ĮVADAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA AGNĖ SKINKYTĖ ERGOTERAPIJOS POVEIKIS, ASMENŲ PATYRUSIŲ PETIES SĄNARIO RAUMENS PLYŠIMĄ, RANKOS FUNKCIJAI BEI SAVARANKIŠKUMUI ANTRAME REABILITACIJOS ETAPE Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovė Dr. Jolita Rapolienė KAUNAS, 2012

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė Parašas... Data: 2012 m...mėn. d. ERGOTERAPIJOS POVEIKIS, ASMENŲ PATYRUSIŲ PETIES SĄNARIO RAUMENS PLYŠIMĄ, RANKOS FUNKCIJAI BEI SAVARANKIŠKUMUI ANTRAME REABILITACIJOS ETAPE Magistro baigiamasis darbas Recenzentas Dr. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė Parašas Data: 2012 m...mėn. d Darbo vadovė Dr. Jolita Rapolienė Parašas... Data: 2012 m. mėn. d. Darbą atliko Magistrantė Agnė Skinkytė Parašas Data: 2012 m. mėn. d. KAUNAS, 2012

3 TURINYS SANTRUMPOS... 5 SANTRAUKA... 6 SUMMARY... 7 ĮVADAS... 9 DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 12 1.1. Peties sąnario anatomija ir biomechanika... 12 1.2. Peties sąnario plyšimo patologija... 15 1.3. Peties sąnario plyšimo etiologija... 15 1.4. Peties sąnario plyšimo epidemiologija... 16 1.5. Asmenų rankos funkcijos sutrikimai po peties sąnario plyšimo... 16 1.6. Peties sąnario ištyrimas ir įvertinimas... 18 1.7. Ergoterapija po peties sąnario raumens plyšimo... 23 1.7.1. Ergoterapijos metodikos taikymas... 23 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 29 2.1 Tiriamųjų kontingentas... 29 2.2. Tyrimo metodai... 34 2.2.1. Ergoterapijos programos sudarymas... 36 2.2.2. Statistinė duomenų analizė... 38 3. REZULTATAI... 39 3.1. Kasdienių veiklų atlikimo vertinimas... 39 3.1.1 Kasdienės veiklos vertinimo testo duomenų analizė... 39 3.1.2 Funkcinio nepriklausomumo testo duomenų analizė... 43 3.2. Rankų funkcijos vertinimas... 48 3.2.1. Funkcinio judėjimo testo (W. Keitel) duomenų analizė... 48 3.2.2. Tiriamųjų pažeistos rankos raumenų jėgos vertinimas... 54 3.2.3. Judesių per peties sąnarį amplitudės įvertinimas... 55 3.3. Ergoterapijos poveikio vertinimas savarankiškumui... 56 3.3.1. Kasdienių veiklų pokytis (ADL)... 56 3.3.2 Kasdienių veiklų pokytis (FNT)... 58 3.3.3. Ergoterapijos poveikio vertinimas rankos funkcijai Funkcinio judėjimo testu (W. Keitel)... 59 3.3.4. Judesių per peties sąnarį amplitudės pokyčio vertinimas... 62 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 63

4 IŠVADOS... 65 REKOMENDACIJOS... 66 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 68 PRIEDAI... 72

5 SANTRUMPOS ADL Kasdienės veiklos vertinimo testas FNT Funkcinio nepriklausomumo testas KT - kompiuterinė tomografija MRT - magnetinio rezonanso tomografinis tyrimas P reikšmingumo lygmuo PSO pasaulinė sveikatos organizacija RSP - rotatorių sausgyslių plyšimai SLAP viršutinės, priekinės, užpakalinės sąnarinės lūpos pažeidimai SP standartinė paklaida W. Keitel Funkcinio judėjimo testas

6 SANTRAUKA A. Skinkytė. Ergoterapijos poveikis, asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, rankos funkcijai bei savarankiškumui antrame reabilitacijos etape, magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė dr. J. Rapolienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto, Reabilitacijos klinika. - Kaunas, 2012. 101p. Darbo tikslas: įvertinti ergoterapijos poveikį savarankiškumui bei rankos funkcijai asmenų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, antrame reabilitacijos etape. Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų po peties sąnario raumens plyšimo, savarankiškumą. 2. Įvertinti asmenų po peties sąnario raumens plyšimo, rankos funkcijos sutrikimą. 3. Nustatyti ergoterapijos poveikį, asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, savarankiškumui bei rankos funkcijai. Vertinimui buvo naudojama: klausimynas, kasdienei veiklai įvertinti ADL bei FNT testas (balais); rankos funkcijai įvertinti Funkcinio judėjimo testas (W. Keitel) (balais); atitraukimo per peties sąnarį amplitudei įvertinti goniometras (laipsniais); rankos raumenų jėgai įvertinti - dinamometras (kilogramais). Tyrimas buvo atliekamas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tyrimas buvo atliktas nuo 2011 metų vasario mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio. Viso tyrime dalyvavo 40 tiriamųjų, kurie buvo padalinti į dvi grupes po 20. Vienai grupei taikytos 6 ergoterapijos procedūros, kitai - 14 ergoterapijos procedūrų. Pirmoje ir antroje grupėje dalyvavo 20 vyrų (50%) ir 20 moterų (50%), kuriems diagnozuotas peties sąnario raumens plyšimas ir atlikta operacija. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 43 iki 81 metų. Pirmosios grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis 62,6±3,5 metai, antros grupės tiriamųjų - 58,8 ±4,2 metai. Abiejų grupių tiriamiesiems ergoterapijos metu buvo atliekami rankų pratimai naudojant ergoterapijos priemones: (spygliuotas kamuoliukas, kaladėlės, ergoterapinė masė - Therapy Putty, vertikalūs varžtai, kampuotis, didelis labirintas, lankai, kopėtėlės, medis). Tiriamiesiems ergoterapija buvo atliekama dvi paskutines reabilitacijos savaites po tris kartus, kas antrą dieną po 30-40 minučių. Su tiriamaisiais buvo dirbama individualiai. Jie buvo testuojami pirmą ir paskutinę reabilitacijos dieną. Antros grupės tiriamiesiems po reabilitacijos papildomai buvo atliktos 8 ergoterapijos procedūros. Darbo išvados: 1. Asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, ženkliai pablogėja gebėjimas savarankiškai atlikti rytinį tualetą, valgyti, bei rengtis. 2. Asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, rankos funkcija buvo ženkliai sutrikusi. 3. Asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, atlikus 6 ergoterapijos procedūras gebėjimas savarankiškai atlikti rytinį tualetą, valgyti, bei rengtis reikšmingai gerėjo, o po 14 ergoterapijos procedūrų gautas ženklus šių veiklų pagerėjimas (p<0,05). Taip pat gautas reikšmingas net 42 ± 2,9 laipsnių rankos atitraukimo per peties sąnarį amplitudės padidėjimas antros grupės tiriamiesiems (p<0,05).

7 SUMMARY A. Skinkytė. Impact of occupational therapy for hand s function and independence of persons, who have suffered rupture of shoulder joint s muscle, in the second rehabilitation stage, Master Theses/ supervisor Dr. J. Rapolienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Clinic of Rehabilitation. - Kaunas, 2012. 101 p. Objective of the work: to assess the impact of occupational therapy for hand s function and independence of persons, who have suffered rupture of shoulder joint s muscle, in the second rehabilitation stage. Tasks: 1. To assess the independence of persons after rupture of shoulder joint s muscle; 2. To assess the disorder of hand s function of persons after rupture of shoulder joint s muscle; 3. To determine the impact of occupational therapy for hand s function and independence of persons, who have suffered rupture of shoulder joint s muscle. The survey by questionnaires was used for assessment: to assess the daily activity ADL and FNT test (scores); to assess the hand s function - Test of functional movement (W. Keitel) (scores); to assess the withdrawal through the shoulder s joint goniometer (degrees); and to assess the force of hand s muscles dynamometer (kilograms). The research was conducted in PI Kaunas Clinical Hospital, Department of Physical Medicine and Rehabilitation. The research was conducted from February 2011 until March 2012. In total 40 respondents took part in the research, and they were divided in two groups of 20. 6 procedures of occupational therapy were applied to one group and 14 to another. The first and second groups consisted of 20 men (50%) and 20 women (50%), for whom the rupture of shoulder joint s muscle was diagnosed, and the operation was done. The age of the respondents varied from 43 to 81 years. The age average of the first group of respondents was 62,6±3,5 years, and that of the second group 58,8 ±4,2 years. The hand exercises were conducted for the respondents of both groups using the means of occupational therapy (thorny ball, logs, occupational therapeutic mass Therapy Putty, vertical screws, angle, big labyrinth, hoops, ladder, and tree). The occupational therapy was conducted with regard to respondents of both groups three times during the last two rehabilitation weeks, for 30-40 minutes every second day. The individual work was performed with the respondents. The respondents were tested on the first and on the last day of rehabilitation. 8 additional procedures of rehabilitation were done for the respondents of the second group. Conclusions of the work: 1. the personas after the rupture of shoulder joint s muscle experience worsened ability to perform the morning toilet, to eat and to get dressed; 2. the hand s function of the personas after the rupture of shoulder joint s muscle has been significantly disordered; 3. the ability of the personas after the rupture of shoulder joint s muscle to perform the morning toilet, to eat and to get

8 dressed was improved significantly after 6 procedures of occupational therapy, while after 14 procedures the improvement of these activities was very noticeable (p<0,05). Besides, the significant increase of the withdrawal amplitude through the shoulder s joint was noticed with regard to the second group even by 42 ± 2,9 degrees (p<0,05).

9 ĮVADAS Peties sąnarys yra pats judriausias kūno sąnarys ir tuo pačiu pats nestabiliausias. Peties sąnarį stabilizuoja rotatorių manžetės raumenys, peties sąnario raiščiai, ilgoji dvigalvio raumens galva, sąnarinė lūpa (Stonkutė, 2011). Pečių lankas savo anatomine sandara ir biomechanika yra išskirtinė kūno sritis. Tokios plačios apimties judesiais nepasižymi joks kitas kūno sąnarys. Rankos judesiuose aktyviai ir sinchroniškai dalyvauja trys sąnariai, dvi jungtys, 26 raumenys ir jų dalys, todėl ir nedideli anatominiai kremzlinės, kaulinės, raištinės, sausgyslinės ar raumeninės dalies pokyčiai ilgainiui sukelia ryškius funkcinius sutrikimus pečių lanke. Pacientui galima padėti tik tuo atveju, jei pavyks nustatyti sutrikimo vietą ir pašalinti ligos priežastį (Broga, 2003). Literatūros duomenimis degeneraciniai peties sąnario pakitimai bei raumens plyšimas būdingi net 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių (Neer, 1990, Moosmayer ir kt., 2009, Uhthoff ir kt., 1987). Jauniems žmonėms peties sąnario raumens plyšimą dažniausiai sukelai traumos (Rockwood ir kt., 2009). Tyrimų duomenimis, 39% žmonių, vyresnių negu 60 metų, ir 73% žmonių, vyresnių negu 70 metų, būdingas RSP (Sano ir kt., 1999). Peties sąnario išnirimas dažniau pasitaiko asmenims, kuriems dėl įgimtų silpnesnių ar laisvesnių raiščių sąnariai yra mažiau stabilūs. Dažniau susižaloja asmenys užsiimantys gimnastika, imtynėmis, krepšiniu ar futbolu, jiems išnyra peties sąnarys. Peties sąnarį gaubia keturi sukamieji peties raumenys - rotatoriai. Šių raumenų plyšimas sukelia peties skausmus, ypač ramybėje. Dingsta rankos raumenų jėga, nebegali pilnai iškelti rankos. Kadangi savaime raumuo prigyti negali, gydant vaistais tik sumažėja peties sąnario uždegimas, o likę sveiki raumenys perima funkciją, todėl dingsta laikinai skausmas, pagerėja funkcija. Fizioterapija, kineziterapija pagerina funkciją, bet skausmai vėliau kartojasi ir raumuo nuo didesnio fizinio krūvio toliau plyšta (Sher ir kt., 1993). Esant RSP pablogėja žmogaus gyvenimo kokybė. RSP gydymo taktika priklauso nuo simptomų trukmės, funkcijos sutrikimo laipsnio, paciento amžiaus, fizinio aktyvumo, bendros paciento fizinės ir psichinės būklės, jo lūkesčių. Ne visi žmonės kreipiasi į gydytoją pagalbos, nes tik nedidelė dalis plyšimų yra simptominiai (Sher ir kt., 1993). Asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, reabilitacija yra kompleksinė grandis, jungianti įvairių reabilitacijos specialistų (Fizinės medicininos ir reabilitacijos gydytojas, traumatologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, fizioterpeutas ir kt. ) komandos darbą (Kriščiūnas, Kimtys, Švedienė ir kt. 1996). Reabilitacijos tikslas sumažinti peties sąnario skausmą, pagerinti peties sąnario judesių amplitudę, rankos raumenų jėgą bei ištvermę, išvengti peties sąnario kontraktūrų arba esamas sumažinti. Reabilitacijos sėkmės rezultatai priklauso nuo visų reabilitacijos komandos narių kompetencijos, gydymo priemonių tinkamo parinkimo ir derinimo (Kriščiūnas, Kimtys, 2008).

10 Neabejotinai svarbią vietą atgaunant prarastas funkcijas kompleksinėje, asmenų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, reabilitacijoje užima ergoterapija. Tačiau iki šiol yra mažai atlikta tyrimų apie galimybes pagerinti, asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, rankos funkciją, bei kasdienę veiklą, taikant atskirus ergoterapijos kompleksus ir parenkant technines ergoterapijos priemones (J.Rapolienė, 2007). Darbo tikslas: įvertinti ergoterapijos poveikį savarankiškumui bei rankos funkcijai asmenų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, antrame reabilitacijos etape. Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų po peties sąnario raumens plyšimo, savarankiškumą. 2. Įvertinti asmenų po peties sąnario raumens plyšimo, rankos funkcijos sutrikimą. 3. Nustatyti ergoterapijos poveikį, asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, savarankiškumui bei rankos funkcijai. Temos naujumas ir aktualumas: Asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, ergoterapija Lietuvoje mažai tyrinėta. Galime remtis tik nedidelėmis studijomis ir straipsniais, kuriuose nagrinėjamos, asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, ergoterapijos problemos. Darbe atliktu tyrimu įvardijami sutrikę tiriamųjų gebėjimai, nustatyti rankos funkcijos sutrikimai, jėgos sumažėjimas, ko pasekoje sutrinka savarankiškumas kasdienėje veikloje. Nustatėme, kad labiausiai sutrikusios buvo šios veiklos (valgymas, viršutinės dalies apsirengimas, viršutinės dalies tualetas, abi plaštakas uždėti ant sprando, abi plaštakas pridėti prie pečių.). Tačiau ergoterapija reabilitacinio gydymo metu ženkliai pagerina rankos funkciją ir su ja susijusius gebėjimus, padidina rankos raumenų jėgą, sumažina skausmo intensyvumą, ko pasekoje pagerėja savarankiškumas kasdienėje veikloje. Praktinė darbo reikšmė: atlikto darbo praktinę reikšmę sudaro tai jog, asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, atitraukimo per peties sąnarį judesių amplitudė įvertinta goniometru, rankos raumenų jėga dinamometru. Gebėjimo atlikti kasdienes veiklas vertinimui taikytas ADL bei FNT testas. Rankos funkcijos bei ergoterapijos poveiko vertinimui taikytas Funkcinio judėjimo testas (W. Keitel). Šis bendras įvertinimas leidžia nustatyti sutrikimus ir parinkti tinkamą ergoterapijos programą. Gauti darbo rezultatai parodė ergoterapijos poveikį, asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, savarankiškumui, rankos funkcijos gerėjimui, atitraukimo per peties sąnarį amplitudės bei rankos jėgos didėjimui. Atliktas darbas turėtų buti naudingas, parodant ergoterapijos svarbą, kompleksiniame, asmenų patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, gydyme.

