Microsoft PowerPoint - Sveik_sist_fin_ir_pasl_priein_prezentacija_pataisyta

Transkriptas

1 Studija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams Studiją parengė UAB Sveikatos ekonomikos centras bendradarbiaujant su Etinių farmacijos kompanijų Atstovybių asociacija (EFA) 2006 m. rugpjūtis 1

2 TURINYS STUDIJOS TIKSLAS ŠALTINIAI DARBO METODIKA LIETUVOS IR ES ŠALIŲ DEMOGRAFINIAI BEI SVEIKATOS RODIKLIAI LIETUVOS IR ES ŠALIŲ PAGRINDINIAI EKONOMINIAI IR SOCIALINIAI RODIKLIAI LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS IŠTEKLIAI IR FUNKCIONAVIMAS LIETUVOS SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMAS Lietuvos visuomeninis sveikatos sistemos finansavimas Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas iš privačių šaltinių Lietuvos gyventojų vaistų vartojimas ir finansavimas LIETUVOS SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ IR PASIŪLYMAI 2

3 STUDIJOS TIKSLAS Pagrindinis šios studijos tikslas išanalizuoti ilgalaikės ir stabilios Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros užtikrinimo galimybes. 3

4 ŠALTINIAI EUROSTAT NEWS RELEASE, 48/ April Population projections Eurostat, 2006; Eurostat/U.S. Bureau of the Census IMS Health Lietuvos korupcijos žemėlapis m.; 2005 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto m. metinės vykdymo ataskaitos Lietuvos sveikatos informacijos centras LR Finansų Ministerija. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos metams. Projekcijos paskelbtos OECD 2000 Sveikatos sąskaitų metodika OECD Health Data, 2005 Oficialiai neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje tyrimas, Vilnius Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. SEB Vilniaus bankas Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Namų ūkių biudžetų m. tyrimų rezultatai. The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers ( ). Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238 Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos, Draudimas Lietuvoje, m. apžvalgos Valstybinė ligonių kasa WHO, European health for all database,

5 LIETUVOS IR ES ŠALIŲ DEMOGRAFINIAI BEI SVEIKATOS RODIKLIAI 5

6 ES šalių gyventojai: naujagimių skaičius 1000 gyventojų 2004 m ,0 12,0 11,9 11,9 11,3 11,1 10,7 10,6 10,4 10,4 10,4 9,7 9,7 9,6 9,6 9,4 9,3 8,9 8,9 8,8 8,6 5 4 Luxembourg United Kingdom Denmark Netherlands Cyprus Finland Spain EU members before May 2004 EU Portugal Estonia Malta Austria Czech Republic Greece EU members since May 2004 Poland Slovenia Lithuania Latvia Germany 1000 gyventojų WHO, European health for all database,

7 ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė metais, 2004 m ,5 79,6 79,5 79,5 79,4 79,4 79,4 79,4 79,1 79,0 79,0 78,6 77,3 76,0 75,0 74,6 72,3 72,1 71, Spain Luxembourg Cyprus Austria Malta EU members before May 2004 Netherlands Germany Greece United Kingdom Finland EU Slovenia Czech Republic Poland EU members since May 2004 Estonia Lithuania Latvia Metai WHO, European health for all database,

8 ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė (HALE) metais, 2002 m. 76,0 74,0 72,0 70,0 68,0 66,0 64,0 62,0 60,0 58,0 56,0 73,3 72,7 72,6 72,0 71,8 71,7 71,5 71,4 71,2 71,1 71,1 71,0 71,0 70,8 70,6 69,8 69,8 69,5 69,2 68,4 67,6 66,2 66,0 65,8 64,9 64,1 63,3 62,8 Sweden Italy Spain France Germany EU members before May 2004 Luxembourg Austria Netherlands Finland Belgium Greece Malta EU United Kingdom Denmark Ireland Slovenia Portugal Czech Republic Cyprus Slovakia EU members since May 2004 Poland Hungary Estonia Lithuania Latvia Metai 2000 m. Lietuvoje 60.8 m., ES vidurkis m., 2001 m. Lietuvoje 61.1 m., ES vidurkis m. WHO, European health for all database, 2006 (World Health Report 2004) 8

9 Gyventojų skaičiaus pagal amžiaus grupes Lietuvoje (procentais) kitimo tendencija Lietuvoje, m. (1) Metai Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes (proc. nuo visų gyventojų) 0-14 metų 17,7 17,1 14,9 14, ,1 14,7 13,9 13,4 13,3 13, metų 41,8 41,9 43,1 43,8 43, ,4 39,4 37, , metų 67,3 67, ,9 67,5 65,7 63,9 63,1 62,2 61,4 59,6 65+ metų 15 15,2 16,1 16,7 17,5 19,2 21, ,4 25,3 26,7 80+ metų 2,8 3 3,8 4,5 5 5,2 5,5 6,1 7,2 8,6 9,2 Gyventojų skaičius mln. 3,4 3,4 3,3 3,3 3,2 3,1 3, ,9 2,9 Pagal Eurostat duomenis 2004 m. bendras išlaikytinių skaičius Lietuvoje buvo 48,6 proc. Prognozuojamas išlaikytinių procentas Lietuvoje: 2025 m. 52,2 proc., 2050 m. 67,8 proc. (EUROSTAT NEWS RELEASE, 48/ April Population projections ) * - The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers ( ) Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238 9

10 Gyventojų skaičiaus pagal amžiaus grupes Lietuvoje (procentais) kitimo tendencija Lietuvoje, m. (2) 70,0 60,0 67,3 67,6 69,0 68,9 67,5 65,7 63,9 63,1 62,2 61,4 59,6 50,0 Procentai 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 43,1 43,8 43,2 41,8 41,9 42,0 40,4 39,4 37,9 36,0 34,6 26,7 24,4 25,3 23,0 21,4 17,7 17,1 19,2 16,1 16,7 17,5 15,0 15,2 15,0 15,1 14,7 14,9 14,5 13,9 13,4 13,3 13,7 8,6 9,2 2,8 3,0 3,8 4,5 5,0 5,2 5,5 6,1 7, metų metų metų 65+ metų 80+ metų * - The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers ( ) Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238 10

11 IŠVADOS Vidutinės gyvenimo trukmės Lietuvoje ilgėjimas, populiacijos senėjimas ir darbingo amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimas sąlygos išlaikytinių skaičiaus augimą ir visuomeninių išlaidų socialinėms išmokoms, pensijoms bei sveikatos priežiūrai ženklų augimą. Remiantis Eurostat prognoze*, išlaikytinių skaičius Lietuvoje 2025 m. gali siekti apie 52,2 proc., o 2050 m. - 67,8 proc. Tam, kad pagerinti susidariusią demografinę situaciją, būtinos kardinalios sveikatos politikos korekcijos ir investicijos į sveikatos sektorių, bei kitas, gyventojų sveikatai reikšmingą įtaką turinčias sritis. * - The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long-term care, education and unemployment transfers ( ). Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238 11

