EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 553 final Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globaliza

Transkriptas

1 EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 553 final Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška EGF/2015/005 FI/Computer Programming ) LT LT

2 PASIŪLYMO APLINKYBĖS AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinės paramos taisyklės nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ( m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/ (toliau EGF reglamentas) m. birželio 12 d. Suomija pateikė paraišką EGF/2015/005 FI/Computer programming dėl finansinės paramos iš EGF atleidus darbuotojus 2 ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 62 skyriui (kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla) NUTS 3 2 lygmens Suomijos regionuose Länsi- Suomi (FI19), Helsinki-Uusimaa (FI1B), Etelä-Suomi (FI1C) ir Pohjois- ja Itä- Suomi (FI1D). Šie regionai, kartu paėmus, sudaro visą Suomiją, išskyrus Alandų salas. 3. Išnagrinėjusi šią paraišką Komisija, laikydamasi visų EGF reglamento taikytinų nuostatų, padarė išvadą, kad sąlygos finansinei paramai iš EGF suteikti yra įvykdytos. PARAIŠKOS SANTRAUKA EGF paraiška Valstybė narė EGF/2015/005 FI/Computer programming Suomija Susijęs regionas (-ai) (NUTS 2 lygis) Länsi-Suomi (FI19) Helsinki-Uusimaa (FI1B) Etelä-Suomi (FI1C) Pohjois- ja Itä-Suomi (FI1D) Paraiškos pateikimo data 2015 m. birželio 12 d. Paraiškos gavimo patvirtinimo data 2015 m. birželio 12 d. Prašymo pateikti papildomos informacijos data 2015 m. birželio 26 d. Papildomos informacijos pateikimo terminas 2015 m. rugpjūčio 21 d. Vertinimo atlikimo terminas 2015 m. lapkričio 13 d. Intervencijos kriterijus Susijusių įmonių skaičius 69 EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktas OL L 347, , p Pagal EGF reglamento 3 straipsnį m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, , p. 34). LT 2 LT

3 Ekonominės veiklos sektorius (-iai) (NACE 2 red. skyrius) 4 62 skyrius (Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla) Ataskaitinis laikotarpis (devynių mėnesių) 2014 m. liepos 30 d m. balandžio 30 d. Atleistų darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu Bendras reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičius Bendras tikslinių paramos gavėjų skaičius Remtinų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių 0 (NEET) skaičius Prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms skirtas biudžetas, EUR EGF paramai įgyvendinti skirtas biudžetas 5, EUR Bendras biudžetas, EUR EGF parama, EUR (60 %) PARAIŠKOS VERTINIMAS Procedūra 4. Suomija paraišką EGF/2015/005 FI/Computer programming pateikė 2015 m. birželio 12 d., t. y. per 12 savaičių nuo dienos, kurią buvo įgyvendinti EGF reglamento 4 straipsnyje nustatyti intervencijos kriterijai. Komisija patvirtino gavusi paraišką 2015 m. birželio 12 d. per dvi savaites nuo paraiškos pateikimo, o 2015 m. birželio 26 d. paprašė Suomijos pateikti papildomos informacijos. Tokia papildoma informacija buvo pateikta per aštuonias savaites, pratęsus terminą dviem savaitėmis tinkamai pagrįstu Suomijos prašymu. 12 savaičių terminas, iki kurio gavusi tinkamai užpildytą paraišką Komisija turėtų baigti pareiškėjo atitikties EGF finansinės paramos suteikimo sąlygoms vertinimą, baigiasi 2015 m. lapkričio 13 d. Paraiškos tinkamumas Susijusios įmonės ir paramos gavėjai 5. Paraiška susijusi su darbuotojais, atleistais iš darbo ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 62 skyriui (kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla). Darbuotojai buvo atleisti NUTS 2 lygio regionuose Länsi-Suomi (FI19), Helsinki-Uusimaa (FI1B), Etelä-Suomi (FI1C) ir Pohjois- ja Itä-Suomi (FI1D). Darbuotojai atleisti 69 įmonėse 6, beveik pusė iš jų (778) įmonėje Microsoft Mobile Oy. Intervencijos kriterijai 6. Suomija pateikė paraišką laikydamasi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per devynių OL L 393, , p. 1. Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1309/ straipsnio ketvirtos pastraipos nuostatų. Įmonių sąrašas pateiktas priede LT 3 LT

