7md47.p65

Transkriptas

1 Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos m. gruodþio 25 d., penktadienis 7md Nr. 47 (876) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a Sveiki sulaukæ ðventø Kalëdø! 3Pokalbis su pianiste Aldona Radvilaite 6Barbaros Skargos Vilnius Romualdas Rakauskas. Ið ciklo Vilniaus ðiokiadieniai m. 8VEKS programai besibaigiant Kalëdø istorijos Apie Saint-Exupéry, socialiná intelektà ir Londonà Vladas Urbanavièius. Arka m. 9Skulptoriaus dosjë: Vladas Urbanavièius 11 Nobelio literatûros premija Hertai Müller Agnë Naruðytë Iki Kalëdø likus kokioms dviem savaitëms, vienas fizikos profesorius man priminë garsiàjà Antoine o de Saint-Exupéry sentencijà: Yra tik viena tikra vertybë tai þmogaus ryðys su kitu þmogumi. Ið pradþiø jà norëjau saugiai padëti atgal á praeities tikëjimø lentynà. Bet ji niekaip ten nebetilpo, nebenorëjo uþsikloti dulkëmis, praðësi nuvaloma ir apþiûrima, primygtinai árodinëjo, kad, girdi, labai tinkama Kalëdoms. Kà darysi, paklusau. Kai jà pirmà kartà perskaièiau kokiais 1984 metais, ji atrodë kaip tiesos siûlas, kurio nusièiupus gal ir galima rasti kelià ið melo, abejingumo ir tuðèiø þodþiø labirinto, kurá buvo pastaèiusi tarybø valdþia. Ironiðkas skepticizmas tuomet dar nebuvo privalomas. Tik vëliau paaiðkëjo, kad neabejoti kokia nors vertybe yra klaida, tad teko Saint- Exupéry mintá uþkiðti kuo giliau ir naudotis tik slapta. Ir ðtai dabar ji vël ant mano stalo, lyg nostalgijos priepuolis, privertæs raustis atmintyje, o gal parodæs, kad kai kurie dabarties supratimai jau buvo þinomi seniai. Kaip daþnai bûna galvoje sukirbëjus naujam (ar gerai uþmirðtam senam) þodþiui ar minèiai, ið visur ima lásti árodymai, pamokymai ir pavyzdþiai. Ima atrodyti, kad visas pasaulis vien apie tai ir teðneka, kad visada vien apie tai ðnekëjo, tik að buvau ásijungusi kità gyvenimo radijo stotá. Taigi tas dvi savaites visi þenklai ir nuogirdos tarsi kokie likimo pirðtai badë á Saint-Exupéry paminëtà ryðá su kitu þmogumi. Pavyzdþiui, lëktuvai, skraidantys tarp Londono ir Vilniaus ar Kauno juose paprastai tenka sëdëti ðalia þmoniø, kuriems tik ir knieti papasakoti savo istorijas. Yra tekæ skristi su bûsima Lietuvos policininke, Vëtros komanda, raudonplaukiu anglø detektyvu, tirianèiu tarptautinius nusikaltëliø tinklus (sakë, tikrai vienas veikia Kaune), su baisiomis ligomis sirgusio, bet iðgelbëto vaiko mama ir su savo antrininke ið paralelinio Lietuvos gyvenimo (to, kuriame nematyti ðviesos). O ðtai paskutiná kartà skrisdama ið Londono á Kaunà, kai jau galvojau apie ðá straipsná, susipaþinau su protestantø kunige, kurià prieð septynerius metus ið Vilniaus á Londonà paðaukæs Dievas. Mane iðsiuntë á dykumà, sakë ji. Prieð trejus metus toká pasakymà tiesiog bûèiau nuleidusi negirdomis. Nes kaip galima vienà dinamiðkiausiø pasaulio miestø, kuriame taip tanku þmoniø, taip tirðta verslø, veiksmø ir idëjø, pavadinti dykuma? Taèiau dabar, kai jau pati pagyvenau Londone trejus metus, o dar kelyje pasipainiojo Saint-Exupéry, man dykumos metafora pasirodë labai tiksli, nors galbût ir reiðkë kà kita, nei kunigei, kuri turëjo omenyje biblines asociacijas. Gyvenimas tarp nepaþástamø, nors ir palankiø þmoniø gali bûti panaðus á klajojimà smëlynuose, nes visi èia uþsimezgæ santykiai lengvai uþpustomi mandagumo frazëmis, kurias paskui visi lengvai nusipurto, o tavo siela ûkauja vëjais begalinëje tuðtumoje. Londono priemiestyje vedþiodama vaikus á mokyklà ir atgal, kasdien prasilenkdavau su kokiu tûkstanèiu þmoniø, visokiausiø rasiø ir sluoksniø, profesijø ir pomëgiø, baranèiø savo storulius vaikus, lëtai stumianèiø trirates vaikðtynes ar skuodþianèiø á stotá su popieriniais kavos puodeliais rankose. Paben- N UKELTA Á 5 PSL. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) 1 psl.

2 K a l ë d i n ë s p a r a ð t ë s Valstybës podukra kultûra arba Atgal á komandiná vadovavimà Linas Vildþiûnas Vilniuje, Pamënkalnio gatvëje, kur kadaise buvo vaikø kavinë Nykðtukas (jei atmintis nemeluoja, átraukta á kultûros paminklø sàvadà) jau dirba restoranas Kaukazo belaisvë. Eidamas pro ðalá, gali net ðastelëti, netikëtai iðvydæs languose du grësmingos iðvaizdos natûralistinius manekenus Vicino su gauruota papacha ant galvos ir Nikulino, vilkinèio èerkesæ ir tiesianèio lankytojui muliaþiná vaisiø padëklà. V kavkazskich operach lezginka dolþna byt tolko nastojaðèej! Restorano sienos nukabinëtos kilimais, kinþalais ir vyno ragais, salës viduryje, tarsi primindama Nykðtuko gyvàjá kampelá, ganosi ëriuko iðkamða (bûsimas ðaðlykas). O pasakiðkà Birutës Þilytës ir Algirdo Steponavièiaus freskà, praskraidrinusià daugelio vilnieèiø vaikystæ, uþklojo nauja sienø tapyba raitas ant asilo Ðurikas. Vaikø kaviniø seniai nëra visuose Lietuvos miestuose. Nebëra daugybës ankstesniø interjerø, ir Nykðtukas ne pirmas ir ne paskutinis vandalizmo atvejis. Prie to galëjome priprasti. Tik kaþkodël stebeilijantis á tuos langus apima visiðko bejëgiðkumo jausmas. Tarsi tai bûtø paskutinë riba, iðkalbinga dvideðimtmeèio kultûriniø ir visuomeniniø pokyèiø metafora. Tarkime, tai atskiras atvejis, ekscesas, privaèios nuosavybës skoniø ir nelieèiamybës demonstracija. Gal ir taip, jei valandëlei uþmirðtume nuraðytà paveldà. Arba kryþiaus kelius, kuriuos tenka pereiti eiliniam pilieèiui, norinèiam áteisinti daugiabuèio lodþijos ástiklinimà (gal todël ir stiklinamës neteisëtai). Turime tai, ko nusipelnëme, ðiuo atveju agresyvø sovietiná kièà, su kuriuo Gaidajaus filmas susijæs kaip nekaltas pretekstas. Kultûra, kaip ir þmogus, nëra regeneratyvus organizmas. Jà reikia nesavanaudiðkai priþiûrëti ir puoselëti. Kitaip jos erdvæ uþims pop-, sub-, telekultûra ar dar koks nors surogatas. Arba akultûracija. Deja, ðie elementarûs dalykai mûsø valstybës praktikoje buvo sistemiðkai ignoruojami, jie lig ðiol nesuprantami valdininkams ir politikams. Maþa to, buvusi podukros vietoje, Europos kultûros sostinës metais kultûra atsidûrë politikø dëmesio lauke ir tapo politiniø interesø objektu. Ðá dëmesá pritraukë VEKS programai numatyti pinigai, pirmàsyk kultûros srity tokie nemaþi ir, regis, taip laisvai skirstomi bei perskirstomi. Manau, kad VEKS suþlugdë politikos ásikiðimas, kitaip tariant, pastangos kontroliuoti ðiuos srautus. Visa kita vyriausybiø kaita, netikëtai uþgriuvæs deficitas, aritmetinës biudþeto klaidos ir dvigubai sumaþintas finansavimas tebuvo perskirstymà sunkinanèios aplinkybës. Ekonominë krizë gilina ðizofrenijos simptomus visuomenëje. Dabar jau sunku pasakyti, kas politikai ar geltonoji spauda pirmieji pradëjo skaièiuoti á orà paleistus mokesèiø mokëtojø pinigus, svarbiau tai, kad ir politikai, ir Respublikos grupë èia veikë iðvien, darydami neabejotinà poveiká mokesèiø mokëtojams. VEKS buvo apkaltintas lëðø iððvaistymu, o vagiø bei parazitø reputacija prikabinta projektø vykdytojams. Per labai trumpà laikà toks poþiûris ásitvirtino kaip neginèijama vieðoji nuomonë, kuriai net nebedràsu oponuoti. VEKS administracija buvo nuðalinta, pakeista tiesioginiu vadovavimu, o projektø vykdytojus iki ðiol purto ávairiø þinybø kontrolieriai. Uoliai tikrinama, ar, pavyzdþiui, spektakliui tikrai buvo reikalingos tokios dekoracijos, rekvizitas, kiek tai kainavo ir kiek galëjo nubyrëti á kiðenæ. Kompetencijos klausimus èia kukliai palikime nuoðalyje. Nenuostabu, kad paraiðkovai, kuriø projektai buvo patvirtinti, o vëliau atimti, dëkoja apvaizdai uþ tokià malonæ. Nesakyèiau, kad visi Europos kultûros sostinës uþmojai nuëjo perniek. Kaþin, ar be ðios programos jau turëtume iðsvajotàjà Nacionalinæ dailës galerijà. Taèiau gerokai nusveria negatyvûs padariniai. VEKS politizavimas iðryðkino destruktyviàsias mûsø visuomenës tendencijas, diskreditavo paèià idëjà ir pakenkë Lietuvos prestiþui, uþdarë apgenëtà projektà á parodø bei koncertø sales ir atëmë ið þmoniø (mokesèiø mokëtojø) ðventæ. O kad ji reikalinga, ir ypaè nelengvu metu, parodë Naujøjø metø sutikimas. Prisiminkime, kiek þmoniø suvaþiavo Vilniun ið visos Lietuvos, kantriai ðalo prie Sporto rûmø, tenkinosi fejerverkø atðvaitais ir dþiaugësi nors tuo, kà pamatë. Tik vëliau buvo paskatinti suabejoti kas ir uþ kiek ten paðaudë? Bet didþiausià nerimà kelia liekamieji ðios bylos reiðkiniai. Vieðajame diskurse, o ið paskos ir politinëje leksikoje bei praktikoje, vis labiau ásigali negatyvus poþiûris á nevalstybiná kultûros sektoriø kaip á parazituojanèià visuomeninio gyvenimo sferà. Kultûrai taikomi vulgariai interpretuojami liberalios ekonomikos dësniai. Negaunantieji pelno esà iðlaikytiniai ir nenusipelno valstybës paramos. Kitaip tariant, kvestionuojamas vienintelis kuklus dvideðimtmeèio pokytis reformos nepaliestoje kultûros sistemoje projektinio finansavimo prioritetas. Kà tai reiðkia praktiðkai, nesunku ásivaizduoti: tai, kas iniciatyvu, nauja, talentinga ir meniðkai konkurencinga eina uþdarbiauti / ðunims ðëko pjauti, o valstybinis kultûros finansavimas po senovei padalijamas biudþetinëms kultûros ástaigoms. Dël muziejø ir bibliotekø abejoniø nekyla, tik jos irgi stokoja ir reformø, ir prideramos globos. Tuo tarpu meno institucijø reikalai painesni. Garantuota dotacija tai garantuota stagnacija, net be andainykðèio ideologinio atodirbio. Tiesiog ðiaip, ið inercijos ar dël meno vadovo sinekûros. Kad ir kaip bûtø, kultûros sistemoje tai gráþimas dviem deðimtmeèiais atgal. Deðimtmeèiais èia netgi nepamatuosi, jei pasigirsta visiðkai rimtø ketinimø likviduoti tai Mokslø akademijos bibliotekà, tai muzikos mokyklø tinklà. Krizë nevalingai priminë mûsø iðrinktiesiems komandinio vadovavimo privalumus. Marksistinës dialektikos ironija kad tai deðiniøjø-centro koalicija. Su Naujaisiais metais, kultûros fronto darbuotojai, su nauja laime! Sveiki, iðgyvenæ 2009-uosius Kas kenkia kultûrai Jûratë Katinaitë Nieko naujo nepasakysiu, pareikðdama, kad laikas lekia ðuoliais. Kuo daugiau metø nuteka, tuo sunkiau atminty atkurti ástrigusiø ávykiø datas. Taèiau 2009-øjø niekada nepamirðime ir nesupainiosime tais metais besiklosèiusio kultûros gyvenimo su kitais laikais. Ðie metai ateityje turbût taps vieni svarbesniø Lietuvos istorijoje nuo Nepriklausomybës atkûrimo, jø ilgai laukëme ir, matyt, ilgai dar aptarinësime. Vilnius Europos kultûros sostinë didþiausias lig ðiolei tarptautinis Lietuvos ávaizdþio ir kultûros projektas, ir vargu ar kas nors panaðaus pasikartos bent mûsø kartai. Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo renginiai uþdëjo dar vienà iðkilmiø sluoksná, o ekonominë krizë kirto per tikrus ir tariamus laimëjimus. Ið tikrøjø ði krizë ir yra labiausiai mûsø sàmonæ perskrodæs dalykas. Burnodavome prieð valdþià, fragmentiðkà, be prioritetø ir nuoseklumo kultûros politikà, bet tai paèiai valdþiai kyðtelëjus apdþiûvusá riestainëlá, nuolankiai já priimdavome, uþkulisiuose pakeiksnodami. Vis geriau negu nieko. Ir ðtai, atsëlinus ekonomikos nuosmukiui, atsidûrëme prieð nuogà tiesà valdþia ne tik nederamai rû- pinasi kultûra, ji jà tiesiog niekina! Ir èia galima iðskleisti visà Vilniaus Europos kultûros sostinës skandalà su atviru politikø cinizmu, arogantiðka retorika ir panieka kultûros ir meno þmonëms, sulygintiems su sukèiais. Prisiminkime, kaip pasitikome 2009-uosius: neþinioje dël nacionalinës VEKS programos, apimti panikos dël tolesnio pradëtø vykdyti projektø likimo ir ásipareigojimø partneriams. Virð Katedros skraidë efektingi saliutai, o galvose niûrios mintys ir tuðèios viltys, kad tuoj tuoj viskas susitvarkys. Nesusitvarkë. Finansavimas vëlavo, projektai griuvo, jø rengëjai kovësi su baime ir nemiga. Vilnius tapo tarptautiniu pavyzdþiu, kokia neturëtø bûti Europos kultûros sostinë. Taip, mielieji, mes sumokëjome uþ konformizmà. Seniai, labai seniai reikëjo meno þmonëms streikuoti, protestuoti ir, svarbiausia, vienytis, ieðkoti bendro kelio ir reikalauti atsakingo valdþios poþiûrio. Nereikëjo laukti, kol nevalstybiniai teatrai atsidurs ties bankroto riba, kol knygø leidyba taps pasmerktu verslu, kol Lietuvos muzikos ir teatro akademija virs muzikantø Europai eksporto kalve, kol pavojus iðkils bibliotekoms ir muzikos mokykloms. Taèiau siauras þvilgsnis ir á save lenkti naguèiai diktavo kitokius veiksmus. Prispausti neáveikiamø rûpesèiø menininkai varstydavo Kultûros ministerijos, savivaldybiø duris, praðësi audiencijø, aiðkino, árodinëjo, meldë pagalbos. Kiekvienas sau. Kai kuriems pavykdavo, kai kuriuos valdþia pamalonindavo: jei prireikdavo kur nors paramstyti klibantá Lietuvos ávaizdá, prisimindavo iðkilius menininkus ir iðkiðdavo juos á prieðakines eiles. Dar kitiems pasiûlydavo postus, kitus uþganëdindavo smulkesnëmis dovanëlëmis. Visai kaip jau pasibaigusiais, bet vis dar mûsø sàmonëje ir elgsenoje garsiai ataidinèiais laikais. Menininkai irgi pilieèiai. Ir taip pat atsakingi uþ pilietinæ visuomenæ. Niekas nebenori kurti Lietuvos, ieðkome progø, kaip iðsisukti ir nusiderëti koká nors trupinëlá (kai kas ir kepaliukà) nuo valdþios stalo. Taèiau jeigu iðlástume ið savo apkasø ir pradëtume drauge aiðkintis, kokios kultûros politikos mums reikia, ledai pajudëtø. Vienas toks bandymas jau buvo, kai pavasará sukilo VEKS projektø vadovai, stojæ iðvien reikalauti valdþios paþadø vykdymo. Ásprausti á kampà vadovai nebeturëjo pasirinkimo, kaip tik derinti savo veiksmus ir laikytis iðvien. Europos kultûros sostinës metai, aèiû Dievui, baigësi. Juos ne turiningai pragyvenome, o iðtvërëme. Tad geriausia, kà jie mums davë nuogà tiesà apie mus paèius. Ne apie valdþià kur link suka kultûros politikos veþimas, jau seniai akivaizdu. Kur? Bet kur, kur pûsteli politikos skersvëjis. Pripaþinkime, kad VEKS programa anaiptol nebuvo tobula. Net jei 2009-øjø iðvakarëse jai nebûtø þenkliai nurëþtas biudþetas ir visi sumanyti projektai bûtø vykæ sklandþiai, vis tiek ji bûtø eklektiðka ir bestuburë. Labai daug projektø buvo paraðyti tik tam, kad jø autoriai kaip nors paimtø pinigus, nes menami milijonai daug kam nedavë ramybës. Nemaþa projektø dalis buvo tiesiog tradiciniai renginiai ir festivaliai, VEKS titulà prisiviliojæ tik kaip papildomø pajamø galimybæ. Valdþios ir þiniasklaidos kaltinimas, kad kultûros ir meno þmonës yra tiesiog sukèiai labai skaudus ir kirðinantis visuomenæ. Já bûtø galima dràsiai, pakelta galva uþprotestuoti, jeigu... ðiame kaltinime nebûtø tiesos krislo. Taèiau jis yra. Kuo miglotesnis buvo kuris nors VEKS projektas, tuo jo sàmatoje labiau gvieðiamasi milijonø. Ir atvirkðèiai, daugelis originaliø idëjø buvo ágyvendintos su kukliais ir abejoniø nekelianèiais biudþetais. Ðiek tiek juokinga klausytis, kaip, vardindami nuopelnus, VEKS vadovai prie didþiøjø sëkmiø priskiria Pirmàjá tarptautiná Vilniaus operos festivalá. Taip, tai buvo didelis ávykis. Taèiau já galima pavadinti kur kas paprasèiau ir taikliau Sankt Peterburgo Marijos teatro gastrolëmis. Ir tuomet viskas pasirodytø kiek kitaip. Netgi galëtume retoriðkai paklausti: kas èia bendra su VEKS idëja? Taip nuvainikuoti galëtume ne vienà ðios programos virðukalnæ. O jei dar atmestume menkaverèius projektus, kas tuomet liktø? Nedaug, bet tikrai vertingø dalykø. Nuo pat savo kelio pradþios VEKS traukinys buvo pastatytas ant kreivø bëgiø. Ið vienos pusës pagalius nuolat kaiðiojo valdþia, ið kitos mûsø paèiø nekolegiðkumas, pilietiðkumo ir daþnai net sveiko proto stoka, átarinëjimai, pavydas. Viso ðio ðiupinio grimasa tapo ekspertai.eu. Ir èia labai tiktø kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus mintis, iðsakyta Kultûros kongrese: niekas nepadaro kultûrai tiek þalos, kiek patys kultûrininkai. Tad ar jau iðmokome valdþios flirto pamokà? Ar ðis laikotarpis subrandino mûsø pilietiðkumà ir atsakomybæ? Ar vël tik adysime savo skylëtus marðkinëlius, nes jie arèiau kûno? 2 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)

3 M u z i k a Ties metø slenksèiu Pokalbis su pianiste Aldona Eleonora Radvilaite Iðtikimà 7md bièiulæ, tekstø muzikos temomis autoræ Aldonà Eleonorà Radvilaitæ kalbiname ne ðiaip sau kalendoriniø metø virsmà ji pasitiks gruodþio 31-àjà minëdama savo jubiliejiná, 70-à gimtadiená. Ðia proga ir susitikome ramiam Kalëdø pokalbiui. Kokiø nuotaikø, svajoniø lydima ðiemet laukiate ðvenèiø? Nelabai ir laukiu, nes ne tiek dþiugu, kiek liûdna, kad jau tiek metø. Tokia proga prisimenu mûsø mielo profesoriaus Stasio Vainiûno þodþius: Nors jau virð 70-ies, bet jauèiuosi lygiai taip pat, kaip jaunystëj, tik kûnas nebe tas. Gali tik pasidþiaugti, kad dar þmogus judi kruti, o svajoti?.. Labiausiai galbût kad turëèiau darbo, veiklos. Esat ið muzikalios ðeimos Jûsø seserys Marija, Kristina ir Halina taip pat pianistës, senelis Juozapas Radavièius garsus Lietuvos vargonininkas ir vargonø meistras. Ar polinkis á muzikà Jûsø ðeimoje paveldimas? Galima ir taip pasakyti. Mat ir tëvelis studijø metais dainavo chore, o mamytë visà gyvenimà mëgo dainuoti, pati kûrë dainas, abu buvo labai meniðkos prigimties. Tëvelis mums net padëjo kurti lëliø teatrà. Vyriausia sesuo Marytë já sugalvojo ir mes visos vaidinom. Marytë pati siuvo lëles, o tëvelis padarë labai graþias dekoracijas, su pieðiniais. Gatvës vaikai susirinkdavo ir þiûrëdavo mûsø vaidinimus. Daþnà stebina ne tik Jûsø ðeimos muzikalumas, bet ir iðskirtinë inteligencija, provokuojanti spëjimus, ar nebus tai didikø Radvilø giminës palikimas? Kiek pateisinti tokie spëjimai? Þinau tik, kad Radvilø giminës ðaknø turim ir ið tëvelio, ir ið mamos pusës. Mamos prosenelë buvo dvarininkaitë Radvilaitë, ji iðtekëjo uþ Skirgailos. O jø dukra Skirgailaitë iðtekëjo uþ Radavièiaus, to paties vargonininkø meistro. Nuolatinis Jûsø gyvenimo palydovas fortepijonas. Kodël bûtent já pasirinkote? Tai buvo mamytës noras. Iki ðiol atsimenu, kaip vienà tamsø vakarà atsidarë durys ir á mûsø namus buvo áneðtas pianinas. Ið karto prie jo puolëm ir jau nepasidavëm jokiems ákalbinëjimams, esà gal kuri ið seserø pasirinktø kità koká instrumentà, mums reikëjo pianino. Pradëjom lankyti muzikos mokyklà (Kauno 10-metæ), tik, iðskyrus Halinà, visos jau buvom peraugusios, tad teko labai stengtis ir daug dirbti, kad pasivytume savo bendraamþius. Laimë, mûsø mokytoja Birutë Strolienë buvo labai stipri, niekad nesiskundë, kantriai su mumis dirbo. Pasirinkusi fortepijonà profesinio iðsilavinimo siekëte Rusijoje Maskvos konservatorijoje. Sovietmeèiu tai buvo bene aukðèiausias studijø Olimpas. Ar sunku buvo á já ákopti? Man paèiai á galvà nebûtø ðovæ ten vaþiuot. Tai Marytës klasës draugas Romualdas Kulikauskas, jau studijavæs Maskvoje ir vasarà gráþæs atostogø á Kaunà, mane pastûmëjo vaþiuoti á Maskvà, o mamytæ ákalbëjo iðleisti. Viskas vyko taip staigiai. Nemokëjau nei rusø kalbos, neturëjau nei rekomendacijos respublikinei vietai. Pavëluotai kreipiausi á ministerijà, tad jokiø garantijø bûti priimta á Maskvos konservatorijà neturëjau, ministerija tik pasisiûlë iðsiøsti á Maskvà reikalingus dokumentus. Pirmà kartà viena vaþiavau traukiniu. Taip jaudinausi ir iðgyvenau, kad visà kelionæ silpna darësi... Atvykus Maskvon paaiðkëjo, kad mano dokumentai pasimetë, galop juos suradusi paskutinæ sekundæ padaviau priëmimo komisijai. Paskui sekë konsultacijos pas profesoriø V. Natonsonà ir stojamieji. Su savo istorijom... Galiausiai ástojau ir fortepijonà studijavau pas dekanæ, profesoræ Ninà Jemeljanovà. Studijos Maskvoje tapo mano màstymo ir viso gyvenimo perversmu. Pirmà kartà bendrabutyje, baisiomis sàlygomis, po 7 þmones kambary, visiðkai nëra kur groti. Profesorë jau pirmà susitikimà parinko kûrinius ir liepë po savaitës juos mokëti atmintinai. Mes mokykloje buvom ápratæ ilgai krapðtytis. Viskas apsivertë aukðtyn kojom, dar ir pragyvenimui reikëjo paèiai uþsidirbti, vaþinëjau pas mokinius ið vieno miesto galo á kità. O sveikatos nebuvo tiek, kiek norëjosi. Kiekvienas egzaminas tapdavo ir profesiniø ágûdþiø, ir stiprybës iðbandymu. Ne kartà alpau, o dar teko galynëtis su po vieno perðalimo atsiradusiu rankø sànariø uþdegimu. Ir dabar dar já, vos neprivertusá keisti profesijà, kartais jauèiu. Sunku patikëti, kad su tokia liga sëkmingai baigiau ir pagrindines studijas, ir aspirantûrà. Stiprino ir daugybæ gerø emocijø teikë tuo metu Maskvoje tvyrojusi meno ir kultûros aplinka tikras pakilimas: kiek menininkø ið uþsienio atvaþiuodavo, kokios parodos, kokie spektakliai! Ir visko taip norëjosi, juk Lietuvoje tokiø atlikëjø nebuvom girdëjæ. O bilietus gauti nebuvo lengva. Laimë, èia padëdavo Leopoldas Digrys ir R. Kulikauskas. L. Digrys spëdavo visus uþraðyt á eilæ, tada pakaitom vis bëgdavom atsiþymëti, tekdavo ir naktá eilëje pastovëti, bet savo pasiekdavom. Turëjote savo atlikëjo ar mokytojo pavyzdá, kuriuo sekëte? Niekados nesilaikiau standartø, buvau savarankiðka, viskà norëjau daryti ir atrasti pati. Pamenu, net pyktelëdavau, kai prof. N. Jemeljanova sakydavo: Aldonaèka, pagalvokit, kaip jûs norit, paieðkokit. Manydavau juk ir taip visà laikà pati viskà darau, kaip man atrodo geriau. Antra vertus, juk net ir tø áþymybiø, kuriomis þavëjomës, muzikavimas ne visada patikdavo. Pamenu ypatingà áspûdá palikusá V. Sofronickio koncertà. Buvo labai dirgli ir jautri asmenybë ir pirmoje koncerto dalyje, matyt, dël nervingo savo bûdo nuolat klupo. Atrodë, kad tai, kà jis daro, koðmaras, o ne grojimas. O antroje dalyje átampa atslûgo, jis grojo dieviðkai. Buvo nuostabu, pamirðau visà nuovargá, pagavo polëkis. Toká pagavø áspûdá atsimenu uþplûdus ir po G. Gouldo koncerto. Po tokiø patirèiø suvoki, kad vien profesionalus grojimas dar nieko nereiðkia, svarbiausia tikra menininko átaiga. O vëliau, kai jau dirbau ir gyvenau Lietuvoje, neiðdildomà áspûdá paliko pirmà kartà pamatyti M.K. Èiurlionio paveikslai Kaune. Èiurlioná daþniausiai grojate ir savo koncertuose. Tiesa, dabar jau maþiau girdim Jus koncertuojant, bet savo metu suteikët ne vienà tokià ðventæ. Kokie dar kompozitoriai Jums brangûs, artimi? Patinka labai daug kas. Bet artimiausi man S. Rachmaninovas, J. Brahmsas, R. Schumannas. Traukia ir A. Skriabinas. O ðtai J.S. Bachà ir klasikus labai mëgstu, bet scenoj jø nedrástu groti, nes ið jaudulio imu karðèiuotis ir neperteikiu taip, kaip norëèiau. Labiau savim pasitikiu grodama romantiðkos krypties muzikà. Ið lietuviø kompozitoriø visà laikà groju M.K. Èiurlioná. Ypaè dabar, kai tapau muziejø pianiste. Groju Èiurlionio muziejuose Druskininkuose ir Vilniuje, anksèiau daþniau, dabar reèiau Kaune, èia besilankantiems turistams. Ðie fantastiðka publika! Dëmesingai klauso, po koncerto dalijasi áspûdþiais, klausinëja apie Èiurlioná ir jo muzikà. Tada matau, kad mano misija pasiteisina ir stengiuosi palaikyti formà, nes jei niekur kitur neteks koncertuoti, tai bent tiems turistams, kurie visada labai entuziastingai iðklauso, priima. Kokius esminius jau nueito kûrybinio kelio ávykius iðskirtumëte? Debiutà Vilniuje, kai su Nacionaliniu simfoniniu orkestru atlikau S. Rachmaninovo Treèiàjá koncertà. Nesitikëjau, kad jis bus toks sëkmingas, sulaukiau labai gerø atsiliepimø. Vëliau kurá laikà dràsiai eidavau á Filharmonijà, praðydavau koncertø. Vaþinëjau koncertuoti po Lietuvà, tas buvo svarbu. Didelá áspûdá paliko visi koncertai su Nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais. Nes teko muzikuoti su ávairiais þymiais dirigentais (A. Klenickiu, J. Domarku, M. Dvarionaite, I. Musinu, K. Eliasbergu, J. Aleksa, S. Sondeckiu), tik gaila, kad tie pasirodymai likdavo vienetiniai tau suteikia galimybæ pagroti, iðmoksti per mënesá ar porà koncertà, nespëji kûrinio në subrandinti, vienà kartà pagroji ir viskas, visam gyvenimui. Su dirigentu Ilja Musinu Koncertavot ir su ávairiais kameriniais ansambliais. Kas Jums paliko ryðkiausià áspûdá? Grojimas su Timofejumi Dokðiceriu. Jis ypaè ryðki asmenybë ir jo trimitas skamba fantastiðkai. Nors mums bendraujant jis jau buvo senyvas þmogus, paklausius jo áraðø neátikëtinas virtuozas. Grojom tik kelis kartus ir tà daryti nebuvo lengva, bet repeticijos su juo man buvo labai svarbios. Ið studijø Maskvoje laikø niekad nepamirðiu áþymiojo smuikininko Viktoro Gvozdeckio. Su juo ir violonèelininku Eriku Pozdejevu gastroliavom po Rusijà, Kaukazà, Sibirà. Abu buvo labai patyræ ansamblio partneriai, ádomu buvo kartu groti, ypaè sudëtingà P. Èaikovskio Trio. Graþiai draugavom ir su dainininke Jelena Jegorova, jai akompanuodavau. Nesate entuziastinga konkursø garbintoja, bet pati jø neiðvengëte. Kurie ið jø Jums dabar atrodo svarbiausi? Konkursai man buvo kaip avantiûra. Dar mokykloje mokytoja B. Strolienë mane kreipdavo á visokius konkursus. Bet tada tai dar nebuvo taip atsakinga. O kai 1954 m. dalyvavau respublikiniame konkurse Vilniuje, visi buvo nustebæ, kad já laimëjau, juk virtuozø ir gerai grojanèiø visais laikais netrûko. Èia pirmà kartà pamaèiau ir ásiminiau S. Vainiûnà. Prieð eidama á scenà suðalusi drebëjau, o jis priëjo, paglostë rankas ir nuramino: Vaikiuk, ko dabar jaudinies? Vëliau Maskvoje (1961) dalyvavau sàjunginiame konkurse, rengiamame prieð Tarptautiná P. Èaikovskio konkursà. Jis uþgriuvo netikëtai, kai profesorei ðovë á galvà mintis po mënesio konkursas, ruoðkis, dalyvausi. Vos spëjau sukrapðtyt didþiulæ I ir II turø programà. O III turui nebuvau pasirengusi. Profesorë ðiurpo kas bus, jei praleis á III turà, katastrofa! O kà galima per mënesá paruoðti ðitaip blaðkantis po darbus? I turà áveikiau sëkmingai, gavau pagyrimo raðtà. Á III turà nepatekau ir buvau laiminga, juk iðvengiau katastrofos. Tokia pat avantiûra buvo ir Respublikinis M.K. Èiurlionio pianistø konkursas (1968). Tuomet jau dirbau Vilniaus konservatorijoje (dabar LMTA), turëjau didþiulá pedagoginá krûvá ir dar septynis visuomeninius darbus. O èia konkursui reikëjo ruoðtis, be jokiø iðlygø, nes senato buvo pasakyta neturite teisës praleisti në vienos pamokos. Pervargusi, kovodama su rankø skausmu, vos spëjau konkursui pasirengti. Kai III ture grojau S. Rachmaninovo koncertà, maniau, rankos nulûð, taip ásisiautëjo sànariø uþdegimas. O kad pavyko laimëti, tai ir pati labai stebiuosi. Tokia tad sëkmë, ir vis per tà avantiûrizmà. Beje, nedaug trûko, kad iðvaþiuoèiau á R. Schumanno konkursà Cvikau. Tada dirbau D. Baðkirovo klasës asistente. Irgi per trumpà laikà paruoðiau labai sudëtingà programà ir sëkmingai áveikiau tris atrankas. Bet paaiðkëjus, kad valstybë ið penkiø atrinktøjø finansuos tik trijø pianisèiø dalyvavimà, po dar vienos atrankos iðkritau. Ar minëtas avantiûrizmas nebus susijæs su vienu ið Jûsø laisvalaikio pomëgiø? Maþai kas átartø, kad domitës automobiliø sportu. Á tai mane átraukë mano vyras (Arvidas Baronas, red. past.). Imponavo jo automobiliø sporto pomëgis. Jis pats dalyvaudavo varþybose. Tik po vieno lemtingo ávykio nusprendë daugiau nebevaþinëti. Tada abu pradëjom teisëjauti, daug metø tà darëm. Buvau net I kategorijos teisëja, turiu ir R. Kurtinaièio áteiktà medalá bei padëkos raðtà uþ teisëjavimà. Pamëgau ne tik sportà. Jauèiu nenumaldomà norà fotografuoti. Ypaè kelionëse. Fiksuoju ávairiausius dalykus, viskà, kas man ádomu ar graþu. Dëstydama LMTA iðugdëte ne vienà pianistø kartà. Ar kada skaièiavote, kiek jø baigë Jûsø klasæ? Taip. Iki ðiol aðtuoniasdeðimt du. Kà Jums reiðkia teksto spaudai kûryba, koncertø recenzavimas? Darau tà tikrai ne dël azarto ar noro bûtinai kam nors iðsakyti savo nuomonæ, o vedina dar mamytës áskiepyto pareigos jausmo. Pagalvoju toks geras koncertas, negi liks be jokio atgarsio? Ir imuosi raðyti. Nors ir labai gaila tam skirti laiko. Jo sugaiðtu nemaþai, nes kiekvienu atveju rûpi surasti savotiðkà raktà, atverti, kas vienam ar kitam atlikëjui svarbiausia, kuo jis ypatingas. O padaryt tà turiu greitai, nespëju visko gerai apmàstyti, nuðlifuoti. Kai pasirodo laikraðtis, skaitau ir galvoju, ar labai kreivai paraðiau, ar vis dëlto pakenèiamai... Ko palinkëtumët sau ir savaitraðèio 7md skaitytojams Kalëdø ir artëjanèiø Naujøjø proga? Linkiu nepasiduoti neigiamam aplinkos poveikiui ir labiau ásiklausyti á save. Dþiaugtis savo artimaisiais, darbais, siekti kuo daugiau nuveikti, bûti kaþkuo naudingiems. O svarbiausia sveikatos ir geros nuotaikos! KALBINO IR TEKSTÀ PARENGË SKIRMANTË VALIULYTË 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) 3 psl.