12 LIETUVOS IR ES ŠALIŲ PAGRINDINIAI EKONOMINIAI IR SOCIALINIAI RODIKLIAI 12

13 25,0% 20,0% 15,0% 10,0% 5,0% 0,0% ES šalys: BVP, kaip procentas nuo viso ES BVP, 2005 m. 19,3% 15,1% 14,7% 13,1% 9,2% 4,4% 4,1% 2,7% 2,3% 2,2% 2,0% 1,6% 1,6% 1,4% 1,4% 1,3% 1,2% 0,6% 0,4% 0,4% 0,2% 0,2% 0,2% 0,1% 0,1% Germany United Kingdom France Italy Spain Netherlands Poland Belgium Sweden Austria Greece Portugal Czech Republic Denmark Hungary Finland Ireland Slovakia Lithuania Slovenia Luxembourg Latvia Estonia Cyprus Malta Eurostat,

14 ES šalių ir Lietuvos BVP augimo PGS (perkamosios galios standartais) palyginimas (procentais, 1996 m. = 100 proc.) 240% 233% 220% 216% Procentai 200% 180% 160% 140% 120% 100% 121% 120% 110% 110% 105% 100% 106% 110% 132% 130% 117% 143% 125% 128% 132% 108% 116% 121% 183% 167% 154% 143% 200% 135% 136% 142% 173% 162% 153% 159% 153% 147% EU (10 new countries) EU (15 countries) Lithuania Eurostat,

15 LR Finansų Ministerijos Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos metams (1) PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI Makroekonominiai rodikliai 2005 Projekcijos ( ) BVP augimas /Realaus BVP augimas, proc. 7,5 7 5,8 5,8 5,3 Priskaičiuotas darbo užmokesčio augimas* / Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc. Priskaičiuotas darbo užmokestis* / Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt Nedarbas / Nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimo duomenimis). 12,2 8 8,1 8,9 8,8 1289, ,3 6,9 6 5,6 5,6 Vartojimo augimas / Realus augimas, proc. 9,4 8,6 5,9 5,7 5,4 Nominalaus BVP augimas, proc. 13,8 9,1 9 9,5 9,6 * - ketvirtiniai duomenys be individualiųįmonių LR Finansų Ministerija. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos metams. Projekcijos paskelbtos

16 LR Finansų Ministerijos Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos metams (2) 14,0 13,8 12,0 12,2 BVP augimas /Realaus BVP augimas, proc. Procenta 10,0 8,0 8,3 9,1 9,0 8,0 8,1 9,5 9,6 8,9 8,8 Nominalaus BVP augimas, proc. Priskaičiuotas darbo užmokesčio augimas, proc. 6,9 6,0 4,0 7,5 6,0 7,0 5,8 5,6 5,8 5,6 5, Nedarbas / Nedarbo lygis, proc (darbo jėgos tyrimo duomenimis). LR Finansų Ministerija. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos metams. Projekcijos paskelbtos

17 IŠVADOS Lietuvoje sukuriamo BVP procentas nuo viso ES BVP siekia 0,4 proc. ir yra toks pat, kaip Slovėnijos, tačiau pagal BVP dydį tenkantį vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) Lietuva yra viena iš paskutiniųjų tarp ES šalių. Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą: 2006 metais realus BVP augimas gali siekti 7 procentus, o metais 5,8 procento metais augimas sumažės iki 5,3 procento. Nominalaus BVP augimas 2006 m. gali siekti 9,1 proc., o m. laikotarpiu nuo 9 iki 9,6 proc. Darbo užmokestis Lietuvoje vienas iš mažiausių ES, tačiau priskaičiuotas darbo užmokesčio augimas* 2006 m. gali siekti 8 proc., 2007 m. 8,1 proc., o m. laikotarpiu nuo 8,8 iki 8,9 proc. Prognozuojamas nedarbo lygis 2009 m. turėtų sumažėti iki 5,6 proc. Numatomas spartus BVP ir priskaičiuoto darbo užmokesčio augimas bei nedarbo mažėjimas, sukuria prielaidas didesnį dėmesį skirti šalies gyventojų socialinėms ir sveikatinimo reikėms. LR Finansų Ministerija. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos metams. Projekcijos paskelbtos

18 SVEIKATOS SISTEMOS IŠTEKLIAI IR FUNKCIONAVIMAS 18

19 ES šalys: gydytojų skaičius gyventojų, 2004 m WHO, European health for all database, 2006; Sveikatos informacijos centras Greece Lithuania EU members before May 2004 Czech Republic EU Austria Germany France Portugal Hungary Spain Finland Slovakia Estonia Malta Latvia Denmark EU members since May 2004 Luxembourg Cyprus Ireland Gydytojų skaičius gyventojų Poland Slovenia

20 ES šalys: ligoninių lovų* skaičius gyventojų, 2003 m Germany Slovakia Czech Republic Lithuania Austria Hungary European Region Luxembourg Latvia EU members since May 2004 Belgium Estonia EU Cyprus Slovenia EU members before May 2004 France Italy Malta Denmark Portugal Ireland Finland Sweden Lovų skaičius gyventojų * - be slaugos ligoninių WHO, European health for all database, 2006; Sveikatos informacijos centras

21 Hospitalizacijų skaičius pagal atskiras susirgimų grupes Lietuvoje, kaip procentas palyginus su Vakarų Europos šalių vidurkiu, 2003 m. Infectious and parasitic diseases, 2003 Diseases of the circulatory system, 2003 Diseases of the respiratory system, % 198% 276% External causes, 2003 Diseases of the genito-urinary system, 2003 Diseases of the skin and subcutaneous tissue, 2003 All causes, 2003 Malignant neoplasms, 2003 Endocrine, nutritional and metabolic diseases, 2003 Diseases of the digestive system, 2003 Diseases of the nervous system, 2003 Diseases of the musculoskeletal system, % 141% 140% 136% 123% 122% 115% 114% 108% Diseases of the blood, % 0% 50% 100% 150% 200% 250% 300% Lyginta su šių OECD duomenų bazėje esančių šalių duomenimis: Airija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Suomija 2005, OECD Health data; Sveikatos informacijos centras

22 ES šalys: ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus skaičius tenkantis vienam gyventojui per metus, 2003 m. 14,0 12,0 13,0 12,4 12,2 10,0 8,0 9,5 8,9 6,0 4,0 2,0 7,3 6,7 6,4 6,3 6,1 6,0 5,2 4,2 3,7 0,0 2005, OECD Health Data; Sveikatos informacijos centras 3,2 Czech Republic Slovak Republic Hungary Spain United States Denmark Austria Lithuania Luxembourg Poland Australia United Kingdom Finland Portugal New Zealand

