VEIKLOS ATASKAITA 2012 1
Tarptautinių studijų centras (TSC) 1992 m. rerganizutas iš 1991 m. Kaun technlgijs universitete įkurt Užsieniečių studijų centr, pirmj lygmens struktūrinis padalinys, užsieniečių ir Lietuvs piliečių studijas vykdantis užsieni kalbmis. Tarptautinių studijų centr edukacinė ir mkslinė vizija remiasi inžinerijs žinių, eknmiks ir vadybs pagrindų, užsieni kalbų studijų derme. Vizijs pagrindinė mintis studijų tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas, integralumas, mksliškumas natūraliai supnuja Tarptautinių studijų centr misiją, rientutą į studentą, siekiantį karjers Lietuvje ir užsienyje tkise srityse kaip pramnės inžinerija, versl vadyba, technlgijų ir techninės įrangs eksprt rganizavimas. Tarptautinių studijų centr studijų prgramų tikslai realizujami sistemingai atnaujinant studijų prgramų turinį, plečiant studijų mainų ir prjektini mkym ir mkymsi galimybes, ieškant riginalių, studentų preikius atitinkančių dėstym metdų. Studijų turinys atnaujinamas atsižvelgiant į Eurps Sąjungs dkumentuse vyraujančias darnaus ugdym nustatas. Tdėl Tarptautinių studijų centr rganizujams studijs skatina studentų ir dėstytjų savikūrą (angl. selfauthrship). 2
Pagal šį principą inžinerinį išsilavinimą suteikianti prgrama papildma eknmiks mduliais, kurie leidžia TSC abslventams įgyti dvigubą gamybs inžinerijs ir eknmiks bakalaur kvalifikacinį laipsnį, suteikiantį abslventui galimybę dirbti inžinerinį, technlginį, rganizacinį, vadybinį, knstravim darbą įmnėse, ypač tarptautinėse kmandse. Tarptautinių studijų centras sėkmingai realizav Eurps bendrsis prgrams F7 prjekt S-TEAM iškeltus uždavinius. Parušta metdine medžiaga ypatingas dėmesys skiriamas gamts mkslų ir tiksliųjų mkslų ppuliarinimui, dėstym kkybės gerinimui. Taip pat centras pritarė Betiun universitet (Prancūzija) iniciatyvai dalyvauti Griuntvig mkym partnerysčių prjekte Eurpean Citizenship and Memry. 2011 2013 m. Tarptautinių studijų centras, siekdamas tbulinti studentų verslum kmpetencijas, vykd prjektą Junir Enterprise įgyvendinimas Lietuvje. Tarptautinių studijų centr dėstytjai, dirbdami versl kūrim mentriais, kartu su kitų universitet padalinių darbutjais ir dėstytjais knsultuja studentus nusav versl kūrim klausimais. Centr direktrius Arvydas Palevičius 3
4
01 Faktai ir skaičiai 6-7 psl. 02 Studijs 8-15 psl. 2012 m. studijų strateginiai priritetai I ir II pakpų studijų prgrams Stjančiųjų priėmimas Studijų tarptautiškumas Studentai ir abslventai Parama studentams Nefrmalusis švietimas Dėstytjų ptencialas 03 Mkslas ir invacijs 16-25 psl. 2012 m. mksl ir invacijų strateginiai priritetai, plėtrs kryptys Mkslinių tyrimų tematika Mksl infrastruktūra MTEP prjektai Renginiai Publikacijs, išleists knygs Tyrėjų ptencialas Apdvanjimai ir narystė rganizacijse Bendradarbiavimas Dktrantūrs studijs 04 05 06 07 Pveikis reginui ir šalies raidai Akademinė aplinka Strateginės įžvalgs Svarbiausi metų įvykiai 26-27 psl. 28-29 psl. 30-31 psl. 32-35 psl. 5
01 Faktai ir skaičiai Studentai Akademiniai darbutjai Studijų kryptys I PAKOPOS II PAKOPOS 132 6,25 Vis studentų spali 1 d. ( I ir II pakps bei laipsni nesuteikiančių studijų) 1 Iš jų dktrantų (grudži 31d.) 28 Iš jų užsieni studentų 1 1 3,5-1 - - 0,5 - - 0,25 Užimtų etatų skaičius Prfesriai Dcentai Lektriai Asistentai Vyriausieji mksl darbutjai Vyresnieji mksl darbutjai Mksl darbutjai Jaunesnieji mksl darbutjai Mksliniai stažutjai Kiti tyrėjai 6
Publikacijs Mksl prjektai 6,02 Publikacijs, indėlis 1 Mksl prjektai - 1 1,89 Iš jų straipsniai Thmsn Reuters Web f Knwledge sąraš leidiniuse su citavim indeksu, indėlis Finansavim šaltiniai 701,3 - tūkst. Lt Nacinaliniai mksl prjektai MTEP prjektų su ūki subjektais pajams Tarptautiniai mksl prjektai (MTEP prjektai, kur tiesiginis nauds gavėjas yra ūki subjektas) 915,9 tūkst. Lt tūkst. Lt 207,6 tūkst. Lt 7,0 tūkst. Lt Valstybės biudžet asignavimai Įplauks už teikiamas paslaugas Prjektinės lėšs 7
8 02 Studijs