4 T e a t r a s Dþiugios ir liûdnos prieððventinës þinios Kovojanèio teatro belaukiant Rasa Vasinauskaitë Pradëti norisi nuo graþiø þodþiø. Baigiant vienus ir pradedant kitus metus norisi turëti vilties, kad jie bus geresni ar bent ne blogesni. Ðiandien, visiems ir viskam gresiant dar kaþkam blogesnio, iðties norisi linkëti: Tegul tik niekas nesikeièia. Tegul bent vienus metus viskas iðlieka taip, kad paskui pasakytum: Stabilûs metai buvo, gerai. Nes stabilumo kaip uþuovëjos, ramybës, natûralios bûsenos trûksta visiems. Visai mûsø ðaliai, kà jau kalbëti apie jos ákaitais tapusius þmones, ðiais metais bene kiekvienà mënesá, savaitæ girdëjusius vis naujas, anaiptol ne dþiaugsmingas þinias. Þinoma, jos uþgrûdino, daug sykiø kartojamos ëmë slysti pro ausis, o kartu atëjo abejingumas irgi viskam, pradedant politinëmis, baigiant kultûrinëmis þiniomis, kurios ðámet kaip niekad ëmë ir susipynë. Tad stabilumo politikai savo, o menui savo. Tai sakydama þvelgiu á tikros þiemos sustingdytas medþiø ðakas, puriu sniegu padengtà kiemo aikðtelæ, kurios dar nesujaukë þaisti iðbëgæ vaikai, ir galvoju apie tæstinumà. Jei bent vienus metus turëtume progà, ðansà viskà pradëti ir tæsti taip, kaip gamtos ásakyta, galbût ðitai taptø norma. Gyvenimas nustotø bûti bëgimu ðokinëjant per vis naujas kliûtis, o ágytø uþtikrintumo. Ðámet maloniai nustebino øjø Nacionaliniø kultûros ir meno premijø laureatø sàraðas. Ið teatro þmoniø jame du reþisierius Jonas Juraðas ir aktorius Rolandas Kazlas. Sveikindama abu, labiausiai noriu pasidþiaugti uþ aktoriø. Tarp ankstesniais metais apdovanotøjø ðios profesijos menininkø itin maþai. Tad Rolandui teko garbë ginti ne tik savo septyneriø metø, kurie áraðyti premijos nuostatose, darbo vaisius, bet apskritai aktorystës menà. Be aktoriaus teatro nebûtø, taèiau vaidybos menas ir aktoriaus asmenybë ðiandien labiausiai paþeidþiami retas kuris, vyresnis ar jaunesnis, per pastaruosius kelerius metus galëjo iðpildyti tai, dël ko ðià profesijà rinkosi. Ar ji nuvertëjo? Ið dalies taip, jei kûrybos dþiaugsmà teatro scenoje tenka keisti á mirgëjimà televizijos ekranuose, filmuose, serialuose. Þinomumas ekrane ëmë dirbti þinomumui teatre, ir anonsuodami spektaklius teatrai vis daþniau pristato aktoriø kaip kitos, ekrano þvaigþdës profesijos atstovà. Taigi sprendimà apdovanoti Nacionaline premija tà, kuris iðëjo ið televizijos ðios greièiausiai ir lengviausiu bûdu kepanèios vis naujus aktorius, vertinèiau ir kaip simboliná gestà. Ne veltui prie premijos paraðyta: Uþ tragiðkàsias ir komiðkàsias dermes, uþ kûrybiná principingumà. Premija þemiðkas dþiaugsmas. Bet Rolandui Kazlui, pastaraisiais metais áraðytam ir á Auksiniø scenos kryþiø laureatus, ji ið tikrøjø svarbi. Kaþin ar vien ambicijø vedamas aktorius ryþosi iðeiti ir ið Jaunimo teatro. Palikti etatiná gyvenimà tuomet, kai jam vaidinant spektakliuose netrûko þiûrovø, o ir pats jis buvo reikalingas ne vienam reþisieriui. Likimo ironija: buvæ partneriai Patriotuose, Kazlas ir Asta Baukutë kiekvienas su savo Auksiniu kryþium pasuko tokiais skirtingais keliais, kurie bent jau ateinanèius kelerius metus tikrai nesuves abiejø teatro scenoje. Maþa to: po Patriotø vienas nuëjo meno, o kita valdþios link. Kà gi, valstybë/valdþia ir ðitaip gali bûti dosni savo tarnautojams. Anaiptol ne tokios dþiugios kitos, visus ðiuos metus kultûrà, menà, teatrà lydëjusios þinios. Mano pernykðtë Kalëdø istorija, ásivaizduota kaip Vilniaus Europos kultûros sostinës renginiø sklandus finiðavimas, mokesèiø kultûros renginiams ir spaudai protinga politika, meno projektø palaikymas ir pan., patyrë fiasko. Jà pervaþiavo krizinis valstybës buldozeris, sukëlæs kasdienæ átampà ir paskui save pagaliau atsitempæs ne tik kiauliø gripà, bet dar gilesnæ krizæ. Pastaràjà ateièiai, kad net ir áveikæ ðiuos metus nesijaustume ramûs. Pamanau: gal ði neramybë, skatinama paèios valdþios/valstybës, yra vienas slaptø bûdø áþiebti kûrybinæ kibirkðtá? Gràþinti toká nuolatinës kovos, prieðinimosi, áveikimo kliûtis bûvá, koks ásivaizduojamas buvus prieð dvideðimt, trisdeðimt metø? Tik kodël jis dabar dvigubai privalomas tiems, kurie ir anuomet já iðgyveno? Matydama Rûtà Vanagaitæ, anonsuojanèià naujà Iðgyvenimo dramos serijà Tremties diena apie Stalino laikø gulagus, kuriuose pabuvoti jau pareiðkë norà nemaþas bûrys uþsienieèiø, nevalingai prisimenu ir anø, sovietiniø laikø teatrà su ðpyga kiðenëje. Tuomet turëjæs vienintelá kûrybines aspiracijas þadinantá prieðà sistemà, ðiandien teatras turbût tik tokiomis iðgyvenimo dramomis galëtø susigràþinti savo simboliná turiná ir moralinæ vertæ. Simboliná ta prasme, kad uþ spektaklio vaizdo, kad ir kokiomis tradicinëmis ar netradicinëmis priemonëmis jis bûtø kurtas, atsirastø iðgyvenamos tikrovës erdvë. Þinoma, anø laikø sugràþinti neámanoma, gulago potyris dabar irgi bus tik ekstremalus teatrinis potyris, bet menui, kuris siekia bûti ne vien pramoga, tai ne pats blogiausias kelias. Ðtai ir kristalizavosi svarbiausias ðio straipsnio, skirto susumuoti praëjusiø metø áspûdþius, klausimas: koks ðiandien yra teatras? Kas jis ðiandien yra man? Tai, kad pastaruoju metu daugelio teatrø, trupiø aktoriai, tegul net ieðkodami geresnës, saugesnës ar ðiltesnës vietos, persikëlë á televizijos ekranà, perða savo atsakymus. Vadinasi, teatre nebeliko dvasios, neliko to, kas juos laikytø. Nors juk nepasakysi, kad kai kurie iðdavë teatro idëjà ar paðaukimà. Prisiverèiau iki galo pasiþiûrëti vienà laidø Be grimo, kurioje postringaujant apie lietuviðkà humorà nuoðirdþiai palaikiau tarp humoristø atsidûrusá Vilniaus maþojo teatro aktoriø Ramûnà Cicënà susigûþusá ir liûdesio persmelktà taip, kad laida ágijo visai kità dramaturgijà. Aktoriaus laikysena (tegul sàmoningai pasirinkta, savaip teatraliðka) buvo iðkalbingesnë uþ isteriðkus vedanèiøjø kvatojimus, pakviestø pasidalyti patirtimi juokintojø iðmonæ. Ir juk neatsitiktinai vienai vedëjø, pristatinëjusiai humoro grupës vadovæ, iðsprûdo: jûs sutraukiat tûkstanèius gerbëjø, o að jûsø neþinau... Vienø aktoriø grupelë televizijos ekrane parodijuoja ávairias televizijos laidas ir, pasirodo, visos jos në skatiko nevertos, nes uþtvindytos ne þmoniø, o kaukiø, dirbtiniø situacijø ir ðabloniðkø problemø; kitø grupelë mieliau dedasi tas kaukes, simuliuodami televiziðkai tuðèià þmogiðkà turiná. Gal tai yra aktoriø protestas prieð teatrà, kuris pats tapo televizijos ákaitu, á scenà perkeldamas jos dirbtines situacijas, jos neva socialines problemas, juolab jos kaukes? Jei teatras tampa televizijos antrininku, jei jame scenos personaþo nebeatskirsi nuo televizinës þvaigþdës, tai gal tikrai geriau jame nebebûti? Vytautas Rumðas jaunesnysis vaidina Eimunto Nekroðiaus spektaklyje Idiotas be prieraðo programëlëje aktoriaus nepaþinsi, bet, pamanau, jei tai bûtø kuris kitas reþisierius, kaþin ar aktorius bûtø aukojæs televiziná ávaizdá dël tokio vaidmens. Nacionalinio dramos teatro vadovas, staiga tapæs geidþiama TV laidø ir serialø figûra, neseniai teigë: Izraelyje teatrø finansavimà lemia ne meno analizë, o teatro pajamos bûtent nuo pajamø priklauso teatro biudþetas kitiems metams. Sistema paprasta: jeigu teatras uþdirba, tai jis turi ir gauti. Nes toks teatras atlieka tam tikrà misijà. Niekas nieko neteisia tiesiog surandamas vertinimo atspirties taðkas. Kuo skiriasi vadovo samprotavimai nuo reitingø besivaikanèiø televizijø? Kuo jie skiriasi nuo neseniai seriale vadovo vaidinto boso? Nebent tuo, kad teatrui, o ir paèiam vadovui, tai gali atsisukti bumeran- gu. Kai jaunieji Utopia teatro aktoriai, pasivadinæ No Theatre judëjimu, surengë pirmà savo akcijà, jie nuëjo tiesiai á Nacionaliná labiausiai komerciná, per pastaruosius metus galutinai suþlugdþiusá nacionalinio teatro vardà. Nespëjo LNDT uþbaigti Versmës, kai ir televizija Paskutinës instancijos vardu ëmë belstis á privatø vadovo gyvenimà. Galvodama apie dabartiná teatrà susiskaidþiusá, pabirusá á maþas grupes ir trupes, gyvuojantá trumpalaikiais projektais, vienus kûrëjus vejantá svetur, kitiems èia uþveriantá duris, turiu omenyje jo pasmerktumà konformizmui. Pasmerktumà gyventi ir iðgyventi þiûrovø sàskaita, kas teatrui visad atneða daugiau þalos, nei naudos. Tai, kad paskiros utopistø, idealistø grupelës formuoja savo menines vertybes ir þiûrovø ratà, yra greièiau iðimtis, nei taisyklë. Kaip ir tai, kad savo pozicijà, kad ir kokia neteisinga, nepopuliari ji bûtø, turi tik vienetai. Jø balsas populiariøjø minioje darosi vis tylesnis. Besibaigianèiø VEKS metø renginiø programoje teatro dalis bent man pasirodë skurdþiausia. Þinoma, ávyko numatytos premjeros, Naujosios dramos akcija ir Sirenø festivalis, berods, per metus traukos vieta tapo Menø spaustuvë, teko atrasti kelià ir á Ûkio banko teatro arenà. Bet kad mûsø teatras tik krûvoje ir tik ið bûtinybës gali sudominti uþsienio sveèius, árodë ir pirmà kartà vykæs tarptautinio teatro tinklo IETM susitikimas. Diskusijø reglamentas kvietë dalyvius pasisakyti paèiais ávairiausiais klausimais, o ðtai áspûdþiai apie didþiulæ lietuviø spektakliø programà liko tik kuluarams. Ir mane paèià á spektaklius daþniau gena inercija, nes nebëra poreikio dalyvauti teatro imituojamame dialoge apie svarbius gyvenimo ar kûrybos klausimus. Mûsø teatras jø tiesiog nebekelia. O nekeldamas nebeástengia konkuruoti su pastaruoju metu dominuojanèias pozicijas uþimanèiais vaizduojamaisiais menais, reaguojanèiais á tikrovæ aktyviau ir dràsiau, meninius iððûkius paverèianèiais pilietinëmis akcijomis. Juk Nacionalinë dailës galerija savo renginiais atrodo gerokai reikalingesnë miesto ir kultûros erdvei nei Nacionalinis dramos teatras. Kà kalbëti apie turbût aktyviausias diskusijas ðámet sukëlusá vamzdá Nëries krantinëje kad ir koks atrodytø nemielas, jis jau yra alternatyva, kritika to, kas populiaru ar palaikoma valstybiðkai, pavyzdþiui, milþiniðka verpstë negyvas Vienybës medis. Ar buvo spektaklis, kuris sukeltø ðitiek diskusijø, padalytø þiûrovus á dvi stovyklas? Tik Auksiniø scenos kryþiø apdovanojimai. Kai kritikai gráþta ið uþsienio festivaliø, pirmiausia savo straipsniuose akcentuoja matytø spektakliø aktyvumà, dialogà su esama diena. Nedviprasmiðkà, nekompromisinæ, net revoliucinæ kûrëjø ir teatro pozicijà tiek tikrovës, tiek ir paèios teatro raiðkos, vaidybos formø, meninës kûrybos galimybiø atþvilgiu. Ði pozicija tai skiriamasis teatro bruoþas, jo vizitinë kortelë, vienijanti paèius skirtingiausius kûrëjus tiek laiko, kiek gyvuoja pats teatras. Jis apskritai neásivaizduojamas be kritiðkos idëjos, opozicinës laikysenos, nes vienintelis turi galimybæ metaforizuoti, simbolizuoti þmogaus prigimtá, visuomenës bûtá praþûtingai veikianèius mechanizmus. Juolab ðiandien, kai teatro kritiðkumas vis daþniau ágyja politiðkumo spalvà. Politiðkumo kaip alternatyvos inertiðkumui, prisitaikymui, teatro spraudimui á nors ir pradedanèià bliûkðti, bet vis dar galingà vartojimo rinkà. Bûtent tokios laikysenos, tokios vienijanèios idëjos mûsø teatrui stinga. Jo stinga ne kuriam nors vienam menininkui, bet teatro kultûrai, kurioje atsidûræs menininkas tampa anaiptol ne kûrybos ákaitu. Tad man ðiandienis mûsø teatras yra joks. Be spalvos, skonio, gyvybës. Be vienijanèios iðgyvenimo dramos, be ðpygos kiðenëje, be to, su kuo norëtøsi diskutuoti, be naujai atverto pasaulio ir tokio þmogaus jame, kurio iki ðiol neþinojai. Nieko keista, kad svetur dirbantiems mûsø reþisieriams ten ir kvëpuoti lengviau juos palaiko deguonies prisotintas kitokios teatro erdvës oras, tuo tarpu kuo arèiau Lietuvos, savo miesto ir teatro pastato, tuo jis darosi retesnis, troðkesnis. Vienus verèiantis bëgti á vienatvës bokðtus, kitus á televizijos dëka pagausëjusá gerbëjø ratà, dar kitus á gatvæ, kur, kaip No Theatre akcionistai, ámanoma kitoniðko teatro pradþia. Kaþkada vokieèiø reþisierius Clausas Peymannas, vienas ryðkiausiø kritiðko ir politiðko teatro kûrëjø, ávardijo já paskutine galima kolektyvinës patirties ir iðsilaisvinimo utopija: Teatras suveda þiûrovus bendram iðgyvenimui, kuris kartu yra ir bendras iðsilaisvinimas, transformuojantis katarsis, utopinës sekundës erdvë, kurioje visi be iðimties tampa geri. Visi kvëpuoja ðia ðventa akimirka, per kurià salëje tvyro mirtina tyla. Ði bendra patirtis leidþia nevilèiai tapti viltimi, o suskilusiam, fragmentiðkam pasaulio vaizdui ir þmogui suteikia visumos, tapatybës vaizdà... Vis dëlto mûsø Nacionalinës premijos sistemoje yra kaþkas stebuklinga þinia jos laureatus pasiekia prieð Kalëdas. Ir nors premija teikiama vasario 16 dienà, sureikðminant valstybës vaidmená ir paryðkinant premijos valstybiðkumà, þinia jau bûna ágijusi kitokià, galbût dieviðkà prasmæ. Nuraminanèià ðirdá ir sàþinæ, nes sakanèià pasirinkta buvo teisingai. 4 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)