23 IŠVADOS Gydytojų ir ligoninių lovų tenkančių gyventojų rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių ES Hospitalizacijų skaičius Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu, viršija pastarąjį daugiau nei 30 proc., taip pat išlieka gana ilga vidutinė gydymosi trukmė ligoninėse Ligonių ambulatorinių konsultacijų skaičius pas gydytojus yra artimas ES šalių vidurkiui Įvertinant minėtus rodiklius, būtina toliau didinti efektyvaus ambulatorinio gydymo prieinamumą, kartu modernizuojant ir restruktūrizuojant ligoninių tinklą, siekiant efektyviau panaudoti žmogiškuosius ir materialinius sveikatos sektoriaus resursus 23

24 LIETUVOS SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMAS 24

25 Nacionalinės sveikatos sąskaitos. Sveikatinimo veiklos finansavimo šaltiniai Valstybės biudžetas Savivaldybių biudžetai Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) sistema Kiti (struktūriniai fondai, subsidijos, mokestinės lengvatos ir kt.) Namųūkiai (tiesioginiai ir neoficialūs mokėjimai) Papildomasis sveikatos draudimas, Kita (darbdavių išlaidos, labdara, užsienio pagalba ir kt.) Remiantis OECD 2000 Sveikatos sąskaitų metodika 25

26 Nacionalinės sveikatos sąskaitos. Visuomeninių ir privačių išlaidų sveikatinimo veiklai Lietuvoje suvestinė lentelė, mln. Lt Lietuvos visuomeninis sveikatos sistemos finansavimas 2004 m m. PSDF biudžeto išlaidos, mln. litų 2094,7 2453,9 Valstybės ir savivaldybių išlaidos sveikatinimo veikloms, mln. litų 346,7 427,8 Iš viso visuomeninių išlaidų, mln. litų 2441,3 2881,6 Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas iš privačių šaltinių 2004 m m. Namųūkių išlaidos, mln. litų 1108,2 1224,9 Darbdavių (įmonių) išlaidos sveikatos priežiūrai, mln. litų 73,0 74,5 Iš viso privačių išlaidų, mln. litų 1181,2 1299,3 Visos išlaidos sveikatos sistemai finansuoti, mln. litų 3622,6 4181,0 Visų išlaidų procentas nuo BVP 5,8% 5,9% Privačių išlaidų sveikatos sistemai finansuoti procentas 32,6% 31,1% VLK duomenys, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Sveikatos ekonomikos centro paskaičiavimai

27 ES šalys: visuomeninės ir privačios išlaidos sveikatinimo veiklai kaip procentas nuo BVP, 2003 m. 12,0 10,0 8,0 6,0 4,0 11,1 10,1 9,9 9,8 9,6 9,6 9,3 9,2 9,2 9,0 8,8 8,8 8,4 7,8 7,7 7,7 7,5 7,4 7,3 7,3 6,5 6,3 6,1 6,0 5,9 5,8 5,3 5,0 2,0 0,0 Germany France Greece Netherlands Belgium Portugal Malta EU members before May 2004 Sweden* Denmark EU Slovenia Italy Hungary* Spain United Kingdom* Austria Finland Czech Republic Ireland* EU members since May 2004 Cyprus Luxembourg* Poland* Slovakia Lithuania Estonia Latvia Procentai * m. duomenys WHO, European health for all database, 2006; Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

28 ES šalys: Visuomeninės ir privačios išlaidos sveikatinimo veiklai JAV doleriais, 2003 m Luxembourg Denmark Germany Sweden Netherlands France Belgium Ireland Finland Austria Italy Spain Greece Portugal Hungary Czech Republic Slovak Republic Poland Lithuania 2005, OECD Health Data; WHO, VLK duomenys; Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 28

29 Lietuvos visuomeninis sveikatos sistemos finansavimas 29

30 Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos visuomeninio finansavimo struktūra, 2005 m. 85% PSDF išlaidos sveikatinimo veikloms 15% Valstybės ir savivaldybių išlaidos sveikatinimo veikloms Valstybės ir savivaldybių išlaidos sveikatinimo veikloms įskaito: Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų išlaidas, valstybės investicinių ir struktūrinių fondų programų išlaidas, o taip pat Teismo medicinos instituto, Kauno medicinos universiteto, Vilniaus universiteto Imunologijos instituto, Lietuvos medicinos bibliotekos išlaidas. 30

31 Visuomeninės išlaidos sveikatinimo veiklai Lietuvoje, kaip procentas nuo BVP, m. 4,6% 4,4% Procentas nuo BVP 4,2% 4,0% 3,8% 4,42% 4,19% 4,05% 3,93% 3,91% 4,05% 4,30% 3,6% 2000 m m m m m m m.* * - planas VLK duomenys; Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

32 ES šalys: išlaidų sveikatinimo veiklai palyginimas, 2003 m. Procentas visuomeninių išlaidų nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai Slovak Republic 211 Lithuania Luxsembourg 248 Poland Czech Republic Finland Austria Apskritimo dydis parodo visuomenines išlaidas sveikatinimo veiklai JAV doleriais vienam gyventojui 495 Hungary Denmark Portugal Sweden Netherlands France 2263 Greece Procentas visų išlaidų sveikatos priežiūrai nuo BVP Germany , OECD Health Data, VLK duomenys Sveikatos ekonomikos centras, perskaičiuota pagal 2003 m. JAV dolerio/lito kursą.

33 Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamos ir išlaidos 33

34 Fondų iš kurių finansuojama Lietuvos sveikatinimo veikla pajamų kitimas (mln. Lt), m Nacionalinio biudžeto pajamų augimas % Milijonai litų * Valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos PSDF biudžeto pajamos SODROS biudžeto pajamų augimas % PSDF biudžeto pajamų augimas ,5 % VLK duomenys Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

35 PSDF biudžeto pajamų struktūra, 2005 m. 48% 18% 10% 24% Įmonių, įstaigų bei organizacijų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, privalomojo sveikatos draudimo įmokos Įmonių, įstaigų bei organizacijų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla atskaitymai iš gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai Kitos VLK duomenys

36 Valstybės biudžeto įmoka į PSDF vienam apdraustajam valstybės lėšomis (1) Valstybės biudžeto įmoka į PSDF vienam apdraustajam valstybės lėšomis ,2 304,4 Milijonai litų ,5 % 198 5,9 % 221,4 11,8 % 19,3 % 15,2 % Biudžeto įmoka už apdraustą valstybės lėšomis padidėjo iki Lt per metus apie 58,6 proc. gyventojų yra draudžiami valstybės lėšomis VLK duomenys

37 Valstybės biudžeto įmoka į PSDF vienam apdraustajam valstybės lėšomis (2) 16 straipsnis. Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 1. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, yra 35 procentai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų 2003 metų draudžiamųjų pajamų. Šis dydis pasiekiamas iki 2009 metų. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1901, , Žin., 2003, Nr ( ) LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMOĮSTATYMAS 1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: Nr. IX-1219, , Žin., 2002, Nr ( )

