Microsoft Word - Lietuvos kaimo pletros m programos priemoniu aprasymai _lietuviu kalba_.doc

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS 2007 metų rugsėjo 19 d. 1

2 TURINYS I. BENDROJI DALIS 1. Programoje taikomi bendrieji apibrėžimai ir santraukos Bendrosios nuostatos ir reikalavimai paramai gauti Bendrosios nuostatos ir reikalavimai paramai gauti pagal investicines priemones...8 II. KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS KRYPTYS IR PRIEMONIŲ APRAŠYMAI 1. KRYPTIS Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas 1) Profesinio mokymo ir informavimo veikla ) Naudojimasis konsultavimo paslaugomis ) Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ) Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ) Pusiau natūrinių ūkių rėmimas ) Žemės ūkio valdų modernizavimas ) Miškų ekonominės vertės didinimas ) Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastraktūra ) Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas KRYPTIS Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas 1) Agrarinės aplinkosaugos išmokos...72 a) Agrarinės aplinkosaugos programa Kraštovaizdžio tvarkymas...78 b) Agrarinės aplinkosaugos programa Ekologinis ūkininkavimas...83 c) Agrarinės aplinkosaugos programa Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas d) Agrarinės aplinkosaugos programa Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas ) Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ) Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ) Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas ) Pelno nesiekiančios investicijos miškuose ) Miškų aplinkosaugos išmokos ) NATURA 2000 išmokos susijusios su direktyva 200/60/EC ) NATURA 2000 išmokos ) Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves KRYPTIS Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas 1) Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ) Parama verslo kūrimui ir plėtrai ) Kaimo turizmo veiklos skatinimas ) Kaimo atnaujinimas ir plėtra KRYPTIS. Leader metodo įgyvendinimas III. TECHNINĖ PAGALBA

3 1 priedas. Priemonių aprašymai I. PROGRAMOJE VARTOJAMI BENDRIEJI APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS SANTRUMPOS Agentūra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Kooperatyvas iki paraiškos pateikimo patvirtinta žemės ūkio kooperatinė bendrovė BPD Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės. FADN Ūkių apskaitos duomenų tinklas. GAAB gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. GŪP Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimai. EŽŪFKP Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. KPP Kaimo plėtros m. planas. ŽŪM Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. ŽŪN žemės ūkio naudmenos. BENDRIEJI APIBRĖŽIMAI Apleista žemė žemės ūkio paskirties žemė, nenaudojama žemės ūkio veiklai ir nedeklaruojama ne mažiau kaip 3 metus iš eilės. Atnaujinimo investicija investicija turimam pastatui arba įrangai ar jų dalims pakeisti nauju šiuolaikiniu pastatu ar įranga, neišplečiant gamybos pajėgumų daugiau nei 25 proc. ir iš esmės nekeičiant gamybos ar naudojamos technologijos pobūdžio. Nei prieš 30 arba daugiau metų pastatyto ūkinio pastato nugriovimas ir jo pakeitimas šiuolaikiniu pastatu, nei jo kapitalinis remontas nelaikomi atnaujinimo investicija. Augalininkystė žemės ūkio šaka, apimanti kultūrinių augalų, skirtų žmonėms aprūpinti maisto ir ne maisto produktais, pramonei žaliava, gyvulininkystei pašarais, ir grybų auginimą. Bendrosios išlaidos atlyginimas inžinieriams, architektams, konsultantams ir ekspertams, konsultuojantiems techniniais, technologiniais, ekonominiais ir organizaciniais projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimais, kai tokios paslaugos nėra tęstinė ar periodinė veikla, susijusi su fizinio ar juridinio asmens įprastine veikla ir išlaidomis, taip pat statinio projekto rengimo (įskaitant ekspertizę) išlaidos, projekto techninio tyrimo, patentų ir licencijų įsigijimo, projekto audito išlaidos ŽŪM nustatytais atvejais, taip pat išlaidos, susijusios su mikroįmonės steigimu, frančize ne žemės ūkio srityje. Ekologinis ūkis teisės aktais nustatytus reikalavimus atitinkanti žemės ūkio veiklos sistema, kurioje gaminami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai. Europos ekologinis tinklas Natura 2000 Europos bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir, prireikus, atkurti natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos bendrijos teritorijoje. Gyvulininkystė žemės ūkio šaka, apimanti ūkinių gyvūnų (išskyrus gyvūnus augintinius) auginimą ir (ar) naudojimą gyvulininkystės produkcijai gauti. Inovacija nauja technologija, idėja ar metodas, skirtas naujiems procesams, technologijoms, techninėms priemonėms, žaliavoms ir produktams sukurti arba esamiems tobulinti. Kaimo bendruomenė įstatymų nustatyta tvarka įregistruota grupė kaimo vietovėje gyvenančių žmonių, siejamų bendrų viešųjų poreikių ir interesų, kuriuos numatyta įgyvendinti savivaldos principais paremtomis priemonėmis. 3