5 Kalëdø istorijos ATKELTA IÐ 1 PSL. drauji tai ðen, tai ten, pasidomi, kaip jie gyvena, jie paklausia, kaip tu gyveni (ir ið kur tu), viskas labai mandagu ir graþu, vyrai nepraleidþia progos pajuokauti, moterys pasiskøsti auganèiais drabuþiø kalnais ant lyginimo lentos. Bet vakare atrodo, tarsi visà dienà nebûèiau iðtarusi në þodþio, lyg bûèiau klajojusi dykumoje, uþsidariusi skaidriame storasieniame burbule (taip, sakoma, vaikðto tie, kurie uþsikemða ausis ausinëmis ir klausosi neðiojamuose aparatuose áraðytos muzikos). Kurá laikà tai, kad niekas tavæs nepaþásta ir tu gali bûti bet kas, yra net smagu. Taèiau netrukus pajunti, kad lieki tik drabuþis gatvëje lyg kaþkas ið tavæs bûtø iðsikraustæs. Po keturiasdeðimties metø tas kaþkas tikriausiai sugráþtø, bet man jau bûtø kiek per vëlu. O ðtai kiekvienà kartà parvaþiavus á Vilniø tas kaþkas vël stebuklingai atsidurdavo savo vietoje, tarsi niekada ir nebûtø iðëjæs apsimetëlis. Staiga kiekvienas þvilgsnis ar gestas tampa reikðmingas, net liûdniausias gatvëje iðgirstas keiksmaþodis yra graþesnis uþ visus angliðkus please ir thank you. Graþesnis ne estetiniu ar etiniu poþiûriu, bet tuo, kad veikia negali jo nusipurtyti kaip to smëlio dykumoje, jis visada skirtas tau, ir man paèiai bûtø sunku paaiðkinti, kodël tai gerai. Prieð trejus metus iðleistoje knygoje Socialinis intelektas psichologas Danielis Golemanas pasiûlo atsakymà. Pasiremdamas neuropsichologø atliekamais smegenø tyrinëjimais, jis daro iðvadà, jog mes uþprogramuoti bendrauti, visi esame smegenø impulsais sujungti á vienà tinklà. Mûsø smegenys mums nuolat imituoja sutiktø þmoniø emocijas ir visa tai vyksta nepaprastai greitai, daug greièiau nei gali susigaudyti racionalusis protas, tad gera ar bloga nuotaika paplinta kaip neþinia ið kur atsiradæs gripas, o su ja ir noras daryti gera ar bloga. Arba nieko nedaryti. Todël jis rekomenduoja atkreipti dëmesá á tas efemeriðkas akimirkas, iðryðkëjanèias mums bendraujant. Jø pasekmës gilios, kai suprantame, kaip per jø visumà mes kuriame vienas kità. Labai paprasta, graþi ir kartu siaubinga mintis mes kuriame vienas kità. Patvirtinimà nesunku rasti savo gyvenime. Kai reikia papasakoti apie save, þmonës pradeda nuo vaidmenø: esu mama, þmona (ar jau nebe), dailës kritikë, parodø kuratorë, mokslininkë, lietuvë... Jie atrodo labai reikðmingi, jie þymi mûsø laimëjimus (arba nesëkmes), jie, regis, tiksliai nusako, kas mes ið tikrøjø esame. Bet visi ðie vaidmenys tik iðreiðkia mûsø santykius su kitais. Dël mamos ir þmonos (ar jau nebe) ir taip aiðku. Bet ir mokslininkë esu tik todël, kad, pirmiausia, pati ið ávairiausiø þmoniø gavau daugybæ mokslo (þiniø, kauptø tûkstanèius metø), o paskui suþinojau, kad daug dar neþinoma, gavau laiko ir pinigø ieðkoti atsakymo (nes kaþkam jis pakankamai rûpëjo), o paskui dar buvo sukurtos ávairios procedûros, átvirtinanèios ir áteisinanèios ðá mano vaidmená. Taèiau svarbiausia, ir tai turbût pirminë mano buvimo mokslininke prieþastis, yra tai, kad þmogus taip jau padarytas, kad bet kokia kaina stengiasi suprasti viskà visà visatà, visà save, ir todël pasigamino toká áranká kaip mokslas, áranká, kuriuo að galiu naudotis arba ne. Taigi net ir ðis, regis, vien mano uþsispyrimo dëka ásigytas vaidmuo yra ávairiausiø ir baisiai senø santykiø rezultatas. Mane, kaip mokslininkæ, sukûrë kiti. O kur dar prisiminimai ir paèios brangiausios patirtys, kurios, sako, formuoja mûsø asmenybes? Vasara su tëvais prie upës, visà dienà grauþiant ið moèiutës sodelio atneðtus alyvinius obuolius, gimtadienio gëlës ið pievos, kuriø priskindavo tëtë ryte bëgdamas maudytis, badmintonas su seseria iki nakties, kai jau dangaus fone nebesimatydavo kamuoliuko, nuotraukø ryðkinimas penktadienio naktimis su draugëmis... Ir taip galima bûtø be galo. Kà jau kalbëti apie tai, kad iki kokiø trejø metø mama mane kûrë man nieko apie tai nenutuokiant, ir apie tokius banalius ir visuotinius dalykus kaip pirmosios, antrosios ir treèiosios meilës bei iðsiskyrimai? Visi tie dalykai priklauso ne tik man. Net tada, kai buvau visiðkai viena, ið tikrøjø ëjau kitø ámintomis pëdomis, o jûros bangø oðimas vis plovë negerø santykiø nuosëdas. Kiekviena mano detalë iðmokta ar pasiskolinta, kiekviena patirtis jau ið anksto pasidalinta. Savo pradþios net negaliu atsekti. Ir ne veltui visos vieniðos patirtys, kelionës ir pasivaikðèiojimai vëliau (ne tik man) virsta knygomis ar straipsniais laikraðtyje juk tekstas yra ne kas kita, kaip bûdas bûti su kitais tada, kai objektyviai þiûrint esi vienas. Ir dar tas atminties klausimas. Susidûræ su mirtimi ar tiesiog susimàstæ apie tai, kas bus, kai jø paèiø nebebus, þmonës ima kalbëti apie atmintá. Nes tokiomis akimirkomis bûna visiðkai aiðku, kad nei nusipirktø butø skaièius, nei automobilis, nei paèios aukðèiausios pareigos neturi jokios iðliekamosios vertës. Ir nepadeda iðlikti. Lieka tik atmintis: Gal ir uþmirði, bet leisk man pasakyti tau, kad kaþkas ateityje màstys apie mus, raðë Sapfo septintame amþiuje prieð mûsø erà. Apie mus màstys kà padaryti, kad apie mus màstytø? Nusifotografuoti? Paraðyti Romeo ir Dþuljetà? Pasistatyti paminklà? Ieðkodama citatø apie atmintá, internete radau jau seniai pasibaigusio kaþkokio universiteto studentø filosofijos seminaro blogà, kuriame diskutuojama ðtai tokiu klausimu: Atrodo, labai sureikðminama tai, kad turi palikti þymæ pasaulyje ir kad tave atsimintø. Kodël? Kodël þmonëms tai taip svarbu? Kodël tai, kaip mes veikiame ateities pasaulá, mus taip smarkiai veikia? Bet jei tavæs ten nebus ir tu to nepamatysi, tai kokia prasmë? Nereikia në sakyti, tame bloge atsakymo nebuvo. Bet jis pats liko kaip minties pëdsakas virtualioje atmintyje, ir apskritai visas internetas dabar yra labiausiai mûsø pripëduota atminties saugykla pri- Romualdas Rakauskas. Ið ciklo Mûsø Kaunas m. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) Romualdas Rakauskas. Ið ciklo Vilniaus ðiokiadieniai m. pëduota, sàmoningai ar nesàmoningai tikintis, kad kaþkas ateityje màstys apie mus. Tad jau seniai þmogui þinoma, kad atmintis tai vienintelis bûdas iðlikti, kad ir kaip menkai paguodþiantis. Nieko daugiau nëra, tik didesnio ar maþesnio þmoniø tinklo sandûrose likæs tavo vardas. O lieka jis ten, anot Golemano, todël, kad vienø þmoniø patirties pamokos ir pagalba kitiems yra geriausias bûdas rûðiai iðlikti. Visi vienas kità kuria. Tai lyg uþdaras ratas, besisukantis tik tam, kad patvirtintø savo paties reikalingumà, vis tikintis, kad kaþkur pavyks nuriedëti. Taèiau jeigu mes esame vienas kito atspindþiai, jei visi vienas kità kuriame, tuomet ðiais metais gyvenimo pagrindus iðklibinusi ekonomikos krizë ir jos sprendimo metodai ima atrodyti kitaip. Netgi màstant vien apie pinigus, liberalizmo idëja, kuria, kaip suprantu, vadovaujasi Lietuvos politikai, neatlaiko kritikos. Pavyzdþiui, jei koks nors man visai nepaþástamas þmogus netenka darbo arba jam sumaþinama alga ar pensija, man niekaip negali bûti geriau, nes jis nebegali kaþko nusipirkti, tuomet á valstybës biudþetà nepatenka pridëtinës vertës mokestis, tuomet jau ir man nebëra ið ko mokëti algos, o be to, tam þmogui nebereikia to, kà kuriu að. O kur dar visos tos nepastebimai mus veikianèios nuotaikos ir labai pastebimai veikianti nusivylusiøjø agresija? Nëra tokio dalyko kaip ne tau skambinantis varpas (jei prisiminsime Hemingway ø). Kitaip nei skelbia liberalizmo ir individualizmo ideologija, netgi tau paèiam naudingesnis gali bûti prieðingas màstymas ir elgesys. Kà tik perskaièiau árodymà. Gruodþio 6 d. vieno svarbiausiø Britanijos laikraðèiø The Guardian kultûros priede The Observer ir fotografijai skirtame þurnale The British Jour- nal of Photography iðspausdintos Rimaldo Vikðraièio parodos Londone recenzijos. Þinoma, lietuviams gali nepatikti, kad bûtent Vikðraièio Pavargusio kaimo grimasos pateko britø spaudos akiratin, bet The Observer straipsnio autorius Seanas O Haganas labai aiðkiai skiria menininko vizijà nuo tikrovës ir neteigia, kad fotografijose matome tikràjà ar visà Lietuvà. Ðiek tiek þinant, kaip veikia Britanijos kultûros virtuvë, pats faktas, kad tokiuose leidiniuose raðoma apie lietuvio parodà, prilygsta stebuklui. Paprastai net kukliausià informacijà apie Lietuvos kultûros reiðkinius paskelbti kokiame nors bent kiek padoresniame Londono leidinyje yra labai sunku. Jie turi visko per daug, kad galëtø smulkintis. Tad recenzija apie Vikðraièio parodà yra didelis ávykis. Taèiau netgi turint omenyje intriguojantá (bent jau britams) Vikðraièio fotografijø objektà, tai nebûtø ávykæ, jei nebûtø prisidëjæ kiti (taip pat jei jis nebûtø paèiame svarbiausiame Arlio fotografijos festivalyje ðiemet gavæs premijos). Reikëjo, kad ðio neágalaus fotografo darbø spausdinimu daug metø rûpintøsi Antanas Sutkus, reikëjo, kad juos kaþkas rodytø uþsienio kuratoriams ir fotografams, kad nuveþtø, kad eksponuotø. Ir ðtai dabar renginiø ir vaizdø perpildytame Londone atsirado þmoniø, sakanèiø, kad Lietuvoje irgi gali bûti sukurta kaþkas ádomaus. Ðis ávykis, kurá galima priskirti kalëdiniø istorijø þanrui, sugràþina tikëjimà ne tik paèia Antoine o de Saint-Exupéry mintimi, bet ir joje uþkoduota iðvada: kad ir kiek bûtume ásitikinæ savo paèiø unikalumu ir verte, viskas, kà darome, kas esame ir kà turime, yra prasminga tik tiek, kiek tai padaryta kitiems. Labai paprasta. Linkiu stebuklingø Kalëdø... 5 psl.

6 P a ð n e k e s i a i Mus jungia praeitis Pokalbis su Barbara Skarga Metams baigiantis prisimename iðëjusius. Ðiemet atsisveikinome su filosofe profesore Barbara Skarga. Gimusi 1919 m. Varðuvoje, ji studijavo Vilniaus Stepono Batoro universitete. Antrojo pasaulinio karo metais Skarga buvo Armia Krajowa (AK) karë m. sovietai jà suëmë, nuteisë ir iðveþë á lagerá. Á Lenkijà Skarga gráþo 1955 metais. Filosofë redagavo þurnalà Etyka. Jos moksliniø darbø objektas naujoji prancûzø filosofija, þmogaus filosofija ir metafizika. Skarga paraðë daug knygø, viena jø Istoriðkumo ribos 2007 m. pasirodë ir lietuviðkai. Spausdiname vienà paskutiniø profesorës interviu, duotà Lietuvos radijui, kuriame ji prisimena Vilniuje praleistus metus m. Varðuvoje su Barbara Skarga kalbëjosi Tadeuszas Tomaszewskis. Vaikystæ praleidote tarp Varðuvos, Vilniaus ir dvaro dabartinëje Baltarusijoje. Kaip atrodë Vilnius ið sostinës Varðuvos perspektyvos? Þinoma, tai buvo provincijos miestas. Vaikystëje Vilniaus beveik nepaþinojau. Paþinau já vëliau, kai pradëjau lankyti ketvirtà ar penktà gimnazijos klasæ, kai mano mama kartu su mumis, vaikais, apsigyveno Vilniuje. Èia baigiau gimnazijà. Kuri tai gimnazija? Valstybinë kunigaikðèio Adamo Jerzy Czartoryskio mergaièiø gimnazija. Ji buvo Vilniaus centre. Ðalia Mickevièiaus gatvës buvo Oþeðkienës skveras (dabar Vinco Kudirkos aikðtë, red. past.), jo pakraðtyje Ðv. Jurgio baþnyèia, ðalia gimnazija. Dalyvavote Broliðkos pagalbos veikloje. Kà veikë ði organizacija? Kiekvienoje valstybinëje mokykloje veikë savivaldos organizacijos. Á jas bûdavome átraukiami nuo pat maþens. Tai ir vadinosi Broliðka pagalba. Svarbûs buvo trys dalykai. Diskretiðkai padëdavome skurdþiau, vargingiau gyvenanèioms mokinëms. Pabrëþiu, diskretiðkai. Ne tiesiog duodavome kaþkà tokioms mokinëms, nes nenorëjome, kad jos pasijustø áþeistos. Pavyzdþiui, buvo galima paskatinti savo tëvus, kad jie padëtø per mokyklos tarybà, tëvø komitetà. Pateiksiu vienà pavyzdá. Pastebëjome, kad dvi mûsø klasës draugës per pertraukas sëda ant suoliuko ir snaudþia. Jos nebëgiojo koridoriais ar á kiemà paþaisti kamuoliu. Per didþiàjà pertraukà mes daþniausiai eidavome á kiemà paþaisti kamuoliu, juk mums buvo penkiolika septyniolika metø. O jos snausdavo. Mes pasakëme mokytojoms, kad kaþkas ne taip. Pasirodë, kad tos mergaitës vaþinëja ið Nemenèinës, keliasi penktà ryto, paskui vëlai gráþta autobusu namo ir neturi laiko iðsimiegoti. Tada mokykla iðnuomojo joms kambará Vilniuje, kad nereikëtø kasdien vaþinëti. Buvo ir kitokia veikla silpnesnës mokinës lankë labai gerai besimokanèiøjø pamokas. Tai tokia vidiniø korepetitoriø sistema, Broliðka pagalba. Likdavome po pamokø ir mokydavome silpnesnes. Dar Broliðka pagalba rengdavo ávairius mokyklos renginius teatro pastatymus, pasirodymus ir t.t. Kokie buvo Jûsø mëgstamiausi dalykai? Matematika ir fizika. Ir dar lotynø kalba. Ar galima lyginti anuometinæ ir dabartinæ ðvietimo sistemas? Ar Jûsø laikais ið gimnazijos mokiniø buvo reikalaujama daugiau? Be abejo, buvo reikalaujama skaityti kûrinius. Skaitëme labai daug. Knygos buvo didþiausias turtas. Mokymo lygis buvo aukðtas ir kai kurie dalykai dëstyti puikiai. Vienas pavyzdys. Mûsø istorijos mokytoja paskutinëse klasëse duodavo tokio pobûdþio uþduotis, pavyzdþiui, pristatyti visà Balkanø istorijà nuo Konstantinopolio þlugimo iki ðiø dienø: kas ten vyko, kokios buvo átakos, kas valdë, kokie interesai susidurdavo ir pan. Arba kita tema Liudviko XVI laikotarpis Prancûzijoje politiniu, geografiniu ir kultûriniu poþiûriais: kas tada gyveno, kas kûrë, kas raðë. Dabar pabandykite paklausti kokio nors jaunuolio, kas vyko Balkanuose. Jis visai nieko neþinos. Paklauskite, kas kûrë Liudviko XVI laikais? Kokià pavardæ iðgirsite, ar iðgirsite bent vienà? Mus mokë labai nuosekliai. Mokë temø, o ne atskirø ávykiø. Jei mokëmës uþsienio kalbos (mokykloje pagrindinë buvo prancûzø, bet mokëmës ir vokieèiø), tai buvo ne tik kalba, bet ir tos tautos kultûra. Ar domëjotës literatûros naujienomis, Þagarø kûryba? Buvau dar labai jauna, bet apie juos þinojau. Þinojau, kad yra toks poetas Miùoszas ir kiti. Bazilijonuose vykdavo literatûriniai treèiadieniai. Lankydavomës juose, jie buvo atviri ir visada mielai priimdavo mokinius. Pamenu ir Gaùczyñská, kaip jis atvyko ið Varðuvos ir skaitë savo garsøjá Skumbrijos pomidorø padaþe skumbrijos pomidorø padaþe. Á kokius teatrus ir kinus daþniausiai eidavote? Teatre Pohuliankos gatvëje visada bûdavo ádomiø pastatymø, á juos kartais eidavome su visa klase. O á kinà vaikðèiojome kaip pasiutæ, nes kinas tada atrodë labai ðiuolaikiðkas. Sugebëdavau nueiti á kinà dukart per dienà, á popietiná ir vakariná seansus. Didþiojoje gatvëje, jei gerai prisimenu, buvo kino teatras Pan. Arèiausiai buvo Helios, á já daþnai eidavome. Buvo ir maþesniø kino teatrø. Apie kai kuriuos (ið tø Didþiojoje) net sakydavo, kad á juos neverta eiti, nes ten baisi publika ir gali kas nors atsitikti. Bet vaikðèiojau daug metø ir nieko man neatsitiko. Tai buvo taikos metai, bet, ko gero, nuolat prisimindavote kaimynæ Sovietø Sàjungà? Ar jutote nerimà, o gal nuojautà, kad gali atsitikti kaþkas negera? Tada dar tokio nerimo nebuvo. Tik m., kai Hitlerio politika jau ëmë kelti nerimà, bûtent ið ten ëmë sklisti siaubas. Per radijà girdëjome Hitlerio kalbas, ávairiose prieð filmus rodomose kronikose matëme jo kariuomenës paradus ir pan. Átampa buvo. Suaugæ þmonës, þinoma, tai suprato geriau uþ mus, jaunimà. Mes kaþkaip buvome ásitikinæ, kad niekas nepasikeis, kad viskas praeis, kad tas siaubas netaps veiksmu. Bet tapo ir buvo nukreiptas prieð mus øjø pavasará átampa jau buvo tikrai didelë. Tik mes negalvojome, kad puls ir Sovietø Sàjunga, juk egzistavo Lenkijos ir Sovietø nepuolimo susitarimas. Rugsëjo 17-oji buvo tikras smûgis, dûris á nugarà. Tada jau studijavote Stepono Batoro universitete? Taip, tada jau buvau Vilniaus universiteto studentë. Kai karas prasidëjo, studijavau pirmame kurse. Prieð tai mokiausi Varðuvoje, politechnikos universitete. Papasakokite apie universitetà ir profesorius. Tai buvo didþiø tradicijø universitetas. Mickevièiaus ir Zano, filomatø, filaretø tradicijø, prisiminimø apie Bazilijonø vienuolynà ir Konrado celæ universitetas. Visais poþiûriais tradicinis universitetas. Kai áeidavome á pagrindiná pastatà ir lipdavome numintais laiptais, suvokdavome, kad juos numynë mûsø seneliai ir proseneliai. Taèiau universitetas nebuvo didelis. Juk tai buvo Vilniaus universitetas, o Vilnius nebuvo didelis miestas, prieð karà jame gyveno apie 200 tûkstanèiø gyventojø. Negalëèiau pasakyti, kiek buvo studentø. Taèiau buvo puikiø profesoriø, kurie iðliko ir lenkø mokslo, ir kultûros atmintyje. Pirmiausiai teisininkai, tokie kaip profesorius Wróblewskis ir kiti. Teisës fakultetas buvo didþiausias. Ten filosofijà kadaise dëstë Lutosùawskis, paskui Zdziechowskis. Puikus dëstytojas buvo profesorius Elzenbergas, já labai vertinu iki ðiol. Karo metais jis buvo ne tik mano dëstytojas, bet ir draugas. Garsëjo ir medicinos fakultetas, þinomi profesoriai Michejda, Kirtiklis, Janowiczius, astronomai, kuriems vadovavo profesorius Dziewulskis. O kur dar Konradas Górskis ir nuostabus Aischilo bei Sofoklio vertëjas profesorius Srebrny! Tai tikrai buvo geras universitetas. Buvo ið ko mokytis. Kaip prisimenate 1939-øjø rugsëjo ávykius? Ar tada suvokëte, kas vyksta ið tikrøjø? Prisimenu visiðkos katastrofos pojûtá. Kai atëjo bolðevikai, apëmë jausmas, kad Respublika baigësi, kad viskas sugriuvo. Tik paskui, po Barbara Skarga 4-ojo deðimtmeèio pradþioje kurio laiko, kai pradëjome organizuotis, kai pradëjo veikti pogrindinis universitetas, jaunimas atgavo pusiausvyros bûsenà. Pradëjome veikti, mokytis pogrindyje. Visais okupacijos metais iðliko didþiulë edukacijos sistema. Ar pamenate, kaip buvo uþdarytas Stepono Batoro universitetas? Toks buvo lietuviø valdþios nurodymas. Mes su universitetu iðkilmingai atsisveikinome kiemelyje prieðais áëjimà. Tada rektorius Ehrenkreutzas atidavë raktus lietuviø valdininkams ir niekas ið mûsø á tà universitetà nebegráþo. Valdþia skelbë, kad galima uþsiraðyti, tik reikia iðlaikyti lietuviø kalbos egzaminà. Niekas neuþsiraðë. Universitetas pasislëpë pogrindyje. Buvo savos paskaitos. Lankiau profesoriø Górskio, Srebrny, Czeýowskio, Elzenbergo, Sukiennickio paskaitas. Tada Vilniuje buvo daug karo pabëgëliø, tarp jø meno þmoniø, aktoriø, dainininkø. Gal kà nors paþinojote? Vilniaus lenkai gerai susiorganizavo ir globojo pabëgëlius, lietuviai tai leido. Kai kurios mokyklos buvo paverstos pabëgëliø bendrabuèiais. Gerai prisimenu Hankos Ordonównos reèitalá Pohuliankos teatre. Buvo labai graþu. Atvyko Hanka Bielicka ir Jerzy Duszyñskis. Tada jie buvo pora. Pamenu, kaip kartu su Duszyñskiu pjovëme malkas. Tada Helios tapo lenkø teatru, o teatras Pohuliankos gatvëje lietuviø. Atsirado studentø teatras, jame vaidino ir profesionalûs aktoriai. Visa tai truko iki vokieèiø laikø aisiais atëjo vokieèiai ir viskas baigësi. O mokslai? Mokslai truko visà laikà ir per vokieèiø okupacijà. Ne tik universitete, pogrindyje taip pat veikë ir vidurinës mokyklos. Kada ásijungëte á pogrindinæ veiklà? 1941-aisiais, vokieèiø laikais. Sovietmeèiu veikë pogrindinë organizacija, bet nenorëta á jos veiklà átraukti jaunimo. Jà greitai susekë bolðevikai, visus suëmë, tada daug þmoniø atsidûrë kalëjime. Daugumà jø pavyko iðvaduoti, kai atëjo vokieèiai. Kai puolë vokieèiai, bolðevikai veþë kalinius, o geleþinkelininkai atidarë vagonus. Dalis iðsigelbëjo, bet dalis þuvo. Ar vokieèiø laikais pogrindinëms organizacijoms buvo lengviau? Vokieèiø þvalgyba buvo silpna. Sovietai turëjo dar prieðkario kontaktus, agentø ávairiausiuose Vilniaus gyventojø sluoksniuose. Tad sovietai labai greitai iððifravo visà pogrindá. Ðiuo poþiûriu jie buvo labai veiksmingi. Jûs buvote Armia Krajowa ryðininkë? Ryðininke buvau labai trumpai. Paskui tapau ðtabo ryðiø su aplinkinëmis teritorijomis virðininke, vadovavau daugiau kaip ðimtui ryðininkø. Juos siuntinëjau po visà Vilniaus kraðtà. Kokie buvo santykiai su lietuviais? Lietuviø ir lenkø santykiai buvo labai sudëtingi. Lietuviai atëjo ir uþëmë miestà tada, kai Lenkija þlugo. Tad jie negalëjo bûti sutikti kaip draugai. Ðis þingsnis, be abejo, nulëmë tolesnius lietuviø ir lenkø santykius. Istorijos ir kraujo ryðiai buvo pamirðti, tarsi tai bûtø dvi prieðiðkos bendruomenës. Deja, bet taip buvo. Reikës daug laiko, kad tos abipusës pretenzijos iðnyktø, þaizdos visiðkai uþgytø. Tikiuosi, kad taip ir bus. Papasakosiu vienà atsitikimà. Tomui Venclovai suteikiant Torûnës universiteto garbës daktaro vardà. Prieð já að taip pat gavau ðá titulà. Vakare mes sëdëjome vieðbuèio restorane ir kalbëjomës. Tai buvo labai mielas, draugiðkas susitikimas. Uþsiminëme, kad laikas pasiraðyti naujà lietuviø ir lenkø unijà. Pradëjome juoktis. Kas bus karalius? Tada að sakau: Kaip tai N UKELTA Á 7 PSL. 6 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)

