PIRMO ETAPO TYRIMU REZULTATU APŽVALGA

Transkriptas

1 PROJEKTO LIETUVOS ORO KOKYBöS MONITORINGO SISTEMOS MODERNIZAVIMAS NAUDOJANT DIFUZINIUS ömiklius PIRMO ETAPO (..3..) TYRIMŲ REZULTATŲ APŽVALGA Sutartis Nr. 4F Projekto ekspert dr. Dalia Jasinevičien VILNIUS,

2 . ĮVADAS Europos Sąjungos (ES) teis s aktai bei Valstybin aplinkos monitoringo programa (VAMP) 5- metams, patvirtinta LR Vyriausyb s 5 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 3 (Žin., 5, Nr. 9-68, Žin., 8, Nr ) įpareigoja optimizuoti esamų monitoringo stočių tinklą, kad pilnai įvertinti oro taršos būklę aglomeracijose (Vilniaus ir Kauno) bei zonoje (likusioje Lietuvos dalyje). Zonos ir aglomeracijos, patvirtintos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 8 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr.D-574/V- 56 (Žin.,, Nr.-384; 8, Nr ). Aplinkos oro kokyb s tyrimai difuziniais mikliais yra vienas iš būdų įvertinti oro kokybę tose teritorijose kur neatliekami nuolatiniai matavimai. Vadovaujantis aplinkos ministro m. gruodžio d. įsakymo D l aplinkos oro kokyb s vertinimo nuostatomis, orientacinius (indikatorinius) oro kokyb s tyrimus galima atlikti vykdant matavimus, tolygiai juos paskirsčius per metus taip, kad matavimų trukm sudarytų ne mažiau 4% metų laiko. Tam tikslui tinka pasyviųjų sorbentų panaudojimas ypač, kai reikia įvertinti integruotą teršalo koncentracijos lygį per ilgesnį laiko periodą. Gauti rezultatai leidžia detaliau įvertinti užterštumo lygį aglomeracijų ir zonos vietov se, kuriose neatliekami nuolatiniai automatiniai oro taršos matavimai bei parinkti tolesnius tyrimo metodus. Teritorijose, kur užterštumo lygis yra aukščiau viršutin s vertinimo ribos, yra privalomi nuolatiniai oro kokyb s tyrimai, o kur užterštumo lygis yra žemiau žemutin s vertinimo ribos, gali būti naudojamas vien tik modeliavimas arba indikatoriniai matavimai. Kai nustatytas didžiausias oro užterštumo lygis yra tarp viršutin s ir žemutin s vertinimo ribų, vertinant oro kokybę, matavimai yra būtini, tačiau jų gali būti mažiau, o matavimų duomenis galima papildyti informacija iš kitų šaltinių. Vykdant aplinkos oro kokyb s tyrimus pasyviaisiais sorbentais, buvo laikomasi Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintais dokumentais:. Lietuvos standartas LST EN 358- Aplinkos oro kokyb. Difuziniai mikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. dalis. Bendrieji reikalavimai.. Lietuvos standartas LST EN 358- Aplinkos oro kokyb. Difuziniai mikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. dalis. Specialieji reikalavimai ir bandymo metodai.

3 3. Lietuvos standartas LST EN Aplinkos oro kokyb. Difuziniai mikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 3 dalis. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros vadovas. 4. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 8/5/EB D l aplinkos oro kokyb s ir švaresnio oro Europoje.. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tikslas Renovuoti ir modernizuoti valstybinę aplinkos oro monitoringo sistemą pagal ES direktyvų, JTO Tolimųjų pernašų konvencijos bei kitų teis s aktų reikalavimus. Uždaviniai. Įvertinti oro teršalų: azoto dioksido (NO ), sieros dioksido (SO ) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ): benzeno (C 6 H 6 ), tolueno, etilbenzeno ir orto-, meta-, para- ksileno vidutinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą Vilniaus ir Kauno aglomeracijose bei 58 gyvenviet se.. Įvertinti oro teršalų: azoto dioksido (NO ), sieros dioksido (SO ), lakiųjų organinių junginių (LOJ): benzeno (C 6 H 6 ), tolueno, etilbenzeno ir orto-, meta-, para- ksileno ir ozono (O 3 ) vidutinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą 4 zonos teritorijoje esančių taškų, naudojantis EMEP tinkleliu 5 km x 5 km. 3. Įvertinti oro teršalų: azoto dioksido (NO ), sieros dioksido (SO ) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ): benzeno (C 6 H 6 ), tolueno, etilbenzeno ir orto-, meta-, para- ksileno, vidutinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą aplink AB Lietuvos elektrin. 4. Įvertinti amoniako (NH 3 ) vidutinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą prie 4 skirtingo tipo kiaulininkyst s ūkių. 5. Pagal gautus matavimų rezultatus geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu parengti matuotų teršalų sklaidos žem lapius, įvertinti esamo oro kokyb s matavimo stočių tinklo bei Lietuvos teritorijos paskirstymo į zoną ir aglomeracijas atitikimą ES direktyvų reikalavimams. 3

4 3. PIRMO ETAPO (..3..3) TYRIMŲ REZULTATŲ APŽVALGA I Etapas. Ruduo METEOROLOGINöS SĄLYGOS Didesnę lapkričio m nesio dalį vyravo neįprastai šilti šiam metų laikui orai. Aukščiausia oro temperatūra užregistruota m nesio viduryje ( 5 C) ir daug kur viršijo iki šiol buvusius aukščiausios temperatūros rekordus. Nuo lapkričio 6 d. orai atšalo, paros vidutin oro temperatūra nukrito žemiau nulio. Žemiausia oro temperatūra m nesio pabaigoje daugelyje rajonų nukrito iki C, Kybartuose iki -6 C, Rokiškyje ir Zarasuose iki -7 C. M nesio vidutin oro temperatūra buvo,3 4,4 C (daugelyje rajonų,5 aukštesn nei vidutin daugiamet, pajūryje artima jai). Didesn je šalies teritorijoje per m nesį kritulių iškrito 5 7 mm, Žemaitijoje ir kraštiniuose šiauriniuose rajonuose 7 5 mm. Toks kritulių kiekis daug kur buvo artimas normai, vietomis ją viršijo,5 karto. Lapkričio 5 6 dienomis susidar sniego danga. Per m nesį pietiniuose ir rytiniuose rajonuose Saul spind jo val., vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose 33 val. ( val. trumpiau nei norma). lentel. Vidutin s meteorologinių parametrų charakteristikos m. lapkričio 3 d. lapkričio 7 d. T, C V greitis V kryptis Debesuotumas Dr gnis Vilnius Kaunas Klaip da Panev žys Šiauliai Utena Telšiai Ukmerg Šilut Palanga Biržai Raseiniai Var na Kybartai Lazdijai Laukuva Nida Dotnuva Trakų Vok Dūkštas