38 Valstybės biudžeto įmoka į PSDF vienam apdraustajam valstybės lėšomis (3) DRAUDŽIAMOSIOS PAJAMOS (LITAIS), TAIKOMOS DRAUDŽIAMŲJŲ PAJAMŲ KOEFICIENTUI NUO 1995 M. APSKAIČIUOTI (Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) Nuo 2003 m. liepos 1 d. vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekia 901 litą. 35 proc. nuo 2003 m. draudžiamųjų pajamų sudaro 315,35 lito Vidutinės draudžiamosios pajamos (litais), taikomos draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti 2005 m. sudarė 1037 litus, o nuo 2006 m. liepos 1 d litų

39 Vieno dirbančiojo įmokos ir Valstybės biudžeto įmokos į PSDF vienam apdraustajam valstybės lėšomis per metus palyginimas, m Litais Įmokos į PSDF tenkančios vienam dirbančiajam, litais Valstybės biudžeto įmoka į PSDF vienam apdraustajam valstybės lėšomis Ūkininkų ir kitų asmeninio ūkio naudotojų privalomojo sveikatos draudimo įmokos už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje ir asmenų, kurie moka už save 10 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmokos sudaro apie 0.09 proc. visų PSDF pajamų 2005 m. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VLK duomenys

40 PSDF pajamos ir išlaidos (mlrd. Lt), m. Iš viso pajamos (faktas) - 12,47 milijardo litų 2,50 2,61 2,00 2,08 2,24 Milijardai litų 1,50 1,00 1,81 1,84 1,89 1,79 1,85 1,89 1,96 2,11 2,51 0,50 0, Iš viso išlaidos (faktas, pateikta apmokėti) - 12,11 milijardo litų PSDF pajamos (faktas), mlrd Lt PSDF išlaidos (faktas), mlrd. Lt VLK duomenys

41 PSDF biudžeto išlaidų (kasos) struktūra, 2005 m. 67,6% 19,7% 0,2% 1,0% 3,6% 3,9% 1,0% 2,9% Išlaidos asm ens sveikatos priežiūros paslaugom s apm okėti Išlaidos vaistų ir m edicinos pagalbos priem onių įsigijim ui kom pensuoti Išlaidos m edicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydym ui kom pensuoti Išlaidos galūnėm s, sąnariam s ir organam s protezuoti, protezam s įsigyti ir kitom s centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos priemonių išlaidoms kompensuoti Išlaidos ortopedijos technikos priem onių įsigijim ui kom pensuoti Išlaidos sveikatos program om s finansuoti, iš jų: Privalom ąjį sveikatos draudim ą vykdančių institucijų veiklos išlaidos Kitos išlaidos VLK duomenys

42 ES šalys: visuomeninės einamosios išlaidos stacionariai sveikatos priežiūrai JAV doleriais vienam gyventojui, 2003 m Luxembourg Denmark France Germany Netherlands Finland JAV doleriai Spain Czech Republic Poland Lithuania ** -Įskaitant išlaidas stacionariai slaugai, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui 2005, OECD Health Data, 2003, VLK duomenys perskaičiuota pagal 2003 m JAV dolerio/lito kursą

43 ES šalys: visuomeninės einamosios išlaidos stacionariai sveikatos priežiūrai procentais nuo visų einamųjų visuomeninių sveikatos priežiūros išlaidų, 2003 m ,0 54,1 51,7 50,1 50,0 47,8 43,9 43,2 40,4 38,8 38,4 38,1 37,8 36,2 34, Denmark Italy France Finland Netherlands Lithuania Austria Poland Luxembourg Hungary* Sweden Germany Czech Republic Slovak Republic Spain * - Vengrija, 2002 m. ** -Įskaitant stacionarios slaugos, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas 2005, OECD Health Data, 2003, VLK duomenys

44 ES šalys: einamosios visuomeninės išlaidos ambulatorinei sveikatos priežiūrai JAV doleriais vienam gyventojui, 2003 m Sweden Luxembourg Denmark Germany Finland Italy France JAV doleriai Austria Netherlands Spain Czech Republic Poland Lithuania Slovak Republic -įskaitant GMP išlaidas 2005, OECD Health Data, 2003, VLK duomenys perskaičiuoti pagal 2003 m JAV dolerio/lito kursą

45 ES šalys: visuomeninės išlaidos ambulatorinei sveikatos priežiūrai procentais nuo visų einamųjų visuomeninių sveikatos priežiūros išlaidų, 2003 m. 45,0 40,0 42,4 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 28,5 27,1 25,6 23,6 23,0 22,5 20,4 19,8 16,5 15,4 14,5 13,2 12,8 12,0 5,0 0,0 Sweden Czech Republic Lithuania Spain Denmark Italy Finland Luxembourg Austria Germany France Poland Netherlands Slovak Republic Hungary* - Vengrija, , OECD Health Data; VLK duomenys

46 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros išlaidų santykis procentais su Vakarų Europos šalių asmens sveikatos priežiūros išlaidų vidurkiu, 2000 ir 2003 m. Stacionarios išlaidos, 2000 m. 12,2% Stacionarios išlaidos, 2003 m Am bulatorinės išlaidos, 2000 m. Am bulatorinės išlaidos, 2003 m 10,5% 10,9% 11,4% Išlaidos iš viso, 2000 m 11,7% Išlaidos iš viso, 2003 m 11,0% 5% 6% 7% 8% 9% 10% 11% 12% 13% Lyginta su šių OECD duomenų bazėje esančių šalių duomenimis: Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai, Danija, Suomija, Liuksemburgas 2005, OECD Health Data; Sveikatos informacijos centras SEC paskaičiavimai 46

47 PSDF Išlaidos kompensuojamiems vaistams (mln. Lt), m. Iš viso išlaidos (pateikta apmokėti) - 2,40 milijardo litų 500, , Milijonai litų 300,00 200, ,00 0, Iš viso išlaidos (kasinės) - 2,39 milijardo litų PSDF išlaidos vaistams kompensuoti, mln. Lt (pateikta apmokėjimui) PSDF išlaidos vaistams kompensuoti, mln. Lt (kasinės) VLK duomenys

48 PSDF išlaidos vaistams skirtiems ambulatoriniam gydymui kompensuoti Lietuvoje, kaip procentas nuo visų visuomeninių išlaidų sveikatos priežiūrai, m. 25,0% 20,0% 21,3% Procentai 15,0% 10,0% 16,0% 17,4% 17,1% 17,2% 16,8% 15,2% 5,0% 0,0% * IMS Health, 2005; VLK duomenys