4 mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų. Vien tik regione Helsinki-Uusimaa (FI1B) yra atleisti 737 darbuotojai. 7. Šios paraiškos ataskaitinis devynių mėnesių laikotarpis 2014 m. liepos 30 d m. balandžio 30 d. Atleistų darbuotojų ir darbo veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas 8. Apskaičiuotas ataskaitiniu laikotarpiu atleistų darbuotojų skaičius: nuo darbdavio individualaus įspėjimo apie darbuotojo atleidimą arba apie darbo sutarties nutraukimą dienos; 385 nuo darbo sutarties nutraukimo de facto dienos ar nuo jos galiojimo pabaigos. Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai 9. Bendras reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičius yra Darbuotojų atleidimo sąsaja su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos 10. Siekdama nustatyti darbuotojų atleidimo sąsają su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, Suomija teigia, kad pastaraisiais metais IRT sektoriaus darbo vietų pasiskirstymas tarp ES ir kitų šalių keitėsi ES nenaudai. Nors šios srities produkcijos kiekis didėja visame pasaulyje, jis mažėja Europoje, nes verslas ir paslaugos perkeliamos į Kiniją, Indiją, Taivaną ir kitas ne Europos šalis. Vien 2014 m. Suomijos IRT įmonių darbuotojų skaičius buvo sumažintas 3 proc. arba žmonių. IRT sektoriaus darbo vietų paskirstymas tarp Europos Sąjungos ir kitų šalių (2009 ir 2011 m.) Šaltinis: Europos Komisija. ICT Industry Analysis Predict 2013 & 2014 Reports: An Analysis of ICT R&D in the EU and Beyond 11. Toks poveikis buvo ypatingai juntamas Suomijoje, kur visas Suomijos elektronikos pramonės sektorius buvo stipriai paveiktas, o Nokia 2011 m. paskelbė apie masinį atleidimą iš darbo m. Nokia pirmiausia atleido darbuotojų iš Sale esančios gamyklos ( EGF/2012/006 FI/Nokia Salo ), o 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. LT 4 LT