2012 m. studijų strateginiai priritetai Tarptautinių studijų centras dirba vadvaudamasis KTU strategija, didelį dėmesį kreipia į studijujančiųjų kmpetencijs ugdymą, užtikrina jų saviraišką ir sėkmingą karjerą, kuria ir perduda tarptautiniu lygiu pripažintas technlgijas ir žinias, kuria žmgaus ir šalies gervę darnis plėtrs principu, patrauklią aplinką studijujančiajam, dėstytjui ir tyrėjui. Studijų kkybės vertinim centrui pateikta pirmsis pakps eksprt inžinerijs studijų prgrama buv akredituta 6 metams. Taip pat pasirengiant studijų prgrams tarptautiniam akreditavimui buv atlikta antrsis pakps Technlgijų vadybs studijų prgrams analizė. Aktyviai bendradarbiaujama su pramnės įmnėmis, kurių veikla atitinka studijų kryptį, kviečiami pramnės ir versl atstvai vadvauti prfesinei praktikai, bakalaur ir magistr baigiamiesiems darbams. Infrmacija apie studijas skelbiama spaudje, TSC internetiniame puslapyje ir scialiniuse tinkluse, ypatingas dėmesys skiriamas tiems Lietuvs reginams, iš kurių studijų prgramą pasirenka mažiau mksleivių. Studijs rganizujams užsieni kalbmis, studijų prgrams tbulinams pagal išrini vertinim ekspertų pastabas. Pirmsis ir antrsis pakpų studijų prgrams Pirmsis pakps eksprt inžinerijs studijų prgrama vykdma anglų, vkiečių ir rusų kalbmis. Nu 2010 m. įstjusieji turi galimybę rinktis gretutines eknmiks studijas ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį: pramnės inžinerijs ir eknmiks arba vadybs bakalaurą. Tai reiškia, kad studijujantieji šią prgramą Tarptautinių studijų centre kartu su technlginėmis disciplinmis gali rinktis ir eknmiks arba vadybs gretutines studijas. 9
Baigusieji studijų prgramą įgyja pramnės inžinerijs bakalaur kvalifikacinį laipsnį, gali dirbti gamybs ir versl įmnėse, valstybinėse rganizacijse, vykdyti technlgijų, pramnės gaminių ir rinks ekspertizę, atstvauti privataus versl ir valstybinių įmnių interesams užsienyje, dirbti rinks tyrim srityje, rganizuti eksprtą, knsultuti įmnes invacijų diegim klausimais. Nu 2009 m. Tarptautinių studijų centras vykd technlgijų vadybs magistrantūrs studijas anglų kalba. Pastarusius trejetą metų antrsis pakps studijų prgrams viets visada užpildms per pirmąjį priėmim etapą. Baigusieji technlgijs vadybs studijų prgramą įgyja pramnės inžinerijs magistr kvalifikacinį laipsnį, gali dirbti tarptautinėse pramnės, versl ir valstybės institucijse, inicijuti ir rengti versl prjektus. TSC aktyviai bendradarbiauja su Lietuvs įmnėmis, kuris priima studentus į praktiką, baigusiems abslventams suteikia darb vietas. Tai UAB Baltec CNC technlgies, UAB Karbnas, UAB Elinta, UAB Certex Lietuva, AB Lifsa, UAB Hi- Steel, UAB Frmateka, UAB SBA baldų kmpanija, UAB Ortpedijs klinika, UAB Ryterna, UAB Vilniaus duna, UAB Helista. Stjančiųjų priėmimas Tarptautinių studijų centras vykd pirmsis pakps eksprt inžinerijs studijų prgramą, į kurią 2012 metais buv priimta 13 studentų. Pateikusiųjų prašymus į šią prgramą buv 110. Priimtųjų aukščiausi knkursiniai balai, kuriais stjantieji į pirmąją studijų pakpą priėmė kvietimus studijuti valstybės finansujamse vietse pagal studijų prgramą, buv 18,8, žemiausi 10,6. Į antrsis pakps technlgijų vadybs studijų prgramą buv priimta 11 studentų. Šią prgramą per ketverius metus pasirink 61 studentas, viets visada užpildms per pirmąjį priėmim etapą. Studijas TSC renkasi Kaun, Panevėži, Alytaus, Visagin regin abiturientai. Priėmimas į pirmsis pakps studijų prgramą per pastarusius trejetą metų suma- 10
žėj apie 20 prc., nes nesukmplektujams studentų grupės studijuti vkiečių ir prancūzų kalbmis (mažėja besimkančiųjų šių kalbų vidurinėse mkyklse). Tdėl būtina stiprinti priėmimą studijuti anglų kalba, aktyvinti vizitus į vidurines mkyklas ir gimnazijas į tus Lietuvs reginus, iš kurių studijų prgrams pasirinkimas menkas. Šiu metu abiturientai turi platų studijų pasirinkimą įvairise aukštsise mkyklse ne tik Lietuvje, bet ir Eurpje. Tdėl TSC siekdamas, kad atnaujinta ir patraukli eksprt inžinerijs studijų prgrama neliktų nepastebėta dideliame technlginių prgramų kntekste, dalyvauja pirmsis ir antrsis studijų pakpų studentų priėmim veiklą krdinujanči Universitet Studijų tarnybs Priėmim skyriaus veikse ir teikia parengtas reklamines priemnes, dalyvauja LAMA BPO rengiamje aukštųjų mkyklų mugėje Kur studijuti? Kaune ir vienje didžiausių Baltijs šalyse žinių pardje Mkymasis, studijs, karjera Vilniuje, rengia atvirų durų dienas. TSC dėstytjas dc. dr. Giedrius Janušas pirmsis studijų pakps eksprt inžinerijs ir antrsis pakps technlgijų vadybs studijų prgramas pristatė Minske (Baltarusija) vykusije pardje Išsilavinimas ir karjera ( Образование и карьера ). TSC atstvai vyksta į mkyklas, bendrauja su Lietuvs miestų ir rajnų švietim skyriais. Per pastarusius ketverius metus (2009 2012 m.) aplankyts 95 Lietuvs mkykls ir 38 švietim skyriai. 2012 m. pasirašyts sutartys su Kulautuvs vidurine mkykla, Kėdainių Šviesiąja, Radviliški r. Šeduvs ir Klaipėds Žemyns gimnazijmis. Studijų tarptautiškumas Tarptautinių studijų centre pirmsis pakps eksprt inžinerijs studijų prgrama vykdma anglų, rusų ir vkiečių kalbmis, antrsis pakps technlgijų vadybs studijų prgrama anglų kalba. Galimybe įsigyti dvigubą bakalaur kvalifikacinį laipsnį dmisi ir būsimieji studentai iš užsieni šalių (Indijs, Pakistan, Nigerijs, Baltarusijs, Tadžikistan, Turkijs, Sirijs, Liban, Venesuels, Mldvs, Rusijs, Egipt, Šri lanks ir kitų). 11
