moksliniai tyrimai SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ FAKTINĖS MITYBOS TYRIMAS IR VERTINIMAS FOOD CONSUMPTION SURVEY IN ADULT LITHUANIAN POPULATION Albertas Ba

Transkriptas

1 SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ FAKTINĖS MITYBOS TYRIMAS IR VERTINIMAS FOOD CONSUMPTION SURVEY IN ADULT LITHUANIAN POPULATION Albertas Barzda 1, Roma Bartkevičiūtė 1,3, Jonas Algis Abaravičius 2, Rimantas Stukas 3, Rima Šatkutė 1 1 Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinis aplinkos sveikatos centras 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra 3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas 1 State Environment Health Center Ministry of Health 2 Medical Faculty of Vilnius University, Department of Physiology, Biochemistry and Laboratory Medicine 2 Medical Faculty of Vilnius University, Public Health Institute SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: mityba, paros maisto davinys, energija ir maistinės medžiagos. Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų faktinę mitybą 2007 metais. Medžiaga ir metodai m. Respublikinis mitybos centras (nuo 2008 m. spalio 1 d. Valstybinis aplinkos sveikatos centras) vykdė Lietuvos suaugusių gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimą, kuriam atsitiktinę 3000 Lietuvos m. gyventojų imtį, reprezentuojančią visas Lietuvos apskritis, proporcingai gyventojų skaičiui kiekvienoje apskrityje sudarė Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsako dažnis 64,5 proc. (ištirta 1936 respondentų: 1087 moterų ir 849 vyrų faktinė mityba). Gyventojų faktinės mitybos tyrimai buvo atlikti pagal 24 valandų apklausos metodiką, naudojantis mitybos tyrimų atlasu, užrašant duomenis apie maisto produktus, suvartotus per praėjusią parą. Tiriamųjų apklausą atliko Respublikiniame mitybos centre specialiai mokyti apskričių visuomenės sveikatos centrų gydytojų padėjėjai. Vidutinio maisto davinio maistinės ir energinės vertės duomenys buvo apskaičiuoti Slovakijos mitybos instituto ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos specialistų sukurta kompiuterine programa, naudojant slovakų maisto cheminės sudėties duomenų bazes, papildytas lietuviškų maisto produktų ir patiekalų chemine sudėtimi bei jų energine verte. Rezultatai. Tirti respondentai daugiau negu rekomenduojama vartojo riebalinės kilmės kalorijų (vyrai 44,9 proc. maisto davinio energinės vertės, moterys 41,9 proc.), sočiųjų riebalų rūgščių (vyrai 13,5 proc., moterys 12,9 proc.) ir baltymų (vyrai 16,5 proc., moterys 16,7 proc.), tačiau nepakankamai angliavandenių (vyrai 38,9 proc., moterys 42,9 proc.), kai kurių vitaminų ir mineralų. Išvados. Suaugusių Lietuvos Respublikos gyventojų mityba nesubalansuota: vartojama per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat cholesterolio, cukraus. Moterys nepakankamai vartojo vitaminų D, B 1, PP, B 12, vyrai vitamino, B 12. Tiek moterys, tiek vyrai vartojo per daug natrio, tačiau nepakankamai kalcio, jodo. Pažymėtina, kad moterys mažiau negu rekomenduojama vartojo magnio, geležies ir cinko. Lyginant Lietuvos ir Belgijos gyventojų faktinės mitybos tyrimų rezultatus nustatyta, kad Lietuvos gyventojų vidutinio maisto davinio energinė vertė iš esmės nesiskyrė nuo Belgijos gyventojų davinio energinės vertės, tačiau