7 K i n a s Naujosios utopijos pradþia Jameso Camerono Ásikûnijimas Þivilë Pipinytë Kino kritikus suþavëti lengva: ðtai filmo pradþioje per visà didþiulá ekranà atsimerkia þmogaus akis. Uþplûsta prisiminimai apie kità aká, kurià Luiso Bu¹uelio sapne perrëþë skustuvas, ir tarsi savaime paklûsti komandai þiûrëti á viskà kitaip, t.y. vidiniu þvilgsniu. Jamesas Cameronas á savo naujà filmà Ásikûnijimas ( Avatar, JAV, 2009) prismaigstë daug tokiø uþuominø á kino ir savo paties kûrybos istorijà. Apie ateivá, kuris bræsta tavo viduje, apie kosmoso odisëjas, kitø planetø civilizacijas ir net Laukiniø Vakarø uþkariavimà. Tai uþuominos saviems ir dar tiems, kuriems skirti reklaminiai ðûkiai apie naujas kino galimybes ir iððûkius. Reþisierius neslepia norás árodyti, kad kinas ið tikrøjø yra tik tai, kà galima pamatyti kino teatre, o ne patogiai iðsidrëbus prieðais televizoriø. Bet vidinë akis nuo pat pradþiø atsiremia á girdëtas mintis. Matyt, jos skirtos plaèiosioms þiûrovø masëms, nes Cameronas ið tø reþisieriø, kurie orientuojasi ir á vienus, ir á kitus. Sàmoningesniems skirtos naujojo kino idëjos ir filosofiniai apmàstymai apie Þemës ateitá, patiklesniems margos mokslinës fantastikos ir animacijos groþybës bei pasakiðkas siuþetas. Ásikûnijimas prasideda konstatavimu, kad Þemë dûsta ir þûsta, o þmonës uþkariauja kitas planetas. Vienoje tokioje Pandoros planetoje jie aptiko labai brangø mineralà. Taèiau planetoje gyvenantiems naviams maþdaug trijø metrø mëlynoms uodeguotoms bûtybëms su kaèiø ausimis nerûpi jokia þemiðka civilizacija, mokyklos ir medicina. Jie saugo savo ðventas vietas ir nenori ásileisti ateiviø. Ypatinga harmonija sieja visus laukinës gamtos groþybëse gyvenanèius gyvus sutvërimus. Ateiviai ið Þemës nori sugriauti tà gamtos ir gyvø bûtybiø pusiausvyrà. Tik keli mokslininkai, tarp jø Sigourney Weaver suvaidinta Greis Ogustina, ásikûrë ateiviø ið Þemës stovykloje ir bando suprasti navius, iðmokti jø kalbos, ásijausti á jø bûsenà. Tam skirti ir avatarai þemieèiø ásikûnijimai. Iðoriðkai jie niekuo nesiskiria nuo naviø, bet iðsaugo savo pirmtakø þmoniø mintis ir atmintá, yra jø valdomi. Avatarai (neþinau, kam prireikë lietuviðkø ásikûnijimø, nes Cameronui ðis sanskrito þodis, kurá vartoja ir budistai, ir internautai, padeda formuluoti filmo idëjà) tai, þinoma, klonai. Antrininko motyvas Ásikûnijime skamba nuo pat pradþiø, kai paralyþiuotas kareivis Dþekas Salis (Sam Worthington) turi uþimti savo dvynio brolio mokslininko vietà. Plëðikø auka tapæs brolis turëjo skristi á Pandorà ir kartu su savo avataru tyrinëti planetà. Kad projektas neþlugtø, toká pat genomà turintis Dþekas vyksta vietoj jo. Netrukus Dþekà suþavës lengvas kaip pûkas antrininkas. Dþekas nevaikðto, o ðis sugeba net skraidyti. Taip Cameronas prisilieèia prie dar vieno amþino mito apie þmogaus troðkimus ir galimybes. Bet patiklusis Dþekas sutinka ðnipinëti bazës apsaugos vadovui, þiauriam karininkui (Stephen Lang), kuris planuoja sugriauti naviø stovyklà, nes po ja didþiuliai to brangaus mineralo klodai. Karininkas tarnauja globaliai korporacijai, kuriai Pandoroje atstovauja cinikas golfo mëgëjas (Giovanni Ribisi). Taip paèioje beveik tris valandas trunkanèioje filmo pradþioje reþisierius punktyru paþymi siuþeto kryptá. Paskui, beveik iki pat gigantiðkos mûðio ir naviø iðvarymo ið ðventøjø vietø scenos, primenanèios Trojos þlugimà ar paskutinæ Pompëjos dienà, Cameronas rodys ávairias gerai pagal siuþetà numanomas scenas Dþeko avataro susitikimà Ásikûnijimas su naviø princese Neitire, jo naviø iðminties ir miklumo mokslus, meilæ Neitirei ir pasiprieðinimà uþkariautojams. Visomis vaivorykðtës spalvomis trykðtanèios scenos atrodo pernelyg ilgos ir iðtæstos, bet, matyt, tai ir Camerono stiliaus bruoþas, juk Titanikas taip pat, ðvelniai tariant, uþsitæsë. Jei Ásikûnijimà þiûri tiesiog kaip filmà, kuris pasakoja tam tikrà istorijà, jis atrodo ganëtinai banalus ir tuðèias. Jei á visa tai pasiþiûri Camerono þvilgsniu, supranti, kad filmo siuþetas turi iliustruoti (atskleisti, priversti susiþavëti, apsvaigti ir t.t.) naujomis kino technologijomis, jø neribotomis galimybëmis ir kitokiais skaitmeninës animacijos stebuklais. Tada supranti, kad Cameronui filmas pirmiausia yra reginys, ir kuo jis graþesnis ir áspûdingesnis, tuo geriau. Todël tropiniuose miðkuose Dþekas kaunasi su ávairiomis pabaisomis, skraido kaþkokiais pterodaktiliais (vieno jø prisijaukinimo scena tarsi parodijuoja mëgstamà kaubojø uþsiëmimà paþaboti laukinius þirgus), stebi masinius naviø ritualus, groþisi laukine gamta, milþiniðku gyvybës medþiu ir Neitire. Galima pajusti planetos atmosferà, pasigroþëti ðvytinèiais medþiais, gigantiðkais kriokliais, ávairiais gyvûnais. Specialieji efektai iðties daro áspûdá, ypaè jei dar þiûri filmà su 3D akiniais. Motion capture principas, kai visas aktoriaus kûnas aplipinamas davikliais ir tai leidþia sukurti realaus judesio iliuzijà animaciniame kine, iðnaudotas ðimtu procentø. Peterio Jacksono kino stebuklø krautuvëlës galimybës taip pat. Bet juk techninës kino galimybës dar ne viskas. Ásikûnijime tas perdëtas þavëjimasis ávairiais skaitmeniniø technologijø triukais, deja, susijæs ir su abejotinu kûrëjø skoniu, labai daþnai perþengianèiu kièo ribà ir vaizdo, ir siuþeto, ir muzikos. Labiausiai kièinë yra naviø linija. Cameronas pasinaudojo new age ir kitokiais pas mus irgi populiariais ezoteriniais bei naujøjø pagoniø blizguèiais: naviai garbina ðventà medá, jie tiki reinkarnacija, protëviø atmintimi, yra sujungti nematomomis gijomis su visa Pandoros ekosistema, mato sielas ir kitokius þenklus. Iðoriðkai jie ðiek tiek primena Afrikos gentá tuaregus ir Amerikos indënus, yra neátikëtinai iðmintingi, sumanûs, dràsûs, gyvena sutardami su gamta ir siekia jà iðsaugoti. Sumedþiojæ þvërá, jie jo atsipraðo uþ atimtà gyvybæ. Cameronas tarsi apverèia aukðtyn kojomis dar ðaltojo karo metais kine atsiradusià ateiviø ið kosmoso ar dar senesnæ indënø rodymo tradicijà. Cameronas be jokiø iðlygø idealizuoja navius (lingvistai filmui net sukûrë specialià naviø kalbà). Reþisierius smerkia þmones didþioji filmo personaþø dalis yra baltaodþiai, buki, ciniðki, savanaudþiai, þinoma, iðskyrus kelis kilnius mokslininkus bei pagrindiná filmo herojø ir lotynø amerikietës bruoþø lakûnæ. Kai Dþekas pasirenka navius, blogasis karininkas jam mesteli: Tu iðdavei savo rasæ. Todël Ásikûnijimas yra tarsi didelë propagandinio kino dozë. Cameronas iðnaudoja tokio kino kûrëjø mëgstamas masines scenas, pasaulio padalijimà á savus ir prieðus, á juoda ir balta, jø retorikà ir átaigius vaizdus. Spëju, kad Ásikûnijimas gali tapti viena geriausiø antiglobalistø (alterglobalistø, þaliøjø ir pan.) judëjimø indoktrinavimo priemone. Mintá apie tai, kad Þemæ iðgelbëti galima tik gráþtant prie gamtos, tik jà saugant, tik atsisakant godumo, Cameronas diegia visà filmà. Todël Ásikûnijimas smerkia ne tik bet koká kolonizavimà, bet ir pateikia naujojo þaliojo tikëjimo katekizmà. Be abejo, tai kilnu, bet kad ir kaip tai bûtø kilnu, kiekviena propaganda vis dëlto yra átartina. Gal filmas man pasirodë toks atvirai propagandinis dar ir todël, kad Ásikûnijimà þiûrëjau tà dienà, kai Kopenhagoje baigësi pasaulinis forumas, skirtas klimato atðilimui. Porà savaièiø ten buvo kalbama apie tai, kad reikia saugoti Þemæ. Ataskaitas ið forumo galëjai iðgirsti per visas ámanomas þinias. Visaip buvo kuriamas áspûdis, kad Kopenhagoje vyksta kaþkas nepaprastai svarbaus, nors girdëti JT ir kitokiø tautø atstovø kalbø fragmentai dvelkë paèia paprasèiausia demagogija. Kaip þinome, forumo rezultatai, ðvelniai tariant, jokie. Uþtat labai akivaizdu, kad pagaliau visi þino, kas yra didþiausias þmonijos prieðas. Su kuo reikia kovoti. Ir nors visur ir Europoje, ir Amerikoje dabar pasiutiðkai ðalta ir siauèia pûgos, svarbiausia, kad prieðas yra. A TKELTA IÐ 6 PSL. kas? Kuris nors ið Gediminaièiø. Tai turi bûti lietuvis. O kur bus sostinë? Jei nenorite Varðuvos, tegu bus Krokuva. Gerai, tegu bus Krokuva. Ekonomikos ministras tegu bus lietuvis, nes taip geriau. Lenkai yra chaotiðki. O kultûros ministras, pavyzdþiui, gali bûti lenkas. Viskà taip rikiavome, juokdamiesi ir suprasdami, kiek daug mus jungia. Juk jungia visa praeitis. Ir tai graþi praeitis. Kada atsidûrëte saugume Aukø gatvëje? 1944-aisiais? Taip, 1944 metais. Vilniuje vël buvo bolðevikai. Prasidëjo AK virðûniø suëmimai. Bet AK tada jau pasitraukë ið pogrindþio, kad susitartø su sovietø vadovybe dël naujos lenkø armijos kûrimo ir sovietai oficialiai sutiko, kad tokia armija bus. Neva sutiko. Jie apsupo mûsø brigadas ir jas iðveþë ið pradþiø á Medininkus, o paskui toliau á rytus. O visà virðûnæ, tuos, kurie nepabëgo, suëmë. Suëmë vadus Wilkà, Ludwikà ir kitus karininkus. Að dirbau dar du mënesius. Mano veikla buvo padëti ávairiems ið apsupties pabëgusiems vaikinams patekti á Generalinæ gubernijà, á Varðuvà. Turëjau savus ryðininkø kelius, kuriais tada pasinaudojau. Neþinau, kiek þmoniø man pavyko iðsiøsti á Vakarus, bet vienà dienà ir mane suëmë. Saugumieèiai reikalavo pavardþiø. Bet mûsø konspiracija buvo tokia gera, kad að neþinojau jokiø pavardþiø. Net neþinojau, kokia yra tikroji Wilko pavardë. Ar atëjus rusams turëjote tiesioginiø ryðiø su Wilku, t.y. AK Vilniaus apygardos komendantu? Turëjau, net vaþiavau kartu su juo automobiliu Vilniaus gatvëmis. Labai didþiavausi, kad vaþiuoju kartu su juo. Greièiausiai man tai nepadëjo, nes buvome pastebëti ir nufotografuoti. Ið pradþiø buvo saugumo kalëjimas, o paskui Lukiðkës? Paskui buvo Lukiðkës. Tai jau tipiðkas kalëjimas. Ar ten buvo lengviau? Ðiek tiek lengviau. Ten buvo atviri langai. Tada jau buvo ðilta. Karo pabaigà sutikau dar saugume. Bet ji nepakeitë mûsø likimo. Pasikeitë tik tiek, kad pagausëjo iðveþimø. Kada atsisveikinote su Vilniumi? Dar aðtuonis mënesius kalëjau Lietuvoje, Pravieniðkiø kalëjime. Bet 1946-øjø pavasará mus iðveþë á rytus. Á Uchtà. Ar girdëjote nuosprendá, þinojote, kiek laiko praleisite tremtyje? Mane teisë, þinojau, kad nuosprendis 10 metø. Koks buvo teismas? Teismas! Tai buvo humoras, dviejø dienø humoreska. Arsenalo gatvëje, privaèiame bute, kurá gerai þinojau, nes prieð karà ten gyveno mano giminaièiai Pawlikowskiai. Tribunolas pasisavino tà butà, ten vyko ir teismo posëdþiai. Teisë visà mûsø grupæ Vilniaus apygardos AK ðtabà. Dauguma buvo ðtabo karininkai, ið viso kartu teisë keturiolika ar penkiolika asmenø. Kaip skambëjo kaltinimai? Visi buvo vienodi tëvynës iðdavimas. Mes sakëme, kad tëvynës neiðdavëme, nes mûsø tëvynë Lenkija. Mes kovojome uþ tëvynæ. Bet mums neleido kalbëti. Skaitë kaþkokius parodymø fragmentus, tuos fragmentus atrinko þmonës, nesusigaudantys situacijoje. Teisëjai, jauni leitenantai, visiðkai nesiorientavo, atrinkdavo tai, kas jiems atrodë svarbu, bet daþniausiai tai buvo antraeiliai dalykai. Paprasèiausiai jie turëjo kaþkuo uþimti laikà. Tai truko dvi dienas. Nebuvo nei liudininkø, nei... Ar buvo prokuroras, neþinau, ar buvo advokatas taip pat. Buvo kaþkokia ponia, kuri snaudë ir apsimetinëjo, kad protokoluoja. Paskui perskaitë ið anksto parengtà nuosprendá. Toks ir buvo teismas. Jis priminë absurdiðkà spektaklá. Praleidote kalëjime ir lageryje vienuolika metø. Paskui gráþote... Ið viso vienuolika su puse metø. Paskui gráþau á Varðuvà. Sakoma, kad þmogus mokosi ið klaidø. Kaip Jûs manote, ar þmonija ko nors pasimokë ið XX amþiaus patirties? Ar XXI a. filosofas gali jaustis iðmintingesnis uþ tuos, kurie gyveno anksèiau? Kad ir kaip bûtø, nebeliko jokiø iliuzijø dël þmogaus prigimties. Þinome, kà sugeba þmogus, ir kokià didelæ átakà jo elgesiui turi ávairiausios sàlygos. Þmogus yra labai silpna bûtybë. Nepaprastai silpna. Tai reikia þinoti. KALBËJOSI TADEUSZAS TOMASZEWSKIS 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) 7 psl.

8 D a i l ë Chameleoniðkas kultûros projektas Programai Vilnius Europos kultûros sostinë 2009 besibaigiant Skaidra Trilupaitytë Baigiantis 2009-iesiems vis daþniau mëginama retrospektyviai suvokti projekto Vilnius Europos kultûros sostinë 2009 reikðmæ. Be kitø dalykø, tai susijæ su simboliniø miesto dimensijø apmàstymais, nes samprotaujant apie naujus XXI a. iððûkius daþnai pasitelkiami ne faktai, o efemeriðki ávaizdþiai ir gerosios naujienos. Vertinti 2009 m. kultûros ávykius per VEKS prizmæ nelengva, mat spalvingø ðûkiø paþërusi programa neturi aiðkios institucinës sàrangos (èia nekalbu apie kokius nors vieðosios ástaigos ástatus). Pasigilinus á svarbiausiø objektø finansavimo ðaltinius, tuoj pat ims ryðkëti ne tik VEKS, bet ir Lietuvos paminëjimo tûkstantmeèio ar atskiros biudþeto eilutës kontûrai. Programos parama, arba partnerystë, o tiksliau þaliasis kultûros sostinës þenklelis kyðo kone ið kiekvieno festivalio ir miesto bendruomenës renginio. Vis dëlto nesinori ðiemetinio kultûros gyvenimo vertinti visus burbulinës simbolikos paþenklintus ávykius priskiriant tik VEKS nuopelnams. Kitaip tariant, galime kalbëti apie daugybæ pozityviø kultûros gyvenimo reiðkiniø, bet nesuveskim jø á VEKS. Gilinantis ne vien á tokius dalykus kaip meniðkumas (tai bûtø tradicinis poþiûris), bet á didþiosios programos tikslus, konkursiniø temø labirintus, idëjø bankus ir pan., virtualus Europos kultûros sostinës kaleidoskopas praranda ribas, ávykiai ir neávykusiø renginiø apraðymai pradeda veikti kaip metonimijos, vienas kito papildymai, virtualiai ir nesuskaièiuojamomis kryptimis besitæsianèios retorinës nuorodos. Netrukus supranti, kad kultûros sostinës ávykiø neámanoma net ir prisiminti; kad tuo ásitikintum, uþtenka paþvelgti á chaotiðkà renginiø kalendoriø internete. Sunku patikrinti europinio identiteto formavimo rezultatus ar bendruomeniðkumo sklaidà (vienas pagrindiniø programos uþdaviniø). Ðia prasme pavykæ, bent mano poþiûriu, renginiai minias smalsuoliø subûræ projektai Menas netikëtose erdvëse, Tebûnie naktis ar gatvës muzikos dienos kol kas nerodo tæstinumo þenklø. Nenukirtus organizacinës ir finansinës VEKS bambagyslës, negalima kalbëti apie naujai suformuotas (ar neva tæstines) tradicijas. Gan patikimi sëkmës rodikliai bûtø savanoriø indëlis ir privataus kapitalo pritraukimas; vis dëlto tai iðsamesniø kompleksiniø tyrimø reikalaujantys dalykai. Trys pasikeitæ VEKS vadovai, taip pat ir Vilniaus merai, nemaþai kalbëjo apie reikðmingà kultûrinës infrastruktûros atnaujinimo progà, bet nelygiavertis statybininkø ir menininkø dialogas realybëje siûlo ne tiek jau daug kultûrinës regeneracijos pavyzdþiø. Ko gero, uþtikrintai galima tarti, kad VEKS A. LAPIENIAUS NUOTR. ta spaudoje, parodai Spalvø ir garsø dialogai. M.K. Èiurlionio ir amþininkø kûryba iðleista 1,5 mln. litø, ekspozicijai Ðaltojo karo metø modernizmas per 2 mln. litø, ir ne taip jau svarbu, kuri biudþeto eilutë galbût dengë pastato stogà, o kuri ekspozicijos árangà. Dvi aukðèiausio lygio, gausybæ þiûrovø èia sutraukusios etapinës parodos pakankamai átikinamas VEKS laimëjimø árodymas. Kitais atvejais neaiðkumø lieka vien todël, kad miesto ðventës ir spontaniðki kultûros procesai nëra tapatûs nekilnojamojo turto ar ekonominio ðalies augimo tendencijoms. Dël to dviprasmiðkai atrodo pagrindinio reprezentacinio 2009-øjø kultûrinës infrastruktûros objekto pastatytø/nepastatytø Valdovø rûmø prisistatymas ðalies visuomenei. Su VEKS sietas Vilniaus dailës akademijos Titanikas (èia jau eksponuojama itin patraukli VDA muziejaus ekspozicija) ir Menø spaustuvë. Taèiau Menø spaustuvës pastato rekonstrukcijos sàsajos su VEKS abejotinos. Þinoma, galime kalbëti apie ávairias europines, koprodukcines ir kt. programas, bet kultûrinës sklaidos turinys èia gerokai praauga VEKS kompetencijos ribas. Meno bendruomenëje atmintin ilgam ásirëþë VEKS Vieðøjø erdviø humanizavimo programa, o tiksliau kelios ágyvendintos skulptûros. Tai Neries pakrantëje iðkilæ Mindaugo Navako Dviaukðtis, Roberto Antinio Puskalnis ir Vlado Urbanavièiaus Krantinës arka. Ðios programos objektø yra ir daugiau, pavyzdþiui, Magdalenos Abakanowicz Burtininkas (ði skulptûra atsirado ne trijø minëtø objektø draugijoje, o Europos skulptûrø parke), bet poveikio vieðumoje aspektu neabejotinu metø lyderiu jau tadies baþnyèioje, esanèioje kalëjimo teritorijoje, vykæs austrø menininkës Anjos Westerfölke projektas ir specialios ekskursijos ( Susitikimø vieta ). Savaip intriguoja kai kuriø hipotetiniø VEKS infrastruktûros objektø, kurie buvo linksniuojami dar gerokai iki 2009-øjø, likimas. Ðiandien turime ne vienà pusëtinà arba tiesiog akivaizdþiai nepavykusá proginio vajaus pavyzdá. Pavyzdþiui, Tymo kvartalas iki ðiol netapo gyvosios istorijos renginiø gausa turistus viliojanèiu kultûros kvartalu, nors èia inicijuotas ekologinis turgus tikrai nëra prasèiausias sprendimas senojo miesto skvere. Kur kas liûdniau uþ primityvias Tymo bûdeles visais poþiûriais atrodo Nacionalinis stadionas, dar prieð keletà metø vadintas sporto, ðokiø ir dainø stadionu jame ne syká ið tolo ásivaizduoti bûsimojo Tûkstantmeèio minëjimo ir VEKS programos renginiai. Ðiemet taip ir nepradëta 2009-aisiais planuota Lukiðkiø aikðtës rekonstrukcija. Beje, asmeniðkai tikrai nesigailiu, kad èia neiðkilo dar vienas paminklas. Ir dþiaugiuosi, kad ilgà laikà populiarintas vizionieriðkasis daugiafunkcinis kultûros centras neva privalomas elementas VEKS projekto paraiðkoje Europos tarybai taip ir liko vizijø lygmenyje. Neiðsipildæ architektûriniai sumanymai minimi ir kituose miestuose, pavyzdþiui, Liverpulyje (2008 m. Europos kultûros sostinë), taigi ðiuo poþiûriu Vilnius tikrai nëra unikalus. Taèiau apmaudu, kad Lietuvos sostinës vadovai nepasistengë iðspræsti net ir nykstanèio unikalaus architektûros paveldo problemø; pirmiausia èia akcentuoèiau su VEKS ne kartà sietus neaiðkaus likimo Koncertø ir sporto rûmus. Didþiøjø ðventiniø ávykiø paliki- paskatino Nacionalinës dailës galerijos gimimà. Nors ðis, vienas daþniausiai minëtø infrastruktûriniø objektø, sietas su Tûkstantmeèio programa, amþintøjø statybø prisitaikymas prie minkðtojo kultûros turinio (pastarasis finansuotas per VEKS) ávyko neátikëtinai sklandþiai. Todël nebeverta net minëti ðá projektà ilgus metus lydëjusiø lobizmo trûkumo ar smulkiø nesusipratimø istorijos. Kaip teigpo Urbanavièiaus vamzdis, beje, visiðkai neplanuotai. Net ir tie, kurie neatsimena oficialaus ðio darbo pavadinimo ir neturi jokio noro domëtis menu, ásiminë þiniasklaidoje virusias aistras. Vietos áprasminimo poþiûriu vertingesnës ne skandalo þieþirbos, o kamerinio pobûdþio visuomenei iki ðiol neprieinamas erdves suaktualinusios iniciatyvos. Pavyzdþiui, tokios kaip buvusio vizièiø vienuolyno Ðvè. Jëzaus Ðirmà visame pasaulyje neretai puoðia didelës skolos, o apþvalgininkai mini ne vien stulbinanèios sëkmës istorijas, bet ir apleistus pastatus, nuskurdintas vietines meno bendruomenes. Þinoma, didieji ávykiai bent jau trumpam suteikia miestams tarptautinio matomumo, todël gana gajus ir ásitikinimas, kad net ir trumpalaikis prestiþas turëtø atsverti kitas problemas. Kartu su Naujametinës ðventës fejerverkais prieð metus Vilniui taip pat atsirado proga suþibëti pasaulio þemëlapyje. Populistinës fejerverkinës kultûros spindesys suþavëjo nemaþà dalá miesto bendruomenës, bet vietos kultûrininkai skeptiðkai ávertino iðlaidas tokiems dalykams. Nors ávairios kritikos ðiandien susilaukia kone visos Europos kultûros sostinës, bûtent Vilniaus ávaizdis vieðojoje erdvëje atrodo nepavydëtinai. Iðpûstos ambicijos, kai kone svarbiausiu tikslu prieð keletà metø tapo ne sukurti iki ðiol nesukurtà elementarià kultûros infrastruktûrà, bet atrodyti pirmiems, kaip ir vien popieriuje likæ uþmojai, ilgainiui lëmë augantá kartëlá. Kaip taikliai pasakë Vilniaus vicemeras Gintautas Babravièius: Ketinta skristi su boingu, tai atitinkamai buvo ir áranga, ir visi kiti dalykai. Kai paaiðkëjo, kad galimybiø tam nëra, tenka perdarinëti. Vis dëlto ðiandien stebina tai, kad viena ranka paþërus áspûdingø palyginimø, kita ranka mieste ir toliau stumiamos niekuo nepamatuotas ambicijas (geriausiu atveju) iðduodanèios deðiniojo Neries kranto regeneracijos vizijos. Maþa to nenorima prisipaþinti, kad boingo në nebuvo, o deramu laiku nesirûpinta net paprasto orlaivio áranga. Nacionalinio oro veþëjo bankrotas tokiame kontekste atrodo daugiau nei simboliðkai. Ið vilnietiðkø realijø (o ne retorikos) greièiausiai pasimokys ir oficialieji vertintojai Europos taryboje, ir bûsimosios sostinës. Ðiandien pernelyg banalu bûtø dël nepagrástø iliuzijø neiðsipildymo kaltinti vien atsitiktines iðorines aplinkybes 2008 m. Seimo rinkimus, 2009 m. LR Prezidento rinkimus, pasaulinæ finansø krizæ, skandalø iðtroðkusià þiniasklaidà, posovietinës visuomenës mentalitetà ir t.t. Nereikia pamirðti, kad neigiamà VEKS ávaizdá iðpuoselëjo ne tik kraugeriðki þurnalistai ar ekspertai.eu, bet ir dauguma apie ðá projektà pasisakiusiø intelektualø. Ið paþiûros daugelio protingø þmoniø kritika rodo ne vien pesimistø niurzgëjimà, bet ir tai, kad grandioziniam projektui trûko sàsajø su vietos kultûros bendruomene. Nebus keista, jei kitais metais VEKS mokës skolas panaðiai priversta elgtis ne viena buvusi Europos kultûros sostinë (pvz., Salonikai, 1997 m.). Net ir Glazgas (1990 m.) bene plaèiausiai iðtyrinëtas sëkmingas Europos kultûros miesto atvejis vis dar paþeria naujø duomenø. Teigiama, kad ðiame mieste neabejotinai buvo paskatintas vidurinës klasës vartojimas, bet ne kartà deklaruotas visapusiðkas ekonominis atsigavimas vis dar sunkiai árodomas. Mat nuosmukis miesto pakraðèiuose ir mirtingumas (ypaè tarp eiliniø gyventojø ) ne tik nesumaþëjo, bet kai kuriais atvejais iðaugo. Kitose studijose abejojama laikinø, vien nuo turizmo tendencijø priklausanèiø darbo vietø patikimumu. Galbût kultûros uþdaviniai apskritai ðiek tiek skiriasi nuo pridëtinës vertës ir naujø darbo vietø kûrimo? Deja, ðiandien kultûros ir meno funkcijas neretai nustatinëja politikai, siekiantys efektingø sprendimø bei greitos naudos ir dël jos maksimizuojantys galimà pelnà, izoliuojantys kultûros planavimo procesus nuo visuomenës dëmesio ir ignoruojantys demokratinës politikos árankius. Ðiuo poþiûriu Vilnius netgi galëtø tapti paknopstom suorganizuotos Europos kultûros sostinës rekordininku. Juk ar ne paradoksalu, kad Lietuvos sostinë bent keletà metø ruoðësi ðventei, o jos organizatoriai nuolatos kalbëjo apie pasiruoðimui skirto laiko trûkumà? Galutinë programa kaþkodël nebuvo patvirtinta iki pat ð. m. vasario pabaigos. Negana to, VEKS finansavimo galimybës daþniausiai liko neaiðkios net ir programø vykdytojams, ðie nebuvo iki galo tikri, ar ástaiga ávykdys savo finansinius ásipareigojimus. Manau, kad VEKS projektas labiau pasiteisino ne ten, kur mëginta skiepyti naujus europietiðkos kultûros uþmojus, bet ten, kur programa natûraliai prisijungë prie jau egzistuojanèiø intelektualiniø iðtekliø ir veikë kaip savotiðka kultûrinio gyvenimo nematoma ranka. Pavyzdys ðiuolaikinio meno renginiai, jau seniai turëjæ stiprø organizaciná potencialà. Suprantu, kad nematomos rankos metafora ðiek tiek prieðtarauja didiesiems VEKS tikslams, bet ilgalaikiu poveikiu (tai taip pat viena programos uþduoèiø) nebûtinai pasiþymi ið anksto lengvai suplanuojami dalykai. O laiku ir vietoje suteikti impulsai net ir maþoms bendruomenëms (kino mieste programos ir pan.) gali bûti ne maþiau vertingi, nei þiniasklaidos dëmesio sulaukiantys tarptautiniai festivaliai, forumai ir suvaþiavimai. Taigi galime konstatuoti realios programos sklaidos ir retorikos skirtumus. Kita vertus, struktûros gremëzdiðkumas ar vizionieriðka (t.y. taip ir nepasitvirtinusi) statistika dar nereiðkia, kad neturime gyvybingo ir spontaniðko meninio gyvenimo. Gal ne kiekvienam á akis krentanèio ávairiapusio VEKS poveikio vertinimas bet kokiu atveju pareikalaus daugiau pastangø, nei ásimintiniausio metø ávykio rinkimas ið asmeniniø prisiminimø skrynelës. 8 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)