2012 metais Tarptautinių studijų centre studijav 28 užsieni studentai, 11 iš jų visą prgramą, 17 pagal studijų mainus. Kiekvienais metais atvykę užsieni mkslininkai skait paskaitas TSC studentams. 2012 metais į TSC buv atvykę du dėstytjai iš Prancūzijs Anžė universitet. Skaityts paskaits šise institucijse: Mersin universitete Turkijje, Blnijs universitete Italijje (dc. dr. Regita Bendikienė), savaitės stažutė Blnijs universitete Italijje, skaityts paskaits Mersin universitete Turkijje (mksl darbutja dr. Rasa Vitkevičienė). Į universitetą partnerį semestr studijų buv išvykę 15 studentų, 1 studentas atlik praktiką. 17 užsieni universitet studentų (Italijs, Turkijs, Prancūzijs, Ispanijs) studijav pagal ERASMUS prgramą. Studentai ir abslventai 2012 m. TSC studijav 132 studentai, iš jų 84,1 prc. bakalaur studijse, 15,9 prc. magistr studijse. Studijas baigė 52 abslventai, iš kurių 32 bakalaurai, 20 magistrų. Baigę eksprt inžinerijs studijų prgramą abslventai turi pramnės inžinerijs žinių, geba prfesinėje veiklje derinti inžinerijs, eknmiks ir vadybs pagrindus ir užsieni kalbų įgūdžius, kurti ir tbulinti prduktus ir prcesus, įvairimis aplinkybėmis susieti jus su versl pagrindais, scialinių ir humanitarinių mkslų žinimis, supranta inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą visumenės raidai. Iš atliktje apklausje dalyvavusių 82,6 prc. dienine studijų frma prgramą baigusių abslventų, 56,3 prc. tęsė studijas antrjje pakpje Lietuvje, 13,7 prc. pasirink antrsis pakps studijas užsieni universitetuse (Danijs, Jungtinės Karalystės), 23,8 prc. baigę studijas įsidarbin įmnėse ir rganizacijse, kurių veikls pbūdis atitinka prgrams paskirtį, 7,2 prc. dirba ne pagal specialybę. 12
Parama studentams Studentų pasiekimų vertinim kriterijai pristatmi semestr pradžije per pirmąją paskaitą dėstytjas supažindina su studijų mduli tikslu, temmis, savarankišk darb uždučių grafiku ir jų įtaka galutiniam pažymiui. Studentų pasiekimus vertina dėstytjai ir supažindina su atliktų savarankišk darb uždučių ir raštu rengiamų egzaminų įvertinimais, kartu pateikia atsiliepimus ždžiu. Su studentų atstvybės atstvais analizujant studentų pažangum rezultatus, padaryts studijų plan krekcijs, susijusis su didesni sudėtingum mdulių perkėlimu į vėlesnius semestrus, užsiėmimus vedančių dėstytjų pateikiama infrmacija TSC raštinėje apie studentų darbą semestr metu (aštuntąją savaitę). Aktyvi akademinės grupės studentų ugdmj knsultavim ir infrmavim funkcijas atliekanči studentų kuratriaus veikla duda teigiamų rezultatų. Kuratrius supažindina studentus su universitete egzistujančia tvarka, padeda jiems adaptutis akademinėje bendrumenėje, knsultuja aktualiais studijų, mkymsi ir scialiniais klausimais. Studentai naudjasi dėstytjų parengta metdine medžiaga: skaidrėmis, paskaitų knspektais, kursinių ar namų darbų aprašais. Prieiga prie metdinės medžiags vykdma aprūpinant studentus spausdintiniais leidiniais, el. paštu arba per prieigą internete. Savarankiškus darbus atliekantys studentai gali susisiekti su dėstytju ir individualiai knsultutis el. paštu. Atsižvelgdami į technlgijų naujves dėstytjai nulat atnaujina metdinę medžiagą, tdėl naudjama e. mkym sistema Mdle. TSC studentai naudjasi Centrinės bibliteks skaitykla, Mechaniks ir mechatrniks fakultet skaitykla, taip pat TSC bibliteka, kurije sukaupta literatūra užsieni kalbmis tik centr studentams. Studentams sudaryts sąlygs savarankiškms uždutims atlikti tam skirts 50 vietų TSC kmpiuterių klasėse. Dėstytjai, vedantys užsiėmimus užsieni kalbmis, yra parengę pakankamai metdinių priemnių, kurias naudja dėstydami. Mkmsise labratrijse sukmplektuta studijų prcesui reikalinga ir sistemingai atnaujinama labratrinė įranga yra pakankama pagal studentų skaičių ir tinkama naudti pagal techninį lygį. 13
