"Vilnis" 2018

Transkriptas

1 Molëtø kraðto laikraðtis LEIDÞIAMAS NUO 1951 M. KOVO 21 D. ISSN m. vasario 5 d., antradienis Nr. 10 (8182) Kaina - 0,50 Eur Molëtai 7 nuo... galo Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko ðalies savivaldybiø analizæ apie atlyginimø ir investicijø pokyèius nuo 2015 metø. Bûtø galima sakyti, kad egzistuoja bent trys Lietuvos. Lyderës, potencialios vidutiniokës ir stagnuojanèios. Panaðià tendencijà matome kiekvienais metais sudarydami Lietuvos savivaldybiø indeksà. Ir nepaisant to, kad dël daugelio dalykø sprendþia centrinë valdþia, verslo, investicinæ aplinkà lemia ir savivaldos pastangos ir veikla. Pavyzdþiui, savivaldybës nustato nekilnojamojo turto ir þemës mokesèiø tarifus, turi daug átakos tam, kaip greitai tvarkomi teritorijø planavimo ir su tuo susijæ reikalai, o bene svarbiausia pasistengia, kad investuoti ir veikti verslui bûtø kuo maþiau kliûèiø, pastebi Lietuvos savivaldybiø indekso tyrimo vadovas Martynas Tininis. Instituto pateikiamoje lentelëje nurodoma: mûsø rajone vidutinis darbo uþmokestis (2018 m. 3 ketvirtis) 560 eurø, kas per sudaro 35 proc. pokytá. Tiesioginës uþsienio investicijos, skaièiuojant vienam gyventojui 2017 m. mûsø rajone sudarë 144 Eur, o pokytis per Eur. Materialinës investicijos, skaièiuojant vienam gyventojui, 2017 m. 808 Eur, pokytis per metus minus 121 Eur. Taipogi nurodoma, jog mûsø rajone investiciniø projektø m. pagal Investuok Lietuvoje, nebuvo visiðkai. Tiesa, reikia paþymëti, kad pastarasis rodiklis analogiðkas daugelyje savivaldybiø. Per pirmàjá ðiø metø mënesá ugniagesiai gelbëtojai reagavo á 22 iðkvietimus Per pirmàjá ðiø metø mënesá Molëtø prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos ugniagesiai gelbëtojai reagavo á 22 iðkvietimus. Pernai metais sausio mënesá á pagalbà vykta 16 kartø, o 2017 metais -24 kartus. Ugniagesiø gelbëtojø darbo pobûdis nëra prognozuojamas, taèiau Molëtø PGT virðininkas Rolandas Pumputis pastebëjo, kad vis tik gyventojai labiau rûpinasi bei daþniau valo dûmtraukius, todël ðiø gaisrø kilo þymiai maþiau. Per sausio mënesá ugniagesiai Saugaus eismo komisijos posëdyje... þenklas Sustoti draudþiama Molëtø rajono eismo saugumo komisijos posëdis prasidëjo nuo gauto Melioratoriø ir Mechanizatoriø gatviø Molëtuose gyventojø pasiraðyto praðymo panaikinti kelio þenklà Sustoti draudþiama, esantá gatvëje prie Mechanizatoriø namo, paþymëto 9 numeriu. Gyventojø praðymas buvo motyvuotas tuo, kad stinga ðiose e automobiliø parkavimo aikðteliø, kad ðioje gatvëje nëra buvæ eismo ávykiø bei primenant, kad paliekant automobilius toliau nuo namø ne kartà jie rasti apvogti... Pasak komisijos pirmininko, Savivaldos rinkimams artëjant Susiruoðei á kelionæ? Valdþios sau nerinksi Artëjantys savivaldos rinkimai kai kuriems, net ir labai jais besidomintiems þmonëms, bus nepasiekiami. Molëtiðkë, aktyviai dalyvaujanti susitikimuose, politiniuose prisistatymuose ir itin atsakingai vertinanti savivaldos rinkimus, Vilnies redakcijoje teiravosi apie galimybæ savo pasirinkimà iðreikðti gerokai ankðèiau iki rinkimø. Mat ji savaitei likus iki rinkimø iðvyksta á ilgai planuotà poilsinæ kelionæ. Molëtø rajono rinkimø apygardos komisijos pirmininkë Irena Sabaliauskienë, papraðyta pakomentuoti esamas galimybes balsuoti apraðytu atveju, sakë, jog Saulius Kuzminskas apie Eþerûno treneriø kaità ir uþduotá komandai gelbëtojai vyko á aðtuonis gelbëjimo darbus. Giedraièiø miestelyje ið pakelës griovio iðtrauktas mokyklinis autobusiukas Ford priklausantis Giedraièiø gimnazijai. Mieþoniø kaime (Dubingiø s.) po eismo ávykio ið griovio iðtrauktas automobilis VW Transporter. Triberþiø kaime (Suginèiø s.) tvenkinyje ieðkota galimai nuskendusio þmogaus. Atvykus iðþvalgytas tvenkinys, skenduolis nepastebëtas. Þiediðkës (Nukelta á 3 psl.) Nacionalinëje krepðinio lygoje (NKL), kurioje ðá sezonà rungtyniauja 15 komandø, prasidëjo vienas ið svarbiausiø etapø. Mat reguliaraus sezono I etapo III ratas, NKL komandas padalino á dvi grupes - stipresniøjø ir silpnesniøjø. Molëtø Eþerûno komanda pateko á silpnesniøjø grupæ, kurioje, kaip sakë Eþerûno klubo prezidentas Saulius Kuzminskas, bus kovojama dël patekimo á atkrentamàjá etapà, kuriame 5-8 vietas uþëmusios komandos aðtuntfinalyje kausis su silpnesnëje grupëje 9-12 vietose likusiomis ekipomis. Eþerûnui pergale pradëjus labai svarbaus treèiojo etapo kovas, komandoje ávyko ir pasikeitimas, nes jos vairà perëmë 42 metø buvæs krepðininkas du sezonus atstovavæs ir molëtiðkiams Marius Kugauda. Jis pakeitë nuo sezono pradþios Eþerûne vyr. trenerio pareigas ëjusá Tomà Purlá. Komandos prezidentas Saulius Kuzminskas sakë, jog negalás teigti, kad buvæs komandos vyr. treneris kaþkuo neátiko. -Mes já patys pasirinkome ir esame dëkingi uþ ádëtas pastangas bei darbà. Bet pastaruoju metu stovëjome vietoje, rezultatai nedþiugino, komandai reikëjo naujø vëjø ar sukrëtimo. Vyr. trenerio pasikeitimas (Nukelta á 2 psl.) Mindaugas Kuzminskas (deðinëje) su buvusiu klubo sporto direktoriumi Þygimantu Ðeðtoku atidþiai stebi visas savoje salëje vykstanèias kovas savivaldos rinkimuose, balsavimas iðvykus á kelionæ, neámanomas. Kaip þinia, savo pareigos negalima pavesti atlikti ir kitam þmogui. Kandidatai prisistatys TV laidoje Kaip þinia, prieð kiekvienus savivaldos rinkimus kandidatams, partijø sàraðø nariams suteikiama galimybë save pristatyti TV laidoje. Ðiemet tokias laidas rengs nacionalinis transliuotojas, o molëtiðkiai kandidatai á merus ir po vienà kandidatà ið kiekvieno sàraðo á filmavimus vaþiuos vasario 7d. Kada bus rodoma laida, kol kas neskelbiama. Tiesa, ankstesniø rinkimø praktikos, kuomet á debatus TV studijoje vaþiuo- (Nukelta á 2 psl.) Konferencijoje pristatytas Sporto ástatymas, diskutuota apie futbolo vystymà Praëjusià savaitæ Vilniuje ávyko Lietuvos savivaldybiø asociacijos, Ðvietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos futbolo federacijos surengta konferencija Sporto ástatymas ir naujos futbolo vystymo galimybës, kurioje dalyvavo savivaldybiø merai, administracijos direktoriai ir sporto padaliniø vadovai. Pasak konferencijoje dalyvavusio Molëtø kûno kultûros ir sporto centro direktoriaus Kæstuèio Vaicekausko, renginio metu buvo pristatytas nuo ðiø metø ásigaliojæs naujas Sporto ástatymas, kuriame numatoma daugiau lëðø ir dëmesio fiziniam aktyvumui. -Taip