5 pradžioje atleido dar darbuotojų ( EGF/2013/001 FI/Nokia ). Po to dar 600 darbuotojų atleista mikroschemų kūrimo versle 2014 m. ( EGF/2015/001 FI/Broadcom ). 12. Šiomis aplinkybėmis kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos sektoriuje ir toliau buvo dedamos pastangos siekiant konkuruoti pasaulio rinkoje ir nepaisant netgi to, kad neliko pagrindinio paslaugų kliento, t. y. Nokia. 13. Suomijos programinės įrangos pramonė dabar vis daugiau investuoja į pramoninio interneto ir debesijos kompiuterijos paslaugas, rinkdamasi geresnes (verslas verslui) paslaugas, nors tuo pat metu patiria problemų, susijusių su paslaugomis vartotojams (verslas vartotojams). Pastarosios problemos kyla dėl pasaulio rinkos kainų spaudimo. Rinkos dalyviai turi dėl užsakymų konkuruoti su įmonėmis iš pigesnės gamybos šalių. Be to, stebima tendencija, kad Suomijoje veikiančios viso pasaulio bendrovės tam tikrą veiklą perkelia į pigesnės gamybos šalis. CGI, pavyzdžiui, 2014 m. lapkričio mėn. paskelbė, kad ji turėjo sumažinti savo Suomijos personalą 270 etatų ir perkelti savo veiklą už ES ribų Programinės įrangos verslas yra pasaulinio masto verslo veikla, o programinės įrangos produktai perkami visame pasaulyje pasirenkant ekonomiškiausius šaltinius. Tačiau programinės įrangos produktai vis dar turi būti pritaikyti prie šalių, regionų ar kalbos specifinių reikalavimų. 15. Svarbus aspektas yra tai, kad pasaulinei programinės įrangos pramonei nuolat reikalinga nauja, išsilavinusi darbo jėga, nes produktų gyvavimo ciklas ir susijusios programinės įrangos sprendimai yra labai trumpi, palyginti su jų personalo gyvavimo ciklu. Konkurencija tarp darbuotojų iš ES ir iš ES nepriklausančių šalių yra labai didelė. Senstantiems ir mažiau išsilavinusiems darbuotojams iš ES sunku konkuruoti su jaunais ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais už ES ribų. 16. Nors 2008 m. Suomijoje technologijų pramonėje iš viso dirbo žmonių, tokiose bendrovėse dirbančių darbuotojų skaičius 2014 m. buvo Tai atitinka maždaug 3 % mažėjimą per metus ( darbuotojų). 17. Iki šiol kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos sektoriuje buvo pateiktos dvi EGF paraiškos, iš kurių viena grindžiama globalizacija ir viena pasauline finansų ir ekonomikos krize 8. Darbuotojų atleidimą ir darbo veiklos nutraukimą lemiantys įvykiai 18. Šiuos atleidimus bendrovėje Nokia lemiantys įvykiai tai pokyčiai, kurie pastaraisiais metais turėjo didelį poveikį IRT sektoriui Suomijoje. Nokia mobiliųjų telefonų operacinių sistemų kūrimas ir projektavimas buvo panaudotas įdarbinti tūkstančius Suomijos žmonių, ypač Oulu, o šiuo metu šios funkcijos buvo perkeltos į šalis už Europos ribų. 19. Dėl Nokia ir Microsoft sprendimų (gamybos perkėlimo, nutraukimo ir kūrimo darbų stabdymo Suomijoje) nukentėjo daugelis programinės įrangos gamintojų įmonių, kurių veikla buvo susijusi su Nokia ar Microsoft. Todėl bendrovės Nokia problemos darė poveikį padėčiai visoje Suomijos programinės įrangos pramonėje. Pavyzdžiui, IRT paslaugų bendrovė Tieto pateisino darbuotojų atleidimą, apie kurį ji paskelbė 2014 m. rudenį, sumažėjusiu užsakymų skaičiumi iš EGF/2011/016/Agile ; COM(2013) 120 final ir dabartinė. LT 5 LT