Stiprindama priimtųjų mtyvaciją tikslingai pradėti studijas ir planuti jas sėkmingai baigti, Tarptautinių studijų centr administracija kartu su studentų atstvybe pirmakursiams rganizuja susitikimus su prgrams abslventais, dirbančiais valstybiniame ir privataus versl sektriuje, kurie kviečiami pasidalinti sav patyrimu siekiant sėkmings karjers. Administracini, mkslini-tiriamj, inžinerini darb patirties sukaupę abslventai, remdamiesi sav asmenine patirtimi, atskleidžia krupštaus ir sisteming darb svarbą aukštą kmpetencijs lygmenį atitinkanči transprt inžinerijs specialist saviraišks galimybėms frmuti. Studentams, pasiekusiems puikių akademinių rezultatų, universitete nustatyta tvarka skiriams stipendijs. Studentai dalyvav vardinių rėmėjų ir įmnių įsteigtų stipendijų knkursuse, papildma parama teikiama scialiai remtiniems ir neįgaliems studentams. Nefrmalusis švietimas Vykdant prjektą Pažangūs metdai gamts mkslų pedaggams ugdyti, kuris skirtas gamts, tiksliųjų ir technlgijs mkslų dėstym tbulinimui tiek vidurinėje, tiek aukštjje mkyklje, buv surganizuti ir vesti seminarai (nutliniu būdu) Lietuvs mkytjams, apžvelgts gamts mkslų dėstym tradicijs Eurpje ir Lietuvje, supažindinta su Vkietijs SINUS prjekt, skirt matematiks tbulinimui, patirtimi. Dėstytjų ptencialas Tarptautinių studijų centre dirba 3 prfesriai, 5 dcentai ir 1 mksl darbutja. Dėstytjų amžiaus vidurkis 46 metai, 2012 m. TSC buv įdarbintas vienas iki 40 metų darbutjas. Dėstytjai kelia kvalifikaciją skaitydami paskaitas Eurps Sąjungs partnerinėse aukštj mksl institucijse, siekdami inžinerijs studijų efektyvum ir metdlginės 14
įvairvės, iešk naujų mkym metdų, kurių tikslas skatinti studentų savarankišką mkymąsi tiek terinių žinių, tiek praktinės veikls lygmeniu (taikmas prbleminis mkymasis). Per praėjusius metus dėstyti ir semtis praktinių darb įgūdžių į užsieni universitetus buv išvykę 6 darbutjai (iš vis 15 dėstym ir praktini mkym vizitų). Pagal kiekvieną semestrą vykdms apklauss dumenis, studentai teigiamai vertina dėstytjų didaktinę medžiagą ir bendradarbiavimą studijų prcese. Kritiškesnis studentų pžiūris į studijų aplinką infrmacinį studijų aprūpinimą, infrmacinių technlgijų taikymą studijų prcese. 15
16 03 Mkslas ir invacijs
2012 m. mksl ir invacijų strateginiai priritetai, plėtrs kryptys TSC mkslinės veikls kryptys: Kherentinės ptiks metdų vystymas ir taikymas tiriant mechatrnines sistemas; naujų mikrstruktūrų ir mikrelektrmechaninių sistemų ir technlgijų kūrimas. TSC darbutjai 2013 m. mkslinę veiklą planuja pagal KTU priritetines mksl kryptis. Diagnstinės ir matavim technlgijs: pjezelektrini keitikli dinaminių savybių tyrimas ir ptimizavimas naudjant hlgrafinės interfermetrijs ir lazerinės vibrmetrijs metdus; pjezelektrini keitikli dinamiks savikntrlės įdiegim, naudjant ptinius difrakcinius elementus, studija; peridinių mikrstruktūrų termini replikavim stend tbulinimas, naudjant nauj tip vibrplatfrmą; paviršinių sluksnių mikrstruktūrų ir savybių tyrimas. Naujs aukštųjų technlgijų medžiags: prėtj aliumini ksid plėvelių frmavimas ir tyrimas; kietj ksid kur mikrelement knstrukcijs ir technlgijs prjektavimas; mdifikut PTFE hidrfbinių savybių tyrimas žematemperatūriniame diapazne; savirganizujančių mnsluksnių ant chrmutų paviršių frmavimas ir tyrimas; 17
bus siekiama sukurti naujų savaime besivalančių superhidrfbinių dangų, pagerinančių atsparumą apledėjimui, frmavim technlgiją. Tvarus augimas ir darni scialinė raida: asmeninės kmunikacijs emancipavim tyrimai; sciedukaciniai kmunikacinės kmpetencijs tyrimai. Mkslinių tyrimų tematika Pjezelektrini dideli tikslum kampini pzicinavim įrengini psūki fiksavim, panaudjant muarų efektą, galimybės tyrimas. Dc. dr. G. Janušas. Suvirinim apsauginių dujų aplinkje ir dujini suvirinim kkybės tyrimas, naudjant tempim testą. Dc. dr. G. Janušas, prf. habil. dr. A. Palevičius, studentas D. Žižys. Įprastinių nesudėtingų mikrperidinių struktūrų fazinių difrakcinių gardelių kūrimas, charakterizavimas ir dinamiks tyrimas. Dktrantė Sigita Pnelytė, dc. dr. Asta Gubienė. Plimeras/metalas nankmpzitų tyrimas, ptinių kmpnentų, skirtų šiulaikiškų, jautrių bijutiklių frmavimui, juse frmavimas ir vertinimas, gamybs technlgijų ir jų panaudjim medicins srityje galimybių tyrimas. Dc. dr. A. Gubienė, dktrantė S. Pnelytė. Mikrstruktūrų termini įspaudim prces tbulinimas naudjant aukšt dažni virpesius. Dktrantė B. Narijauskaitė, prf. habil. dr. A. Palevičius, dc. dr. G. Janušas. Mikrstruktūrų termini įspaudim prces mdeliavimas plikarbnate. Dktrantė B. Narijauskaitė, prf. habil. dr. A. Palevičius, dc. dr. G. Janušas. 18