4 Kaimo turizmo paslauga kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybės centrą, teikiama specialaus apgyvendinimo paslauga, kurios teikėjai privalo: turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyventi skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20; sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas. Kaimo vietovė kaimas, miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. išskyrus savivaldybės centrą, jei priemonės aprašyme ar jos įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Kertinė miško buveinė (KMB) teisės aktų nustatyta tvarka inventorizuotas nepažeistas miško plotas, kuriame yra nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų rūšių buveinių. Kompensacinė išmoka teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama negautoms pajamoms ar patirtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti dėl teisės aktų nustatytų apribojimų ar įvairių įsipareigojimų. Konsultavimo paslauga paslauga, kai ūkininkai konsultuojami dėl ūkininkavimo veiklos žemės ir miškų ūkyje tobulinimo. Kultūrinis kraštovaizdis žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Maža įmonė įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 samdomų darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 10 mln. EUR. Mikroįmonė įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 samdomų darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR. Miestas vietovė, kurioje gyvena daugiau kaip 6000 gyventojų. Miškas žemė, kurioje medžių lajų danga užima daugiau kaip 10 proc. didesnio nei 0,5 ha ploto sklypo, o medžių aukštis siekia ne mažiau kaip 5 metrus, taip pat medžiai, galintys pasiekti tokias ribas in situ. Miškui priskiriami laikinai neapželdinti plotai, atsiradę dėl žmogaus veiklos ar natūralių priežasčių, tačiau tikimasi, kad jie virs mišku, taip pat atkuriamų miškų teritorijos, kuriose medžių lajų danga dar nėra pasiekusi, tačiau tikėtina, kad pasieks 10 proc. miško dangos plotą ir medžiai išaugs iki 5 metrų aukščio. Miškui priskiriami miško keliai, priešgaisrinės juostos ir kiti nedideli atviri miško plotai; nacionalinių parkų miškai, gamtos draustiniai ir kiti saugomi plotai, turintys ypatingą mokslinę, istorinę, kultūrinę ar dvasinę vertę. Miškui priskiriamos vėjavartos ir vėjalaužos, užimančios didesnį kaip 0,5 ha plotą, kurio plotis siekia daugiau kaip 20 metrų, taip pat plantacijos, auginamos miškų arba apsaugos tikslais. Miškui nepriskiriama žemė, kuri daugiausia naudojama žemės ūkio tikslams ar miesto reikmėms, taip pat medžių grupės žemės ūkio gamybos ir agrarinės miškininkystės sistemose, miesto parkai ir sodai. Miško ištekliai nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miško paklotė ir lapai bei miško augalija. Miškingos vietovės žemė, kuri nepriskiriama miškui ir jos plotas didesnis kaip 0,5 ha, medžių aukštis didesnis kaip 5 m, o miško lajos danga sudaro 5 10 proc. ploto. Miškingoms vietovėms taip pat priskiriama žemė, kurioje krūmokšnių, krūmų ir medžių danga sudaro daugiau kaip 10 proc. ploto. Į šią sąvoką neįtraukta žemė, kuri daugiausiai naudojama žemės ūkiui ar miesto reikmėms. Miško valdytojas miško savininkas, miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, valdančios mišką patikėjimo teisės aktų nustatyta tvarka. Miškotvarkos projektas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, patvirtintas ir įregistruotas dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškų ūkio veikla veikla, apimanti miškų auginimą (įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą) ir naudojimą. Ne žemės ūkio paskirties žemė žemė, nepriskirta prie žemės ūkio paskirties žemės, t. y. miškų ūkio ir kitos paskirties žemė. 4

5 Natūrali pieva savaime auganti, nearta ir nepersėta pieva. Naujų statinių statyba / statinių rekonstravimas veikla, kurią apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kai ji yra sudedamoji projekto dalis. Paramos gavėjas operatorius, asmuo, viešoji arba privati įmonė, atsakinga už operacijų įgyvendinimą ar paramos gavimą. Paramos paraiška nustatytos formos dokumentas, kurį turi užpildyti ir pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti paramą. Pareiškėjas asmuo, nustatyta tvarka pateikęs užpildytą paraišką paramai gauti. Pareiškėjo ar paramos gavėjo duomenų ir dokumentų patikra (toliau patikra) fizinis ir (arba) administracinis pareiškėjo ar paramos gavėjo pateiktų duomenų ir dokumentų tikrinimas. Prekių, paslaugų, darbų normatyvinis įkainis (toliau normatyvinis įkainis) tam tikros institucijos nustatytas prekių, paslaugų, darbų įkainis, pagal kurį apskaičiuojama mokėtina paramos suma. Projektas visuma dokumentų, kuriuose nurodomi verslo plane (projekto apraše) numatyti veiksmai, pagrįsti paramos paraiškoje, jos prieduose ir tam tikrose duomenų bazėse esama informacija, ir pinigų suma numatytiems projekto tikslams pasiekti. Projekto įgyvendinimo laikotarpis laikotarpis nuo paraiškos užregistravimo Agentūroje datos iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo Agentūrai datos. Pusiau natūrali pieva seniau kaip prieš 5 metus arta arba įsėta pieva. Stichinės nelaimės pažeistas miškas miško plotas, kuriame dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, lijundros, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų ir miško kenkėjų pažeidimų sunaikinta, labai pažeista arba džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių (medžiai negali augti). Stovyklavietė rekreacinėse teritorijose, žemės ūkio, miško ar kitos paskirties žemėje trumpalaikiam poilsiui ir (ar) nakvynei palapinėse ar gyvenamosiose automobilio priekabose įrengta teritorija, kurioje turi būti sudaromos sąlygos palapinėms statyti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti. Joje gali būti išdėstoma: lauko baldai, pavėsinės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, tualetai, informacijai skirti statiniai. Šlapynė šlapias žemės plotas, kuriam būdinga savita augalija, pelkėjimo reiškiniai ir kurio ribos nustatytos teisės aktais. Tradicinių amatų centras viešasis arba privatus juridinis asmuo, propaguojantis ir vystantis tradicinius amatus, nustatytus pagal nacionalinę teisę. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai vienos greitai augančių medžių ar krūmų rūšies želdiniai, nukertami ne vėliau kaip kas 15 metų. Ūkininkas fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį. Verslo planas vadovaujantis žemės ūkio ministro patvirtintomis taisyklėmis parengtas dokumentas, kuriame techniniu, finansiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomos projektui įgyvendinti reikalingos lėšos ir terminai. Vidutinė įmonė įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, kurios metinės pajamos neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinis balansas neviršija 43 mln. EUR. Vietos veiklos grupė (VVG) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, atstovauja įvairių kaimo gyventojų grupių interesams, t. y. ne mažiau kaip 50 proc. valdymo organų narių sudaro kaimo bendruomenių, socialinių ir kitų partnerių bei jų asociacijų atstovai, iki 25 proc. verslo atstovai ir iki 25 proc. vietos valdžios atstovai. Žemės konsolidacija žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos sklypus sujungiant taip, kad būtų sudarytos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Žemės konsolidacija vykdoma pagal žemės konsolidacijos projektą. Žemės ūkio naudmenos (toliau ŽŪN) - dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 5

