į lytį bei amžių Sutinku Nesutinku Reikšmingumas n Proc. n Proc. Lytis Vyras 17 89,5 2 10,5 p = 0,245 Moteris 55 77,5 16 22,5 χ² = 1,351 Amžius Iki 20 metų 63 78,8 17 21,3 p = 0,402 21 ir vyresni 9 90,0 1 10,0 χ² = 0,703 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys, nustatytos šiame tyrime, yra noras sustiprinti imunitetą, atsparumą ligoms (83,3 proc., n=75), noras pagerinti savijautą (76,67 proc., n=69) bei siekis pagerinti išvaizdą (plaukai, oda, kūno svoris ir kt.) (48,9 proc., n=44) (9 lentelė). 9 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal atsakymus apie maisto papildų pasirinkimo priežastis, atsižvelgiant į lytį Kodėl Jūs vartojate maisto papildus? Rodikliai Vyrai Moterys Iš viso n Proc. n Proc. n Proc. Noriu sustiprinti imunitetą, atsparumą ligoms 14 73,7 61 85,9 75 83,3 Siekiu išvengti lėtinių neinfekcinių ligų 7 36,8 10 14,1 17 18,9 Dėl lėtinės ligos, kuria sergu/sirgau 2 10,5 11 15,5 13 14,4 Dėl ūmaus peršalimo, ligos, kuria sirgau 1 5,3 6 8,5 7 7,8 Noriu pagerinti savijautą 13 68,4 56 78,9 69 76,7 Todėl, kad vartoja dauguma draugų 1 5,3 0 0 1 1,1 Siekiu pagerinti išvaizdą (plaukai, oda, kūno svoris ir kt.) 6 31,6 38 53,5 44 48,9 Nuolat skaitau leidinius apie sveiką mitybą ir žinau jų teikiamą poveikį organizmui 4 21,1 10 14,1 14 15,6 Kita 2 10,5 3 4,2 5 5,6 35

Kitos priežastys, įvardytos studentų, yra šios: pagerinti protinę veiklą/atminčiai ir psichinei sveikatai gerinti (n = 2), bandant sumažinti streso daromą įtaką organizmui (n = 1), kad padėtų atsigauti po sunkios treniruotės (n = 1) bei dėl tėvų prašymo (n = 1). Stuko ir kitų (2012 m.) tyrimas parodė, jog dažniausiai fiziškai aktyvūs studentai maisto papildus vartojo profilaktiškai, bendram organizmo ir imuninės sistemos stiprinimui (30,1 proc.), vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumui maiste kompensuoti (20,3 proc.), atminčiai gerinti (13,9 proc.) [83]. Klaipėdos universitete (2017 m.) atliktame tyrime I kurso studentų maisto papildų vartojimo dažniausios priežastys buvo tokios pačios: profilaktiškai, bendram organizmo/imuniteto stiprinimui (20 proc.) ir vitaminų/mineralų trūkumui maiste kompensuoti (17,5 proc.) [13]. Binghamton o universitete atliktame tyrime (2020 m.) dažniausios studentų maisto papildų pasirinkimo priežastys - bendros sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos tikslais (76,8 proc.), taip pat energijai padidinti, padidinti maisto medžiagų suvartojimą, plaukų, nagų, odos būklei pagerinti, raumenims auginti/pagerinti sportinius gebėjimus, imunitetui [81]. Tad literatūroje aprašytos vyraujančios priežastys yra tos pačios, kaip ir šiame tyrime - bendras organizmo stiprinimas, imuniteto stiprinimas, ligų profilaktika. Šie tyrimo rezultatai parodo, kad studentai, pasitelkdami maisto papildus, tikisi išlikti sveiki, palaikyti gerą bendrą organizmo būklę. Tačiau verta nepamiršti, kad siekiant tokių tikslų nepakanka suvartoti kelis maisto papildus, tačiau reikia jų siekti nuosekliai, visą gyvenimą, vadovaujantis sveikos gyvensenos principais. 11.3. Studentų gyvensena ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas Vertinant studentų gyvenseną, nustatyta, kad reguliariai kasdien mankštinasi 18,9 proc., su teiginiu Aš reguliariai kasdien mankštinuosi iš dalies sutinka 32.1 proc. visų apklaustųjų. Šio teiginio atsakymai, ieškant sąsajų, dėl per mažos imties padalinti į dvi grupes - fiziškai aktyvūs (atsakę visiškai sutinku ir iš dalies sutinku ) (50,9 proc., n = 54), bei fiziškai neaktyvūs (atsakę abejoju, iš dalies nesutinku ir visiškai nesutinku ) (49,1 proc., n = 52). Kanadoje atlikto tyrimo (2017 m.) duomenimis, studentų reguliarus fizinis aktyvumas yra šiek tiek didesnis (60,0 proc.) [82]. Analizuojant anketinius duomenis, sąsajų tarp fizinio aktyvumo ir lyties (p = 0,545, χ² = 0,366), amžiaus (p = 0,645, χ² = 0,212), gyvenamosios vietos ir (p = 0,552>0,05, χ² = 0,354), šeiminės padėties (p = 0,712, χ² = 0,136) nenustatyta. Alkoholinius gėrimus vartoja dauguma apklaustų studentų - 87,7 proc. (n = 93). Dažnai alkoholinius gėrimus vartoja 33,0 proc. (n = 35), retai - 54,7 proc. (n = 58), nevartoja 12,3 proc. (n = 13) 36