5 lentel. Vidutin s meteorologinių parametrų charakteristikos m. lapkričio 7 d. gruodžio d. T, C V greitis V kryptis Debesuotumas Dr gnis Vilnius Kaunas Klaip da Panev žys Šiauliai Utena Telšiai Ukmerg Šilut Palanga Biržai Raseiniai Var na Kybartai Lazdijai Laukuva Nida Dotnuva Trakų Vok Dūkštas VERTINIMO KRITERIJAI Siekiant įvertinti azoto dioksido (NO ), sieros dioksido (SO ) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ): benzeno (C 6 H 6 ), tolueno, etilbenzeno ir orto-, meta-, para- ksileno koncentracijų erdvinį pasiskirstymą Vilniaus ir Kauno aglomeracijose bei zonos vietovių (likusios šalies teritorijos be Vilniaus ir Kauno miestų) ore, naudoti difuziniai mikliai. Difuziniai mikliai buvo išd styti skirtingose miestų vietose: prie gatvių arba sankryžų, gyvenamuosiuose mikrorajonuose, santykinai švariose (fonin se) miesto zonose, stacionarių oro kokyb s tyrimų stočių aplinkoje, taip pat priemiestyje arba užmiestyje. Tirtų oro priemaišų vertinimas atliktas lyginant gautus tyrimų rezultatus su normomis, nustatytomis pagal ES direktyvų reikalavimus (3 lentel ). Difuzinių miklių metodas leidžia vertinti ilgesnio periodo vidutines koncentracijas, tai azoto dioksido ir benzeno tyrimų rezultatai lyginami su m. galiojančiomis sveikatos apsaugai metin mis ribin mis vert mis. ES direktyvoje D l aplinkos oro kokyb s ir švaresnio oro Europoje sieros dioksido kiekiui aplinkos ore sveikatos apsaugai pateikiama 4 valandų ribin vert (5 ( ), augmenijos apsaugai metin ribin vert ( ). Lakiesiems organiniams junginiams - toluenui C 6 H 5 CH 3 ; etilbenzenui; (para-; meta-; orto-) ksilenui C 6 H 4 (CH 3 ) n ra nustatytų ribinių verčių. Tačiau benzenas yra indikatorius kitiems 5

6 organiniams junginiams; jeigu benzeno koncentracija neviršija nustatytų normų, tai reiškia, kad kitų organinių junginių koncentracijos neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai. 3 lentel. Aplinkos oro užterštumo metin s vertinimo normos ( ) pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 8/5/EB D l aplinkos oro kokyb s ir švaresnio oro Europoje. Vertinimo normos SO NO C 6 H 6 (augmenijos apsaugai) Ribin vert (RV) 4 5 Viršutin vertinimo riba (VVR) Žemutin vertinimo riba (ŽVR)

7 3.3 APLINKOS ORO KOKYBöS TYRIMAI DIFUZINIAIS ömikliais VILNIAUS IR KAUNO AGLOMERACIJOSE 3.3. VILNIAUS AGLOMERACIJA Sieros dioksidas Sieros dioksido (SO ) koncentracijos įvertinimui Vilniaus mieste buvo eksponuota 7 SO difuzinių miklių. Per pirmąjį tyrimų etapą (..3..) sieros dioksido koncentracija Vilniaus mieste kito nuo,4 iki,6 ir neviršijo ribin s vert s (3 lentel ), bei yra mažesn už žemutinę vertinimo ribą. Mažiausios SO koncentracijos matuotos Lvovo g. ir Laisv s pr. Justiniškių g. sankryžoje,45, didžiausios teritorijose, apstatytose individualiais namais: Koklių g. (Dvarčionyse) ir Kviečių g. (Jeruzal je), atitinkamai,5 ir.8. Didesn SO koncentracija.8 nustatyta ir Vingio parke, vietov je laikomoje rekreacine zona. Nustatyta, kad didesn s SO koncentracijos Vilniaus mieste buvo per pirmąjį dviejų savaičių matavimų laikotarpį (..3-.7), o per antrąjį tyrimų laikotarpį (..7-.3) SO koncentracijos beveik visose tyrimų vietose svyravo nuo.4 iki.9 ir tik tyrimų taškuose Kviečių g. (Jeruzal je) ir Vingio parke matuotos didesn s koncentracijos, atitinkamai.5 ir.4 ( pav.). VILNIUS, SO vidutin Lvovo g. Šnipišk s Laisv s pr.- Justiniškių g. Karališkių g. Tarand Architektų g. Lazdynai Laisv s pr. Architektų g. Kęstučio - S lių g. Gariūnų g. ties turgumi Karkl nų g. N. Vilnia Vokiečių g. Senamiestis Švitrigailos- Panerių Savanorių pr.-g.vilko g. Darbininkų g. Naujininkai Koklių g. Dvarčionys Kviečių g. Jeruzal Vingio Parkas pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių SO analiz s rezultatai Vilniaus mieste. 7

8 Azoto dioksidas Azoto dioksido (NO ) koncentracijos įvertinimui Vilniaus mieste buvo eksponuojama 4 difuzinių miklių. Per pirmąjį tyrimų etapą (..3..) azoto dioksido koncentracija Vilniaus mieste kito nuo 9,3 iki 6,5. Tyrimai parod, kad 7 tyrimo vietose prie intensyvaus eismo gatvių sankryžose NO koncentracijos viršijo ribinę vertę. Didžiausios NO koncentracijos Vilniaus miesto aplinkos ore nustatytos prie geležinkelio stoties, Švitrigailos Panerių g., Žirnių g. Naujininkuose, Laisv s pr. Architektų g., Laisv s pr. Justiniškių g., Ukmerg s G. Vilko ir Pam nkalnio V. Kudirkos gatvių sankryžų. Vidutin tyrimų laikotarpio NO koncentracija min tų gatvių aplinkoje (sankryžose) atitinkamai yra 37.6, 38., 45.3, 4., 45.4, 5.4 ir 54.4 ( pav.). Esant šiose gatv se intensyviam transporto eismui, NO taršos lygis čia daugiausiai priklaus nuo transporto intensyvumo. Oro tarša prie šių gatvių ypač padid ja taip vadinamomis piko valandomis, kai susidaro transporto grūstys. Tik 4 tyrimo vietų NO koncentracijos buvo mažesn s už žemutinę vertinimo ribą. VILNIUS, NO Vidutin Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba Durpių - Kalno g. Žaliųjų ež. g. Karališkių g. Tarand Karkl nų g. N. Vilnia Koklių g. Dvarčionys Žibuoklių g. Markučiai Vingio Parkas Pajautos g. Pilait Valakampių pliažas Kviečių g. Jeruzal Savanorių -Vilkp d s Savanorių pr.-g.vilko Justiniškių g. Justinišk s Darbininkų g. Naujininkai Stanevičiaus g. Fabijonišk s Žirmūnų g. Žirmūnai Architektų g.lazdynai Klinikų g. Antakalnis Šventaragio g. Senamiestis R. Jankausko g. Oslo -Erfurto g. Lazdynai Vokiečių g. Senamiestis Kęstučio g. S lių g. Lvovo g. Šnipišk s Kareivių g. Žirmūnai Gelvonų g. Šeškin Gariūnų g. ties turgumi Ukmerg s -Žadeikos Stotis Švitrigailos-Panerių Laisv s pr. Architektų g. Žirnių g. Naujininkai Laisv s pr.- Justiniškių g. Ukmerg s-g. Vilko Pam nkalnio - Kudirkos pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių NO analiz s rezultatai Vilniaus mieste. 8