11 DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI Hipotezė tikėtina, kad ergoterapijos poveikis yra efektyvus rankos funkcijai ir savarankiškumo sugražinimui asmenims, po peties sąnario raumens plyšimo. Darbo tikslas: įvertinti ergoterapijos poveikį savarankiškumui bei rankos funkcijai asmenų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, antrame reabilitacijos etape. Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų po peties sąnario raumens plyšimo, savarankiškumą. 2. Įvertinti asmenų po peties sąnario raumens plyšimo, rankos funkcijos sutrikimą. 3. Nustatyti ergoterapijos poveikį, asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, savarankiškumui bei rankos funkcijai. Subjektas Ergoterapijos poveikio vertinimas. Objektas Kauno Klinikinės ligoninės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus, ambulatorinės reabilitacijos pacientai.

12 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Peties sąnario anatomija ir biomechanika Peties kompleksas tai grupė anatominių struktūrų, jungiančių ranką su liemeniu. Kompleksą sudaro raktikaulis, krūtinkaulis, mentė, žastikaulis. Juos jungia krūtinkaulinis raktikaulio, petinis raktikaulio, peties sąnariai. Krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys yra vienintelis sąnarys, tiesiogiai jungiantis viršutinę galūnę su ašiniu skeletu (Neuman, 2002). Petinis raktikaulio sąnarys (articulatio acromioclavicularis). Jį sudaro raktikaulio petinis galas ir petinė mentės atauga (I priedas). Sąnarys yra plokščias. Per jį mentė juda apie visas ašis, tačiau nedidelėmis amplitudėmis. Iš viršaus sąnarį sustiprina petinis raktikaulio raištis (lig. acromioclaviculare), iš apačios snapinis raktikaulio raištis (lig. coracoclaviculare). Šie raiščiai sustiprina sąnarį, prilaikydami petinę ataugą ir raktikaulį. Taip pat apsaugo raktikaulį nuo per didelio pasislinkimo atgal. Sąnarys ilsisi, kai stovint rankos nuleistos prie šonų. Šį sąnarį įnervuoja antmentinio nervo šakos ir išorinis krūtininis nervas (Tamašauskas, Stropus, 2003). Peties sąnarys yra pats judriausias kūno sąnarys ir tuo pačiu pats nestabiliausias. Peties sąnarį stabilizuoja rotatorių manžetės raumenys, peties sąnario raiščiai, ilgoji dvigalvio raumens galva, sąnarinė lūpa. Mechaniškai žastikaulio galvą gūžduobėje išlaiko aukštyn pakrypęs mentės sąnarinės duobės apatinis kampas. Normalioje padėtyje mentės sąnarinės duobės paviršius pakrypęs aukštyn, pirmyn bei į šalį. Žastikaulio galva, būdama rutulio formos, krypsta žemyn ir į šalį. Todėl aukštyn pakrypęs sąnarinės duobės apatinis kampas atlieka svarbų darbą apsaugo žastikaulio galvą nuo pasislinkimo žemyn. Pasyvus peties sąnario užrakinimo mechanizmas yra nepažeistas, jeigu mentės sąnarinė duobė lieka normalioje padėtyje ir kapsulė yra įsitempusi. Šį užrakinimo mechanizmą apibūdino Basmajian (Stonkutė, 2011). Peties sąnarį sudaro mentės sąnarinė duobė ir žastikaulio galva. Mentės sąnarinė duobė yra ovalios formos. Duobės paviršius tesudaro 1/3-1/4 žastikaulio galvos paviršiaus. Mažą, palyginus su sąnario galva ir visai seklią duobę padidina sąnarinė lūpa. Tai skaidulinės kremzlės žiedas, priaugęs prie kaulinės duobės krašto. Vienu paviršiumi sąnarinė lūpa yra priaugusi prie kaulo, kitu papildo sąnarinę duobę, trečiu atsisukusi į kapsulę. Tarp sąnarinės lūpos ir kapsulės yra cirkuliarinė kišenė. Viršuje lūpa suauga su dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgysle, o apačioje su trigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgysle (Cailliet, 1991). Peties sąnario aplinkoje tarp raumenų ir po jais yra gana daug tepalinių maišelių, kurie yra labai svarbūs peties judesiams. Po pomentinio raumens sausgysle, ant peties sąnario kapsulės priekinės sienos, yra posausgyslinis pomentinio raumens tepalinis maišelis, kuris susisiekia su peties sąnario ertme. Popetinis maišelis, esantis po petinės ataugos viršūne, nesijungia su sąnario ertme ir guli ant jo

13 kapsulės. Podeltinis maišelis yra po deltiniu raumeniu ir yra gana platus. Dvigalvio žasto raumens trumposios galvos sausgyslė eina žastikaulio tarpgumburine vaga per peties sąnario ertme. Sąnario ertmėje ją gaubia tarpgumburinė tepalinė makštis, kuri yra sąnario kapsulės tepalinės plėvės dalis. Ši makštis yra apie 2 5 centimetrų ilgio vamzdelis, besibaigiantis akluoju galu, apsupančiu sausgyslę. Sąnarinė kapsulė yra labai plona ir talpi. Ji prasideda nuo sąnario duobės kraštų ir apjuosia sąnario lūpos pamatą. Skaidulinė kapsulė izoliuoja vidinę sąnario ertmę nuo daugumos supančių audinių. Vidinę kapsulės sieną iškloja tepalinė membrana (synovia) (Neuman, 2002). Kapsulės tvirtinimosi linija yra žastikaulio anatominiame kakle. Apatinė kapsulės dalis turi raukšlę, vadinamą pažasties maišeliu. Pažastinis maišelis įsitempia atitraukus žastą. Peties sąnario biomechanikos raktą sudaro keturi mažieji sukamieji raumenys (viršdyglinis, podyglinis, mažasis apvalusis ir pomentinis) ir deltinis raumuo (1 pav.). 1 pav. Sąnario biomechanikos raktai (R.Broga) Normaliai tarpusavyje funkcionuojant šiems raumenims, peties sąnario ir kartu pečių juostos judesiai nesutrinka. Jau minėta, kad pečių juostos funkcijai svarbūs 26 raumenys ir jų sudedamosios dalys. Tačiau didžioji jų dalis arba suteikia jėgos minėtam biomechanikos raktui arba atlieka papildomus, antraeilius pečių juostos judesius. Mažieji sukamieji raumenys savo plačiais proksimaliniais galais iš visų pusių tvirtinasi prie mentės paviršiaus, o distaliai sausgyslėmis glaudžiai suaugę su kapsule anatominio žastikaulio kaklo bei didžiojo ir mažojo gumburėlių srityje. Pagrindinė mažųjų sukamųjų raumenų funkcija yra spausti žastikaulio galvą į apačią, į mentės sąnarinę duobę, ir sugebėti sukti ją įvairiomis kryptimis, kai deltinis raumuo kelia ranką įvairiose plokštumose. Keliant ranką, jokiu būdu žastikaulio galva neturėtų spaustis prie petinės ataugos. Jei dėl kokių nors priežasčių

14 nusilpsta mažųjų sukamųjų raumenų funkcija ir žastikaulio galva, susitraukus deltiniam raumeniui, pradeda kilti į viršų, pasireiškia ankštumo sindromas po petine atauga. Šioje srityje atsiranda lėtinis dirginimas, ūminis uždegimas, ligonis pradeda jausti skausmus. Negydant uždegimas pereina į lėtinę randėjimo stadiją, pradeda veikti trinties jėgos tarp petinės ataugos ir žastikaulio galvos bei jo gumburėlių. Pagaliau susidėvi mažųjų sukamųjų raumenų sausgyslės ir jos nutrūksta kartu su sąnario kapsule: pirmiausia pažeidžiama viršdyglinio raumens sausgyslė, vėliau podyglinio ir kitos (2 pav.) (Volk ir kt., 2001). 2 pav. Viršdyglinio raumens plyšimas: a iš tepalinio maišelio pusės; b sausgyslės spindyje; c iš sąnario pusės; d pilnutinis plyšimas Peties sąnario mechanika. Šis sąnarys yra daugiaašis, rutulinis ir leidžia judesius apie visas tris pagrindines ašis. Didelis sąnarinių paviršių apimties skirtumas, laisva kapsulė leidžia plačią judesių amplitudę. Apie transversalinę ašį galimas rankos pakėlimas į priekį- lenkimas, ir į užpakalį- tiesimas. Šio judesio sagitalinėje plokštumoje amplitudė grynai peties sąnaryje yra apie 115º. Tačiau visada kartu su žastikauliu juda ir mentė, ir kuo judesio amplitudė didesnė, tuo platesnis ir mentės judesys. Suminė amplitudė - 150º. Apie sagitalinę ašį galimas atitraukimas ir pritraukimas. Šio judesio frontalinėje plokštumoje amplitudė grynai peties sąnaryje yra 90º, o kartu su mentės pasisukimu- apie 120º ir daugiau. Apie vertikalinę ašį žastikaulio rotacija siekia 90º - maždaug po lygiai į vidų ir į išorę. Kai kuriose įstrižinėse plokštumose judesių amplitudė dar didesnė tarp sagitalinės ir frontalinės įstrižinėje plokštumoje- apie 160º. Sveiko peties judesiams yra būdingos šios amplitudės: ~180º lenkimas, ~50º tiesimas, ~180º atitraukimas, ~40 pritraukimas, ~90º vidinė rotacija ir ~90º išorinė rotacija (Norkin & White 2009). Peties sąnario komplekso kompleksinis darbas yra labai svarbus. Jei sutrinka vienos jungties darbas, tai atsiliepia kitiems peties komplekso judesiams (Neuman, 2002).

15 1.2. Peties sąnario plyšimo patologija Atliekant literatūros analizę, apie peties sąnario raumens plyšimo patologijas išskiriamos trys svarbiausios patologiją sudarančios dalys (Noris, 2002): 1) raumenų ir sausgyslių struktūros pakitimai; 2) simptomai; 3) biomechanikos sutrikimai. Daugelio autorių manymu. patologija prasideda nuo raumenų nusilpimo, kuris gali atsirasti dėl išorinio arba vidinio peties sąnario ankštumo. Taip pat, tuo pačiu metu patologiniai procesai vyksta ir aplinkiniuose audiniuose: podeltiniame maišelyje, petinėje ataugoje, snapiniame peties raištyje, sąnarinėje lūpoje, dvigalvio žasto raumens ilgojoje sausgyslėje. Ankstyvi rotatorių sausgyslių struktūros pakitimai yra labai maži arba mikroskopiniai, apimantys tiktai kolageno skaidulas. Ilgainiui susidaro dalinis, o vėliau viso storio sausgyslės plyšimas. Kaip žinia, degeneraciniai, viso storio sausgyslės plyšimai savaime neužgyja. Kadangi raumuo nebegali susitraukti, todėl prarandama jėga, padedanti stabilizuoti sąnarį. Carpenter ir kiti autoriai (1998) nagrinėjo sausgyslės gijimo galimybes naudojant eksperimentinius gyvūnus, eksperimento metu buvo nustatyta, kad praėjus 12 savaičių 78% atvejų sausgyslės defektai išliko nepakitę. Nors biomechaninės pažeistų sausgyslių savybės po 12 savaičių šiek tiek pagerėdavo, tačiau audinio kokybė išliko bloga ir skyrėsi nuo normalios sausgyslės. Literatūroje nurodoma, kad didžiausi degeneraciniai pokyčiai vyksta antdyglinio raumens sausgyslėje, todėl ši sausgyslė plyšta dažniausiai. Plyšimui didėjant pažeidžiamos greta esančios rotatorių (podyglinio arba pomentinio raumens) sausgyslės. Sutrinka sąnario stabilumas, vystosi pažeistų raumenų riebalinė degeneracija, dėl kurios raumenys negrįžtamai praranda savo kontraktiliškumą ir plastiškumą (Sano ir kt., 1990). 1.3. Peties sąnario plyšimo etiologija Besivystanti diagnostinių tyrimų mokslinė medicininė sritis šiandien sudaro galimybę ypač tiksliai nustatyti ligos pobūdį, pakenkimo gylį bei lokalizaciją. Ši aplinkybė leidžia ankstyvoje ligos stadijoje nustatyti tikslią diagnozę ir sudaryti išsamų gydymo planą, apsprendžiantį žmogaus potencialias galimybes vėl sugrįžti į savo veiklos sritį neatnaujinant prieš tai buvusių ligos simptomų. Galima išskirti vidines ir išorines peties sąnario ligų priežastis. Vidinės ligos priežastys glūdi pačiose sausgyslėse (kur ribotas kraujo pritekėjimas), o vėliau atsirandančios problemos pasireiškia pačiose raumenų struktūrose. Išorinėms priežastims priskiriamas taip vadinamas kaulinis faktorius ( Bytautienė J. 2006).

16 Taigi, peties sąnario sausgyslės plyšimas gali būti dėl keleto priežasčių, tačiau nustatyti vieną specifinę priežastį yra sunku. Bloga sausgyslės ir raumenų būklė, netinkama operacinė technika, išlikęs popetinio tarpo ankštumas, kartotinė trauma, reabilitacijos netikslumai yra dažniausios literatūroje aprašomos priežastys (Green, 2006). Po operacijos labai dažnai randamos ne visai prigijusios sausgyslės. Vienos studijos duomenimis, net 25% atvejų MRT arba KT tyrimais po operacijos buvo aptikta įvairaus dydžio sausgyslės defektų, tačiau jie būdavo mažesni negu priešoperacinėse MRT (Flurin ir kt., 2007). Pasak V.Jermolajevo, raumuo gali plyšti dėl traumos, kraujotakos sutrikimų. Tam įtaką gali daryti visos ligos ir žalingi įpročiai, kurie trikdo kraujo mikrocirkuliaciją. Gydytojas teigia, kad didelė dalis kenčiančiųjų dėl sąnario raumenų plyšimo yra rūkoriai. Sutrikus kraujotakai raumenyse, jie plyšta. Plyšus raumenims, žmogus nebegali pakelti rankos, jį vargina skausmai. Pasak V.Jermolajevo, ši problema ištinka vyresnius nei 40 metų žmones. Dėl vidinių peties sąnarį gaubiančių raumenų plyšimo ir didžiulio skausmo žmonės stengiasi kuo mažiau judinti sąnarį, kol jis tampa nejudrus ir sustingsta. 1.4. Peties sąnario plyšimo epidemiologija Literatūros duomenimis degeneraciniai peties sąnario pakitimai bei raumens plyšimas būdingi net 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių (Neer, 1990, Moosmayer ir kt., 2009, Uhthoff ir kt., 1987). Jauniems žmonėms peties sąnario raumens plyšimą dažniausiai sukelia traumos (Rockwood ir kt., 2009). Tyrimų duomenimis, 39% žmonių, vyresnių negu 60 metų, ir 73% žmonių, vyresnių negu 70 metų, būdingas RSP (Sano ir kt., 1999). Peties sąnario išnirimas dažniau pasitaiko asmenims, kuriems dėl įgimtų silpnesnių ar laisvesnių raiščių sąnariai yra mažiau stabilūs. Dažniau susižaloja asmenys užsiimantys gimnastika, imtynėmis, krepšiniu ar futbolu, jiems išnyra peties sąnarys. Ne kiekvienas kreipiasi į gydytoją pagalbos, kadangi tik nedidelė dalis plyšimų yra simptominiai (Yamaguchi ir kt., 2006). Pacientai skundžiasi skausmu peties sąnario srityje ir/arba rankos funkcijos sutrikimais. Patologiniai pokyčiai sukelia ne tik vietinius pažeisto sąnario negalavimus. Esant RSP pablogėja žmogaus gyvenimo kokybė. RSP gydymo taktika priklauso nuo simptomų trukmės, funkcijos sutrikimo laipsnio, paciento amžiaus, fizinio aktyvumo, bendros paciento fizinės ir psichinės būklės, jo lūkesčių (Neer, 1990). 1.5. Asmenų rankos funkcijos sutrikimai po peties sąnario plyšimo Skausmas yra pagrindinis negalavimas, dėl kurio žmogus kreipiasi į gydytoją pagalbos. Dėl peties skausmo sutrinka rankos funkcija, pablogėja gyvenimo kokybė. Svarbiausia gydytojo užduotis