Procentai studentų. Panašus rezultatas aprašomas Kanadoje atliktame tyrime (2017 m.) - alkoholinius gėrimus vartojančių studentų buvo 81,9 proc. [82]. Dažniausiai vartojami alkoholiniai gėrimai - vynas (81,9 proc.), stiprieji alkoholiniai gėrimai (56,9 proc.), šiek tiek rečiau - alus (47,2 proc.), o sidrą renkasi tik 23,6 proc. respondentų. Ieškodami sąsajų, klausimo Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėnesių vartojate alkoholinius gėrimus? atsakymus suskirstėme į dvi grupes: a) dažnai vartojantys alkoholinius gėrimus (atsakę kasdien, kartą per savaitę, kelis kartus per savaitę ) ir b) retai vartojantys arba nevartojantys alkoholinių gėrimų (atsakę kartą ar kelis per 12 mėn. arba nevartoju ). Lyginant studentų atsakymus apie maisto papildų vartojimą ir alkoholio vartojimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p = 0,117, χ² = 2,457). Lyginant studentų atsakymus tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir fizinio aktyvumo (p = 0,732, χ² = 1,118), tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir informuotumo apie maisto papildus (p>0,05) statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Rūkančių studentų dalis yra nedidelė - dabartiniu metu rūko 18,9 proc. (n = 20) apklaustųjų, iš jų du trečdaliai (60 proc.) surūko nuo 2 iki 10 cigarečių per dieną. Literatūroje aprašomas šiek tiek didesnis rūkymo paplitimas - Bulotaitės ir kitų (2016 m.) vykdytame tyrime nustatyta, kad rūko 29,8 proc. įvairių universitetų studentų [84]. Daugiausia studentų savo būklę vertina kaip gerą (34,0 proc.) arba gana gerą (29,2 proc.) (4 pav.). Puikiai savo sveikatos būklę įvertino tik 13,2 proc. apklaustųjų. 40 35 30 29.2 34.0 25 20 20.8 15 13.2 10 5 0 Puiki Gana gera Gera Vidutiniška Bloga Gana bloga 2.8 0 4 pav. Studentų pasiskirstymas pagal subjektyvų savo sveikatos vertinimą (proc.) 37

Tai, kad jauni žmonės nevertina savo sveikatos puikiai, gali rodyti, jog studentai turi įvairių sveikatos nusiskundimų arba yra kamuojami nuovargio bei streso, kas lemia prastesnę savijautą. Turėtų būti labiau kreipiamas dėmesys į sveikatos būklę, ligų prevenciją jauname amžiuje. Toliau atliekant analizę, sveikatos subjektyvaus vertinimo atsakymai sugrupuoti į dvi grupes: a) puiki ir gana gera bei b) gera ir vidutiniška, nes atsakiusiųjų imtys per mažos, norint patikrinti lyginamų atsakymų skirtumų statistinį reikšmingumą. Blogai savo sveikatą vertino tik 3 studentai (2,8 proc.), tad jų į sąsajų analizę neįtraukėme. Remiantis atliktais tyrimais, Lietuvoje studentai savo būklę vertina panašiai: didžioji dalis respondentų savo sveikatą vertina gerai, bet ne puikiai. 2012 metų tyrimo duomenimis, dauguma Vilniaus pedagoginio universiteto studentų savo sveikatą (iš keturių galimų variantų labai gera, gera, patenkinama ir bloga ) vertino gerai (60,5 proc.) [83], kitas 2012 metų tyrimas parodė, jog daugiau negu pusė studentų laikė save pakankamai sveikais (45,6 proc. vaikinų ir 56,1proc. merginų, renkantis iš variantų visiškai sveikas, pakankamai sveikas ir nelabai sveikas ) [85]. Analizuojant subjektyvų savo sveikatos vertinimą atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, amžių, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Atlikus porinius palyginimus tarp teiginio Maisto papildus visada renkuosi tik pagal naudingumą žmogaus organizmui įvertinimų bei savo sveikatos vertinimo, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p = 0,633). Tarp teiginio Rinkdamasis maisto papildus visada atsižvelgiu į jų kainą įvertinimų bei subjektyvaus savo sveikatos vertinimo statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat nenustatyta (p = 0,817). Savo sveikatą vertinantys labai gerai ir gerai taip pat dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kaip ir sveikatą vertinantys gerai ir vidutiniškai (statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, p = 0,848). 11.4. Studentų informuotumo apie maisto papildus ir maisto papildų vartojimo ypatumų sąsajos su subjektyviu savo sveikatos vertinimu Lyginant studentų informuotumą ir fizinį aktyvumą, pastebėtas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05). Teiginys Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus buvo vertinamas skirtingai tarp fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių studentų. Fiziškai aktyvūs studentai buvo dažniau informuoti (88,9 proc., n=48) nei fiziškai neaktyvūs respondentai (69,2 proc., p = 0,013). 38