6 vieno savo pagrindinių klientų, t. y. Nokia. Tokios bendrovės kaip Atos IT Solutions and Services, žaidimų bendrovė Rovio Entertainment and Samlink atleido darbuotojus dėl panašių priežasčių. 20. Per 2014 m. rudenį ir 2015 m. pavasarį darbuotojus atleido iš viso 69 programinės įrangos pramonės įmonės. Priežastys, dėl kurių įvyko šie atleidimai iš darbo, yra įvairios, bet dažniausia jų buvo ta, kad bendrovės patyrė vis spartesnę stiprėjančią tarptautinę konkurenciją. Nokia ir Microsoft įmonių veiklos nutraukimas buvo ypač svarbus, bet dažniausiai darbuotojų atleidimai yra didesnio masto fenomeno visame programavimo sektoriuje dalis. Tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar šalies ekonomikai ir užimtumui NUTS 2 regionai Helsinki-Uusimaa (FI1B) ir Pohjois- ja Itä-Suomi (FI1D) yra regionai, kuriuose įvyko daugiau kaip 75 % darbuotojų atleidimų. Dėl šios priežasties šie du regionai išsamiau aptariami toliau. 21. Šiaurės Pohjanma (regiono Pohjois- ja Itä-Suomi (FI1D) dalis, kur yra Oulu) yra regionas, kuriam būdingas didelis nedarbo lygis (didesnis už nacionalinį vidurkį) m. vasario mėn. nacionalinis nedarbo lygis buvo 13,5 %, o Šiaurės Pohjanmoje jis buvo 15,7 % ir 17,1 % Oulu. Beveik du trečdaliai ieškančių darbo asmenų regione gyvena Oulu, kaip ir dauguma regiono bedarbių specialistų. 22. Šiuo metu Šiaurės Pohjanmoje IRT sektoriuje veiklą vykdo apie vienetų pagal veiklos rūšį; dauguma jų veikia Oulu. Ekonominių tendencijų duomenys rodo, kad IRT sektoriaus įmonių apyvarta nuo 2012 m. mažėjo 9. Visame informatikos sektoriuje dirba maždaug 12 % dirbančiųjų regione. Šie sunkumai lėmė daugybės darbuotojų privačiajame ir viešajame sektoriuose atleidimą m. regiono IRT sektoriaus bendrovėse dirbo beveik darbuotojų, o pastaraisiais metais šis skaičius sumažėjo iki maždaug Oulu vietovė buvo gerokai paveikta dėl darbo vietų mažinimo IRT sektoriuje, nes ši vietovė nuo 9-ojo dešimtmečio buvo viena svarbiausių vietų bendrovių biurams steigtis, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei pramonei vystyti ir darbo vietoms kurti m. pavasarį regione buvo maždaug bedarbių IRT sektoriuje. Apie 80 % iš jų gyvena Oulu vietovėje. Be to, trečdalis bedarbių, turinčių aukštojo mokslo diplomą, IRT sektoriuje visą laiką neturi darbo jau ilgiau nei metus. Darbuotojų atleidimas iš bendrovės Microsoft dar labiau sukomplikavo ir taip sunkią padėtį. 24. Oulu aktyviai plėtojami nauji ekonomikos augimo sektoriai, sukursiantys darbo vietas, pavyzdžiui, pramoninių procesų skaitmeninimas, siekiama geresnio nuspėjamumo ir turi būti užtikrintas bedarbių IRT specialistų įtraukimas į šį procesą Ūsimoje 2015 m. vasario mėn. pabaigoje darbo ieškantys bedarbiai sudarė 11 % visos darbo jėgos. Nors šis skaičius yra mažesnis nei šalies vidurkis, nedarbo lygio augimas yra daug didesnis Ūsimoje (15,0 %) nei visoje Suomijoje (9,7 %). Vasario mėn. kiekvienai laisvai darbo vietai teko 5,1 ieškančio darbo bedarbio. Nedarbas didėja ir dėl teigiamos migracijos į vietovę m. rugpjūčio mėn. darbo ieškančių bedarbių skaičius Ūsimoje viršijo ir tai yra didžiausias skaičius nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios p p. 42. LT 6 LT