pat pasidalinta ir gera þinia, kad Vyriausybei patvirtinus Sporto rëmimo fondo lëðas, jos þenkliai didëja sporto projektams. Konferencijoje buvo kalbëta ir apie futbolo (Nukelta á 2 psl.) administracijos direktoriaus Sauliaus Jauneikos, toks praðymas nebe pirmà kartà adresuotas komisijai, todël reikia priimti sprendimà. Diskusijø metu paaiðkëjo, kad draudþiantis stovëti þenklas reikalingas ir dël konteineriø aikðteliø, nes prieðingu atveju prie jø nebûtø galima privaþiuoti. Bet daugumai komisijos nariø sutikus, kad minëtø gatviø daugiabuèiø namø kiemuose ið tiesø ankðta, nutarta, kad nakèiai automobilius bus galima palikti palei gatvæ, tad dabar esantis draudþiamasis þenklas bus papildytas lentele su þenklo galiojimo laiku bei zona. Aptarus situacijà dël ðio þenklo, vyr. specialisto Alekso Strumilos pastebëjimu, analogiðkai reiktø pasielgti ir su þenklais Liepø gatvëje - mat ten draudþiamieji þenklai galioja tik á vienà pusæ, tad ði gatvë sunkiai pravaþiuojama ne tik automobiliø, bet ir sniegà valanèios technikos. Komisijos pirmininkas pritarë siûlymui, kadangi drausti nakèiai palikti automobilius yra nelogiðka. Antruoju klausimu svarstytas praðymas dël draudþiamo þenklo Ribota masë pastatymo kelyje Suginèiø seniûnijoje. Taèiau komisijos nariams kilo daug klausimø dël kelio statuso, kadangi nuo jo priklauso ir komisijos sprendimas. Nutarta pra- (Nukelta á 2 psl.) TRUMPAI ÞEMËS ÛKIO MINISTERIJOJE. Praëjusá ketvirtadiená Þemës ûkio ministerijoje ðalies savivaldybiø atstovams surengtame pasitarime buvo aptarta keletas aktualijø bei ðiø metø pasëliø deklaravimo naujovës. Molëtø rajono savivaldybei pasitarime atstovavo Statybos ir þemës ûkio skyriaus vedëjo pavaduotoja Ramutë Vasaravièienë ir vyr. specialistas Gintautas Þiukas. Pasak R. Vasaravièienës, nors ðiems metams pasëliø deklaravimo taisyklës buvo patvirtintos pernai metø gruodþio mënesio pabaigoje, taèiau pasitarimo dalyviai buvo informuoti bei pristatytas taisykliø pakeitimø projektas, taip pat kalbëta ir apie sankcijø maþinimà ir t.t. Pasitarime daug dëmesio skirta afrikiniam kiauliø marui, aptartas Europos Sàjungos Solidarumo fondo skirtø lëðø ásisavinimas liûèiø paþeistiems melioracijos árenginiams atstatyti. NEKILNOJAMOJO KULTÛROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS POSËDYJE. Ketvirtosios nekilnojamojo kultûros paveldo vertinimo tarybos posëdyje sausio 29 dienà nutarta patikslinti Antakðèiø piliakalnio II su gyvenviete (Alantos sen., Antakðèiø k.) duomenis Kultûros vertybiø registre: apibrëþti teritorijà, apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinës apsaugos pozonus, nustatyti vertingàsias savybes, nacionaliná reikðmingumo lygmená. Taip pat nutarta patikslinti Antakðèiø kapinyno duomenis Kultûros vertybiø registre: apibrëþti teritorijà, apsaugos nuo fizinio poveikio pozoná, nustatyti vertingàsias savybes, regioniná reikðmingumo lygmená. Posëdyje buvo patikslinti Perkaliø piliakalnio su gyvenviete ((Balninkø sen., Perkaliø k.), duomenys Kultûros vertybiø registre apibrëþta teritorija, vizualinës apsaugos pozonis nustatytos vertingosios savybës ir nacionalinis reikðmingumo lygmuo.

2 2 psl. Susiruoðei á kelionæ? Valdþios sau nerinksi davo beveik visa komanda, atsisakyta. Rinkëjø nepadaugës Rajono savivaldybës rinkimuose galës dalyvauti tik tie, kurie èia sa- Saugaus eismo komisijos posëdyje... þenklas Sustoti draudþiama ðyti pateikti papildomà informacijà. Treèiuoju klausimu buvo svarstytas VÁ Kaimynystës namai praðymas dël nuorodø árengimo á Balninkø stiklo muziejø ir paveikslø galerijà. Posëdyje nestigo diskusijø, teko pasitelkti ir brëþinius Praðyme raðoma, kad Balninkø stiklo muziejus ir paveikslø galerija yra átraukti á Lietuvos muziejø sàraðà, taèiau nuorodø á ðià lankytinà vietà nëra, todël praðoma jas árengti keliuose Molëtai - Anykðèiai, Ukmergë Molëtai ir Anykðèiai Kurkliai Balninkai Þelva valstybiniuose keliuose. Nutarta, kad nuorodos bus statomos 200 metrø atstumu nuo objekto, pastatymà reikës derinti su Lietuvos automobiliø keliø direkcija (LAKD). Aptartas Lëliø kaimo gyventojos praðymas kelyje Ukmergë Konferencijoje pristatytas Sporto ástatymas, diskutuota apie futbolo vystymà vystymà, akcentuojant, kad ði sporto ðaka turi buvo pati svarbiausia, juolab, kad Futbolo federacija su Vyriausybe pasiraðë tam tikrà susitarimà, taèiau akivaizdu viena, kad futbolo vystymasis bus formuojamas per klubus. Kadangi konferencijoje buvo dalintasi ir patirtimi apie futbolo vystymà, tad pastebëta, kad vis tik ðios sporto ðakos vystymui reikalinga ir savivaldybiø pagalba, - áspûdþiais dalinosi K. Vaicekauskas, kuris po konferencijos dar lankësi vienoje ið sostinëje esanèiø atvirø èiuoþyklø bei domëjosi jos eksploatacija bei prieþiûra. TRUMPAI MOLËTIÐKIO PARODA SKUDU- TIÐKYJE. Skudutiðkio bibliotekoje atidaryta molëtiðkio Algimanto Èiþos fotografijø paroda Metø laikai þiema. Prasidëjus paskutiniam þiemos mënesiui, skudutiðkieèiai bibliotekos lankytojai galës groþëtis iðskirtiniais þiemos vaizdais ir kûriniais, kuriuos uþfiksavo fotografas. DRÛTAI vo gyvenamàjà vietà buvo deklaravæ iki gruodþio 2 d. Tai dar vienas pasikeitimas. Jeigu anksèiau konkreèios savivaldos rinkimuose turëjo galimybæ dalyvauti iki pat rinkimø deklaravæs savo gyvenamàjà vietà toje savivaldybëje, tai dabar rinkëjas turi bûti tai padaræs prieð 90 dienø. Molëtai árengti kelio þenklus Lëliø kaimas, nes sudëtinga rasti ðá kaimà ir kaimo turizmo sodybà jame. Kadangi tai valstybinës reikðmës kelias todël dël kelio þenklo, informuojanèio apie kaimo turizmo sody- bà, árengimo á LAKD turi kreiptis pati savininkë. Aptarus komisijai pateiktus klausimus, kalbëta dël draudþiamo kelio þenklo Sustoti draudþiama pastatymo S. Dariaus ir S. Girëno gatvëje. Ten árengtas þenklas dar liks ðioje atkarpoje, kadangi netoli yra automobiliø parkavimo aikðtelë. Taip pat uþsiminta, ar analogiðko þenklo þiemos metu nereikëtø ir Kauno gatvëje, kurioje parkuojami automobiliai, kai tuo tarpu ðalia - tuðèios aikðtelës. sezono viduryje nëra geras dalykas, bet susiklostë tokia situacija, - kalbëjo S. Kuzminskas, pridûræs, kad vadovauti komandai patikëta Mariui Kugaudai dar ir dël to, kad jis buvæs komandos þaidëjas, prisidëjæs prie þenkliausiø jos istorijoje pergaliø, kad paþásta komandà ið vidaus. Pasak klubo prezidento, Marius jau yra dirbæs treneriu, jo