49 ES šalys: išlaidos vaistų kompensavimui procentais nuo visuomeninių išlaidų sveikatos priežiūrai, 2003 m , ,6 23,1 22,6 18,6 18,4 17,5 17,1 14,4 13,9 13,1 11,2 10,5 10,2 9,7 0 * - Vengrijos duomenys 2002 m. 2005, OECD Health Data; VLK duomenys 5,8 Slovak Republic Hungary* Greece Spain Czech Republic France Poland Lithuania Italy Germany Ireland Finland Netherlands Sweden Luxembourg Procentas Denmark

50 PSDF išlaidos vaistams skirtiems ambulatoriniam gydymui kompensuoti Lietuvoje, Lt vienam statistiniam gyventojui pagal savivaldybes, 2005 m. (1) Anykščių r. sav. Šalčininkų r. sav. Birštonas Pagėgių sav. Alytaus r. sav. Lazdijų r. sav. Vilniaus r. sav. Rietavo sav. Trakų r. sav. Visaginas Ignalinos r. sav. Klaipėdos r. sav. Šiaulių r. sav. Kaišiadori ų r. sav. Šilalės r. sav. Skuodo r. sav. Joniškio r. sav. Neringa Kėdainių r. sav. Jonavos r. sav. Jurbarko r. sav. Varėnos r. sav. Kretingos r. sav. Kazlų Rūdos sav. Radvili škio r. sav. Pakruojo r. sav. Molėtų r. sav. Biržų r. sav. Kalvarij os sav. Pasvalio r. sav. VLK duomenys

51 PSDF išlaidos vaistams skirtiems ambulatoriniam gydymui kompensuoti Lietuvoje, Lt vienam statistiniam gyventojui pagal savivaldybes, 2005 m. (2) VLK duomenys Druskininkai Raseinių r. sav. Vilkaviškio r. sav. Šilutės r. sav. Švenčionių r. sav. Plungės r. sav. Zarasų r. sav. Marijampolė Elektrėnų sav. Mažeikių r. sav. Panevėžio r. sav. Kelmės r. sav. Šakių r. sav. Kupiškio r. sav. Telšių r. sav. Kauno r. sav. Vidurkis Prienų r. sav. Akmenės r. sav. Ukmergės r. sav. Širvintų r. sav. Tauragės r. sav. Rokiškio r. sav. Vilnius Klaipėda Utenos r. sav. Kau nas Alytu s Panevėžys Šiauliai Palanga

52 Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas iš privačių šaltinių 52

53 Privačių išlaidų sveikatos priežiūrai struktūra (suvestinė lentelė) Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas iš privačių šaltinių ,0 Namųūkių išlaidos* (pagal Statistikos departamento NŪ tyrimus), mln. Litų 1108,2 1224,9 Namųūkių išlaidos (pagal SEC paskaičiavimus), mln. Litų, tame tarpe: 1166,8 1333,1 Gyventojų išlaidos vaistams, mln. Litų 802,7 939,4 Neoficialūs mokėjimai, mln. Litų 103,4 108,4 Įmokos papildomajam, nel. atsitikimo ir ligos atvejui sveikatos draudimui, mln. Litų 22,4 23,3 Tiesioginiai mokėjimai už asmens sveikatos priežiūros paslaugas (tame tarpe odontologines ir reabilitacijos), mln. Litų 201,0 223,1 Išlaidos akiniams, protezams ir ortopedijos technikos priemoniųįsigijimui mln. Litų 37,4 38,9 Darbdavių (įmonių) išlaidos sveikatos priežiūrai, mln. Litų 73,0 74,5 Visos privačios išlaidos sveikatos sistemai finansuoti (NŪ išlaidos pagal Statistikos departamento duomenis), mln. Litų 1181,2 1299,4 Visos privačios išlaidos sveikatos sistemai finansuoti (pagal SEC paskaičiavimus), mln. Litų 1239,8 1407,6 * - Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Namųūkių biudžetų m. tyrimų rezultatai. 53

54 Namų ūkių išlaidų* struktūra, 2005 m. 76,7% Gyventojų išlaidos vaistams Neoficialūs mokėjimai 14,5% 8,9% Kitos išlaidos sveikatos paslaugoms ir prekėms * - Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Namųūkių biudžetų m. tyrimų rezultatai. 54

55 Lietuvos gyventojų vaistų vartojimas ir finansavimas 55

56 Vaistų pardavimai Lietuvoje vienam gyventojui palyginus su Vakarų Europos šalių vidurkiu, 2000 m. (%) Drugs for respiratory system Dermatologicals Drugs for alimentary tract metabolism Drugs for musculo-sceletal system Drugs for nervous system (incl. Psychiatry) Total Drugs for cardiovascular system Antiinfectivesfor systemic use Drugs for genitiurinary system, sex hormones 33,2% 30,2% 26,0% 24,1% 21,7% 19,9% 19,5% 17,6% 15,3% Systemic hormone preparates Drugs for blood & blood forming organs Antineoplastics and immunomodulators 4,8% 7,8% 7,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% NB. Western European average is calculated only for countries available in OECD data base. 2000, OECD Health Data; 2000, IMS Data

57 Išlaidų vaistams, skirtiems ambulatoriniam gydymui struktūra Lietuvoje, 2005 m. 46% 32% 14% 8% Vaistų kompensavimas iš PSDF Gyventojų priemokos už kompensuojamus vaistus Gyventojų išlaidos už kompensuojamus vaistus mokant pilną kainą Gyventojų išlaidos nekompensuojamiems vaistams Išlaidos kompensuojamiesiems vaistams mokant pilną kainą 2005 m. sudarė apie 188 milijonus litų. IMS Health, 2005; VLK duomenys

58 ES šalys: visuomeninės išlaidos vaistų kompensavimui procentais nuo visų išlaidų vaistams 2003 m ,2 83,1 82,7 76,8 74,8 74,1 73,5 70,2 69,5 67,2 62,5 57,4 53,7 49,2 49,1 40,5 33, Ireland Luxembourg Slovak Republic Czech Republic Germany Greece Spain Austria Sweden France Hungary* Netherlands Finland Denmark Italy Poland Lithuania 2005, OECD Health Data; VLK duomenys

59 ES šalys: visuomeninės išlaidos vaistų kompensavimui, vienam gyventojui JAV doleriais, m Lithuania France Ireland Greece Czech Republic Slovak Republic Poland 2005, OECD Health Data; VLK duomenys 59