10 lentelė. Atsakymų, vertinant teiginį Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus, sąsajos su informuotumu apie maisto papildus ir fiziniu aktyvumu Fiziškai aktyvūs studentai, Fiziškai neaktyvūs studentai, Reikšmingumas Informuoti 48 (88,9) 36 (69,2) χ² = 6,224, Neinformuoti 6 (11,1) 16 (30,8) p = 0,013 Tarp kitų informuotumo teiginių atsakymų ir fizinio aktyvumo nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų (p>0,05). Ieškant ryšio tarp fizinio aktyvumo ir maisto papildų vartojimo, galima pastebėti, jog nevartojantys maisto papildų yra šiek tiek dažniau fiziškai aktyvūs, nei vartojantys maisto papildus (atitinkamai 68,8 proc. ir 47,8 proc.), tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,122>0,05, χ² = 2,391). Ieškant ryšio tarp pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (11 lentelė). 11 lentelė. Studentų informuotumo apie maisto papildus ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo sąsajos Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Maisto papildai suteikia energijos Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 22 (48,9) 38 (65,5) 60 (58,3) Gera ir vidutiniška 23 (51,1) 20 (34,5) 43 (41,7) Žmonės gali palaikyti gerą sveikatą ir savijautą vartodami vitaminus ir mineralus didesniais negu rekomenduojama dienos norma kiekiais Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 36 (80,0) 41 (70,0) 77 (74,8) Gera ir vidutiniška 9 (20,0) 17 (29,3) 26 (25,2) Žmonės ilgiau gyventų, jeigu vartotų vitaminus / mineralus net ir tada, kai jų mityba subalansuota (visavertė) Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 20 (44,4) 20 (34,5) 40 (38,8) Gera ir vidutiniška 25 (55,6) 38 (65,5) 63 (61,2) Vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 26 (57,8) 32 (55,2) 58 (56,3) Gera ir vidutiniška 19 (42,2) 26 (44,8) 45 (43,7) Vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, o susirgus - gydo Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 10 (22,2) 16 (27,6) 26 (25,2) Gera ir vidutiniška 35 (77,8) 42 (72,4) 77 (74,8) χ² = 2,881, p = 0,09 χ² = 1,164 p = 0,281 χ² = 1,059 p = 0,304 χ² = 0,070 p = 0,791 χ² = 0,386, p = 0,534 39

11 lentelės tęsinys. Studentų informuotumo apie maisto papildus ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo sąsajos Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Sveikatos vertinimas Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 37 (82,2) 45 (77,6) 82 (79,6) Gera ir vidutiniška 8 (17,8) 13 (22,4) 21 (20,4) Vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 33 (73,3) 33 (56,9) 66 (64,1) Gera ir vidutiniška 12 (26,7) 25 (43,1) 37 (35,9) Vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 15 (33,3) 19 (32,8) 34 (33,0) Gera ir vidutiniška 30 (66,7) 39 (67,2) 69 (67,0) Vartojant per mažai vitaminų ir mineralų galima susirgti onkologinėmis ligomis (vėžiu) Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 10 (22,2) 13 (22,4) 23 (22,3) Gera ir vidutiniška 35 (77,8) 45 (77,6) 80 (77,7) Vitaminai ir mineralai gali apsaugoti nuo odos ligų Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 34 (75,6) 41 (70,7) 75 (72,8) Gera ir vidutiniška 11 (24,4) 17 (29,3) 28 (27,2) Vitaminai ir mineralai gali gydyti odos ligas (pvz., spuogus) Informuoti, Neinformuoti, Iš viso, Puiki ir gana gera 6 (13,3) 7 (12,1) 13 (12,6) Gera ir vidutiniška 39 (86,7) 51 (87,9) 90 (87,4) χ² = 0,336 p = 0,562 χ² = 2,974, p = 0,085 χ² = 0,004, p = 0,951 χ² = 0,001, p = 0,982 χ² = 0,303, p = 0,582 χ² = 0,037, p = 0,848 Sąsajų tarp maisto papildų vartojimo ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo nenustatyta (p = 0,415>0,05, χ² = 0,664) (12 lentelė). 12 lentelė. Maisto papildų vartojimo ir savo sveikatos vertinimo sąsajos Sveikatos vertinimas Maisto papildų vartojimas Vartoja maisto papildus, Nevartoja maisto papildų, Iš viso, Puiki ir gana gera 37 (82,2) 51 (87,9) 88 (85,4) χ² = 0,664 Gera ir vidutiniška 8 (17,8) 7 (12,1) 15 (14,6) p = 0,415 40

Išanalizavus tyrimo duomenis, galima teigti, kad vartojantys maisto papildus savo sveikatą vertina taip pat, kaip ir nevartojantys maisto papildų. 2010 m. Stuko ir kitų atliktame tyrime taip pat konstatuota, jog tarp subjektyvios savo sveikatos vertinimo bei papildų vartojimo statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (p = 0,257) [12]. Apibendrinimas. Išnalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad maisto papildus per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 84,9 proc. LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų. Jie nėra pakankamai informuoti apie maisto papildų poveikį organizmui. Dažniausiai vartojami elementai, randami maisto papilduose, yra vitaminas C (81,1 proc), vitaminas D (72,2 proc.), magnis (60 proc.), vitaminas B12 (51,1 proc.). Studentus vartoti maisto papildus dažniausiai paskatina šeimos gydytojas, šeimos nariai arba vaistininkas. Dažniausios maisto papildų pasirinkimo priežastys - noras sustiprinti imunitetą, atsparumą ligoms, noras pagerinti savijautą bei siekis pagerinti išvaizdą. Studentai, rinkdamiesi maisto papildus, atsižvelgia tiek į jų naudingumą žmogaus sveikatai, tiek į kainą. Daugiausia studentų savo būklę vertina kaip gerą arba gana gerą. Didesnė dalis studentų yra fiziškai aktyvūs, rūkančių yra beveik penktadalis, vartojančių alkoholinius gėrimus - dauguma. Maisto papildų vartojimas nepriklauso nuo to, kaip studentai vertina savo sveikatą. Tarp informuotumo apie maisto papildus ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajų nenustatyta. 41