propaguojamas krepðinio stilius - suprantamas, aiðkus ir paprastas. Dþiau- Molëtø... Baltasis tiltas! Vietoj buvusio beþdþioniø tilto per Pastovëlio eþerà nutiesus naujà tiltà, ið tolo ðvieèiantá konstrukcijø baltumu, dar jam tebuvus brëþiniuose, vyko diskusija dël jo spalvos... Beje, apie tilto daþymà uþsiminë ir já gaminæ, atgabenæ bei montavæ subrangovai UAB Tilta ið Klaipëdos darbuotojai. Ar jau tiltui parinkta spalva, klausiamas projekto Vieðosios aktyvaus laisvalaikio infrastruktûros plëtra Molëtø mieste II etapas eigà kuravæs Statybos ir þemës ûkio vyr. specialistas Zigmontas Krivièius sakë, kad vis tik nutarta tilto nedaþyti, tai yra, palikti baltos spalvos konstrukcijas. Panaðu, kad ir Molëtai, kaip Vilnius, turi Baltàjá tiltà. Tik sostinës Baltasis tiltas, beje, irgi skirtas, kaip ir mûsiðkis, tik pëstiesiems, yra apie 240 metrø ilgio ir jungia Neries krantus, o Molëtø Baltasis tiltas 41 metro ilgio ir jungia Pastovëlio eþero krantus. TAPO LAUREATËMIS Alytaus r. Daugø meno ir sporto mokykloje ávyko VIII jaunøjø atlikëjø konkursas Linksmoji polkutë Jame varþësi ávairiø specialybiø - akordeono, fortepijono, smuiko, puèiamøjø ir kankliø - moksleiviai ið visos Lietuvos muzikos ir meno mokyklø. Atlikëjai pasirodë pagal amþiaus grupes. Ðiame konkurse dalyvavo ir Molëtø menø mokyklos ra Grigonienë). Visos trys konkursantës ðauniai pasirodë ir iðkovojo kanklininkës - Evita Þvinytë, Miglë Sirevièiûtë, Vaineta Vainalavièiûtë. Kanklininkes konkursui paruoðë mokytoja metodininkë Laimutë Colkienë (koncertmeisterë Auðlaureato diplomus. Saulius Kuzminskas apie Eþerûno treneriø kaità ir uþduotá komandai siamas, kuris komandos þaidëjas tapo staigmena ir atradimu, pasidþiaugiuosi, kad pasikeitus treneriui pavyko iðkovoti ir pirmà pergalæ ðiemet. Kiekvienos rungtynës labai svarbios. Nekalbu apie vietà, nes tokio tikslo ir nekeliame. Mûsø tikslas patekti á atkrentamàjá etapà, todël komanda privalo kovoti kiekvienose rungtynëse. Manau, esame pajëgûs kovoti su visomis NKL komandomis, taèiau, suprantama, ásijungia ir sëkmës faktorius, - kalbëjo Saulius. Kol kas kitokios kaitos komandoje klubo valdyba neplanuoja. Tiesa, á Tiltas baltuose pataluose Algimanto ÈIÞOS nuotraukos Ðio sezono atradimas - Hubertas Pivorius (su kamuoliu) Eþerûno gretas gráþo Ignas Lukoðius, kuris tam tikra prasme prisitaiko prie komandos, mat, pasak klubo prezidento, yra nestandartinis aukðtaûgis, turintis specifiná þaidimo braiþà. -Jeigu bûtø su mumis pradëjæs sportuoti nuo sezono pradþios, manau, jo rezultatai bûtø buvæ kiti. Sudëtinga prie komandos prisidëti sezonui ásibëgëjus, taèiau Ignas labai stengiasi ir, manau, jo rezultatai tik gerës, - kalbëjo paðnekovas, o klaugë ðeðiolikmeèio Huberto Pivoriaus þaidimu, nes jaunasis krepðininkas puikiai ásiliejo á komandà, aikðtelëje priima protingus sprendimus. - Manau, kad ateityje jis gali tapti aukðto lygio krepðininku. Suprantama, nekalbu apie komandos lyderius Kostà Jonuðkà, Arnà Beruèkà, nes ið jø tokio þaidimo ir tikëtasi, taèiau ðio sezono atradimas vis tik bûtø Hubertas. Molëtø komandos siela ir didþiausias krepðinio puoselëtojas - Eimantas Naruðis, kurio pastangos ir indëlis á Eþerûnà - milþiniðki. Tai krepðininkas, kuris laiko Molëtø krepðiná. Pokalbio pabaigoje Saulius Kuzminskas liûdnai kalbëjo, kad vis tik apmaudu, jog maþokai molëtiðkiø ateina stebëti rungtyniø ir palaikyti savo miesto komandà. Nejaugi molëtiðkiams aukðto lygio krepðinis pabodo? - retoriðkai klausë Saulius, iðsitaræs, kad daugelis þymiai didesniø uþ Molëtus miestø tik pasvajoti gali apie NKL rungtynes, kurios dar, be kita ko, transliuojamos ir per TV. Moltiðkës pelnë laureato diplomus Kraðtieèiai lietuviðkame kine LRT televizija sekmadieniais pradëjo rodyti istoriná TV serialà Laisvës kaina. Disidentai, o jo reþisierius mûsø kraðtietis Alvydas Ðlepikas. Veiksmas vyksta metais. Prisimenu tëvo pasakojimus, taèiau ir pats gerai menu tà laikotarpá metais baigiau vidurinæ mokyklà, vëliau tarnavau sovietø kariuomenëje. Vaikystëje gyvenau kaime, kur á parduotuvæ du kartus per savaitæ atveþdavo pusiau þalios duonos. Kartà per savaitæ buvo galima nusipirkti á gabalus sulipusios ðaldytos þuvies. Ið mësos galëdavai gauti geriausiu atveju gabalà kiaulës galvos. Aplink tvyrojo absoliuti tuðtuma, ir ne tik materialinë. Tai buvo skersvëjø persmelktas ðaltas laikas. Tø laikø nejaukumà ir norëjome parodyti, sakë reþisierius TV antenos þurnalistei. Ádomu tai, kad ið Sibiro á gimtinæ gráþtantá suvargusá vyskupà Marijonà Ðimoná vaidina aktorius Saulius Bareikis, kurio tëvas ið Molëtø kraðto, o aktoriaus ákûnijamas vyskupas primena taip pat mûsø kraðtietá, Palaimintàjá Teofiliø Matulioná. KGB virðininkà vaidina pats Alvydas Ðlepikas. Turime kalbëti apie mûsø istorijos þaizdas, kad jauni þmonës suprastø, jog nesaugodami laisvës galime jà prarasti. teigë reþisierius. Kas dar nematë Justino Krisiûno reþisuoto filmo Ðirdys bûtinai paþiûrëkite, nes pagrindiná vaidmená atlieka aktorius Rolandas Kazlas, pelnæs þurnalo Þmonës 2019 metø scenos þmogaus nominacijà. O kam patinka komedija praverkite Donato Ulvydo komedijos Ir visi jø vyrai duris Lietuvos kino teatruose, nes ten vaidina aktorius Audrius Bruþas. Be scenarijaus... Molëtø kraðto þmoniø su negalia sàjungos (ÞNS) bûstinëje Literatø klubo nariø iniciatyva su neágaliøjø ir kurianèiøjø bendruomene susitiko ir bendravo Molëtø kraðto poetë Nijolë Navikienë, renginio metu koncertavo Pranas Pliuðka... Áprasta diena, tapusia ðvente, dþiaugësi Molëtø kraðto ÞNS pirmininkë Marytë Baliûnaitë, kalbëjusi netradiciðkai, nes neágalieji buvo vieni ið pirmøjø Nijolës eilëraðèiø klausytojø, kai poetë, uþsukdavusi á bûstinæ, papraðyta traukdavo popieriaus lapelius su eilëraðèiais. O ið tø lapeliø jau ðeðios poezijos knygos iðleistos, todël labai laukëme susitikimo, - kalbëjo Marytë. Padëkojusi uþ pakvietimà Nijolë ðmaikðtavo, kad gydytojø diagnozës jà vis labiau priartina prie neágaliøjø bendruomenës, bet pasiduoti ji neketinanti... Þinau, kad ðis renginys be scenarijaus, todël kalbësime apie kûrybà, apie tai, kaip iðeiti á vieðumà, - pradëjo renginá vieðnia, dëkojusi Rimvydui Kalveliui, sutikusiam skaityti jos poezijà... O eiliuoto þodþio buvo daug - ir ne tik ið Atsivërimø knygos - suskambëjusio Rimvydo Kalvelio sodriu ir spalvingu balsu...tarsi eilërað- (Nukelta á 3 psl.)