9 Benzenas Vilniaus mieste difuziniais mikliais benzenas buvo matuojamas 5 vietų. Nuo m. benzenui taikoma aplinkos oro užterštumo norma yra 5. Per pirmąjį tyrimų etapą (..3..) benzeno koncentracija Vilniaus mieste neviršijo ribin s vert s, tačiau 6 tyrimų vietose (Švitrigailos Panerių g., Savanorių pr. Vilkp d s g., Pajautos g., Žirnių g., Ukmerg s G.Vilko g. ir Pam nkalnio Kudirkos g.), esančiose prie pagrindinių taršos šaltinių (intensyvaus eismo gatvių sankryžų), rasta, kad benzeno koncentracija siek arba viršijo nustatytą žemutinę vertinimo ribą. (3 pav.). Tyrimų duomenys rodo, kad..3.. benzeno koncentracija Vilniaus mieste kito nuo, iki,7. VILNIUS, C 6 H Vidutin Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba Stanevičiaus g. Fabijonišk s Justiniškių g. Justinišk s Durpių g.- Kalno g. Žirmūnų g. Žirmūnai Oslo -Erfurto g. Lazdynai Valakampių pliažas Gelvonų g. Šeškin Vokiečių g. Senamiestis Karkl nų g. N. Vilnia Švitrigailos-Panerių Savanorių pr.-vilkp d s g. Pajautos g. Pilait Žirnių g. Naujininkai Ukmerg s-g.vilko Pam nkalnio - Kudirkos 3 pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių benzeno analiz s rezultatai Vilniaus mieste KAUNO AGLOMERACIJA Sieros dioksidas Sieros dioksido koncentracija Kauno mieste tirta 5 vietų. Per pirmąjį tyrimų etapą (..3..) sieros dioksido koncentracijos Kauno mieste nesiek nustatytų vertinimo normų. Duomenys, gauti per pirmąjį ir antrąjį dviejų savaičių tyrimų laikotarpius rodo, kad didesn s SO koncentracijos Kauno mieste, kaip ir Vilniuje, matuotos per pirmąjį matavimų laikotarpį (..3-.7). Šio laikotarpio didžiausia 9

10 SO koncentracija nustatyta Jogailos gatv je ir siek 6.5, kitose tyrimo vietose šio teršalo koncentracija svyravo nuo. iki.3 (4 pav.). Per antrąjį tyrimų laikotarpį (..7-.) didžiausia SO koncentracija 5.8 išmatuota prie IX Forto ir Kuršių gatvių sankryžos, kitose tyrimų vietose SO koncentracija kito nuo.6 iki.. KAUNAS, SO vdutin Jonavos g. prie Neries IX Forto g.-kuršių g. Prie A kelio (Islandijos plentas) Romainių -Medekšin s g. IX Forto g. Mos džio g. Šiaur s pr. - Savanorių pr. Gintaro g. prie Nemuno Draugyst s- Elektr nų g. Kybartų g., Marvel s g., Marvel je Vytauto pr. M.K. Čiurlionio g. prie gelež. stoties R. Kalantos M. Gimbutien s g. prie transp.žiedo Europos pr., Barkūnų g. Saul grąžų g. Vaidilos - Gailut s g. Pažaislio vienuolynas T. Masiulio g. Dubravų -Vaišvydo g. 4 pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių SO analiz s rezultatai Kauno mieste. Azoto dioksidas Azoto dioksido (NO ) koncentracija difuziniais mikliais Kaune buvo tiriama 35 vietose. Per pirmąjį tyrimų etapą (..3..) azoto dioksido koncentracija kito nuo 9.8 iki 4,6. Didžiausios koncentracijos, viršijusios ribinę vertę, nustatytos tyrimų vietose, pasižyminčiose intensyviais transporto srautais, t.y prie Vytauto pr. M.K. Čiurlionio gatv s sankryžos prie geležinkelio stoties ir prie A kelio ties Kleboniškio mišku ir automobilių stov jimo aikštele ir siek atitinkamai 4.6 ir 4. (5 pav.). Mažiausios azoto dioksido koncentracijos išmatuotos vietose, esančiose toli nuo intensyvaus transporto srautų. Šešiose vietose vidutin s šio tyrimų etapo azoto dioksido koncentracijos buvo tarp žemutin s ir apatin s vertinimo ribų..

11 KAUNAS, NO Vidutin Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba Balčkalnio g. aikštel je Gintaro g. prie Nemuno Vaidilos g. Gailut s g. Dubravų g. Vaišvydo g. Ramučiai, Liepų g. (Jonavos plentas) Julijanavos g. Ylišk se Žvaigždžių g. Planetų g. Dariaus ir Gir no g. Europos pr., Barkūnų g. Saul grąžų g. Tarp Draugyst s g. Elektr nų g. tarp įmonių teritorijų Romainių g. Medekšin s g. Tarp Partizanų g. ir A kelio Ateities plentas prie įmonių Netoli Kulautuvos g. prie Nemuno Vok s g. prie 6 vid. mokyklos stadiono Kybartų g., Marvel s g., Marvel je IX Forto g. Mos džio g. Jiesios pl. Vaidoto g. Ukmerg s g. Panerių g. Skaudvil s g. Neris Pažaislio vienuolynas T. Masiulio g. R. Kalantos M. Gimbutien s g. prie transporto žiedo Šilainių plentas-vakarinis lankstas ant viaduko Savanorių pr., Tvirtov s al., Taikos pr. Vandžiogalos g. Vyt nų g. Sarg nuose K. Baršausko g. Popieriaus g. Panerių g. Linkuvos g. link parkelio Prie A kelio, šalia Ateities pl. Skuodo g. Juozapavičiaus g. Siūlų g. Šančiuose K dainių g. Tilž s g. Vilijampol je Jonavos g. prie Neries S.Daukanto g. link p sčiųjų tilto į Nemuno salą Šiaur s pr. Savanorių pr. IX Forto g.-kuršių g. prie prekybos centro Prie A kelio (Islandijos plentas), ties Kleboniškio Vytauto pr. M.K. Čiurlionio g. prie geležinkelio stoties 5 pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių NO analiz s rezultatai Kauno mieste. Benzenas Kauno mieste pasyviais sorbentais benzenas buvo matuojamas 5 vietų. Per pirmąjį tyrimų etapą (..3..) benzeno koncentracija Kauno mieste neviršijo ribin s vert s ir kito nuo. iki 3. (6 pav.). Per pirmąsias dvi tyrimų savaites benzeno koncentracija žemutinę vertinimo ribą siek prie K dainių Tilž s ir Vandžiogalos Vyt nų gatvių sankryžų (. ). Per antrą tyrimų periodą benzeno koncentracijos matuotos didesn s nei per pirmąjį ir beveik visuose tyrimų taškuose buvo labai arti arba ir viršijo žemutinę vertinimo ribą.