6 Žemės ūkio paskirties žemė žemė, naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės naudotojui priklausančius gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatytus plotus, jeigu jie nesuformuoti kaip atskiri sklypai. Žemės ūkio produktai augalininkystės ir gyvulininkystės produktai, numatyti EB steigimo sutarties pirmame priede, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolesniam perdirbimui gaminant maisto produktus arba ne maisto prekes. Žemės ūkio produktų apdirbimas - žemės ūkio produktų tvarkymas nekeičiant jų pirminės fizinės ar cheminės sudėties. Žemės ūkio produktų perdirbimas veikla, kai keičiant žemės ūkio produktų pirminę fizinę ar cheminę sudėtį gaunamas gaminys ar gaminiai. Žemės ūkio produktų rinkodara žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, prekinis paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, apdirbimas, rūšiavimas, pakavimas ir pardavimas. Žemės ūkio technika traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, specializuotos transporto priemones produkcijos pervežimui, įrengimai ir įrenginiai (darbų mechanizavimo proceso įrenginiai, kurie yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis), įtaisai (laistymo įrenginiai ir kt.) žemės ūkio darbams atlikti. Prie žemės ūkio technikos kategorijos nepriskiriama įvairi technika, kuri iš dalies gali būti naudojama ir žemės ūkio gamyboje, tačiau yra pagaminta įvairių ūkio šakų arba kitoms reikmėms (kelių transporto priemonės (krovininiai ir lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai, miško technika), kitos transporto priemonės (judančios oru, vandeniu ir bėgiais, t. y. laivai, orlaiviai, traukiniai ir kt.), kelių ir statybinės mašinos (kranai, keltuvai, greideriai), įvairūs ne žemės ūkio paskirties gamybinių patalpų įrenginiai (kompresoriai, autokrautuvai, plovimo, valymo mašinos ir kt.), komunalinė, buitinė, organizacinė technika). Žemės ūkio valda (toliau valda) žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais ir įteisinta šalies įstatymais. Žemės ūkio valdos perėmėjas fizinis arba juridinis asmuo, perimantis visą ar dalį valdos žemės arba ne žemės ūkio veiklai. Žemės ūkio valdos valdytojas žemės ūkio arba alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės, nuomos, panaudos teise ar kitais pagrindais valdantis vieną žemės ūkio valdą arba, tuo atveju, kai šią valdą naudoja keli partneriai, paskirtas žemės ūkio valdos valdytojų partnerių rašytiniu tarpusavio susitarimu. Žemės ūkio veikla veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, jų apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą (išskyrus maisto produktų gamybą ir realizavimą iš ne savo ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų) ir paslaugas žemės ūkiui. Kitos šioje programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1975/2006 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 taikymo taisykles paramai pagal kaimo plėtros priemones, finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), 2006 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1320/2006 nustatantis perėjimo prie Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytos paramos kaimo plėtrai taisykles ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. 6

7 2. BENDROSIOS NUOSTATOS BEI REIKALAVIMAI PARAMAI GAUTI 1. Paraišką teikia subjektas, kuris gali gauti paramą pagal konkrečią priemonę ar veiklos sritį, o veiksmai ir išlaidos privalo būti susiję su remiama priemone ir (arba) veiklos sritimi. 2. Pareiškėjas neturi įsiskolinimų Lietuvos Respublikos biudžetui ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui 1, jei priemonės aprašyme ir (ar) įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip; 3. Pareiškėjai (paramos prašantys fiziniai asmenys) turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. 4. Mirus paramos gavėjui arba jam ilgam laikui netekus profesinio darbingumo, paramos pagal priemonę paveldėjimas (fiziniams asmenims) galimas, jei paramos paveldėtojas atitinka paramos teikimo sąlygas (pareiškėjo apibrėžimą, pareiškėjui keliamus tinkamumo kriterijus ir kt.) ir perima visus perleidėjo įsipareigojimus Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) nustatyta tvarka Kai paramos gavėjas perduoda visą ar dalį valdos kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas, kurį įsipareigojus vykdyti buvo suteikta parama, perėmėjas gali perimti įsipareigojimą likusiai laikotarpio daliai. Jeigu įsipareigojimas neperimamas, paramos gavėjas privalo grąžinti suteiktą paramą; 4.2. Gali būti nuspręsta nereikalauti paramos grąžinimo, nurodyto 4.1 punkte, kai paramos gavėjas, kuris jau įvykdė didelę dalį įsipareigojimų, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą, o teisių perėmėjui perimti įsipareigojimą neapsimoka. 5. Jei projektas arba paraiška atiduoti tirti specialiosioms tarnyboms, projekto arba paraiškos vertinimas atidedamas iki specialiųjų tarnybų išvadų ar pozicijos pateikimo. 6. Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir reikiamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis, jei priemonės aprašyme ir (ar) įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. 7. Prieš kvietimą teikti paraiškas bus numatytos lėšos priemonėms, veiklos sritims ir sektoriams. 8. Prioritetiniai atrankos kriterijai bus taikomi tiems projektams, kurie atitiks visus tinkamumo kriterijus paramai gauti (projektų mastas gali būti susiaurintas ar išplėstas per ekonominio gyvybingumo kriterijus). Jeigu projektuose numatytos paramos sumos poreikis yra didesnis negu leidžia priemonės biudžetas, projektai, kurie tenkins pirmąjį prioritetinį atrankos kriterijų, bus atrinkti pirmi. Jeigu likusiems projektams dar bus likę biudžeto lėšų, bus taikomas antrasis prioritetinis atrankos kriterijus ir t.t., kol biudžeto lėšų užteks projektams, atitinkantiems tam tikrą prioritetinį kriterijų. Tokiu atveju iš šių projektų bus atrinkti tie, kurie atitiks kitą atrankos prioritetinį kriterijų po prieš tai buvusiojo. Prireikus, atranka bus užbaigta paskutiniuoju atrankos prioritetiniu kriterijumi. 3. BENDROSIOS NUOSTATOS BEI REIKALAVIMAI PARAMAI GAUTI PAGAL INVESTICINES PRIEMONES 1. Projektas atitinka priemonėje ar veiklos srityje numatytus tikslus ir uždavinius. 2. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų; 3. Pareiškėjas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, jei priemonės aprašyme ir (ar) įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. 4. Pareiškėjas turi įsipareigoti nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, be Agentūros sutikimo neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo datos. Už paramos lėšas įgytas turtas 1 Ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai, ir ūkininkams. 7