skyrėsi energinių maisto medžiagų suvartojimo rodikliai: belgai mažiau negu lietuviai vartojo riebalinės kilmės kalorijų, tačiau daugiau angliavandenių kilmės kalorijų, ypač daug vartojo cukraus. ABSTRACT Key words: nutrition, daily food consumption, energy and nutrients. Objective. The aim of the food consumption survey among adult Lithuanian population was to provide the detailed information on food consumption patterns of the population in Methods. The survey was conducted among representatives of national sample of adults (aged 19 65) population in Lithuania, sample size was The response rate was 64,5 %. Interviews with participants included a 24 hour recall of dietary intake. Results. The high intakes of fat (44,9 % of energy for men and 41,9 % for women), as well as of saturated fatty acids (13,5 % of energy for men and 12,9 % for women) and proteins (16,5 % of energy for men and 16,7 % for women) were detected. The insufficient quantity of carbohydrates was stated (38,9 % of energy for men and 42,9 % for women), as well as the insufficient quantities of some dietary vitamins and minerals were detected. Conclusions. General information concerning the macronutrient intakes suggests that there is actual need for a shift between Jonas Algis Abaravičius VU Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius algis.abaravicius@mf.vu.lt teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) p. Copyright 2009 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. 53

2 a different sources of energy intake, particularly from fat and saturated fatty acids to carbohydrates. The insufficient quantities of some vitamins, especially for women, were detected. In comparison with Belgian Dietary survey, in recent Lithuanian dietary survey significant differences in macronutrients intakes are not detected except intakes due to fats and carbohydrates. ĮVADAS Siekiant integruotai ir visapusiškai įvertinti galimą faktinės mitybos poveikį žmonių sveikatai ir numatyti efektyvius problemų sprendimo būdus, tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse vadovaujamasi tarptautiniais įsipareigojimais ir tarptautinių dokumentų nuostatomis. Svarbesni iš jų yra Europos Bendrijos Komisijos dokumentai baltosios knygos Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms problemoms spręsti [1] ir Kartu sveikatos labui, m. Europos Sąjungos strateginis požiūris [2]. Neabejojama, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių (RR) ir cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa, dislipidemija yra svarbūs kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų, sudarančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, rizikos veiksniai [3 7]. Manoma, kad gyventojų suvartojamo maisto davinio sudėtis turi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje, ypač RR sudėtis ir jų suvartojami kiekiai. Nustatyta, kad sočiosios RR, esančios maisto davinyje, padidina tiek bendrojo, tiek mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, tuo tarpu omega-3 šeimos polinesočiosios RR cholesterolio kiekį kraujo serume sumažina [8]. Taigi gausus sočiųjų RR vartojimas gali būti vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių, o mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti dislipoproteinemijų ir lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su mityba [9, 10]. Literatūros duomenimis, nustatytas ryšys ir tarp kai kurių antioksidacinių vitaminų (pavyzdžiui, vit. E, C, β-karotenų) trūkumo maisto daviniuose ir padidėjusios rizikos susirgti ŠKL bei vėžiu [11 13]. Manoma, kad mažo tankio lipoproteinų, pernešančių cholesterolį su krauju, oksidacija taip pat gali būti vienas ŠKL ir vėžio rizikos veiksnių [14 16]. Europos Sąjungos mokslinio projekto HEM ( Atotrūkio mažinimas. Priešlaikinio mirtingumo mažinimas. Atspirties taškas sveikatos būklės stebėsenai po Europos Sąjungos išplėtimo ) duomenimis, nuo 1988 m. iki 1993 m metų vyrų mirtingumas nuo ŠKL padidėjo nuo maždaug 250 mirčių iki apytiksliai 375 mirčių gyventojų. Po kelerių metų mirtingumo rodiklis vėl sumažėjo iki maždaug 250 mirčių gyventojų, o nuo 1997 m. jis išliko nepakitęs [17]. Pagal standartizuotus mirtingumo rodiklius 2006 m. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo ŠKL buvo gana didelis ir sudarė net 54,3 proc. visų mirties atvejų [18]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras, spręsdamas aktualius gyventojų mitybos ir sveikatos klausimus ir atsižvelgdamas į tai, jog tinkamų maisto produktų gamyba ir vartojimas gali sumažinti lėtinių neinfekcinių ir ūmių infekcinių su maistu perduodamų ligų plitimą, skatindamas pakankamą aplinkos apsaugą, inicijavo antrojo PSO Maisto ir mitybos veiksmų plano rengimo rekomendacijas Europos Sąjungos šalims, taip pat ir Lietuvai [19]. Todėl, įgyvendinant Valstybinės maisto ir mitybos strategijos priemonių plano nuostatas, susijusias su žmonių mityba ir sveikata [20], ir antrojo PSO Maisto ir mitybos veiksmų plano rekomendacijas Europos Sąjungos šalims [19] mūsų darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų faktinę mitybą 2007 metais. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI 2007 m. Respublikinis mitybos centras (nuo 2008 m. spalio 1 d. Valstybinis aplinkos sveikatos centras) vykdė Lietuvos suaugusių gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimą, kuriam atsitiktinę 3000 Lietuvos m. gyventojų imtį, reprezentuojančią visas Lietuvos apskritis, proporcingai gyventojų skaičiui kiekvienoje apskrityje sudarė Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsako dažnis 64,5 proc. (ištirta 1936 respondentų: 1087 moterų ir 849 vyrų faktinė mityba). Gyventojų faktinės mitybos tyrimai buvo atlikti pagal 24 valandų apklausos metodiką, naudojantis mitybos tyrimų atlasu [21], užrašant duomenis apie maisto produktus, suvartotus per praėjusią parą [22]. Tiriamųjų apklausą atliko Respublikiniame mitybos centre specialiai mokyti apskričių visuomenės sveikatos centrų specialistai. Vidutinio paros maisto davinio maistinės ir energinės vertės duomenys buvo apskaičiuoti Slovakijos mitybos instituto ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos specialistų sukurta kompiuterine programa ALIMENTA (4.2 versija), naudojant slovakų maisto cheminės sudėties duomenų bazes, papildytas lietuviškų maisto produktų ir patiekalų chemine sudėtimi ir jų energine verte [23 25]. TYRIMŲ REZULTATAI Energinių maistinių medžiagų teikiama energinės vertės dalis (proc.) respondentų vidutiniame paros maisto davinyje (palyginti su PSO rekomendacijomis) pateikiama 1 paveiksle. Pažymėtina, kad didelę suvartojamų angliavandenių dalį sudarė monosacharidai ir disacharidai. Šių maistinių medžiagų teikiama vidutinio paros maisto davinio energinės vertės dalis vyrams sudarė 10,8 proc. viso davinio energinės 54 teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1)