7 26. Ūsimos BVP sudaro 36 % Suomijos BVP. Ji yra atsakinga už visos Suomijos privataus sektoriaus programinės įrangos pramonės 71 % apyvartos, 62 % dirbančiųjų ir 52 % verslo įmonių. Tai reiškia, kad programinės įrangos sektoriui Ūsima, galima sakyti, tapo dar svarbesnė nei visoms kitoms pramonės šakoms kartu sudėjus m. programinės įrangos pramonė sudarė 3 % apyvartos, 5 % personalo ir 3 % verslo įmonių Ūsimos privačiajame sektoriuje. 28. Per ataskaitinį laikotarpį Ūsimos regione iš viso buvo 49 programinės įrangos įmonės, kurios derėjosi dėl bendradarbiavimo. Apskaičiuota, kad darbuotojų skaičiaus mažinimo poreikis bendradarbiavimo derybų pradžioje buvo žmogus. 29. Remiantis išankstiniu vertinimu, atrodo, kad (ypač kalbant apie CGI) atleidžiami darbuotojai buvo samdomi darbuotojai, vyresni kaip 50 metų grupė, kuriai sunku rasti naują darbą ir yra pagrįsta manyti, jog iki 2016 m. birželio mėn. daugiau nei 50 % šių žmonių bus ilgalaikiai bedarbiai. Tiksliniai paramos gavėjai ir siūlomi veiksmai Tiksliniai paramos gavėjai 30. Apskaičiuota, kad priemonėmis pasinaudos atleistų darbuotojų. Šių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, pilietybę ir amžių: Kategorija Tikslinių paramos gavėjų skaičius Lytis Vyrai 660 (55,0 %) Moterys: 540 (45,0 %) Pilietybė: ES piliečiai (96,7 %) Amžiaus grupė: Siūlomų veiksmų tinkamumas Ne ES piliečiai: 40 (3,3 %) m. 24 (2,0 %) m. 72 (6,0 %) m. 936 (78,0 %) m. 156 (13,0 %) daugiau kaip 64 m. 12 (1,0 %) 31. Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos atleistiems darbuotojams, apima toliau išvardytus veiksmus. A. Konsultuojamojo ugdymo priemonės ir kitos parengiamosios priemonės Darbo paieškos mokymas Darbo paieškos mokymo tikslas suteikti dalyviams informaciją apie darbo rinką, padėti jiems suprasti savo galimybes, tobulinti ir atnaujinti savo darbo paieškos įgūdžius. Dėl darbo paieškos ypatumų IRT sektoriuje, bus perkamos LT 7 LT

8 mokymo paslaugos, orientuotos į profesinę kompetenciją ir tikslinės grupės poreikius. Užimtumas gali būti skatinamas teikiant mokymo paslaugas, remiant darbo jėgos mobilumą kartu su EURES paslaugomis, pavyzdžiui, siūlant specialias darbo paieškos mokymo grupes, kuriose daugiausia dėmesio skiriama IRT srities darbo vietų identifikavimui užsienyje. Konsultuojamasis ugdymas darbo vietoje (individualus orientavimas) Konsultuojamojo ugdymo darbo vietoje tikslas yra pagalba privačiam klientui ieškant darbo ar mokymo darbo vietoje. Viena vertus, konsultuojamasis ugdymas darbo vietoje gali skatinti pakartotinai įdarbinti darbo ieškantį asmenį padedant jam panaudoti įvairias galimybes susirasti darbą (atvejų valdymas), kita vertus, jis gali padėti jiems rasti naują darbą konsultuojant darbo ieškantį asmenį paieškos metu. Konsultuojamasis ugdymas karjerai Konsultuojamojo ugdymo karjerai paslaugos yra perkamos asmenims, jei, Įdarbinimo ir ekonomikos plėtros tarnybos (toliau TE tarnyba) vertinimu, klientams reikia funkcionalesnės, intensyvesnės ir ilgalaikės paramos planuojant savo karjerą. Ekspertų vertinimai Žmonės programavimo sektoriuje turi labai skirtingą kompetenciją. Siekiant įvertinti paslaugų darbo ieškantiems asmenims poreikį, TE tarnyba gali organizuoti ekspertų vertinimus, pavyzdžiui, darbo galimybių įvertinimą; profesinių įgūdžių ir kompetencijos nustatymą; verslumo gebėjimų ir verslo veiklos galimybių vertinimą. Eksperto vertinimo turinys ir aprėptis priklauso nuo asmeninės darbo ieškančiojo situacijos. B. Užimtumo ir verslo paslaugos EGF finansuojamos užimtumo ir verslo paslaugos, teikiamos TE tarnybos, apima paramą savarankiškai darbo paieškai internetu, darbo pasiūlymus ir kitas įdarbinimo paslaugas, įskaitant tarptautines įdarbinimo paslaugas, kelionpinigių bei persikraustymo išlaidų atlyginimą, profesinį orientavimą ir kompetencijos nustatymą, darbo gebėjimų vertinimą, mokymą, darbo ar mokymo pabandymą ir darbo užmokesčio subsidijas. TE tarnyba yra atsakinga už siūlomas paslaugas, o EGF specialistai bus atsakingi už šio darbo atlikimą. C. Mokymas Mokymas yra vykdomas kaip profesinis perkvalifikavimas, kurio tikslas įgyti profesiją arba profesinę kvalifikaciją, aktualią toje pramonės srityje, kurioje užimtumo lygis yra aukštas, ar kaip nuolatinis profesinis tobulinimas stiprinant turimą kompetenciją. Mokymas pritaikomas prie tikslinės grupės poreikių. Tokio mokymo tikslas suteikti mokymo dalyviams praktinių žinių, kaip veikia bendrovės ir kokie darbo įgūdžiai būtini darbui bendrovėje, taip pat kokia kompetencija reikalinga norint sukurti bendrovę. Mokymo tikslas yra gauti darbą vienoje iš dalyvaujančių bendrovių arba pradėti naują verslą per įmonės kūrimo projektą. Specialusis mokymas gali būti organizuojamas tiems, kurių išsilavinimo lygis yra aukštesnis. LT 8 LT