12 KAUNAS, C 6 H Vidutin Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba Tarp Partizanų g. ir A kelio Vok s g. prie 6 vid. mokyklos stadiono Šilainių plentas-vakarinis lankstas ant viaduko Ateities plentas (prie įmonių) Ukmerg s g. Vaidilos g. Gailut s g. Jiesios pl. Vaidoto g. Netoli Kulautuvos g. prie Nemuno Žvaigždžių g. Planetų g. Dariaus ir Gir no g. S.Daukanto g. link p sčiųjų tilto į Nemuno salą R. Kalantos M. Gimbutien s g. prie transporto žiedo K. Baršausko - Popieriaus g. Ramučiai, Liepų g. (Jonavos plentas) K dainių g. Tilž s g. Vilijampol je Vandžiogalos - Vyt nų g. Sarg nuose 6 pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių benzeno analiz s rezultatai Kauno mieste. 3.4 APLINKOS ORO KOKYBöS TYRIMAI DIFUZINIAIS ömikliais KITUOSE LIETUVOS MIESTUOSE (ZONOJE) Sieros dioksidas Sieros dioksido koncentracija didžiuosiuose Lietuvos miestuose Klaip doje, Panev žyje, Šiauliuose matuota 8 vietose, Alytuje ir Marijampol je 4, o likusiuose 53 Lietuvos miestuose SO koncentracija buvo tiriama 3 vietose. Tam, kad rezultatai kuo objektyviau reprezentuotų transporto, pramon s įtaką, apibūdintų užterštumo lygį gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir miestų centruose dažnai ir gausiai žmonių lankomose vietose arba miestų fonin se vietose, tyrimai buvo atliekami skirtingose miestų dalyse. Pirmo tyrimų etapo rezultatai rodo, kad sieros dioksido koncentracijos Lietuvos miestų aplinkos ore yra nedidel s ir neviršija nustatytų normų. Per pirmą tyrimų etapą sieros dioksido koncentracijos svyravimai aplinkos ore buvo nedideli, pvz. Klaip doje, Panev žyje ir Šiauliuose SO koncentracijos kito atitinkamai nuo.9 iki 5, nuo <.3 iki. ir nuo.6 iki 5.. Prie intensyvaus eismo gatvių, o taip pat ir gyvenamuosiuose mikrorajonuose šio teršalo koncentracija mažai skiriasi. Didžiausios vidutin s tiriamo laikotarpio sieros dioksido koncentracijos buvo išmatuotos Var noje prie Alytaus ir Pramon s gatvių sankryžos (8.45 ), Plung je Stoties g. priešais Plung s dvaro parką (6. ), Šilal je prie Vytauto ir Basanavičiaus gatvių sankryžos (4.95 ) (7 pav.). Tolimesni tyrimai parodys ar tai nebuvo atsitiktiniai atvejai.

13 KLAIPöDA, SO Vidutin.5.5 Minijos - Naikup s g. Liepojos - P. Lideikio g. Statybininkų - Šilut s pl. Molo g. H. Manto - S. Daukanto g. Kretingos g. Sportininkų - Stadiono g. Tiltų - Turgaus g. 6 PANEVöŽYS, SO Vidutin Pušaloto - Ragin nų g. Medžiotojų g. Molainiuose Paplent s - Didžioji g. Staniūnuose Vaivad lių - L vens g. prie Vaivadų Pušyno - Bijūnų g. Rožyno mikrorajonas Vilniaus- J.Basanavičiaus g. G lių - Dembavos g. Dembavoje Spartuolių - Pusaloto g..5 ŠIAULIAI, SO Vidutin.5.5 K. Donelaičio g. Šil nų g. Žeimių g. Rasos g. Aušros g. Vaidoto g. Merkin s g. Miško g. prie Vijol s up s Lyros g. Dainų g. Salduv s parkas Talšos ež. paplūdimys Šauk nų g. Alksnių g. Pročiūnų g P. Motiekaičio g. Pramon s g. Metalistų g. 3

14 SO ALYTUS MARIJAMPOLö MAŽEIKIAI JONAVA UTENA KöDAINIAI TELŠIAI TAURAGö VISAGINAS UKMERGö PLUNGö KRETINGA ŠILUTö RADVILIŠKIS PALANGA DRUSKININKAI ROKIŠKIS GARGŽDAI BIRŽAI KURŠöNAI ELEKTRöNAI JURBARKAS GARLIAVA VILKAVIŠKIS RASEINIAI3 LENTVARIS ANYKŠČIAI 9 SO 3 Žemutin vertinimo riba GRIGIŠKöS PRIENAI JONIŠKIS KELMö VARöNA KAIŠIADORYS PASVALYS KUPIŠKIS ZARASAI SKUODAS KAZLŲ RŪDA ŠIRVINTOS MOLöTAI ŠALČININKAI ŠAKIAI ŠVENČIONöLIAI PABRADö KYBARTAI3 IGNALINA ŠILALö PAKRUOJIS NEMENČINö ŠVENČIONYS TRAKAI VIEVIS KALVARIJA LAZDIJAI 7 pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių SO analiz s rezultatai Lietuvos miestuose (zonoje). Azoto dioksidas Azoto dioksido koncentracija didžiuosiuose Lietuvos miestuose Klaip doje, Panev žyje, Šiauliuose matuota vietų, Alytuje ir Marijampol je 4, o likusiuose 53 Lietuvos miestuose 3 vietose. Vertinant pirmo tyrimų etapo azoto dioksido koncentracijas didžiųjų Lietuvos miestų aplinkos ore stebima, kad Klaip doje 3 tyrimų taškuose prie intensyvaus eismo gatvių viršyta ribin vert, 4 tyrimų taškuose NO koncentracijos buvo tarp žemutin s ir apatin s vertinimo ribų. Panev žyje viename tyrimų taške prie intensyvaus eismo gatvių sankryžos nustatyta NO koncentracija tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų. Šiauliuose žmonių sveikatos apsaugai nustatytų vertinimo normų viršijimai išmatuoti trijose tyrimų vietose. Transporto įtaka azoto 4