3 3 psl. Sveikatos ástaigoje ádiegiant ðiuolaikiðkas technologijas, artëjama prie þmoniø Pagal turimø pacientø skaièiø didþiausia rajono sveikatos ástaiga Molëtø pirminis sveikatos prieþiûros centras, jeigu lygintume já su kaimyne Molëtø ligonine, galëtume sakyti, kad yra saugesnis dël Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomø ar planuojamø reformø, permainø, optimizavimø ir pan. Joje teikiamos ambulatorinës paslaugos, jø gausa, galimybës teikti ir bûtinàsias medicinos paslaugas priklausomos nuo Teritoriniø ligoniø kasø finansavimo, tiksliau nuo prie ástaigos prisiraðiusiø þmoniø skaièiaus. Pasak antrai kadencijai vieðajai ástaigai vadovauti konkursà neseniai laimëjusios direktorës Eglës Bareikienës, kasmet ástaiga susiduria su vis didëjanèiais reikalavimais, priimtø naujø ástatymø ágyvendinimu, poreikiu tobulëti ne tik þiniomis, paslaugomis, bet ir prieinamumu þmonëms prie gydytojo, prisitaikymu prie ðiuolaikiniø technologijø. Pasak vadovës, tokie iððûkiai jau tapo kasdienybe. -Pradëkime nuo registratûros, pastebima, jog èia vyksta esminiai pertvarkos ir ðiuolaikiniai techniniai pokyèiai? - Registratûra mûsø ástaigos veidrodis. Tad nusprendëme, jog pats metas pagerinti jos ávaizdá, dabar keièiame visas lentynas, kurios bus slankiojanèios. Darbuotojoms jos bus informatyvesnës, lengviau bus randamos asmens kortelës. Tikiuosi, jog atnaujinta registratûra lankytojus pasitiks jau kovo mënesá. Galiu pasidþiaugti neseniai ástaigoje árengtu eiliø registravimo terminalu. Tai dar vienas þingsnis link komforto pacientui. Mat jam tereikia iðsiimti talonëlá terminale ir uþeiti prie registratûros langelio, kur gauna talonëlá su automatiðkai á gydytojo kabineto kompiuterá áraðytu numeriu. Tad pacientui, atëjusiam prie gydytojo kabineto, tereikia laukti, kol ðvieslentëje virð gydytojo kabineto uþsidegs jo talonëlio numeris. Klausimø kas paskutinis arba ëjimø á gydytojo kabinetà be eilës nebeliko. -Ne kartà esame girdëjæ priekaiðtø dël, neva, mûsø PSPC neiðraðomø elektroniniø receptø, þmogus turi gaiðti laikà vaþiuodamas kas kartà pas gydytojà tik dël nuolat vartojamø vaistø recepto. Ar ðis nepatogumas iðspræstas? -Mûsø ástaigoje yra 55 kompiuterizuotos darbo vietos, tad visi gydytojai iðraðo E-receptus per ESIS sistemà, N/l, áveda vairuotojø paþymëjimo formas á E-sistemà (Regitrai), kaip ir, beje, mirties liudijimus. Taèiau, deja, daþnai susiduriame su problema, kad stringa pati E-sistema. BE SCENARIJAUS... Ðilta emocijomis akimirka Eglë Bareikienë, antrà kadencijà vadovaujanti PSPC, sako, jog daromi þingsniai paslaugø modernizavimui ko, prisiminti iki tol buvusá arba pasirinkti, jeigu ið viso to dar nebuvo daræ. Juk tokia tvarka yra paèiø þmoniø labui ir patogumui. Tad ir esant ekstra atvejams: sukarðèiavus, dël smarkaus skausmo ar staigaus kraujospûdþio ðoktelëjimo þmogus turi kreiptis á savo ðeimos gydytojà, bet ne á bet kurá kità gydytojà. Tik ðeimos gydytojo ligos atveju arba atostogø metu bûtinàjà paslaugà suteiks bet kuris kitas gydytojas. -Pradëjote teikti slaugos paslaugas namuose. Ar jos populiarios? -Tokios paslaugos poreikis yra, vadinasi, padarëme teisingà þingsná. Dabar jau dþiaugiamës sëkmingai veikianèios slaugos paslaugø namuose kokybe. Mûsø ástaigos slaugytojos vaþiuoja pas slaugos poreiká turinèius neágalius þmones. Jiems namuose matuojamas kraujospûdis, apþiûrimos ir perriðamos pragulos, (Atkelta ið 2 psl.) tis liejosi Nijolës pasakojimas apie naujà hobá fotografavimà ir nuotraukø parodà Ivankø kaimo rojus, apie pasivaikðèiojimà poeto Vytauto Maèernio tëviðkëje Ðarnelëje ir josios Ðarnelës Ivankø kaimo groþá, apie pirmuosius bandymus raðyti, apie laikà, kai ji buvo laiminga, apie raudojimà posmais, apie atrastà Dievà per... ateizmo paskaitas, apie miðkininkës norà gyventi kaime. Poezija, kalbëjo Nijolë, tai ir psichologinë savipagalba, kuri suteikia galimybæ kalbëti ir justi kità þmogø, o Nijolë kai poezijos skaitytojas ir jà paraðæs poetas tampa viena siela tai jau stebuklas... Su ádomumu buvo klausytasi, kaip gimë ðeðios poezijos knygos ir paskutinioji Atsivërimai, vartyti almanachai, kuriuose iðspausdinta Nijolës poezija, stebëtasi nuotraukomis ir jø pavadinimais bei mëgautasi ðilta, jaukia bendryste... Tuo metu pacientai patiria nepatogumus, bet tai nëra mûsø kaltë... Tikiu, kad sistema artimoje ateityje bus tobulinama ir trikdþiø nebeliks. Jau nuo praëjusiø metø spalio mënesio ástaigoje veikia nuotolinë vaistø iðraðymo paslauga. Pacientui pirmiausia privalu ateiti pas gydytojà ir uþpildyti praðymà sutikimà, kad jam bûtø suteikiama tokia paslauga. Gydytojas þmogaus asmenybei suteikia tam tikrà kodà ir kità kartà jis jau gali registruotis nuotolinei paslaugai tik paskambinæs á gydymo ástaigos registratûrà arba E sistemoje uþraðant nuotolinæ paslaugà. Tokiu atveju á gydymo ástaigà pacientas turi atvykti tik kas antrà vaistø iðraðymo kartà. Paslauga pasiteisino, ja jau naudojasi nemaþai laikà branginanèiø mûsø pacientø. -Ar jau esate ir elek- troninëje sistemoje Sergu.lt? -Taip, ávykdëme ir ðá ministerijos reikalavimà. Pacientams sudaryta galimybë registruotis pas gydytojus per elektroninæ sistemà Sergu.lt. Ðiuo metu bet kuris rajono gyventojas gali naudotis ðia sistema, aiðku, iðlieka ir galimybës registruotis atvykus á poliklinikà arba telefonu. Esu ásitikinusi, kad dël registracijos problemø nëra, o vizito pas gydytojus laikà pacientai turi planuoti patys. Tik tokiu atveju iðvengsime nesusipratimø ir, deja, vis dar pasitaikanèiø kaltinimø, kad vizitas pas gydytojà jau ne toks greitas, o vaistukai pasibaigë... -Kaip þinia, gyventojams buvo privalu pasirinkti savo ðeimos gydytojà. Ar tai suspëjo padaryti visi? -Per praëjusius metus mes pasistengëme ðeimos gydytojams sudëlioti jø aptarnaujamas apylinkes. Juk nepamirðkime to, kad pastaruosius metus ðeimos gydytojø kolektyvas labai pasikeitë, daug pacientø liko be savo áprastø gydytojø. Suprantama, jog bûna nepasitenkinimo dël to, kad registratûra nurodo pacientui prisiraðyti prie naujo jiems medipaimamas kraujo tyrimams (pagal ðeimos gydytojø rekomendacijas), statomos laðinës (pagal BPG rekomendacijas), esant reikalui padaromos elektrokardiogramos, kurios perduodamos ðeimos gydytojui. Esu ásitikinusi, jog ði mûsø ástaigos paslauga palengvina sunkiai serganèiø þmoniø ar neágaliø molëtiðkiø gyvenimà, medicinos paslaugà priartina iki pat jø namø. Juk atvykusi slaugytoja, surinkusi visà reikiamà informacijà apie ligoná, jà perduoda gydytojui, kuris ir sprendþia apie paciento bûklæ, o esant reikalui vyksta pas pacientà á namus pats. -Jums nuolat priekaiðtaujama dël, neva, neprieinamø odontologø paslaugø, ilgø eiliø pas juos patekti. Kasmetinëje mero konferencijoje nuolat dël to turite aiðkintis. Ar yra poslinkiø ðioje srityje? -Kaip jau minëjau mûsø ástaigos veiklà finansuoja Teritorinë ligoniø kasa. Pagal nustatytà reglamentà odontologø paslaugai skiriama konkreti suma, kurià mes maksimaliai iðnaudojame. Dar