8 gali būti parduotas ar kitaip perleistas trečiajai šaliai tik tuomet, kai veiklos pobūdis išlieka tas pats ir yra gautas raštiškas Agentūros ir ŽŪM sutikimas. 5. Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise arba būti pareiškėjo nuomojamas ar kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis juo ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui (išskyrus kaimo bendruomenes, savivaldybes bei kitus ŽŪM nustatytus atvejus); 6. Projekte numatytos prekės, paslaugos ir darbai perkami pagal Viešųjų pirkimų įstatymą arba ŽŪM nustatytas pirkimo taisykles, jei nėra numatyti normatyviniai įkainiai ŽŪM nustatyta tvarka pagal atskiras priemones. 7. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos įgyvendinant projektą ne anksčiau kaip nuo paraiškos įregistravimo Agentūroje datos (išskyrus rengiant projektą patirtas išlaidas, kai tai apibrėžta paramos sutartyje) ir projekto įgyvendinimo metu, kaip apibrėžta paramos sutartyje, jeigu priemonės aprašyme ir (arba) įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip; 8. Paramos gavėjas privalo apdrausti ilgalaikį turtą, bendrai finansuojamą Bendrijos lėšomis. Deklaruojamų pasėlių, registruotų gyvulių draudimas privalomas programoje nurodytoms priemonėms, kai taikoma privalomo draudimo sistema. 9. Investicijos turi atitikti aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimus. Tam tikroms priemonėms turi būti pateiktas įgaliotos institucijos išankstinis projekto įvertinimas. 10. Pareiškėjas, dėl neobjektyvių priežasčių nevykdantis verslo plane užsibrėžtų tikslų ir rodiklių (ŽŪM nustatyta tvarka), netenka teisės kreiptis paramos pagal investicines priemones, kol nebus pašalinti veiklos trūkumai. 11. Pareiškėjas, pakartotinai prašantis ES paramos (paramos sumą nustato ŽŪM), turi pateikti nepriklausomos audito įstaigos išvadą dėl įvykdyto projekto veiklos, jei priemonės aprašyme ir (ar) įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip; m. laikotarpiu didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui pagal investicines priemones iki 400 tūkst. EUR (išskyrus įgyvendinamas Tarybos direktyvos 91/676/EEB priemones: Pusiau natūrinių ūkių rėmimas,,,jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis ; projektus pagal m. BPD Investicijos į žemės ūkio valdas ; Leader metodu įgyvendinamas priemones), o priemonei,,žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas skiriama iki 4 mln. EUR suma, jei priemonės aprašyme nenumatyta kitaip ir jei netaikomos valstybės pagalbos taisyklės. Pagal de minimis taisyklę, bendroji pagalbos, suteiktos tai pačiai įmonei, suma negali viršyti 200 tūkst. EUR per 3 fiskalinių metų laikotarpį. Pakartotinai kreiptis paramos galima tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą ŽŪM nustatyta tvarka; 13. Partnerių ir (arba) susijusioms įmonėms 2 didžiausia bendros paramos suma negali viršyti vienam paramos gavėjui 12 punkte nustatytos didžiausios m. paramos sumos; 14. Verslo planas turi būti parengtas pagal ŽŪM nustatytas taisykles, jeigu priemonės aprašyme ir (arba) įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. 15. Prieš paskelbdama kvietimą teikti paraiškas ŽŪM gali nustatyti didžiausią paramos sumą ir (arba) paramos intensyvumą, neviršijančius priemonės aprašyme nustatytos paramos sumos ir paramos intensyvumo; 16. Paprastos atnaujinimo investicijos laikomos netinkamomis finansuoti. 17. Finansine išperkamąja nuoma įsigytas turtas turi tapti paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos. 18. Sąnaudos, susijusios su išperkamosios nuomos sutartimi, pavyzdžiui, nuomotojo pelnas, palūkanų mokėjimo, pridėtinės išlaidos, draudimo įmokos ar išlaidos renovacijai, nėra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo. 8

9 19. Žemės ūkio investicijų parama neteikiama žemės ūkio gamybos teisėms, gyvūnams įsigyti bei vienmečiams augalams įsigyti ir sodinti. 20. Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali sudaryti iki 10 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (ne daugiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų gali būti skirta verslo plano parengimui ir konsultavimui verslo plano įgyvendinimo klausimais), jei priemonės aprašyme ir (arba) įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. 9

10 IV DALIS KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS KRYPTYS I KRYPTIS ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS 1 PRIEMONĖ PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA Priemonės kodas 111. TEISINIS PAGRINDAS Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/ straipsnio a punkto i papunktis, 21 straipsnis ir 52 straipsnio c punktas. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 II priedo punktas. 1.PRIEMONĖS PAGRINDIMAS Siekiant subalansuotos žemės ūkio ir kaimo plėtros, būtina išplėsti žemės ir miškų ūkyje dirbančių asmenų profesinį mokymą ir informacinę veiklą, mokslo žinių bei inovacinės praktikos sklaidą. Būtina stiprinti žemės ir miškų ūkyje dirbančių asmenų įgūdžius bei gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos, paskatinti diegti mokslo naujoves, siekiant sėkmingai įgyvendinti naujausius agrarinės aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir higienos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus ir diegti naujas gamybos technologijas bei ekologinio ūkininkavimo metodus. 2.PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS Šia priemone siekiama įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus išlaikyti spartų ekonomikos augimą ir skatinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškuosius išteklius, kad ūkininkų ir kaimo gyventojų mokymas bei švietimas atitiktų augančius ekonomikos ir verslo poreikius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokymo dalykams, kurie supažindina su privalomaisiais teisės aktais, ūkio valdymo ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimais, taip pat dirbančiųjų žemės ūkyje asmenų verslumui ugdyti bei jų gebėjimui konkuruoti sparčiai augančioje rinkoje. Mokymo kursai bei seminarai pagal šias mokymo kryptis bus organizuojami visoje Lietuvoje. Mokymas vyks tęstinio profesinio mokymo programas. Taip pat bus remiamas pagal poreikius organizuojamas mokymas, susijęs su naujomis žemės ūkio gamybos technologijomis ir miškininkyste. Konkurencingo ūkio kūrimą lemia inovacijų ir pažangios patirties racionalus taikymas, todėl pagal šią priemonę daug dėmesio bus skiriama mokslo naujovių ir gerosios patirties sklaidai. Žemės ir miškų ūkyje dirbantieji asmenys nepakankamai orientuoti taikyti mokslo žinias ir inovacijas gamybinėje praktikoje, trūksta informacijos apie naujausius taikomojo mokslo rezultatus. Ši priemonė užtikrins mokslo žinių ir inovacijų sklaidą įvairiuose Lietuvos regionuose lauko dienų, seminarų ir kitų renginių metu. Technologinės naujovės bus demonstruojamos gamybinėmis sąlygomis ir skatins taikyti pažangias technologijas bei inovacijas žemės ir miškų ūkyje. 10