15 dioksido koncentracijoms ženkli ir kituose Lietuvos miestuose. Ribin NO vert buvo viršyta Grigišk se (4.8 ) tyrimo taške, esančiame prie A kelio. A kelio įtaka ženkli NO koncentracijai ir tyrimo taške, esančiame Vievyje prie Kauno g. ir A kelio (3. ). Tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų matuotos NO koncentracijos Mažeikiuose (7. ), K dainiuose (8.4 ), Telšiuose (7.6 ), Taurag je (3.3 ). Azoto dioksido koncentracijos buvo labai arti žemutin s vertinimo ribos arba ji buvo pasiekta Jonavoje (5.3 ), Utenoje (4.6 ), Plung je (4.4 ), Kelm je (4.4 ) (8 pav.). KLAIPöDA, NO Vidutin Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba Sportininkų - Stadiono g. Liepų g. 4 Kretingos g. 4 Tiltų - Turgaus g. Smiltel s - I.Simonaityt s g. Liepojos - P.Lideikio g. Taikos pr. Statybininkų - Šilut s pl. H. Manto - S. Daukanto g. Baltijos pr. - Šilut s pl. Minijos - Naikup s g. PANEVöŽYS, NO G lių - Dembavos g. Dembavoje Medžiotojų g. Molainiuose Vaivad lių - L vens g. prie Vaivadų Dariaus ir Gir no g Vytauto - Aukštaičių g. Spartuolių - Pusaloto g. Pušyno -Bijūnų g. Rožyno mikrorajonas Elektros g. J. Janonio g. prie duonos kepyklos Pušaloto - Ragin nų g. Vilniaus -J. Basanavičiaus g Vidutin Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba 5

16 5 ŠIAULIAI, NO Vidutin Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba 4 3 Pročiūnų - P.Motiekaičio g. Miško g. prie Vijol s up s Salduv s parkas Talšos ež. paplūdimys Šauk nų - Alksnių g. V. Kudirkos - Margyt s g. Žeimių - Rasos - Aušros g. Vaidoto - Merkin s g. Pramon s - Metalistų g. Lyros -Dainų g. Aušros al. Tilž s g. Tilž s- Aukštabalio g. 5 4 NO Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba 3 ALYTUS MARIJAMPOLö MAŽEIKIAI JONAVA UTENA KöDAINIAI TELŠIAI TAURAGö VISAGINAS UKMERGö PLUNGö KRETINGA ŠILUTö RADVILIŠKIS PALANGA DRUSKININKAI ROKIŠKIS GARGŽDAI BIRŽAI KURŠöNAI ELEKTRöNAI JURBARKAS GARLIAVA VILKAVIŠKIS RASEINIAI3 LENTVARIS ANYKŠČIAI 5 4 NO 3 Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba 3 GRIGIŠKöS PRIENAI JONIŠKIS KELMö VARöNA KAIŠIADORYS PASVALYS KUPIŠKIS ZARASAI SKUODAS KAZLŲ RŪDA ŠIRVINTOS MOLöTAI ŠALČININKAI ŠAKIAI ŠVENČIONöLIAI PABRADö KYBARTAI3 IGNALINA ŠILALö PAKRUOJIS NEMENČINö ŠVENČIONYS TRAKAI VIEVIS KALVARIJA LAZDIJAI 8 pav. I-ojo etapo metu eksponuotų difuzinių miklių NO analiz s rezultatai Lietuvos miestuose (zonoje) 6

17 Benzenas Benzeno koncentracija didžiuosiuose zonos miestuose Klaip doje, Panev žyje, Šiauliuose matuota 8 vietose, Alytuje ir Marijampol je 4, o likusiuose 53 Lietuvos miestuose 3 vietose (9 pav.). Pirmo tyrimų etapo Klaip dos mieste vidutin benzeno koncentracija kito nuo..6. Šiek tiek didesn benzeno koncentracija, siekianti žemutinę vertinimo ribą, buvo nustatyta per antrą tyrimų periodą (..7-..) Molo g... Panev žyje per šį tyrimų etapą vidutin benzeno koncentracija buvo Didesn s benzeno koncentracijos, viršijusios žemutinę vertinimo ribą, matuotos per antrąjį matavimų periodą 4 matavimo taškuose. Rožyno mikrorajone (Pušyno Bijūnų g.) benzeno koncentracija (5. ) siek ribinę vertę. Šiaulių mieste per šį tyrimų periodą vidutin benzeno koncentracija buvo Per antrą tyrimų periodą Šiauliuose 5 tyrimų taškuose benzeno koncentracijos buvo matuotos tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų, o taške, esančiame Miško g. nustatyta benzeno koncentracija viršijanti viršutinę vertinimo ribą ir siek 3.8. Tyrimų duomenys rodo, kad tik 8 Lietuvos miestų benzeno koncentracijos nesiek žemutin s vertinimo ribos. Didžiausios benzeno koncentracijos matuotos Taurag je, Telšiuose, Plung je, Garliavoje prie intensyvaus eismo gatvių ir gyvenamuosiuose mikrorajonuose..5 KLAIPöDA, C 6 H Vidutin Žemutin vertinimo riba.5.5 Kretingos g. Tiltų - Turgaus g. Smiltel s - I.Simonaityt s g. Statybininkų - Šilut s pl. Taikos pr. Liepojos - P.Lideikio g. Sportininkų - Stadiono g. Molo g. 7

18 6 PANEVöŽYS, C 6 H Vidutin Ribin vert Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba Dariaus ir Gir no g Elektros g. J. Janonio g. prie duonos kepyklos Pušaloto - Ragin nų g. Vilniaus - J.Basanavičiaus g. Vytauto - Aukštaičių g. Paplent s - Didžioji g. Staniūnuose Pušyno - Bijūnų g. Rožyno mikrorajonas ŠIAULIAI, C 6 H Vidutin Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba Pročiūnų - P.Motiekaičio g. Žeimių -Rasos -Aušros g. Pramon s g. Metalistų g. Aušros al. Tilž s g. Tilž s- Aukštabalio g. K.Donelaičio - Šil nų g. Šauk nų - Alksnių g. Miško g. prie Vijol s up s 4 3 C 6 H Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba ALYTUS MARIJAMPOLö MAŽEIKIAI JONAVA UTENA KöDAINIAI TELŠIAI TAURAGö VISAGINAS UKMERGö PLUNGö KRETINGA ŠILUTö RADVILIŠKIS PALANGA DRUSKININKAI ROKIŠKIS GARGŽDAI BIRŽAI KURŠöNAI ELEKTRöNAI JURBARKAS GARLIAVA VILKAVIŠKIS RASEINIAI3 LENTVARIS ANYKŠČIAI 8

