Microsoft Word - STRATEGINIS PLANAS M

Transkriptas

1 PRITARTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-338 PATVIRTINTA Kelmės r. Pakražančio gimnazijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.V-53 KELMĖS R. PAKRAŽANČIO GIMNAZIJOS METŲ STRATEGINIS PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kelmės r. Pakražančio gimnazijos metų strateginis planas parengtas atsižvelgiant į Valstybinės švietimo strategijos metų nuostatas, Kelmės rajono savivaldybės plėtros iki 2020 metų strateginį planą, gimnazijos vidaus įsivertinimo medžiagą, gimnazijos veiklos ataskaitą, metodinių grupių ataskaitas. Pakražančio gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, gimnazijos nuostatais. 2. Gimnazija strateginį planavimą pradėjo 2002 : sukurta vizija, suformuluota misija, numatyti strateginiai tikslai, uždaviniai, numatyti jų siekimo būdai ir apibrėžti laukiami rezultatai. Strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti kasmet rengiamas metinis veiklos planas, atliekama gimnazijos veiklos stebėsena ir analizė, įsivertinimas ir strateginių nuostatų koregavimas. 3. Rengiant gimnazijos metų strateginį planą buvo laikomasi bendravimo, bendradarbiavimo ir viešumo principo, atsižvelgta į gimnazijos vykdomą veiklą, socialinės aplinkos ypatumus, bendruomenės narių poreikius, pasiūlymus, turimus išteklius. Strateginis veiklos planas apibrėžia tikslus, uždavinius, priemones ir išteklius jiems įgyvendinti. 4. Gimnazijos metų strateginį planą parengė darbo grupė (patvirtinta direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-40), į kurią buvo įtraukta ne tik mokytojų, administracijos atstovų, bet ir bendruomenės narių.

2 2 II SKYRIUS VIZIJA, MISIJA, FILOSOFIJA, VERTYBĖS 5. Aukštos kultūros trijų pakopų bendrojo ugdymo gimnazija yra orientuota į mokinio individualių gebėjimų puoselėjimą ir sąmoningo, aktyvaus piliečio ugdymą. 6. Gimnazija siekia suteikti kiekvienam vaikui galimybes ugdytis ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėje, gauti kokybišką pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, padėti ugdytis gebėjimus formalioje ir neformalioje veikloje, palaikyti jaukią, saugią, funkcionalią ir svetingą ugdymosi aplinką, užtikrinti mokymo sutartyje apibrėžtų įsipareigojimų vykdymą. 7. Svarbiausia ne tai, kas esame, ne tai, kur stovime, bet kokia kryptimi judame, ko siekiame, kuo galime tapti. 8. Gimnazijos veikla grindžiama asmeninėmis, tautos kultūros vertybėmis, demokratiniais santykiais ir atvirumo principais. III SKYRIUS STRATEGINIAI PRIORITETAI 9. Kelmės rajono veiklos kryptys: 9.1.Kokybiškos mokymo ir ugdymo paslaugos Saugi ir aktyvi visuomenė Patraukli veikla jaunimo saviraiškai Gyventojų užimtumas kūno kultūra ir sportu Gimnazijos prioritetai yra: 9.6. Mokinių poreikių tenkinimas ir kompetencijų ugdymas, ugdymo kokybės užtikrinimas; 9.7. Gimnazijos bendruomenės narių tarpusavio santykių gerinimas, saugumo užtikrinimas; 9.8. Patriotiškumo, tautiškumo ugdymas, etninės kultūros puoselėjimas. IV SKYRIUS SITUACIJOS ANALIZĖ PIRMASIS SKIRSNIS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ 10. Politiniai, teisiniai veiksniai. Gimnazija biudžetinė, švietimo paslaugas teikianti institucija, priklausoma nuo šalyje ir Kelmės rajono savivaldybės formuojamos švietimo ir ekonomikos politikos, priimamų sprendimų. Kelmės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos metų bendrajame plane buvo numatyta mokyklos tipą iki

3 m. rugpjūčio 31 d. pakeisti, kad mokykla iš vidurinės taptų pagrindine. Politiniai veiksniai turi įtakos visai gimnazijos bendruomenei, lemia suinteresuotumą ugdymo kokybe Gimnazijos veiklą reglamentuoja steigėjo patvirtinti gimnazijos nuostatai, darbo tvarkos taisyklės. Ugdymo proceso organizavimą ir ugdymo turinį reglamentuoja ugdymo planas, parengtas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais. Ugdymo turinio įgyvendinimą, ūkinę finansinę veiklą, neformaliojo švietimo organizavimą, pagalbos mokiniui teikimą, prevencinių priemonių įgyvendinimą ir kitą veiklą reglamentuoja pagalbos mokiniui specialistų, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, darbo grupių parengtos ir gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintos tvarkos. Gimnazijos veiklos kryptis, tikslus ir prioritetus nurodo strateginis planas. 11. Ekonominiai veiksniai. Gimnazijos veikla yra finansuojama mokinio krepšelio (toliau MK) ir Kelmės rajono savivaldybės lėšomis Sulėtėjęs Lietuvos Respublikos ekonomikos augimas veikia ir Kelmės rajono savivaldybės biudžetą. Ženkliai sumažėjo gimnazijai skiriamų aplinkos lėšų, sumažėjo etatinių darbuotojų skaičius. Mažėjant finansavimui gimnazija, steigėjo įpareigota, vykdė griežtą lėšų taupymo programą Dėl krizės sumažėjo įmonių, bendrovių veikla, todėl mažėja ir rėmėjų parama gimnazijos veiklai organizuoti, ugdomajai aplinkai kurti Tiesioginę įtaką gimnazijos veiklai daro mažėjantis mokinio krepšelis. Mažiau skiriama lėšų mokinių kultūrinei ir pažintinei veiklai, mokytojų kvalifikacijai kelti, IKT ir mokymo priemonėms įsigyti Gimnazijos bendruomenei keliamas uždavinys ieškoti daugiau rėmėjų, galinčių 2 proc. lėšų pervesti gimnazijai, pritraukti lėšų dalyvaujant įvairiuose finansuojamuose projektuose. 12. Socialiniai veiksniai. Nepalanki demografinė padėtis Lietuvoje ir Kelmės rajone, prasidėjusi gyventojų emigracija lemia mokinių skaičiaus mažėjimą. Mažėjant klasių komplektų skaičiui, mažėja mokinio krepšelio lėšos, neformaliojo švietimo valandų skaičius. Nemokamas maitinimas skiriamas 111 mokinių, tai sudaro apie 50 proc. visų gimnazijos mokinių skaičiaus. 13. Technologiniai veiksniai. Technologijų pažanga reikalauja keisti mokymo metodiką, atnaujinti technologinę mokymo bazę. Informacinių technologijų plėtra kelia naujus uždavinius visai švietimo sistemai IKT naudojimas užtikrina geresnį mokymosi prieinamumą, mokymo(si) medžiagos sklaidą, informacijos paieškos galimybes. Elektroninio dienyno įdiegimas pagerino informacijos pateikimą tėvams, informavimo procedūrų kokybę, ženkliai sumažino gimnazijos valdymo popierinių dokumentų perteklių m. m. gimnazija dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomuose Mokyklų tobulinimo programos projektuose Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas,