11 3. TIKSLAI 3.1. Bendrasis tikslas didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas ir inovacijas Specialieji tikslai Kelti dirbančių žemės ir miškų ūkyje asmenų profesinę kvalifikaciją bei kompetenciją, sudarant jiems tinkamas sąlygas prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei skatinant jų gebėjimą konkuruoti Skatinti dirbančius žemės ir miškų ūkyje asmenis sparčiau diegti mokslo naujoves, kuriant konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime Veiklos tikslai Mokyti dirbančius žemės ir miškų ūkio sektoriuose asmenis, gilinti jų žinias, ugdyti profesinę kompetenciją bei verslumo įgūdžius Skleisti žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje mokslo žinias bei inovacijas. 4. TAIKYMAS IR VEIKLOS SRITYS 4.1. Pirmoji veiklos sritis Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas. Parama bus teikiama seminarų, lauko dienų, mokymo kursų organizavimui ir kt. informavimo veiklai. Veikla bus vykdoma pagal šias mokymo kryptis: mokymo kryptis: Ūkio valdymo (visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės) ir geros agrarinės būklės reikalavimai bei darbo saugos standartai; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas (įskaitant ekologinį ir tausojamąjį ūkininkavimą) Verslumo ugdymas ir finansų valdymas Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymas mokymo kryptis: Žemės ūkio gamybos technologijos Miškininkystė Antroji veiklos sritis Žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida. Parama bus teikiama parodomiesiems bandymams įrengti, seminarams, lauko dienoms ir kitai informavimo veiklai organizuoti. 5. MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLĄ VYKDANČIŲ ĮSTAIGŲ APIBRĖŽIMAS 5.1. Pirmoji veiklos sritis Pagal 1 mokymo kryptį (4.1.1): Žemės ūkio ministerijos paskirta mokymą organizuojanti privati ar valstybinė institucija; Pagal 2 mokymo kryptį (4.1.2.): Žemdirbių savivaldos organizacijos, asociacijos, valstybės bei savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, atrenkamos atsižvelgiant į tinkamumo paramai gauti ir pirmumo atrankos kriterijus; Mokymą organizuojančios institucijos konkurso būdu atrenka mokymo kursus vykdančias institucijas. 11

12 5.2. Antroji veiklos sritis Institucijos ir organizacijos, vykdančios žemės ir miškų ūkio, žemės ūkio ir maisto produktų apdorojimo ir perdirbimo mokslinius tyrimus ir (ar) užsiimančios jų rezultatų bei inovacinės praktikos sklaida, atrenkamos atsižvelgiant į tinkamumo paramai gauti ir pirmumo atrankos kriterijus. 6. GALUTINIAI PARAMOS GAVĖJAI Ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla, įregistravę žemės ar miškų ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 7. TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su mokymo bei mokslo žinių ir inovacijų sklaidos projektų įgyvendinimu. Detalus tinkamų išlaidų sąrašas pateikiamas priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 8. TINKAMUMO PARAMAI GAUTI KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI 8.1. Pareiškėjas turi atitikti reikalavimus ir bendrąsias nuostatas bei reikalavimus, nustatytus Lietuvos kaimo plėtros m. programos Bendrosios dalies I priedo 2 skyriuje Bendrosios nuostatos ir reikalavimai paramai gauti Pirmoji veiklos sritis Parama neskiriama įvadiniams mokymo kursams, sudarantiems profesinio mokymo ar aukštojo mokslo įstaigų formaliojo žemės ūkio ir miškininkystės mokymo programų ar sistemų dalį Parama pagal 2 mokymo kryptį (4.1.2 punktą) skiriama atsižvelgiant į mokymo poreikį. Kartu su paraiška pareiškėjas privalo pateikti mokymo poreikio pagrindimą Antroji veiklos sritis Pareiškėjas turi įgyvendinti mokslo žinių ir inovacijų sklaidos projektus eksperimentinėje bazėje ir (arba) ūkininko ūkyje arba žemės ūkio įmonėje, kartu dalyvaujant mokslo ir konsultavimo institucijoms, ūkininkams ir (arba) žemės ūkio įmonėms. Pareiškėjas privalo pateikti sudarytą su šiais partneriais sutartį ir kartu su jais parengtą mokslo žinių ir inovacijų sklaidos planą. 9. PRIORITETINIAI ATRANKOS KRITERIJAI 9.1. Pirmoji veiklos sritis Atrankos pirmumo kriterijus nustato Žemės ūkio ministerija priemonės įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiama į toje teritorijoje vykdytus mokymo kursus, mokymo poreikį ir paramos intensyvumą Antroji veiklos sritis Pirmumo kriterijus nustato Žemės ūkio ministerija priemonės įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiama į mokslo inovacijų kompleksiškumą. 10. PARAMOS INTENSYVUMAS Pirmoji veiklos sritis Didžiausia paramos suma vienam projektui: 12