60 Mažmeninės prekybos vaistais Lietuvoje struktūra ir kitimas m. Milijonai litų Pardavimai per vaistines 1014,3 960,5 1041,3 1187,8 1387,9 Pardavimai per vaistines, proc. nuo BVP Kompensuojami vaistai (mažmeninės kainos) Nekompensuojami vaistai (mažmeninės kainos) VLK išlaidos vaistų kompensavimui, (pateikta apmokėti, be centralizuotų pirkimų)* 2,1% 1,8% 1,8% 1,9% 2,0% 557,5 510,7 580,4 662,2 753,3 456,8 449,8 460,9 525,6 634,6 360,9 337,8 351,7 385,2 448,4 Gyventojų išlaidos įsigyjant vaistus Gyventojų išlaidos įsigyjant vaistus, procentas 653,4 622,7 689,6 802,7 939,4 64,4% 64,8% 66,2% 67,6% 67,7% 2005 m. priemokoms už kompensuojamus vaistus gyventojai išleido 117 mln. Litų. Išlaidos už kompensuojamus vaistus mokant pilną kainą siekė 187,9 mln. Litų. Viso gyventojų išlaidos už kompensuojamus vaistus 2005 m. siekė 304,9 milijonų litų, arba apie 22 proc. nuo visos per mažmeninę prekybą parduodamų vaistų apimties. IMS Health, 2005; VLK duomenys

61 Iš PSDF biudžeto kompensuojamųjų vaistų, skirtų ambulatoriniam gydymui receptų skaičiaus ir vidutinės recepto kainos pokytis, m Išrašyta receptų, mil. vnt. Vieno recepto vidutinė kaina, Lt VLK duomenys

62 Vidutinės kompensuojamųjų vaistų pakuotės kainos kitimas*, m. 55,0 Vidutinės kompensuojamųjų vaistų pakuotės kainos kitimas* 50,0 Kainų kontrolės pradžia Kaina 45,0 40,0 Kainos sumažintos iki ES vidurkio II-as kainų mažinimas 35, Metai * - Metodika: paimta 50 daugiausiai vartojamų vaistų pagal išlaidas ir iš jų atrinkti dažniausiai išrašomi kompensuojami vaistai pagal išlaidas, kurie kartojasi per visus keturis metus (22 vaistai) IMS Health,

63 Išlaidų vaistams Lietuvoje palyginimas su ES šalimis, 2003 m. Visuomeninės išlaidos vaistams, kaip procentas nuo visų išlaidų vaistams Luxsembourg Denmark Ireland Netherlands Apskritimo dydis parodo visuomenines išlaidas vaistams JAV doleriais vienam gyventojui Austria Czech Republic 0,4 0,9 1,4 1,9 2, Germany Italy Lithuania France Visos išlaidos vaistams, kaip procentas nuo BVP Slovak Republic 86 Hungary* Poland 115 * - Vengrijos pateikti 2002 m. duomenys 2005, OECD Health Data; Sveikatos ekonomikos centras

64 IŠVADOS (1) Visuomeninės išlaidos sveikatinimo veiklai vienam gyventojui Lietuvoje 2003 m. siekė apie 211 JAV dolerių ir buvo daugiau nei 17,5 karto mažesnės nei atitinkamos išlaidos Liuksemburge ir apie 3 kartus mažesnės nei Čekijos Respublikoje. Santykinai stabilus sveikatos priežiūrai skiriamų visuomeninių ir privačių išlaidų procentas nuo BVP, išsilaiko tik privačių išlaidų augimo dėka. Išlaidos asmens sveikatos priežiūrai, apmokamos PSDF lėšomis, Lietuvoje siekia tik apie 11 proc. nuo atitinkamų vidutinių visuomeninių išlaidų Vakarų Europos šalyse. Valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius dydis yra apribotas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostata įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, yra 35 procentai valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų 2003 metų draudžiamųjų pajamų. Tai yra, šis dydis negalės viršyti 315,35 lito, o 2006 m. jis jau siekė 304 litus. Nuo 2006 m. liepos 1 d. pradėjus įgyvendinti gyventojų pajamų mokesčių mažinimo politiką, atitinkamai mažės įplaukos į PSDF. Todėl visuomeninio sveikatos sektoriaus finansavimo augimas ženkliai sulėtės. 64

65 IŠVADOS (2) Remiantis namų ūkių tyrimų duomenimis, privačios išlaidos sveikatos priežiūrai nuo 1999 m. metų išaugo daugiau nei 89 proc. ir 2005 m. pasiekė 1 milijardą 225 milijonus litų. Procentiškai nuo visų namų ūkių išlaidų 1999 m. išlaidos sveikatai tesiekė 3,9 proc., o 2005 m. jau apie 5,2 proc. Didžiąją šių išlaidų dalį sudaro išlaidos vaistams m. jos išaugo iki 76,7 proc. Papildomojo sveikatos draudimo rinka Lietuvoje nėra išvystyta m. papildomojo sveikatos draudimo sistemos pajamos siekė tik apie 3 milijonus litų. Visos (visuomeninės ir privačios) išlaidos vaistams Lietuvoje kasmet auga tačiau prekybos vaistais rinka (JAV doleriais) Lietuvoje viena iš mažiausių ES ir 2000 m. siekė tik apie 20 proc. palyginus su Vakarų Europos vidurkiu vienam gyventojui. Visuomeninių išlaidų vaistams dalis nuo bendrų išlaidų vaistams m. pastoviai mažėjo ir 2005 m. siekė tik 32,3 proc. 65

66 IŠVADOS (3) 2005 m. gyventojų privačios išlaidos kompensuojamiems vaistams siekė apie 305 milijonus litų (117 milijonų litų gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir apie 188 milijonus litų kompensuojamiesiems vaistams gyventojai išleido mokėdami pilną kainą už vaistus). Ši suma sudaro apie 22 proc. visų išlaidų vaistams parduodamų per mažmeninės prekybos tinklą, arba 44 procentus nuo visų kompensuojamųjų vaistų mažmeninės kainos. Išlaidų per PSDF kompensuojamiems vaistams pasiskirstymas, vienam statistiniam gyventojui pagal savivaldybes labai netolygus: nuo 75 litų vienam gyventojui Šalčininkų rajone iki 195 litų Palangoje. Didėjančios NŪ išlaidos asmens sveikatos priežiūrai ir vaistams verčia gyventojus siekti stacionarinio gydymo net tuomet, kai jis nėra indikuotinas. Sociologiniai tyrimai rodo, kad dalis gyventojų siekia būti gydomi ligoninėje bandydami sutaupyti lėšų maistui ir vaistams. 66

67 LIETUVOS SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ IR PASIŪLYMAI 67

68 Faktoriai sąlygojantys didėjančią disproporciją tarp PSDF pajamų, sveikatinimo paslaugų poreikio ir valstybės prisiimtų įsipareigojimų BVP auga tiek pat kiek pagal Finansų ministerijos prognozę iki 2009 m. Atlyginimai keisis pagal Finansų ministerijos prognozę iki 2009 m. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas mažėja: iki 27 proc. nuo 2006 m. liepos 1 d., o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 24 proc., (1 variantas) Gyventojų pajamų mokesčio tarifas mažėja: iki 27 proc. nuo 2006 m. liepos 1 d., o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 20 proc., (2 variantas) Valstybės biudžeto įmoka už draudžiamus asmenis pasiekia 315,35 lito ir nuo 2007 m. nebeauga Trišaliu susitarimu 2005 m. gegužės 3 d. įsipareigota, kad metais gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis didės po 20 proc. kasmet. Keturioliktos Vyriausybės įsipareigojimas į sveikatos priežiūros paslaugų įkainius įtraukti realias medicininės įrangos ir pastatų nusidėvėjimo sąmatas Didėjantis poreikis kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams Augantys energetikos, komunalinių paslaugų kaštai