4 4 Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas. Dalyvaujant šiuose projektuose, gimnazijoje įrengta moderni biblioteka, informacijos centras, modernizuotos visų mokytojų darbo vietos kabinetuose Visi kabinetai aprūpinti IKT iš sutaupytų mokinio krepšelio ir mokyklos specialiųjų programų lėšų. IKT sėkmingai naudojamos valdant mokyklą, koordinuojant mokyklos metodinę veiklą, išorinių ir vidinių informacijos srautų procesus. ANTRASIS SKIRSNIS VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ 14. Organizacinė struktūra. Gimnazija vykdo priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, m. m. mokėsi 222 mokiniai m. m. mokėsi 216 mokinių, m. m. pradėjo 193 mokiniai. Yra 13 klasių komplektų Gimnazijoje veikia šios mokyklos savivaldos institucijos: gimnazijos taryba, mokytojų taryba, metodinė taryba ir mokinių savivalda. 15. Žmogiškieji ištekliai. Gimnazijoje patvirtinti 23,61 etato, išlaikomi iš Kelmės rajono savivaldybės biudžeto lėšų, dirba 24 mokytojai, 3 administracijos darbuotojai, 2 pagalbos mokiniui specialistai ir 12 aptarnaujančio personalo darbuotojų. 16. Veiklos stebėsena ir vertinimas. Gimnazijoje vykdoma pedagoginės veiklos priežiūra, veiklos įsivertinimą atlieka įsivertinimo grupė. Yra patvirtinti tokie veiklos stebėsenos ir vertinimo rodikliai: Konteksto rodikliai: mokinių skaičius gimnazijoje; šeimų, iš kurių ateina vaikai, skaičius; socialiai remtinos šeimos ir mokinių skaičius jose; rizikos šeimos ir mokinių skaičius jose Indėlio į švietimą rodikliai: mokinio krepšelio lėšos iš viso / vienam asmeniui; aplinkos lėšos iš viso /vienam asmeniui; iš kitų šaltinių pritrauktos lėšos; gimnazijos valdymo lėšos; materialinę bazę apibūdinantys rodikliai; personalą charakterizuojantys rodikliai Švietimo proceso rodikliai: mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius; specialiąją pagalbą teikiančių specialistų skaičius, tenkantis vienam mokiniui; nemokamai maitinamų mokinių skaičius; mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius ir dalis (proc.);

5 vežiojamų mokinių skaičius ir dalis (proc.); lėšos pavėžėjimui, tenkančios vienam vežiojamam mokiniui; neformaliajame ugdyme dalyvaujančių mokinių skaičius ir dalis (proc.) Mokymo ir mokymosi proceso rodikliai: vidutinis mokinių skaičius klasėje; mokinių pasiskirstymas (proc.) pagal užsienio kalbas; įgijusių pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą dalis (proc.); kartojančių kursą skaičius ir dalis (proc.); brandos egzaminų rezultatai; tolesnis 10 ir 12 klasių mokinių mokymasis; olimpiadose, konkursuose užimtos prizinės vietos. 17. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka, išankstinė finansinė kontrolė atliekama pagal patvirtintą apskaitos politiką, finansinį auditą atlieka Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 18. Apskaitos tinkamumas. Gimnazija yra asignavimų valdytoja, turi finansinį savarankiškumą. Gimnazijos apskaitą tvarko ir finansinių bei biudžeto ataskaitų rinkinius sudaro gimnazijos vyr. finansininkas. Rinkiniai teikiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 19. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka, išankstinė finansinė kontrolė atliekama pagal patvirtintą apskaitos politiką. V SKYRIUS METŲ STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ 20. Ugdymas ir mokymasis. Gimnazijos ugdymo planą rengia darbo grupė. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinys planuojamas dvejiems mokslo metams. Rengiant ugdymo planą vadovaujamasi Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro. Rengiami individualūs ugdymo planai, leidžiantys vidurinio ugdymo programos mokiniams pagal savo poreikius ir galimybes pasirinkti mokomuosius dalykus. Parengtos ir patvirtintos dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo švietimo programos. 21. Gimnazijoje veikia dalykų ir klasių auklėtojų metodinės grupės, metodinė taryba, kurių tikslas reflektuoti savo darbą, ieškoti iškilusių problemų sprendimo būdų, aptarti ir skleisti gerąją patirtį, plėtoti saviraišką ir kūrybingumą, įgyvendinti inovacijas, siekti ugdymo kokybės, dalyvauti rengiant mokyklos strateginius dokumentus, kasmet atlikti veiklos kokybės įsivertinimą.