12. IŠVADOS 1. Maisto papildus vartojo daugiau nei trys ketvirtadaliai pirmo kurso studentų. Dažniausiai vartojami maisto papildai - vitaminas C, vitaminas D, magnis, vitaminas B12. Maisto papildus dažniau vartoja jaunesni studentai. Dažniausiai vartoti maisto papildus pataria šeimos gydytojas, šeimos nariai arba vaistininkas. Studentai, rinkdamiesi maisto papildus, dažniausiai atsižvelgia į jų kainą ir į naudingumą savo sveikatai. Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys - noras sustiprinti imunitetą, atsparumą ligoms, pagerinti savijautą bei siekis pagerinti išvaizdą. Studentai nėra pakankamai informuoti apie kai kuriuos maisto papildų poveikius organizmui ar poveikių nebuvimą. Vartojantys maisto papildus statistiškai reikšmingai dažniau yra informuoti, nei nevartojantys. Gyvenantys su partneriu(-e) studentai yra geriau informuoti apie maisto papildus, nei studentai, gyvenantys vieni. 2. Didesnė dalis studentų subjektyvią savo sveikatos būklę vertina kaip gerą arba gana gerą. Vartojantys maisto papildus savo sveikatą vertina taip pat, kaip ir nevartojantys maisto papildų. Daugiau nei pusė studentų alkoholinius gėrimus vartoja retkarčiais, trčdalis alkoholinius gėrimus vartoja dažnai, tačiau sąsajų su savo sveikatos subjektyviu vertinimu nenustatyta. Sąsajų tarp maisto papildų vartojimo ir alkoholinių gėrimų vartojimo nenustatyta. Beveik penktadalis studentų vartoja tabako gaminius (rūko). Fiziškai aktyvūs studentai apie maisto papildų (vitaminų) reikšmę sveikatai yra labiau informuoti nei fiziškai neaktyvūs studentai. 3. Tarp pirmo kurso studentų informuotumo apie maisto papildus ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp maisto papildų vartojimo ypatumų ir studentų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo nenustatyta. Hipotezė, kad maisto papildų vartojimas priklauso nuo to, kaip studentai vertina savo sveikatą, atmesta. 42

13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS Atsižvelgiant į tai, jog maisto papildų vartojimas labai plačiai paplitęs tarp LSMU Medicinos akademijos N fakulteto pirmo kurso studentų, rekomenduojama: 1. Šeimos gydytojams: vizitų metu studentus informuoti apie maisto papildų vartojimo tikslą ir apie nepageidaujamus poveikius. 2. Vaistininkams: suteikti visą reikiamą informaciją ir skatinti racionalų maisto papildų vartojimą. 3. Visuomenės sveikatos specialistams: siekiant, kad maisto papildai būtų vartojami racionaliai, reikėtų plėsti akademinio jaunimo ir visuomenės žinias. Tam galima pasitelkti platesnes informavimo priemones, informaciją skleisti televizijoje, per radiją, internetu arba rengti paskaitas šia tema vyresnių klasių mokiniams, studentams. Visuomenės informavimo projektais reiktų pabrėžti, kad maisto papildai nevartojami kaip maistas. Taip pat tikslinga informuoti apie neigiamas neracionalaus maisto papildų vartojimo pasekmes. 4. Universiteto dėstytojams: Medicinos studentus reikėtų geriau informuoti apie racionalaus maisto papildų sudedamąsias dalis, jų poveikį organizmui, maisto papildų neveiksmingumą gydant ligas bei visavertės mitybos svarbą sveikai gyvensenai. 43

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: Maisto papildai. [Internetas]. [atnaujinta 2019-12-30; žiūrėta 2020-02-03]. Prieinama per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatosprieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/maisto-papildai. 2. VMVT: Ką žinome apie transriebalus? [Internetas]. [atnaujinta 2016-02-05; žiūrėta 2020-04-20]. Prieinama per: https://vmvt.lt/naujienos/ka-zinome-apie-transriebalus. 3. WHO/Europe: A healthy lifestyle [Internetas]. [žiūrėta 2020 kovas]. Prieinama per: http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/a-healthy-lifestyle. 4. WHO: Physical activity [Internetas]. 2018 [žiūrėta 2020 balandis]. Prieinama per: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity. 5. Kamimura D, Cain LR, Mentz RJ, White WB, Blaha MJ, DeFilippis AP, et al. Cigarette Smoking and Incident Heart Failure: Insights From the Jackson Heart Study. Circulation. 2018;137(24):2572-2582. 6. Finaret AB, Masters WA. Beyond Calories: The New Economics of Nutrition. Annu Rev Resour Econ. 2019;11:237-259. 7. Barzda A, Barkevičiūtė R, Baltušytė I, Stukas R, Bartkevičiūtė S. Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata. 2016;1(72):91-92. 8. Stukas R, Arlauskas R, Butikis M, Dobrovolskij V. Maisto papildų vartojimo ypatumai 2019 m. Lietuvoje. Visuomenės sveikata. 2019;4(87):75-79. 9. Zion Market Research: Dietary Supplements Market To Register Humungous Growth, Revenue To Surge To US$ 220.3 Bn By 2022. [Internetas]. [atnaujinta 2018-09-06; žiūrėta 2020-03-12]. Prieinama per: https://www.zionmarketresearch.com/news/dietary-supplements-market. 10. Hemilä H, Chalker E. Vitamin C for preventing and treating the common cold (Review). Cochrane Database Syst. Rev. 2013;(1). 11. Bucher A, White N. Vitamin C in the Prevention and Treatment of the Common Cold. Am J Lifestyle Med. 2016;10(3):181-183. 12. Stukas R, Voicechovskaja I. Maisto papildų vartojimas tarp studentų medikų ir jų požiūris į maisto papildus. Visuomenės sveikata. 2010;1(48):67-74. 13. Budreikaitė A, Kontautienė V, Janušaitė G. Klaipėdos universiteto studentų požiūris į maisto papildų vartojimą. Sporto mokslas. 2017;4(90):46 53. 14. Li Y, Pan A, Wang D, Xiaoran L, Klodian D, Oscar HF, et al. Impact of Healthy Lifestyle Factors on Life Expectancies in the US Population. Circulation. 2018;138(4):345-355. 44