19 4 C 6 H Viršutin vertinimo riba Žemutin vertinimo riba 3 GRIGIŠKöS PRIENAI JONIŠKIS KELMö VARöNA KAIŠIADORYS PASVALYS KUPIŠKIS ZARASAI SKUODAS KAZLŲ RŪDA ŠIRVINTOS MOLöTAI ŠALČININKAI ŠAKIAI ŠVENČIONöLIAI PABRADö KYBARTAI3 IGNALINA ŠILALö PAKRUOJIS NEMENČINö ŠVENČIONYS TRAKAI VIEVIS KALVARIJA LAZDIJAI 9 pav. I-ojo etapo metu eksponuotų pasyvių sorbentų benzeno analiz s rezultatai Lietuvos miestuose (zonoje) 9

20 3.5 APLINKOS ORO KOKYBöS TYRIMAI DIFUZINIAIS ömikliais 4 ZONOS TERITORIJOJE ESANČIŲ TAŠKŲ, NAUDOJANTIS EMEP TINKLELIU 5 KM X 5 KM. 4 lentel. Difuzinių miklių eksponavimo vietos (EMEP tinklas) KODAS TYRIMŲ VIETA KAIMAS, SENIŪNIJA F Palanga, pietin dalis, miške už kopų Palangos m., Klaip dos apskr. F Neringa, į ŠV nuo Pervalkos Neringos m. Klaip dos apskr. F3 Narvydžių k., pasienyje prie Latvijos Skuodo sen., Skuodo r. Sav. F4 Baltmiškių k., į V nuo Aleksandravo Šateikių sen., Plung s r. Sav. F5 Tvaskučių k., į P nuo Šv kšnos Šv kšnos sav., Šilut s r. Sav. F6 Karceviškių k., Us nų sen., Šilut s r. Sav. F7 Buknaičių k., Reivyčių sen., Mažeikių r. Sav. F8 Ruiš nų k., Viešv nų sen., Telšių r. Sav. F9 Paežerio k., Upynos sen., Šilal s r. Sav. F Kalvelių k., Viešvil s sen., Jurbarko r. Sav. F Matlaukio k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. Sav. F Žvelgaičių k., į V nuo kaimo, link Latvijos Žagar s sen., Joniškio r. Sav. F3 Kuprių k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. Sav. F4 Varkalių k., Šiluvos sen., Raseinių r. Sav. F5 Jotijos k., (vienkiemiai) Plokščių sen., Šakių r. Sav. F6 Senkiškių k., Gižų sen., Vilkaviškio r. Sav. F7 Senųjų Alksn nų k., (vienkiemiai) Sangrūdos sen., Kalvarijos Sav. F8 Akmenių k., Kučiūnų sen., Lazdijų r. Sav. F9 Geručių k., Žeimelio sen., Pakruojo r. Sav. F Laipuškių k., Klovainių sen., Pakruojo r. Sav. F Užup s k., Surviliškio sen., K dainių r. Sav. F Pakalniškių k., vienkiemis Lapių sen., Kauno r. Sav. F3 Naravų k., Balbieriškio sen., Prienų r. Sav. F4 Kudr nų k., Merkin s sen., Var nos r. Sav. F5 Švendubr s k., į P nuo kaimo link Ratnyčios k. Viešiūnų sen., Druskininkų sav. F6 Nemun lio Radviliškio gyv., į V nuo gyvenviet s Nemun lio Radviliškio sen., Biržų r. Sav. F7 Palaimos k., Vabalninko sen., Biržų r. Sav. F8 Mickūniškių k., į PR nuo Traupio k. Traupio sen., Anykščių r. Sav. F9 Neveronių k., Gelvonų sen., Širvintų r. Sav. F3 Stanislaviškių k., Trakų sen., Trakų r. Sav. F3 Senkonių k., Vydenių sen., Var nos r. Sav. F3 Onuškio k., Juodup s sen., Rokiškio r. Sav. F33 Palūšnių k., į pietus nuo Rokiškio, prie kelio Kupiškis-Obeliai Rokiškio r. Sav. F34 Utenos miesto pietin je dalyje Utenos sen., Utenos r. Sav. F35 Sužionių k., Sužionių sen., Vilniaus r. Sav. F36 Mūrininkų k., prie kelio A3 Minsko kelio Rukainių sen., Vilniaus r. Sav. F37 Dievenišk s, į P link Baltarusijos nuo miestelio Dieveniškių en., Šalčininkų r. Sav. F38 Kumpuočių k., į ŠV nuo Turmanto Turmanto sen., Zarasų r. Sav. Rimš s miestelis. Į R nuo miestelio link F39 Baltarusijos Rimš s sen., Ignalinos r. Sav. F4 Ropišk s k., link sienos su Baltarusija Strūnaičio sen., Švenčionių r. Sav.

21 Sieros dioksidas Per pirmąjį tyrimų etapą (..3.) 4 zonos teritorijoje esančių taškų (EMEP tinklelis) sieros dioksido vertinimo normų ir kito nuo. iki 3. ( pav.). koncentracijos nesiek aplinkos oro užterštumo EMEP, SO vidutin 5 4 µg m -3 3 F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F3 F3 F3 F33 F34 F35 F36 F37 F38 F39 F4 Eksponavimo vietos pav. I-ojo etapo sieros dioksido tyrimų rezultatai EMEP tinklo taškuose. Azoto dioksidas Per pirmąjį tyrimų etapą (..3.) 4 zonos teritorijoje esančių taškų (EMEP tinklelis) azoto dioksido koncentracijos nesiek aplinkos oro užterštumo vertinimo normų ir kito nuo.5 iki.3 ( pav.). EMEP, NO vidutin 8 µg m F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F3 F3 F3 F33 F34 F35 F36 F37 F38 F39 F4 Eksponavimo vietos pav. I-ojo etapo azoto dioksido tyrimų rezultatai EMEP tinklo taškuose.