6 6 22. Mokytojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir švietimo strategija, nuolat tobulina pedagoginę kompetenciją ir siekia aukštesnės kvalifikacijos, atsižvelgdami į augančius visuomenės poreikius mokytis visą gyvenimą, tobulina šiuolaikinės pamokos planavimą, gerina pamokų vadybą, taiko įvairias mokymo formas, siekdami, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę. Tai skatina mokinių norą siekti daugiau, motyvuoja naujoms mokymosi sėkmėms m. 99 proc. mokinių sėkmingai baigė vidurinio ugdymo programą ir įgijo vidurinį išsilavinimą. 100 proc. pagrindinio ugdymo programos mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą ir tęsė mokslą pagal vidurinio ugdymo programą. 24. analizuojama neformaliojo švietimo veikla. Atsižvelgiama į mokinių, pageidaujančių neformaliojo švietimo užsiėmimų, skaičių, specialistų kvalifikaciją, aplinką, turimą bazę, skiriamų valandų skaičių. 25. Gimnazijoje veikia ugdymo įstaigą reprezentuojantys būreliai: pučiamųjų orkestras, pradinių ir vyresniųjų klasių mokinių vokaliniai ansambliai, sporto būreliai. Gimnazijos pučiamųjų orkestras dalyvauja visose respublikinėse Dainų šventėse. 26. Neformaliojo švietimo veikloje m. dalyvavo vidutiniškai 73 proc. mokinių, panaudojamos visos pagal ugdymo planą tam skirtos valandos. 27. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama iki 10 mokymosi dienų. 28. Organizuojama kultūrinė ir pažintinė veikla užtikrina mokinių pažinimo, socialinių įgūdžių lavinimo, bendravimo poreikių tenkinimą. Amatų, menų, garbės, turizmo, sporto dienos tapo tradicinėmis kultūrinės ir pažintinės veiklos dienomis. 29. Siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės svarbus tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas. Siekiama geresnio bendradarbiavimo su mokinių tėvais, palaikomi ryšiai su socialiniais partneriais. Stengiamasi keisti kai kurių tėvų pažiūrį į mokinių lankomumą ir mokymosi motyvaciją. 30. Pasiekimai. Mokymosi pasiekimai yra geri. Bendras mokinių pažangumo vidurkis per metus yra 98,9 proc Mokinių susidomėjimas sportu nuolat auga, nuo 57 proc išaugo iki 79 proc Sudarytos sąlygos rinktis sporto šakas pagal savo galimybes ir poreikius (krepšinis, atletinė gimnastika, stalo tenisas, lengvoji atletika), dalyvauti visose rajoninėse, zoninėse ir respublikinėse varžybose Dalykinėse rajoninėse olimpiadose laimėtų prizinių vietų skaičius turi įtakos gabiųjų mokinių skaičiaus pokyčiui bei olimpiadų užduotims, parengtoms neatsižvelgiant į mokyklos tipą Geriausiai pamokas lanko pradinių klasių mokiniai. Daugiausia be pateisinamos priežasties pamokų praleidžia klasių mokiniai, tačiau praleistų pamokų skaičius, tenkantis

7 7 vienam mokiniui, kasmet mažėja: 2012 m. vidutiniškai praleistos 79 nepateisintos pamokas, 2013 m. 75 pamokos, 2014 m. 69 pamokos, 2015 m. 64 pamokos. 31. Pagalba mokiniui. Socialinę, specialiąją pedagoginę pagalbą, profesinį informavimą mokiniams teikia socialinis pedagogas, specialusis pedagogas-logopedas, direktoriaus pavaduotoja, Vaiko gerovės komisijos (toliau VGK) nariai, klasių vadovai. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama bendradarbiaujant su Kelmės rajono pedagogine psichologine tarnyba. Nors mokinių gimnazijoje kasmet mažėja, tačiau specialiųjų poreikių mokinių skaičius auga: 2013 m. specialioji pagalba buvo teikiama 37 vaikams, 2013 m. 41 vaikui, 2014 m. 43 vaikams, 2015 m. 44 vaikams Veikia Vaiko gerovės komisija, jungianti specialųjį ugdymą, socialinę pagalbą, prevencinį darbą, krizių valdymą. Dalykų mokytojai rengia pritaikytas programas 12 specialiųjų poreikių mokinių. Dirbama ir su gabiais mokiniais, jie ruošiami olimpiadoms, konkursams. Mokiniams teikiamos konsultacijos (lietuvių k., anglų k., biologijos, istorijos, matematikos, fizikos, chemijos) ruošiantis brandos egzaminams Užtikrinant mokinių saugumo sąlygas būtina aktyvinti mokytojų budėjimą pertraukų metu. Kūrimas saugios mokymosi aplinkos, kurioje mokinių ir mokytojų, mokinių tarpusavio santykiai grindžiami tolerancija, pabrėžiamas kiekvieno mokinio vertingumas, skatinama minčių ir nuomonių įvairovė, sudarys sąlygas skleistis mokinių mąstymui, intelektui, bus ugdoma pagarba kitiems. 32. Gimnazijos kultūra. Gimnazija yra demokratiška, humaniška, atvira naujovėms. Psichologinis mikroklimatas grindžiamas bendradarbiavimu, pagalba ir atsakomybe. Gimnazija turi savo tradicijas. Sudaromos sąlygos pilietiniam, kultūriniam ir tautiniam tapatumui ugdyti. Plėtojami ryšiai su partneriais šalyje. Bendraujama ir bendradarbiaujama su Kvėdarnos, Žagarės gimnazijomis, Žadeikių pagrindine, Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindine mokyklomis. Vyksta kasmetiniai tradiciniai renginiai (Mokslo ir žinių šventė, Savivaldos diena, Adventinė gerumo savaitė, technologijų, menų, kalbų, gamtos mokslų tiksliųjų mokslų savaitės, Šimtadienis, Paskutinio skambučio šventė, Garbės diena), valstybinių švenčių minėjimai (Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios). Puoselėjamos ir liaudiškos tradicijos. Kasmet vyksta Derliaus šventė, Kaziuko mugė. Mokiniai skatinami domėtis tautos kultūra, papročiais. Gražėja gimnazijos aplinka: atnaujinami stendai, remontuojami kabinetai, tvarkoma aplinka. 33. Gimnazijos valdymas. Vadovavimas grindžiamas bendradarbiavimo, partnerystės ir demokratijos principais. Svarbiausi veiklos sprendimai priimami kolegialiai, gavus bendruomenės pritarimą Darbuotojų kaita nedidelė. Į laisvas aptarnaujančio personalo darbo vietas priimami darbo biržos atsiųsti darbuotojai. Pedagoginiai darbuotojai priimami atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, darbo stažą, kitas savybes. Personalo veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos

8 8 darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, mokyklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis Komandinis darbas sudaro galimybę gerinti veiklos kokybę, skatinti darbuotojų aktyvumą, efektyviai perteikti informaciją ir ja pasidalyti, kurti teigiamą psichologinį mikroklimatą. Gimnazijos bendruomenė turi komandinio darbo patirties, darbuotojai įtraukiami į organizacijos veiklos planavimą, vertinimą. Gimnazijos planavimo struktūrą sudaro strateginis planas, metinis veiklos planas, ugdymo planas, pagalbos mokiniui specialistų metiniai veiklos planai, klasių auklėtojų, metodinių grupių, metodinės tarybos, dalykų, neformaliojo ugdymo mokslo metų veiklos planai Gimnazijos dokumentų saugojimą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, raštvedybos taisyklės, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, Bendrojo ugdymo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, gimnazijos dokumentacijos planas. Dokumentai saugomi gimnazijos archyve Duomenys apie pedagogus ir mokinius skelbiami ir tvarkomi pedagogų, mokinių registre Informacija apie gimnazijos veiklą skelbiama interneto svetainėje, gimnazijos informaciniuose stenduose. 34. SSGG analizė: Stiprybės Patyrę ir aukštos kvalifikacijos mokytojai (9 mokytojai metodininkai, 19 vyresniųjų mokytojų). Kvalifikuoti pagalbos mokiniui specialistai. Mokytojams sudarytos tinkamos darbo sąlygos ir galimybės naudotis IKT priemonėmis (visuose dalykų kabinetų įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, bibliotekoje 12 kompiuterizuotų darbo vietų). Įgyvendinant Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo projektą modernizuota biblioteka ir informacinis centras. Gimnazija atvira gyvenvietės bendruomenei (dauguma seniūnijos renginių organizuojami gimnazijoje). Kruopštus ir sąžiningas aptarnaujančio personalo darbas. Silpnybės Nepakankamas ugdymo proceso diferencijavimas ir individualizavimas (namų darbų skyrimo tikslingumas ir apimtis). Silpnėjanti mokinių mokymosi motyvacija. Pasyvus mokinių ir mokytojų įsitraukimas į veiklos planavimą ir problemų sprendimą. Nepakankamas mokytojų bendradarbiavimas su VGK. Neaktyvus tėvų dalyvavimas gimnazijos veikloje. Neišnaudotos visos elektroninio dienyno galimybės (apklausų organizavimas naudojantis el. dienynu, informacijos sklaida). Tobulintinos veiklos kokybės įsivertinimo procedūros. Tobulintina pamokos vadyba. Mažai mokytojų rengia ir įgyvendina rajoninius bei respublikinius projektus. Tik kai kurie

9 9 Skatinamas mokinių kūrybiškumas (dalyvaujama kūrybiškumo ugdymo programose). Estetiška ir jauki aplinka. Galimybės Materialinės bazės gerinimas, ieškant rėmėjų, skatinant pervesti 2 proc. pajamų. Mokytojų dalyvavimas įvairiuose projektuose padės gimnazijai pritraukti papildomų lėšų. Galimybė mokytojams skleisti gerąją patirtį ne tik rajone, bet ir už jo ribų mokytojai dalijasi patirtimi: skaito pranešimus, veda atvirąsias pamokas. Grėsmės Nustatytas per didelis mokinių skaičius klasėse kaimo mokykloje (mažėja komplektų skaičius ir mokytojų darbo krūvis). Mažėjantis mokinių ir klasių komplektų skaičius (neformaliojo švietimo valandų skaičius). Netinkamas kai kurių tėvų požiūris į vaikų ugdymosi rezultatus mažina mokinių mokymosi motyvaciją, atsakomybę.

10 VI SKYRIUS STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMAS 1 lentelė 1. Tikslas. Siekti aukštesnės ugdymo(si) kokybės, tobulinant ugdymo turinio ir veiklos planavimą, pamokos organizavimą Uždavinys. Tobulinti ugdymo turinio planavimą, tenkinti įvairių gebėjimų mokinių poreikius. Eil. Nr. Veiklos kryptys Rezultato, poveikio rodiklis Įgyvendinimo laikotarpis Vykdytojas (-ai) Lėšos 1. Pamokos planavimo ir organizavimo tobulinimas. Planavimas orientuotas į mokinį ir jo rezultatus. Kasmet suplanuojamos ir vedamos 3 4 integruotos m. Dalykų mokytojai MK lėšos Žmogiškieji ištekliai dalykų pamokos. Gerėja mokinių mokymosi pasiekimai. 2. Modulių ir pasirenkamųjų dalykų programų įvairovės kūrimas ir įgyvendinimas. Dalykų mokytojai MK lėšos 3. Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas, namų darbų skyrimas derinamas su darbu klasėje. Parengtų dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programų skaičius. Mokinių poreikių tenkinimas. Daugiau mokinių patiria sėkmę ugdymosi procese. Didėja mokinių mokymosi motyvacija. 4. Ugdymo planavimo formų tobulinimas. metodinėse grupėse susitariama dėl ugdymo planavimo būdų. Parengtos ugdymo dalykų ilgalaikių planų pavyzdinės formos. rengiant ugdymo planą (gegužės mėn.) mokslo Kasmet Dalykų mokytojai Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, metodinių grupių pirmininkai,dalykų mokytojai 5. Gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimas ir Įgyvendinamas ŠMM 2016 m. Darbo grupė, MK lėšos MK lėšos