17 atlikti diferencinę diagnostiką ir išsiaiškinti, ar skausmas iš tikrųjų yra susijęs su paties raumens plyšimu (Ryliškis S.,.2009). Peties sąnarys yra mobiliausias žmogaus sąnarys. (Andrews & Wilk, 1994). Peties sąnario vientisumą išlaikyti padeda keletas struktūrų, stiprinančių peties stabilumą. Pirminiai stabilizatoriai yra sąnarinė lūpa ir kapsulė (Magee, 2009). Antriniai stabilumo faktoriai yra rotatorių manžetės raumenys su lūpiniais žastiniais raiščiais (Magee, 2009). Rotatorių manžetės raumenys įtakoja peties stabilumą, ribodami žastikaulio galvos slydimą. Žastikaulio galvos poziciją panašiai palaiko ir trys lūpiniai žasto raiščiai. Viršutinis lūpinis žasto raištis palaiko statinį žastikaulio galvos stabilumą. Vidurinis raištis apsaugo žastikaulio galvą nuo priekinio slydimo, apatinis raištis apsaugo nuo slydimo vidinės ir išorinės rotacijos metu (Andrews & Wilk, 1994). Sendamas žmogus neabejotinai keičiasi, vyksta funkciniai, fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai tai normalus senėjimo procesas. Ergoterapeutas turi nepamiršti šių pokyčių ir atitinkamai įvertinti paciento galimybes, ypatingai pacientui patyrus traumą (Dudonienė, Bacevičienė 2002). Peties skausmą yra pajutęs dažnas pacientas, kuriam jau per 40 metų. Dėl šio skausmo jis kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus. Pečių juostos anatomija ir biomechanika labai sudėtinga ir visai nepanaši į kitų sąnarių. Pečių juostos judesių amplitudė įvairiose ašyse ir plokštumose labai plati dėl trijų tikrųjų sąnarių ir dviejų jungčių. Pečių juostos funkciją atlieka 26 raumenys ir jų dalys, tačiau biomechanikai svarbiausi yra mažieji sukamieji raumenys ir deltinis raumuo. Trinkant minėtų raumenų veiklai, žmogus pajunta skausmus, blogėja peties funkcija (Broga, 2003). Viršdyglinio raumens vieta yra: pradžia - mentės antdyglinė duobė; pabaiga žąstikaulio didžiojo gumburėlio vidurys. Raumuo atitraukia žąstą iki horizantalios linijos (Česnis, 2008, Resch ir kt., 1992). Viršdyglinio raumens tendinitas gali pasireikšti ūmiu arba lėtiniu peties skausmu. Ūmiu viršdyglinio raumens tendinitu paprastai suserga jaunesni pacientai, pervarginę peties sąnarį arba netinkamai juo naudojasi. Lėtiniu viršdyglinio raumens tendinitu linkę sirgti vyresnio amžiaus asmenys. Jis dažniau pasireiškia palaipsne pradžia be kokio nors veiksnio ar traumos (Waldman, 2006).

18 3 pav. Viršdyglinio raumens vieta Dažniausia peties sąnario skausmo priežastis periartikulinių audinių patologija. Ligos progresavimą skatina sunkus fizinis darbas, netaisyklinga kūno padėtis dirbant, ypač aukštai pakeltomis rankomis, bei sportinės traumos (Adomavičienė, 2006). Viršdyglinio raumens tendinitu sergantis pacientas gali bandyti apsaugoti uždegimo apimtą sausgyslę nuo judesių, pakeldamas mentę ir taip sumažindamas sausgyslės įtempimą. Todėl atrodo, kad pacientas gūžčioja pečiais. Paprastai virš didžiosios šiurkštumos čiuopiamas padidėjusio skausmingumo taškas. Pacientas dažnai jus skausmą, lanku keldamas ranką aukštyn, paprastai ties trajektorijos viduriu petys užstringa ar pajuntamas staigus skausmas dėl to, kad viršdyglinio raumens sausgyslė užspaudžiama žastikaulio galvos. Esant viršdyglinio raumens tendinitui, bus teigiamas Dawbarno požymis (Waldman, 2006). Skausmą dažnai sukelia fizinis darbas pakeltomis rankomis. Raumens plyšimui būdingas naktinis skausmas, plintantis žasto lateraliniu paviršiumi iki alkūnės sąnario. Ne visiems pacientams skausmo stiprumas vienodas: vieniems skausmas yra nedidelis, paūmėjantis atliekant tam tikrus judesius, netrukdantis dirbti įprastą darbą pakeltomis rankomis, o kiti pacientai dėl nuolatinio skausmo negali ne tiktai dirbti, bet ir ramiai miegoti naktį. Pacientai dažnai gydosi patys: vartoja įvairius tepalus ir vaistus nuo uždegimo, riboja fizinį aktyvumą arba, priešingai, pradeda aktyviai mankštintis. Jeigu skausmas nepraeina, pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją ir šis pradeda gydyti konservatyviai arba iš karto siunčia į konsultaciją pas traumatologą - ortopedą (Ryliškis, 2009). 1.6. Peties sąnario ištyrimas ir įvertinimas Duomenys apie ligą privalo būti surenkami dar prieš fizinį žmogaus vertinimą ir susidarytą hipotezę apie galimą ligos diagnozę. Pilnas fizinis vertinimas yra pagrindas vertinant peties sąnario skausmą arba jo ribas. Peties sąnario fizinis vertinimas turi būti sisteminis dirbant su kiekvienu

19 pacientu atskirai: palpuojant, tikrinant judesių amplitudę ir jėgą, vertinant neurologinius testus, atliekant bei vertinant specialius peties testus. Kaip priedas prie šio vertinimo turi būti priskiriamas stuburo kaklinės dalies vertinimas, nes dėl peties labai dažnai gali skaudėti kaklo srityje (Bytautienė, 2006). Pacientas turi būti tiriamas nuosekliai įvertinant visus skundus, testus bei instrumentinius tyrimus. Paciento ištyrimą sudaro šie etapai: anamnezės; apžiūros; apčiuopos; judesių analizės; raumenų funkcijos testai; specialūs funkciniai testavimai; rentgenologinis ištyrimas; instrumentinio tyrimo. (www.kineziterapija.org ) Anamnezė. Apklausiant pacientą, svarbu išsiaiškinti, kuo jis skundžiasi. Jeigu pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, reikia išsiaiškinti, kada jisai atsirado, kokio pobūdžio, kas išprovokuoja, nuo ko praeina, kokiu paros metu ryškesnis. Apklausiame ar pacientas gydėsi ir kaip gydėsi. Taip pat išsiaiškiname kokių funkcijų ar kasdieninės veiklos veiksmų negali atlikti (Stonkutė, 2011). Privalome išsiaiškinti, kada pradėjo mausti peties sąnarį. Pacientas dažnai nurodo, kad peties sąnarį jam pradėjo mausti prieš kelerius metus (2, 3, 4 ar daugiau). Tai ir yra tikras ligos stažas. Paciento nepaklausus apie senus maudžiančio pobūdžio skausmus, jis apie tai gali net neužsiminti. Dažniausiai pacientas pabrėš tą momentą, kai pajautė stiprius skausmus, ypač naktį. Pacientas dažnai pasako, kad jau du tris mėnesius skausmai jį pažadina naktį. Dėl to jis ir kreipiasi į gydytoją (Broga, 2003). Apžiūra. Pacientas turi nusivilkti drabužius, kad galėtume apžiūrėti ir įvertinti kaulines ir minkštųjų audinių struktūras. Nustatome ar abu pečiai simetriški. Kartu reikia stebėti kaklą, menčių padėtį. Jeigu simptomai tęsiasi ilgesnį laiką, gali išryškėti netaisyklinga menčių padėtis, įtempti kaklo raumenys, raumenų atrofija. Stebint paciento nusirengimą, galima įvertinti peties sąnario judesių sutrikimus (Stonkutė, 2011). Paciento apžiūrą pradedame iš priekio. Nesveikas petys pasuktas į priekį. Matoma išryškėjusi vaga tarp didžiojo krūtinės ir deltinio raumenų. Po to pacientas apsukamas ir pradedamas tirti gydytojui stovint už nugaros. Matoma viršdyglinio ir podyglinio raumens atrofija, išryškėjusi mentės skiauterė. Vidinis mentės kraštas bei apatinis mentės kampas yra atitolę nuo krūtinės ląstos. Matoma nesveiko peties sąnario pigmentacija, dažnai visų pažeistos rankos raumenų atrofija (Broga, 2003). Skausmai turi būdingą sklidimą į deltinio raumens prisitvirtinimo vietą žaste, žastikaulio šoninio krumplio sritį bei I, II, III plaštakos pirštus. Reikia išsiaiškinti, kaip pacientas gydėsi anksčiau. Vartojant analgetikus ar nespecifinius preparatus nuo uždegimo, skausmą galima sumažinti, tačiau nutraukus jų vartojimą skausmai vėl atsinaujina. Jei pacientiui klaidingai buvo nurodyta aktyviai ir intensyviai mankštinti ranką pečių juostoje, skausmai suintensyvėja, dažnai paciento būklė blogėja (Broga, 2003) Apčiuopa. Atliekant pečių lanko apčiuopą, kreipiamas dėmesys į skausmo lokalizaciją,

20 sukietėjimus, patinimus ir vietinius temperatūrų skirtumus (Broga, 1999). Judesių analizė. Vertinant judesius, turi būti tiriami aktyvūs ir pasyvūs judesiai. Aktyvių judesių metu vertinama judesių amplitudė, judesio kokybė, koordinacija, greitis, skausmas (Rizis, 2004). Pirmiausia vertinami aktyvūs peties sąnario judesiai (Persal, 2002): Aktyvus žasto lenkimas galimas iki 180º. Aktyvus žasto atitraukimas galimas iki 180º. Aktyvus atgręžimas atliekamas prie 0º atitraukimo, normoje 45º, prie 90º atitraukimo 80º 90º. Individualiais atvejais atgręžimas labai skiriasi, todėl labai svarbu visada lyginti su kita, nepakenkta puse. Aktyvus nugręžimas galimas iki 70º. Aktyvus tiesimas galimas iki 40º - 50º. Horizontalus pritraukimas galimas iki 130º. Darydamas šį judesį pacientas pirmiausia atitraukia ranką 90º ir veda ją puslankiu priešais kūną. Horizontalus atitraukimas galimas iki 45º. Atitraukęs ranką 90º pacientas traukia tiesią ranką atgal. Įvertinama žasto raumenų jėga. Vertinant jėgą, svarbu atsižvelgti į atsirandantį skausmą ir skausmo lokalizaciją. Tiriant pasyvius judesius, nustatomas judesio pabaigos jutimas, skausmas, atpalaidavimo laipsnis. Yra daug fiziologinių ir patologinių judesio pabaigos tipų (Cyriax, 1993). Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus jų apibrėžimus. Patologinės judesio pabaigos tipai: 1. Raumens spazmas: staigus dramatiškas sustojimas. Vibruojantis, dažnai skausmingas tempimas. 2. Kapsulinė judesio pabaiga: panaši į normalią kapsulės judesio pabaigą, tačiau ji būna nepasiekus fiziologinės judesio pabaigos. Dažnai turi tam tikrą judesio ribojimo modelį. 3. Kaulas į kaulą: staigus kietas sustojimas apatinėje judesio amplitudėje. Pvz.: kalcifikuojantis raumens uždegimas, neteisingai sugijęs kaulo lūžis. 4. Tuščia judesio pabaiga (skausminga): minkšta, mechaniškai neribota. Judesys sukelia skausmą, dėl ko nepasiekiama judesio amplitudės pabaiga. Judesio pabaigoje trūksta pasipriešinimo. Jei judesys tęsiamas, iššaukiamas apsauginis raumenų spazmas. 5. Spyruokliuojantis atsimušimas. (Stonkutė, 2011). Dažniausia reabilitacijoje naudojamas Barthel indeksas, kuris yra žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti ir apsitarnauti. Veikla yra suskirstyta atsižvelgiant į svarbą.

21 Raumenų funkciniai testai Viršdyglinio raumens (M. supraspinatus) vertinimo funkcinis testas. Pirmiausia tiriama pradinė viršdyglinio raumens funkcija. 0 atitraukimo (abdukcijos) testas. Pacientas bando pakelti abi rankas frontalinėje plokštumoje nugalėdamas gydytojo suteiktą pasipriešinimą. Testas bus teigiamas, jeigu gydytojas jaus tiriamojo rankos jėgos silpnumą. Beje, kartais esant plačiam sukamųjų raumenų pažeidimui pacientas aktyviai rankos visiškai nekels (II priedas) (Broga R., 2003) 90 atitraukimo (abdukcijos) testas. Pacientas atitraukia ranką 90 kampu ir atlieka 30 horizontalią fleksiją bei vidinę rotaciją. Tai labiausiai nuslopina deltinio raumens (m. deltoideus) funkciją ir jėgą, išryškina viršdyglinio raumens funkcijos sutrikimus, ypač kai tiriantis gydytojas suteikia pasipriešinimą. Šis mėginys kitaip vadinamas krintančios rankos mėginiu. Jis rodo ryškų viršdyglinio raumens ir kitų mažųjų sukamųjų raumenų pažeidimą (III priedas) (Broga R., 2003). Pomentinio raumens (M. subscapularis) vertinimo testas. Šis raumuo yra vidinis sukėjas (įnervuoja n. subscapularis, C5), tačiau reikia pabrėžti, kad didysis krūtinės raumuo (m. pectoralis major) (n. pectoralis medialis et lateralis, C5-Th1), plačiausiasis nugaros raumuo (m. latissimus dorsi) (n. thoracodorsalis), didysis apvalusis raumuo (m. teres major) (n. subscapularis) yra stipriausi ir pagrindiniai vidiniai sukėjai, todėl esant pomentinio raumens (m. subscapularis) pažeidimui vidinė rotacija susilpnėja nežymiai (Waldman, 2006). Tam reikia būtinai taikyti didžiojo krūtinės raumens (m. pectoralis major) ir kitų minėtų raumenų pašalinimo iš vidinės rotacijos testą ir taip patikrinti pomentinio raumens (m. subscapularis) funkciją (4 pav.) (Waldman, 2006). 4 pav. Pomentinio raumens (M.subscapularis) funkcijos vertinimo testas