3 2456 kcal 1766 kcal Angliavandeniai Riebalai Baltymai Vyrai Moterys PSO rekomendacija 1 pav. Energinių maistinių medžiagų teikiama energinės vertės dalis (proc.) respondentų vidutiniame paros maisto davinyje vertės, moterims 14 proc. (mediana atitinkamai buvo nustatyta 10 proc. ir 13,3 proc., standartinis nuokrypis (SN) atitinkamai, 5,6 proc. ir 6,6 proc.). Sočiųjų RR dalis respondentų vyrų vidutiniame maisto davinyje sudarė 13,5 proc. (mediana 12,9 proc., SN 7 proc.), mononesočiųjų RR 16,9 proc. (mediana 15,7 proc., SN 8 proc.), polinesočiųjų RR 8,9 proc. (mediana 7,7 proc., SN 5,4 proc.). Sočiųjų RR dalis respondenčių moterų vidutiniame maisto davinyje sudarė 12,9 proc. (mediana 11,9 proc., SN 7 proc.), mononesočiųjų RR 15,7 proc. (mediana 15,1 proc., SN 7,6 proc.), polinesočiųjų RR 8,7 proc. (mediana 7,6 proc., SN 5,4 proc.). Alkoholio kilmės kalorijos vyrų vidutiniame maisto 1 lentelė. Kai kurių maistinių medžiagų kiekiai respondentų vidutiniame paros maisto davinyje Rodiklis Vyrai Moterys Vidurkis Mediana SN Vidurkis Mediana SN Maistinės skaidulos (g) 20,9 18,6 12,4 15,6 13,5 9,9 Cholesterolis (mg) 477,9 423,0 264,7 318,8 270,0 209,1 Vitaminas A (mg RE*) 1,3 0,8 2,9 1,0 0,6 3,1 β karotinai (mg) 3,5 2,2 7,0 3,0 1,7 8,1 Vitaminas D (µg) 6,3 4,3 9,7 3,9 2,8 7,0 Vitaminas E (mg TE**) 16,8 14,1 11,1 12,3 10,4 8,1 Vitaminas B 1 (mg) 1,6 1,4 0,9 1,0 0,9 0,6 Vitaminas B 2 (mg) 1,7 1,5 0,9 1,3 1,2 0,8 Vitaminas PP (mg NE***) 19,1 17,4 11,1 13,0 11,0 8,1 Vitaminas B 6 (mg) 1,8 1,7 0,9 1,4 1,3 0,7 Folatai (µg FE) 343,5 268,0 357,6 237,9 195,4 230,5 Vitaminas B 12 (µg) 1,9 0,7 6,8 1,0 0,5 2,7 Vitaminas C (mg) 69,4 58,7 52,7 66,1 52,8 62,3 Natris (g) 4,3 4,0 2,3 2,8 2,6 1,5 Kalis (g) 3,3 3,0 1,4 2,5 2,4 1,0 Kalcis (mg) 812,3 739,2 445,8 673,9 634,0 337,7 Fosforas (mg) 1402,6 1304,1 602,9 1033,7 961,9 455,6 Magnis (mg) 352,7 325,6 155,2 262,8 243,8 112,8 Geležis (mg) 14,3 13,1 7,0 9,9 8,6 5,4 Cinkas (mg) 13,4 12,3 6,4 9,3 8,4 4,8 Jodas (µg) 67,3 50,0 66,8 48,0 37,1 48,2 Varis (mg) 1,8 1,7 1,1 1,4 1,3 1,1 Manganas (mg) 4,9 3,8 4,3 3,8 2,6 5,5 RE * retinolio ekvivalentas (1 RE=1 mg retinolio, arba 6 mg karotinų). TE ** α tokoferolio ekvivalentas (mg α tokoferolio + mg β tokoferolio x 0,5 + mg γ tokoferolio x 0,25 + mg α tokotrienolio x 0.33). NE *** niacino ekvivalentas (1 NE=1 mg niacino, arba 60 mg triptofano). teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) 55

4 davinyje sudarė 1,2 proc. (mediana 0,0 proc., SN 3,2 proc.), moterų 0,35 proc. (mediana 0,0 proc., SN 1,9 proc.). Kai kurių maistinių medžiagų kiekiai respondentų vidutiniame paros maisto davinyje pateikiami 1 lentelėje. REZULTATŲ APTARIMAS Aptariant respondentų paros maisto davinio energinę vertę nustatyta, kad vidutinis energijos kiekis, gautas su maistu (vidurkis ± SN) 2007 m., vyrams ir moterims sudarė atitinkamai 2456 ± 1031 kcal ir 1766 ± 725 kcal m. suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir gyvensenos tyrimų duomenimis, tiek vyrų, tiek moterų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė buvo ne daug didesnė ir sudarė atitinkamai 2606 ± 1028 kcal ir 1953 ± 832 kcal. [26]. FAO paskelbtų maisto balansų duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinis energijos kiekis, gautas su maistu, ankstesniais laikotarpiais vidutiniškai sudarė apie 3000 kcal [27]. Vertinant vidutinį riebalų suvartojimą nustatyta, kad riebalai 2007 m. tirtiems vyrams ir moterims teikė atitinkamai 44,9 ± 9,1 proc. ir 41,9 ± 9,5 proc. vidutinio paros maisto davinio energijos. Palyginti pastarųjų tyrimų duomenis su m. tyrimų duomenimis, riebalinės kilmės kalorijų teikiama dalis iš esmės nesiskyrė: m. riebalinės kilmės kalorijų tirti vyrai ir moterys vartojo tik truputį daugiau, atitinkamai 45,4 ± 12,2 proc. ir 42,6 ± 11,6 proc. [26]. Tačiau bet kuriuo atveju riebalinės kilmės kalorijos gyventojų paros maisto davinyje sudaro per didelę paros maisto davinio energinės vertės dalį. Pagal nacionalines rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas riebalinių kalorijų dalis gyventojų vidutiniame maisto davinyje turėtų sudaryti tik proc. [28], o pagal PSO rekomendacijas dar mažiau, tik proc. [4]. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos gyventojai 2007 m. daugiau negu rekomenduojama vartojo sočiųjų RR (vyrams ir moterims sočiosios RR teikė atitinkamai 13,5 ± 7 proc. ir 12,9 ± 7 proc. paros maisto davinio energijos, rekomenduojama <10 proc.), tačiau pakankamai polinesočiųjų RR (vyrams ir moterims polinesočiosios RR teikė atitinkamai 8,9 ± 5,4 proc. ir 8,7 ± 5,4 proc. paros maisto davinio energijos, rekomenduojama 6 10 proc.). Pažymėtina, kad Lietuvos gyventojai (ypač vyrai) suvartojo daugiau negu rekomenduojama cholesterolio (suvartota 478 ± 265 mg, rekomenduojama mažiau negu 300 mg). Neabejojama, kad riebalų perteklius ir ypač sočiųjų RR bei cholesterolio perteklius gyventojų maisto davinyje gali būti viena priežasčių, sąlygojančių lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su maistu ir mityba, atsiradimą [3 4, 8]. Analizuojant bendrą angliavandenių suvartojimą paaiškėjo, kad 2007 m. vidutiniame vyrų ir moterų paros maisto davinyje jų dalis sudarė atitinkamai 38,9 ± 9,3 proc. ir 42,9 ± 10,3 proc. davinio energinės vertės, o m. 39,4 ± 12,3 proc. ir 42,7 ± 12,8 proc. [26], t. y. mažiau negu rekomenduojama tiek pagal nacionalines rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas (pagal kurias angliavandenių kilmės kalorijos turėtų sudaryti proc. davinio energinės vertės) [28], tiek pagal PSO rekomendacijas (angliavandenių kilmės kalorijos turėtų sudaryti proc. davinio energinės vertės) [4]. Pažymėtina, kad cukrus (t. y. monosacharidai ir disacharidai), pastarojo faktinės mitybos ir gyvensenos tyrimo duomenimis, teikė ženklią paros maisto davinio energinės vertės dalį, ypač moterims (14 ± 6,6 proc.), kai rekomenduojama mažiau negu 10 proc. [4, 28]. Vertinant baltymų paros suvartojimą pažymėtina, kad vyrų vidutiniame paros maisto davinyje 2007 m. baltyminės kilmės kalorijos sudarė 16,5 ± 5,2 proc., moterų 16,7 ± 6,2 proc. davinio energinės vertės, t. y. nežymiai daugiau negu rekomenduojama (rekomenduojama proc. maisto davinio energinės vertės) [4, 28], o m. tyrimų duomenimis, baltyminės kilmės kalorijos vyrams ir moterims sudarė atitinkamai 13,5 ± 4 proc. ir 14,1 ± 4,3 