11 11 jų poreikių tenkinimo didinimas. patvirtintas veiksmų planas. metodinė taryba 6. Individualių ir pritaikytų programų rengimas Parengtos programos pagal VGK, dalykų pagal mokinių mokymosi galimybes, mokinių mokymosi mokslo mokytojai bendradarbiaujant su Kelmės pedagoginės galimybes, pasiekimų lygį. pusmečio psichologinės tarnybos darbuotojais. pradžioje 7. Planavimo efektyvumo vertinimas. Kasmet analizuojama m. Administracija mokytojų dalyko turinio ir BP dermė. Tiriama šios dermės įtaka ugdymo kokybei, priimami sprendimai tobulinti planavimą. 8. Pedagoginės priežiūros vykdymas. Įvertintas turinio planavimas, pamokos vadyba, gabiųjų mokinių ugdymas. mokslo Administracija Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus MK lėšos MK lėšos MK lėšos Mokiniams siūlomos pagrindinių dalykų (lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos) modulių, pasirenkamųjų dalykų programos. Namų darbai siejami su klasės darbu, jie skiriami 5 12 klasių mokiniams. Mokiniams siūloma daugiau ir įvairesnių dalykų (lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, matematikos, fizikos, chemijos, kūno kultūros, muzikos) modulių, pasirenkamųjų dalykų programų. Mokiniai turės daugiau galimybių pasirinkti, gerės mokymosi motyvacija. Mažinant ugdymo turinio apimtį, vykdoma dalykų integracija. 50 proc. dalykų mokytojų neskiria mokiniams namų darbų, visos užduotys atliekamos pamokoje. Mokiniams siūlomos visų dalykų modulių programos. Namų darbus skiria pavieniai mokytojai ir tik klasių mokiniams. Tikslingas namų darbų skyrimas, jų derinimas su darbu klasėje darys teigiamą įtaką mokinių ugdymo(si) pasiekimams Uždavinys. Kryptingai tobulinti gimnazijos darbuotojų kompetencijas. 1. Kryptingas mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo veiklų planavimas. Darbuotojai pasirengia kvalifikacijos tobulinimo programą, atsižvelgdami į Kiekvienų metų pradžioje Direktoriaus pavaduotojas ugdymui MK, rėmėjų lėšos

12 12 2. Gimnazijos darbuotojų veiklos (savi)analizė metodinėse grupėse, metodinėje taryboje, mokytojų taryboje. 3. Kvalifikacijos kėlimo seminarų organizavimas vietos bendruomenei. 4. Edukacinių išvykų į kitas Lietuvos mokyklas, seminarų organizavimas. 5. Atvirųjų veiklų organizavimas. Realių sėkmės istorijų sklaida. 6. Organizuotų atvirųjų pamokų planų aplanko rengimas. iškeltus gimnazijos tikslus. Mokytojai kryptingai kels savo kvalifikaciją. Vykdomas mokytojų metinės veiklos į(si)vertinimas. Kiekvienas mokytojas stebi ir IQES online platformoje įvertina per mokslo metus 2 3 kolegos pamokas, jas aptaria metodinėse grupėse. Organizuotų tikslinių seminarų skaičius. Tobulėja mokytojų kompetencijos, įgyjama naujų patirčių. Mokytojų, skleidusių gerąją patirtį per seminarus, konferencijas, skaičius. Patirtį skleidžia rajone, visoje Lietuvoje m. Direktorius, pavaduotojas ugdymui, metodinių grupių pirmininkai, dalykų mokytojai Per mokslo metus pagal parengtą programą Kartą per mokslo metus Kartą per mokslo metus Kiekvienų mokslo metų pabaigoje Direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui Direktorius Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, metodinių grupių pirmininkai Metodinė taryba Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus Iš MK 200 Eur kasmet Iš MK 100 Eur kasmet Įgytos žinios ugdymo procesą darys patrauklesnį, įdomesnį mokiniams. Augs mokinių mokymosi motyvacija. Kasmet bus vertinamos kiekvieno mokytojo 1 2 pamokos, analizuojama, ar mokytojo veikla atitinka turimą kvalifikacinę kategoriją. Įgytos žinios ugdymo procesą darys patrauklesnį, įdomesnį mokiniams. Augs mokinių mokymosi motyvacija. Kasmet bus vertinamos kiekvieno mokytojo 2 3 pamokos, analizuojama, ar mokytojo veikla atitinka turimą kvalifikacinę Įgytos žinios ugdymo procesą darys patrauklesnį, įdomesnį mokiniams. Augs mokinių mokymosi motyvacija. Vykdant kryptingą kvalifikacijos tobulinimą sumažės silpnųjų mokyklos veiklos sričių skaičius.

13 10 proc. mokytojų organizuos mokykloje atvirąsias veiklas ir dalysis gerąja patirtimi su kitomis rajono mokyklomis. 13 kategoriją. 30 proc. mokytojų organizuos mokykloje atvirąsias veiklas ir dalysis gerąja patirtimi su kitomis rajono mokyklomis. Kasmet organizuojamas 1 susitikimas su kitų mokyklų mokytojais. 50 proc. mokytojų organizuos mokykloje atvirąsias veiklas ir dalysis gerąja patirtimi su kitomis rajono, visos Lietuvos mokyklomis. Kasmet organizuojami 1 2 susitikimai su kitų Lietuvos mokyklų mokytojais Uždavinys. Organizuoti sistemingą ugdymo proceso ir veiklos kokybės įsivertinimą. 1. Švietimo stebėsenos sistemos tobulinimas. Numatyti veiklos stebėjimo rodikliai. 2. Gimnazijos ugdymo kokybės ir neformaliojo švietimo vertinimas organizuojant tiriamąją veiklą. Nuolatiniai tyrimai identifikuojant mokinių gebėjimus, aiškinantis nesėkmes, mokymosi motyvacijos ir elgesio sutrikimus leis geriau planuoti veiklą. 3. Įsivertinimo procedūrų tobulinimas. Bus patobulintos įsivertinimo procedūros, pasirinktos veiklos įsivertinimo sritys, parengtas planas, rezultatų analizės, suformuluotos išvados. 4. Nacionalinių tyrimų, standartizuotų testų rezultatų panaudojimas planuojant gimnazijos veiklos ir ugdymo procesą. Atliekami standartizuoti testai 2, 4, 6, 8,10 klasėse, vertinami ir analizuojami mokinių pasiekimai, juos gretinant su kitais bendrąjį ugdymą ir jo kontekstą aprašančiais duomenimis. Renkama informacija probleminėms ugdymo sritims nustatyti m. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, darbo grupė Kiekvienų mokslo metų pabaigoje (balandžio mėn.) Kiekvienų metų pabaigoje Direktoriaus pavaduotojas ugdymui Veiklos įsivertinimo grupė Metodinė taryba, dalykų mokytojai MK, SF lėšos