22 Pacientas paprašomas ranką fiksuoti už juosmens (tarsi užsirišant prijuostę) ir pabandyti atitraukti ją nuo nugaros. Jei ligonis šio judesio atlikti negali ar, gydytojui atitraukus plaštaką nuo juosmens, jos neišlaiko, vadinasi, pomentinis raumuo yra pažeistas (Waldman, 2006). Specialūs funkciniai testai Atliekant peties sąnario ištyrimą, specialūs testai yra labai svarbūs. Atlikus testus ir susiejus gautą informaciją su nusiskundimais, anamneze bei klinika, nustatoma diagnozė, kuri patvirtinama instrumentiniais tyrimo būdais (Broga, 1999). Kai peties sąnarys daugiau ar mažiau sustingęs, atliekamas pilvo spaudimo testas. Atliekant šį testą išsiaiškiname ar nepakenktas pomentinis raumuo. Tyrimas atliekamas ligoniui sėdint. Paprašome delnu paspausti pilvą: jei alkūnė spaudžiant pilvą lieka vienoje plokštumoje su liemeniu, reiškia, kad tiriamasis raumuo nepakenktas, jei pasislenka atgal testas teigiamas (Waldman, 2006). Dvigalvio raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimo vertinimo testas. Dvigalvio raumens ilgosios galvos sausgyslės trauminis plyšimas būna retai, todėl dažniau sutinkamas taip vadinamas antrinis degeneracinis plyšimas kartu su raumenų rotatorių degeneraciniu pakenkimu.šio pakenkimo ištyrimui taikomas Yergason testas. Pacientas sėdimoje padėtyje sulenkia abi rankas 90º kampu ir bando atlikti atgręžimo judesį nugalint tiriančiojo suteiktą pasipriešinimą. Atgręžimas bus silpnesnis pakenktoje rankoje (Waldman, 2006). Petinio raktikaulio sąnario pakenkimams nustatyti atliekamas horizontalaus pritraukimo testas: pacientas paprašomas su atitraukta iki 90 kampo ranka palaipsniui pasiekti priešingos pusės petį. Atsirandantis skausmas minėtame sąnaryje rodo, kad testas yra teigiamas (Broga, 1999). Impingement reiškia ankštumą ir skausmą popetiniame tarpe, kuris santykinai susiaurėja dėl įvairių priežasčių. Pacientui atlikus aktyvų rankos atitraukimą ar lenkimą, atsirandantis skausmas tarp 60º ir 120º parodo, kad testas yra teigiamas ( peties sąnario skausmingumo lankas ) (Broga, 1999). Neer ankštumo testas: tiriantysis stovi pacientui už nugaros ir viena ranka atlieka žasto lenkimą, tuo pat metu fiksuoja mentę ir rodomuoju pirštu čiuopia priekinį šoninį petinės ataugos kraštą. Skausmo atsiradimas rodo, kad testas yra teigiamas (Waldman, 2006). Hawkins testas atliekamas tiriančiajam stovint už paciento nugaros. Tiriantysis atpalaiduotą paciento ranką sulenkia per alkūnę 90º kampu, atitraukia iki 90º kampo ir suka į vidų, tuo tarpu kitos rankos rodomuoju ir ilguoju pirštais čiuopia priekinį petinės ataugos kraštą. Testas bus teigiamas, jei pacientas pajaus išreikštą skausmą popetiniame (subkromialiniame) tarpe (Broga, 1999). Visi reikalingi testai įtariamam susirgimui nustatyti atliekami mažiausiai du kartus: iki injekcinio testo ir po jo. Anestetikas suleidžiamas į popetinį tarpą arba peties raktikaulio sąnarį. Jei po anestetikų injekcijos skausmas aiškiai sumažėja arba išnyksta, o aktyvūs judesiai nepagerėja, mėginys vertinamas teigiamu, tai yra galima teigti, kad tai ne ankštumo sindromas, o raumenų rotatorių plyšimas.

23 Ergoterapeutai savo tiesiogime darbe dažniausiai naudoja Dawbarn požymio testavimą pagal gautas iš gydytojų tiriamųjų diagnozes. Dawbarn požymio testavimas viršdyglinio raumens tenditui nustatyti atliekamas pacientui stovint. Gydytojas apčiuopia didžiosios šiurkštumos viršutinę dalį. Viršdyglinio raumens tendinitu sergantiems pacientams šis gydytojo manevras atkartos skausmą, paciento juntamą, atliekant peties judesius. Tuomet pažeista ranka palaipsniui iškeliama iki aukščiausio pasiekiamo taško. Rankai artėjant prie šio taško, skausmas išnyksta ir tai rodo viršdyglinio raumens tendinitą. Gydytojas taip pat turėtų žinoti, kad Dawbarno požymis bus teigiamas ir pacientams sergantiems popietiniu bursitu. Jeigu manoma, kad pacientas serga viršdyglinio raumens tenditu, reikėtų paskirti pažeisto peties magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą (MRT), kuris padėtų gydytojui atskirti šias dvi ligas ir įvertinti, ar nėra plyšęs sukamųjų raumenų pluoštas (Waldman, 2006). 1.7. Ergoterapija po peties sąnario raumens plyšimo 1.7.1. Ergoterapijos metodikos taikymas Ergoterapija (gr. ergon darbas, terapija gydymas) pacientų galimybių gražinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus (Kriščiūnas, 2008). Sveikatos ir ligos samprata ergoterapijoje skiriasi nuo tradicinio požiūrio, taikomo medicinoje. Ergoterapijoje žmogaus sveikata siejama su jo gebėjimu atlikti kasdienę veiklą bei realizuoti save įprastoje socialinėje aplinkoje. Tik per veiklą žmogus keičia savo aplinką ir įsitvirtina jį supančiame pasaulyje. Veikla būtina žmogaus socialinių, ekonominių poreikių patenkinimui (Kriščiūnas ir kt., 2008). Gyvenimo kokybės rodikliai atspindi tiriamųjų gebėjimą patenkinti fiziologinius, socialinius, saugumo ir kitus poreikius (Furmonavičius, 2004). Gyvenimo kokybė gali būti suprantama kaip integralinis fizinio, psichinio, emocinio ir socialinio žmogaus funkcionavimo rodiklis (George ir kt., 2000). Ergoterapeutas yra reabilitacijos komandos narys, todėl nuolat konsultuodamasis su kitais, gali parinkti tinkamas pacientui ergoterapijos priemones ir metodiką. Ergoterapeuto tikslas nuo pat ligos ar traumos pradžios siekti, kad pacientas būtų kiek įmanoma mažiau priklausomas kasdienėje veikloje (Žigienė, 2006). Tikslinga veikla sudaryta iš šių komponentų: o Kasdienės veiklos, kurią atlieka savarankiškas ir nepriklausomas individas kiekvieną dieną. Tai valgymas, rengimasis, prausimasis, asmens higiena.

24 o Darbinės veiklos, kuri susijusi su namų ūkio, rūpybos, mokslo ir profesinės srities darbais. o Laisvalaikio, kurio metu siekiama malonumo, saviraiškos, pasilinksminimo, atsipalaidavimo (Perkin, 2002, Krikščiūnas ir kt., 2008, Crepau ir kt., 2008, Lietuvos medicinos normos, 2004). Ergoterapija grindžiama (Kriščiūnas, 2008): o Veikla veiksnių visuma, kurios pagalba žmogus įsitvirtina pasaulyje. o Žmogiškoji prigimtis lemia kiekvieno individo poreikį veikti ir kartu keistis. o Žmogaus tobulėjimas ir veikla susiję. o Per veiklą žmogus daro įtaką savo sveikatai. o Žmogaus sveikatos užtikrinimui būtina pusiausvyra tarp veiklos ir poilsio. o Veikla turi būti prasminga. Prasmę, jai, suteikia paciento nuostata vykdomos veiklos atžvilgiu. o Žmogaus veiklos realizavimą lemia jį supantis pasaulis. o Žmogaus egzistencija yra socialinis procesas. Jis suprantamas kaip nuolatinė sąveika su kitais individais. Ergoterapeutas specialiais testais ištiria paciento savarankiškumą, išsiaiškina, kokios pagalbos reikia, domisi paciento laisvalaikiu, pomėgiais. Reabilitacijos metu jis nuolat vertina savo darbo efektyvumą, koreguoja ergoterapijos procedūrų eigą, taikomas metodikas. Nuolat bendraudamas su pacientu, jį išklausydamas ir kasdien po kelis kartus atlikdamas procedūras, ergoterapeutas padeda jam pasijausti savarankiškesniam, pamoko (jeigu reikia) naujos profesijos įgūdžių, supažindina pacientus su ergonomikos pagrindais (tai yra kaip galima pritaikyti darbo vietą, kad ji būtų patogi ir saugi), aktyviai leidžia su pacientu laisvalaikį, užsiimdamas šiam artima veikla. Taikomos įvairios ergoterapijos metodikos: 1. Apsitarnavimo įgūdžių atstatymas ir lavinimas. Sutrikus judėjimo funkcijai, pacientas turi iš naujo išmokti apsirengti ir nusirengti, nusiprausti, pavalgyti. Ergoterapeutas jam pataria, kaip galima tai padaryti lengviau, neišeikvojant daug jėgų; kaip prisitaikyti prie vienokio ar kitokio funkcinio neveiklumo ir išlikti nepriklausomam nuo aplinkinių. Parenkamos, pritaikomos ar net pagaminamos tam tikros pagalbinės priemonės, patariama, kaip galima pakeisti būstą, darbo vietą, aplinką laisvalaikiui. 2. Sutrikusių rankų funkcijų atstatymas. Pacientams, patyrusiems galvos smegenų traumą, persirgusiems insultu, esant nugaros smegenų sužalojimui ir daugeliui kitų ligų ar traumų, labai dažnai sutrinka rankų funkcijos. Viena iš ergoterapijos procedūrų dalių yra rankų veiksmai, judesių grąžinimas ar jų kompensavimas. Atliekant fizinius pratimus, stiprinama rankų raumenų jėga, gerinamas sąnarių paslankumas, stimuliuojami jutimai, daug dėmesio skiriama smulkiajai motorikai

25 lavinti. 3. Koordinacijos, vikrumo lavinimas. Pacientui duodamos įvairios užduotys, kurias jis turi atlikti pakankamai greitai ir tiksliai (pvz.: paskambinti telefonu, atrakinti spyną ir t.t.). 4. Suvokimo lavinimas. Jei pacientas turi suvokimo, mąstymo, atminties ar dėmesio koncentracijos problemų, ergoterapeutas duoda įvairių nesunkių užduočių, lavinančių sutrikusią funkciją (skaičiavimas, rašymas, kryžiažodžių sprendimas, stalo žaidimai, pokalbiai, užduočių sprendimas). 5. Specialių įtvarų, pagalbinių priemonių pritaikymas ir pagaminimas. Pacientui yra ne tik parenkamos pagalbinės priemonės, mokoma jomis naudotis, bet jos ir pagaminamos, pvz., įtvarai, kuriais jis galės naudotis grįžęs į namus. Ergoterapeutai pagamina U formos įtvariuką, kuris pacientui, patyrusiam nugaros smegenų traumą kaklo srityje, gali padėti pavalgyti, valytis dantis, skustis barzdą. Tiems, kurie negali išlaikyti plono šaukšto, šakutės, dantų šepetuko, skutimosi peiliuko, ergoterapeutai pritaiko šiuos įrankius: pastorina rankenas, jeigu reikia, pailgina jų kotus. Taip pat padeda pritaikyti drabužius, avalynę. 6. Jeigu reikia ergoterapeutas gali atlikti ir masažo elementus, taikyti fizinius veiksnius. Ergoterapijos procedūros vyksta specialiuose ergoterapijos kabinetuose. Juose yra specialiai neįgaliesiems pritaikyti virtuvės baldai (besikeičiančio aukščio), kur pacientas išmoksta pasigaminti maistą ir pavalgyti. Kituose kabinetuose vyksta keramikos, staliaus darbai, lipdoma, karpoma, audžiama, mezgama, siuvama, yra rašymo darbų įranga: kompiuteris ar spausdinimo mašinėlė, rašymo, piešimo, braižymo priemonės (http://katalogas.eu/pacientu-galimybiu-atstatymas-palaikymasar-sutrikimu-kompensavimas-ergoterapija/). Procedūros būna individualios, kad specialistas galėtų skirti daug dėmesio vienam pacientui, ir grupinės, nes grupėje atlikti darbą yra daug smagiau ir naudingiau. Visa ši veikla padeda pacientui atitrūkti nuo sunkių minčių apie ligą, negalią, įgauti pasitikėjimo savimi. Kartais ergoterapeutai su pacientais kartu vyksta į parduotuves (tai irgi ergoterapijos procedūra). Tuomet savarankiškumą praradęs pacientas bando pats nuvykti iki jos, išsirinkti reikiamas prekes, už jas sumokėti ir vėl grįžti į gydymo įstaigą. Ergoterapeutai kartu su savarankiškumą praradusiais pacientais vyksta į koncertus, parodas, teatrus. Moko juos saugiai nuvykti iki renginio vietos, orientuotis renginio metu ir parvykti iš jo. Ergoterapeutui svarbu, kad pacientas būtų savarankiškas ne tik apsitarnaudamas, bet dalyvautų ir kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Tuo pačiu pacientams suteikiamos sąlygos atnaujinti senus įgūdžius, padedama integruotis į visuomenę. Ergoterapija siekiama išmokyti pacientą vėl savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, padėti prisitaikyti prie pasikeitusių galimybių bei poreikių. Ergoterapijai būtinas efektyvus paciento

26 dalyvavimas. Pacientas turi žinoti ir suprasti ergoterapijos tikslus, reikšmę, užsiėmimų metu jaustis komfortabiliai, saugiai. Svarbu motyvacijos gerinimas, palaikymas, asmens ir jo šeimos narių mokymas (Kriščiūnas, 2004, 2008). Teisingai parinktas ergoterapijos modelis (modeliai) jo pagrindu atliktas paciento tyrimas ir gautų duomenų analizė padeda ergoterapeutui įvertinti ligonio sunkumus, daryti tam tikrus apibendrinimus (Dudonienė, Bacevičienė 2002). Veiklos atlikimo modelis buvo sukurtas ir patvirtintas Amerikos ergoterapeutų asociacijos jau 1970 m. Jame išskirti šie veiklos elementai: veiklos sritys, veiklos komponentai ir veiklos kontekstai. Veikla susideda iš trijų sričių, trijų komponentų ir dviejų kontekstų. Veiklos sritys: 1. Kasdienė veikla, kuri apima savęs išlaikymą, kasdienį tualetą, apsirengimą, prausimąsi, valgymą, mobilumą, bendravimą bei lytinį gyvenimą. 2. Produktyvioji veikla arba darbas apima namų išlaikymą, rūpinimąsi kitais, mokymąsi ir profesinę veiklą. 3. Žaidimai arba laisvalaikis apima žaidimus arba laisvalaikio praleidimą priklausomai nuo paciento amžiaus (Kriščiūnas, Petruševičienė, 2003). Veiklos sričių pagrindas yra veiklos komponentai. Išskiriami žemiau esantys veiklos komponentai: 1. Sensomotorinis. Šis komponentas jungia tris funkcijų tipus: jutimus, nervų-raumenų-skeleto bei motorinę funkciją. Jutimai skirstomi pagal tai, kur yra išsidėstę receptoriai. Jutimas gali būti bendras arba specialus jutimo organų, kurį sudaro uoslė, rega, klausa bei skonis. Jutimai apima suvokimo procesą. Nervų-raumenų-skeleto funkcija apima refleksus, judėjimo galimybę, raumenų tonusą, jėgą, ištvermę, pusiausvyrą. Motorinė funkcija apima koordinaciją,motorikos kontrolę, vikrumą. 2. Pažintinis komponentas. Tai gebėjimas panaudoti protines žmogaus galimybes. Šis komponentas apima: sujaudinimą, orientaciją, atpažinimą, dėmesio koncentravimo trukmę, veiklos iniciatyvą, veiklos užbaigimą, atmintį ir t. t. 3. Psichosocialinis (psichologinis) komponentas. Šis komponentas apima vertybes, interesus, savęs suvokimą, socialinį elgesį, bendravimą, saviraišką ir savikontrolę (Kriščiūnas, Petruševičienė, 2003). Veiklos komponentų funkcionavimas užtikrina žmogaus gebėjimą atlikti veiklos užduotis tam tikrose gyvenimo srityse. Ergoterapijoje plačiai naudojamas biomechaninis modelis. Šis modelis yra taikomas asmenims, kurių judesių sutrikimą lėmė kaulų raumenų veiklos sutrikimai (Kriščiūnas ir kt. 2008). Biomechaninis modelis pagrįstas mechaniniais, kinetiniais žmogaus judėjimo principais. Šie mechaniniai principai sustiprina kūno judėjimą ir pusiausvyrą. Gydymo metodai šiame modelyje