13 Pagal 1 mokymo kryptį vienam projektui iki 800 tūkst. EUR Pagal 2 mokymo kryptį vienam projektui iki 200 tūkst. EUR Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų Prieš skelbiant kvietimus teikti paraiškas nurodomas konkretus lėšų dydis pagal atskiras veiklos sritis Antroji veiklos sritis Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 100 tūkst. EUR Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 11. FINANSAVIMAS Finansavimas m. (einamosiomis kainomis) Metai Viešoji parama iš viso Bendrijos finansavimas Nacionalinis finansavimas EUR proc. EUR proc. EUR proc TĘSTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI Tęstinių ankstesnio programavimo laikotarpio įsipareigojimų nėra. 13. BENDRŲJŲ EB RODIKLIŲ ĮVYKDYMO KIEKYBINIAI TIKSLAI Rodiklio tipas Rodiklis m. tikslas Mokymo kursų dalyvių skaičius 56 tūkst. Produkto rodikliai Asmenų, dalyvavusių mokslo žinių bei inovacijų sklaidos priemonėse, skaičius 9 tūkst. Sėkmingai mokymo kursus baigusių dalyvių 95 proc. (53,2 tūkst. skaičius dalyvių) Rezultato rodikliai Mokslo žinių bei inovacijų sklaidos 20 proc. (1,8 tūkst. dalyvių) priemonių dalyviai, sėkmingai pritaikę inovacijas savo veikloje Darbo našumo padidėjimas žemės ūkyje 9,4 tūkst. EUR/MDV Poveikio rodikliai Darbo našumo padidėjimas miškų ūkyje 15,6 tūkst. EUR/MDV Pradiniai rodikliai Švietimas ir mokymas Darbo našumas žemės ūkyje 20 žemės ūkyje 4,086 proc. tūkst. EUR/MDV Darbo našumas miškų ūkyje 9,74 tūkst. EUR/MDV 13

14 14. SANKCIJOS Jei Agentūra nustato aplaidumo, projekto ir (arba) paraiškos reikalavimų nesilaikymo atvejį ar apie tokį atvejį sužino iš kitų šaltinių, ji turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą ir (arba) reikalauti grąžinti visą arba dalį suteiktos paramos. 15. KPP PRIEMONIŲ RYŠIAI, PRIEMONIŲ TAKOSKYRA IR DERINIMO SU KITOMIS BENDRIJOS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS KRITERIJAI Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla siejasi su Lietuvos kaimo plėtros m. programos I ir II paramos ašių priemonių įgyvendinimu. Profesinės kvalifikacijos kėlimas, mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida ugdo ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų verslumo įgūdžius, didina žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, padeda sklandžiai įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones. Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla susijusi su atitinkamomis priemonėmis, finansuojamomis iš Europos socialinio fondo (toliau ESF), Europos regioninės plėtros fondo (toliau ERPF) ir Europos žuvinininkystės fondo (EŽF) lėšų. Takoskyros tarp priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla ir priemonių, kurias finansuoja minėtieji fondai, numatytos pagal mokymo sritis (žemės ūkis ar miškininkystė). Europos socialinis fondas (ESF) 1. Žmogiškųjų išteklių plėtra versle (įmonių darbuotojų, administracijos ir personalo vadovų mokymas bei kvalifikacijos kėlimas, bendrųjų ir specialiųjų įgūdžių bei kompetencijų ugdymas), modernių personalo valdymo sistemų, susijusių su praktiniu vadybininkų ir darbuotojų mokymu, kūrimas ir įdiegimas. Galutiniai paramos gavėjai įmonės. 2. Pradedančių savo verslą žmonių verslumo įgūdžių ugdymas Galutiniai paramos gavėjai: verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai, nevyriausybinės organizacijos. 3. Parama darbuotojų bendrųjų kompetencijų ir gebėjimų ugdymo projektams. Galutiniai paramos gavėjai: įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos. 3 prioritetas: Stiprinti tyrėjų gebėjimus - Parama mokslininkams ir kitiems tyrėjams (studentams), dirbantiems mokslinį darbą (pagal pasaulines grantų schemas), studijuojantiems ir išvykstantiems (atvykstantiems) į Lietuvą: tyrėjų įdarbinimui viešajame sektoriuje ir vidutinių bei aukštųjų technologijų įmonėse, mokslinėms studentų stažuotėms, doktorantūros studijų pakopos studentų stipendijoms, regioninio ir sektorinio mobilumo projektams (pažintiniams vizitams), mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros rezultatų sklaidai, inovatyviems gebėjimams, intelektinės nuosavybės valdymui. Pagal šį prioritetą bus finansuojamos tik investicijos į minkštuosius projektus, o kietieji projektai bus finansuojami pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioritetą. Ekonomikos augimo veiksmų programa 2 prioritetas: Didinti verslo produktyvumą ir sudaryti palankesnę aplinką verslui Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) Palankesnės aplinkos verslui kūrimo priemonės: duomenų bazių kūrimas, rinkos vertinimas, verslui skirtos informacijos sklaida: seminarai, konferencijos ir kt.; verslo asociacijų ar verslo informacijos centrų bendradarbiavimas su kitomis susijusioms institucijoms, dalijimasis patirtimi ir t. t. Europos žuvininkystės fondas (EŽF) 14

15 1. Parama partnerystei skatinti tarp mokslininkų ir žuvininkystės sektoriuje dirbančių verslininkų bei bandomiesiems šio sektoriaus inovacijų projektams. Galutiniai paramos gavėjai: nevyriausybinės organizacijos ar įgaliotieji asmenys, atstovaujantys žuvininkystės sektoriaus dalyvių interesams. 2. Parama profesinių įgūdžių ugdymui ir darbuotojų persiorientavimui pagal žuvininkystės vietos veiklos grupių strategiją. Galutiniai paramos gavėjai: žuvininkystės teritorijų vietos veiklos grupės, turinčios patvirtintas strategijas. 3. Parama žuvų perdirbimo ar akvakultūros įmonių, kuriose dirba mažiau nei 750 darbuotojų ar kurių metinė apyvarta mažesnė nei 200 mln. EUR, darbuotojų mokymui. Galutiniai paramos gavėjai: žuvų perdirbimo įmonės, kuriose dirba mažiau nei 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta mažesnė nei 200 mln. EUR. 15