9 D a i l ë Personaþo transformacijos Monografija Skulptoriaus dosjë: Vladas Urbanavièius Monika Krikðtopaitytë Anot dosjë pateikiamø þiniø, knyga sumanyta dar 2007 metais, gavus honorarà uþ kenotafà, skirtà sovietø okupantø nuþudytiems 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybës akto signatarams Kazimierui Bizauskui, Pranui Dovydaièiui ir Vladui Mironui Vilniaus Rasø kapinëse. Kitaip tariant, dar prieð tai, kai keliø politikuojanèiø ir ne itin susipaþinusiø su meno istorija biurokratø pastangomis, t.y. per prievartà, skulptorius Vladas Urbanavièius tapo garsenybe, mat sukûrë Krantinës arkà. Paprastai apie jokià kità mieste esanèià skulptûrà neturintys vieðai iðreikðtos nuomonës vilnieèiai Krantinës arkos manësi aistringai nemëgstantys. Nors esu girdëjusi ir keletà atsivertimo istorijø, kai skulptûrà ið inercijos paniekinamai vamzdþiu vadinæs þmogus, pasivaikðèiojæs jos paunksnëje, pakeitë nuomonæ tardamas, kad ji èia tinka, net labai, o jos santykis su erdve kuria muzikalius sàskambius. Man ði skulptûra yra pati geriausia Vilniuje, net átaigesnë uþ simpatingà Roberto Antinio Puskalná ir legendiná, bet veikiamos erdvës mastu kiek nusileidþiantá Mindaugo Navako Kablá. Kalbu tik apie Vilniø, kur mielai siûlyèiau utilizuoti pirmiausia tris paminklus: Kudirkai, karaliui Mindaugui ir kunigaikðèiui Gediminui, þinoma, po Valdovø rûmø. Ne itin reikðmingas istorijas apie juos, o bûtent þymëjimo bûdà, diskredituojantá paèià istorijà ir meno istorijà, mat vienas kaþkodël atiduoda kardà, kitas tupi, o treèias panaðus á Majakovská ir visus Leninus. Tai dar bûtø ne bëda. Liûdniausia, kad Europos skulptûrø parku garsëjanti ðalis miestà apsistaèiusi kièu. Paprastais þodþiais tariant skulptûromis, kurios imituoja ne esamo, o senesnio laiko stilistikà ir taip solidarizuojasi su lietuviðko maisto restoranais apsimetanèiais nenusakomo amþiaus bajorkiemiais, lyg neturëtume puikiø ðiuolaikiniø menininkø. Taèiau LR kultûros ministerijos interneto svetainëje utilizuoti siûloma ne karaliaus Mindaugo, kunigaikðèio Gedimino ir Vinco Kudirkos memorialinius paminklus, kas bûtø, be abejo, áþûlu, o neva apklausos bûdu tikrinamasi, ar tik netyèia nepageidautø vilnieèiai atsikratyti keliais ðiuolaikinio meno kûriniais. Jei tai bûtø koks nors roþinis drambliukas, tokie radikalûs klausimai irgi turbût nekiltø. Juk bûtø ðalia ko fotografuotis... Jei jau Valstybës vardu rengiamos tokios apklausos, tai bûtø sàþininga surengti jas visø skulptûrø atþvilgiu ir bûtinai apmokestinti balsavimà, nes susidaro áspûdis, kad tai ne balsavimas, o mygtukø spaudymo turnyras (vieno asmens balsavimo skaièius neribojamas). Ðtai tokiame drumzliname kontekste pasirodþiusi knyga Skulptoriaus dosjë: Vladas Urbanavièius atrodo kaip itin elegantiðkas, profesionalus ir nepriekaiðtingas atkirtis biurokratø pakurstytam, geltonosios spaudos ir tiesiog neapykantai skatinti gimusios pramoginës televizijos pagamintam ir kûrybingai iðplëtotam ðantaþui. Nors knygà apie Vladà Urbanavièiø pavadinau atkirèiu, tai yra kur kas daugiau, nors joje teko nemaþà skyrelá skirti Krantinës arkos batalijoms, nepabijant publikuoti ir itin prieðiðkø pasisakymø. Tikiu, kad po kurio laiko ðis skyrius atliks anekdoto funkcijà. Pirmiausia monografija labai vertinga dël joje pateikiamo konteksto. Knygos rengëja meno istorikë ir menotyrininkë Giedrë Jankevièiûtë unikaliai sugeba aprëpti didþiules medþiagas. Todël pirmasis dosjë skyrius V. Urbanavièiaus gyvenimà bei kûrybà lydëjæ ávykiai, parengtas drauge su skulptoriaus þmona Ksenija Jaroðevaite ir paèiu menininku, visus toliau esanèius pokalbius ir faktus áþemina á platesná ir kartu labai konkretø vaizdà. Pastraipose su nurodytais metais vardijami ne tik Urbanavièiui svarbesni asmeninio gyvenimo, bet ir laiko kolorità spalvinæ pasaulio ávykiai, pavyzdþiui: Jurijaus Gagarino skrydis, Leonido Vladas Urbanavièius. Kabantys akmenys m. Breþnevo iðrinkimas SSRS KP CK generaliniu sekretoriumi, Ernesto Che Guevaros þûtis Bolivijoje, mini sijonø atsiradimas, svarbesni koncertai, knygos ir parodos. Nustatomas chronologinis tinklelis, kuriame skleidësi menininko (ir jo bendraamþiø) gyvenimai. Èia, þinoma, gali kilti klausimas, kaip atsirinkti tai, kas svarbiausia, juk viskas subjektyvu, ypaè kai kalbama apie knygas ar kitus atminties pelkëse gana savavaliðkai pasirodanèius ir pasislepianèius dalykus. Kai kuriose pastraipose net atrodo, kad yra daugiau Giedrës ir Ksenijos poþiûrio, nei knygos herojaus. Net kirsèiau laþybø, kad kaþkuri ið jø ðiai faktografijai formuoti pavartë savo senus dienoraðèius. Pasidalinau ðia mintimi su kolege Laima Kreivyte ir man patiko jos pastaba: juk dosjë taip ir atrodo visokie þmonës ( danosèikai ) praneða, kà sau mano, juk ne pats þmogus formuoja dosjë apie save. Teisybë, dosjë formatas nurodo, kad tai yra dokumentø rinkinys. Kita vertus, knygos rengëja Vlado Urbanavièiaus dalyvavimà knygoje ágyvendina ir sugràþina balansà pokalbiais su juo, klausinëdama apie kûrybà ir jos aplinkybes. Urbanavièiaus knygoje netrûksta, nebent Krantinës arkos uþsipuolimo klausimu. Kita vertus, tai yra knyga apie kûrybà, o ne apie visuomenës poþiûrá á menà. Menininko dosjë esantys pokalbiai su menotyrininkëmis Raminta Jurënaite, Lolita Jablonskiene, Elona Lubyte, Sigita Maslauskaite (sakralinio meno klausimais), menininkais Mindaugu Navaku, Deimantu Narkevièiumi, Laimos Kreivytës, Tojanos Raèiûnaitës, Alfonso Andriuðkevièiaus, Agnës Naruðytës tekstai apèiuopia ne tik ávairius Urbanavièiaus kûrybos aspektus, bet ir visà Lietuvos skulptûros ir ðiuolaikinio meno problematikos skalæ, Vladas Urbanavièius. Dvi dalys m. patys atsiskleidþia kaip puikûs konteksto reprezentantai. Giedrë Jankevièiûtë atidþiai seka pasisakiusiøjø mintis ir vis gráþta prie keliø Urbanavièiaus kûrybos aspektø: skulptûros socialumo, didelio mastelio paveikumo ir savybës, kurià Navakas pavadino inþineriðkumu. Sukimasis aplink ðiuos polius tekste sukuria temø pasikartojimà. Ið pradþiø já vertinau kaip knygos kûno trûkumà, bet viskas pasirodë kitaip perskaièius Laimos Kreivytës tekstà, kur ji, kalbëdama apie 2005 m. sukurtà Sàramà, Urbanavièiaus kûrybos strategijà apibûdina taip: Kas ið tiesø rûpi skulptoriui? Turbût labiau uþ viskà nerealus stabilumo pojûtis, kai visa 9x15, 46x0,55 metrø medþio ir metalo konstrukcija laikosi ant dviejø taðkø. Prieðingai nei karvedþiamsuþkariautojams (ar ðiuolaikiniams nekilnojamojo turto verslininkams), èia siekiama uþimti ne kuo daugiau, bet kuo maþiau þemës. Vos du taðkus, á kuriuos remiasi nusmailintos kampainio kojos. Turint tai galvoje, tekstø tematika irgi remiasi tik á kelis atramos taðkus, ir todël savo struktûra tampa artima savo objekto pobûdþiui. Paprastai kalbant, primena Urbanavièiaus skulptûrà Kabantys akmenys, kur remdamasis tik á kelis taðkus ore iðlaikomas nesuvokiamai didþiulis svoris. Dar ádomu tai, kad personaþas (ðiuo atveju menininkas) kaip gerame kino filme patiria transformacijà. Daugelyje knygos tekstø jis teigë, kad skulptûrø socialumas jam nëra svarbus, 157 puslapyje galiausiai leidþiasi Giedrës Jankevièiûtës átikinamas, kad svarbiausia santykis su aplinka, vadinasi, kaþkuria prasme menininkas sutinka, kad skulptûros vis dëlto dalyvauja kaip socialinis objektas. Ðioje knygoje nemaþai kalbama ir apie skulptoriø Mindaugà Navakà. Justi, kad kûryboje jie bendraþygiai ir vienas kito ákvëpëjai. Apskritai labai dþiugina tai, kad neslepiami pasakojimuose dalyvaujanèiø þmoniø asmeniniai ryðiai, o kaip tik ið to sukuriami privalumai. Ðtai knygos rengëja Jankevièiûtë su Urbanavièiumi ir Jaroðevaite yra geri bièiuliai jau daug metø ir gali atskleisti þvelgiant ið ðalies neregimus saitus bei ádomesnes áþvalgas. Be to, kad Giedrë yra viena ryðkiausiø Lietuvos menotyrininkiø, ji ir knygoje apraðomø ávykiø liudininkë. Tiesa, liudijimai yra áprastesni ir tampa neákainojami prisimenant iðëjusius asmenis, taèiau kodël gi liudininkai turëtø bûti pasitelkiami tik menininkui mirus? Dosjë formatas liudininkams ir liudijimams, tenka pripaþinti, argumentuotas ir palankus. Taèiau ieðkodami ðios faktø ir kontekstø pilnos knygos nesidairykite beveidþio aplanko nors knygos dizainas ir dalykiðkas, jis patrauklus ir spalvotas. Puiki dovana Kalëdoms. Tikiuosi, kas nors nusiuntë po egzemplioriø átakingiesiems biurokratams. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) 9 psl.

10 K i n a s Tarp skliaustø Apie moters ir tikëjimo traktuotæ kine Laima Kreivytë 2009-ieji prasidëjo kaip Europos kultûros sostinës, o baigësi kaip Antikristo metai. Nors Antikristas tapo pabaigos taðku ne dël savo skandalingos ðlovës. Toká já padarë Europos ðaliø kino forumas Scanorama, parodæs Larso fon Triero filmà per uþdarymà. Ne tam, kad skambiai trinkteltø durimis, ilgai netylant komentarø aidui. Antikristas baigë tai, kà pradëjo Carlas Theodoras Dreyeris filme Þanos d Ark aistra ðis nebylusis ðedevras buvo parinktas festivalio atidarymui. Dviejø danø reþisieriø filmus ásivaizduoju kaip skliaustus, árëminanèius ne tik Scanoramà, bet ir beveik visà kino epochà Þanos d Ark aistra sukurta 1927 m., Antikristas ðiemet. Ðis tekstas ne kinotyrinë analizë, o laisvas bandymas pasiþiûrëti tarp skliaustø: kaip pasikeitë moters ir tikëjimo traktuotë kine. Þinoma, kalbant tik apie du filmus, tai bus veikiau situacijos eskizas, o ne studija. Skiriasi ne tik reþisieriø braiþas, bet ir vaizduojamas laikas. Taèiau abu filmai ryðkûs savo epochos þenklai, todël verta pabandyti. Dreyerio Þana d Ark tyli. Ne tik todël, kad tai nebylus filmas. Pasak Þanà vaidinusios aktorës Renée Marios Falconneti ( ), Þanos d Ark aistra net ir filmavimo aikðtelëje nebuvo jokios muzikos, nes reþisieriui atrodë, kad ji iðkreiptø atmosferà, kurià jis norëjo sukurti. Galima tik ásivaizduoti, kaip sunku buvo Broniui Kutavièiui ágarsinti ðià spengianèià tylà. Iliustruoti stambiais planais nufilmuotà minimalistiná pasakojimà bûtø beprasmybë. Kutavièius sukûrë savo garsiná filmà, derantá ir su ðiais, ir su anais laikais. Triero Antikristas prasideda dieviðka (kaip kitaip, jei beldþiamës á ðëtono karalystæ!) Händelio muzika ir poetiðkais vaizdais. Jø sulëtintas groþis grësmingas kaip ir visi kiti filmo garsai: ant stogo krentanèios gilës, kalbanti lapë etc. Tai, kas pasakyta apie garsà, tinka ir vaizdui. Asketiðkas nespalvotas Dreyeris tik sàlygiðkai paþymi veiksmo vietà, visà dëmesá sutelkdamas á vidø (t.y. Þanà d Ark, jos aistringà ir kenèianèià sielà). Visas filmas remiasi ne veiksmu, o stambiais Þanos veido planais. Tai filmas-veidas par excellence. Nei iki Dreyerio, nei po jo nebuvo kito tokio filmo-portreto. Roland as Barthes as atkreipë dëmesá, kad Garbo veidas tai idëja, o Audrey Hepburn ávykis. Falconetti veidas yra istorija, þiûrovo akyse tampanti mitu. Trieras nepatogià vidujybæ iðverèia á iðoræ Jis (Willem Dafoe) ir Ji (Charlotte Gainsbourg) po sûnaus netekties vaþiuoja á pirmykðèiame miðke (Edene) stûksanèià trobelæ. Ji praneða, kad gamta tai ðëtono baþnyèia. Todël veidà keièia figûra ji yra gamtos dalis, plaukais susivijusi su þole ir joje iðtirpstanti. Stambiu planu rodoma tik sueities scena ir krentantis kûdikis. Moters malonumas þudo. Jei paþvelgtume á filmø veikëjas ið arèiau, pamatytume nemaþai panaðumø, bet kartu ir neperþengiamø skirtumø, kuriuos lemia reþisieriø poþiûris á þiûrovus ir aktorius. Nors abu deklaravo, kad þiûrovai nëra svarbûs, iðreiðkë tai skirtingai. Dreyeris kaip koks viduramþiø tapytojas á þemiðkà pasaulá bando þvelgti ið anapus, tarsi naudotø atvirkðtinæ perspektyvà. Todël filmuojami veidas ir akys (sielos veidrodis), o kûnas tarsi iðnyksta. Vis dëlto neiðnyksta vyriðki drabuþiai, kuriuos Þana atsisako nusivilkti. Von Trieras dar filmuose Prieð bangas, Ðokëja tamsoje, Dogvilis ir kt. pademonstravo, kad puikiai manipuliuoja þiûrovais. Paèiu þiûrëjimo kûniðkumu, nes surûdijusiomis atðipusiomis þirklëmis ekrane kerpamos moters genitalijos tiesiog fiziðkai prasibraus iki þiûrovø kaulø smegenø. Kas nors turëtø neleisti danø reþisieriams dirbti su prancûzø aktorëmis, nes átikëjusios jos padarys viskà. Sklandë legendos, kad Dreyeris privertë Falconetti klûpëti ant grindinio, kad toji labiau ásijaustø á vaidmená. Von Trieras priverstø vaitoti net akmeniná stabà, jei tik átartø, kad ðis moteriðkos giminës. Taèiau visa tai tik detalës. Ádomiausias yra ðiø moterø santykis su tikëjimu. Èia ir atsiskleidþia ryðkiausi XX a. ir XXI a. pradþios skirtumai. Þana kalbasi su Dievu, Ji su savo vyru (kuris bando uþimti Visagalio pozicijà). Iðpaþintá keièia psichoanalizë, susitaikymà su likimu skausmo gydymas. Viena nesuprasta ðventoji kankinë, tapusi Prancûzijos simboliu, kita pamiðusi ragana, tarnaujanti ðëtono baþnyèiai. Þana naivi beraðtë, bet stiprios valios ir atsidavusi Dievui ir Karaliui (greièiausiai tapatiems). Von Triero Ji iðsilavinusi, raðo moksliná darbà apie raganø deginimà, bet nepajëgia áveikti prigimtinio moters blogio. Ðtai èia paaiðkëja, kad, bûdamas tradiciðkesnis, Dreyeris kartu yra ir aktualesnis uþ savo ginofobijø sukaustytà von Trierà. Beveik prieð ðimtmetá Renée Falconetti sukurtas Þanos d Ark paveikslas ðiuolaikinei moteriai pasako daugiau uþ desperatiðkà bandymà gràþinti moterá atgal á gamtà. Von Triero frustracijà iðduoda jo interviu þurnalui Sight & Sound, kuriame jis aiðkiai pasako, kad kadras, kuriame Charlotte Gainsbourg herojë suauga su pieva, turëjo parodyti, esà gamta jau tûnojo joje. Þiûrint filmà neapleido áspûdis, kad reþisierius tiesiog sukeitë vietomis personaþus: Jis byloja feministines tiesas apie vargðes per ðimtmeèius nukankintas moteris, o Ji átaria, kad jos buvo apsëstos. Nenuostabu, kad Antikriste þmogaus balsu prabilusi lapë pareiðkia: Chaosas valdo. Atidarius skliaustus paaiðkëjo, kad kenèianti moteris didiesiems reþisieriams yra alfa ir omega, bet tik su sàlyga, kad atsisakys savo balso ir malonumo. Ar, be dangaus ir pragaro, joms dar kas nors egzistuoja? Matrica International Taujënø dvare Eksperimentinis filmas PARC-79 Santa Lingevièiûtë Vilniaus Europos kultûros sostinës 2009 tarptautiná projektà Kai þmonës susitinka vainikavo eksperimentinis filmas PARC-79. Projekto mintis buvo suburti skirtingus filmø kûrëjus ið ávairiø Europos ðaliø dirbti prie to paties projekto ir gauti per aðtuonis ðiø metø mënesius vienà galutiná rezultatà meniná filmà. Kiekvienos ðalies (jø buvo penkios: Lietuva, Belgija, Danija, Didþioji Britanija ir Italija) filmavimo grupës ið pradþiø dvi savaites filmavo savo ðalyse ir tik po to susirinko Lietuvoje, Taujënø dvare. Pasak projekto idëjos autoriaus Allano van O.T. Anderseno, svarbiausia buvo iðbandyti naujus filmo kûrimo metodus ir skatinti tarptautiná ir tarpkultûriná bendradarbiavimà. Skamba graþiai ir optimistiðkai. Kaip ir daugumos projektø idëjos bei vizijos. Naujas filmo kûrimo metodas buvo noras labiau paeksperimentuoti ne su filmo forma, bet su jo kûrimo procesu. Tai priminë ðiais laikais toká populiarø realybës ðou formatà, pavyzdþiui, kad ir ne taip seniai vykusá menininkø Art-o-tlonà, Kai þmonës susitinka... kurio prieðakyje buvo Þmoniø veidas Egmontas Bþeskas. Taigi, didþiausia visø komandø laukusi intriga scenarijaus nebuvimas. Vietoj jo kasdien gaunama vis nauja uþduotis, tad reþisieriai iki pat pabaigos neþinojo, kaip ir kiek keisis personaþø charakteriai, to neþinojo ir aktoriai. Tikrai nuoðirdþiai dþiaugiuosi, kad dokumentinis filmas apie projekto kûrybiná procesà buvo parodytas prieð PARC-79, taip bent jau buvo galima ðiek tiek susigaudyti, kas, kaip ir kodël. Beje, manau, kad dokumentinis filmas net labiau vykæs. Ið jo suþinome, kaip visos komandos ið peties ëmësi darbo, bandë ásijausti á situacijas, nors ir bûgðtavo, kad ið to nieko gero neiðeis, nes niekada nedirbo ekspromtu. Galbût dël ðiø pareiðkimø ir filmà dauguma þiûrovø vertino atlaidþiai. Pradþia nukelia á skirtingas ðalis. Pagrindinis veikëjas ið Belgijos su draugais geria alø ir serga uþ vietinæ futbolo komandà, aikðtingas danas desperatiðkai ir nesëkmingai bando susisiekti su mama, britë dalyvauja fotosesijose, o italas fotografuoja. Þodþiu, veikëjai nelabai turi kuo uþsiimti. Tada, vienà dienà, jie visi gauna paslaptingus laiðkus nuo motinø, kuriuose taip pat ir bilietai á Lietuvà! Kiekvienas jø net nemirktelëjæs susikrauna daiktus. Kad ir kaip bûtø keista, jie visi þino, kur yra ði ðalis. Tik belgo draugas, suþinojæs, jog Lietuva yra ðalia Baltarusijos, sakosi manæs, kad tokios ðalies kaip Baltarusija jau nebëra... Visø atvykëliø Vilniaus oro uoste laukia prabangi maðina, kurioje sëdi du nekalbûs a la Matricos agentai (gal tas nekalbumas dël anglø kalbos nemokëjimo) ir kiekvienà sveèià veþa á paslaptingà Taujënø dvarà. Nors anotacijoje paraðyta, kad sveèiai linksmai leidþia pirmà vakarà, drásèiau paprieðtarauti. Danas, iðkankintas kelionës, apsirengæs ir batuotas krenta á lovà, belgas savo kambaryje maivosi ið neturëjimo kà veikti, tik britë su italu pasilinksmina, t.y. nusigeria. Kità rytà vietoj pavogtø daiktø jie randa po failà su rusiðku virðeliu Äåëî Nî..., kiekvienas ðiek tiek bando pamaiðtauti, bet greitai aprimsta ir apsaugos lydimi nueina pas invalido veþimëlyje sëdintá senelá, vardu Vytautas Marcinkevièius. Pasirodo, sovietmeèiu jis buvo KGB dirbæs mokslininkas, kûræs jiems agentus, t.y. visi ðie keturi jaunuoliai, gimæ 1979-aisiais, turi mikroèipus galvose, mat jø motinos bendradarbiavo su KGB, o visø tëvas buvo vienas ir tas pats V. Marcinkevièius... Dabar jis, þinoma, apgailestauja, kad taip pasielgë, tad prieð mirtá siûlo jiems paðalinti tuos daikèiukus. Taèiau atvykëliams reikia apsispræsti (tai primena Matricà, kai Morfijus siûlo Neo dvi piliules): arba likti su mikroèipu ir jausmais, arba paðalinti mikroèipà, bet kartu su juo pasiðalins ir jausmai... Ðtai èia, ávykus filmo prodiuserës Ievos Norvilienës ir idëjos autoriaus Allano van O.T. Anderseno ginèui, kûrybinës grupës nebegauna jokiø nurodymø ir paèios turi sugalvoti pabaigas. Prisiminkime dar paþadus, kad neva filme atsiskleis ir kiekvienos ðalies kultûriniai ypatumai. Tad kas paaiðkëja? Lietuvis KGB agentas blogiukas, sudauþæs visø gyvenimus (gal tik ne belgo, nes tas iðlieka ramus ir toliau geria alø...), britë gráþusi namo nusiþudo (?!), mergiðius italas atsiverèia ir tampa kunigu, o danas, pasirodo, yra pats pikèiausias: jis nuþudo savo tëvà ir pasigrobia visus KGB kodus, kad galëtø valdyti likusius. Tad prieð vaþiuodami á ðias ðalis rimtai susimàstykite neduok Dieve, Danijoje jums galvoje ims spengti, ypaè jei jûs ið Lietuvos (nes mes visi, matyt, turime mikroèipus), o Anglijoje saugokitës nuo stogø krentanèiø merginø. 10 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)