9 D. Darbo užmokesčio subsidijos Darbo užmokesčio subsidijos bus skiriamos atleistų darbuotojų įdarbinimui naujame darbe remti, mažinant darbdavio darbo užmokesčio sąnaudas. Darbo užmokesčio subsidijos naudojamos taip, kad būtų ypač skatinamas įdarbinimas privačiame sektoriuje naudojant subsidiją. Nuo 2015 m. darbo užmokesčio subsidija bus proc. darbo užmokesčio sąnaudų, priklausomai nuo to, kiek laiko toks asmuo, kurį pasamdžius mokama subsidija, buvo bedarbiu. LT 9 LT

10 E. Veiklos pradžios dotacijos Veiklos pradžios dotacijos tikslas paskatinti pradėti verslo veiklą ir atskirų asmenų užimtumą. Veiklos pradžios dotacijomis užtikrinamos pradedančiųjų verslininkų pajamos per laikotarpį, kurio reikia pradėti ir sukurti visą darbo etatą atitinkantį verslą, bet ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Veiklos pradžios dotaciją sudaro dvi dalys pagrindinė išmoka ir priedas m. pagrindinė išmoka sudaro 32,80 EUR per dieną. Priedo dydis priklauso nuo konkretaus atvejo, nustatomas TE tarnybos nuožiūra. Priedas svyruoja nuo 10 iki 60 % bazinės išmokos dydžio. F. Verslumo konsultacijos ir paslaugos naujiems verslininkams Su verslumo skatinimu susiję veiksmai įgyvendinami kaip verslo inkubatoriaus tipo mokymas ir verslumo mokymas. Be to, naujiems verslininkams siūlomi patarimai, konsultacijos ir veiklos pradžios dotacijos. Naujų įmonių steigimas bus remiamas naudojant paregionio verslo paslaugų tinklus ir Užimtumo ir ūkio ministerijos (MEE) įmonių verslo planavimą, pritaikytą prie klientų poreikių. G. Kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančios išmokos Darbo ieškančiam asmeniui gali būti skiriamos išmokos kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms, patirtoms ieškant darbo arba dalyvaujant mokymuose, padengti ir perkraustymo išlaidoms, patiriamoms gavus darbą nutolusioje vietovėje, kompensuoti. 32. Čia nustatyti siūlomi veiksmai reiškia aktyvias darbo rinkos priemones pagal tinkamus finansuoti veiksmus, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje. Šie veiksmai nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių. 33. Suomija pateikė prašomą informaciją apie veiksmus, kurių susijusi įmonė privalo imtis pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis. Ji patvirtino, kad finansinė parama iš EGF nepakeis tokių veiksmų. Biudžeto sąmata 34. Numatomos bendros išlaidos EUR; iš jų išlaidos prie asmens reikmių pritaikytoms paslaugoms EUR ir išlaidos pasirengimo, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai EUR. 35. Bendra iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra EUR (60 % visų išlaidų). LT 10 LT