22 Benzenas Per pirmąjį tyrimų etapą (..3.) benzeno koncentracija 4 zonos teritorijoje esančių taškų (EMEP tinklelis) svyravo nuo.3 iki.5 ir neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytos ribin s vert s (3 lentel ). Tačiau per antrąjį tyrimų periodą (..7-..) dviejuose tyrimų taškuose (F4 ir F34) benzeno koncentracija viršijo nustatytą žemutinę vertinimo ribą ir buvo atitinkamai.5 ir.4. EMEP, C 6 H Vidutin Žemutin vertinimo riba 3.5 µg m F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F F F F3 F4 F5 F6 F7 F8 F9 F3 F3 F3 F33 F34 F35 F36 F37 F38 F39 F4 Eksponavimo vietos pav. I-ojo etapo benzeno tyrimų rezultatai EMEP tinklo taškuose. Ozonas (O 3 ) Ozonas yra antrinis teršalas, susidaro atmosferoje vykstančių fotocheminių reakcijų metu tarp ozono pirmtakų azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių veikiant saul s spinduliuotei. Susiklosčius nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, šiltuoju metų laiku gali pakilti ozono koncentracijų ore lygiai. Priežemio ozono susidarymo fotocheminių vyksmų intensyvumas priklauso nuo daugelio gamtinių bei antropogeninių veiksnių. Vidutin se platumose ozono koncentracijos sezonin je eigoje stebimas ankstyvas pavasarinis padid jimas, o didžiausias koncentracijos lygis būdingas vasaros metu. Šalia intensyvaus transporto eismo gatvių ozono koncentracija yra mažesn. Ozono koncentracijos tyrimai Lietuvos teritorijoje buvo atlikti -yje tyrimo vietų. Iš pirmojo etapo (3 pav.) pateikiamų duomenų galima teigti, kad ozono vidutin s koncentracijos svyravimai (I-ojo ir II-ojo periodų metu) aplinkos ore buvo reikšmingi (nuo,4 iki 54,7 ). Didžiausia vidutin ozono koncentracija (78,±7,5 ) gauta Palangos m. (F), Klaip dos apskrityje difuzinių miklių eksponavimo vietoje (F5, F6, F7). Mažiausia vidutin O 3 koncentracija (,4±7,5 ) gauta Balbieriškio sen.,

23 Prienų r. savivaldyb je (F3). Pažym tina, jog tokia itin maža ozono vidutin koncentracija šioje miklių eksponavimo vietoje buvo gauta abejų periodų metu. Tiriant erdvinį ozono vidutin s koncentracijos pasiskirstymą nustatyta, kad didesn s vert s gautos Lietuvos pietvakarių teritorijoje, t.y. Kauno, Vilkaviškio rajonuose ir Palangos mieste. Tačiau šioje teritorijoje buvo nustatytos ir mažos ozono koncentracijos. Veiksnių, lemiančių tokį koncentracijos pasiskirstymą, vertinimas bus atliktas galutin je ataskaitoje. 3 pav. I-ojo etapo ozono tyrimų rezultatai EMEP tinklo taškuose. 3.6 AZOTO DIOKSIDO, SIEROS DIOKSIDO, BENZENO KONCENTRACIJŲ TYRIMAI APLINK AB LIETUVOS ELEKTRINö Oro teršalų: azoto dioksido, sieros dioksido, benzeno koncentracijų lygiams nustatyti aplink AB LIETUVOS ELEKTRINö difuziniai mikliai buvo eksponuojami septyniuose taškuose: ) priešv jin je pus je iki 3 km Elektrin, ) pav jin je pus je iki 3 km Elektrin, 3) pav jin je pus je iki 5 km Elektrin 3, 4) pav jin je pus je iki 5 km Elektrin 33, 5) pav jin je pus je iki km Elektrin 4, 6) pav jin je pus je iki km Elektrin 44, 7) pav jin je pus je iki km Elektrin 444. Pirmo tyrimų etapo rezultatai rodo, kad azoto dioksido, sieros dioksido, benzeno koncentracijos aplink AB LIETUVOS ELEKTRINö yra santykinai nedidel s ir neviršija žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų (4 pav.). 3

24 SO periodas periodas vidutin Elektrine Elektrine Elektrine3 Elektrine33 Elektrine4 Elektrine44 µg m -3 Elektrine NO periodas periodas vidutin Elektrine Elektrine Elektrine3 Elektrine33 Elektrine4 Elektrine44 µg m -3 Elektrine444 C 6 H 6 periodas periodas vidutin µg m Elektrine Elektrine Elektrine3 Elektrine33 Elektrine4 Elektrine44 Elektrine444 4 pav. I-ojo etapo sieros dioksido, azoto dioksido, benzeno tyrimų aplink AB LIETUVOS ELEKTRINö rezultatai.. 4

25 3.7 AMONIAKO (NH 3 ) KONCENTRACIJŲ TYRIMAI APLINKOS ORE PRIE 4 SKIRTINGO TIPO KIAULININKYSTöS ŪKIŲ. Amoniako koncentracijos matavimai prie kiekvieno kiaulininkyst s ūkio buvo atliekami keturiose vietose, t.y. ) priešv jin je pus je 5 metrų nuo fermos centro (), ) pav jin je pus je 5 metrų nuo fermos centro (), 3) pav jin je pus je metrų nuo fermos centro (3), 4) pav jin je pus je metrų nuo fermos centro (4). Amoniako koncentracijoms aplinkos ore n ra nustatytų metinių vertinimo normų, tai gauti rezultatai lyginti su vidutine paros ribine verte (4. ), vadovaujantis Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribin mis aplinkos oro užterštumo vert mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 47/58 (Žin., Nr. -385; 7, Nr ). Gauti rezultatai rodo, kad tik prie UAB Saerimner Rupinskų kiaulidžių komplekso tyrimo taškuose, esančiuose pav jin je pus je 5 ir metrų nuo fermos buvo viršyta ribin amoniako vert. Čia per pirmąsias dvi tyrimų savaites nustatytos atitinkamai 6. ir 46. amoniako koncentracijos. Per antrąjį tyrimų periodą ribin s vert s viršijimas nustatytas taške, esančiame pav jin je pus je 5 metrų nuo fermos. Amoniako koncentracija šiame taške siek Prie kitų trijų kiaulininkyst s ūkių amoniako ribin s vert s viršijimų nebuvo nustatyta. Prie ŽŪB Vyčia kiaulininkyst s ūkio amoniako koncentracijos per tyrimo laikotarpį svyravo nuo. ik 6.. Reiktų patikslinti, ar šiuo metu ten auginamos kiaul s. µg m NH vidutin Ribin vert UAB Biržų bekonas, 344 kiaul s UAB Saerimner (Rupinskai, 4 kiaulių) ŽŪB Vyčia, kiaul s UAB Saerimner (Juseviciai, 9 kiaulių) 5 pav. I-ojo tyrimų etapo amoniako koncentracijų tyrimų rezultatai prie 4 skirtingo tipo kiaulininkyst s ūkių. 5