11 T e k s t a i Kiekvienas þodis ið uþburto rato Nobelio literatûros premijos laureatë Herta Müller Gruodþio 12 d. Stokholme Hertai Müller buvo áteikta Nobelio literatûros premija. Raðytoja gimë 1953 m. Rumunijoje, Banato srityje. Ji kilusi ið vokieèiø, kuriuos XVIII a. Habsburgai perkëlë á dabartinës Rumunijos teritorijà. Müller studijavo germanistikà ir romanistikà Timiðoaroje m. ji emigravo á Vokietijà, gyvena Berlyne. Lietuviø skaitytojams iki ðiol nepristatyta raðytoja yra ne tik Nobelio, bet ir svarbiausiø vokieèiø literatûriniø premijø laureatë. Pirmai paþinèiai pateikiame kelis jos kalbos, pasakytos teikiant Nobelio premijà, fragmentus. Ar turi nosinæ?, kasdien prie varteliø, dar prieð iðeinant á gatvæ, klausdavo mama. Neturëdavau. Jos neturëdavau, tad gráþdavau pasiimti á kambará. Niekad jos neturëdavau, nes kasdien laukdavau to klausimo. Nosinë buvo árodymas, kad mama rûpinasi manimi kiekvienà rytà. Per vëlesnes dienos valandas ir ávykius turëjau pasikliauti savimi. Klausimas Ar turi nosinæ? buvo paslëptas ðvelnumas. Atviriau tai pasakyti mamai bûtø buvæ gëda, nes valstieèiai taip nekalba. Meilë persikëlë á klausimà. Jà buvo galima iðreikðti tik taip, sausai, ásakmiu tonu. Ðiurkðtus tonas pabrëþë ðvelnumà. Kiekvienà rytà stovëjau prie varteliø, laukdama klausimo, kad paskui pasiimèiau nosinæ. Tik tada iðeidavau á gatvæ, tarsi su nosine kartu su manimi bûtø ir mama. Praëjus dvideðimèiai metø jau ilgokai gyvenau viena mieste, dirbau vertëja maðinø fabrike. Keldavausi penktà, darbà pradëdavau pusæ septyniø. Rytà virð fabriko kiemo ið garsiakalbiø sklisdavo nacionalinis himnas. Per pietø pertraukà darbininkø chorai. Bet prie stalo sëdinèiø darbininkø akys buvo tuðèios kaip cinkuota skarda, rankos suteptos alyva, valgis ávyniotas á laikraðèius. Prieð suvalgydami laðiniø gabalëlá, jie nukrapðtydavo juodus spaustuvës daþus. Dveji metai prabëgo kasdienybës pilkumoje, viena diena priminë kità. Treèiais metais dienos liovësi buvusios tokios pat. Vienà savaitæ á mano kabinetà anksti ryte triskart atëjo didelis, stambaus sudëjimo vyras spindinèiomis mëlynomis akimis, kolosas ið saugumo tarnybos. Pirmàkart jis iðplûdo mane stovëdamas ir iðëjo. Antràkart jis nusiëmë striukæ, pakabino jà ant spintos rakto ir atsisëdo. Tà dienà ið namø atsineðiau tulpiø ir pamerkiau jas á vazà. Jis pasiþiûrëjo á mane ir pagyrë, esà að labai gerai paþástu þmones. Jo balsas buvo slidus. Pasijutau nedràsiai. Suabejojau jo pagyrimu ir uþtikrinau, kad iðmanau apie tulpes, bet ne apie þmones. Tada jis man ágëlë, kad paþásta mane geriau, nei að tulpes. Paskui uþsimetë striukæ ant rankos ir iðëjo. Treèià kartà jis atsisëdo, að stovëjau, nes jis pastatë portfelá ant mano këdës. Neiðdrásau jo perkelti ant grindø. Pasakë, kad esu buka kaip bato aulas, vengiu darbo, pavadino mergðe, iðtvirkusia kaip rujojanti kalë. Tulpes nustûmë á patá stalo kraðtà, ant jo vidurio padëjo tuðèià popieriaus lapà ir raðiklá. Ðûktelëjo: Raðyti! Raðiau stovëdama, jis diktavo savo pavardæ, gimimo metus, adresà. Paskui, kad nepriklausomai nuo artimø ar giminystës ryðiø nepasakysiu niekam, kad... tada nuskambëjo tas baisus þodis colaborez, kad bendradarbiauju. To þodþio neparaðiau. Padëjau raðiklá ir priëjau prie lango, þiûrëjau á dulkëtà gatvæ. Ji buvo neasfaltuota, visur duobës ir kuproti namai. Ta nusususi gatvelë vadinosi Strada Gloriei Ðlovës gatvë. Ðlovës gatvëje ant nuplikusio ðilkmedþio tupëjo katinas. Tai buvo fabriko katinas suplëðyta ausimi. Virð jo kaip geltonas bûgnas kabojo ryto saulë. Pasakiau: N-am caracterul, tai ne mano charakteriui. Þodis charakteris sukëlë saugumieèiui isterijà. Jis suplëðë lapà ir metë skiauteles ant grindø. Taèiau, matyt, prisiminë, kad turi pateikti virðininkui bandymà mane uþverbuoti, pasilenkë, surinko skiautes ir ásimetë jas á portfelá. Paskui giliai atsiduso ir ið visos savo pralaimëjimo gelmës trenkë vazà su tulpëmis á sienà. Sudauþë. Sugrieþë iððieptais dantimis. Laikydamas portfelá po paþastim tyliai pasakë: Dabar pasigailësi, nuskandinsime tave upëje. Atsakiau labiau sau nei jam: Jei pasiraðysiu, negalësiu gyventi, turësiu nusiskandinti pati. Geriau tai padarykite jûs. Kabineto durys jau buvo atlapos, jo nebuvo. Ðlovës gatvëje fabriko katinas ðoko nuo medþio ant namo stogo. Ðaka siûbavo lyg tramplynas. Kità dienà prasidëjo persekiojimas. Turëjau iðnykti ið fabriko. Kasdien pusæ septyniø privalëjau prisistatyti pas direktoriø. Kartu su juo kabinete visada sëdëjo profsàjungos pirmininkas ir partijos sekretorius. Taip, kaip kadaise mama klausdavo Ar turi nosinæ?, dabar kiekvienà rytà klausdavo direktorius: Ar susiradai darbà? Kiekvienàkart atsakydavau tà patá: Neieðkau darbo, man patinka fabrike, norëèiau èia likti iki pensijos. Vienà dienà atëjau á darbà, bet mano stori þodynai mëtësi koridoriuje ant grindø ðalia kabineto durø. Atidariau duris. Prie mano stalo sëdëjo inþinierius. Jis pasakë: Reikia belstis. Dabar èia sëdþiu að. Èia tau nëra kà veikti. Eiti á namus negalëjau, nes tai bûtø pretekstas mane atleisti. Neturëjau kabineto, bet juo labiau privalëjau dirbti, negalëjau praleisti në vienos dienos. Mano draugë, kuriai kasdien viskà pasakodavau pakeliui á namus eidama skurdþia Ðlovës gatve, ið pradþiø man uþleido savo raðomojo stalo kampà. Taèiau vienà dienà ji uþtvërë kabineto duris ir pasakë: Negaliu tavæs áleisti. Visi kalba, kad esi informatorë. Persekiojimas nusileido þemyn, tarp bendradarbiø buvo paskleistos apkalbos. Tai buvo blogiausia. Nuo puolimo galima gintis, prieð ðmeiþtà esi bejëgis. Kasdien laukiau visko, taip pat ir mirties. Bet su ta klasta negalëjau susidoroti. Ji buvo nepakeliama. Ðmeiþtas aplipina tave purvu, imi dusti, nes negali apsiginti. Bendradarbiø akyse buvau bûtent tokia, kokia bûti atsisakiau. Jei bûèiau juos ðnipinëjusi, jie nebûtø apie tai suþinojæ ir pasitikëtø manimi. Jie mane baudë uþ tai, ko nepadariau. Dabar negalëjau praleisti në vienos dienos, bet neturëjau stalo, o mano draugë jau nebegalëjo pasidalyti savu, dvejodama stovëjau laiptinëje. Porà kartø nusileidau ir uþlipau laiptais ir staiga vël pasijutau savo mamos vaiku, nes TURËJAU NOSINÆ. Pasitiesiau jà ant laipto tarp pirmo ir antro aukðto, iðlyginau ir atsisëdau ant jos. Storus þodynus pasidëjau ant keliø ir pradëjau versti hidrauliniø maðinø apraðymus. Buvau laiptø dvasia, o nosinë mano stalas. Mano draugë per pertraukas prisësdavo ðalia manæs. Valgydavome kartu, kaip prieð tai jos, o dar anksèiau mano kabinete. Ið garsiakalbiø kieme darbininkø chorai kaip visada dainavo apie liaudies laimæ. Valgydama ji verkdavo ið gailesèio man. Að turëjau bûti tvirta. Dar ilgai. Kelias amþinas savaites, kol buvau atleista. (...) Vaikystëje namuose buvo nosiniø stalèius. Jame buvo dvi eilës, kiekvienoje po trijø rûðiø nosines: Kairëje buvo vyriðkos nosinës. Tëvui ir seneliui. Deðinëje moteriðkos nosinës. Mamai ir senelei. Viduryje vaikiðkos nosinës man. Stalèius buvo nosinës formos mûsø ðeimos portretas. Vyriðkos nosinës buvo didþiausios, su siauromis tamsiomis juostelëmis pakraðèiuose, jos buvo rudos, pilkos arba vyðninës. Moteriðkos nosinës buvo maþesnës, jø kraðtai þydri, raudoni arba þali. Vaikiðkos nosinës buvo maþiausios, be puoðniø kraðtø, baltas keturkampis su gëlëmis arba þvëreliais. Visos trys nosiniø rûðys buvo skirstomos á kasdienines nosines pirmoje eilëje ir ðventines giliau. Sekmadiená nosinë turëjo bûti pritaikyta prie drabuþiø spalvos, net jei ir slëpësi kiðenëje. Joks kitas daiktas namuose, net ir mes patys, niekad nebuvome tokie svarbûs kaip nosinë. Ji tiko viskam perðalus, kraujuojant nosiai, susiþeidus rankà, dilbá ar kelá, aðaroms arba sukàsti jà tarp dantø ir numaldyti verksmà. Ðlapia ðalta nosinë ant kaktos nuo galvos skausmo. Su keturiais mazgais ant kampø kaip apsauga nuo saulës ar lietaus. Kad atsimintum, ant jos uþmegzdavai mazgà. Ja apsivyniodavai delnà neðant kà nors sunkaus. Plazdanti nosinë tapdavo atsisveikinimu traukiniui pajudant ið stoties. Traukinys rumuniðkai vadinasi TREN, o aðara Banato tarme TRÄN, traukinio ratø girgþdëjimas man visada asocijavosi su verksmu. Kai kaime kas nors mirdavo, jam iðkart pariðdavo smakrà nosine, kad burna ne- Hertos Müller mokyklos baigimo paþymëjimas prasivertø, kai apims mirties stingulys. Kai mieste þmogus krisdavo gatvës pakraðtyje, visada koks nors praeivis pridengdavo mirusiojo veidà savo nosine tai bûdavo pirmoji jo mirties skraistë. Vasarà per karðèius tëvai siøsdavo vaikus vëlø vakarà á kapines palaistyti gëliø. Eidavome dviese arba trise, nuo kapo prie kapo, visados kartu, laistydavome greitai. Paskui susësdavome susiglaudusios ant koplyèios laiptø ir stebëdavome, kaip nuo kai kuriø kapø kyla garø tumulai. Jie akimirkà kabodavo tamsiame ore, o paskui iðnykdavo. Mums tai buvo mirusiøjø sielos: gyvûnø, akiniø, buteliukø ir puodeliø, pirðtiniø ir kojiniø siluetais. O tarp jø, tai ðen, tai ten balta nosinë su juodu nakties pakraðèiu. Vëliau, kai kalbëjausi su Oskaru Pastioru, norëdama paraðyti knygà apie deportacijas á sovietø lagerá, jis man papasakojo, kad ið vienos senos rusës motinos gavo balto batisto nosinaitæ. Rusë pasakë: Gal pasiseks jums abiem, tau ir mano sûnui, ir netrukus sugráðite namo. Jos sûnus buvo Oskaro Pastioro amþiaus ir taip pat toli nuo namø baudþiamajame bûryje. Oskaras Pastioras pasibeldë á jos namus kaip iðbadëjæs elgeta, jis norëjo iðmainyti anglá á maistà. Moteris áleido já á namus, davë karðtos sriubos. Jam varvëjo ið nosies á sriubà, ir ji padavë baltà batistinæ nosinæ, dar nenaudotà. Kruopðèiai ðilkiniais siûlais iðsiuvinëta nosinë aþûriniais kraðteliais buvo grynas groþis, ji jaudino ir þeidë elgetà. Tai buvo dviprasmiðka viena vertus, paguodþiantis batistas, kita vertus siuvëjo metras su ðilkinëmis padalomis, baltais brûkðneliais, þyminèiais jo apleistumo skalæ. Oskaras Pastioras savo ruoþtu buvo tokia pat dviprasmybë nepaþástamajai elgeta ið tolimo pasaulio jos namuose ir prarastas vaikas tolimame kraðte. Tuos du jo pavidalus peraugo ir suteikë laimës gestas moters, kuri jam taip pat buvo du personaþai svetima rusë ir rûpestinga motina, klausianti: Ar turi nosinæ?. (...) Oskaras Pastioras saugojo tà nosinæ lagamine kaip dvigubos mamos relikvijà dvigubam sûnui. Paskui, po penkeriø metø lageryje, pasiëmë su savimi á namus. Kodël? Balta batisto nosinaitë buvo viltis ir baimë. Kas iðleidþia ið rankø viltá ir baimæ, mirðta. (...) Galima pasakyti, kad gyvenime ið pirmo þvilgsnio visai nereikðmingi daiktai, kad ir ragelis, akordeonas ar nosinë, sujungia tarpusavyje nutolusius dalykus. Kad daiktai juda ir kad netikëti jø vaidmenys paklûsta neátikëtiniems pasikartojimams uþburtam ratui. Galima tuo tikëti, bet pasakyti to nepavyks. Taèiau tai, ko negalima pasakyti, galima paraðyti. Nes raðymas yra nebylus veiksmas, darbas, jungiantis galvà ir rankà. Lûpos apeinamos. Diktatûros laikais kalbëjau daug, nes nusprendþiau negroti rageliu. Daþniausiai kalbëjimas turëjo sunkiai pakeliamø pasekmiø. Bet raðymas prasidëjo tyloje, ten, ant fabriko laiptø, kur pati su savimi turëjau suderinti daugiau, nei buvo galima pasakyti. Jau nebegalëjau balsiai iðreikðti to, kas vyksta. Geriausiu atveju, tik ávykiø iðoræ, bet ne jø skalæ. Tà sugebëjau tik nebyliai paraidþiui sakyti galvoje, uþburtame þodþiø rate, kai raðydavau. Á mirties baimæ sureagavau gyvenimo troðkuliu. Þodþiø troðkuliu. Mano bûsenà galëjo iðsakyti tik þodþiø sûkurys. Paversdavau raidëmis tai, ko negalëjau pasakyti lûpomis. Vijausi tai, kà iðgyvenau. Uþburtame þodþiø rate bandþiau pasivyti savo iðgyvenimus, kol atsirasdavo tai, ko tokia forma iki tol nepaþinojau. Lygiagreèiai su realybe á veiksmà ásijungdavo þodþiø pantomima. Ji nepripaþásta realiø iðmatavimø, sumaþina svarbiausius dalykus ir iðdidina paðalinius. Uþburtas þodþiø ratas raito kulnus ir primeta iðgyventiems dalykams tam tikrà uþkerëtà logikà. Jo pantomima yra þiauri ir beprotiðka, joje po lygiai alkio ir persisotinimo. Diktatûros tema atsiranda savaime, savarankiðkai, nes aiðkumas niekad negráþta, kiekvienas buvo visiðkai apiplëðtas arba gali jaustis kaltas. Ði tema savaime suprantama implicite, bet mane pasisavina þodþiai. Jie nuvilioja temà ten, kur tik nori. Niekas nevyksta taip, kaip buvo ið tikrøjø, ir viskas yra tiesa. PARENGË KORA ROÈKIENË 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) 11 psl.

12 K i n a s Svarbu ásësti á traukiná Krësle prie televizoriaus Kelias dienas galvoje sukasi internete perskaityta frazë: Pasaulis kvailëja, o mes kvailëjame kartu su juo. Ypaè tai aktualu, kai skaitau televizijø atsiøstas ðventines programas. Supratau, kad þiûrëti kokià nors televizijà nuo ryto iki vakaro bûtø nepakeliama kanèia. Jei kas nors priverstø ið eilës pasiþiûrëti kelias amerikietiðkas komedijas, kad ir per TV3, prisipaþinèiau viskà ir kad esu CÞV agentas, ir kad arabø teroristas, ir kad kasu tunelá á Bombëjø. Per ðventes gausiai bus parodyta, þinoma, ne tik komedijø, bet ir animaciniø filmø bei to, kà kalbininkai liepia vadinti fantazijomis. Trumpai tariant, laukia tradicinis apkrautas stalas ir nuo lietuviðkø vaiðiø nebeatsiejami Haris Poteris, Ðrekas, kaukëtas Jimas Carrey, valdovo þiedo ieðkotojai, Karibø piratai, visa krûva skirtingø Kalëdø seneliø, dar didesnë krûva blogos lietuviø estrados, Marijonas Mikutavièius ir net dvi Traviatos Naujøjø iðvakarëse: per LTV2 (31 d ) LNOBT scenoje ir per BTV (31 d ) pastatyta Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Kad nesakytumët, jog esu tik senas bambeklis, snûduriuojantis savo krësle prie televizoriaus, nusprendþiau prisiminti, kokius gerus filmus ðiemet pamaèiau kino teatruose. Sàraðëlis, pasirodo, ne toks jau ir trumpas, nors, þinoma, galëtø bûti ilgesnis. Jame net du Clinto Eastwoodo filmai Laumës vaikas ir Gran Torino, Otaro Joselianio Rudens sodai, Marcelio Ùoziñskio Poste restante, Agnês Varda ir Sergejaus Dvorcevojaus filmø retrospektyvos, Viktoro Kosakovskio Tiðe!, Ari Folmano Valsas su Baðiru, Quentino Tarantino Negarbingi ðunsnukiai... Aiðku, dauguma jø matyti per festivalius. Lietuvoje tai bene vienintelis bûdas pasiþiûrëti vertingà filmà kino teatre, nors jau nebe visada ið kino juostos. Festivaliø pas mus vyksta daug. Tik daliai jø taip ir nepavyko rasti savo formulës. Seniausias lietuviðkas kino festivalis Kino pavasaris kasmet pateikia siurprizø, pavyzdþiui, geltonà palapinæ, raudonà kilimà ar jaunojo kino konkursà, bet jo koncepcija lieka gana miglota. Uþtat Scanorama pleèiasi nuosekliai, rodo ne tik originalius ðiuolaikinius filmus, bet ir senojo kino vertybes, kvieèiasi ádomius sveèius. Þinau, kad rengti festivalius Lietuvoje imasi tik pasiðventëliai, bet jø reikia, antraip kino gyvenimas pavirs lipnia provincijos pelke, kur ne geras filmas, o skandalas tampa metø kino ávykiu, kur milijoninius pelnus atneða lietuviðkai ágarsinti animaciniai filmai vaikams. Suprantu, kad taip yra visur, bet visur bent galima pasirinkti, kà þiûrëti. Pas mus nelabai, nebent esi prisiekæs ekranizuotø komiksø gerbëjas. Labai apsidþiaugiau iðgirdæs apie Vilniaus Europos kultûros sostinës inicijuotà ir Niujorko antologijos filmø archyvo kuruotà kino istorijos retrospektyvà. Deja, ji prasidëjo tik vasarà, o ne metø pradþioje, kaip kad buvo planuota, filmai rodyti skirtingose erdvëse, be istorinio ávado, net nebuvo jokio retrospektyvos katalogo. Tiesa, prieð kai kuriuos seansus rengëjai kino salëje dalijo popieriukus, kuriuose buvo pabandyta prasta lietuviø kalba suformuluoti rodomo filmo svarbà. Bet ne tai blogiausia. Neþinau, gal èia tik man taip pasisekë, bet ekrane maèiau ne tokiems rodymams tiesiog privalomas kino kopijas, o prastus, kokybe piratiðkus primenanèius DVD. Ið vieno organizatoriø lûpø girdëjau projektui skirtà sumà, tad teisintis, kad neuþteko pinigø, bûtø negarbinga. Greièiau pritrûko profesionalumo ir noro dirbti. Geriau pavyko kitas senojo kino projektas Kinas mieste, miestas kine, kuris ne tik pristatë retus filmus, bet ir atvërë netikëtus Vilniaus kampelius. Já lydëjo ir gerai parengtas katalogas bei informatyvi reklama. Taèiau aiðku, kad kino edukacijai tokie svarbûs kino istorijos seansai Lietuvoje liks svetimkûniai, kol neatsiras nacionalinës filmotekos, nuoseklios kino edukacijos programos ir apskritai kino politikos. Kol viso to nëra, Lietuvoje klesti mëgëjiðka veikla. Þinoma, ji klesti pirmiausia televizijoje, kur ðokti, dainuoti, èiuoþti ir ðiaip vaizduoti menininkà gali kiekvienas saviveiklininkas. Bet tai ypaè ryðku ir lietuviø kine, tiksliau, toje pusiau mëgëjiðkoje, pusiau profesionalioje produkcijoje, kuri pretenduoja vadintis lietuviø kinu. Ðventa vieta nebûna tuðèia. Kitas metø þenklas daugëja kino teatrø. Vilniuje rudená atsidariusi Pasaka iðkart sulaukë pelnyto iðtikimø gerbëjø ir nuolatiniø lankytojø dëmesio. Að vis dar toks nesu, nes kol kas nepripratau prie gana buduariðkø kino teatro interjerø. Matyt, esu kaip tas ðuo, kuris prisiriða prie konkreèiø vietø ir marðrutø. Todël kojos paèios veda á Skalvijà. Puiku, kad Kaunui pavyko iðsaugoti Romuvà. Tai vienintelis toks tarpukario kino teatras. Romuva yra iðskirtinë, manau, jos atmosfera padës rengti ir iðskirtinius kino renginius. Ar pavyks lenkams ágyvendinti sumanymà rodyti filmus didþiuliame Ozo prekybos centre, pamatysime jau kitàmet. Bet viliuosi, kad jame bus galima iðvysti daugiau, nei tradiciðkai siûlo lietuviø platintojai. Kai kurie jø pradëjo rengti tiesiogines operø transliacijas ið Niujorko. Matyt, jiems nepatiko, kad Operos teatre rodomi filmai. Að esu ásitikinæs, kad operos reikia klausytis Operos teatre, kinà þiûrëti kine, bet, matyt, tai jau pernelyg senamadiðka. O ðiaip, kaip jau patys suprantate, lietuviø kino gyvenimas naujumu nelabai gali pasigirti, jis gana monotoniðkas, nors kasmet daugëja ávairiø premijø. Kad tik bûtø kam jas skirti. Ðventës visada nuteikia nostalgiðkai. Todël neabejoju, kad pirmojo metø sekmadienio naktá (sausio 3 d ) prie televizoriø atsisës prisiminimø iðtroðkæ þmonës, nes LNK rodys Alano Parkerio filmà Pink Floyd. Siena (1982). Filmas ne vienam jaunam þiûrovui kaþkada tapo savotiðku naujos kino estetikos atskaitos taðku. Pasakojimas apie berniukà Pinkà, kurá iðauklëjo valdinga motina ir kuris tapo roko þvaigþde, susiejo Pink Floyd muzikà ir jos lyderio Rogerio Waterso istorijà, siuþetà apie nuo savæs bëgantá þmogø ir narkotines vizijas. Pats Watersas, sugalvojæs filmà dar 1977 m., norëjo, kad jis pirmiausia iliustruotø muzikà. Ið pradþiø jis pats ketino vaidinti pagrindiná vaidmená, tik vëliau buvo pakviestas Bobas Geldofas tada grupës The Boomtown Rats lyderis. Watersas pasirodo tik vestuviø scenoje. Reþisierius Alanas Parkeris pakvietë bendradarbiauti garsø britø pieðëjà Geraldà Scarfe à, kad ðis sukurtø animacijà. Taip atsirado vienas pirmøjø postmodernistiniø filmø, kurá netrukus mëgdþiojo visi, kurie netingi, bet, tikiuosi, jis ir dabar padarys áspûdá. Dar vienas mielas prisiminimas 1966 m. Richardo Lesterio (to, kuris kûrë The Beatles filmus) muzikinë komedija Linksmybës (LTV2, 29 d. 23 val.). Filmo herojus senovës Romos vergas Pseudolusas turës gerai pasistengti, kad ágytø teisæ bûti laisvas. Ðis filmas ypatingas tuo, kad jame vaidina didysis nebyliojo kino komikas Busteris Keatonas. Mielai pasiþiûrësiu ir Bretto Ratnerio 1997 m. komedijà Pinigø kalba (LNK, 25 d ) apie smulkø sukèiø, kuris tapo deimantø kontrabandininku. Amerikieèiø filmø apie sukèius rodoma daug, bet ðio scenarijø paraðë Joelis Coenas. Esu aistringas ne tik broliø Coenø, bet ir Indianos Dþounso gerbëjas, todël, þinoma, neatsisakysiu malonumo pasiþiûrëti naujausià jo nuotykiø dalá pernykðtá Steveno Spielbergo filmà Indiana Dþounsas ir kriðtolo kaukolës karalystë (TV3, 27 d. 21 val.). Veiksmas perkelia á ðaltojo karo ákarðtá 5-àjá deðimtmetá. Dabar Indianos (Harrisonas Fordas jau nebegali taip bëgioti, kaip anksèiau, bet yra toks pat nepakartojamai þavus) prieðai yra sovietai ir gudriausia jø atstovë majorë Irina Spalko (Cate Blanchett). Bet atsiranda Indianos sûnus (beveik á jaunà Marlonà Brando panaðus Shia LaBeoufas) ir netrukus veiksmas persikelia á Lotynø Amerikà, Peru, kur galbût egzistavo ateiviø civilizacija. Niekø apie ateiviø civilizacijas nemëgstu, bet reþisierius prismaigstë filmà tiek þaviø senojo kino citatø, kad mielai galima paþaisti ðità kino uþuominø þaidimà. Kitokius þaidimus Floridoje þaidþia tie, kurie yra jauni kitaip, t.y. turi daug cholesterolio, raukðliø ir... viagros. Kaþkada vienu pirmøjø filmø Desperatiðkai ieðkant Siuza- Indiana Dþounsas ir kriðtolo kaukolës karalystë nos (1985, beje, jame vaidino dar nelabai kam þinoma Madonna) ásimintinai debiutavusi feministë ir nepriklausomoji Susan Seidelman vis reèiau kuria didþiajam ekranui. Jos 2005 m. filme Bointono pakrantës naðliø klubas (LTV, sausio 2 d. 23 val.) grupelë vienmeèiø ir vienminèiø neátikëtinai atkakliai ieðko meilës, pakeliui iðprovokuodami ir daugybæ absurdiðkø situacijø. Kad tai bûdinga ir visai jauniems, atskleis Algimanto Puipos Nuodëmës uþkalbëjimas (LNK, 28 d ). Prieð kelerius metus pasirodæs filmas pagal Jurgos Ivanauskaitës prozà papasakojo dvi drastiðkas meilës ligos istorijas. Filmo herojës, kurias meistriðkai suvaidino Rasa Samuolytë ir Nelë Savièenko, blaðkosi tarp savo gyvenimo vyrø, nes trokðta mylëti ir bûti mylimos. Tie vyrai visai neverti tokios meilës, bet tai jau kitas klausimas. Puipa puikiai vaizduoja nesaugø savo herojø pasaulá, kuriame vis labiau nusitrina realybës ir sapnø riba, kuriame sunku iðlikti savimi, apskritai bûti. Lenkas Janas Jakubas Kolskis kuria poetiðkus, iðmintingus filmus. Kolskio filmuose gimë savitas pasaulis: jis kartu ir atpaþástamas, ir valdomas ðiek tiek kitokiø dësniø. Taip yra ir 2006 m. filme Jasminum (LTV, 25 d. 23 val.). Jame matome maþà apleistà miestukà, kuriame net kino teatras uþdarytas, ir netoliese ásikûrusá vienuolynà. Èia Kronika Lietuvos kinematografininkø sàjunga pagerbë geriausius metø filmus gyvena keli vienuoliai, juos suvaidino ypatingi aktoriai Januszas Gajosas, Adamas Ferency, Krzysztofas Pieczyñskis. Vienuolynas taip pat ypatingas jis kontempliacinis, vienuoliai negali bendrauti su pasauliu ir tarpusavyje. Ramybæ ir tvarkà sudrumsèia restauratorë Nataða (Graýyna Blæcka-Kolska) ir jos penkeriø metø dukrelë Genë. Ji labai smalsi ir greitai susidraugauja su vienuolyno gyventojais. Kiekvienas jø kvepia kokiu nors augalu ir laukia stebuklo, kuris bûtinai turi ávykti. Stebuklas ávyksta, tik visai ne toks, kokio laukë... Bet tai filmas ne tik apie stebuklà, bet ir apie menininko vietà pasaulyje ir net apie kinà juk vienuolyno vyresnysis yra Fellini gerbëjas, o miestelyje apsilanko kino þvaigþdë. Apie stebuklà ir Roberto Zemeckio animacinis filmas Svajoniø traukinys (LNK, 25 d ). Ið visø gausiai rodomø animaciniø filmø pasirinkèiau bûtent ðità jis dvelkia Kalëdø dvasia ir yra net ðiek tiek liûdnas. Tai pasakojimas apie berniukà, kuris ðvenèiø iðvakarëse atsiduria poliariniame eksprese. Specialieji efektai neuþgoþia tikrø iðgyvenimø, ir tai svarbiausia. O dar man patiko viena filmo frazë: Nesvarbu, kur vyksta traukinys. Svarbu á já ásësti. Jûsø JONAS ÛBIS Lietuvos kinematografininkø sàjungos apdovanojimas uþ geriausià metø kinematografijos kûriná praëjusio penktadienio vakarà buvo áteiktas vaidybinio filmo Duburys (reþ. Gytis Lukðas) kûrybinei grupei uþ vizualinæ kalbà. Geriausiu dokumentiniu 2009 metø filmu pripaþinta Julijos ir Rimanto Gruodþiø juosta Upë. Ðiemet á tradicinæ premijà pretendavo dviejø vaidybiniø ir trijø dokumentiniø filmø kûrëjai, atrinkti ið keturiolikos konkursui pateiktø kino darbø. Be apdovanotøjø á finalà taip pat pateko Igno Miðkinio vaidybinis filmas Artimos ðviesos, Justino Lingio dokumentinis filmas Pasijutau lietuviu esàs ir Algirdo Tarvydo dokumentinë juosta Kûrybos erdvë. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vykusiose iðkilmëse premijuotø filmø kûrëjams áteikta dailininko Eduardo Daukanto sukurta (ir jo sûnaus Simono Daukanto pagaminta) skulptûrëlë bei laureato paþymëjimas. Renginio metu pirmà kartà áteiktas ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus ásteigtas apdovanojimas Pëda, palikta Lietuvos kino istorijoje. Jis bus skiriamas þymiausiems ir svarbiausiems Lietuvos kino meno kûrëjams. Pirmàjá muziejaus apdovanojimà ið vario iðlietà simbolinæ pëdà atsiëmë kino operatorius Jonas Gricius. Baigus istorinio pastatø komplekso rekonstrukcijà, muziejaus kieme planuojama atidaryti apdovanotøjø reþisieriø, operatoriø, aktoriø ir kitø þymiø kino pasaulio atstovø bronzoje áspaustø pëdø alëjà. LKS INF. 12 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)