Dc. dr. G. Dundulis nacinalinės mksl prgrams Lietuvs mksl tarybs finansujam prjekt Energetiks sistemų patikimum ir j įtaks energetiniam saugumui vertinim metdika bei tyrimas dalyvis. Prf. dr. V. Grigaliūnas nacinalinės mksl prgrams Ateities energetika 2012 2014 m. prjekt Membraninių struktūrų technlgijs kietųjų elektrlitų kur mikrelementams dalyvis. Prf. dr. V. Grigaliūnas INTERREG prjekt TECHNET_NANO dalyvis. Prjekt tikslas: tarptautini švariųjų kambarių ir mkslinių tyrimų įrenginių tinkl Baltijs regine sukūrimas, užtikrinant mažų įmnių prieigą prie invacijų išteklių ir paslaugų. Prf. dr. V. Grigaliūnas yra Mksl ir technlgijų agentūrs (MITA) aukštųjų technlgijų plėtrs 2011 2013 m. prgrams prjekt Nanstruktūrinės deimant tip anglies dangs šiulaikiniams ptinės metrlgijs kmpnentams dalyvis. Mksl infrastruktūra Tarptautinių studijų centr turima įranga: mikrskpas Elipse LV150 su skaitmenine kamera Infinity 1-1 C ; universali aukšt tikslum labratrinė elektrinė krsnis SNOL 7,2/1100 L, skirta medžiagų ir žaliavų kaitinimui esant temperatūrai nu 50 C iki 1100 C r aplinkje, stacinarimis sąlygmis; lazerinės hlgrafinės interfermetrijs stendas, He-Cd lazeris, atminės jėgs mikrskpas, aktyvis pakabs tyrimų stendas, plimerinių medžiagų tyrim stendai, dinaminių sistemų tyrim stendas, asmeniniai kmpiuteriai; ptmechaninių elementų rinkinys PRISM sistems vaizd ir mikrskpijs blkui; ptinių elementų laikiklių rinkinys. 19
TSC mkslininkų Mksl, technlgijų ir invacijų agentūrai pateiktas siūlmų paslaugų sąrašas: mechaninių sistemų dinamiks tyrimas nekntaktiniu metdu; mechaninių, ptinių ir kitų sistemų defrmacijs tyrimas nekntaktiniais metdais; įvairių paviršių tyrimas ptiniu mikrskpu (didinimas x1000); skaitmeninių hlgramų kūrimas, paprastų skaitmeninių nutraukų pagrindu; medžiagų ir žaliavų kaitinimas esant temperatūrai nu 50 C iki 1100 C r aplinkje, stacinarimis sąlygmis universalia aukšt tikslum labratrine elektrine krsnimi SNOL 7,2/1100L. MTEP prjektai Tarptautiniai prjektai 1 Framewrk7 prgrams prjektas Pažangūs metdai gamts mkslų pedaggams ugdyti, kartu su KTU Eduklgijs institutu. Prjekt vadvė dc. dr. Nijlė Čiučiulkienė. TSC atstvai: prf. habil. dr. Arvydas Palevičius, dc. dr. Regita Bendikienė. Prjekt krdinatrius Nrvegijs mksl ir technlgijų universitetas. Prjektas skirtas gamts, tiksliųjų ir technlgijs mkslų dėstym tbulinimui tiek vidurinėje, tiek aukštjje mkyklje. Prjekt pradžia 2009 m. gegužės mėn., prjekt pabaiga 2012 m. gegužės mėn. Prjekt tikslas tyrinėjimu pagrįst mkym metdų sklaida esamiesiems ir būsimiesiems gamts mkslų mkytjams, dėstytjams, studentams. Parengts ir pateikts prjekt veiklje numatyts ataskaits ir prjekte numatyti mksliniai didaktiniai prduktai. 2 Prjektas Verslum ugdym mdeli Junir Enterprise įgyvendinimas Lietuvje pagal veiksmų prgrams VP1 Žmgiškųjų išteklių plėtrs veiksmų prgrams priemnę Studijų kkybės gerinimas, tarptautiškum didinimas. Prjekt vykdytjas asciacija Jaunim versl klubas, iš TSC prjektą vykd dc. dr. Regita Bendikienė (partneriai: VĮ Mksl parkas, Kaun technlgijs universitetas, Tarptautinė teisės ir versl aukštji mkykla, Lietuvs versl knfederacija, VĮ Jaunim iniciatyva ). Įgyvendinant šį prjektą sprendžiama aukštųjų mkyklų abslventų nepakankam verslum lygi Lietuvje prblema. Prjekt vykdym metu bus įgyvendinamas tarptautinės rganizacijs Eurpean Cnfederatin f Junir Enterprises verslum 20
ugdym mdelis Junir Enterprise. Pagal šį nvatrišką mdelį Lietuvje studentai atliks praktinį mkymąsi studentų savivalds principu valdmse ne peln siekiančise jaunim įmnėse. Prjekt metu įkurtse (realise) įmnėse studentai teiks versl paslaugas įmnėms pagal jų studijujamas studijų kryptis. Veikls metu prfesinalią paramą ir knsultacijas studentams suteiks apmkyti mentriai atskirų sričių prfesinalai. 