69 PSDF biudžeto pajamos, procentais nuo BVP, mažėjant gyventojų pajamų mokesčio tarifui, m. Procentai 4,2% 3,8% 3,4% 3,87% 3,69% 4,02% 3,83% 3,95% 3,76% 3,52% 3,87% 3,68% 3,45% 3,80% 3,61% 3,38% PSDF biudžeto pajam os kaip procentas nuo BVP (nesum ažinus gyventojų pajamų m okesčio tarifo) PSDF biudžeto pajam os kaip procentas nuo BVP (sum ažinus gyventojų pajamų m okesčio tarifą iki 27 proc.) PSDF biudžeto pajam os kaip procentas nuo BVP (sum ažinus gyventojų pajamų m okesčio tarifą iki 24 proc.) 3,0% 3,22% 3,15% 3,08% 2006 m m m m m. PSDF biudžeto pajam os kaip procentas nuo BVP (sum ažinus gyventojų pajamų m okesčio tarifą iki 20 proc.) SEC atlikti paskaičiavimai remiantis LR Finansų ministerijos, VLK, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis

70 PSDF biudžeto pajamos, mln. Lt. atitinkamai sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir fiksavus įmoką už valstybės draudžiamus asmenis ( Lt.). Suvestinė lentelė, m. Suvestinė lentelė, PSDF pajamos 2006 m m m m m. PSDF biudžeto pajamos, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 27 proc.) PSDF biudžeto pajamos, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 24 proc.) PSDF biudžeto pajamos, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 20 proc.) PSDF biudžeto praradimai, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 27 proc.) PSDF biudžeto praradimai, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 24 proc.) PSDF biudžeto praradimai, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 20 proc.) PSDF biudžeto praradimų suma, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 27 proc.) PSDF biudžeto praradimų suma, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 24 proc.) PSDF biudžeto praradimų suma, mln. Lt (sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 20 proc.) SEC atlikti paskaičiavimai remiantis LR Finansų ministerijos, VLK, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis

71 Papildomų lėšų 2007 m. poreikis Valstybės prisiimtiems įsipareigojimams sveikatos sektoriuje įgyvendinti Trišaliu susitarimu 2005 m. gegužės 3 d. įsipareigota, kad metais gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis didės po 20 proc. kasmet. Lėšų poreikis 2007 m. : 2006 metų medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo palaikymui ir tolesniam trišalio susitarimo vykdymui 650 milijonų litų. Keturioliktos Vyriausybės įsipareigojimas į sveikatos priežiūros paslaugų įkainius įtraukti realias medicininės įrangos ir pastatų nusidėvėjimo sąmatas. Lėšų poreikis 2007 m. : pradėti didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius įtraukiant medicininės įrangos ir pastatų nusidėvėjimo sąmatas mažiausiai 100 milijonų litų. Didėjantis poreikis kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir augantys energetikos, komunalinių paslaugų kaštai. Lėšų poreikis 2007 m. : nemažiau 250 milijonų litų. 71

72 PASIŪLYMAI 72

73 Tikslai,kurių įgyvendinimas užtikrintų tolygią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos plėtrą iki 2010 m. Užtikrinti, kad iki 2010 m. visos sveikatos išlaidos Lietuvoje (visuomeninės ir privačios) sudarytų ne mažiau 6,5-6,8 proc. nuo BVP, tai yra pasiektų ES naujųjų šalių 2004 m. vidurkį*. Užtikrinti, kad visuomeninių išlaidų sveikatai procentas 2010 m. sudarytų ne mažiau 5,5 proc. nuo BVP ir priartėtų prie naujųjų ES šalių vidurkio m. Užtikrinti, kad visuomeninių išlaidų dalis nuo visų išlaidų sveikatai 2010 m. sudarytų ne mažiau 75 proc. (rodiklis artimas ES naujųjų šalių vidurkiui). Užtikrinant sveikatinimo paslaugų finansuojamų iš PSDF biudžeto tolygią plėtrą, iš esmės išlaikyti esamas PSDF biudžeto išlaidų proporcijos pagal išlaidų tipą iki 2010 m. Užtikrinti, kad ženkli visuomeninių išlaidų sveikatos sektoriuje augimo dalis būtų skirta paslaugų kokybės, paslaugų prieinamumo ir medicinos įstaigų infrastruktūros gerinimui. Skatinant sveikatos sektoriaus finansavimą iš privačių šaltinių, sudaryti teisines ir ekonimines sąlygas papildomojo sveikatos draudimo plėtrai. * - WHO, European health for all database, 2006 ** - The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long term care, education and unemployment transfers ( ). Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238 73

74 Tikslų įgyvendinimo priemonės 1 Visų parlamentinių partijų bendru sutarimu priimti politinį sprendimą dėl visuomeninių išlaidų, skiriamų sveikatos priežiūrai procento nuo BVP augimo. Tokiu atveju 2010 m. Lietuvoje būtų pasiektas Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje apie populiacijos senėjimą prognozuojamas naujųjų ES šalių visuomeninių išlaidų sveikatos priežiūrai vidurkis nuo BVP - 5,5 proc. Skubiai pakeisti sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnį, reglamentuojantį įmokos dydį vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, procentiškai nepririšant įmokos dydžio prie Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų 2003 m. draudžiamųjų pajamų dydžio. Nustatyti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiamojo asmens įmokos dydį nuo vidutinio šalies priskaičiuoto praeitų metų darbo užmokesčio dydžio. 74

75 Tikslų įgyvendinimo priemonės 2 Užtikrinti tolygios Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos plėtros kontrolę 2007 m. sukurti teisines ir ekonomines prielaidas suvienodinti visuomeninių ir privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiklos sąlygas (amortizacinių sąmatųįtraukimas į paslaugos įkainius, per VIP programą finansuoti tik bendranacionalinius projektus neišskiriant valstybinio ir privataus sektoriaus) 2007 m. sukurti teisines ir ekonomines prielaidas papildomojo sveikatos draudimo sistemos, paremtos valstybės teikiamomis mokestinėmis lengvatomis, plėtrai. Papildomasis sveikatos draudimas yra vienas iš tarptautinėje praktikoje pasiteisinusių kelių, padedančių padidinti sveikatos sistemos finansavimo augimą bei užtikrinantis tolygesnį su ligomis susijusių rizikų pasiskirstymą tarp gyventojų. Greitas ir didelės apimties visuomeninio finansavimo augimas turėtų būti derinamas su efektyvesniu privačių lėšų pritraukimo į sveikatos sektorių mechanizmo kūrimu m. sukurti teisines ir ekonomines prielaidas einamųjų sąskaitų, iš kurių galėtų būti apmokamos valstybės nekompensuojamosios sveikatinimo paslaugos, medicinos prekės ir vaistai, įdiegimui. 75