16 2 PRIEMONĖ NAUDOJIMASIS KONSULTAVIMO PASLAUGOMIS Priemonės kodas 114. TEISINIS PAGRINDAS Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/ straipsnio (a) punkto (iv) papunktis ir 24 straipsnis. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/ straipsnis ir II priedo punktas. 1. PRIEMONĖS PAGRINDIMAS Žiniomis pagrįsta ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, be kitų priemonių, numatyta įgyvendinti ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemones, siekiant skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas. Taip pat akivaizdu, kad reikia plėtoti konsultavimo ir informavimo paslaugų teikimą ūkininkams. Jau nuo 2007 m. paramos teikimas pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programos II krypties Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas priemones bus susietas su valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų laikymusi ūkiuose, kaip numatyta Tarybos reglamente Nr. 1782/2003, o vėliau kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai bus visiškai taikomi. Ūkininkai turi būti susipažinę ir su susijusiais Bendrijos darbo saugos standartais. Dėl šios priemonės taikymo aprėpties ir sudėtingumo reikės padėti ūkininkams įvertinti savo ūkių veiklą ir nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti. Lietuvos kaimo plėtros m. programoje, palyginti su m. laikotarpiu, daug plačiau taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės, taigi numatomas didesnis pareiškėjų paramai gauti pagal šias priemones skaičius. Tokioms priemonėms įgyvendinti ūkininkai neturi reikiamų žinių ir patirties, dėl to numatyta teikti paramą tokių aplinkosaugos programose dalyvaujančių ūkininkų konsultavimui. Siekiant sėkmingai plėtoti verslą, labai svarbu žinoti tikrąją ūkių ekonominę ir finansinę būklę, tačiau didelės dalies ūkių apskaita nėra tinkamai tvarkoma ir jai pagerinti (arba pradėti) bus teikiama konsultacinė parama. Teikiamos konsultacinės paslaugos miškų ūkio klausimais padės ūkininkams ir miškų savininkams geriau suprasti miškų veisimo, miškų aplinkosaugos ir savo miškų ūkio veiklos našumo didinimo principus. 2. PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS Pagal šią priemonę bus remiamos išlaidos, susijusios su konsultavimu, siekiant ūkio veiklos pagerinimo. Ši priemonė apims: ūkių vertinimą ir ūkininkų konsultavimą dėl ūkių atitikties valdymo reikalavimams ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygoms (kompleksinis paramos susiejimas), numatytoms Reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir darbo saugos standartams, grindžiamiems Bendrijos teisės aktais, taip pat ūkininkų konsultavimą dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo, geresnio buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažangaus ūkininkavimo privačiuose miškuose diegimo. 16

17 3. TIKSLAI 3.1.Bendrasis tikslas didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius, užtikrinti konkurencingų aukštos kokybės ir didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir didinti pajamas žemės, miškų ūkio bei kaimo plėtros sektoriuose Specialieji tikslai Padėti sėkmingiau įgyvendinti teisės aktų nustatytus valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų reikalavimus (kompleksinis paramos susiejimas) ir darbo saugos standartus Padėti geriau suvokti agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo svarbą; Pagerinti ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymą Padėti miškų savininkams taikyti pažangius miško tvarkymo metodus Veiklos tikslai Konsultuoti ūkininkus, norinčius pasinaudoti konsultavimo paslaugomis šiose srityse: dėl teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų (kompleksinis paramos susiejimas), numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir darbo saugos standartų, grindžiamų Bendrijos teisės aktais; dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių diegimo ūkiuose, ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymo, miškų ūkio klausimų. 4. VEIKLOS SRITYS IR TAIKYMAS 4.1. Pirmoji veiklos sritis Konsultavimo paslaugos dėl įvertinimo, ar ūkis atitinka teisės aktų nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygas (kompleksinis paramos susiejimas), numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir Bendrijos darbo saugos standartus Antroji veiklos sritis Konsultavimo paslaugos, teikiamos dėl teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų (kompleksinis paramos susiejimas), numatytų Reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir darbo saugos standartų, grindžiamų Bendrijos teisės aktais, neatitikimų ir (arba) pažeidimų šalinimo Trečioji veiklos sritis Konsultavimo paslaugų teikimas agrarinės aplinkosaugos klausimais ūkininkams, dalyvaujantiems ar ketinantiems dalyvauti agrarinės aplinkosaugos priemonėse Ketvirtoji veiklos sritis Konsultavimo paslaugų teikimas ūkio buhalterinės apskaitos klausimais Penktoji veiklos sritis Konsultavimo paslaugų teikimas miškų ūkio klausimais (dėl miškų įveisimo ir atkūrimo, priežiūros ir tvarkymo, apsaugos ir naudojimo). Gali būti konsultuojami pavieniai ūkininkai ir ūkininkų grupės. 17