14 5. Tarpinis gimnazijos veiklos įsivertinimas. Kasmet vykdomi tarpiniai įsivertinimai. Tikslų ir uždavinių įgyvendinimo sėkmingumo rezultatai pristatomi mokytojų tarybos posėdžiuose m. Administracija Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus 14 Atliekami pavieniai tyrimai mokinių poreikiams ir gebėjimams nustatyti. Nuolat stebimos ir aptariamos metodinėse grupėse įvairių dalykų pamokos. Vykdomas veiklos įsivertinimo procedūrų tobulinimas leis sumažinti žmogiškųjų išteklių sąnaudas, efektyviau planuoti ir strateguoti veiklas. Vykdomi standartizuoti testai. Testų, PUPP, brandos egzaminų rezultatai analizuojami metodinėse grupėse, nuolat aptariami mokytojų tarybos posėdžiuose. Nuolat atliekami tyrimai, identifikuojantys mokinių gebėjimus, aiškinantys jų nuolatines nesėkmes, mokymosi motyvacijos ir elgesio sutrikimus. Atliktų tyrimų rezultatai aptariami mokytojų tarybos posėdžiuose, priimami sprendimai, kaip gerinti ugdymo turinį, veiklos planavimą. Veiklos ir ugdymo procesui planuoti panaudojami testų, egzaminų ir nacionalinių tyrimų rezultatai. 2. Tikslas. Kurti mokymosi aplinką, skatinančią aktyvų mokymąsi, moderniųjų technologijų panaudojimą, mokinių esminių kompetencijų ugdymą Uždavinys. Sudaryti sąlygas asmenybės saviraiškai, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. 1. Metodų, skatinančių savarankišką mokinių veiklą, ugdymo turinį priartinančių prie gyvenimiškosios patirties, naudojimas pamokose. 2. Sveikatingumo programų rengimas ir įgyvendinimas. 3. Verslumo integravimas į mokomuosius dalykus, įgyvendinant Verslumo akademijos programą. Mokytojų veiklos stebėjimas, pamokų planai. Parengtų programų skaičius, gautas finansavimas. Įgyvendinami verslumo projektai. mokslo Dalykų mokytojai Biologijos, kūno kultūros, technologijų mokytojai 2017 m. Verslumo akademijos MK, projektų lėšos

15 15 4. Žalingų įpročių, patyčių prevencijos programų rengimas ir įgyvendinimas. 5. Kultūrinės ir pažintinės veiklos įvairinimas, organizuojant ekskursijas, išvykas, skirtas profesinio informavimo tikslams įgyvendinti. 6. Veiklos strategijų, skatinančių klasių vadovus inovatyviais metodais puoselėti mokinių Parengtos ir įgyvendintos programos. Suorganizuotų renginių skaičius, mokinių atsiliepimai. Parengtos ir įgyvendintos strategijos, renginių skaičius ir kokybė. mokslo programos rengimo komanda VGK nariai Dalykų mokytojai, klasių vadovai Klasių vadovai vertybines orientacijas, numatymas. Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus Iš MK 100 Eur kasmet Iš MK 150 Eur kasmet Kasmet rengiant ir įgyvendinant sveikatingumo, verslumo, žalingų įpročių prevencijos, gamtosaugines programas dalyvaus 10 proc. įvairių mokomųjų dalykų mokytojų. Ugdymo procesas, papildytas mokomosiomis, pažintinėmis išvykomis, taps patrauklesnis, įdomesnis, didės mokinių mokymosi motyvacija. Kasmet rengiant ir įgyvendinant sveikatingumo, verslumo, žalingų įpročių prevencijos, gamtosaugines programas dalyvaus 30 proc. mokinių. Organizuojant kultūrinę ir pažintinę veiklą, bus siekiama bendradarbiauti su vietos verslo bendruomene. Kasmet parengiama ir įgyvendinama sveikatingumo, verslumo, žalingų įpročių prevencijos, gamtosauginių programų. Bus ugdomos mokinių dorovinės, sveikos gyvensenos, socialinės nuostatos. Rengiant programas bus plėtojamas mokytojų bendradarbiavimas, dalijamasi patirtimi. Rengiant ir įgyvendinant programas dalyvaus 50 proc. mokinių. Kryptingas kultūrinės ir pažintinės veiklos organizavimas, bendradarbiavimas su vietos verslo bendruomene padės mokiniams renkantis profesiją Uždavinys. Turtinti edukacines aplinkas informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, tobulinti gebėjimus jomis naudotis. 1. Mokomųjų dalykų kabinetų aprūpinimas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis (interaktyviomis lentomis) aktyviai dalyvaujant IKT diegimo projektuose. Kabinetų, aprūpintų šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, skaičius. Iki 2018 m. Administracija, dalykų mokytojai 2. Racionalus turimos kompiuterinės technikos Atliktų tyrimų rezultatai, Direktoriaus Projektų, MK, paramos lėšos 3000 Eur kasmet

16 naudojimas. teigiama mokinių nuomonė. pavaduotojas, metodinė taryba 3. Bibliotekos veiklos programos, kurios tikslai, prioritetai ir paslaugų spektras atitiktų mokinių pageidavimus, parengimas ir įgyvendinimas. Parengta programa, teigiama mokinių nuomonė. Iki 2018 m. Bibliotekininkas Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus 16 Įgyvendinus programą, 30 proc. mokytojų tikslingai naudos IT ugdymo procese. Pagerės pamokos organizavimas ir kokybė. 30 proc. mokomųjų kabinetų aprūpinus šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, bus galimybė mokytojams naudoti naujausias Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas programas. Įgyvendinus programą, 45 proc. mokytojų tikslingai naudos IT ugdymo procese. Pagerės pamokos organizavimas ir kokybė. 50 proc. mokomųjų kabinetų aprūpinus šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, bus galimybė mokytojams naudoti naujausias Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas programas. Įgyvendinus programą, 75 proc. mokytojų tikslingai naudos IT ugdymo procese. Pagerės pamokos organizavimas ir kokybė. Visus mokomuosius kabinetus aprūpinus šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, bus galimybė visiems mokytojams naudoti naujausias Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas programas Uždavinys. Stiprinti mokinių, pagalbos mokiniui specialistų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą. 1. VGK veiklos efektyvinimas. Visapusiškos psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos teikimas. 2. Prevencinių programų, akcijų ir projektų organizavimas ir vykdymas. 3. Įvairių socialinių projektų, skirtų sėkmingesnei vaikų socializacijai, rengimas 4. Įvairios integruotos veiklos, skirtos mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijoms stiprinti, organizavimas. 5. Mokinių lankomumo, drausminimo tvarkos tobulinimas. Gerėja mokinio ir mokytojo dialogas, pamokos mikroklimatas, mažėja konfliktinių situacijų. Parengtų ir įgyvendintų projektų skaičius. Įgyvendintų veiklos formų, skatinančių bendradarbiavimą, veiklų įvairovė. Sėkmingai taikoma parengta tvarka, pagerėjęs lankomumas, sumažėjęs drausmės pažeidimų VGK nariai m. Socialinis pedagogas, klasių vadovai, dalykų mokytojai m. Pradinių klasių mokytojai m. Klasių vadovai, dalykų mokytojai Iki 2018 m. VGK, klasių vadovai MK, projektų lėšos 150 Eur kasmet 150 Eur kasmet