kartà pasikartosiu vienam ástaigos odontologui pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas tvarkas aptarnauti priskiriama 4,5 tûkst. pacientø. Manau, kad daugiau komentarø neturëtø bûti. Kol ðis skaièius nebus sumaþintas ir odontologø etatø centrui neskirta daugiau, problemos neiðspræsime. Prisipaþinsiu, visus metus, kiek vadovauju ðiai ástaigai esu paieðkose, kaip sutvarkyti registracijos pas odontologus tvarkà, kad bûtø patenkinti visi. Deja, tvarkas nuolat keièiame, stengiamës patenkinti visø poreikius, bet kol kas tai neámanoma. Beje, odontologijoje netrukus bus viena naujovë nuo vasaros tikimës ádarbinti burnos higienistà (ðis specialistas galës silantuoti dantukus, nuimti akmenis nuo jø, balinti dantis, talkinti mokiniø profilaktinio dantukø tikrinimo metu ir pan). Tikimës, kad naujas specialistas sumaþins darbo krûvá odontologams ir kaime (Luokesos s. ) nuo kelio Molëtai-Vilnius nuvaþiavus ir apvirtus automobiliui Toyota Corolla automobilis atverstas. Su narø pagalba Gulbio eþere 30 metrø nuo kranto, 4 metrø gylyje rastas ir iðtrauktas nuskendæs vyras (g. m. 1995). Labeliø kaime (Balninkø s.) vaduotas uþklimpæs mokyklinis mikroautobusas su vaikais. Zanënø kaime (Giedraièiø s.) padëta atversti apvirtusá ir griovyje atsidûrusá automobilá Toyota Avensis. Molëtø mieste Inturkës gatvëje padëta i patekti á namà - lauþtuvu atidarytos medinës namo durys, áleisti medikai ir policijos pareigûnai. Vi- taip pagerins paslaugos prieinamumà. -Ástaigoje pradëtas árenginëti tuberkuliozës kabinetas. Dël jo jau sunerimta baiminamasi, ar nekils pavojus uþsikrësti ðia liga, kodël priimtas bûtent toks sprendimas kabinetui vietà skirti treèiame ástaigos aukðte? - Ástaigoje vykdomas Europos sàjungos lëðomis finansuojamas projektas Paslaugø prieinamumo gerinimas TBC sergantiems asmenims Molëtø rajone. Pagal já pradëtas árengti kabinetas, kuriame dirbs slaugytoja. Jos pareiga - sugirdyti pacientams vaistus nuo tuberkuliozës. Tiems, kurie sëkmingai kiekvienà dienà ateis sugerti vaistus, bus iðdalinti maisto talonëliai. Tokiu bûdu stengiamasi ðia sunkia liga serganèius þmones skatinti gydytis. Nuogàstaujanèius dël to, kad centre atsiras kabinetas, skirtas sergantiems turberkulioze, galiu nuraminti. Á mûsø ástaigà ateis stacionare apgydyti TBC sergantys þmonës, kuriems vaistai reikalingi gydymui uþbaigti. Tad nuo jø uþsikrësti ðia liga negalima ir bijoti nëra ko. Galiu informuoti, kad visi atvira TBC sergantieji yra guldomi á stacionarus. Nors realybë yra tokia, kad gatvëje ir parduotuvëje galime susitikti ir atvira TBS sergantá þmogø. Deja... -Prieð kurá laikà rajono taryboje buvo tvirtinamas sprendimas dël ES projekto jûsø ástaigoje ágyvendinimo. Koks tai projektas? -Nuo praëjusiø metø PSPC dalyvauja naujame ES projekte PSP paslaugø efektyvumo gerinimas Molëtø rajone. Projekto vertë eurø. Jame numatyta eurø skirti statyboms. Didesná dëmesá skirsime neágaliøjø integracijai á poliklinikos pastatà. Planuojame pakeisti liftà, nes lifto ðachta labai nedidelë ir á jà sunkiai telpa invalido veþimëlis, o dar kur slaugantis asmuo... Nëra neágaliesiems ávaþiavimo per centriná áëjimà. Likæ pinigai bus panaudoti medicininës árangos pirkimui: odontologinei këdei pirkti (bus árengtas kabinetas tik vaikø dantukø gydymui), medicininës árangos pirkimui (neðiojami elektrokardiografai, medicininiai krepðiai, defibriliatorius, ginekologinë këdë neágaliai pacientei, neðtuvai ir kt.). Uþ ðiuos pinigus taip pat numatytas automobilio pirkimas slaugos paslaugoms namuose teikti. Per pirmàjá ðiø metø mënesá ugniagesiai gelbëtojai reagavo á 22 iðkvietimus duje rastas neblaivus namo savininkas. Per mënesá ugniagesiai gelbëtojai gesino septynis gaisrus. Du ið jø kilo uþsidegus pirtims Joniðkio ir Inturkës seniûnijose. Abiem atvejais gaisrai kilo dël neteisingai árengtø kûrenimo árenginiø. Du kartus vykta gesinti degusiø automobiliø. Stipriai ugnis nuniokojo ûkiná pastatà Alantos seniûnijoje. Molëtø mieste gesintas bepradedàs degti gyvenamas namas, o vienas didþiausiø gaisrø gesintas Levaniðkiuose ( Èiulënø s.), gaisrui kilus medþio apdirbimo ámonëje staliø dirbtuvëse. Ðis gaisras kilo nuo paðalinio ugnies ðaltinio. "Eþerûno" komanda ant bangos - per savaitgalá iðkovotos dvi pergalës Puikus savaitgalis buvo Molëtø "Eþerûnui" ir naujam komandos vyr. treneriui Mariui Kugaudai, nes molëtiðkiai iðkovojo dvi labai svarbias pergales. Molëtø komanda rezultatu 76:66 iðvykoje nugalë- (Nukelta á 7 psl.)

4 4 psl. Dëkui rûpestingiems átëviams, ámotëms, kad mano vaikas augo ir uþaugo... Lina GAIÞUTIENË Lietuvoje Molëtø kraðtà garsinantis Mindûnø eþerø þvejybos muziejus pernai lapkrièio 30 dienà ðventë trisdeðimtàjá jubiliejø... Kadaise buvæs Mindûnø pagrindinës mokyklos kraðtotyros muziejus, ákurtas viename ið ûkiniø mokyklos pastatëliø, dabar stebina savo didingumu, plûstanèia lankytojø gausa ne tik ið Lietuvos, bet ir uþsienio ðaliø... Su garsaus Mindûnø eþerø þvejybos muziejaus ákûrëja Vilniaus Uþupio gimnazijos socialine pedagoge ir istorijos mokytoja Virginija Mackoniene kalbëtis á Vilniø vykti nereikëjo... Jaukiuose namuose Jaurø kaime, kur kieme pasisveikina Rûpintojëlis, ðypteli Angeliukas, o ant kalnelio stûkso kaimo keliø kryþkelëje Virginijos uþmanymu pastatytas kryþius, Uþupio gimnazijos mokytoja praleidþia kiekvienà laisvesnæ dienà, nes èia tëviðkë, nes èia kiekvienas takelis, medis savas ir paþástamas. Taip iðeina, kad neiðvaþiavau ið Molëtø, - juokiasi charizmatiðka moteris.- Kaip kinieèiui Kinija, taip man Jaurai pasaulio bamba, negaliu be jø, nes èia mano pasaulis... Jau ðeðioliktus metus Vilniuje gyvenanti ir dirbanti Virginija apie greitai bëgantá laikà kalba mokytojiðkai: mokslo metams jau iðvaþiavau á Vilniø. Mokytojai gi kitaip laikà skaièiuoja - mokslo metais. Á Vilniaus Uþupio gimnazijà Virginija iðvyko dirbti socialine pedagoge, apie devynerius metus dirbo direktoriaus pavaduotoja, o po reorganizacijos ji vël - socialinë pedagogë mokiniø saviraiðkai ir prevencijai. Bet mëgstamo dalyko - istorijos niekada neapleido, visada turëjo ir dabar turi istorijos pamokas. Kai iðgirstu, kad man sunku dirbti Vilniuje, kad didmiesèio vaikai sudëtingi, net stebiuosi. Normalûs ir geri tie vaikai, o, be to, vadinamoji Google ar Z karta yra ið tiesø labai intelektuali ir su ðios kartos jaunimu labai ádomu dirbti. O kad vaikø yra visokiø, kaip ir suaugusiøjø, tai natûralu,- tarsteli ji, pridûrusi, kad iðvykimas á Vilniø turbût buvo Dievo planas, nes taip viskas vyko sklandþiai, kad net dabar sunku nesistebëti. Ir darbà susirado, ir butà Molëtuose pardavë, kità Vilniuje ásigijo. Mano idëja ir buvo, kai vyresnëlë Indrë baigs mokslus Molëtuose ir vyks á Vilniø, að su sûneliu Ðarûnu ið paskos. Juk mano armija þlunga, o koks gi generolas be armijos bûsiu, - juokësi Virginija, bet armija vis tiek subyrëjo, mat Indrë netrukus iðtekëjo. Bet dabar Virginijai rûpesèio nestinga, nes ji jau trijø anûkø Godos, Roko ir paèios maþiausios