proc. maisto davinio energinės vertės, t. y. atitiko tuo metu visuotinai rekomenduojamus suvartoti baltymų kiekius. Apibendrinus baltymų, riebalų ir angliavandenių paros suvartojimo tyrimų duomenis akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų mitybą reikia koreguoti. Racionalu pagrindinį energijos šaltinį (riebalus) pakeisti angliavandeniais, ypač sudėtiniais angliavandeniais ir maistinėmis skaidulomis, kurių pagrindiniai šaltiniai yra vaisiai ir daržovės. Šios nuostatos atsispindi ir Valstybinėje maisto ir mitybos strategijoje, jos įgyvendinimo priemonių plane [20] bei Lietuvos sveikatos programoje, kurios tikslas iki 2010 m. sumažinti energijos, gaunamos vartojant riebalus, dalį iki 30 proc. bei energijos, gaunamos iš sočių riebalų rūgščių, dalį iki 14 proc., siekiant, kad būtų geriau saugoma ir stiprinama Lietuvos gyventojų sveikata, nes sumažėtų su mityba susijusių ligų paplitimas [29]. Vertindami vitaminų suvartojimą galėtume teigti, kad daugumos vitaminų kiekiai vidutiniame respondentų paros maisto davinyje atitinka rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas suaugusiems Lietuvos gyventojams [28]. Tačiau nustatyta, kad respondentės vartoja mažiau negu rekomenduojama kai kurių vitaminų, būtent vitamino D (3,9 ± 7 µg, rekomenduojama 5 µg), vitamino B 1 (1 ± 0,6 mg, rekomenduojama 1,4 1,8 mg), vitamino PP (13 ± 8,1, rekomenduojama mg), folatų (237,9 ± 230,5 mg, rekomenduojama 300 mg), vitamino B 12 (1 ± 2,7 µg, rekomenduojama 3 µg). Pažymėtina, kad respondentai vyrai mažiau negu rekomenduojama vartoja vitamino B 12 (suvartota 1,9 ± 6,8 µg, rekomenduojama 3 µg). 56 teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1)

5 Aptariant mineralų paros suvartojimą nustatyta, kad tiek vyrai, tiek moterys per daug vartojo natrio (suvartota atitinkamai 4,3 ± 2,3 g ir 2,8 ± 1,5 g, rekomenduojama mažiau negu 2 g), tačiau nepakankamai kalcio (suvartota atitinkamai 812,3 ± 445,8 mg ir 673,9 ± 337,7 mg, rekomenduojama mg), jodo (suvartota atitinkamai 67,3 ± 66,8 µg ir 48 ± 48,2 µg, rekomenduojama 150 µg). Pažymėtina, kad moterys mažiau negu rekomenduojama vartoja magnio (262,8 ± 112,8 mg, rekomenduojama 300 mg), geležies (9,9 ± 5,4 mg, rekomenduojama 15 mg), cinko (9,3 ± 4,8 mg, rekomenduojama 12 mg). Palyginę 2007 m. suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo duomenis su 2004 m. suaugusių Belgijos gyventojų faktinės mitybos tyrimo duomenimis [30] matome, kad Lietuvos gyventojų vidutinio paros maisto davinio energinė vertė iš esmės nesiskyrė nuo Belgijos gyventojų davinio energinės vertės (belgų paros maisto davinio vidutinė energinė vertė vyrams ir moterims sudarė atitinkamai 2465 kcal ir 1648 kcal), tačiau skyrėsi energinių maisto medžiagų suvartojimo rodikliai. Belgai mažiau negu lietuviai vartojo riebalinės kilmės kalorijų (belgų vyrams ir moterims riebalai teikė atitinkamai 38,9 proc. ir 37 proc. maisto davinio energinės vertės) ir daugiau angliavandenių kilmės kalorijų (vyrams ir moterims angliavandeniai teikė atitinkamai 45 proc. ir 46,4 proc. maisto davinio energinės vertės). Būdinga, kad belgai, palyginti su lietuviais, itin daug vartojo cukraus net 19,3 proc. maisto davinio energinės vertės belgų vyrams ir 21,2 proc. maisto davinio energinės vertės belgų moterims teikė monosacharidai