17 skaičius. Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus 17 Organizuojamos pavienės akcijos ir projektai siekiant sėkmingesnės mokinių socializacijos. Į VGK posėdžius kviečiami ir mokinių tėvai. 10 proc. sumažės praleistų pamokų skaičius. Nuolat organizuojami socialiniai projektai, įvairios akcijos. Efektyvinant VGK veiklą, daugiau dėmesio bus skiriama klasių vadovų ir dalykų mokytojų bendradarbiavimui skatinti. Mikroklimatas klasėse taps palankus mokymuisi, sumažės drausmės pažeidimų. 20 proc. sumažės praleistų pamokų skaičius. Įvairios integruotos veiklos, skirtos mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijoms stiprinti, organizavimas mažins konfliktinių situacijų skaičių, gerins mikroklimatą, stiprės klasių vadovų ir mokinių tėvų bendradarbiavimas. Teikiant visapusišką pedagoginę pagalbą gerės specialiųjų poreikių mokinių ugdymas. 30 proc. sumažės praleistų pamokų skaičius. 3. Tikslas. Didinti gimnazijos patrauklumą ir atvirumą visuomenei, toliau kurti savitą kultūrą, gerinti gimnazijos įvaizdį Uždavinys. Auginti tolerantišką asmenybę, kūrybiškai puoselėjančią gimnazijos, tautos kultūros tradicijas. 1. Gimnazijos neformaliojo švietimo veiklos plėtojimas. 2. Valstybinių ir tautinių švenčių minėjimų organizavimas gimnazijoje kartu su seniūnijos bendruomenėmis. 3. Savanorystės skatinimas, nuolatinis pilietinių akcijų organizavimas. 4. Gimnazijoje, jos teritorijoje esančių edukacinių aplinkų atnaujinimas panaudojant mokinių darbus. Renginiai gimnazijoje, dalyvavimas respublikiniuose renginiuose, NU veikloje dalyvaujančių mokinių skaičius. Bendruomenėje puoselėjamos tautinės ir pilietinės vertybės. Stiprės bendravimas ir bendradarbiavimas. Ugdomas iniciatyvumas, savigarba ir pagarba kitiems, pilietiškumas, atsakomybė. Patrauklios ir atnaujintos aplinkos. Iki 2018 m. Neformaliojo ugdymo vadovai Istorijos mokytojai, klasių vadovai Klasių, būrelių vadovai Dalykų mokytojai

18 18 5. Savitos gimnazijos kultūrą reprezentuojančios atributikos kūrimas. Organizuojamos gimnazistų dienos, tradiciniai renginiai. Puoselėjamos senosios tradicijos, kuriamos naujos, skatinančios mokinių kūrybiškumą, tautiškumą. Klasių, būrelių vadovai, dalykų mokytojai Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus Organizuojamoje savanorystės veikloje dalyvaus 10 proc. mokinių. Organizuojamoje savanorystės veikloje dalyvaus 20 proc. mokinių. Dauguma mokytojų mokinių darbus sėkmingai naudos edukacinėms aplinkoms kurti. Valstybinių ir tautinių švenčių minėjimų, tradicinių renginių organizavimas ugdys aktyvią, pilietišką ir brandžią asmenybę. Organizuojamoje savanorystės veikloje dalyvaus 30 proc. mokinių. Bus nuolat organizuojamos pilietinės akcijos. Gimnazistų dienos taps tradiciniu renginiu Uždavinys. Plėtoti atviro bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. 1. Bendradarbiavimo su šalies mokyklomis plėtojimas organizuojant bendrus renginius mokytojams ir mokiniams. 2. Įsitraukti į šalies kūrybinių partnerysčių projektą. 3. Bendradarbiavimas su Kelmės SMC, Pedagogine psichologine tarnyba, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Policijos komisariatu. Glaudesni šalies mokyklų ryšiai, siekiant skleisti ir gauti gerąją mokyklų patirtį. Veiksminga partnerystė, bendradarbiavimas grindžiami gerosios patirties mainais. Bendradarbiaujant siekiama įgyvendinti veiklos tikslus, kuriamos naujos bendradarbiavimo formos. Direktorius, metodinė taryba 2017 m. Metodinės tarybos pirmininkas Direktorius, VGK MK, projektų, rėmėjų ir 2 proc. paramos lėšos

19 4. Bendradarbiavimo su tėvais aktyvinimas, kviečiant juos į mokinių projektinių darbų pristatymus, viktorinas, konferencijas, vertinimo aptarimus. 5. Atvirų durų dienų organizavimo formų tobulinimas, siekiant aktyvesnio tėvų dalyvavimo. 6. Projekto Kūrybinės partnerystės programos Pokyčių mokykla įgyvendinimas. 19 Tėvų, dalyvaujančių įvairiuose renginiuose, skaičius. Aktyvesnis tėvų dalyvavimas skatins mokinių geresnį mokymąsi ir lankomumą. Ugdyti bendruosius mokinių gebėjimus: komunikavimą, kūrybiškumą, iniciatyvumą. Klasių auklėtojai, Gimnazijos taryba Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, klasių vadovai, dalykų mokytojai m. m. Kuruojantis mokytojas, darbo grupė Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus Susitikimai su mokyklomis partnerėmis organizuojami retai. Susitikimai su kitomis šalies mokyklomis vyksta kartą per metus, ieškoma naujų partnerių. Bus parengta programa dalyvauti programoje Pokyčių mokykla m. Tolesnis bendradarbiavimas su kitomis šalies mokyklomis leis pasinaudoti jų patirtimi ugdymo kokybei įvairinti ir gerinti. Aktyvesnis tėvų dalyvavimas gimnazijos veikloje ir ugdymo procese didins mokinių atsakomybę už savo veiksmus, gerės pamokų lankomumas, pažangumas Uždavinys. Plėtoti savivaldos institucijų veiklą. 1. Gimnazijos prezidento rinkimų organizavimas. Aktyvus mokinių dalyvavimas rinkimuose m. Mokinių atstovybė Rėmėjų lėšos, spec. programų lėšos 2. Rinkimų į Lietuvos mokinių parlamentą pirmojo turo organizavimas. 3. Aktyvesnio mokinių dalyvavimo planuojant mokyklos veiklą inicijavimas Aktyvus mokinių dalyvavimas, kandidatų skaičius. Glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokyklos savivaldos 2016 m. Gimnazijos taryba, mokinių atstovybė Mokinių atstovybė