15. WHO/Europe: Benefits of a balanced diet [Internetas]. [žiūrėta 2020 kovas]. Prieinama per: http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/a-healthy-lifestyle/benefits-ofa-balanced-diet. 16. WHO: Healthy diet [Internetas]. 2018 spalis [žiūrėta 2020 balandis]. Prieinama per: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet. 17. Hilger J, Loerbroks A, Diehl K. Eating behaviour of university students in Germany: Dietary intake, barriers to healthy eating and changes in eating behaviour since the time of matriculation. Appetite. 2017 Feb;109(1):100-107. 18. Proškuvienė R, Česnavičienė J. Pedagogines studijas pasirinkusių jaunuolių mitybos ypatumai. Visuomenės sveikata. 2015;1(68):68-77. 19. Bennasar-Veny M, Yañez AM, Pericas J, Ballester L, Fernandez-Dominguez JC, Tauler P, et al. Cluster Analysis of Health-Related Lifestyles in University Students. Int J Environ Res Public Health. 2020;17(5): 1776. 20. Senikienė Ž, Lukoševičius A, Jurkštienė V, Šimonienė-Kazlauskienė G, Gintilienė M. Studentų mitybos įpročių analizė. Sveikatos mokslai. 2016;26(6):65-71. 21. Strukčinskienė B, Griškonis S, Strukčinskaitė V. Vakarų Lietuvos jaunimo gyvensenos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2013;23(1):21-25. 22. Kardelis K, Kardelienė L. Pirmo kurso studentų fizinė gerovė: sąsaja tarp fizinio aktyvumo ir mitybos. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2013;4(1):172-177. 23. Voitonis E, Stukas R. Vilniaus universiteto studentų įpročio vartoti greitą maistą tyrimas. Visuomenės sveikata. 2012;4(59):96 102. 24. Strazdienė N, Strukčinskienė B, Griškonis S. Universiteto studentų mitybos įpročiai ir vartojamo maisto kokybė. 2018;28(7):25-29. 25. Rimantas S, Šilobritienė I, Dobrovolskij V. Vilniaus universiteto studentų faktinės mitybos vertinimas. 2011;21(7):91-96. 26. Grygiel-górniak B, Tomczak A, Krulikowska N, Przysławski J, Seraszek-jaros A, Kaczmarek E. Physical activity, nutritional status, and dietary habits of students of a medical university. Sport Sci Health. 2016;12:261-267. 27. Farhat G, Lees E, Macdonald-clarke C, Amirabdollahian F. Inadequacies of micronutrient intake in normal weight and overweight young adults aged 18-25 years: a cross-sectional study. Public Health. 2019 Feb;167:70-77. 28. Bergström M, Håkansson A, Blücher A, Andersson H. From carbohydrates to fat: Trends in food intake among Swedish nutrition students from 2002 to 2017. PLoS ONE. 2020;15(1): e0228200. 45

29. Malik MS, Qayyum W, Farooq A, Waqas A, Sukhera AB, Khalid MA, et al. Dietary Patterns, Exercise, and the Metabolic Syndrome Among Young People in Urban Pakistan (Lahore). Metab Syndr Relat Disord. 2020 Feb;18(1):56-64. 30. Stukas R, Dobrovolskij V, Žilinskienė R, Lukošiūtė I. Fiziškai aktyvių studentų maisto papildų vartojimo ypatumai. Sveikatos mokslai. 2012;22(2):61-66. 31. Dobrovolskij V, Stukas R. LIetuvos aukštųjų mokyklų studentų kūno masės indekso vertinimas. Sveikatos mokslai. 2015;25(3):26-29. 32. Norkus A, Alūzas R. Studentų sveikatos ugdymas Lietuvos aukštosiose mokyklose: galimybės ir problemos. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslo darbai. 2012;3(1):185-194. 33. Dobrovolskij V, Stukas R. Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų fizinio aktyvumo ypatumai. Visuomenės sveikata. 2015;priedas Nr. 1:22-29. 34. Dobrovolskij V, Stukas R. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai. Sveikatos mokslai. 2014;24(3):16-22. 35. Scott S, Muir C, Stead M, Fitzgerald, Kanerb E, Bradley J, et al. Exploring the links between unhealthy eating behaviour and heavy alcohol use in the social, emotional and cultural lives of young adults (aged 18-25): A qualitative research study. Appetite. 2020;144: 104449. 36. Mozaffarian D, Hao T, Rimm EB, Willett WC, Hu FB. Changes in diet and lifestyle and long-term weight gain in women and men. N Engl J Med. 2011;364(25):2392-404. 37. European Comission. Characteristics and perspectives of the market for food supplements containing substances other than vitamins and minerals [Internetas]. 2008 [žiūrėta 2020 balandis]. Prieinama per: https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/safety/docs/labelling_nutrition-supplements- 2008_2976_f_wd1_en.pdf. 38. VMVT: Maisto papildų notifikavimas. [Internetas]. [atnaujinta 2020-04-06; žiūrėta 2020-04-23]. Prieinama per: https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/maisto-papildai/maisto-papildunotifikavimas. 39. VMVT: Notifikuotų maisto papildų sąrašas [Internetas]. [žiūrėta 2020-04-23]. Prieinama per: http://www.vet.lt/maisto-papildai/. 40. LRS. V-432 Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 Maisto papildai" patvirtinimo [Internetas]. 2017 [žiūrėta 2020-03-24]. Prieinama per: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalact/lt/tad/tais.372719/asr. 41. VMVT: Maisto papildų ženklinimo atmintinė. [Internetas]. [atnaujinta 2019-10-28; žiūrėta 2020-04- 23]. Prieinama per: https://vmvt.lt/sites/default/files/maisto_papildu_zenklinimo_atmintine_2019-10- 28.pdf. 42. Harvard Health Publishing: Listing of vitamins. [Internetas]. [atnaujinta 2018-11-14; žiūrėta 2020-04- 46