27 naudoja jėgos, svertų ir sukimosi momento principus tai sąnarių matavimai, raumenų jėgos testavimas, kinetinio aktyvumo įvertinimas, gydymo pratimai ir ortezų pritaikymas. Biomechaninis modelis analizuoja judesius ir judėjimą. Judesio atlikimą lemia trys sudedamosios dalys (Kriščiūnas ir kt. 2008): 1. Judesių amplitudė. Atliekamų aktyvių judesių amplitudę lemia raumenų jėga judesio metu. Pasyvių judesių amplitudė lemia išorinės jėgos, veikiančios galūnę. 2. Jėga. Jėgą lemia raumeninių skaidulų savybes. Atliekant įpratinę veiklą, judesį užtikrina ne vienas raumuo, o keletas raumenų, išsidėsčiusių aplink tam tikrus sąnarius. Tai lemia atliekamo judesio stabilumą. 3. Ištvermė. Ištvermė apibūdinama kaip fiziologinė galimybė palaikyti raumenų aktyvumą. Ją garantuoja ne tik kaulų ar raumenų, bet ir kitų organizmo sistemų bendra veikla. Paciento judesių amplitudę ergoterapeutas matuoja goniometru, judesių amplitudė įvertinama laipsniais. Paciento raumenų jėga vertinama testuojant raumenis ergoterapeuto rankomis, o paciento ištvermė testuojama ergoterapijos užsiėmimų metu. Remiantis šiuo modeliu, buvo nustatyta reikšminga sąsaja tarp asmens judesio atlikimo pajėgumo (tai yra jėgos, judesio amplitudės ir ištvermės) bei veiklos. Taip buvo nustatyta, kad raumenų jėga gali mažėti arba didėti, atsižvelgiant į raumenų atliekamą veiklą (Kriščiūnas ir kt., 2008). Ergoterapeutas, anot Dudonienės ir Bacevičienės (2002) vertina šias sritis: 1. Judėjimo (motoriniai) gebėjimai. Koordinacija, sąnarių paslankumas, raumenų jėga, odos būklė, patinimas. 2. Darbiniai gebėjimai. Vertinimas to ko reikia, norint grįžti į ankstesnį darbą ir/ arba persikvalifikuoti. 3. Gebėjimai nepriklausomai gyventi. Jis apima maitinimąsi, namų priežiūrą, apsirengimą, tualeto ir vonios naudojimą, judėjimą, telefono, pinigų, transporto naudojimą. 4. Pojūtiniai (sensoriniai) gebėjimai. Tai rega, klausa, stereognozija (daiktų atpažinimas juos liečiant), odos jautrumas. 5. Gebėjimas praleisti laisvalaikį. Turiningas laisvalaikio praleidimas. 6. Pažintiniai gebėjimai. Tai bendravimas, atmintis, problemų sprendimas, saviorganizacija, sprendimų priėmimas. 7. Socialiniai ir tarpasmeniniai gebėjimai. Kaip asmuo susijęs su kitais, kaip bendrauja būdamas grupėje, bendruomenėje. 8. Specialiai sudarytų žmonių grupių gebėjimai. Kaip įsilieja į tokių pačių žmonių, turinčių negalią, kolektyvą. Ergoterapeutas turi išmanyti matavimų techniką. Matavimai yra esminė atliekamų tyrimų dalis (Dudonienė, Bacevičienė, 2002).

28 Ergoterapeutas ištirdamas paciento sugebėjimą gyventi savarankiškai, gali įvertinti, ar turi pakankamai savipriežiūros, valgio gaminimo įgūdžių, ar sugeba išsikviesti pagalbą, išsiskalbti drabužius, naudotis transportu, tvarkyti finansus, prižiūrėti butą, turiningai leisti laisvalaikį. Jis gali išmokyti efektyvių problemų sprendimo būdų, pagerinti paciento bendravimą su jo šeimos nariais, sumažinti netinkamo elgesio apraiškas, parengti darbinei veiklai, ugdyti laiko planavimo įgūdžius, mokyti subalansuoti veiklą, išmokyti planuoti laisvalaikį bei naujų laisvalaikio leidimo formų, pagerinti savivertę bei bendrą sveikatos būklę (Cara, 2005). Taigi ergoterapeuto vaidmuo šių žmonių reabilitacijoje yra ypatingai svarbus, naudingas ir labai reikalingas.

29 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų univeriteto bioetikos centro leidimas (protokolo Nr. Be FMR(M)-223) bei VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus raštiškas patvirtinimas. Tiriamieji buvo informuoti raštu apie vykdomą tyrimą ir gautas jų raštiškas sutikimas. (XI, XII priedai). 2.1 Tiriamųjų kontingentas Tyrimas atliktas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo, nuo 2011 metų vasario mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, ambulatorinėje reabilitacijoje gydyti pacientai, kuriems diagnozuotas peties sąnario raumens plyšimas ir atlikta operacija. Vidutinė gydymosi ambulatorinėje reabilitacijoje trukmė 14 darbo dienų. Pacientų dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas ir pagrįstas etiniais reikalavimais. Tiriamieji supažindinti su tyrimo paskirtimi, turiniu, rezultatų panaudojimo būdais bei rezultatų anoniškumu. Tiriamųjų atrankos kriterijai: Diagnozuotas peties sąnario raumens plyšimas ir atlikta operacija. Tiriamojo sutikimas dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 40 tiriamųjų, po peties sąnario raumens plyšimo, kurie buvo padalinti į dvi grupes po 20. Pirmos grupės tiriamiesiems taikytos 6 ergoterapijos procedūros, antros grupės tiriamiesiems 14 ergoterapijos procedūrų. Pirmoje ir antroje grupėje dalyvavo 20 vyrų (50%) ir 20 moterų (50%), kuriems diagnozuotas peties sąnario raumens plyšimas ir atlikta operacija. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų dominuojanti ranka buvo dešinioji (5 pav.). 5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dominuojančią ranką, proc.

30 Tiriamųjų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, amžius svyravo nuo 43 iki 81 meto. Pirmos grupės tiriamųjų, kuriems taikytos 6 ergoterapijos procedūros, amžiaus vidurkis 62,6±3,5 metai, antros grupės tiriamųjų, kuriems taikyta 14 ergoterapijos procedūrų, amžiaus vidurkis 58,8 ±4,2 metai. Visi tiriamieji, pagal PSO, buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 44 metų ir jaunesnio amžiaus pirmos grupės tiriamųjų buvo 1 (5 %), nuo 45 iki 59 metų amžiaus buvo 8 (40%) tiriamieji ir 11 (55%) tiriamųjų 60 metų ir vyresni (6. Pav). 5% 55% 40% 44 m. ir jaunesni 45-59 m. 60 m ir vyresni 6 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių, proc. Antros grupės tiriamųjų buvo 1 (5%) 44 metų ir jaunesnio amžiaus, 45-59 metų amžiaus buvo 10 (50%) tiriamųjų ir 9 (45%) tiriamieji 60 metų ir vyresni (7 pav.). 5% 45% 50% 44 m. ir jaunesni 45-59 m. 60 m ir vyresni 7 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių, proc.

31 Pagal išsilavinimą pirmos ir antros grupių tiriamieji, po peties sąnario raumens plyšimo, buvo suskirstyti į turinčius aukštąjį, aukštesnįjį, vidurinį bei pradinį. Daugiausia, net 37 proc. tiriamųjų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą, 28 proc. tiriamųjų turėjo vidurinį išsilavinimą 27 proc. aukštąjį, ir tik 8 proc. pradinį (8 pav ). 8 pav. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis, pagal gyvenamąją vietą, nustatėme, kad pirmos grupės tiriamųjų, kuriems taikytos 6 ergoterapijos procedūros didžioji dalis, tai yra 65 proc. (13) tiriamųjų buvo iš miesto. Likusieji 35 proc. (7) tiriamųjų gyveno kaime (9 pav. ). 35% 65% Miestas Kaimas 9 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą proc.

32 Antros grupės tiriamųjų, kuriems taikyta 14 ergoterapijos procedūrų, kaip ir pirmos grupės tiriamųjų, didžioji dalis, tai yra 80 proc. (16) tiriamųjų buvo iš miesto ir tik 20 proc ( 4) tiriamųjų gyveno kaime (10 pav.). 20% 80% Miestas Kaimas 10 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą proc. Gauti rezultatai parodė, kad net 62 proc. (25) tiriamųjų nepamena ar yra turėję peties sąnario traumų, 23 proc. (9) tiriamųjų teigia, kad anksčiau yra turėję peties sąnario traumų ir tik 15 proc. (6) tiriamųjų nėra turėję traumų, susijusių su peties sąnariu (11 pav.). 11 pav. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal peties sąnario traumų turėjimą, proc.

33 Išanalizavus gautus duomenis nustatėme, kad 30 proc. pirmos grupės tiriamųjų peties sąnario skausmą kentė iki pusės metų. Skausmą kentė 7-12 mėn 5 proc. pirmos grupės tiriamųjų, 13-18 mėn. skausmą kentė taip pat 5 proc. pirmos grupės tiriamųjų. Net 60 proc. pirmos grupės tiriamųjų peties sąnario skausmą kentėjo daugiau nei 19 mėn (12 pav.). 30% 60% 5% 5% 0-6 mėn. 7-12 mėn. 13-18 mėn. 19 ir daugiau mėn. 12 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal peties sąnario skausmą, proc. Gauti rezultatai parodė, kad 35 proc. antros grupės tiriamųjų peties sąnario skausmą kentė iki pusės metų. Skausmą kentė 7-12 mėn 25 proc. antros grupės tiriamųjų. Net 40 proc. antros grupės tiriamųjų peties sąnario skausmą kentė daugiau nei 19 mėn (13 pav). 40% 35% 0% 25% 0-6 mėn. 7-12 mėn. 13-18 mėn. 19 ir daugiau mėn. 13 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal skausmą peties sąnaryje, proc.

34 Išanalizavus gautus anketos dumenis, nustatėme, kad 75 proc. tiriamųjų patyrė nepakenčiamus skausmus peties sąnaryje ir tik 25 proc. stiprius skausmus (14) pav.). 0% 25% 75% Nebuvo skausmų Lengvi Vidutiniški Stiprūs Nepakenčiami 14 pav. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal maksimalų skausmą peties sąnaryje, proc. 2.2. Tyrimo metodai Tyrimo metodai parinkti norint išsiaiškinti tiriamųjų savarankiškumą, bei funkcinės būklės pokyčius. Tiriamųjų vertinimas buvo atliekamas atvykus į reabilitaciją ir paskutinę reabilitacijos dieną. Tiriamųjų, kuriems atlikta peties sąnario operacija ir taikytos ergoterapijos procedūros, vertinimui buvo naudojama: 1. Klausimynas. 2. Kasdienės veiklos vertinimo tests (ADL) savarankiškumui įvertinti. 3. Sutrumpintas Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) savarankiškumui įvertinti. 4. Modifikuotas Funkcinio judėjimo testas (W. Keitel) rankos funkcijai įvertinti. 5. Goniometras rankos atitraukimui per peties sąnarį įvertinti. 6. Dinamometras rankos raumenų jėgai įvertinti. Klausimynas Šiam tyrimui buvo paruoštas klausimynas (VII priedas) - tam, kad galima butų įvertinti tiriamųjų amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, jaučiamus simptomus, ergoterapijos poveikį, po peties sąnario raumens plyšimo operacijos. Klausimyną sudaro 14 klausimų. Klausimynas buvo naudojamas du kartus, tai yra, pirmieji 10 klausimų atsakyti ergoterapijos taikymo pradžioje, o likusiuosius buvo prašoma atsakyti ergoterapijos pabaigoje, norint išsiaiškinti nuomonę apie ergoterapijos poveikį.

35 Kasdienės veiklos vertinimo testas (ADL) Savarankiškumo problemoms įvertinti buvo naudojamas ADL testas. Šis testas tyrimo metu buvo atliekamas du kartus, tai yra, pradedant ergoterapiją bei baigiant. Maksimalus testo balų skaičius yra 36. Pirmos ir antros grupės tiriamiesiems reikėjo įvertinti dvylika problemų (maitinimosi, sfinkterių kontrolės, judėjimo patalpose, tualeto, persikėlimo, rengimosi, asmeninio tualeto, valgio gaminimo, vonios/dušo, namų ruošos, judėjimo lauke, bendravimo), kurios tiesiogiai susijusios kasdienėje veikloje. Testo vertinimas: (VIII priedas). Savarankiškas: o 3 - Gali pats padaryti savarankiškai ir daro. o 2 - Gali pats padaryti savarankiškai ir daro, esant specialiomis sąlygomis. Priklauso nuo kitų žmonių: o 1 - Reikalinga tam tikra pagalba arba kito žmogaus paraginimas. o 0 - Negali to padaryti. Sutrumpintas (motorinė dalis) Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) Šis testas taikomas tiriamųjų savarankiškumui įvertinti. Jis yra naudojamas ligoninėje, kur buvo atliekamas tyrimas (IX priedas) Testu buvo įvertinamas veiklų atlikimas nuo visiškos tiriamojo priklausomybės iki nepriklausomybės. Visiška priklausomybė vertinama 1 balu, tiriamojo nepriklausomybė vertinama 7 balais. Vertinama surinktų balų suma, minimali bendra balų suma 11, o maksimali 77. Naudojant motorinę šio testo dalį, vertinama 11 veiklų: valgymas, viršutinės dalies tualetas, viršutinės dalies apsirengimas, maudymasis, apatinės dalies apsirengimas, judėjimas lovoje, tualetas (atsisėstiatsikelti), vonia dušas (įėjimas įlipimas), judėjimas su pagalbinėmis priemonėmis, lipimas laiptais, transportas. Modifikuotas Funkcinio judėjimo testas (W. Keitel) Šis indeksas dar vadinamas Funkciniu judėjimo testu (W.Keitel) ( X priedas). Juo vertinama arba viršutinių, arba apatinių galūnių funkcija. Viršutinių galūnių modifikuoto Funkcinio judėjimo testo (W.Keitel) maksimalus skaičius 50 balų, apatinių galūnių 43 balai. Darbe šiuo testu buvo vertinama rankos funkcija. Goniometrija Judesių amplitudės sąnariuose matavimas yra vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant žmogaus judėjimo funkciją. Atliekant šiuos matavimus svabu naudoti vienodą metodiką, kurios pagrindas yra pradinė padėtis (Krutulytė, 1999). Abiejų grupių tiriamiesiems pažeistos rankos atitraukimo judesio

36 per peties sąnarį amplitudė buvo matuojama goniometru. Buvo matuojamas rankos atitraukimas per peties sąnarį. Nejudanti goniometro (15 pav.) dalis nustatyta statmenai ir padėta išilgai anatominės ašies. Goniometro centras sutapatintas su sąnario judesio centru. Judanti goniometro dalis, padėta išilgai žasto pagal anatominę ašį, judėjo kartu su juo. 15 pav. Goniometras Dinamometrija Tiriamieji buvo testuojami hidrauliniu dinamometru, (16 pav.) skirtu žmogaus raumenų testavimui. Abiejų grupių tiriamieji buvo testuojami pirmą ergoterapijos dieną. Pirmos grupės tiriamieji testuojami po šešių ergoterapijos procedūrų (pasibaigus reabilitacijai), antros grupės tiriamieji po šešių ir keturiolikos ergoterapijos procedūrų. 16 pav. Hidraulinis dinamometras 2.2.1. Ergoterapijos programos sudarymas Tiriamiesiems, kuriems diagnozuotas ir operuotas peties sąnario raumens plyšimas ambulatorinės reabilitacijos metu taikėme:

37 1. Ergoterapija 6 arba 14 procedūrų. Ergoterapijos metu atliekami rankų pratimai naudojant ergoterapijos priemones: ( spygliuotas kamuoliukas, kaladėlės, ergoterapinė masė - Therapy Putty, vertikalūs varžtai, kampuotis, didelis labirintas, lankai, kopėtėlės, medis). (Priedas nr. IV) 2. Kineziterapija (pasyvi-aktyvi mankšta) rankų funkcijos pagerinimui 14 procedūrų; 3. Fizioterpija: a) Fonofarezė (ultragarsas) 6 10 procedūrų b) Magnetas arba magneto lazeris. 6 10 procedūrų c) NES - audinių ir organų nuskausminamoji elektrostimuliacija 10-14 procedūrų. d) Parafinoterapija 4-10 procedūrų. 4. Masažas 10 procedūrų. 1 lentelė. Individualus ergoterapijos komplekso protokolas esant peties sąnario raumens plyšimui I. Peties sąnario ir rankos funkcinės būklės ir motorinės veiklos sutrikimų įvertinimas 1. Ergoterapijos modelio pasirinkimas 2. Duomenų rinkimas Vertinimo objektas Vertinimo priemonės Vertinimo tikslas Trukmė a. Rankos raumenų jėga. Dinamometras b. Peties judesių amplitudė (atitraukimas). Goniometras Įvertinti išlikusią rankos jėgą. Įvertinti išlikusią peties judesių amplitudę. 30-40 min. II. Peties sąnario ir rankos funkcinės būklės korekcija Ergoterapijos uždaviniai Ergoterapijos priemonės Tikslas Trukmė Spygliuotas kamuoliukas; a. Smulkiosios motorikos lavinimas bei plaštakos ir dilbio raumenų jėgos stiprinimas su ergoterapijos priemonėmis. Kaladėlės. Ergoterapinę masę Therapy Putty ; Vertikalūs varžtai. Padidinti plaštakos raumenų jėgą ir pagerinti bendrą rankos funkciją b. Koordinacijos lavinimui su ergoterapijos priemonėmis "Kampuotis"; "Kopėtėlės". Pagerinti pirštų ir bendrą rankos koordinaciją 30-40 min. c. Peties sąnario judesių lavinimui, amplitudės bei ištvermės didinimui su ergoterapijos priemonėmis. Didelis labirintas; Lankai; Medis. Pagerinti judesių amplitudę ir bendrą rankos funkciją.