sûnaus Ðarûno dukrytës Ugnës moèiutë... -Vilniuje man patinka. Nors laiminga buvau ir Molëtuose. Ne veltui mama sakydavo, kur tave padësi, ten bus ir gerai. O Jaurai traukia. Gal èia energijos pasisemiu, kaip kokia egoistë? Patinka eiti grybauti tais paèiais vaikystës takais ir po tuo paèiu medþiu rasti baravykus arba plaukti þvejoti á tas paèias vietas, kur þvejodavau prieð daugelá metø. Su þentu retkarèiais iðplaukiame þvejoti, o að jam ir sakau, kur kibdavo geriausiai, - pro namø langà Bebrusø eþero pusën þvelgdama prisiminë Virginija. O á Mindûnus jauna pedagogë atvyko, nes pati po studijø pasirinko Molëtø rajonà. Galëjo pagal paskyrimà vykti á Kaunà, Ðiaulius, bet ten svetima buvo... Kai nuëjo Molëtuose pas Ðvietimo skyriaus vedëjà, iðgirdo, kad istorikø reikia Juodenënø ir Mindûnø mokyklose. -Juodenënuose reikëjo istorijos mokytojos ir pionieriø vadovës, o Mindûnuose buvo laisvas istorijos ir pavaduotojos etatas. Kuo jau nenorëjau, tai bûti pionieriø vadove, - atsiminë Virginija ir juokësi, kad tuo metu, kà veikia pavaduotoja, ið viso supratimo neturëjo. - O Mindûnai traukë, nes tëtis sakydavo, kad turi paþástamà Viliø Ivanauskà nuo Mindûnø. Man atrodë, kad jeigu tëtis turi paþástamø, tas kraðtas jau savas. Atsimenu, kaip tëtis dar pasakë, kas èia tie Mindûnai - Bebrusø kampas, per Rudesà ir Mindûnai - vietoj... Puikiai Virginija atsiminë ir tà dienà, kai su sese Maryte prieð mokslo metus nuvaþiavo á Mindûnus, susitiko su direktore Danute Banevièiene, apþiûrëjo mokyklà, o kalbantis apie istorijà ir dar apie tai, kà ádomaus bûtø galima padaryti, Virginija prasitarë, kad studijø metais ji baigë kraðtotyrà ir etnografijà kaip pasirenkamàjá dalykà. -Direktorë sakë, kad gerai bûtø turëti kraðtotyros bûrelá, o man idëja tuo metu á galvà kaip tik ðovë pasiûliau ðitame kraðte ákurti Þvejybos Virginija kalba apie Jaurø, Mindûnø traukà da veþti, barometrà nupirko ir pasakë, kad kai slëgis kris, veþkit ðienà... Tokia buvo pirma darbo vasara Virginijai, paèiai su darbuotojais mokyklà remontavusiai, besimokiusiai ir pamokas vesti, ir direktoriauti. Paskui sukûrë ðeimà, gimë Indrutë... -Tikrai negalvojau, kad muziejaus idëja bus ilgaamþis projektas, bet tikrai þinojau, kad tai originalu ir organiðka, ðiam kraðtui bûdinga. Juk þvejyba - vienas seniausiø verslø, ir tai, kad ðiame kraðte daug eþerø, ið kuriø þmonës ir maitinosi, ir pragyveno, man buvo aiðku ir suprantama. Supratau, kad toks muziejus ðiam kraðtui tinka, - dëstë Virginija, Atvejo vadyba - Molëtø socialinës paramos centrui Prieð ðiek tiek daugiau negu pusmetá Molëtø socialinës paramos centre pradëjo dirbti trys atvejo vadybininkës. Apie naujas atvejo vadybos funkcijas, pavestas Molëtø socialinës paramos centrui, kalbëjusi ir jas pristaèiusi Molëtø socialinës paramos centro direktorë Jurgita Burbaitë pirmiausia akcentavo, kad atvejo vadybininkø darbo nereiktø tiesiogiai sieti su Vaiko tiesiø apsaugos skyriumi. -Atvejo vadyba tai yra kompleksinë pagalba ðeimai, auginanèiai vaikus. Atvejo vadybininkai pradeda darbà su ðeima, kai gaunamas praneðimas ið VTAS ir taip pat - kai gaunamas praðymas ið ðeimos, susidûrusios su problemomis. Kai, tarkime, paauglys nelanko mokyklos, negraþiai Jurgita Burbaitë elgiasi su ðeima, rûko, vartoja alkoholá ir t.t. Norëèiau pabrëþti ir tai, kad atvejo vadybininkai atsirado po Vaiko teisiø apsaugos sistemos pertvarkos, taèiau tai darbuotojai, kurie nëra pavaldûs ðiai ástaigai. Atvejo vadyba gali bûti taikoma ir be VTAS praneðimo, bet esant poreikiui vaikui ir ðeimai gauti kompleksinæ pagalbà. Atvejo vadybà gali inicijuoti savivaldybës administracija, seniûnija, socialiniø paslaugø ástaiga ir t.t., - sakë direktorë, paminëjusi, kad ðie vadybininkai yra tam tikra prasme tarpininkai tarp ðeimos, susidurianèios su sunkumais (iki liepos 1 dienos ðios ðeimos buvo vadinamos socialinës rizikos ðeimomis) ir institucijø. Atvejo vadybininko kompetencijoje yra (Nukelta á 5 psl.) muziejø,- prisiminë Virginija Mindûnø eþerø þvejybos muziejaus pradþiø pradþià. Tik 21 metø merginai savo idëjà netrukus reikëjo atidëti á ðalá, nes vos pradëjus dirbti Mindûnuose istorijos mokytoja ir pavaduotoja, á Amþinybæ iðkeliavo direktorë, Virginija buvo paskirta á jos vietà. Ir ne apie muziejø suko galvà, nes, atviravo, jà direktorës pareigos uþgriuvo. Susitvarkë, nors namuose reta vieðnia tapo. Atsimena, kaip tëèiui papriekaiðtavus, kad ðieno nepadedar iðsitarusi, kad ið tiesø darë tai, kà geriausiai mokëjo. Juk nuo maþumës irklavo valtá, þvejojo, su sese, pussesere vis link Bebrusø eþero skubëdavo. O, kiek nuotykiø buvo - esu ir pusseseræ uþ akies voko suþvejojusi, - laimingai pasibaigusá ávyká prisiminë Virginija. Muziejaus ákûrimas buvo tas procesas, kuriam jauna mokytoja paskyrë visà savo laikà. Pasak Virginijos, ji labai dëkinga sesei Marytei, kuri tris dienas per savaitæ Indrutæ priþiûrëjo, o kitas dvi Virginija su vyru Ramûnu keisdavosi... Kai Marytë bûdavo su Indrute, að po apylinkes eksponatø su vaikais ieðkodavau... Nors ið pradþiø nelabai þmonës pasitikëjo, kai senø þvejybos árankiø praðydavau, galvojo, kad aplinkos apsaugai áskøsiu, bet kai surengiau mokykloje senø rakandø parodà, pamaþu ledai pajudëjo. Seniausias luotas, kur ið Tramio eþero, já Petras Sakalauskas pats iðtraukë ir atgabeno, ir kiti Mindûnø kraðto þmonës savo turimais þvejybos árankiais pasidalino, gamtos apsauga atveþdavo... Pradëjome eksponatus kaupti, bet kur eksponuosime, dar idëjos nebuvo. Kur dabar þvejo troba, tuo metu buvo ûkinis pastatas, jo gale ir ásikûrë muziejus. Pirtelëje, kur dabar klëtis, buvo eksponatø saugykla. Kelis metus joje kaupëme eksponatus, o 1988 metø lapkrityje surengëme muziejaus atidarymà. Iki ðiol esu dëkinga Ramûnui Mackoniui, kad jis mane veþiojo ir á Utenà pas skulptoriø Stasá Kara- nauskà, nes muziejaus kieme man reikëjo stogastulpio. O uoðviui, tuometiniam Ðvietimo skyriaus vedëjui Jonui Mackoniui, dëkui, kad suremontavo ûkiná pastatà. Kaip eksponatus iðdëlioti, supratimo reikëjo, todël talkino skulptorius Valdas Jurevièius. O man dar muziejuje ir gyvø þuvø reikëjo. Man jø nuolat reikia ir dabar namie auksinë þuvytë yra. Akvariumus po 200 litrø talpos prieð muziejaus atidarymà uþsakëme dirbtuvëse Vilniuje. O muziejuje tai jokio vandentiekio nebuvo! O kaip juos dar pastatyt? Vyras gavo ðvelerio ir suvirino akvariumams korpusus. Vaikai karosiukø atneðë, net vëgëlæ kaþkas atvilko ir eðeriokø buvo, ir lydeka beprotë, kuri dauþë ir dauþë savo nosá á stiklà, nes savo atspindá akvariume matë. Labiausiai vaikams buvo linksma stebëti, kaip maitinasi vëþiai. Ir dabar tie mano vaikai, kuriems jau apie keturiasdeðimt, juokiasi, kad mano akvariumus iki ðiol prisimena: tai parneðk vandens, tai iðneðk... Vaikai ir vandená neðë, ir dviraèiais vaþiavo, ir su slidëmis èiuoþë kartu su manimi eksponatø rinkti, - apie muziejaus pradþià pasakojo Virginija, o ákûrusi muziejø po poros metø iðvyko dirbti ir gyventi á Molëtus. Apsidþiaugë, kad