20 4. Mokinių savivaldos patalpų įruošimas, įgyvendinant programą Pokyčių mokykla. 20 institucijų. Estetiškai įruoštas savivaldos kambarys m. Gimnazijos taryba, mokinių prezidentas Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus Spec. programų lėšos 1200 Eur Organizuojant rinkimus gimnazijoje, dalyvaus 80 proc klasių mokinių. Gimnazijoje organizuota prezidento rinkimų kampanija leis mokiniams susipažinti su demokratiniais rinkimų principais, rinkimų tvarka. Mokinių savivaldos nariai kasmet parengs ir pristatys mokyklos bendruomenei po vieną projektą bendradarbiavimui plėtoti. Aktyvės demokratinės mokinių nuostatos, gerės pasirengimas aktyviai gyvenimo pozicijai Uždavinys. Gerinti gimnazijos įvaizdį Organizuojant rinkimus gimnazijoje, dalyvaus 90 proc klasių mokinių. Gimnazijoje organizuota prezidento rinkimų kampanija leis mokiniams susipažinti su demokratiniais rinkimų principais, rinkimų tvarka. Mokinių savivaldos nariai kasmet parengs ir pristatys mokyklos bendruomenei po du projektus bendradarbiavimui plėtoti. Aktyvės demokratinės mokinių nuostatos, gerės pasirengimas aktyviai gyvenimo pozicijai. Organizuojant rinkimus gimnazijoje, dalyvaus 95 proc. mokinių. Gimnazijoje organizuota prezidento rinkimų kampanija leis mokiniams susipažinti su demokratiniais rinkimų principais, rinkimų tvarka. Mokinių savivaldos nariai kasmet parengs ir pristatys mokyklos bendruomenei po du projektus bendradarbiavimui plėtoti. Aktyvės demokratinės mokinių nuostatos, gerės pasirengimas aktyviai gyvenimo pozicijai. Mokinių dalyvavimas planuojant mokyklos veiklą sudarys sąlygas jiems aktyviai veikti, bus ugdomas gebėjimas analizuoti, laisvai ir sąmoningai reikšti savo nuomonę, priimti sprendimus. 1. Bendradarbiavimas su rajono ir šalies žiniasklaida. 2. Mokinių tėvų aktyvo įtraukimas į gimnazijos įvaizdžio kūrimo procesą. 4. Bendrų gimnazijos vidaus erdvių gerinimas įgyvendinant projektą Pokyčių mokykla. Informacijos, skelbtos spaudoje, kiekis ir aktualumas. Pasitarimuose dalyvaujančių tėvų skaičius, jų pateikti pasiūlymai. Vidaus erdvės bus papildytos naujais akcentais m. IC vadovė m. Mokyklos taryba, klasių vadovai Iki 2018 m. Programos Pokyčių mokykla kūrybinė grupė 5. Interneto svetainės tobulinimas. Formuojamas teigiamas m. Direktoriaus Spec. programų lėšos 300 Eur

21 21 įvaizdis, visuomenė supažindinama su gimnazijos veikla ir pasiekimais. pavaduotojas ugdymui, raštvedys Laukiamas rezultatas Minimalus Realus Maksimalus Informacija apie gimnazijos veiklą bus viešinama rajono leidiniuose. Kasmet bus atnaujinama ir papildoma interneto svetainė. Kasmet organizuojamose tėvų nuomonių apklausose dėl įvaizdžio gerinimo dalyvaus 20 proc. tėvų. Informacija apie veiklą bus skelbiama rajono, respublikos leidiniuose. Kasmet bus atnaujinama ir papildoma interneto svetainė. Įgyvendinta projekto Kūrybinės partnerystės programa Pokyčių mokykla. Organizuojamose tėvų nuomonių apklausose dėl įvaizdžio gerinimo dalyvaus 30 proc. tėvų. Informacija apie veiklą reguliariai bus skelbiama rajono, respublikos leidiniuose. Kiekvieną mėnesį bus skelbiama bent viena žinutė apie gimnazijos veiklą. Sėkmingai įgyvendinta projekto Kūrybinės partnerystės programa Pokyčių mokykla. Organizuojamose tėvų nuomonių apklausose dėl įvaizdžio gerinimo dalyvaus 50 proc. tėvų. VII SKYRIUS STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO ĮSIVERTINIMAS 35. Sudėtinė strateginio valdymo dalis sistemingas organizacijos veiklos įsivertinimas. Gimnazijos metų strateginio plano įgyvendinimo priežiūra vykdoma viso proceso metu kokybiniu ir vertybiniu lygmenimis, analizė atliekama kiekvienais pagal veiklos stebėsenos rodiklius ir vadovaujantis Bendrojo ugdymo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodikliais. 36. Veiklos rezultatai pristatomi gimnazijos tarybai, mokytojų tarybai, gimnazijos bendruomenei, steigėjui. Tokiu būdu gimnazijos bendruomenės nariai turi galimybę stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai, teikti pageidavimus ir pasiūlymus, kaip m. strateginį planą koreguoti. 37. Gimnazijos administracija taip pat stebi ir vertina, ar institucija įgyvendina strateginius tikslus ir programas, ar vykdomų programų priemonės yra efektyvios.

22 22 VIII SKYRIUS STRATEGINIO PLANO KOREGAVIMAS 38. Strateginio planavimo grupė kiekvienų metų pabaigoje atlieka tarpinį įsivertinimą ir atsižvelgdama į gautus rezultatus, parengia gimnazijos kitų metų veiklos planą. PRITARTA Kelmės r. Pakražančio gimnazijos tarybos 2016 m. vasario 22 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 2)