18 5. PARAMOS GAVĖJAI Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar įregistravę ūkininkų ūkius Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre, arba miškų savininkai, įregistravę savo valdas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Konsultacijas teikia pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytas taisykles akredituotos konsultavimo įstaigos ir akredituoti konsultantai. Akredituojant konsultavimo įstaigas, įvertinami jų turimi žmogiškieji ištekliai (personalas ir jo kvalifikacija), materialiniai ištekliai (administravimo ir techninė infrastruktūra), konsultavimo paslaugų teikimo patirtis. Konsultavimo įstaiga konsultavimo veiklos metu surinktą informaciją turi laikyti konfidencialia, išskyrus sunkius Bendrijos ar nacionalinės teisės pažeidimo atvejus. 6. TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, paramos gavėjų patirtos naudojantis konsultavimo paslaugomis pagal 4 dalyje nurodytas veiklos sritis ir pagrįstos konsultavimo įstaigos išrašyta ir paramos gavėjo apmokėta sąskaita, kurioje nurodyta suteiktos konsultavimo paslaugos sritis. Žemės ūkio ministerija patvirtina didžiausią teikiamų konsultavimo paslaugų valandos įkainį. 7. TINKAMUMO KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI PARAMAI GAUTI 7.1. Konsultavimo paslaugas turi teikti Žemės ūkio ministerijos akredituotos konsultavimo įstaigos ir akredituoti konsultantai Paramos gavėjas paramą pagal trečiąją, ketvirtąją ir penktąją veiklos sritis gali gauti tik pateikęs paraišką paramai gauti pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis. 8. PRIORITETINIAI ATRANKOS KRITERIJAI 8.1. Prioritetas konsultavimo paslaugų finansavimui gauti pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis teikiamas pareiškėjams: Gaunantiems daugiau kaip 15 tūkst. EUR tiesioginių išmokų per metus Jauniesiems ūkininkams Prioritetas konsultavimo paslaugų finansavimui gauti pagal trečiąją veiklos sritį teikiamas pareiškėjams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros m. programos agrarinės aplinkosaugos priemonėse, kai agrarinės aplinkosaugos veiksmai atliekami didesniame plote nei numatytas minimalus plotas Prioritetas konsultavimo paslaugų finansavimui gauti pagal ketvirtąją veiklos sritį teikiamas jauniesiems ūkininkams, pradedantiems tvarkyti buhalterinę apskaitą dvejybine apskaitos sistema Prioritetas konsultavimo paslaugų finansavimui gauti pagal penktąją veiklos sritį teikiamas pareiškėjams, dalyvaujantiems ar ketinantiems prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemones miškų ūkio srityje Kiti prioritetiniai kriterijai nustatomi kiekvienais metais rengiant priemonės įgyvendinimo taisykles. 9. PARAMOS INTENSYVUMAS 9.1. Paramos dydis pirmojoje veiklos srityje iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos gavėjui teiktina suma 250 EUR. 18

19 Metai 9.2. Paramos dydis antrojoje veiklos srityje iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos gavėjui teiktina suma 750 EUR Paramos dydis trečiojoje veiklos srityje iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos gavėjui teiktina suma 500 EUR Paramos dydis ketvirtojoje veiklos srityje iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos gavėjui teiktina suma 500 EUR Paramos dydis penktojoje veiklos srityje iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos gavėjui teiktina suma 500 EUR Bendra paramos gavėjui m. suteiktos paramos suma neviršija 1500 EUR. 10. FINANSAVIMAS Finansavimas m. (einamosiomis kainomis) Viešoji parama, iš viso Bendrijos finansavimas Nacionalinis finansavimas EUR proc. EUR proc. EUR proc TĘSTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI Tęstinių ankstesnio programavimo laikotarpio įsipareigojimų nėra. 12. RODIKLIAI Rodiklio tipas Rodiklis m. tikslas Produkto rodikliai Rezultato rodikliai Poveikio rodikliai Konsultuotų ūkininkų skaičius Konsultuotų miškų savininkų skaičius Bendra investicijų suma Žemės ūkio bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose Darbo našumas žemės ūkyje Darbo našumas miškų ūkyje Pagal pirmąją veiklos sritį 65 tūkst. Pagal antrąją veiklos sritį 15 tūkst. Pagal trečiąją veiklos sritį 10 tūkst. Pagal ketvirtąją veiklos sritį 10 tūkst. 1 tūkst. 38, mln. EUR + 5 proc. 9,4 tūkst. EUR/MDV 15,6 tūkst. EUR/MDV Pradiniai rodikliai Darbo našumas žemės ūkyje (4,086 tūkst. EUR/MDV) Darbo našumas miškų ūkyje (9,74 tūkst. EUR/MDV) 19

20 13. SANKCIJOS Jei Agentūra nustato aplaidumo, projekto ir (arba) paraiškos reikalavimų nesilaikymo atvejį ar apie tokį atvejį sužino iš kitų šaltinių, Agentūra turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą ir (arba) reikalauti grąžinti visą arba dalį suteiktos paramos. 14. KPP PRIEMONIŲ RYŠIAI, PRIEMONIŲ TAKOSKYRA IR DERINIMO SU KITOMIS BENDRIJOS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS KRITERIJAI Šios priemonės veiklos sritys susijusios Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių,,jaunųjų ūkininkų įsikūrimas,,, Pusiau natūrinių ūkių rėmimas,,,žemės ūkio valdų modernizavimas ir visų II krypties Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas priemonių įgyvendinimu. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su veiklos sritimis pagal priemonę,,profesinio mokymo ir informavimo veikla. Pagal šią priemonę bus remiama ūkininkų mokymo ir informavimo veikla, supažindinant su ūkio valdymo (aplinkosaugos, visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės), geros agrarinės ir aplinkos būklės reikalavimais bei darbo saugos standartais, taip pat informavimo veikla agrarinės aplinkosaugos, kraštovaizdžio plėtros ir miškų ūkio tvarkymo klausimais. Priemonės įgyvendinimas susijęs ir su tiesioginių išmokų mokėjimu nuo 2009 m. Takoskyrą tarp priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis ir Bendrijos struktūrinių fondų finansuojamų priemonių nustato pareiškėjas pagal konsultavimo sritis (žemės ūkio ar miškininkystės sektorius). Ekonomikos augimo veiksmų programa 2 prioritetas: Didinti verslo produktyvumą ir gerinti verslo aplinką. - verslo aplinkos infrastruktūra: ne kaimo vietovėse esančių verslo inkubatorių ir informacinių centrų plėtra ir kt.. - verslo aplinkos gerinimo priemonės: duomenų bazių kūrimas, rinkos vertinimas; informacijos teikimas įmonėms: seminarai, konferencijos ir t. t.; verslo asociacijų, verslo informacijos centrų ir kt. bendradarbiavimas su kitomis susijusiomis institucijomis bei dalijimasis patirtimi, ir t. t.. - konkurencingumo didinimo projektai: įvairių sektorių ir bendrojo konkurencingumo tyrimai; Lietuvos verslo aplinkos įvaizdžio gerinimo veikla ir t. t. Galutiniai paramos gavėjai: savivaldybės, verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai ir t. t. 20