11 Veiksmai Numatomas dalyvių skaičius Numatomos išlaidos vienam dalyviui EUR Numatomos visos išlaidos EUR Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos (veiksmai pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies a ir c punktus) Konsultuojamojo ugdymo priemonės ir kitos parengiamosios priemonės , ,00 Užimtumo ir verslo paslaugos , ,00 Mokymas , ,00 Veiklos pradžios dotacijos , ,00 Verslumo konsultacijos ir paslaugos naujiems verslininkams , ,00 Tarpinė suma (a): prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo proc. dalis (81,69 %) Išmokos ir paskatos (veiksmai pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą) Darbo užmokesčio subsidijos , ,00 Kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančios išmokos , ,00 Tarpinė suma (b): prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo proc. dalis Veiksmai pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį (18,31 %) 1. Parengiamoji veikla ,00 2. Valdymas ,00 3. Informavimas ir viešinimas ,00 4. Kontrolė ir ataskaitų teikimas 5 000,00 Tarpinė suma (c): visų išlaidų procentinė dalis ,00 4,69 % Visos išlaidos (a + b + c): EGF parama (60 % visų išlaidų) LT 11 LT

12 36. Išlaidos veiksmams, kurie šioje lentelėje nurodyti kaip EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyti veiksmai, neviršija 35 % visų išlaidų, susijusių su suderintu prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketu. Suomija patvirtino, jog šie veiksmai taikomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvautų ieškant darbo ar mokymuose. 37. Suomija patvirtino, kad investicijų, skirtų pradedantiems savarankišką veiklą ar verslą asmenims ir darbuotojams, perimantiems įmonę, sąnaudos neviršys EUR vienam paramos gavėjui. Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis 38. Suomija tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas 2014 m. rugpjūčio 1 d. Todėl šių veiksmų išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti EGF lėšomis nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. 39. Suomija pradėjo patirti administracines išlaidas, susijusias su EGF įgyvendinimu, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Todėl parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EGF finansinės paramos lėšomis nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. Iš nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamų veiksmų papildomumas 40. Nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo dalis daugiausia bus skiriama pagal Užimtumo ir ekonomikos ministerijos administracinio padalinio valstybinių užimtumo tarnybų biudžeto eilutę. Kai kurios paslaugos taip pat bus finansuojamos kaip ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų (ELY centrų) bei TE tarnybų veiklos išlaidos. Techninės paramos užduotys bus finansuojamos kaip Užimtumo ir ekonomikos ministerijos bei ELY centrų veiklos išlaidos. 41. Suomija patvirtino, kad pirmiau aprašytoms priemonėms, kurioms skiriama finansinė parama iš EGF, nebus skiriama finansinė parama pagal kitas Sąjungos finansines priemones. Tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ar regiono valdžios institucijomis 42. Suomija nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su socialiniais ir regioniniais partneriais. ELY centras bei Šiaurės Pohjanmos TE tarnyba surengė renginį (2014 m. spalio 1 d.), kuriuo siekta suplanuoti priemones, įtrauktas į EGF projektus. Šiame renginyje buvo pakviesti dalyvauti projekto įgyvendinimo organizacijų partneriai (Bussiness Oulu, Oulu miestas, Oulu universitetas, Yritystakomo (verslo inkubatorius), Šiaurės Pohjanmos Prekybos ir verslininkų rūmai) ir tikslinės grupės atstovai. 43. Užimtumo ir ekonomikos ministerija įsteigė grupę, kuri sprendžia darbuotojų atleidimo kompiuterių programavimo sektoriuje problemas ir dalyvavo rengiant EGF paraišką. Šią grupę sudaro ELY centrų ir TE tarnybų atitinkamuose regionuose, Bussiness Oulu ir socialinių partnerių atstovai. Valdymo ir kontrolės sistemos 44. Paraiškoje pateiktas valdymo ir kontrolės sistemos aprašas, kuriame nurodyta susijusių įstaigų atsakomybė. Suomija pranešė Komisijai, kad finansinę paramą administruos Užimtumo ir ekonomikos ministerija, kuri taip pat administruoja Europos socialinio fondo (ESF) teikiamas lėšas. Ši ministerija taip pat veikia kaip LT 12 LT