2012 m. vesti keturi mkymai mentriams apie Junir Enterprise verslum ugdym mdelį ir praktini mkym prces rganizavimą. Vykdytų tarptautinių mksl prjektų pajams 2012 m. Vykdytų prjektų su ūki subjektais pajams 2012 m. - 7 000 Lt Renginiai Mkslinės knferencijs ir pards 17-je tarptautinėje knferencijje Mechanika 2012 prf. habil. dr. Arvydas Palevičius plenariniame psėdyje skaitė pranešimą Analysis, design and applicatin f peridical micrstrustures. Prf. habil. dr. A. Palevičius pasauliniame kngrese The Wrld Cngress n Engineering and Cmputer Science 2012 (JAV) skaitė pranešimą Generatin and replicatin f cmputer generated hlgram. Tarptautinėje mkslinėje-praktinėje knferencijje Sistemterinės prfesini rengim kaits dimensijs. Mdulini mkym diegimas prfesini rengim sistemje skaitytas dc. dr. N. Čiučiulkienės pranešimas Būsimųjų mkytjų gebėjimų argumentuti tbulinimas taikant mkymsi tiriant strategiją mkytjų prfesini rengim prgramje. Eurps edukacinių tyrimų asciacijs (EERA) tarptautinėje knferencijje (Annual Eurpean Cnference n Educatinal Reseach (ECER 2008)) Frm Teaching t Learning? Kadize (Ispanija) skaitytas dc. dr. N. Čiučiulkienės pranešimas Devel- 21
pment f Argumentatin Skills in IBST/L Cntext: Case study f teachers Prfessinal Develpment Prgramme. TATENA seminare Reginal Training Curse (RER/2/009) n stress crrsin cracking in light water reactrs: gd practices and lessns learned, Kijeve (Ukraina) skaitytas dc. dr. G. Dunduli pranešimas Tarpkristalinė įtempinė krzija Ignalins AE austenitiniuse vamzdynuse ( IGSCC in the Austenitic pipes f Ignalina NPP ). Tarptautinėje knferencijje NANOSEA 2012, Italijje skaitytas dktrantės S. Pnelytės pranešimas Nvel piezelectric ceramic-plymer nancmpsites fr ptical cmpnents. Tarptautinėje knferencijje Medical Physics in the Baltic States Kaune skaitytas dktrantės S. Pnelytės pranešimas Optical detectin f skin tumefactin by plymer nancmpsites. Respublikinėje knferencijje MEDŽIAGŲ INŽINERIJA 2012 skaitytas prf. dr. Š. Meškini pranešimas Deimant tip anglies dangų pjezvaržinės savybės. Mkslinės veikls rezultatų sklaida visumenei 2012 m. lapkritį parengta ir Scialinių mkslų fakultet Studijų prgramų kmitete patvirtinta tęstini mkymsi, nesusijusi su aukštj mksl siekimu, kursų prgrama Mkytjų ugdym spalvs: argumentavimas pedagg veikls tbulinim tyrime, skirta nutlinėms studijms ir įvairių dalykų pedaggams (darb grupėje dc. dr. Nijlė Čiučiulkienė). Dc. dr. Nijlė Čiučiulkienė 2012 m. spali ir lapkriči mėnesiais vedė 18 val. nutlini mkym seminarus Mkytjų ugdym spalvs: argumentavimas pedagg veikls tbulinim tyrime. TSC ir KTU Medžiagų mksl institut dc. dr. Asta Gubienė 2012-06-07 Panevėži mechatrniks centr Technlgijų demnstravim centre (Pilėnų g. 30, Panevėžys) vedė tematinį seminarą Šiulaikinė mikrskpija atminių jėgų mikrskpas. 22
Publikacijs, išleists knygs Augustinienė Aldna; Bankauskienė Nijlė; Čiučiulkienė Nijlė. Mkmės pagrįsti ir įrdyti [elektrninis išteklius]: mkmji knyga / Kaun technlgijs universitetas. Kaunas: Technlgija, 2012. 65 p. ISBN 9786090204894. [M. kr. 07S]. Centr mkslininkai publikav 5 mksl straipsnius žurnaluse su citujamum rdikliu, 4 mksl straipsnius tarptautinėse dumenų bazėse referujamuse leidiniuse, 3 mksl straipsnius kituse leidiniuse. Tyrėjų ptencialas Aukštųjų technlgijų naujų medžiagų srityje dirba 3 prfesriai, 3 dcentai, 1 dktrantė. Tvaraus augim ir darnis scialinės raids srityje dirba 1 dcentė. Diagnstinių ir matavim technlgijų srityje dirba 1 prfesrius, 5 dcentai, 1 mksl darbutja ir 2 dktrantai. Apdvanjimai ir narystė rganizacijse Dktrantė Birutė Narijauskaitė pasauli mintin skaičiavim čempinate Matmintinis mterų grupėje laimėj II vietą. TSC direktrius prf. habil. dr. Arvydas Palevičius yra JAV ptiks inžinierių draugijs narys (SPIE), Tarptautinės inžinierių asciacijs narys (IAENG), Lietuvs Valstybini studijų fnd lazerinių technlgijų tarybs narys, Mksl, invacijų ir technlgijų agentūrs (MITA) ekspertas, Tarptautinės mkslinės knferencijs Inžinerinių studijų bei prfesinės plėtrs tendencijs pasaulinėje praktikje ( Glbal cperatin in engineering educatin: innvative technlgies, studies and Prfessinal deve- 23
lpment ) mkslini kmitet narys ir rganizacini kmitet pirmininkas, žurnal Jurnal f Vibrengineering redakcijs klegijs narys, tarptautinės knferencijs Vibrengineering mkslini kmitet narys, Mechaniks inžinerijs ir Transprt inžinerijs dktrantūrs kmitetų narys. TSC direktriaus pavadutja dc. Regita Bendikienė yra Baltijs šalių medžiagų inžinerijs, Lietuvs medžiagų tyrėjų asciacijs narė, Lietuvs standartizacijs departament techniks kmitet Liejininkystė pirminink pavadutja, rengiamų Lietuvs liejininkystės ir metaltyrs sričių standartų techninė ekspertė, tarptautinės Baltijs šalių knferencijs Medžiagų inžinerija rganizacini kmitet narė, WSEAS tarptautinių knferencijų mkslini kmitet narė. Tarptautinių studijų