29]. Prieinama per: https://www.health.harvard.edu/staying-healthy/listing_of_vitamins. 43. Valencik ML, Mastick CC. Metabolism and vitamins/minerals. In Janson LW, Tischler ME. The Big Picture: Medical Biochemistry. New York, NY: McGraw-Hill; 2012. 44. Bender DA. Micronutrients: Vitamins & Minerals. In Rodwell VW, Bender DA, Botham KM, Kennely PJ, Weil PA. Harper's Illustrated Biochemistry, 31e. New York, NY: McGraw-Hill; 2018. 45. WHO: Periconceptional folic acid supplementation to prevent neural tube defects. [Internetas]. [atnaujinta 2019-02-11 ; žiūrėta 2020-04-20]. Prieinama per: https://www.who.int/elena/titles/folate_periconceptional/en/. 46. Cyboran S, Strugała P, Włoch A, Oszmiański J, Kleszczyńska H. Concentrated green tea supplement: Biological activity and molecular mechanisms. Life Sciences. 2015;126:1-9. 47. Basu A, Sanchez K, Leyva MJ, Wu M, Betts NM, Aston CE, et al. Green Tea Supplementation Affects Body Weight, Lipids, and Lipid Peroxidation in Obese Subjects with Metabolic Syndrome. J Am Coll Nutr. 2010;29(1):31-40. 48. Lowe AW, Moseley RH. Covering the Cover. Gastroenterology. 2013;144(7):1327-1329. 49. Lee RT. Prostate Cancer. In Rakel D. Integrative Medicine, 4e.: Elsevier; 2017. 50. Chan M. Popular Herbs and Nutritional Supplements. In Kellerman RD. Conn's Current Therapy 2020.; 2020. 51. Katzung BG, Kruidering-Hall M, Trevor AJ. Dietary Supplements & Herbal Medications. In Katzung & Trevor's Pharmacology: Examination & Board Review, 12e. New York, NY: McGraw-Hill; 2018. 52. Protein and Amino Acids. In National Research Council (US) Subcommittee on the Tenth Edition of the Recommended Dietary Allowances. Washington (DC): National Academies Press (US); 1989. 53. Vernieri C, Nichetti F, Raimondi A, Pusceddu S, Platania M, Berrino F, et al. Diet and supplements in cancer prevention and treatment: Clinical evidences and future perspectives. Crit Rev Oncol Hematol. 2018;123:57-73. 54. Moyer VA. Vitamin, Mineral, and Multivitamin Supplements for the Primary Prevention of Cardiovascular Disease and Cancer: U.S. Preventive Services Task Force Recommendation Statement. Ann Intern Med. 2014;160(8):558-564. 55. Jonaitienė L, Ragaţinskienė O, Kizevičienė E, Daukšienė J. Augaliniai vaistiniai preparatai ir maisto papildai žmogaus sveikatai. Žmogaus ir gamtos sauga. 2015;1:116-119. 56. Pajor EM, Oenema A, Eggers SM, De vries H. Exploring beliefs about dietary supplement use: focus group discussions with Dutch adults. Public Health Nutr. 2017;20(15):2694-2705. 57. Giancoli AN. Supplements: A Guide to Safe, Effective Use. Today's Dietitian. 2018;20(2): 16. 47