76 Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos tolygios plėtros prioritetai Kadangi metais PSDF pajamų augimas pagrindinai buvo skiriamas medicinos personalo darbo užmokesčiui didinti, šios išlaidos kartu su socialinio draudimo įmokomis ASPĮ išlaidų struktūroje šiuo metu viršija 75 proc. Tuo tarpu paslaugų kokybė iš esmės nepagerėjo. Būtina, numatomą sveikatos sistemos finansavimo augimą panaudoti ne tik darbo užmokesčio didinimui, bet ir paslaugų kokybės, paslaugų prieinamumo ir medicinos įstaigų infrastruktūros gerinimui. Tolygios plėtros prioritetai Sergamumo širdies kraujagyslių, onkologinėmis, infekcinėmis ligomis, gyventojų traumatizmo ir jo pasekmių mažinimas Veiksmingos ligų prevencijos užtikrinimas (ypatingą dėmesį skirti nėščių moterų ir kūdikių sveikatos priežiūrai, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui) Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas bei aktyvios narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų prevencijos įgyvendinimas Pirminės sveikatos priežiūros ir pirminės diagnostikos plėtra GMP paslaugų teikimo reorganizacija Ambulatorinių paslaugų ir specializuotos diagnostikos plėtra Stacionarinių paslaugų teikimo restruktūrizacija, (mažinant nebūtinų hospitalizacijų skaičių ir didinat investicijas į ligoninių modernizavimą) ir dienos stacionaro paslaugų plėtra Stacionarinės reabilitacijos paslaugų optimizavimas ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų plėtra Tik kokybiškų, saugių, veiksmingų bei įperkamų vaistinių preparatų Lietuvos rinkoje buvimo užtikrinimas plėtojant kompensuojamųjų vaistų, skirtų ambulatoriniam gydymui, prieinamumą gyventojams 76

77 Galimi sveikatos sistemos plėtros finansavimo scenarijai 77

78 Galimi sveikatos apsaugos sistemos plėtros finansavimo scenarijai iki 2010 m. Praradimų kompensavimo scenarijus. Valstybės įmoka už draudžiamąjį didinama, taip kompensuojant tik atsiradusius PSDF praradimus dėl sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio tarifo. Visuomeninių išlaidų procentas nuo BVP 2010 m. siektų tik 4,2 proc. Minimalaus finansavimo scenarijus. Valstybės įmoka už draudžiamąjį didinama laipsniškai, tiek, kad 2010 m. visuomeninis sveikatos sistemos finansavimas pasiektų apie 5 proc. nuo BVP m. numatomas proc. valstybės įmokos už draudžiamąjį didinimas, nuo 2006 m. 23 proc., o proc. augimas. Optimalaus finansavimo scenarijus. Valstybės įmoka už draudžiamąjį didinama, tiek, kad 2010 m. visuomeninis sveikatos sistemos finansavimas pasiektų apie 5,5 proc. nuo BVP m. numatomas staigus 100 proc. valstybės įmokos už draudžiamąjį didinimas (siekiant užtikrinti pagal trišalį susitarimą priimtus įsipareigojimų dėl atlyginimų augimo įgyvendinimą), proc., 2009 m. 20 proc., o 2010 m proc. augimas m. bus pasiektas m naujųjų ES šalių vidurkis * - WHO, European health for all database, 2006 * - The impact of ageing on public expenditure: projections for the EU25 Member States on pensions, health care, long term care, education and unemployment transfers ( ). Report prepared by the Economic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN) Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238 78

79 Scenarijų palyginimas. Visuomeninės išlaidos sveikatai, mln. Lt 6,0% Visuomeninės išlaidos sveikatos priežiūrai Procentai nuo BVP 5,5% 5,0% 4,5% 4,0% 4,1% 4,1% 4,9% 4,5% 4,4% 4,2% 5,3% 4,8% 4,3% 3,9% 5,5% 4,9% 4,3% 3,8% 5,5% 5,0% 4,2% 3,8% Visos visuomeninės išlaidos sveikatos priežiūrai, proc. nuo BVP (optimalaus augimo scenarijus - visuomeninės išlaidos 5,5 proc. nuo BVP) Visos visuomeninės išlaidos sveikatos priežiūrai, proc. nuo BVP (minimalaus augimo scenarijus - visuomeninės išlaidos 5,0 proc. nuo BVP) Visos visuomeninės išlaidos sveikatos priežiūrai, proc. nuo BVP (praradimų kompensavimo scenarijus) 3,5% 3,0% 2005 m m m m m m. Visos visuomeninės išlaidos sveikatos priežiūrai, proc. nuo BVP (praradimų nekompensavimo scenarijus) SEC atlikti paskaičiavimai remiantis LR Finansų ministerijos, VLK, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 79

80 Scenarijų palyginimas. Valstybės biudžeto įmokos vienam valstybės lėšomis draudžiamam asmeniui augimo palyginimas, litais Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam Dirbančiojo įmoka vienam asmeniui, litais 2061 Milijonai litų m m m m m m. Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, litais (optimalaus augimo scenarijus - visuomeninės išlaidos 5,5 proc. nuo BVP) Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, litais (minimalaus augimo scenarijus - visuomeninės išlaidos 5,0 proc. nuo BVP) Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, litais (praradimų kompensavimo scenarijus) SEC atlikti paskaičiavimai remiantis LR Finansų ministerijos, VLK, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 80

81 Scenarijų palyginimas. Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, kaip procentas nuo dirbančiojo įmokos 60,0% Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, kaip procentas nuo dirbančiojo įmokos Procentai 55,0% 50,0% 45,0% 40,0% 35,0% 30,0% 25,0% 20,0% 15,0% 18,2% 19,0% 30,5% 19,8% 22,9% 48,8% 35,5% 25,6% 53,8% 54,3% 42,2% 40,0% 24,2% 23,0% Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, proc. nuo dirbančiojo įmokos (optimalaus augimo scenarijus - visuomeninės išlaidos 5,5 proc. nuo BVP) Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, proc. nuo dirbančiojo įmokos (minimalaus augimo scenarijus - visuomeninės išlaidos 5,0 proc. nuo BVP) Valstybės biudžeto įmoka vienam apdraustajam, proc. nuo dirbančiojo įmokos (praradimų kompensavimo scenarijus) 10,0% 2005 m m m m m m. SEC atlikti paskaičiavimai remiantis LR Finansų ministerijos, VLK, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 81