ir disacharidai. Baltymų suvartojimo rodikliai Lietuvoje ir Belgijoje iš esmės nesiskyrė. IŠVADOS Tirtų suaugusių Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota: vartojama per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat cholesterolio, cukraus. Moterys nepakankamai su maistu vartoja vitaminų D, B 1, PP, B 12, vyrai vitamino B 12. Tiek moterys, tiek vyrai su maistu per daug vartoja natrio, tačiau nepakankamai kalcio ir jodo. Pažymėtina, kad moterys mažiau negu rekomenduojama vartoja magnio, geležies ir cinko. Palyginus Lietuvos ir Belgijos gyventojų faktinės mitybos tyrimų rezultatus nustatyta, kad Lietuvos gyventojų vidutinio paros maisto davinio energinė vertė iš esmės nesiskyrė nuo Belgijos gyventojų davinio energinės vertės, tačiau skyrėsi energinių maisto medžiagų suvartojimo rodikliai: belgai mažiau negu lietuviai vartojo riebalinės kilmės kalorijų, tačiau daugiau angliavandenių kilmės kalorijų. Būdinga, kad belgai itin daug vartojo cukraus. Baltymų suvartojimo rodikliai Lietuvoje ir Belgijoje iš esmės nesiskyrė. LITERATŪRA 1. Europos Bendrijų Komisija. Baltoji knyga. Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti. Briuselis, KOM (2007) 279 galutinis. 2. Europos Bendrijų Komisija. Baltoji knyga. Kartu sveikatos labui, m. ES strateginis požiūris. Briuselis, KOM (2007) 630 galutinis. 3. Kristenson M, Zieden B, Kucinskiene Z, Elinder L, Bergdahl B, Elwing B et al. Antioxidant state and mortality from coronary heart disease in Lithuanian and Swedish men: concomitant cross sectional study of men aged 50. BMJ 1997 March; 314: World Health Organization. Diet, Nutrition and Prevention of Chronic Diseases. Report of a Joint WHO/FAO Expert Consultation: WHO Technical Report Series 916. Geneva; Tribble DL., Krauss RM. Atherosclerotic Cardiovascular Disease. In: Bowman BA, Russel RM, editors. Present Knowledge in Nutrition. 8 th ed. Washington: ILSI Press; 2001, Kim YI. Nutrition and Cancer. In: Bowman BA., Russel RM., editors. Present Knowledge in Nutrition. 8 th ed. Washington: ILSI Press; 2001, Galuska DA, Khan LK. Obesity: A Public Health Perspective. In: Bowman BA, Russel RM, editors. Present Knowledge in Nutrition. 8 th ed. Washington: ILSI Press; 2001, Cundiff DK, Lanou AJ, Nigg CR. Relation of Omega-3 Fatty Acid Intake to Other Dietary Factors Known to Reduce Coronary Heart Disease Risk. Am J Cardiol 2007; 99(9): Carluccio MA, Massaro M, Scoditti E, De Caterina R. Vasculoprotective Potential of Olive Oil Components. Mol Nutr Food Res 2007; 51(10): Aronis P, Antonopoulou S, Karantonis HC, Phenekos C, Tsoukatos DC. Effect of Fast-food Mediterranean-type Diet on Human Plasma Oxidation. J Med Food 2007; 10(3): McKechnie R, Rubenfire M, Mosca L. Antioxidant Nutrient Supplementation and Brachial Reactivity in Patients with Coronary Artery Disease. J Lab Clin Med 2002; 139(3): McQuillan BM, Hung J, Beilby JP, Nidorf M, Thompson PL. Antioxidant Vitamins and the Risk of Carotid Atherosclerosis. The Perth Carotid Ultrasound Disease Assessment Study (CU- DAS). J Am Coll Cardiol 2001; 38(7): Harris A, Devaraj S, Jialal I. Oxidative Stress, Alpha-tocopherol Therapy, and Atherosclerosis. Curr Atheroscler Rep 2002; 4(5): Kleeman R, Verschuren L, van Erk MJ, Nikolsky Y. et al. Atherosclerosis and Liver Inflammation