58. SAM: Metodika. Antenatalinė priežiūra [Internetas]. 2014 [žiūrėta 2020 balandis]. Prieinama per: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/veiklos_sritys/programos_ir_projektai/sveicarijos_par ama/akuserines%20metodikos/antenataline%20prieziura.pdf. 59. NHS: The vegan diet [Internetas]. [žiūrėta 2020 balandis]. Prieinama per: https://www.nhs.uk/livewell/eat-well/the-vegan-diet/. 60. Karpavičienė J. Maisto papildų vartojimo ypatumai esant skirtingiems mitybos įpročiams ir sveikatos būklei [antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2016. 61. Elorinne AL, Alfthan G, Erlund I, Kivimäki H, Paju A, Salminen I, et al. Food and Nutrient Intake and Nutritional Status of Finnish Vegans and Non-Vegetarians. PLoS ONE. 2016;11(2): e0148235. 62. Kristensen NB, Madsen ML, Hansen TH, Allin KH, Hoppe C, Fagt S, et al. Intake of macro- and micronutrients in Danish vegans. Nutr J. 2015;14: 115. 63. Desbrow B, Slater G, Cox GR. Sports nutrition for the recreational athlete. Aust J Gen Pract. 2020;49(1-2):17-22. 64. Baranauskas M, Stukas R, Jablonskienė V, Abaravičius JA, Paškevičienė D, Tubelis L, et al. Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mitybos įpročius ir maisto papildų vartojimą skatinantys ir ribojantys veiksniai. Sporto mokslas. 2019;1(95):39-45. 65. U.S. FDA: Dietary Supplement Products & Ingredients [Internetas]. [žiūrėta 2020-04-13]. Prieinama per: https://www.fda.gov/food/dietary-supplements/dietary-supplement-products-ingredients. 66. Ramírez-Campillo R, González-Jurado JA, Martínez C, Nakamura FY, Peñailillo L, Meylan CM, et al. Effects of plyometric training and creatine supplementation on maximal-intensity exercise and endurance in female soccer players. J Sci Med Sport. 2016;19(8):682-7. 67. Filler K, Lyon D, Bennett J, McCain N, Elswick R, Lukkahatai N, et al. Association of Mitochondrial Dysfunction and Fatigue: A Review of the Literature. BBA Clin. 2014;1:12-23. 68. Gonzalez MJ, Miranda-Massari JR. Diet and Stress. Psychiatr Clin North Am. 2014;37(4):579-589. 69. Anglin RE, Samaan Z, Walter SD, Mcdonald SD. Vitamin D deficiency and depression in adults: systematic review and meta-analysis. Br J Psychiatry. 2013;202:100-7. 70. Maric D, Brkic S, Tomic S, Novakov Mikic A, Cebovic T, Turkulov V. Multivitamin mineral supplementation in patients with chronic fatigue syndrome. Med Sci Monit. 2014;20:47-53. 71. Ames BN. Prolonging healthy aging: Longevity vitamins and proteins. Proc Natl Acad Sci USA. 2018;115(43):10836-10844. 72. Walentowicz-Sadłecka M, Sadłecki P, Walentowicz P, Grabiec M. The role of vitamin D in the carcinogenesis of breast and ovarian cancer. Ginekol Pol. 2013;84(4):305-8. 48

73. Stewart TJ, Bazergy C. Hormonal and dietary factors in acne vulgaris versus controls. Dermatoendocrinol. 2018;10(1): e1442160. 74. Draelos ZD. An Oral Supplement and the Nutrition Skin Connection. J Clin Aesthet Dermatol. 2019 ;12(7):13 16. 75. Blumberg JB, Cena H, Barr SI, Biesalski HK, Dagach RU, Delaney B, et al. The Use of Multivitamin/Multimineral Supplements: A Modified Delphi Consensus Panel Report. Clin Ther. 2018;40(4):640-657. 76. Chen F, Du M, Blumberg JB, Chui KKH, Ruan M, Rogers G, et al. Association Among Dietary Supplement Use, Nutrient Intake, and Mortality Among U.S. Adults: A Cohort Study. Ann Intern Med. 2019;170(9):604-613. 77. NHS: Acne Treatment. [Internetas]. [atnaujinta 2019-07-12; žiūrėta 2020-02-20]. Prieinama per: https://www.nhs.uk/conditions/acne/treatment/. 78. Kriaučionienė V, Janina P, Jūratė K, Ramažauskienė V. Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto papildų vartojimas atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2007;11(12):814-817. 79. Bertin M, Touvier M, Dubuisson C, Dufour A, Havard S, Lafay L, et al. Dietary patterns of French adults: associations with demographic, socio-economic and behavioural factors. J Hum Nutr Diet. 2016;29(2):241-54. 80. Kamran A, Sharifirad G, Shafaeei Y, Mohebi S. Associations between Self-medication, Health Literacy, and Self-perceived Health Status: A Community-Based Study. Int J Prev Med. 2015;20(6): 66. 81. Begdache L, Kianmehr H, Heaney C. College Education on Dietary Supplements May Promote Responsible Use In Young Adults. J Diet Suppl. 2020;17(1):67-80. 82. Hoover J, Vatanparast H, Chess C, Daoud Y. Knowledge, Attitudes, and Usage Related to Dietary Supplements in a Group of Canadian Dental Students: A Pilot Study. Int J Clin Nutr Diet. 2017;3: 121. 83. Pocevičius A, Armonienė J, Gudžinskienė V. Fizinis aktyvumas kaip vienas sveikatą lemiančių veiksnių. Pedagogika. 2012;105:86-93. 84. Bulotaitė L, Zamalijeva O. Studentų rizikingo elgesio ir aštrių pojūčių siekio sąsajos. Psichologija. 2016;54:57-71. 85. Strazdienė N, Adaškevičienė E. Studentų sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas, jo raiška laisvalaikiu. Tiltai. 2012;61(4):93-104. 49