muziejumi rûpintis sutiko dabartinë jo vedëja Alfreda Petrauskienë. - Alfreda tarsi muziejaus ámotë, kuriai esu dëkinga uþ plëtrà, o kad jis ið mokyklos muziejaus iðaugo á Molëtø kraðto muziejaus filialà, tai jau didelis Kraðto muziejaus darbas ir savivaldybës rûpestis. Dëkui rûpestingiems átëviams, ámotëms, kad mano vaikas augo ir uþaugo... Labai gera gráþti á Mindûnus, kalbëjo muziejaus ákûrëja, o kai ji ið Mindûnø prieð kurá laikà parsiveþë Mindûnø kraðto þmoniø padëkà, ja vis dar dþiaugiasi, nes ji brangesnë uþ gautàsias ið Kultûros ministerijos. Muziejaus jubiliejaus iðvakarëse Virginija gráþo á Mindûnus ir Amatø centre duris atvërë jos nëriniø paroda. Moteris ðypsosi, kad nërimas - sugráþimas á jaunystæ, kuomet dar deðimtoje klasëje nëriniais susidomëjo, paskui ir su virbalais draugavo...parodà rengti draugë paragino, papriekaiðtavusi, kad ne spintoj groþybes reikia laikyti, o þmonëms rodyti. Tada Virginija ir sutvarkë nërinius, árëmino, pirmà parodà Molëtø parapijos namuose surengë, o lapkrityje jà á Mindûnus nuveþë, ið kur eksponatai á Vilniaus Antakalnio vieðàjà bibliotekà keliaus. Rankdarbiai tai sielos meditacija, uþsiimkim rankdarbiais, atidarykim spintas, parodykim kà turim, ir jokiø depresijø nebus, - gyvenimo dþiaugsmu tryðko Virginijos pasakojimas, á kurá vëliau pateko ir istorija apie stebuklingø rankø meistrà - droþëjà ið medþio Pranà Petroná, iðdroþusá ðventà Kazimierà Jaurø kaimo kryþiui, jo sumeistrautà þvejo skulptûrà prie tvenkinio Virginijos sodyboje, iðdroþtà Rûpintojëlá ir angeliukà kieme... Dabar ið sostinës á Jaurus atskubanti Virginija uþsiëmusi sodybos aplinkos kûrimu. Juokiasi, kad patinka kasti velënà, sodinti gëles, dël to vis maþiau lieka laiko þvejybai, bet gyvenime svarbu yra kurti, kaþkà palikti po savæs, kaþkiek pasilikti sau ir - labai daug atiduoti kitiems... Iðleistas fotoalbumas apie palaimintàjá vyskupà T. Matulioná Vasario 14 d. Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþvydo bibliotekoje rengiamas naujos knygos Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Blessed Bishop Martyr (leidykla Savas takas, 2019) pristatymas. Sukreèia palaimintojo þvilgsnis. Jame yra kaþkas neáprasta ir ypatinga. Jis skvarbus ir tikras. Tiesi laikysena kalba apie nepalauþtà sielà, iðsaugotà þmogiðkàjá orumà tuo laikotarpiu, kai ðëtoniðka sistema, tiesiogine ir perkeltine prasme, tarsi degtukus lauþë stuburus, trypë á purvà þmogaus ir Dievo atvaizdà. Bet yra dar kaþkas ta paslaptis, verèianti vis ið naujo atsiversti knygà. Tas nepavaldus laikui palaimintojo þvilgsnis. Tremties, lageriø fotografijose Teofiliaus veidas tiesus ir ramus, be nuoskaudos ir pykèio. Atrodo, kad jis vienodai nuolankiai priëmë popieþiaus iðaukðtinimà, vyskupo mitrà, tiek ir skurdø kalinio rûbà. Aptriuðusi ðimtasiûlë, labiau nei bet kuris liturginis rûbas, tampa Kristaus kanèios þenklu, taip apie naujàjá leidiná atsiliepia Audrius Stonys, reþisierius, dokumentininkas, Europos kino akademijos tikrasis narys. Albumà iðleido Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir para- (Nukelta á 5 psl.)

5 Paskui amerikietiðkàjá nuotyká... Justas Vilëniðkis vienas ið nedaugelio molëtiðkiø, kuriems nusiðypsojo laimë paþinti Amerikà kaip nuotyká. Apie tai ir ðis pasakojimas. Pirmas áspûdis, sutikus Justà, buvo gana netikëtas - prigimtinis groþis, uþ kurá jis turi bûti dëkingas tëvams ir jø genams, jam jau savaime galëtø atkelti vartus á ðou pasaulá. Taèiau kol kas, matyt, ir pats Justas dar neþino á koká pasaulá nuneð já likimas, ar kartà lëkæs paskui amerikietiðkàjá nuotyká, nemëgins jo dar kartà ir dar... Jam jau dabar sunku parinkti teisingus þodþius lietuviðkai, regis, kad pirmiausia jo galvoje mintys susidëlioja angliðkai, o tik paskui ateina vertimas. Ir tai nieko keista, nes Justas studijuoja Tarptautiná verslà anglø kalba Socialiniø mokslø kolegijoje. Norëjosi savotiðkos naujovës gyvenime ir perkopimo per save, sakë Justas ir tuoj pat pridûrë, kad kolegijoje kalbos teko mokytis ið naujo, o nuvykus á Amerikà... vël mokytis naujai. Kolegijoje pagal mainø programà jis galëjo rinktis arba labiau egzotiðkesnes, arba artimesnes ðalis, bet jam rûpëjo paþinti amerikietiðkàjà kultûrà, todël jis ir pasirinkæs Amerikà. Gyvendamas, dirbdamas ir pramogaudamas, jis, þinoma, per beveik pusmetá, negalëjo aprëpti visø Amerikos valstijø, taèiau tai, dël ko ir kur dauguma turistø lankosi JAV, jis suþinojo ir patyrë pats. Pirmiausia, anot jo, jau Lietuvoje reikëjo ið anksto viskà susiderinti ir dël darbo, ir dël gyvenamosios vietos, nuvykus reikëjo susigyventi su pirmuoju potyriu: laiko skirtumu ir kultûriniu ðoku. Jaunas þmogus per porà savaièiø prisitaikë prie naujøjø pokyèiø, suprato, kaip reikia bendrauti su amerikieèiais. Anot jo, amerikieèiai yra ekstravertai, ne tik besiðypsantys, bet galintys ir padëti. Jo gyvenimas sukosi Virdþinijos valstijoje, tarp Majamio ir Niujorko... Pagrindinis darbas buvo saldainiø krautuvëje, kur jis praktikavosi kaip vadybininkas, susipaþino su esminiais verslo principais. Jei amerikieèiams patiko lietuviðko Praëjusià savaitæ giedraitiðkiai buvo pakviesti á susitikimà ðokolado skonis, kurá jis nuveþë dovanø, tai Justui labiau ásiminë ryðkios pakuotës, nei saldainiø skonis... Porà savaièiø jis buvo ásidarbinæs ir gelbëtoju, bet, anot jo, vandenyno pakrantës paplûdimys didþiulis, o uolà yra pasagos formos, o uola panaði á arklio kanopà. Pabuvojo ir Sekvojos nacionaliniame parke medþiø, didþiausiø pasaulyje, siekianèiø ir 100 metrø aukðtá, giraitëgelbëtojas yra atsakingas, kad ir kas benutiktø, taip pat ir monotonija sëdëti bei priþiûrëti paplûdimá, todël jam buvæ psichologiðkai per sunku jaus- Susitikimas Giedraièiuose Z. Stepanavièius ir A. Kalvelis dalijosi savo kûryba su Menø mokyklos mokytoju Z. Stepanavièiumi ir aktoriumi, poetu, tapytoju R.A. Kalveliu Kartu atkeliavo áspûdinga ir ávairi jø ir A. Pivorës dailës darbø paroda. Ðie þmonës, pajutæ kûrybos dþiaugsmà, perduoda já ir kitiems. Mokytojas Z. Stepanavièius pasakojo apie tapybà, o aktorius R. A. Kalvelis skaitë J. Marcinkevièiaus, M. Martinaièio ir savo kûrybos eiles bei dalijosi prisiminimais ti atsakomybæ... Kai turistai iðsivaþinëjo, bijodami uraganø sezono, tuomet ir jis su draugu Edvinu Karaliumi bei pora lietuvaièiø pradëjo kelionæ po valstijas. Lankësi Niujorke, kuris neretai yra vadinamas pasaulio sostine, Kalifornijoje, kur saulës ðiluma nenustoja ðildyti iðtisus metus, Las Vegase, garsëjanèia pasaulio azartiniø loðimø vieta, vakarëliais iðtisus metus ir kitais malonumais, o po miesto triukðmo keliavo á paþintinæ kelionæ automobiliu po Amerikos nacionalinius parkus. Josemièio nacionalinis parkas atëmë þadà áspûdingo dydþio miðkais, gamta bei kriokliais, Didysis kanjonas þavëjo nepaprasto groþio vaizdais ir istorija, Antilopës kanjonas kur, judant saulei, spinduliai apðvieèia vis kità kanjono dalá ir vaizdai nuolat keièiasi, negalë- Justas ant podiumo per Juozo Statkevièiaus