38 2.2.2. Statistinė duomenų analizė Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 15.0 for Windows kompiuterine programa. Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir vidurkių paklaidos. Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkiu reikšmių skirtumų reikšmingumas skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų, prieš tai patikrinus hipotezę apie dydžių normalųjį skirstinį. Kokybinių požymių dažnumas buvo išreiškiamas procentais, jų statistinis ryšys įvertintas chi (2) kriterijumi. Skirtumas, kai p<0,05, buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas. Vidurkio standartinė paklaida, kuri parodo vidurkio įvertinimo tikslumą, buvo skaičiuota naudojant formulę: s s x t m x t, (1) n n čia: s vidutinis kvadratinis nuokrypis, n stebėjimų skaičius (imties tūris). Vidurkio pasikliautinasis intervalas, kuris nusako statistinio įvertinimo tikslumą ir patikimumą, buvo skaičiuotas naudojant formulę: s s x t m x t, (2) n n čia: t Stjudento kriterijaus kvantilis, s - vidutinis kvadratinis nuokrypis, n stebėjimų skaičius s s (imties tūris) x- imties t vidurkis. m x t n n Stjudento T testas priklausomoms imtims skaičiuojamas pagal formulę: t n, (3) s čia: - vidutinis pokytis, - pokyčio standartinis nuokrypis, n stebėjimų skaičius (imties tūris).

39 3. REZULTATAI 3.1. Kasdienių veiklų atlikimo vertinimas Tiriamųjų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, kasdienių veiklų atlikimo dinamikai nustatyti naudojome Kasdienės veiklos vertinimo testą bei sutrumpintą Funkcinio nepriklausomumo testą. 3.1.1 Kasdienės veiklos vertinimo testo duomenų analizė Išanalizavus pirmos ir antros grupės tiriamųjų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, kasdienes veiklas atvykus į reabilitaciją, nustatėme, kad labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti, rengtis, atlikti rytinį tualetą, maudytis bei namų ruoša. Išanalizavus atskiras veiklas nustatėme, kad po 6 ergoterapijos procedūrų tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 0,8 ± 0,0 balo gautas tualeto bei judėjimo lauke veiklose (p<0,05). Šiek tiek mažesnis, gautas reikšmingas pokytis 0,5 ± 0,1 balo rengimosi bei 0,4 ± 0,1 balo maitinimosi veiklose (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Pirmos grupės tiriamųjų Kasdienės veiklos atlikimo testo vertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=20) Po ET vidurkis ± SP (n=20) Pokytis p (prieš ir po ET) Maitinimas 2,0 ± 0,0 2,4 ± 0,1 0,4±0,1 p< 0,05 Sfinkterio kontrolė 2,6 ± 0,1 2,6 ± 0,1 0,0±0,0 p> 0,05 Judėjimas patalpoje 2,5 ± 0,1 2,9 ± 0,1 0,4±0,0 p< 0,05 Tualetas 2,1 ± 0,1 2,9 ± 0,1 0,8±0,0 p< 0,05 Persikėlimas 2,7 ± 0,1 2,9 ± 0,1 0,2±0,0 p< 0,05 Rengimasis 2,0 ± 0,0 2,5 ± 0,1 0,5±0,1 p< 0,05 Asmeninis tualetas 2,0 ± 0,0 2,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Vonia/dušas 2,0 ± 0,1 2,0 ± 0,0 0,0±0,1 p> 0,05 Valgio gaminimas 2,0 ± 0,1 2,0 ± 0,0 0,0±0,1 p> 0,05 Namų ruoša 2,0 ± 0,1 2,1 ± 0,1 0,1±0,0 p< 0,05 Judėjimas lauke 2,1 ± 0,1 2,9 ± 0,1 0,8±0,0 p< 0,05 Bendravimas 2,7 ± 0,1 2,7 ± 0,1 0,0±0,0 p>0,05

40 Gauti rezultatai parodė, kad 95 proc. pirmos grupės tiriamųjų, prieš ergoterapiją savarankiškai ar esant specialioms sąlygoms gebėjo gaminti maistą, tik 5 proc. tiriamųjų tai atlikti buvo reikalinga pagalba. Nustatėmė, kad po ergoterapijos visi tiriamieji savarankiškai ar esant specialioms sąlygoms gebėjo gamintis maistą (17 pav.). 17 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Valgio gaminimas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Gauti rezultatai parodė, kad 95 proc. pirmos grupės tiriamųjų, prieš ergoterapiją savarankiškai ar esant specialioms sąlygoms gebėjo naudotis tualetu, 5 proc. tiriamųjų tai gebėjo atlikti savarankiškai. Nustatėme, kad po ergoterapijos tik 15 proc. tiriamųjų patys savarankiškai ar esant specialioms sąlygoms gebėjo naudotis tualetu, ir net 85 proc. tiriamųjų gebėjo tai padaryti savarankiškai (18 pav.). 18 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos tualetas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05)

41 Gauti duomenys parodė, kad prieš ergoterapiją 10 proc. pirmos grupės tiriamųjų buvo reikalinga pagalba judant lauke, net 70 proc. tiriamųjų gebėjo savarankiškai judėti lauke esant specialioms sąlygoms, 20 proc. tiriamųjų lauke judėjo savarankiškai. Nustatėme, kad po ergoterapijos tik 15 proc. pirmos grupės tiriamųjų reikėjo specialių sąlygų savarankiškai judant lauke, ir net 85 proc. tiriamųjų judėjo savarankiškai (19 pav.). 19 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Judėjimas lauke atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Išanalizavus, antros grupės tiriamųjų atskiras kasdienes veiklas nustatėme, kad didžiausias reikšmingas pokytis 1,0 ± 0,0 balo gautas maitinimosi, rengimosi, asmeninio tualeto, vonios/dušo, valgio gaminimo bei namų ruošos veiklose (p<0,05) (žr. 3 lentelę). 3 lentelė. Antros grupės tiriamųjų Kasdienės veiklos atlikimo testo vertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=20) Po ET vidurkis ± SP (n=20) Pokytis p (prieš ir po ET) Maitinimas 2 ± 0,0 3,0 ± 0,0 1,0±0,0 p< 0,05 Sfinkterio kontrolė 3,0 ± 0,1 3,0 ± 0,1 0,0±0,0 p> 0,05 Judėjimas patalpoje 3,0 ± 0,1 3,0 ± 0,0 0,0±0,1 p>0,05 Tualetas 2,1 ± 0,1 3,0 ± 0,0 0,9±0,1 p< 0,05 Persikėlimas 3,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Rengimasis 2,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 1,0±0,0 p< 0,05 Asmeninis tualetas 2,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 1,0±0,0 p< 0,05 Vonia/dušas 2,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 1,0±0,0 p< 0,05 Valgio gaminimas 2,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 1,0±0,0 p< 0,05 Namų ruoša 2,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 1,0±0,0 p< 0,05 Judėjimas lauke 2,6 ± 0,1 3,0 ± 0,0 0,4±0,1 p< 0,05 Bendravimas 3,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 0,0±0,0 p>0,05

42 Gauti duomenys parodė, kad 90 proc. antros grupės tiriamųjų prieš ergoterapiją savarankiškai ar esant specialioms sąlygoms gebėjo naudotis tualetu, 10 proc. tiriamųjų tai gebėjo atlikti savarankiškai. Nustatėme, kad po ergoterapijos visi tiriamieji gebėjo tai padaryti visiškai savarankiškai (20 pav.). 20 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Tualetas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Gauti rezultatai parodė, kad visi antros grupės tiriamieji prieš ergoterapiją savarankiškai ar esant specialioms sąlygoms gebėjo gaminti maistą. Po ergoterapijos visi tiriamieji gebėjo tai padaryti savarankiškai, be specialiųjų sąlygų (21 pav.). 21 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos valgio gaminimas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05)

43 Išanalizavus gautus rezultatus nustatėme, kad 45 proc. antros grupės tiriamųjų teigė, kad jie geba patys savarankiškai judėti lauke, bei tai daro esant specialioms sąlygoms, 55 proc. tiriamųjų judėti lauke nereikalingos specialiosios sąlygos ir jie tai daro savarankiškai. Nustatėmė, kad po ergoterapijos visi tiriamieji savarankiškai, be jokių specialiųjų sąlygų gebėjo judėti lauke (22 pav.) 22 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos judėjimas lauke atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Išnagrinėjus gautus rezultatus pagal ADL nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems, po peties sąnario raumens plyšimo labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti, rengtis, atlikti rytinį tualetą, maudytis gaminti maistą bei namų ruoša. Po 6 ergoterapijos procedūrų, pirmos grupės tiriamiesiems, šios veiklos nežymiai, bet reikšmingai gerėjo (p<0,05), o po 14 ergoterapijos procedūrų, antros grupės tiriamiesiems šios veiklos atsistatė (p<0,05). 3.1.2 Funkcinio nepriklausomumo testo duomenų analizė Tiriamųjų savarankiškumas buvo vertinamas naudojant Funkcinio nepriklausomumo testą (FNT). Tyrime buvo naudojama sutrumpinta motorinė dalis. Minimali Funkcinio nepriklausomumo testo bendra balų suma 11, o maksimali 77. Tiriamieji buvo vertinami reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Išanalizavus abiejų grupių tiriamųjų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, rezultatus nustatėme, kad labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti, atlikti rytinį tualetą, rengtis bei maudytis.

44 Išanalizavus atskiras veiklas nustatėme, kad po ergoterapijos abiejų grupių tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 1,8 ± 0,1 balo gautas pavalgant bei 1,7 ± 0,1 balo atliekant rytinį tualetą (p<0,05). Šiek tiek mažesnis, reikšmingas pokytis gautas, 1,6 ± 0,0 rengiantis apatinę kūno dalį, bei 1,5 ± 0,0 maudantis (p<0,05). (žr. 4 lentelę). 4 lentelė. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų Funkcinio nepriklausomumo testo kasdienės veiklos atlikimo vertinimas prieš ir po ergoterapijos p Požymis Prieš ET Po ET Pokytis (prieš vidurkis ± SP (n=40) vidurkis ± SP (n=40) ir po ET) Valgymas 4,2 ± 0,1 6,0 ± 0,2 1,8±0,1 p< 0,05 Virš. Dalies tualetas 4,3 ± 0,1 6,0 ± 0,2 1,7±0,1 p< 0,05 Virš. Dalies apsirengimas 4,6 ± 0,1 6,1 ± 0,1 1,5±0,0 p< 0,05 Maudymasis 4,7 ± 0,1 6,2 ± 0,1 1,5±0,0 p< 0,05 Apat. Dalies apsirengimas 4,8 ± 0,1 6,2± 0,1 1,6±0,0 p< 0,05 Judėjimas lovoje 5,7 ± 0,1 6,7 ± 0,1 1,0±0,0 p< 0,05 Tualetas 6,7 ± 0,1 6,9 ± 0,0 0,2±0,1 p< 0,05 Vonia-dušas 6,9 ± 0,1 7,0 ± 0,0 0,1±0,1 p> 0,05 Judėjimas su pagalb. priem. 7,0 ± 0,0 7,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Lipimas laiptais 6,8 ± 0,1 6,9 ± 0,0 0,2±0,1 p> 0,05 Transportas 5,5 ± 0,1 6,4 ± 0,1 0,9±0,0 p< 0,05 Pirmos grupės tiriamųjų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, išsami atskirų veiklų analizė leido nustatyti, kurios veiklos pagerėjo. Išanalizavus atskiras veiklas nustatėme, kad po 6 ergoterapijos procedūrų šiems tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 1,0 ± 0,0 balo gautas valgymo, viršutinės dalies apsirengimo, maudymosi bei judėjimo lovoje veiklose (p<0,05). Šiek tiek mažesnis, reikšmingas pokytis 0,9 ± 0,2 balo gautas viršutinės dalies tualeto bei 0,9 ± 0,0 balo apatinės dalies aspirengimo veiklose (žr. 5 lentelę).