13 Nenusigræþk, poete Uþraðø likuèiai Bibliografinës þinios GROÞINË LITERATÛRA Anuomet ir dabar : [istorinis romanas] / William Somerset Maugham ; ið anglø kalbos vertë Ramutë Rybelienë. Vilnius : Margi raðtai, 2009 (Vilnius : Logotipas). 248, [4] p. : iliustr. (Panteonas, ISSN ). Nugar. antr.: Makiavelis. Tiraþas 1500 egz. ISBN (ár.) Paulina Pukytë Tai kino kûrëjo Wernerio Herzogo frazë. Jis kalba apie tai, kad kûrëjas, menininkas turi þiûrëti á viskà, kas jam rodoma, kas pasitaiko jo kelyje, áskaitant ir paèias kvailiausias televizijos laidas. Herzogu að tikiu (jo vokiðko akcento galëèiau klausytis iðtisas valandas, tikriausiai jis mane hipnotizuoja), todël kiek ámanydama stengiausi nenusigræþti. Taèiau bepigu jam kalbëti, jis neþino, kad Lietuvoje tai padaryti daug sunkiau, nei daugumoje kitø pasaulio vietø. Kartais tai tiesiog kankynë. Kankyne jau buvo tampanti vienintelë televizijos laida, kurià, regis, dar verta bûtø þiûrëti apie kultûrà ( Durys atsidaro ). Akivaizdu, kad laidos kûrëjai verèiami ne tik susiverþti dirþus iki begalybës, bet ir priartinti kultûrà prie liaudies. Dirþø susiverþimas ne pats blogiausias dalykas, kaip þinia, jis gali padiktuoti ádomiø kûrybiniø sprendimø, bet ðtai kultûros artinimas prie masinio þiûrovo, ypaè klausinëjant praeiviø nuomonës ir kvieèiant neprofesionalius ðaunius vaikinus komentuoti profesionalø menà, virsta beviltiðku farsu ir vulgarizacija. Kaip galima já iðteisinti, jeigu jis nekaltas?!, apie savo antrosios pusës kelius ir klystkelius (per vestuves primuðë pusseseræ) per kità televizijos laidà atvirauja garsi neþinoma mados dizainerë, o laidos vedëja giriasi, kad jos laida skatina delikatumà ir kultûrà. Kodël aktoriai teatre taip daug rëkia? Jiems atrodo, kad nebeuþteks kvapo, nebesigirdës, o kai pradeda vienas ðaukt, tada ir kitas, ir treèias, kaip ðunys kaime pradeda lot ir nebegali sustot, nebegali ið to rëkimo iðeit. O kodël taip rëkia televiziniø ðou vedëjai? Juk turi mikrofonus. Pirmojo Simone de Beauvoir Antrosios lyties vertimo á anglø kalbà leidëjas iðvadino jos tekstà þodine tryda ir savarankiðkai sutrumpino visu penktadaliu bei supaprastino kalbà. Antrasis, nesutrumpintas ir nesupaprastintas vertimas iðleistas tik ðiemet, po pusës amþiaus. Kitoje televizijos laidoje, renkant ðauniausià damà, vyro ir moters Premjeros Ðokio spektaklis Malda smëlyje Tarp Lietuvos ir Prancûzijos ðiuo metu gyvenanti ðiuolaikinio ðokio kûrëja Loreta Juodkaitë intensyviai ruoðiasi spektaklio Malda smëlyje premjerai, kuri þiûrovams bus pristatyta Menø spaustuvëje gruodþio 31 d. 19 val. Iki ðiol kûrusi daugiausiai monospektaklius, ðákart kûrëja rengia spektaklá penkiems ðokëjams energija ir karðèiu pulsuojantá darbà ákvëpë egzotiðki Turkijos peizaþai ir tradicinë muzika. duetas. Moteris dainuoja: Atleisk man!, vyras dainuoja: Atleisk jai! Viename konceptualiojo meno pradininko Johno Baldessario 8-ojo deðimtmeèio tapybos darbe paraðyta: Sakoma, kad paveikslai su karvëmis ir viðtomis niekam nereikalingi, o tokius paèius paveikslus su buliais ir gaidþiais labai gerai perka. Save madingu ir paþangiu laikanèio þurnalo Miesto IQ metø pabaigos numerio virðelyje 9 þymûs (pagal ávairius kriterijus) þmonës. Visi iki vieno vyrai. Parodos atidarymo metu vienas þinomas Lietuvos menininkas pasiûlë puikø sprendimà dël pakrantës vamzdþio : Reikëtø já tiesiog paauksuoti tada visiems patiktø. Liaudþiai perðama skaitmeninës televizijos programa siûlo papildomus kanalø rinkinius, vienas ið jø KINO rinkinys : Delikatesas kino gurmanams ir filmø mëgëjams. Kruopðèiai atrinkti nauji ir pamëgti Europos ir Holivudo studijø filmai lietuviø kalba neabejotinai praturtins jûsø laisvalaiká. Ðá rinkiná sudaro trys kanalai: Blue Hustler (soft porn), Playboy (erotika) ir Auksinis balticum (Klaipëdos televizija). Labai seniai vienam televizijos kanalui iðverèiau filmà apie Hirosimos subombardavimà. Po sprogimo moteris pareina á savo namelá miesto pakraðtyje ir sako jos laukianèiam tëvui: Gatviø nebëra. Atvaþiavau á miestelá. Prie geleþinkelio stoties durø kabëjo þemëlapis, iðtyrinëjau já, uþsiraðiau, kuriomis gatvëmis reikës eiti iki tikslo, maèiau, kad ten buvo ir turgaus aikðtë... Iðëjusi ið stoties, atsidûriau prieðais prekybos centrà, á kairæ ir á deðinæ iki pat horizonto tæsësi aklinos jo sienos, todël nebuvo kur daugiau eiti, tik á vidø arba atgal á geleþinkelio stotá. Þengiau vidun. Aplink, kiek tik akys uþmato, á visas puses driekësi koridoriai ir parduotuviø eilës. Pagal þemëlapá èia turëjo bûti gatvës su pavadinimais... O kaip dabar þinoti, kur ir kada pasukti? Kartais atrodë, kad uþ kampo monstriðkas pastatas jau baigsis ir atsivers miestas, bet ne, dar vienas parduotuviø koridorius, dar vienas... Apëmë siaubas, tiesiog panika, maniau, kad niekada ið ten nebeiðeisiu. Gatviø nebëra... Filmas baigësi optimistiðku haiku: Dabar, kai mano namai sudegë, að daug geriau matau mënulá. O èia ne tik nebëra gatviø, namø, bet ir mënulio nebëra kaip pamatyti. Geriausias Europos kultûros sostinës renginys vasarà po atviru Vilniaus dangumi (savo mieste dar turime dangø) rodytas Kinas mieste, miestas kine (uþ dykà!). O kino maiðtininko ir avangardisto Jeano-Isadore o Isou 1951 m. filme Traktatas apie seiles ir amþinybæ uþ kadro nuskambëjo dialogas, kuriame atspindëtas visas net ir ðiandieninis mûsø gyvenimas: Markizas de Sadas [tà ir anà]... Tikriausiai þydas. Antisemitas! Uþsièiaupk! Faðistas! Eik pasiskøsk Stalinui! Varyk pas Trumanà! Uþsienio ðnipas! Muðtynës. Werneris Herzogas pasakë dar ir taip: Visø nelaimiø akivaizdoje mano paskutinis ir vienintelis prieglobstis yra kalba. Loreta Juodkaitë Turkø grupës Kardes Türküler muzika paremtas spektaklis Malda smëlyje tai aistra, energija ir saulës karðèiu dvelkiantis kûrinys. Jo leitmotyvas: saulë danguje ir saulë mumyse; saulë kaip simbolis viso to, kas suteikia prasmæ mûsø gyvenimui, ákvepia mus judëti pirmyn, rasti jëgø naujiems iððûkiams. Ðventinei premjerai besiruoðiantis kolektyvas Loreta Juodkaitë, Tautvilas Gurevièius ir Mantas Stabaèinskas, Andrius Þuþþalkinas ir ðokëja ið Belgijos Marjorie Kellen. Dalis kûrybinës komandos vasarà mënesá sveèiavosi Turkijoje, stebëjo ðios ðalies þmones ir ieðkojo ákvëpimo klausdami savæs, kas jungia skirtingo tikëjimo, kultûros, tradicijø þmones. Todël ir spektaklis apie þmogiðkas vertybes, aktualias ðiuolaikiniam þmogui bet kurioje pasaulio ðalyje. MENØ SPAUSTUVËS INF. Amþinoji donorë : eilëraðèiai ir scenos / Gintautas Ieðmantas ; [dailininkë Auðra Èapskytë]. Vilnius : Þuvëdra, 2009 (Kaunas : Auðra). 194, [6] p. : iliustr. Tiraþas [200] egz. ISBN (ár.) Hansas Christianas Andersenas: pastangos (at)paþinti : [monografija] / Asta Gustaitienë ; [redakcinë taryba: Leonas Gudaitis (pirmininkas) [et al.] ; Vytauto Didþiojo universitetas. Kaunas : Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2009 (Kaunas : VDU l-kla). 305, [7] p. : portr. Santr. angl. Tiraþas [300] egz. ISBN (ár.) Baltasis tigras : [romanas] / Aravind Adiga ; ið anglø kalbos vertë Zigmantas Ardickas. Vilnius : Vaga, 2009 (Kaunas : Auðra). 286, [1] p. Tiraþas 1650 egz. ISBN Baltø uþtrauktukø tango : romanas / Birutë Jonuðkaitë. Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2009 (Vilnius : Standartø sp.). 286, [1] p. Tiraþas [1000] egz. ISBN (ár.) : [20 Lt 18 ct] Citadelë : [romanas] / Antoine de Saint-Exupéry ; ið prancûzø kalbos vertë Juozas Meèkauskas-Meðkela. Vilnius : Tyto alba, 2009 (Vilnius : Logotipas). 470, [2] p. Tiraþas 3000 egz. ISBN (ár.) Gimtadienio ðventë : romanas / Panos Karnezis ; ið anglø kalbos vertë Rasa Drazdauskienë. Vilnius : Tyto alba, 2009 (Kaunas : Auðra). 261, [1] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN (ár.) Karina, Mauno duktë : romanas / Mika Waltari ; ið suomiø kalbos vertë Aida Krilavièiûtë. Vilnius : Tyto alba, 2009 (Vilnius : Standartø sp.). 236, [2] p. (Klasika). Tiraþas 3000 egz. ISBN (ár.) Melagis ant kuðetës : romanas / Irvin D. Yalom ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. Vilnius : Vaga, 2009 (Vilnius : Logotipas). 445, [2] p. Tiraþas 1050 egz. ISBN (ár.) Mano meilë stikliniais kalioðais : misterija : keturiø sparnø, su auðrine ir paðvaiste / Juozas Erlickas. Vilnius : Tyto alba, 2009 (Vilnius : Logotipas). 821, [2] p. Tiraþas 4000 egz. ISBN (ár.) Odyssey of hope : the story of a Lithuanian immigrant s escape from Communism to freedom in America and the return to his beloved homeland / by Joseph Kazickas with Valdas Bartasevièius ; translated by Vijolë Arbas ; edited by Jurate Kazickas. Vilnius : Tyto alba, , [2] p. : iliustr., portr. Virð. antr. ir aut. nenurodyti. Tiraþas [220] egz. ISBN (ár.) Piligrimas : [romanas] / Paulo Coelho ; ið portugalø kalbos vertë Valdas V. Petrauskas. Vilnius : Vaga, 2009 (Kaunas : Auðra). 238, [2] p. Tiraþas 1050 egz. ISBN Puikybë ir prietarai : [romanas] / Jane Austen ; ið anglø kalbos vertë Jûratë Juðkienë. Vilnius : Charibdë, [2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 350, [2] p. Tiraþas [1500] egz. ISBN Skustuvo aðmenys : romanas / W. Somerset Maugham ; ið anglø kalbos vertë Rasa Drazdauskienë. Vilnius : Tyto alba, 2009 (Vilnius : Standartø sp.). 412, [1] p. Tiraþas 2500 egz. ISBN (ár.) Stambulas : prisiminimai ir miestas / Orhan Pamuk ; ið turkø kalbos vertë Justina Pilkauskaitë. Vilnius : Tyto alba, 2009 (Vilnius : Logotipas). 484, [2] p. : iliustr. Tiraþas 2500 egz. ISBN (ár.) Ðviesos artumoj : [atsiminimai] / Donata Danutë Stukaitë. Kaunas [i.e. Vilnius] : Petro ofsetas, 2009 (Vilnius : Petro ofsetas). 263, [1] p. : iliustr., faks., portr. Tiraþas 300 egz. ISBN Taksi : romanas / Karen Duve ; ið vokieèiø kalbos vertë Auksë Noreikienë. Vilnius : Algimantas, 2009 (Vilnius : Standartø sp.). 223, [1] p. Tiraþas [1000] egz. ISBN (ár.) : [22 Lt] Tapti madam Mao : [romanas] / Anchee Min ; ið anglø kalbos vertë Antanina Banelytë. Vilnius : Vaga, 2009 ([Kaunas] : Arx Baltica). 335, [1] p. Tiraþas 1850 egz. ISBN Trumpa istorija apie moterá, kuri negalëjo bûti iðtikima : romanas / Tanja Langer ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. Vilnius : Vaga, 2009 (Vilnius : Logotipas). 533, [2] p. Tiraþas 1650 egz. ISBN (ár.) Valgyk, melskis, mylëk : moters ieðkojimai Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje : [kelioniø memuarai] / Elizabeth Gilbert ; ið anglø kalbos vertë Antanina Banelytë. Vilnius : Vaga, 2009 ([Kaunas] : Arx Baltica). 380, [2] p. Tiraþas 1550 egz. ISBN Vienuolika minuèiø : romanas / Paulo Coelho ; ið portugalø kalbos vertë Audrius Musteikis, Valentina Rimðienë. Vilnius : Vaga, [2009] (Kaunas : Auðra). 244, [2] p. Tiraþas 1010 egz. ISBN ISBN (klaidingas) Vandens metodas : romanas / John Irving ; ið anglø kalbos vertë Leonas Judelevièius. Vilnius : Alma littera, 2009 (Vilnius : Standartø sp.). 421, [1] p. Tiraþas 7000 egz. ISBN (ár.) : [28 Lt 19 ct] P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B - KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) 13 psl.

14 G r u o d þ i o 2 5 s a u s i o 3 Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Paroda Vilniaus tema Jono Kazimiero Vilèinskio leidiniuose Paroda Vytauto Kasiulio rojaus sodai Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3 A Paroda Baltø menas Paroda Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø radiniai Paroda Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kûryboje Lietuvos tûkstantmeèio programos projektø paroda Radvilø rûmai Vilniaus g. 22 Paroda Karalienës Viktorijos laikø mada m. (ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos) Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje Lietuvos valstieèiø buities kultûra Kryþdirbystë Paroda Senasis Vilnius Paroda Maþesnieji broliai Lietuvoje Tûkstantmeèio Odisëja. Vienas vardas Lietuva Paroda Gyvenimas virð vandens: 10 metø Luokesø eþero archeologiniams tyrimams Senasis arsenalas Arsenalo g. 3 Lietuvos proistorë Signatarø namai Pilies g. 26 Nuolat papildoma Vasario 16-osios Akto signatarams skirta ekspozicija Kazio Varnelio namai muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 Paroda Kuriant atmintá Post Ars_20_Kontekstai Kristinos Inèiûraitës paroda Iðlikimas LDS galerija Arka Auðros Vartø g. 7 Metinë apþvalginë LDS tapytojø sekcijos paroda Vilniaus tapyba 2009 Lietuvos aido galerija Þemaitijos g. 11 Ksenijos Jaroðevaitës skulptûrø paroda Betliejus LDS galerija Kairë deðinë Latako g. 3 iki 30 d. Tado Gindrëno kûrybos paroda Miestieèiai ir miestovaizdþiai Galerija Vartai Vilniaus g. 39 ARTscape : Italija. Rä di Martino, Gianluca & Massimiliano De Serio, Ugnius Gelguda Galerija Akademija Pilies g. 44/2 Paroda Futurizmas dokumentai Vilniaus dailës akademija. Dizaino inovacijø centras Titanikas Maironio g. 3 Paroda Nuo 1793 iki 2009 (ið Vilniaus dailës akademijos muziejaus rinkiniø) Vilniaus fotografijos galerija Stikliø g. 4 iki 31 d. Vytauto Balèyèio fotografijø paroda Lietuvos miesteliai Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 iki 31 d. fotoparoda 9 Lietuvos fotografai Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 Algio Griðkevièiaus tapybos ir objektø paroda Yra ðalis... Vilniaus rotuðë Didþioji g. 31 Audriaus Puipos ( ) kûriniø paroda Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 Ið teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø. XIX a. XX a. pirmoji pusë Paroda Lietuvos kinas Savicko paveikslø galerija Trakø g. 7 iki 31 d. Lietuvos dailë. Tapybos kolekcija Antano Obcarsko tapybos paroda 100 x 81 Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos parodø salë Ðv. Jono g. 11 iki 30 d. Rolanos Èeèkauskaitës-Gkagka tapybos ir keramikos darbø paroda Saulëta diena Vilniaus vaikø ir jaunimo meno galerija Vilniaus g. 39 iki 30 d. Vilniaus vaikø ir jaunimo dailës mokyklos mokiniø darbø paroda Meno istorija vaikø akimis II Studija-galerija D Arijaus papuoðalai Dominikonø g. 7/20 iki I. 2 d. Ievos Babilaitës-Ibelhauptienës darbø ciklas Ðvytintis Vilnius VGTU bibliotekos galerija A Saulëtekio al. 14 Ferdinando Saladþiaus paroda Tarp dangaus ir þemës Lietuvos technikos biblioteka Ðv. Ignoto g. 6 iki 31 d. Angelës Fiðaraitës Ðakalienës siuvinëtø paveikslø paroda Rimanto Èechavièiaus fotografijø paroda Sellaronda Lietuvos medicinos biblioteka Kaðtonø g. 7 Kristinos Karvelytës tekstilës paroda Miegok ramiai VU Vaikø ligoninës maþøjø pacientø kalëdiniø atvirukø paroda Baltos Kalëdos Jeruzalës galerija Ateities g. 1F Dianos ir Tomo Rudokø paroda Belaukiant stebuklo Paroda-konkursas Ðventieji ir piligrimai Stasio Juðkaus galerija Barboros Radvilaitës g. 6 b Petro Stausko paroda Vilniaus kongresø rûmuose Galinos Petrovos-Dþiaukðtienës paroda Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namasmuziejus Pilies g. 40 iki 31 d. Vilniaus Boèiø bendrijos nariø kalëdiniø ir naujametiniø rankdarbiø paroda Galerija,,ARgenTum Latako g. 2 Juvelyrø paroda Garstyèios grûdelis VDA tekstilës galerija-dirbtuvë Artifex Gaono g. 1 iki I. 2 d. paroda Ledø kioskelis Ottimo art gallery Lukðio g. 32 iki 31 d. tapybos ir grafikos paroda 3+1 (Raimonda Bateikaitë, Marius Danys, Arvydas Kaðauskas ir Nijolë Vilutienë) Galerija Rotunda A. Rotundo g. 3 Jono Daniliausko tapyba Galerija Znad Wilii Iðganytojo g. 2 / Bokðto g. 4 Natalijos Riabèuk paroda Kalëdinë melodija Uþupio galerija Uþupio g. 3 Kalëdinë juvelyrikos paroda Nustebink mane Galerija Dailininkø menë Ðeiminykðèiø g. 23 Jono Kazlausko tapybos paroda Spalvø labirintai Raðytojø klubas K. Sirvydo g. 6 Onos Pajedaitës fotografijø paroda Mûsø raðytojai Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centras Naugarduko g. 10/2 Nuolatinë ekspozicija Iðsigelbëjæs Lietuvos þydø vaikas pasakoja apie Ðoa iki 31 d. Michailo Percovo ( ) paroda Paveldas Galerija Menø kiemas Barboros Radvilaitës g. 7/2 Kalëdinë tapybos paroda Angelo sparno prisilietimas Vitraþo manufaktûra Stikliø g. 6 Jungtinë Lietuvos vitraþo dailininkø paroda Vitraþas 2009 Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 Jûratës Bagdonavièiûtës tapybos paroda Þenklai ir ritmai Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijø fakulteto meno galerija Gerosios Vilties g. 19 Kazimiero Sigito Straigio skulptûros ir Vytauto Þiliaus akvareliø paroda Þmogus ir paukðtis Gobis/Lauko ekspo Gedimino pr. 13 Senøjø autentiðkø moliniø èerpiø ekspozicija Senosios Vilniaus èerpës KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Lietuvos Respublikos plakatø, sukurtø m., paroda Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 XX a. 7 8-ojo deðimtmeèiø lietuviø dailininkø kûrybos ekspozicija Algimanto Miðkinio Lietuvos dailës kolekcijos ekspozicija Arûno Vaitkûno ( ) darbø paroda Gyvenimo kvapas Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 Atnaujinta M. K. Èiurlionio kûriniø ekspozicija XX a. I p. Lietuvos dailës ekspozicija Tarptautiniø kultûros programø centras skelbia Lietuvos logotipo ir firminio stiliaus Bolonijos knygø mugëje sukûrimo konkursà Tarptautiniø kultûros programø centras skelbia Lietuvos logotipo bei firminio stiliaus Bolonijos knygø mugëje Italijoje (2011 m.) sukûrimo konkursà. Bolonijos knygø mugë svarbiausia á vaikø literatûrà ir animacijà orientuota mugë pasaulyje, vykstanti kasmet. Mugë skirta specialistams: leidëjams, autoriams, iliustratoriams, literatûros agentams, prekybininkams, TV ir kino prodiuseriams ir kt. Lietuva ðioje mugëje 2011 m. pirmà kartà dalyvaus sveèio teisëmis. Konkurse dalyvaujantys kûrëjai turi pateikti pasiûlymà, kurá sudaro du projektai logotipo grafinio vaizdo bei firminio stiliaus. Pasiûlymà bûtina pateikti iki 2010 metø sausio 18 dienos (10 val.). Daugiau informacijos konkurso dokumentuose, kurie yra skelbiami vieðai. Dalyviai konkurso dokumentus (su priedais) gali rasti Centrinëje vieðøjø pirkimø informacinëje sistemoje (CVP IS) adresu pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/, TKPC tinklalapyje adresu Taip pat skelbiama interneto tinklapiuose TKPC kontaktinis asmuo: Marina Suboè el. paðtas: marina@koperator.lt, tel. (8 5) Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda Paroda Vytis: istorija ir dailë Galerija Meno parkas Rotuðës a. 27 Skulptoriø paroda Idëjos laisvë Maironio lietuviø literatûros muziejus Rotuðës a. 13 Lietuviø egzodo literatûros apþvalga Iðëjæ sugráþti Simonui Stanevièiui 210 Neuþmirðtamas Vaiþgantas (Juozui Tumui- Vaiþgantui 140) Lekia dainos ið jaunos krûtinës (Liudui Girai 125) Nereikalingas þmogus? (Eduardui Mieþelaièiui 90) Ðviesa pro lapus (Alfonsui Maldoniui 80) Dailininkës Daivos Molytës tapybos darbø paroda Ið laiko etiudø Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 Paroda Prisiminimai Menininkø namai V. Putvinskio g. 56 Redos-Marijos Richter fotografijø ir grafikos paroda Sluoksniai Kauno apskrities dailës gimnazijos abiturientø maþosios plastikos ir grafikos darbø paroda Kartais galim Kauno ávairiø tautø kultûrø centras Ðv. Gertrûdos 58 Moksleiviø fotografijø, atspindinèiø Lietuvos tautinæ ávairovæ, paroda Kauno tautinës kultûros centras A. Jakðto g. 18 Eglës Dvarionaitës-Vindaðienës paroda,,baltas laiðkas Kauno apskrities vieðoji biblioteka Radastø g. 2 iki 31 d. Rimanto Þiemio fotografijø paroda Kaunas ið paukðèio skrydþio Fotografijø paroda Susipaþinkime Kæstuèio Prano Giedraièio tapybos paroda Spalvø judëjimas Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Agnës Juðkaitës, Onutës Juðkienës ir Pauliaus Juðkos tapybos paroda Trys tikrovës Bonaventûro Ðalèio tapybos paroda Metus palydint Kauno maþoji galerija Daukðos g. 20 Juvelyriniø papuoðalø paroda KLAIPËDA Dailës parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Paroda Skirtumai mûsø laikmeèio refleksijos Ðvedijos menininkø Marios Hallberg, Ingelos Svensson, Martenos Carlsson ir Eriko Larso Wahlbergo kûrybos paroda Projekto Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose 2009 baigiamoji paroda Baroti galerija Aukðtoji g. 3/3a Klaipëdos menininkø grupës Doooooris paroda Kà zuikio ðeðëlis veikë Gdanske? Kultûrø komunikacijø centras Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Irmos Leðèinskaitës tapybos paroda Nenutrûkstanti vaizdiniø gamyba Martyno Knizikevièiaus fotografijø paroda Kelionëje. Ðkotija 2009 Klaipëdos galerija Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Paroda Ðirmos iki I. 1 d. Aidos Peèeliûnienës lëlës Artûro Kavaliausko tapyba Klaipëdos fotografijos galerija Tomo g. 7 Paroda Metai 09: nuogas kûnas ÐIAULIAI Galerija Laiptai Þemaitës g oji kalëdinë miniatiûrø paroda Aldonos Gustas (Vokietija) kûrybos paroda Dailës galerija Vilniaus g. 245 Sigito Prancuièio ir Petro Rakðtiko paroda Auðros alëjos rûmai Auðros g. 47 Klaido Navicko karpiniø paroda Senieji mûsø dievai, dievybës ir mitinës bûtybës Ch. Frenkelio vila Vilniaus g. 74 Gederto Eliaso kûrybos paroda ið Jelgavos istorijos ir dailës muziejaus rinkiniø Ðiaurës Lietuvos kolegijos galerija Tilþës g. 22 Normantës Ribokaitës fotoparoda Zarasø kraðto þmoniø portretai PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 Minos Levitan-Babenskienës tekstilë ir pastelës 14 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)