kolekcijos pristatymà apie darbà Lietuvos radijuje ir televizijoje. Dþiaugëmës mums suteikta galimybe atidþiau pasiþiûrëti á atveþtus paveikslus, iðgirsti eiles, bet ir paþvelgti á kurianèio þmogaus giedrà þvilgsná. Vanda KOROLKOVIENË Iðleistas fotoalbumas apie palaimintàjá vyskupà T. Matulioná (Atkelta ið 4 psl.) mos fondas (TM fondas). Knygos pristatyme dalyvaus leidinio autorius, dailininkas ir þurnalistas, vienas TM fondo steigëjø Vaidotas Þukas, rëmëja Inga Rakðtelienë, vyskupo Teofiliaus Matulionio giminaièiai ir kiti. jo nestebinti siurrealistiniais vaizdais. Netoli jo buvo kitas kanjonas, kur Kolorado upës vingis aplink je... Lankësi vienoje karðèiausiø pasaulio vietø - Mirties slënyje. Palmës, alinantis karðtis, nesibaigianti dykuma bei vietos, kur kadaise plytëjo didþiuliai vandens telkiniai, o liko tik druska... pasakojo molëtiðkis.. Anot Justo, visus juos sieja tik bendras pavadinimas nacionaliniai parkai, o ið tiesø skiriasi ne tik vaizdai, bet ir klimatas... Teko lankytis ir Los Anþele bei San Diege... Amerika daugeliui tebëra svajoniø ðalis, taèiau ten nëra saugu. Ginklà gali nusipirkti praktiðkai bet kas, ir jis beveik kiekvienuose namuose yra normalus dalykas... Merginos ten kur kas lengvesnio bûdo ir ne tokios graþios, kaip lietuvaitës... Nesakau, kad man ten buvo pyragai: buvo visko ir nuoskaudø, ir konfliktø, ir nieks ten nelaukë manæs iðskëstomis rankomis, bet bendrai apmàstant visà buvimo laikà, galiu dràsiai teigti, kad patiko. Apsigynæs bakalaurà, vaþiuosiu atgal sakë J. Vilëniðkis, Amerikoje paþymëjæs 21-àjá savo gimtadiená. Gráþæs ið kitos aplinkos, ið þmoniø margumyno, ið dangoraiþiø miesto, Justas patyrë atvirkðtiná ðokà, bet gimtinëje adaptavosi greièiau. Sako, Amerikoje ágytas verslo ir kultûrines pamokas ið dalies panaudosiàs bakalauro darbe. Ir vis dëlto, amerikietiðko nuotykio vedamas, pernai jis sutiko dalyvauti Vilniuje vykusiame vieno garsiausiø Lietuvos dizaineriø Juozo Statkevièiaus kolekcijos pristatyme, skirtame mados namø trisdeðimtmeèiui paminëti. Justas sakë, kad tai nutiko spontaniðkai, per daug negalvojant. Ið vakaro sudalyvavo generalinëje repeticijoje, o paskui ir ant podiumo... Taèiau jis nesiejàs savo ateities su modelio karjera. Kai manæs klausia kiek sumokëjo, að atsakau, kad gavau daugiau, nes susipaþinau su asmenybëmis, ið kuriø galiu daug ko pasimokyti. O tai patirtis, kuri neákainojama, sakë Justas. Á klausimà, kà jis labiausiai vertinàs gyvenime, atsakë subrendusio vyro þodþiais, kad svarbiausia jam yra ðeimos, aplinkiniø gerovë ir sveikata. O tai supratæs tik po moèiutës mirties... Jolanta MATKEVIÈIENË 5 psl. Atvejo vadyba - Molëtø socialinës paramos centrui (Atkelta ið 4 psl.) iniciuoti posëdþius dël konkreèios pagalbos suteikimo ðeimai, jis - tai jungtis su VTAS, socialinio, sveikatos, ðvietimo sektoriaus ástaigomis,, probacijos tarnyba ir t.t. -Mums tokie posëdþiai ne naujiena, nes mes tokiu principu dirbome ir anksèiau, nors kituose rajonuose toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra naujas dalykas. Molëtø socialinës paramos centrà savivaldybës administracija ápareigojo koordinuoti, organizuoti ir vykdyti atvejo vadybos procesus. Kitose savivaldybëse atvejo vadybininkai yra prie savivaldybës administracijos, priskirti socialinës paramos skyriui,- kalbëjo J. Burbaitë. Pasak direktorës, mûsø rajone beveik visais atvejais atvejo vadyba buvo inicijuota gavus VTAS praneðimus. Kiekvienai atvejo vadybininkei tenka po atvejø. Taèiau tai nereiðkia, kad visi atvejai yra sudëtingi, nes bûna ir tokiø, kuomet problemà pavyksta iðspræsti ið karto. Tai dinamiðkas ir nuolat kintantis dalykas. Atvejo vadybininkës dirba teritoriniu principu, taèiau, esant reikalui, atvejai perskirstomi, - kalbëjo direktorë, akcentavusi, kad atvejo vadybininkëmis pradëjo dirbti trys socialinës darbuotojos, dirbusios su socialinës rizikos ðeimomis - Diana Èereðkienë, Graþina Viðkelienë ir Lina Þvinienë. Atvejo vadybininkëms keliami nemenki reikalavimai. Vienas ið kriterijø - aukðtasis universitetinis iðsilavinimas, taip pat reikalinga darbo patirtis, socialinio darbuotojo arba socialinio pedagogo kvalifikacija ir t.t. Kadangi trijø socialiniø darbuotojø darbo krûvis buvo paskirstytas kitoms darbuotojoms, kreipsimës á Socialinës apsaugos ir darbo ministerijà dël papildomø socialiniø darbuotojø etatø, taip pat gali bûti, kad prireiks ir ketvirto atvejo vadybininko, - apie pokyèius kalbëjo J. Burbaitë. Trumpiausià metø mënesá ilgas renginiø sàraðas Bibliotekoje antradienio vakarus uþtvindo protmûðio dalyviai niø nestigs kvies ávairiausios parodos, susitikimai bei popietës Alantos dvaro muziejuje galerijoje, bibliotekoje, vietos gimnazijoje. Iðskirtinë bus Vasario 16 oji - Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejaus atidarymo ðventë: pristatoma paroda Palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikviniai daiktai Alantos dvaro muziejuje galerijoje. Vasario 21 d. Alantoje planuojama linksma Uþgavëniø ðventë. Balninkuose kaip jau Antrasis metø mënuo rajono kultûriniame renginiø repertuare vëlgi iðskirtinis parodomis, susitikimais, diskusijomis ir mokymais. Atrodo, kad kiekvienas gali rasti sambûrá, kuris bûtø pagal jo poreikius, interesus ir pomëgius. Molëtø vieðoji biblioteka, visuomet iðsiskirianti nemenku kvietimø uþsukti á jà organizuotam pasibuvimui asortimentu, ir vasará nenusileis. Pirmiausia stengiamasi sudominti visam mënesiui iðeksponuota Gretos Alice paroda Vilniaus pokeris. Á renginiø tinklelá du ketvirtadienius ið eilës áraðyta naujiena meno terapijos uþsiëmimai su Andþela Sabeckiene, iðlieka jame biblijos skaitymai su kun. Algirdu Akelaièiu, Auksinio proto kovø antradieniai, Maisto laboratorijos uþsiëmimai, kuriuose augalinës mitybos mokymai, edukaciniai uþsiëmimai, kuriuose gaminami papuoðalai ið karoliukø ir pan. Tiesa, rengiamas susitikimas su Sodros ir banko atstovais pensijø kaupimo naujoviø tema, taipogi tæsis anglø kalbos bei norintiems iðmokti programuoti mokymasis. Vasario 8 àjà biblioteka pakvies á korëjietiðkos kaligrafijos parodos atidarymà, o Vasario 16 ajai bus atidaryta paroda bei surengtas netradicinis minëjimas - akcija,,101 vëliava Lietuvai : ðventinë eisena nuo miesto paplûdimio iki Vasaros estrados, kur koncertuos grupë Lietuvaièiai. Alantos seniûnijoje taipogi rengitapo áprasta, renginiø gausa iðskirtinë: VðÁ Kaimynystës namai rengs edukacines programas, bibliotekose Girsteitiðkyje, Balninkuose ir Dapkûniðkiuose vëlgi nestigs popieèiø, vertingø pamokëliø, parodø. Èiulënai vasará iðsiskirs gausybe ávairiø parodø nuo J. Badaraitës ðiaudiniø stogø, I. ir K. Samuðiø vilnos dirbiniø, iki V. Daraðkevièiaus fotografijø bei J. Vaiðkûno Dvylika apeiginio kauðo baltiðkø zodiako þenklø. Toliejuose planuojamas sambûris su neágaliaisiais, popietë Valstybës atkûrimo dienai paminëti. Bijutiðkio biblioteka kvies á saugesnio interneto renginius bei edukacinæ pamokëlæ su visaþistëmis, o Du- (Nukelta á 7 psl.)