45 5 lentelė. Pirmos grupės tiriamųjų Funkcinio nepriklausomumo testo kasdienės veiklos atlikimo vertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=20) Po ET vidurkis ± SP (n=20) Pokytis p (prieš ir po ET) Valgymas 4,1 ± 0,2 5,1 ± 0,2 1,0±0,0 p< 0,05 Virš. Dalies tualetas 4,1 ± 0,2 5,0 ± 0,0 0,9±0,2 p< 0,05 Virš. Dalies apsirengimas 4,3 ± 0,5 5,3 ± 0,5 1,0±0,0 p< 0,05 Maudymasis 4,5 ± 0,5 5,5 ± 0,5 1,0±0,0 p< 0,05 Apat. Dalies apsirengimas 4,6 ± 0,5 5,5 ± 0,5 0,9±0,0 p< 0,05 Judėjimas lovoje 5,4 ± 0,5 6,4 ± 0,5 1,0±0,0 p< 0,05 Tualetas 6,4 ± 0,6 6,9 ± 0,4 0,5±0,2 p< 0,05 Vonia-dušas 6,8 ± 0,6 7,0 ± 0,2 0,2±0,4 p< 0,05 Judėjimas su pagalb. priem. 7,0 ± 0,0 7,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Lipimas laiptais 6,6 ± 0,8 6,9 ± 0,4 0,3±0,4 p< 0,05 Transportas 5,1 ± 0,8 5,8 ± 0,7 0,7±0,1 p< 0,05 Gauti rezultatai parodė, kad 95 proc. pirmos grupės tiriamiųjų prieš ergoterapiją su minimalia pagalba gebėjo pavalgyti, 5 proc. tiriamųjų tai gebėjo atlikti su priežiūra. Po ergoterapijos 95 proc. tiriamųjų gebėjo valgyti su priežiūra, 5 proc. tiriamųjų gebėjo tai padaryti nepriklausomai (23 pav.). 23 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Valgymas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05)

46 Gauti rezultatai parodė, kad 45 proc. pirmos grupės tiriamųjų prieš ergoterapiją su minimalia pagalba gebėjo apsirengti apatinę dalį, 55 proc. tiriamųjų tai gebėjo atlikti su priežiūra. Po ergoterapijos nebuvo nei vieno tiriamojo, kuriam būtų reikalinga minimali pagalba gebant apsirengti apatinę dalį, 50 proc. tiriamųjų gebėjo tai atlikti su priežiūra, 50 proc. tiriamųjų gebėjo tai padaryti nepriklausomai nuo kitų (24 pav.). 24 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Apatinės dalies apsirengimas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Gauti rezultatai parodė, kad 50 proc. tiriamųjų prieš ergoterapiją su minimalia pagalba gebėjo išsimaudyti, 50 proc. tiriamųjų gebėjo tai padaryti su priežiūra. Po ergoterapijos 55 proc. tiriamųjų esant priežiūrai gebėjo išsimaudyti, 45 proc. tiriamųjų gebėjo tai padaryti nepriklausomai. 25 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Maudymasis atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05)

47 Išanalizavus atskiras veiklas nustatėme, kad po 14 ergoterapijos procedūrų šiems tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 2,5 ± 0,2 balo gautas valgymo bei 2,4 ± 0,2 balo viršutinės dalies apsirengimo veiklose (p<0,05). Šiek tiek mažesnis reikšmingas pokytis 2,0±0,1 balo gautas rengiantis apatinę kūno dalį, bei 2,0 ± 0,0 balo rengiantis viršutinę kūno dalį ir maudymosi veiklose (p<0,05) (žr. 6 lentelę). 6 lentelė. Antros grupės tiriamųjų Funkcinio nepriklausomumo testo kasdienės veiklos atlikimo vertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=20) Po ET vidurkis ± SP (n=20) Pokytis p (prieš ir po ET) Valgymas 4,4 ± 0,5 6,9 ± 0,3 2,5±0,2 p< 0,05 Virš. Dalies tualetas 4,5 ± 0,5 6,9 ± 0,3 2,4±0,2 p< 0,05 Virš. Dalies apsirengimas 5,0 ± 0,2 7,0 ± 0,2 2,0±0,0 p< 0,05 Maudymasis 5,0 ± 0,2 7,0 ± 0,2 2,0±0,0 p< 0,05 Apat. Dalies apsirengimas 5,0 ± 0,3 7,0± 0,2 2,0±0,1 p< 0,05 Judėjimas lovoje 6,0 ± 0,3 7,0 ± 0,2 1,0±0,1 p< 0,05 Tualetas 7,0 ± 0,0 7,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Vonia-dušas 7,0 ± 0,0 7,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Judėjimas su pagalb. priem. 7,0 ± 0,0 7,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Lipimas laiptais 7,0 ± 0,0 7,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Transportas 5,9 ± 0,5 7,0 ± 0,2 1,1±0,3 p< 0,05 Gauti rezultatai parodė, kad 60 proc. antros grupės tiriamųjų esant minimaliai pagalbai gebėjo pavalgyti, 40 proc. tiriamųjų tai gebėjo atlikti su priežiūra. Po ergoterapijos tik 10 proc.tiriamųjų patys nepriklausomai gebėjo pavalgyti, ir net 90 proc. tiriamųjų gebėjo tai padaryti visiškai nepriklausomai (26 pav.). 26 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Valgymas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05)

48 Gauti rezultatai parodė, kad 55 proc. antros grupės tiriamųjų prieš ergoterapiją esant minimaliai pagalbai gebėjo apsirengti viršutinę dalį, 45 proc. tiriamiųjų tai gebėjo atlikti su priežiūra. Po ergoterapijos 10 proc. tiriamųjų jaučiasi nepriklausomi gebant apsirengti viršutinę dalį bei 90 proc. tiriamųjų geba tai padaryti visiškai nepriklausomai. 27 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos Viršutinės dalies tualetas atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Išnagrinėjus gautus rezultatus pagal Funkcinio nepriklausomumo testo duomenis nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems po peties sąnario raumens plyšimo labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti, rengtis, atlikti viršutinės dalies tualetą, bei maudytis. Po 6 ergoterapijos procedūrų, pirmos grupės tiriamiesiems, šios veiklos nežymiai, bet reikšmingai gerėjo (p<0,05), o po 14 ergoterapijos procedūrų, antros grupės tiriamiesiems šios veiklos atsistatė (p<0,05). 3.2. Rankų funkcijos įvertinimas 3.2.1. Funkcinio judėjimo testo (W. Keitel) duomenų analizė Išanalizavus abiejų grupių tiriamųjų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, (W. Keitel) testo rezultatus nustatėme, kad prieš ergoterpiją rankų funkcija buvo sutrikusi.

49 Gauti duomenys, abiejų grupių tiriamųjų, pagal rankos funkcijos (W. Keitel) įvertinimo rezultatus parodė, kad labiausiai buvo sutrikusi rankų funkcija aliekant šias testo užduotis: Abi plaštakas pridėti prie pečių, Abi plaštakas uždėti ant sprando, Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę. Labiausiai pagerėjo funkcija Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę, 1,5 ± 0,6 balo taip pat 1,2 ± 0,3 balo pagerėjo Abi plaštakas uždėti ant sprando (p<0,05) (žr. 7 lentelę). 7 lentelė. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų rankos funkcijos (W. Keitel) įvertinimas prieš ir po Požymis ergoterapijos Prieš ET vidurkis ± SP (n=40) Po ET vidurkis ± SP (n=40) Pokytis p (prieš ir po ET) Nykščio pagalvėle paliesti penktojo (mažojo piršto pagalvėlę 3,0 ± 0,2 3,0 ± 0,0 0,0±0,2 p>0,05 Sulenkti antrą ir penktą pirštus 1,9± 0,3 2,0 ± 0,0 0,1±0,3 p> 0,05 Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais į viršų 2,0 ± 0,0 2,9 ± 0,3 0,9±0,3 p< 0,05 Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais žemyn 1,9 ± 0,3 2,8 ± 0,4 0,9±0,1 p< 0,05 Delnus dorsaliniu paviršiumi padėti ant stalo, alkūnes sulenkti 90 kampu. Pakelti ulnarinį 1,2 ± 0,4 1,9 ± 0,3 0,7±0,1 p< 0,05 delnų kraštą Radialinius plaštakų kraštus padėti ant stalo, pirmas pirštas žemyn prie stalo krašto. Suglausti 1,2 ± 0,4 2,0 ± 0,2 0,8±0,2 p< 0,05 ulnarinius plaštakų kraštus Abi plaštakas pridėti prie pečių 0,2 ± 0,2 1,3 ± 0,8 1,1±0.6 p< 0,05 Abi plaštakas uždėti ant sprando 0,2 ± 0,4 1,4 ± 1,1 1,2±0,3 p< 0,05 Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę 1,0 ± 0,2 2,5 ± 7,8 1,5±0,6 p< 0,05

50 Išanalizavus atskiras užduotis nustatėme, kad pirmos grupės tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 0,8 ± 0,0 balo gautas Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę bei Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais žemyn užduotyse (p<0,05). Taip pat reikšmingas pokytis 0,8 ± 0,5 balo gautas Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais į viršų užduotyje. (p<0,05). Mažiausias pokytis 0,1 ± 0,2 balo gautas vertinant Nykščio pagalvėle paliesti penktojo (mažojo piršto) pagalvėlę bei Sulenkti antrą ir penktą pirštus rezultatus. Šis pokytis statistiškai reikšmingas (p<0,05) (žr. 8 lentelę). 8 lentelė. Pirmos grupės tiriamųjų rankos funkcijos (W. Keitel) įvertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=20) Po ET vidurkis ± SP (n=20) Pokytis p (prieš ir po ET) Nykščio pagalvėle paliesti penktojo (mažojo piršto pagalvėlę 2,9 ± 0,2 3,0 ± 0,0 0,1±0,2 p< 0,05 Sulenkti antrą ir penktą pirštus 1,9 ± 0,2 2,0 ± 0,0 0,1±0,2 p< 0,05 Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti 2,0 ± 0,0 2,8 ± 0,5 0,8±0,5 p< 0,05 pirštais į viršų Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais žemyn Delnus dorsaliniu paviršiumi padėti ant stalo, alkūnes sulenkti 90 kampu. Pakelti ulnarinį delnų kraštą Radialinius plaštakų kraštus padėti ant stalo, pirmas pirštas žemyn prie stalo krašto. Suglausti ulnarinius plaštakų kraštus 1,9 ± 0,5 2,7 ± 0,5 0,8±0,0 p< 0,05 1,2 ± 0,5 1,8 ± 0,5 0,6±0,0 p< 0,05 1,2 ± 0,5 1,9 ± 0,5 0,7±0,0 p< 0,05 Abi plaštakas pridėti prie pečių 0,0 ± 0,0 0,6 ± 0,4 0,6±0,4 p< 0,05 Abi plaštakas uždėti ant sprando 0,1 ± 0,2 0,6 ± 0,2 0,5±0,0 p< 0,05 Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę 1,0 ± 0,0 1,8 ± 0,0 0,8±0,0 p< 0,05

51 Išanalizavus užduoties, Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais žemyn, gautus rezultatus nustatėme, kad prieš ergoterapiją tik 20 proc. pirmos grupės tiriamųjų galimas ulnarinis ar dorsalinis lenkimas per riešą, 80 proc. tiriamųjų sunkiai atliko užduotį. Po ergoterapijos vienam pirmos grupės tiriamajam buvo galimas ulnarinis ar dorsalinis lenkimas per riešą, 25 proc. tiriamųjų užduotį atliko sunkiai ir net 70 proc. tiriamųjų gerai atliko užduotį (28 pav.). 28 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal užduoties Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais žemyn atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Išanalizavus užduoties, Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę, gautus rezultatus nustatėme, kad prieš ergoterapiją visi pirmos grupės tiriamieji gali plaštaka liesti kūno šoną juosmens lygmenyje. Po ergoterapijos 25 proc. pirmos grupės tiriamųjų atliekant užduotį Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę plaštaka paliesti kūno šoną juosmens lygmenyje, 75 proc. tiriamųjų atlikdami šią užduotį galėjo ranką užlenkti už nugaros juosmens lygmenyje (29 pav.). 29 pav. Pirmos grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal užduoties Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05)

52 Išanalizavus atskiras užduotis nustatėme, kad antros grupės tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 2 ± 0,0 balo gautas Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę užduotyje (p<0,05). Taip pat reikšmingas pokytis 2 ± 0,4 balo gautas Abi plaštakas uždėti ant sprando bei šiek tiek mažesnis reikšmingas pokytis 1,5 ± 0,6 balo gautas Abi plaštakas pridėti prie pečių užduotyse (p<0,05) (žr. 9 lentelę). 9 lentelė. Antros grupės tiriamųjų rankos funkcijos (W. Keitel) įvertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=20) Po ET vidurkis ± SP (n=20) Pokytis p (prieš ir po ET) Nykščio pagalvėle paliesti penktojo (mažojo piršto pagalvėlę 3,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 0,0±0,0 p>0,05 Sulenkti antrą ir penktą pirštus 2,0 ± 0,0 2,0 ± 0,0 0,0±0,0 p> 0,05 Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais 2,0 ± 0,0 3,0 ± 0,5 1,0±0,5 p< 0,05 į viršų Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais 2,0 ± 0,5 2,9 ± 0,5 0,9±0,0 p< 0,05 žemyn Delnus dorsaliniu paviršiumi padėti ant stalo, alkūnes sulenkti 90 kampu. 1,3 ± 0,5 2,0 ± 0,0 0,7±0,5 p< 0,05 Pakelti ulnarinį delnų kraštą Radialinius plaštakų kraštus padėti ant stalo, pirmas pirštas žemyn prie stalo krašto. Suglausti ulnarinius plaštakų 1,2 ± 0,5 2,0 ± 0,0 0,8±0,5 p< 0,05 kraštus Abi plaštakas pridėti prie pečių 0,5 ± 0,6 2,0 ± 0,0 1,5±0,6 p< 0,05 Abi plaštakas uždėti ant sprando 0,3 ± 0,6 2,3 ± 0,2 2,0±0,4 p< 0,05 Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę 1,0 ± 0,0 3,0 ± 0,0 2,0±0,0 p< 0,05

53 Išanalizavus užduoties, Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę, gautus rezultatus nustatėme, kad prieš ergoterapiją visi antros grupės tiriamieji gali plaštaka liesti kūno šoną juosmens lygmenyje. Po ergoterapijos 20 proc. antros grupės tiriamųjų atliekant užduotį gali ranką užlenkti už nugaros juosmens lygmenyje, 60 proc. tiriamųjų pirštais neliečia mentės bei 20 proc. antros grupės tiriamųjų užduotį atlieka gerai (30 pav.) 30 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal užduoties Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05) Išanalizavus užduoties, Abi plaštakas uždėti ant sprando, gautus rezultatus nustatėme, kad prieš ergoterapiją 75 proc. antros grupės tiriamųjų atliekant užduotį pirštais neliečia sprando, 25 proc. antros grupės tiriamųjų atliekant užduotį gali pirštų galiukais liesti sprandą. Po ergoterapijos 15 proc. antros grupės tiriamųjų atliekant užduotį gali pirštų galiukais liesti sprandą, 35 proc. tiriamųjų gali šią užduotį atlikti, bet sunkiai bei 50 proc. antros grupės tiriamųjų gali užduotį atlikti gerai (31 pav.) 31 pav. Antros grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal užduoties Abi plaštakas uždėti ant sprando atlikimą prieš ir po ergoterapijos (p< 0,05)

54 Gauti rezultatai, abiejų grupių tiriamųjų, pagal Funkcinio judėjimo testo (W. Keitel) rezultatus parodė, kad dėl sutrikusios rankų funkcijos sunkiausia buvo atlikti šias testo užduotis: Abi plaštakas pridėti prie pečių, Abi plaštakas uždėti ant sprando, Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę. Labiausiai pagerėjo užduotis Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę 1,5 ± 0,6 balo, taip pat 1,2 ± 0,7 balo pagerėjo funkcija Abi plaštakas uždėti ant sprando (p<0,05). Po 6 ergoterapijos procedūrų, pirmos grupės tiriamiesiems, visos testo užduotys nežymiai, bet reikšmingai gerėjo (p<0,05). Po 14 ergoterapijos procedūrų, antros grupės tiriamiesiems ženkliai pagerėjo šios užduotys: Abi plaštakas pridėti prie pečių, Abi plaštakas uždėti ant sprando, Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę (p<0,05). 3.2.2. Tiriamųjų pažeistos rankos raumenų jėgos įvertinimas Tiriamiesiems, patyrusiems peties sąnario raumens plyšimą, buvo vertinama rankos raumenų jėga. Abiejų grupių tiriamieji buvo testuojami pirmą ergoterapijos dieną. Pirmos grupės tiriamieji testuojami po šešių ergoterapijos procedūrų (pasibaigus reabilitacijai), antros grupės tiriamieji po šešių ir keturiolikos ergoterapijos procedūrų. Gauti rezultatai parodė, kad pirmos grupės tiriamųjų operuotos rankos jėga po ergoterapijos padidėjo tik 2,1 ± 0,4 kg., antros grupės tiriamųjų operuotos rankos jėga pagerėjo 6,5 ± 0,8 kg. Gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p < 0,05) (žr. 10 lentelę). 10 lentelė. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų rankos jėgos vertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=40) Po ET vidurkis ± SP (n=40) Pokytis p (prieš ir po ET) Pirmos grupės tiriamųjų rankos jėga (kg) Antros grupės tiriamųjų rankos jėga (kg) 12,6 ± 4,8 14,7 ± 5,2 2,1 ± 0,4 < 0,05 13,4 ± 4,2 20,0 ± 4,0 6,5 ± 0,8 < 0,05 Išnagrinėjus gautus rezultatus pagal tiriamųjų lytį nustatėme, kad moterų operuotos rankos jėga padidėjo 6,3 ± 0,1 kg. Gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p <0,05). Vyrų operuotos rankos jėga padidėjo 6,7 ± 0,8 kg. Gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p <0,05) (žr. 11 lentelę).