Induced by Increased Dietary Cholesterol Intake: a Combined Transcriptomics and Metabolomics Analysis. Genome Biol 2007; 8(9): Gregor JI, Heukamp I, Kilian M, Kiewert C. et al. Does Enteral Nutrition of Dietary Polyunsaturated Fatty Acids Promote Oxidative Stress and Tumour Growth in Ductal Pancreatic Cancer? Experimental Trial in Syrian Hamster. Prostaglandins Leukot Essent Fatty Acids 2006; 74(1): Bidoli E, Talamini R, Bosetti C, Negri E. et al. Macronutrients, Fatty Acids, Cholesterol and Prostate Cancer Risk. Ann Oncol 2005; 16(1): Zatonski W, Manczuk M, Sulkowska U. Sveikatos būklės atotrūkio mažinimas Europos Sąjungoje. Trumpas šalies apibūdinimas: Lietuva. Europos Komisija, HEM projekto ataskaita. Warsaw, Mirtingumas pagal priežastis ir amžiaus grupes 2006 m. Lietuvos sveikatos statistika. Vilnius: Lietuvos sveikatos informacijos centras; txt (žr ). 19. WHO. Europe Regional Committee for Europe. Fifty-seven session (Belgrade, Serbia, September 2007). Proposed Second WHO European Action Plan for Food and Nutrition Policy // EUR/RC57/10 30 June 2007, No teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) 57

6 20. Valstybinė maisto ir mitybos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių metų planas. Žin., 2003, Nr Keshishian M, Andersen N. Livsmedelsverket. Upsala; Callmer E, Hagman U, Haraldsdottir J, Loken EB, Seppanen R, Trygg K. Proposal for the standardization of 24-hour recall and similar interview methods. Var Foda 1986; 38 (4): Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerija. LTSR duonos pramonės gaminių maistinė vertė. Vilnius: Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas; Sučilienė S, Abaravičius A, Kadziauskienė K, Barzda A, Bartkevičiūtė R, Kranauskas A ir kt. Maisto produktų sudėtis (metodiniai nurodymai gydytojams dietologams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams; mokomoji knyga visuomenės sveikatos ir medicinos programų studentams ir gydytojams rezidentams). Vilnius: D. Matiuko individuali įmonė; Barzda A, Olechnovič M, Bartkevičiūtė R, Abaravičius A, Stukas R, Viseckienė V. Patiekalų sudėtis, maistinė ir energinė vertė (metodiniai nurodymai gydytojams dietologams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams, maisto įmonių specialistams; mokomoji knyga visuomenės sveikatos, slaugos ir medicinos programų studentams ir gydytojams rezidentams). Vilnius: UAB Valdo leidykla, Pomerleau J, Mckee M, Robertson A, Vaask S, Pudule I, Grinberga D, Kadziauskiene K, Abaravicius A, Bartkeviciute R. Nutrition and Lifestyle in the Baltic Republics: Summary Report. European Centre on Health of Societies in Transistion & World Health Organization Regional Office for Europe. London: London School of Hygiene and Tropical Medicine; 2000, FAO Stat. Food and Agriculture Organization of the United Nations. aspx?pageid=502 (žr ). 28. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Žin., 1999, Nr Lietuvos sveikatos programa. Žin., 1998, Nr Debacker N, Temme L, Cox B, Huybrechts I, Van Oyen H. The Belgian Food Consumption Survey Scientific Institute of Public Health, Brussels, Belgium, 2007, 107. Gautas 2009 m. sausio 29 d., aprobuotas 2009 m. balandžio 7 d. Submitted January 29, 2009, accepted April 7, teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1)