26 3.8 DIFUZINIŲ ömiklių IR NUOLATINIŲ MATAVIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS Tarpusavyje lyginame duomenis gautus pasyviais sorbentais su Oro kokyb s tyrimų stočių (OKTS) duomenimis, o taip pat su Integruoto monitoringo stočių duomenimis (IMS). Integruoto monitoringo stotyse SO koncentravimui naudojamas filtrų paketas ir SO koncentracija nustatoma jonų chromatografijos metodu. NO surinkimui naudojamai impregnuoti šarminiu natrio jodidu stiklo filtrai ir nustatomas spektrofotometriniu metodu. 5 lentel. Difuzinių miklių ir nuolatinių matavimų rezultatai (..3-.) SO, NO, C 6 H 6, Tyrimų vieta OKTS5..3 Aukštaitijos IMS OKTS5..3 Dzūkijos IMS OKTS5..3 Žemaitijos IMS OKTS..3 Vilnius_Lazdynai OKTS3..3 Vilnius_Žirmūnai OKTS..3 Panev žys_centras OKTS..3 Šiauliai OKTS33..3 Klaip da_šilut s.7 plentas..7. OKTS4..3 Kaunas_Petrašiūnai OKTS4..3 Jonava OKTS45..3 Kaunas_Noreikišk s Difuziniai mikiai OKTS Difuziniai mikiai OKTS < Difuziniai mikiai OKTS <

27 Tyrimų rezultatai pateikti 5 lentel je ir 6 paveiksle rodo ženklius skirtumus tarp SO koncentracijų išmatuotų OKTS ir difuziniais mikliais. Skirtumai tarp NO koncentracijų yra mažesni. Gana geras sutapimas gautas tarp IMS ir difuzinių miklių duomenų: OKTS5 azoto dioksido koncentracijos per pirmą ir antrą tyrimų periodą gautos atitinkamai % ir % didesn s nei difuzinių miklių koncentracijos, OKTS % ir %, OKTS 6% ir %, OKTS33 % ir 3% ir OKTS45 % ir 9 % mažesn s koncentracijos nei difuzinių miklių. NO difuziniai mikliai OKTS duomenys µg m OKTS5 OKTS53 OKTS OKTS3 OKTS OKTS OKTS33 OKTS4 OKTS4 OKTS45 OKTS5 OKTS53 OKTS OKTS3 OKTS OKTS OKTS33 OKTS4 OKTS4 OKTS45 periodas periodas 6 pav. I-ojo tyrimų etapo difuzinių miklių ir nuolatinių matavimų OKTS rezultatai. 7

28 4. IŠVADOS. Vilniaus aglomeracijoje sieros dioksido koncentracijos aplinkos ore per pirmąjį tyrimų etapą neviršijo šiam teršalui nustatytos ribin s vert s. Vidutin s rudens sezono sieros dioksido koncentracijos kito nuo.45 iki.8. Azoto dioksido vidutin s koncentracijos penkiose tyrimų vietose viršijo ribinę vertę, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, ir kito nuo 4. iki 54.4, o aštuoniose tyrimų vietose buvo tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų ir svyravo nuo 7.6 iki 3.4. Vidutin s benzeno koncentracijos neviršijo ribin s vert s, tačiau 4 tyrimų vietose, esančiose prie pagrindinių taršos šaltinių (intensyvaus eismo gatvių sankryžų), siek arba viršijo nustatytą žemutinę vertinimo ribą ir kito nuo. iki.4.. Kauno aglomeracijoje sieros dioksido koncentracijos aplinkos ore per pirmąjį tyrimų etapą nesiek nustatytos ribin s vert s. Vidutin s rudens sezono sieros dioksido koncentracijos kito nuo. iki 3.7. Azoto dioksido vidutin s koncentracijos ribinę vertę viršijo vienoje tyrimų vietoje ir siek 4.4, septyniose oro kokyb s tyrimų vietose nustatyta tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų. Vidutin benzeno koncentracija neviršijo ribin s vert s, tačiau keturiose tyrimo vietose siek ir viršijo žemutinę vertinimo ribą ir kito nuo. iki Zonos teritorijoje sieros dioksido vidutin s pirmo tyrimų etapo koncentracijos nesiek ribin s vert s. Vertinant pirmo ir antro tyrimų periodų duomenis, išsiskyr tyrimų vietos: Var na3 per pirmą tyrimo periodą matuota 5., o per antrą.8, Plung 3 per pirmą tyrimo periodą matuota <.3, o per antrą 6. ir N.Akmen atitinkamai.3 ir 9.. Vidutin s azoto dioksido koncentracijos per pirmąjį tyrimų laikotarpį Klaip doje ribinę vertę viršijo dviejose vietose (4.5 ir 4.8, vienoje vietoje vidutin koncentracija (38.4 ) nustatyta virš viršutin s vertinimo vert s, o trijose tyrimų vietose svyravo tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų ir kito nuo 6. iki 3.8. Panev žyje azoto dioksido koncentracijos nesiek nustatytų vertinimo normų ir kito nuo. iki 5.4. Šiauliuose vidutin s azoto dioksido koncentracijos kito nuo 4.5 iki 35.9, dviejose vietose viršijo viršutinę vertinimo ribą ir siek

29 ir Vertinant vidutines azoto dioksido koncentracijas kituose mažesniuose miestuose, ribin s vert s viršijimas nustatytas Grigišk s (4.8 ), o tyrimų vietose: Vievis (3. ), K dainiai3 (8.4 ), Taurag (7.6 ), Telšiai (7.6 ) ir Mažeikiai (7. ) vidutin s azoto dioksido koncentracijos svyravo tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų. Pirmo tyrimų etapo Klaip dos mieste vidutin benzeno koncentracija kito nuo..6. Panev žyje per šį tyrimų etapą vidutin benzeno koncentracija buvo.4 3.8, dviejose vietose siek žemutinę vertinimo ribą, o vienoje nustatyta koncentracija (3.8 ), didesn nei viršutin vertinimo riba. Šiauliuose keturiuose tyrimų taškuose vidutin benzeno koncentracija svyravo tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų, o viename buvo didesn (3.8 ) už viršutinę vertinimo ribą. Kituose mažesniuose zonos teritorijos miestuose vidutin s benzeno koncentracijos svyravo nuo.9 iki zonos teritorijoje esančiuose tyrimų vietose vidutin benzeno koncentracija yra tarp žemutin s ir viršutin s vertinimo ribų. 4. Nustatyta, kad per pirmąjį tyrimų etapą azoto dioksido, sieros dioksido, benzeno koncentracijos aplink AB LIETUVOS ELEKTRINö yra santykinai nedidel s ir neviršija žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų. 5. Amoniako koncentracijų tyrimai aplinkos ore prie keturių kiaulininkyst s ūkių rodo, kad tik prie UAB Saerimner Rupinskų kiaulidžių komplekso tyrimo taškuose, esančiuose pav jin je pus je 5 ir metrų nuo fermos buvo viršyta ribin amoniako vert. Čia per pirmąsias dvi tyrimų savaites nustatytos atitinkamai 6. ir 46. amoniako koncentracijos. Per antrąjį tyrimų periodą ribin s vert s viršijimas nustatytas taške, esančiame pav jin je pus je 5 metrų nuo fermos. Amoniako koncentracija šiame taške siek