centr direktriaus pavadutja dc. Nijlė Čiučiulkienė yra švietim knsultantė kvalifikacijs tbulinim prgramų vertinim, tarptautinės mksl dumenų bazės LITUANISTIKA ekspertė, dumenų bazė Lituanistika kuriama vykdant ES Scialini fnd BPD 2.5 priemnės Žmgiškųjų išteklių kkybės gerinimas mkslinių tyrimų ir invacijų srityje prjektą Tarptautinė mkslinė dumenų bazė Lituanistika. Prf. dr. Viktras Grigaliūnas yra KTU Medžiagų mksl institut tarybs pirmininkas; Medžiagų inžinerijs dktrantūrs kmitetų narys; Ameriks nanmksl draugijs narys, Mksl ir technlgijų agentūrs (MITA) finansujam aukštųjų technlgijų plėtrs 2011 2013 m. prgrams prjekt Nan-struktūrinės deimant tip anglies dangs šiulaikiniams ptinės metrlgijs kmpnentams NanDLC dalyvis. Prf. dr. Šarūnas Meškinis 2010 2013 m. Eurps bendradarbiavim prgrams COST veika Highly Inised Pulse Plasma Prcesses atstvas Lietuvai; 2010 2012 m. Jungtinės lazerių, naujųjų medžiagų, elektrniks ir nantechnlgijų bei taikmųjų mkslų ir technlgijų nacinalinės kmpleksinės prgrams (NKP) prjekt Medžiagtyrs, nan- ir šviess technlgijų bei aukštj mksl studijų šise prverži kryptyse infrastruktūrs kūrimas (LaMeTech infrastruktūra) dalyvis, nacinalinės mksl prgrams Ateities energetika prjekt Mikr- ir nanstruktūrs kietj ksid mikrkur elementams dalyvis. Dc. Giedrius Janušas aktyviai dalyvauja mksliniuse tiriamusiuse darbuse ir 24
prjektuse, tarptautinės knferencijs Inžinerinių studijų ir prfesinės plėtrs tendencijs pasaulinėje praktikje ( Glbal Cperatin in Engineering Educatin ) rganizacini kmitet narys. Mksl darbutja dr. Rasa Vitkevičienė yra tarptautinės knferencijs Inžinerinių studijų ir prfesinės plėtrs tendencijs pasaulinėje praktikje ( Glbal Cperatin in Engineering Educatin ) rganizacini kmitet narė. Bendradarbiavimas Tarptautinių studijų centras bendradarbiauja su Anžėuniversitet (prancūzija) mkslininkais. Michael O`Cnr ir Cristphe Bechade buv atvykę į TSC 2012 m. Kv mėn., skaitė paskaitas TSC studentams, lankėsi KTU Medžiagų mksl institut labratrijse. TSC aktyviai bendradarbiauja su Lietuvs įmnėmis: UAB Baltec CNC technlgies, UAB Karbnas, UAB Elinta, UAB Hi-Steel, UAB Frmateka. Dktrantūrs studijs 2012 m. baigė dktrantūrs studijas, bet tais metais negynė disertacijs: Birutė Narijauskaitė. Mikrreljef frmavimas mechanini įspaudim būdu. Mkslinis vadvas prf. habil. dr. Arvydas Palevičius. Sigita Pnelytė. Naujų nankmpzicinių plnų plėvelių su peridine mikrstruktūra kūrimas, tyrimas ir taikymas. Mkslinis vadvas prf. habil. dr. Arvydas Palevičius. 25
26 04 Pveikis reginui ir šalies raidai
Scialiniai prjektai Apie TSC vykdmus prjektus, studijų prgramas ir kitas veiklas visumenė infrmuta publikujant straipsnius KTU laikraštyje Studijų aidai, fakultet internetiniame ir Facebk tinklapiuse. Parušta ir Lietuvs vidurinėms mkyklms pristatyta infrmacinė medžiaga apie ateities studijų rinkimsi prblematiką ir perspektyvias studijų prgramas (dc. dr. Nijlė Čiučiulkienė ir dc. dr. Giedrius Janušas. KTU Tarptautinių studijų centr pirmsis pakps eksprt inžinerijs studijų prgrama pristatyta Klaipėds Žemyns, Varnių Mtiejaus Valančiaus, Radviliški rajn Šeduvs ir Kėdainių Šviesisis gimnazijų ir Kulautuvs vidurinės mkykls mksleiviams bei Kretings, Skud, Plungės ir Telšių švietim skyrių atsakingiems specialistams. Paruštas ir apsvarstytas TSC atvirų durų prjektas, kuris bus vykdmas 2013 m. vasari mėnesį. Mkymsi visą gyvenimą prgrams prjektai 2007 2013 m. prjekt Žmgiškųjų išteklių plėtrs veiksmų prgrams, 2 priritet Mkymasis visą gyvenimą priemnė Bendrj lavinim, prfesini mkym institucijų ir aukštųjų mkyklų pedaggini persnal kvalifikacijs tbulinimas. Skaitms nutlini mkymsi paskaits apie anglų 2012 m. gegužės 27 d. lenkų men galerijje Znad Wilii Vilniuje atidaryta KTU TSC direktriaus prf. Arvyd Palevičiaus tapybs darbų parda Naujasis Pantenas. Prtretai ir pristatyta KTU abslvent Gintar Patack knyga Kur pakastas šuva. 2012 m. birželi 12 d. Kaun menininkų namuse atidaryta KTU TSC direktriaus prf. Arvyd Palevičiaus tapybs darbų parda. Renginyje taip pat pristatyta Arvyd Palevičiaus ir pet Gintar Patack antra bendra tapybs ir pezijs knyga Kaun epas Kur pakastas šuva. 2012 m. spali 4 d. Kaun Mairni muziejuje pristatyta iliustrutji pezijs knyga Pasaulis, kuri nėra. Tai trečiasis KTU TSC direktriaus prf. Arvyd Palevičiaus ir Gintar Patack bendrs kūrybs leidinys. Knygs pristatym metu buv atidaryta prf. Arvyd Palevičiaus tapybs parda. kalbs dėstym metdiką (dc. dr. Nijlė Čiučiulkienė). Pagal ERASMUS mainų prgramą dc. dr. N. Čiučiulkienė Anžė universitete skaitė paskaitą: Argumentavim kmpetencijs ugdymas rengiant inžinierius. 27