15 Galerija XX Laisvës a. 7 Kalëdinë miniatiûrø paroda TRAKAI Savicko paveikslø galerija Vytauto g. 19 Raimondo Savicko pastelës Trakø salos pilis Algimanto Aleksandravièiaus fotografijø paroda LDK atspindþiai. Gudija MOLËTAI Galerija Akcija M Inturkës g. 4 Laisvydës Ðalèiûtës paroda Dëlionë. Keletas klausimø TELÐIAI VDA Telðiø parodø salë Kæstuèio g. 3 Danø grafikos paroda Laiko spaudas DUSETOS Dailës galerija K. Bûgos g. 31a Paroda Sartø regioninis parkas fotografijoje iki I. 2 d. Dusetø kraðto fotografø paroda UTENA Kultûros centro dailës galerija Auðros g. 49 Lietuvos dailininkø sàjungos kolekcija: grafika (Tatjana Diðèenko, Elvyra Katalina Kriauèiûnaitë, Vladas Lisaitis, Egidijus Rudinskas, Jolanta Sereikaitë, Adasa Skliutauskaitë, Nijolë Ðaltenytë, Birutë Zokaitytë, Danguolë Dauknytë) Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 27 d. 12 val.; I. 2 d P. Èaikovskio SPRAGTUKAS. Dir. M. Staškus 27 d. 18 val. Kamerinëje salëje Kalëdø muzikos vakaras 29 d F. Lehãro LINKSMOJI NAÐLË. Dir. J. Geniušas 30 d P. Èaikovskio GULBIØ EÞERAS. Dir. R. Ðervenikas 31 d G. Verdi TRAVIATA. Dir. R. Ðervenikas I. 3 d. 12 val. M. Theodorakio GRAIKAS ZORBA. Dir. M. Pitrënas Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 27, I. 2, 3 d. 12 val. PREMJERA! K. Èiukovskio DAKTARAS AISKAUDA. Reþ. E. Jaras 29 d. 18 val. DIENOS IR DAINOS (dainos spektaklis, skirtas E. Piaf). Reþ. R. Morkûnas 30 d. 18 val. D. Wassermano, J. Dariono, M. Leigh ÞMOGUS IÐ LA MANÈOS. Reþ. A. Veèerskis 31 d. 18 val. R. Cooney MEILË PAGAL GRAFIKÀ. Reþ. A. Veèerskis Maþoji salë 27 d. 16 val. L. Bärfusso SEKSUALINËS MÛSØ TËVØ NEUROZËS. Reþ. R. Kudzmanaitë I. 3 d. 16 val. M. Duras MEILUÞIS. Reþ. B. Marcinkevièiûtë (Mar) Vilniaus maþasis teatras 26 d T. Lettso VESTONAI. Reþ. V. Malinauskas 27 d. 11 val. PREMJERA! KARALAITË IR PRINCAS KRABAS. Reþ. A. Sunklodaitë 30 d val., 31 d. 17 val. PREMJERA! BELAUKIANT MISTRO. Reþ. R. Tuminas Valstybinis jaunimo teatras 27 d. 12 val. J. Kelero, A. Jalianiausko PAIKA PELYTË. Reþ. A. Jalianiauskas (Salë 99) 27 d. 18 val. L. del Val RAIÐI ÞIRGAI NEÐUOLIUOJA. Reþ. I. Jonynas I. 2 d. 12 val. J. Erlicko BILIETAS IÐ DANGAUS. Reþ. D. Jokubauskaitë (Salë 99) 2 d. 18 val. E. Scarpettos VARGÐAI. ARISTOKRATAI. Reþ. P.E. Landi 3 d. 12 val. A. Ginioèio JUZË DYKADUONIS. Reþ. A. Giniotis Rusø dramos teatras 27 d. 12 val. PREMJERA! E. Stankevièiûtës MIEGANÈIOJI GRAÞUOLË. Reþ. E. Stankevièiûtë 27 d RUSIÐKA EGLUTË (Maþoji salë) 28 d. 13 val. KALËDINIØ ÞAISLIUKØ NUOTYKIAI ( Peterburgo angaþementas ) 30 d. 18 val., 31 d. 19 val. J. Ðèiuckio SUGALVOK NORÀ. Reþ. J. Popovas Menø spaustuvë 31 d. 19 val. Juodojoje salëje PREMJERA! MALDA SMËLYJE. Choreogr. L. Juodkaitë Raganiukës teatras 26 d. 12 val. KALËDØ SENELIS KARLSONAS GELBËJA KALËDAS 27 d. 12 val. NAUJA KALËDØ PASAKA M.K. Èiurlionio menø mokyklos Ðokio teatras 30, 31 d. 18 val. L. Delibes KOPELIJA KAUNAS Kauno valstybinis dramos teatras 27 d. 13, 17 val., 29, 30 d. 11 val., I. 2 d. 11, 14 val. Maþojoje scenoje PREMJERA! AUKSO OBELËLË IR VYNO ÐULINËLIS. Reþ. D. Vengelis 27 d. 19 val., 31 d. 18 val. Maþojoje scenoje M. von Mayenburgo BJAURUSIS. SKALPELIO PJÛVIS. Reþ. V. Malinauskas 29, 30 d. 12 val., I. 2 d. 12, 15 val. Parketinëje salëje PREMJERA! V.V. Landsbergio ATEITIES MIESTAS. Reþ. A. Jalianiauskas 29 d. 18 val. Ilgojoje salëje T. de Fombelle io ÐVYTURYS. Reþ. G. Varnas. 29 d. 19 val. Maþojoje scenoje V. Djaèenko RUDENS STILIAUS MOTERIS. Reþ. S. Paciukas 30 d. 19 val. Maþojoje scenoje D. Danis PASKUTINË DIURANØ DAINA. IÐPAÞINTIS. Reþ. A. Jankevièius. 31 d. 19 val. Kamerinëje scenoje I. Hagerup STIKLINË ARBATOS SU CITRINA. Reþ. D. Juronytë 31 d. 21 val. Didþiojoje fojë koncertas I. 2 d. 18 val. Ilgojoje salëje B. Srlbjanoviè SKËRIAI. Reþ. R. Atkoèiûnas Kauno muzikinis teatras 26 d. 18 val. C. Colemano MIELOJI ÈARITI. Dir. J. Geniušas 27 d. 12 val. SNIEGO KARALIENË (H. K. Anderseno pasakos motyvais, pagal E. Griego ir J. Sibelijaus muzikà). Dir. J. Janulevièius 27 d. 18 val. I. Kãlmãno MONMARTRO ÞIBUOKLË. Dir. V. Visockis 30 d. 18 val. G. Verdi TRAVIATA. Dir. J. Geniušas 31 d. 20 val. Naujøjø metø sutikimas. Populiariausiø opereèiø ir miuziklø reviu. Dalyvauja teatro solistai, choro, baleto artistai. Dir. J. Geniušas, J. Janulevièius, V. Visockis I. 3 d. 12 val. SNIEGO KARALIENË. Dir. J. Janulevièius 3 d. 18 val. J. Strausso ÐIKÐNOSPARNIS. Dir. J. Geniušas Kauno maþasis teatras 27 d KATYTË P. Reþ. V. Balsys Kauno valstybinis lëliø teatras 26, 27, I. 2 d. 12 val. V. Ðoblinskaitës STEBUKLINGAS VARPELIS. Reþ. A. Stankevièius I. 2, 3 d. 13 val. ÞAISLIUKO ISTORIJA. Aut. ir reþ. R. Bartninkaitë KLAIPËDA Klaipëdos muzikinis teatras 27 d. 17 val. R. Paulso SESUO KERË 28, 29 d J. Strausso ÐTRAUSIANA. Dir. D. Zlotnikas 30, 31 d G. Verdi TRAVIATA. Dir. V. Lukoèius ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 27 d. 12 val. KUKUÈIO KELIONË ( pagal M. Martinaitá). Insc. aut. ir reþ. I. Norkutë 27 d. 18 val. E. Rostand o SIRANO DE BERÞERAKAS. Reþ. A. Pociûnas 31 d. 19 val. PREMJERA! B. Sabath BERNIÛKÐÈIØ RUDUO. Reþ. K. Smoriginas PANEVËÞYS J. Miltinio dramos teatras 27 d. 18 val. M. Camoletti PIÞAMA ÐEÐIEMS. Reþ. R. Atkoèiûnas 29 31, I. 2, 3 d. 18 val. PREMJERA! N. Saimono KALIFORNIJOS VIEÐBUTIS. Reþ. A. Pociûnas ALYTUS Miesto teatras 26 d. 13 val. PREMJERA! KOMETA MUMIØ SLËNYJE (pagal T. Janson). Reþ. M. Sadauskas 31 d. 19 val. D. Gintalo, R. Radzevièiaus ÞUVØ PIEMUO. Reþ. D. Kimantaitë, A. Maþeika Koncertai VILNIUS Kongresø rûmai 26, 27 d. 19 val. simfonija orkestrui, chorui ir solistams The Queen symphony S. Rinkevièiûtë (smuikas), R. Rinkevièiûtë (fortepijonas), V. Ðiugþdinienë (violonèelë), Kauno valstybinis choras (vad. P. Bingelis), choras Àþuoliukas (vad. V. Miðkinis). Dir. G. Rinkevièius 28 d. 19 val., 31 d. 17 val. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Solistai A. Paley (fortepijonas), I. Prudnikovaitë (mecosopranas). Dir. G. Rinkevièius. Programoje P. Èaikovskio, G.M. Rodriguezo, A. Piazzolos ir kt. kûriniai 29, 30 d. 19 val. graþiausios operø arijos. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Solistai A. Antonenko (tenoras), S. Januðaitë (sopranas). Dir. G. Rinkevièius. Programoje P. Èaikovskio, G. Puccini kûriniai 31 d. 19 val. simfoninë drama-opera Impossibile. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, G. Rinkevièius, L. Bendþiûnaitë, I. Prudnikovaitë, V. Juozapaitis, V. Prudnikovas, A. Paley ir kt. Programoje operø Verteris, Karmen, Traviata, Eugenijus Oneginas, Uþburtoji fleita, Sevilijos kirpëjas, Turandot, L. van Beethoveno, P. Èaikovskio simfonijø iðtraukos, populiarios dainos, fejerverkai Taikomosios dailës muziejus 31 d. 17, kamerinis ansamblis Vilniaus arsenalas (fleitininkë L. Ðulskutë, altininkas R. Romoslauskas ir klavesinininkas S. Okruðko). Solistai N. Katilienë (sopranas) ir D. Puiðys (baritonas). Programoje D. Cimarosos, G.F. Händelio, W.A. Mozarto kûriniai Nacionalinë dailës galerija 31 d. 18 val. choro Aidija koncertas Paklausyk, kaip skamba.... Programoje P. Hindemitho, B. Britteno, H. Schutzo, D. Ellingtono, J. Siniaus ir kt. kûrinai Ðv. Kotrynos baþnyèia 26 d. 18 val. Vakar, ðiandien ir rytoj 3. Koncertø ciklas, skirtas choro Jauna muzika 20 metø jubiliejui. Solistë J. Daunytë (arfa). Dir. V. Augustinas. Programoje B. Britteno Ceremony of Carols ir graþiausios visø laikø kalëdinës giesmës Kalëdø muzikos savaitë 26 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, teatralizuotas koncertas visai ðeimai Ðventø Kalëdø rytà. Berniukø ir jaunuoliø choras Àþuoliukas (meno vad. ir dir. V. Miðkinis). Dalyvauja aktorë V. Kuodytë, vargonininkas B. Vasiliauskas, variniø puèiamøjø instrumentø orkestras Senjorai. Programoje pasaulio tautø Kalëdø giesmës 26 d Vilniuje, Ðv. Pranciðkaus Asiþieèio (Bernardinø) baþnyèioje, kalëdinis labdaros koncertas. Èiurlionio kvartetas. Solistai A. Krikðèiûnaitë (sopranas), K. Zmailaitë (sopranas), E. Seilius (tenoras), Bernardinø baþnyèios chorai Langas ir Ðv. Pranciðkaus paukðteliai (vad. R. Kraucevièiûtë) 26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos kamerinis orkestras (meno vad., solistas ir dir. S. Krylovas (smuikas, Italija). Programoje J. Haydno, W.A. Mozarto, A. Vivaldi kûriniai 27 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, muzikinis spektaklis Þvëriø karnavalas (C. Saint-Saenso muzika, teksto autorë L.S. Èerniauskaitë). Reþ. ir dail. G. Radvilavièiûtë. Groja Klaipëdos kamerinis orkestras (meno vad. M. Baèkus). Solistai S. ir R. Zubovai (fortepijoninis duetas). Dir. M. Pieèaitis. Vaidina Klaipëdos lëliø teatro artistai 27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Èiurlionio kvartetas. Solistai E. Seilius (tenoras), K. Zmailaitë (sopranas). Programoje C. Debussy, H. Duparco, J. Offenbacho, J. Massenet, M. Ravelio kûriniai 29 d. 17 val. Kaiðiadoriø katedroje teatralizuotas Kalëdø koncertas visai ðeimai. Merginø choras Liepaitës (vad. J. Vaitkevièienë). Dalyvauja G. Kviklys (vargonai) 29 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, vyrø vokalinis sekstetas Man Sound (Ukraina). Programoje G. Bensono ir A. Jarreau kûriniai 30 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Camerata Klaipëda. Solistai V. Èepinskis (smuikas), M. Bereznickis (altas, Rusija). Programoje F. Mendelssohno-Bartholdy, R. Schumanno, M. Brucho, C.M. von Weberio, H. Vieuxtempso ir kt. kûriniai Naujameèiai koncertai 29 d. 18 val. Panevëþio dailës galerijoje, 31 d. 18 val. Vilniuje, Evangelikø liuteronø baþnyèioje, ansamblis Musica humana (meno vad. ir dir. A. Vizgirda). Dalyvauja Vilniaus universiteto kamerinës muzikos ansamblis (meno vad. ir dir. P.B. Koncë). Solistai J. Stupnianek (sopranas), R. Beinaris (obojus), J. Landsbergytë (vargonai). Dir. P.B. Koncë. Programa J.S. Bachas ir A. Vivaldi 29 d. 18 val. Marijampolës kultûros centre, 31 d. 18 ir 20 val. Vilniuje, Ðventø Jonø baþnyèioje, Lietuvos kamerinis orkestras (meno vad., solistas ir dir. S. Krylovas (smuikas, Italija). Programoje G. Tartini, N. Paganini, J. Haydno kûriniai 30 d. 19 val. Druskininkuose, Mokymo centre Dainava, 31 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ciklo Kvartetas ir fortepijonas baigiamoji programa. M. Labazevitchius (fortepijonas, JAV), Valstybinis Vilniaus kvartetas. Dalyvauja A. Gurinavièius (kontrabosas). Programoje W.A. Mozarto, F. Schuberto kûriniai 29 d. 18 val. Alytaus kultûros ir komunikacijos centre, 30 d. 18 val. Kauno filharmonijoje, 31 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistai D. Kuþmarskytë (mecosopranas), L. Pautienius (baritonas). Dir. J. Domarkas. Programoje F. Suppe, F. Loewe, G. Verdi, Ch. Gounod, J. Strauso ir kt. kûriniai 27 d. 15 val. spektaklis vaikams pagal 28 d. 19 val. dþiazo muzikos vakaras Tik K. Kasparavièiaus knygas Kvailos ir trumpos Jazz ir Fazioli. Solistas A. Anusauskas istorijos. Vaidina A. Vilutytë, V. Þitkus, (fortepijonas) V. Leistrumas. Reþisierius A. Gluðkinas 30 d. 19 val. dþiazo grupë Rosa de Foc. 27 d grupë Quorum : V. Neugasimovas (kontratenoras), A. Jautakis (kon- K. Vaiginis (saksofonas) C. Alias (vokalas), A. de Gispert (gitara), tratenoras), A. Ðulcas (tenoras), Þ. Èaplikas 31 d. 17, 20 val. naujametis koncertas. (baritonas), V. Gailevièius (bosas), R. Savickas Fortepijonø duetas R. ir Z. Ibelhauptai (bosas) Ðokoladinis Mocartas Lietuvoje 28 d. 18 val. G. Gataveckaitë (fortepijonas, D. Britanija), T.P. Lee (fortepijonas, 26 d. 11 val. Ðvè. Mergelës Marijos nekaltojo prasidëjimo baþnyèioje (Sëliø g.17) D. Britanija). Programoje L. van Beethoveno, J. Barkauskaitë (vargonai) ir kt. F. Liszto, F. Chopino kûriniai 26 d Ðv. Kryþiaus Atradimo baþnyèioje (Kalvarijø g. 329) Kalëdø muzikos 29 d. 19 val. L. Mikalauskas (bosas), E. Bavikinas (tenoras), E. Saðenko (mecosopranas), A. Troðina (sopranas). Programoje koncertas 27 d. 11 val. Ðv. Mikalojaus baþnyèioje J. Bocko, G. Kuprevièiaus, A.L. Weberio ir kt. (Ðv.Mikalojaus g. 4) R. Simanavièius kûriniai (saksofonas), A. Staškus (vargonai) 30 d. 18 val. K. Þaldokaitë (vokalas), 27 d. 14 val. Ðv. Rapolo baþnyèioje (Ðnipiðkiø g. 1) A. Malikënas (baritonas), A. Polevikovas (fortepijonas), A. Kairys (muðamieji), D. Muraðovas (kontrabosas) Þ. Survilaitë (vargonai) 31 d. 17, 20 val. naujametinis koncertas KLAIPËDA Piano.lt koncertø salë Klaipëdos koncertø salë 25 d. 19 val. koncertas Muðamøjø 25 d. 16 val. Klaipëdos laikrodþiø muziejaus rapsodija. P. Giunteris (muðamieji), kiemelyje kalëdinis Klaipëdos kariliono S. Okruðko (fortepijonas) koncertas 26 d. 16, 19 val. muzikos ir poezijos 27 d. 18 val. festivalis Permainø muzika. vakaras Nusileisk, Dangau, ant þemës. Klaipëdos choro Aukuras koncertinë Dalyvauja aktorius R. Kazlas, S. Auglys programa Linksmø Kalëdø! (vibrofonas), G. Savkovas (akordeonas) Dir. I. Spauldingas 27 d. 19 val. kamerinës muzikos vakaras 29 d. 18 val. festivalis Permainø muzika. Svajoniø sukûry.... Trio Grazioso : V. Èepinskio styginiø orkestras Camerata J. Gedmintaitë (sopranas), V.M. Zabrodaitë Klaipëda (fleita), V. Rindzevièiûtë (fortepijonas) 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876) 15 psl.

16 G r u o d þ i o 2 5 s a u s i o 3 Ásikûnijimas Savaitës filmai 2012 *** Þemës vis dar laukia neregëtos katastrofos. Reþisierius Rolandas Emmerichas savo filmuose ( Nepriklausomybës diena ) jau rodë ne vienà mûsø planetà iðtikusá kataklizmà. Naujas jo ir kompozitoriaus bei scenaristo Haraldo Klosererio sumanymas ëmë kristalizuotis, kai abu aptiko, jog senovës majø kalendorius baigiasi 2012 m. Tai ir paskatino kino meistrus raðyti scenarijø. Pagrindiniai naujo filmo herojai yra raðytojas (John Cusack), kuris visà laikà skiria romano raðymui ir pats sugriauna savo ðeimà, taip pat jo þmona (Amanda Peet) bei tektoninës Þemës juostos, kurios ima judëti ir sunaikina Los Andþelà. Tada raðytojas su ðeima pradeda kelionæ, kuri padës jiems iðlikti ir pamatyti naujà pasaulá. Kai menininkas rûpinasi savo artimaisiais, þmonija besirûpinanti valdþia ir prezidentas (Danny Glover) nusprendþia, kad visuomenës iðsaugoti nepavyks, bet galima iðsaugoti paèiø geriausiø jos nariø saujelæ (JAV, Kanada, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai) Antikileris D.K.: meilës kaina * Tai jau treèiasis filmas apie Lapinu pramintà buvusá milicijos majorà Korenevà, kuris, likvidavæs teroristø gaujà, tæsia kovà su blogiu. Ðákart blogis suranda Korenevà klinikoje, kur ðis bando pasislëpti nuo tikrovës. Bankininkas Chondaèiovas ir jo asistentë Katia praðo Korenevà rasti nusikaltëlius, pasikësinusius á bankininkà ir pavogusius didelæ sumà pinigø. Majoras sutinka, tik já labiau domina mergina. Taèiau tyrimas vël privers susitikti milicininkà su praeitimi, kurià jis nori pamirðti. Netyèia uþklydusius á filmà gal paguos mintis, kad net ir patys blogiausi filmai, ypaè jø tæsiniai, gali bûti savotiðkas ðalies, kurioje tas filmas sukurtas, gyventojø pasàmonës monologas. Turint galvoje, kad populiarø þodá mentas nuolat girdi ir lietuviðkose televizijose, tai gali bûti net ádomu. Reþisieriaus Eldaro Salavatovo filme vaidina Goða Kucenka, Viaèeslavas Razbegajevas, Jekaterina Klimova, Ivanas Bortnikas, Stanislavas Liubðinas, Michailas Jefremovas (Rusija, 2009). (Vilnius, Klaipëda, Panevëþys) Belaukiant Eriko **** Naujausias garsaus britø reþisieriaus Keno Loacho filmas pasakoja apie laiðkaneðá Erikà, kuris yra futbolo fanatikas. Vienà dienà jis susipaþásta su savo dievaièiu futbolo þvaigþde Ericu Cantona. Ðis padës filmo herojui iðspræsti gausias problemas. Pagrindinius vaidmenis ðiame ne tik futbolo gerbëjams skirtame filme sukûrë Steve as Evetsas, Ericas Cantona, Stephanie Bishop, Gerard Kearns, Stefan Gumbs (D. Britanija, Prancûzija, Italija, Belgija, 2009). (Vilnius) Naciø eksperimentas * Naujas Joelio Schumacherio kûrinëlis priskiriamas filmams, kurie vadinami naciø siaubo filmais. Juodoji magija, eksperimentai su þmonëmis ir zombiais juose siejami su Hitleriu, svastika, nemirtingumo paieðkomis ir kitokiais Treèiojo reicho eksperimentais. Naciø Vokietija ir Holokaustas vis daþniau ápinami á siaubo filmø ornamentus. Kad ðis bandymas nelabai pavyko, matyt, liudija faktas, kad kitose ðalyse jis iðkart buvo iðleistas tik DVD formatu. Vaidina Dominicas Purcellas, Jesse Metcalfe as, Henry Covillas, Michaelis Fassbenderis, Emma Both (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas) Viskas normaliai *** Ðis reþisieriaus Kirko Joneso filmas 1990 m. italo Giuseppe Tornatore s filmo Stanno tutti bene, kuriame pagrindiná vaidmená sukûrë Marcello Mastroianni, perdirbinys. Ðákart naðlá, kuris vyksta aplankyti savo vaikø, vaidina Robertas De Niro. Vyras suvokia, kad su vaikais já siejo dabar jau mirusi þmona. Jis nori uþmegzti artimesnius ryðius su savo suaugusiais vaikais ir suþino, kad jø gyvenimas visai ne toks jau ir tobulas. Taip pat vaidina Kate Beckinsale, Samas Rockwellas, Drew Barrymore, Katherine Moening (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas Redaktorius Linas Vildþiûnas Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Dailë Monika Krikðtopaitytë Muzika Kamilë Rupeikaitë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras Rasa Vasinauskaitë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë Finansininkë Brigita Misiuvienë Kino repertuaras VILNIUS Forum Cinemas Vingis d. Alvinas ir Burundukai 2 (JAV) 13.30, 16 val.; 31 d , 13.30, 16 val d. Kruvina seserijos paslaptis (JAV) 11.45, 13.50, 16.20, 18.45, 21 val.; 31 d , 13.50, 16.20, 18.45; d. Susipynæ išgyvenimai (JAV) 11.40, 14.20, 16.40, 19, 21.30; 31 d , 14.20, 16.40, 19 val.; 31 d. Juodasis þaibas (Rusija) 12, 14.40, 17.10, 19.40; d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 21.50; 31 d. G. Verdi Aida. Transliacijos ið Metropoliteno operos áraðo kartojimas 18 val d. Ásikûnijimas (JAV) 11, 14.30, 17.50, 21.20; 31 d. 11, 14.30, 17.50; d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 12, 16.15, 20.40; 31 d. 12, 16.15; d. Kalëdø giesmë (3D, JAV) 11.30, 14.10, 17.30; 30 d , 14.10; 31 d ; d. Viskas normaliai (JAV) 13.10, 15.30, 18.30, 21.10; 31 d , 15.30, 18.30; Antikileris D.K.: meilës kaina (Rusija) 15.50, 18, 20 val.; 2012 (JAV) 12.20, 22 val.; d. Viskas áskaièiuota (JAV) 15.10, 18.20, 21 val.; 31 d , 18.20; Asmeniniai Pipos Li gyvenimai (JAV) 12.40, 18 val.; d. Jaunatis (JAV) 14.50, 20.30; 31 d ; Niko (Airija, Danija, Suomija, Vokietija) 13 val. Forum Cinemas Akropolis d. Alvinas ir Burundukai 2 (JAV) 10.30, 13, 15.30, 18, 20.15; 31 d , 13, 15.30, 18 val.; d. Kruvina seserijos paslaptis (JAV) 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.20; 31 d , 14.30, 16.45; d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 21 val.; 31 d. Juodasis þaibas (Rusija) 11, 14.15; d. Ásikûnijimas (JAV) 10.20, 13.45, 17.20, 20.45; 31 d , 13.45, 17.20; 26 d (JAV, Kanada) 11, 14.20, 17.30, 21.10; d. 11, 14.20, 17.30; d. Jaunatis (JAV) 11.45, 15, 17.45, 21 val.; 31 d , 15, 17.45; d. Viskas áskaièiuota (JAV) 13.55, 16.30, 19.20, 21.50; 31 d , 16.30; d. Viskas normaliai (JAV) 14.10, 16.30, 19.10, 21.30; 31 d , 16.30; Kalëdø giesmë (JAV) 10.10, 12.30, 14.45; d. Antikileris D.K.: meilës kaina (Rusija) 17.10, 19.30, 21.40; 31 d ; Niko (Airija, Danija, Suomija, Vokietija) 12 val. Skalvijos kino centras 26 d. Julie ir Julia (JAV) 18.20; 27 d. 20 val.; 28, 29 d ; 30 d ; 31 d. 21 val.; 26 d. Vatelis (Prancûzija, D. Britanija) 16 val.; 29 d ; 31 d ; 26 d. Rugpjûèio ðventë (Italija) 20.40; 27 d ; 28 d ; 30 d. 19 val.; 31 d. 17 val.; 27 d. Vestuvës (Rusija, Prancûzija,Vokietija) 16 val.; 29 d ; 28 d. Tûkstantis ir vienas ásimylëjusio kulinaro receptas (Gruzija) 17.10; 30 d. 17 val.; 28 d. Edita ir Marselis (Prancûzija) 14.30; 26 d. Lauros Kalëdø þvaigþdë (animac. f., Vokietija) 11 val.; 27 d. 13 val.; 26 d. Svajoniø traukinys (animac. f., JAV) 13 val.; 27 d. 11 val. Pasaka 25 d. Kad ir kas benutiktø (JAV) 17, 19 val.; 26 d. 16, 20 val.; 27 d. 16, 17 val.; 28 d ; 29 d , 15, 19.10; 30 d d. Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengrija, Vokietija) 17.30, 21.30; 26 d. 15, 19.20; 7md 27 d. 19 val.; 28 d ; 29 d. 21 val.; 30 d ; 25 d. 8 moterys (Prancûzija) 19.30; 26 d ; 27 d. 15, 21 val.; 31 d. 17 val.; 25 d. Ðalti apkabinimai (Ispanija) 21 val.; 26 d , 21.40; 27 d ; 28, 29 d. 19 val.; 30 d ; 26, 27 d. Karsteno ir Gitës kino iðdaigos (Danija) 13 val.; 26, 28, 29 d. Belaukiant Eriko (D. Britanija, Prancûzija, Italija, Belgija, Ispanija) 21.30; 27 d. 18 val.; 28 d. 17 val.; 30 d ; 30 d ; 27 d. Jauno kino pasakojimai 19.10; 28 d ; 28 d. Stebuklinga þaislø krautuvëlë (JAV) 15.30; 30 d. 16 val.; 29 d. Gatavi drabuþiai (JAV) 11, val.; 31 d. Èikaga (JAV) 17.15; 31 d. Visi kalba, kad aš tave myliu (JAV) 19.15, 21.15; 31 d. Sena daina (Prancûzija) 19, Ozo kino salë 25 d. Visi kalba, kad aš tave myliu (JAV) 18 val.; 26 d. Paskutinës dienos (JAV) 16 val.; 28 d. A. Èechovo ekranizacijos 18 val.; 29 d. E. Klimovo kûrybos vakaras 18 val.; 30 d. A. Puškino ekranizacijos 18 val.; 31, I. 1 d. ðventinis kino vakaras 18 val. KAUNAS Forum Cinemas d. Alvinas ir Burundukai 2 (JAV) 10.30, 11.30, 13, 14, 15.30, 16.30, 17.50, 18.45, 21 val., 31 d , 11.30, 13, 14, 15.30, 16.30, 17.50; d. Kruvina seserijos paslaptis (JAV) 11, 13.15, 15.45, 18.30, 21.15, 23.30; 31 d. 11, 13.15, 15.45; d. Susipynæ išgyvenimai (JAV) 15, 18.10, 20.30, 23 val.; 31 d. 15, 18.10; 31 d. Juodasis þaibas (Rusija) 10, 12.30, 15.10, 17.40; d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 22 val.; 29 d. Amelija ið Monmartro (Prancûzija) 17 val.; d. Viskas normaliai (JAV) 12, 14.15, 16.45, 19, 21.30; 31 d. 12, 14.15, 16.45; 26 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 11.45, 16, 20.15, 23.59; d , 16, 20.15; 31 d , 16 val.; d. Ásikûnijimas (JAV) 20.45; Kalëdø giesmë (JAV) 10.15, 12.30, 14.45; 26 d. Viskas áskaièiuota (JAV) 17 val.; d ; Niko (Airija, Danija, Suomija, Vokietija) 10.45, 12.45; 26 d. Jaunatis (JAV) Cinamonas 31 d. Juodasis þaibas (Rusija) 12, 14.10, 16.30; d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 11, 13, 15, 17, 19, 21 val.; 31 d. 11, 13, 15, 17 val.; 30 d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 12 30, 19, 21.30; d. Ásikûnijimas (JAV) 11.15, 14.45, 18.15, 21.45; 31 d , 14.45; d. Naciø eksperimentas (JAV) 17.45, 20, 22 val.; 30 d , 22 val.; 31 d ; d. Viskas áskaièiuota (JAV) 12.15, 16.30, 19.15, 21.30; 30 d , 16.30, 19.45; 31 d ; d. Zombiø þemë (JAV) 14.30; d. Jaunatis (JAV) 11.30, 17.30; 31 d ; d. Kalëdø giesmë (JAV) 11.45, 13.45, 15.45; d (JAV, Kanada) 14.15, 20.30; 31 d KLAIPËDA Cinamonas 31 d. Juodasis þaibas (Rusija) 11.15, 13.30, 15.45, 18 val.; d. Kruvina Laimingø Naujøjø metø! Iki pasimatymo sausio 8 d. seserijos paslaptis (JAV) 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.; 31 d , 17.30; d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45; 31 d , 12.45, 14.45, 16.45; 30 d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 19, 21.30; d. Ásikûnijimas (JAV) 11.30, 15, 18.30, 21.45; 31 d , 15 val.; d. Antikileris D.K.: meilës kaina (Rusija) 16.15, 18.15, 20.15, 22.15; 31 d ; d. Viskas normaliai (JAV) 12, 14.15, 16.30, 19, 21.15; 31 d. 12, 14.15, 16.30; d. Viskas áskaièiuota (JAV) 11, 13.15, 15.45, 18 val.; 30 d. 11, 13.15; 31 d ; d. Jaunatis (JAV) 12.30; Kalëdø giesmë (JAV) 11.45, 14 val.; d (JAV, Kanada) 20.30; 30 d ÐIAULIAI Forum Cinemas d. Alvinas ir Burundukai 2 (JAV) 10.30, 13, 15.30, 18, 20.30; 31 d , 13, 15.30; d. Zombiø þemë (JAV) 15, 19.45; 31 d. 15 val.; d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 21.45; d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 11.30, 16, 20.45; 31 d , 16 val.; d. Ásikûnijimas (JAV) 14.10, 17.40, 21 val.; 31 d ; 26 d. Kalëdø giesmë (JAV) 10.50, 13.15, 15.45; d , 13.15, 15.45; 26 d. Jaunatis (JAV) 12, 17, 21.45; d. 12, 17 val.; d. Viskas áskaièiuota (JAV) 18.30, 21.20; d. Niko (Airija, Danija, Suomija, Vokietija) Atlantis Cinemas 3D salë d. Kalëdø giesmë (JAV) 11, 13 val.; Ásikûnijimas (JAV) 15, 18, 21 val. 1 salë d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 11.10, 13.10, 15.10, 17.10, 19.10, Laikas 26, 27 d. Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (Norvegija) 11 val.; d. Svynis Todas: demoniðkas Flyto gatvës kirpëjas (JAV) 15.45; 26, 27 d (JAV, Kanada) 12.45, 18, 21 val.; 25, 30, 31 d. 18, 21 val. PANEVËÞYS Forum Cinemas Babilonas d. Alvinas ir Burundukai 2 (JAV) 10.30, 13, 15.30, 18, 20.30; 31 d , 13, 15.30; d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 20.30; d. Ásikûnijimas (JAV) 10.50, 14.15, 17.30; 31 d , 14.15; d. Antikileris D.K.: meilës kaina (Rusija) 16, 21.20; 31 d. 16 val.; d. Niko (Airija, Danija, Suomija, Vokietija) 11.30; d. Kalëdø giesmë (JAV) 13.30; 26, d. Viskas áskaièiuota (JAV) MARIJAMPOLË Spindulys d. Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða (JAV) 13 val.; d. Jaunatis (JAV) 15, 17.30, 20 val.; 30, 31 d. 15, 17.30; 30 d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 20 val. Maþoji salë d. Saulëlydis (JAV) 14 val.; d. Keliautojo laiku þmona (JAV) 16.15, 19.15; 31 d meno dienos. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas UAB 7 meno dienos, Bernardinø g. 10, Vilnius. Tel.: , Faks El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 1100 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia SRTR fondas (2 5, 8 psl.) Vilniaus miesto savivaldybë (6 7 psl.) 16 psl. 7 meno dienos 2009 m. gruodþio 25 d. Nr. 47(876)