13 tvirtinančioji institucija. Už šias dvi funkcijas atsakingų departamentų pareigos ir atskaitingumo santykiai griežtai atskirti. EGF valdymo funkcija buvo priskirta Užimtumo ir verslumo departamentui, o ESF atveju šią funkciją atlieka Regionų departamentas. Abiejų fondų tvirtinimo funkcija priskirta Žmogiškųjų išteklių ir administracijos padaliniui. Ministerija parengė instrukciją, kurioje išsamiai išdėstytos procedūros, kurių reikia laikytis. 45. Nepriklausomas vidaus audito padalinys yra atsakingas už auditą, jis veikia tiesiogiai vadovaujant šios ministerijos Nuolatiniam sekretoriui. Vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų funkcijos taip pat apima su stebėsena ir auditu susijusias funkcijas. Susijusios valstybės narės įsipareigojimai 46. Suomija pateikė visas būtinas garantijas, kad: bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant; buvo laikytasi nacionaliniuose ir ES teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu susijusių reikalavimų; darbuotojus atleidusios įmonės, tęsusios veiklą po atleidimo, patenkino visus teisinius reikalavimus, susijusius su atleidimais, ir tinkamai parėmė tuos darbuotojus; siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones ir bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo; siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; finansinė parama iš EGF atitiks procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles. POVEIKIS BIUDŽETUI Biudžeto pasiūlymas 47. EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma m. daugiametė finansinė programa 11, 12 straipsnyje. 48. Išnagrinėjusi paraišką pagal taikytinas EGF reglamento 13 straipsnio 1 dalies sąlygas ir atsižvelgusi į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatytas išlaidas, Komisija siūlo mobilizuoti iš EGF EUR sumą, atitinkančią 60 % siūlomų veiksmų bendrų išlaidų, kad būtų suteikta finansinė parama pagal pateiktą paraišką. 49. Siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas bendrai priims Europos Parlamentas ir Taryba, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo punkte OL L 347, , p OL C 373, , p. 1. LT 13 LT

14 Susiję teisės aktai 50. Komisija, pateikdama šį pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas, Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat pateikia pasiūlymą pervesti EUR sumą į atitinkamą biudžeto eilutę. 51. Kartu su šiuo pasiūlymu dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas Komisija priima sprendimą dėl finansinės paramos kaip įgyvendinimo aktą, kuris įsigalioja tą dieną, kai Europos Parlamentas ir Taryba priima siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas. LT 14 LT

15 Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška EGF/2015/005 FI/Computer Programming ) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ( m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/ , ypač į jo 15 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 14, ypač į jo 13 punktą, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, kadangi: (1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau EGF) tikslas teikti paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, nutraukusiems darbo veiklą dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl tebesitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką; (2) EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/ straipsnyje; (3) 2015 m. birželio 12 d. Suomija pateikė paraišką EGF/2015/005 FI/Computer programming dėl finansinės paramos iš EGF atleidus darbuotojus ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 62 skyriui (kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla) NUTS 16 2 lygmens Suomijos regionuose Länsi- Suomi (FI19), Helsinki-Uusimaa (FI1B), Etelä-Suomi (FI1C) ir Pohjois- ja Itä-Suomi (FI1D). Paraiška buvo papildyta papildoma informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/ straipsnio 3 dalį. Ta paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1309/ straipsnyje; (4) todėl iš EGF turėtų būti mobilizuota EUR suma finansinei paramai pagal Suomijos pateiktą paraišką suteikti; OL L 347, , p OL C 373, , p. 1. Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, , p. 884) m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, , p. 34). LT 15 LT

16 (5) siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą. 2 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Jis taikomas nuo [the date of its adoption] 17. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Pirmininkas Tarybos vardu Pirmininkas 17 Date to be inserted by the Parliament before the publication in OJ. LT 16 LT