28 05 Akademinė aplinka
TSC įrengts ir aprūpints visa būtina įranga 3 auditrijs, 2 kmpiuterių klasės. Nupirkti 4 stacinarūs kmpiuteriai, 1 spausdintuvas. Kmpiuteriuse įdiegta MS Windws peracinė sistema. Inžineriniams skaičiavimams naudjams Mathematica, MathCAD, MathLab, Statistica prgrams. Prjektavim pagrindams studijuti ir detalių brėžiniams atlikti yra naudjamas Autdesk AutCAD 2008 paketas, trimačiam prjektavimui ir skaitinei detalių ir junginių analizei pasitelkiams prgrams SlidWrks, Autdesk Inventr, CsmsWrks, ANSYS, CATIA, MtinWrks, Inventr, LSDyna, MSC/ADAMS + Rail, Car, Aer, ir kitus prgramų rinkinius. 29
30 07 Strateginės įžvalgs
Kaun technlgijs universitet Tarptautinių studijų centras veiklą 1991 m. pradėj kaip pirmj lygmens akademinis padalinys, nrs veikė neturėdamas savarankišks studijų prgrams. Keletą metų jis buv padalinys, rganizujantis pirmųjų dviejų pirmsis pakps kursų bendrj lavinim ir inžinerijs pagrindų dalykus užsieni (Liban ir kitų šalių) studentams. 1997 m. buv įregistruta eksprt inžinerijs studijų prgrama ir pradėtas teikti mechaniks inžinerijs bakalaur kvalifikacinis laipsnis. Greta užsieniečių į studijų prgramą pradėta priimti Lietuvs studentus, pageidaujančius studijuti anglų, prancūzų, vkiečių ar rusų kalbmis. Centr veikla buv pakankamai aktyvi, užsieni ir Lietuvs studentų skaičius viršydav kelis šimtus. Tačiau vėliau universitete pradėj intensyvėti studentų mainai visuse fakultetuse, juse pradėj rastis anglų kalba dėstmų studijų prgramų. 2009 m., Lietuvje panaikinus kvtų sistemą ir perėjus prie studijų krepšelių, eksprt inžinerijs studijų prgrama ppuliarum nesulaukė, bendrj lavinim mkyklse labai sumažėjus abiturientų, kurie laik valstybinius prancūzų ir vkiečių kalbų brands egzaminus, praktiškai nelik pageidaujančių studijuti šimis kalbmis. Sumažėjus studentų ir jiems dėstančių dėstytjų skaičiui tikslinga nu 2014 kalendrinių metų TSC kaip savarankišk pirmj lygmens akademini padalini veikls netęsti, numatyti galimybes ši padalini darbutjams integrutis į Mechaniks ir mechatrniks fakultet sudėtį. Šie struktūriniai pkyčiai yra numatyti ir KTU padalinių struktūrinių pkyčių strateginėse gairėse, kurie yra pateikti universitet pertvarks TRAUKA prgramje. Nrint įgyvendinti šius pkyčius, būtina: numatyti pagrindini TSC pedaggini persnal perkėlimą į jų kryptį atitinkančius fakultetus; paskirstyti ir perduti materialinį turtą (tai sudar 573360,02 Lt) Mechaniks ir mechatrniks fakultetui; pervežti turtą (labratrinę įrangą) į numatytas vietas; pervežti kitą turtą (baldus, kmpiuterinę įrangą ir kt.); perkelti studentų bylas ir kitą TSC dkumentaciją. Pereinamuju laiktarpiu nu 2013 m. iki 2014 m. pradžis TSC veikia kaip savarankišk pirmj lygmens akademinis padalinys, vykd nustatuse numatytą misiją ir prisideda prie KTU strategini plan įgyvendinim,taip pat įgyvendina prcedūras, susijusias su TSC integravimsi į Mechaniks ir mechatrniks fakultet sudėtį. Taip pat su Anžė universitet užsieni kalbų dėstytjais planujama kurti bendrus prjektus, tbulinančius mksl kmunikacijs gebėjimus, atlikti lyginamusius edukacinius tyrimus. Aktyviau dalyvauti ir rengti paraiškas tarptautiniuse mksl ir studijų prjektuse. 31
32 08 Svarbiausieji metų įvykiai
Studijų kkybės vertinim centrui pateikta pirmsis pakps eksprt inžinerijs studijų prgrama, akredituta 6 metams. Studijų kkybės vertinim centrui pateikta antrsis pakps technlgijų vadybs studijų prgrams analizės suvestinė. Vykdmas prjektas Verslum ugdym mdeli Junir Enterprise įgyvendinimas Lietuvje pagal veiksmų prgrams VP1 Žmgiškųjų išteklių plėtrs veiksmų prgrams priemnę Studijų kkybės gerinimas, tarptautiškum didinimas. Vesti keturi mkymai mentriams pagal Junir Enterprise verslum ugdym mdelį ir pristatymas KTU studentams Studentų valdmų įmnių Junir Enterprise įkūrimas Lietuvje. TSC studentai KTU tarpfakultetiniame krepšini turnyre 2012 laimėj III vietą. Dktrantė Birutė Narijauskaitė pasauli mintin skaičiavim čempinate Matmintinis mterų grupėje laimėj II vietą. 33
Leidinį parengė Tarptautinių studijų centras A. Mickevičiaus g. 37, Tel. (8 37) 32 37 04 El. p. tsc@ktu.lt Dizainas KTU Rinkdars skyrius www.ktu.lt Kaun technlgijs universitetas, 2013 34