PRIEDAI Gerbiamas(a) studente, 1 PRIEDAS Ši anketa yra Jūsų bendraamžių turimų žinių apie maisto papildus bei požiūrio į jų vartojimą tyrimas. Jūsų kursas ir grupė dalyvauti šiame tyrime pasirinkta atsitiktinai. Prašome atvirai ir nuoširdžiai atsakyti į anketos klausimus, nes Jūsų nuomonė mums yra labai svarbi. Maisto papildais vadinamos maistinės medžiagos, skirtos kasdieniniam maisto racionui papildyti. Tai yra koncentruotų maistinių medžiagų, turinčių fiziologinį poveikį, šaltinis (vitaminai; mineralai; žoliniai/augaliniai preparatai; amino rūgštys; maistinės medžiagos, didinančios maisto sudedamųjų dalių suvartojimą ir kt.). Atidžiai perskaitykite klausimą ir pasistenkite jį kuo tiksliau atsakyti bei pareikšti savo nuomonę. Atsakymus pažymėkite langelyje arba įrašykite tinkamus atsakymus į taškeliais pažymėtas vietas. Ši anketa yra anoniminė, jos atsakymai bus analizuojami apibendrintai, o rezultatai naudojami tik mokslo tikslais. Anketinę apklausą vykdo LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto VI kurso studentė Monika Martusevičienė. Dėkojame už dalyvavimą šiame tyrime. Sėkmės! 1. Kokia Jūsų lytis? vyras moteris 2. Jūsų amžius? 18-20 21-25 > 25 3. Jūsų šeiminė padėtis: vedęs/ištekėjusi gyvenu su partneriu(-e) gyvenu vienas(-a) 4. Gyvenamoji vieta: studentų bendrabutis nuomojamas butas tėvų butas / namas Įvertinkite šiuos teiginius: 5. Maisto papildai suteikia energijos Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 6. Žmonės gali palaikyti gerą sveikatą ir savijautą vartodami vitaminus bei mineralus didesniais negu rekomenduojama dienos norma kiekiais Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 7. Žmonės ilgiau gyventų, jeigu vartotų vitaminus / mineralus net ir tada, kai jų mityba subalansuota (visavertė) Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 8. Vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti stresą Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 9. Vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, o susirgus - gydo Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 10. Vitaminų trūkumas gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimus 50

Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 11. Vartojant vitaminus ir mineralus atgaunamos jėgos (atsikratoma nuovargio) Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 12. Vartodami vitaminus brandaus amžiaus žmonės gali atitolinti senatvę Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 13. Vartojant per mažai vitaminų ir mineralų galima susirgti onkologinėmis ligomis (vėžiu) Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 14. Vitaminai ir mineralai gali apsaugoti nuo odos ligų Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 15. Vitaminai ir mineralai gali gydyti odos ligas (pvz., spuogus) Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 16. Įvertinkite šį teiginį: Per praėjusius 12 mėnesių aš dažnai vartojau maisto papildus (vitaminus, mineralines medžiagas) Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku (Pažymėjęs atsakymo variantą visiškai nesutinku, respondentas nukreipiamas į 24 klausimą) 17. Ką iš toliau išvardintų elementų vartojote per pastaruosius 12 mėnesių? Vitaminą A (retinolį) Vitaminą D (kalciferolį) Vitaminą E (tokoferolį) Vitaminą K (filochinoną) Vitaminą C (askorbo rūgštį) Vitaminą B1 (tiaminą) Vitaminą B2 (riboflaviną) Vitaminą B6 (piridoksiną) Vitaminą B3 (nikotino rūgštį) Vitaminą B5 (pantoteno rūgštį) Vitaminą B9 (folio rūgštį) Vitaminą B12 (kobalaminą) Kalcį Cinką Chromą Magnį Fluorą Varį Kalį Jodą Geležį Manganą Fosforą Seleną Žaliąją arbatą Likopeną Beta karotiną Kofermentą Q10 Amino rūgštis Kitus vitaminus, mineralus, kita (įrašykite)... 18. Kiek vidutiniškai per metus išleidžiate pinigų papildams nusipirkti? ( ). 19. Įvertinkite šį teiginį Man visada pakanka pinigų reikiamiems maisto papildams nusipirkti Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 20. Kas Jus paskatino vartoti maisto papildus? (galimi keli atsakymų variantai) Perskaityta informacija spaudoje Patarė vaistininkas Patarė šeimos gydytojas Matyta reklama per TV Per radiją girdėta reklama Patarė šeimos nariai Patarė draugai Kita (įrašykite)... 51

21. Įvertinkite šį teiginį Maisto papildus visada renkuosi tik pagal naudingumą žmogaus organizmui Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 22. Įvertinkite šį teiginį Rinkdamasis maisto papildus visada atsižvelgiu į jų kainą Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 23. Kodėl Jūs vartojate maisto papildus? Noriu sustiprinti imunitetą, atsparumą ligoms Siekiu išvengti lėtinių neinfekcinių ligų Dėl lėtinės ligos, kuria sergu/sirgau Dėl ūmaus peršalimo ligos, kuria sirgau Noriu pagerinti savijautą Todėl, kad vartoja dauguma draugų Siekiu pagerinti išvaizdą (plaukai, oda, kūno svoris ir kt.) Nuolat skaitau leidinius apie sveiką mitybą ir žinau jų teikiamą poveikį organizmui Kita (įrašykite)... 24. Įvertinkite šį teiginį Aš reguliariai kasdien mankštinuosi Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Abejoju Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku 25. Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėn. vartojote alkoholinius gėrimus? Kasdien Kartą per savaitę Kelis kartus per savaitę Kartą ar kelis per 12 mėn. Nevartoju (Pažymėjęs šį atsakymo variantą, respondentas nukreipiamas į 27 klausimą) 26. Jei vartojate alkoholinius gėrimus, pažymėkite, kokius (galimi keli atsakymai) Stipriuosius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį, viskį, konjaką ir kt.) Vyną Alų Sidrą Kita (įrašykite)... 27. Ar jūs dabartiniu metu rūkote? Taip Ne (Pažymėjęs šį atsakymo variantą, respondentas nukreipiamas į 29 klausimą) 28. Kiek cigarečių surūkote per dieną? Tik vieną 2-10 >10 Kita... 29. Dabartinė mano sveikatos būklė yra (pasirinkite vieną variantą) Puiki Gana gera Gera Vidutiniška Bloga Gana bloga 52

2 PRIEDAS Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo Nr. BEC-MF-319, išdavimo data 2020-04-23 saugomas LSMU Bioetikos centre (žr. Bioetikos centro paaiškinimą). 53