55 11 lentelė. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų rankos jėgos įvertinimas prieš ir po ergoterapijos pagal lytį Požymis Prieš ET vidurkis ± SP (n=40) Prieš ET vidurkis ± SP (n=40) Pokytis p (prieš ir po ET) Moterų rankos jėga (kg) 10,6 ± 3,7 17,0 ± 2,8 6,3 ± 0,1 p< 0,05 Vyrų rankos jėga (kg) 16,2± 2,6 23,0 ± 2,4 6,7 ± 0,8 p<0,05 Išnagrinėjus gautus rezultatus pagal pažeistos rankos raumenų jėgos vertinimą nustatėme, kad moterų pažeistos rankos raumenų jėga padidėjo nuo 10,6 ± 3,7 kg iki 17 ± 2,8 kg, tai yra 6,3 ± 0,1 kg, vyrų nuo 16,2± 2,6 kg iki 23,0 ± 2,4 kg, tai yra 6,7 ± 0,8 kg. Reikšmingo skirtumo pažeistos rankos raumenų jėgos padidėjimo tarp vyrų ir moterų nenustatyta (p>0,05). 3.2.3. Atitraukimo judesio per peties sąnarį amplitudės įvertinimas Palyginę pirmos ir antros grupės tiriamųjų rankos atitraukimo per peties sąnarį vidurkius prieš ir po ergoterapijos, nustatėme, kad pirmos grupės tiriamųjų rankos atitraukimas padidėjo 12 ± 2,6 laipsnių, antros grupės tiriamųjų - 42 ± 2,9 laipsniais (p<0,05). 12 lentelė. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų rankos atitraukimo įvertinimas prieš ir po ergoterapijos Požymis Pirmos grupės tiriamųjų rankos atitraukimas (laipsniais) Antros grupės tiriamųjų rankos atitraukimas (laipsniais) Prieš ET vidurkis ± SP (n=40) Prieš ET vidurkis ± SP (n=40) Pokytis p (prieš ir po ET) 50,5 ± 27,5 62,5 ± 30,1 12 ± 2,6 p< 0,05 68,8 ± 24,9 110,8 ± 27,8 42 ± 2,9 p< 0,05 Išnagrinėjus gautus rankos atitraukimo rezultatus nustatėme, kad antros grupės tiriamiesiems, kuriems buvo atlikta 14 ergoterapijos procedūrų ženkliai, net 42 ± 2,9 laipsniais pagerėjo peties sąnario amplitudė (p<0,05). Pirmos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo atlikta 6 ergoterapijos procedūros, rankos atitraukimas pagerėjo nežymiai tik 12 ± 2,6 laipsniais, bet gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) (žr. 12 lentelę).

3.3. Ergoterapijos poveikio vertinimas savarankiškumui 3.3.1. Kasdienių veiklų pokytis (ADL) 56 Tyrimo metu buvo įvertintos dvi tiriamųjų grupės pagal ADL testą, kurio rezultatai pateikti žemiau esančiuose paveiksluose pagal skirtingas tiriamųjų grupes. Išanalizavus, pirmos grupės tiriamųjų, atskiras veiklas nustatėme, kad po 6 ergoterapijos procedūrų šiems tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 0,8 ± 0,0 balo gautas tualeto bei judėjimo lauke veiklose (p<0,05). Šiek tiek mažesnis, gautas reikšmingas pokytis 0,5 ± 0,1 balo rengimosi bei 0,4 ± 0,1 balo maitinimosi veiklose (p<0,05). 32 pav. Pirmos grupės tiriamųjų kasdienių veiklų pokytis (pagal ADL), balais (p<0,05)

57 Išanalizavus, antros grupės tiriamųjų, ADL testo rezultatus nustatėme, kad po ergoterapijos didžiausias reikšmingas pokytis 1,0 ± 0,0 balo gautas maitinimosi, rengimosi, asmeninio tualeto, vonios/dušo, valgio gaminimo bei namų ruošos veiklose (p<0,05) (33 pav.). 33 pav. Antros grupės tiriamųjų kasdienių veiklų pokytis (pagal ADL), balais (p<0,05) Išnagrinėjus gautus rezultatus pagal ADL nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems po peties sąnario raumens plyšimo labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti, rengtis, atlikti rytinį tualetą, maudytis gaminti maistą bei namų ruoša (34 pav.). 34 pav. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų kasdienių veiklų pokytis (pagal ADL), balais (p<0,05)

58 Po 6 ergoterapijos procedūrų, pirmos grupės tiriamiesiems, šios veiklos nežymiai, bet reikšmingai gerėjo (p<0,05), o po 14 ergoterapijos procedūrų, antros grupės tiriamiesiems šios veiklos atsistatė (p<0,05). 3.3.2 Kasdienių veiklų pokytis (FNT) Tyrimo metu buvo įvertintos dvi tiriamųjų grupės pagal FNT, kurio rezultatai pateikti žemiau esančiuose paveiksluose. Išanalizavus atskiras veiklas nustatėme, kad po ergoterapijos abiejų grupių tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 1,8 ± 0,1 balo gautas pavalgant bei 1,7 ± 0,1 balo atliekant rytinį tualetą (p<0,05). Šiek tiek mažesnis, reikšmingas pokytis gautas 1,6 ± 0,0 rengiantis apatinę kūno dalį, bei 1,5 ±0,0 maudantis (p<0,05) (35. pav). 35 pav. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų kasdienių veiklų pokytis (pagal FNT), balais (p<0,05)

59 Išnagrinėjus gautus rezultatus pagal Funkcinio nepriklausomumo testo duomenis nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems po peties sąnario raumens plyšimo labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti, rengtis, atlikti viršutinės dalies tualetą, bei maudytis (36 pav.). 36 pav. Funkcinio nepriklausomumo testo veiklos pokyčio vidurkis (p<0,05) Po 6 ergoterapijos procedūrų, pirmos grupės tiriamiesiems, šios veiklos nežymiai, bet reikšmingai gerėjo (p<0,05), o po 14 ergoterapijos procedūrų, antros grupės tiriamiesiems šios veiklos atsistatė (p<0,05). 3.3.3. Ergoterapijos poveikio vertinimas rankos funkcijai Funkcinio judėjimo testu (W. Keitel) Tyrimo metu buvo įvertintas, ergoterapijos poveikis tiriamiesiems, po peties sąnario raumens plyšimo operacijos, rankos funkcijos gerinimui naudojant Funkcinio judėjimo testą (W. Keitel). Išanalizavus atskiras užduotis nustatėme, kad pirmos grupės tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 0,8 ± 0,0 balo gautas Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę bei Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais žemyn užduotyse (p<0,05). Taip pat reikšmingas pokytis 0,8 ± 0,5 balo gautas Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais į viršų užduotyje. (p<0,05). Mažiausias pokytis 0,1 ± 0,2 balo gautas vertinant Nykščio pagalvėle paliesti penktojo (mažojo piršto) pagalvėlę bei Sulenkti antrą ir

penktą pirštus rezultatus. Šis pokytis statistiškai reikšmingas (p<0,05). 60 37 pav. Pirmos grupės tiriamųjų rankų funkcijos (W. Keitel) rezultatų pokytis balais p<0,05 Išanalizavus atskiras užduotis nustatėme, kad antros grupės tiriamiesiems, didžiausias reikšmingas pokytis 2 ± 0,0 balo gautas Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę užduotyje (p<0,05). Taip pat reikšmingas pokytis 2 ± 0,4 balo gautas Abi plaštakas uždėti ant sprando bei šiek tiek mažesnis reikšmingas pokytis 1,5 ± 0,6 balo gautas Abi plaštakas pridėti prie pečių užduotyse (p<0,05). 38 pav. Antros grupės tiriamųjų rankų funkcijos (W. Keitel) rezultatų pokytis balais p<0,05

61 Abiejų grupių tiriamiesiems atvykus į ergoterapiją sunkiausia užduotis buvo Abi plaštakas pridėti prie pečių ir Abi plaštakas uždėti ant sprando, tačiau didesnis pokytis rankų funkcijoms atliekant šias užduotis gautas antros grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta 14 ergoterapijos procedūrų (p< 0,05). 39 pav. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų rankų funkcijos (W. Keitel) rezultatų pokytis balais (p<0,05) Pirmos grupės tiriamiesiems, didžiausias pokytis 0,8±0,0 balo buvo gautas Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę bei Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais žemyn užduotyse (p<0,05). Taip pat reikšmingas pokytis 0,8 ± 0,5 balo gautas Padėti dilbius ant stalo krašto horizontaliai, delnus suspausti pirštais į viršų užduotyje. Gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p< 0,05). Antros grupės tiriamiesiems didžiausias pokytis gautas 2 ± 0,0 balo Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę užduotyje (p<0,05). Taip pat reikšmingas pokytis 2 ± 0,4 balo gautas Abi plaštakas uždėti ant sprando. Gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p< 0,05).

3.3.4. Judesių per peties sąnarį amplitudės pokyčio vertinimas 62 Tyrimo metu įvertintinome, tiriamųjų, po peties sąnario raumens plyšimo, ergoterapijos poveikį, judesių per peties sąnarį amplitudės pokytį. 40 pav. Peties sąnario amplitudės pokyčiai, laipsniais (p<0,05). Išnagrinėjus gautus rankos atitraukimo rezultatus nustatėme, kad antros grupės tiriamiesiems, kuriems buvo atlikta 14 ergoterapijos procedūrų ženkliai, net 42 ± 2,9 laipsniais pagerėjo peties sąnario judesių amplitudė (p<0,05). Pirmos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo atlikta 6 ergoterapijos procedūros, rankos atitraukimas pagerėjo nežymiai tik 12 ± 2,6 laipsnių, bet gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) (40 pav.)

63 4. REZULTATŲ APTARIMAS Degeneraciniai peties sąnario pakitimai bei raumens plyšimas būdinga net 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Jaunam žmogui peties sąnario raumens plyšimą dažniausiai sukelia įvairios traumos. Literatūros duomenimis peties sąnario raumens plyšimas gali būti dėl blogos sausgyslės ir raumenų būklės, netinkamos operacinės technikos, išlikusio popetinio tarpo ankštumo, kartotinės traumos, reabilitacijos netikslumo. Pastaruosius tris dešimtmečius peties sąnario raumens plyšimas, tapo dažniasiai sutinkama peties sąnario patologija (Cailiet R., 1991). Danijoje iš visų sergančiųjų judamojo aparato ligomis žmonių net 48 % nustatyta peties sąnario raumens plyšimas, o Švedijoje net 7 % patiria peties sąnario raumens plyšimą. Išnagrinėjus gautus rezultatus nustatėme, kad didžioji dalis tiriamųjų net 30 (75%) gyvena mieste, o tik 10 (25 %) tiriamųjų kaime. Vidutiniškai peties sąnario skausmai tiriamuosius vargino 23,2 ±,2 mėn. Net 27 (67,55%) pirmos ir antros grupės tiriamieji neprisimena ar anksčiau yra turėję peties sąnario traumų, 8 (20%) tiriamieji anksčiau turėjo traumų, 5 tiriamieji nėra anksčiau turėję traumų. Daugiausiai - 31 (77,5%) tiriamasis nurodė, kad jų skausmai nepakenčiami ir tik 9 (22,5%) tiriamieji nurodė, kad skausmai stiprūs. Tyrimo duomenys parodė, kad visiems tiriamiesiems buvo atlikta peties sąnario operacija. Išnagrinėjus gautus rezultatus pagal ADL nustatėme, kad abiejų grupių tiriamiesiems po peties sąnario raumens plyšimo labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti, rengtis, atlikti rytinį tualetą, maudytis gaminti maistą bei namų ruoša. Po 6 ergoterapijos procedūrų, pirmos grupės tiriamiesiems, šios veiklos nežymiai, bet reikšmingai gerėjo (p<0,05), o po 14 ergoterapijos procedūrų, antros grupės tiriamiesiems šios veiklos atsistatė (p<0,05). Įvertinus tiriamųjų veiklų atlikimą Funkcinio nepriklausomumo testu, nustatėme kad labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pavalgyti (4,1 ± 0,2 balo), viršutinės dalies tualetas (4,1 ± 0,2 balo), viršutinės dalies apsirengimas (4,3 ± 0,5 balo). Po ergoterapijos dauguma veiklų reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Mūsų gauti rezultatai parodė, kad tiraimiesiems, po peties sąnario raumens plyšimo, kasdienių veiklų įvertinimui labiau tinka ADL testas, nes detaliau analizuoja kasdienes veiklas. Įvertinus tiriamųjų užduočių atlikimą Funkcinio judėjimo testu (W. Keitel), nustatėme ženklius rankų funkcijos sutrikimus. Išanalizavus testo duomenis paaiškėjo, kad tiriamiesiems, po peties sąnario raumens plyšimo, sunkiausia buvo atlikti šias užduotis: Abi plaštakas uždėti ant sprando (0,2 ± 0,4 balo), Abi plaštakas pridėti prie pečių (0,2 ± 0,2 balo), Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę (1 ± 0,2 balo). Po 6 ergoterapijos procedūrų, pirmos grupės tiriamiesiems, visos testo užduotys nežymiai, bet

64 reikšmingai gerėjo (p<0,05). Po 14 ergoterapijos procedūrų, antros grupės tiriamiesiems ženkliai pagerėjo šios užduotys: Abi plaštakas pridėti prie pečių, Abi plaštakas uždėti ant sprando, Ranką užlenkti už nugaros, pirštais paliesti priešingos pusės mentę (p<0,05). Įvertinus tiriamųjų, kuriems diagnozuotas peties sąnario raumens plyšimas ir atlikta operacija, rankos jėgą nustatėme, kad rankos jėga buvo ženkliai sumažėjusi. Pirmos grupės tiriamųjų rankos jėga vidutiniškai buvo 12,6 ± 4,8 kg, o antros grupės tiriamųjų operuotos rankos jėga vidutiniškai buvo 13,4 ± 4,2 kg. Po ergoterapijos pirmos grupės tiriamųjų rankos jėga reikšmingai vidutiniškai padidėjo tik 2,1 ± 0,4 kg. antros grupės tiriamiesiems, operuotos rankos jėga padidėjo net 6,5 ± 0,8 kg. Gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p < 0,05). Gauti rezultatai parodė, kad antros grupės tiriamiesiems, kuriems buvo atlikta 14 ergoterapijos procedūrų ženkliai, net 42 ± 2,9 laipsniais pagerėjo peties sąnario judesių amplitudė (p<0,05). Pirmos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo atlikta 6 ergoterapijos procedūros, rankos atitraukimas pagerėjo nežymiai tik 12 ± 2,6 laipsnių, bet gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Literatūros duomenimis, peties sąnario judesių grąžinimui ergoterapija turėtų būti tęsiama ilgiau. Tai patvirtina šveicarų atliktas tyrimas, kurio metu keturis metus buvo stebimi pacientai po peties sąnario raumens plyšimo ir nustatyta, kad pilnam judesių per peties sąnarį atsistatymui bei pilnam rankos funkcijos atgavimui, ergoterapiją reikėtų tęsti namuose puse metų ar net metus (Van Linthoudt, et al., 2003). Mūsų gauti rezultatai taip pat parodė, kad antros grupės tiriamiesiems, kuriems buvo atlikta 14 ergoterapijos procedūrų ženkliai, pagerėjo bedra rankų funkcija, rankos atitraukimas per peties sąnarį bei rankų jėga, o taip pat ir kasdienių veiklų atlikimas. Gauti rezultatai atitinka mūsų keliamą hipotezę. Atlikus tyrimą nustatėme, kad ženkliai sumažėja bedra rankų funkcija, rankos atitraukimas per peties sąnarį bei rankų jėga, sutrinka kasdienių veiklų atlikimas, tačiau po ergoterapijos taikymo ir ypač po 14 ergoterapijos procedūrų kasdienių veiklų atlikimas, bedra rankų funkcija, bei rankos atitraukimas per peties sąnarį ženkliai pagerėja.

65 IŠVADOS 1. Asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, ženkliai pablogėja gebėjimas savarankiškai atlikti rytinį tualetą, valgyti, bei rengtis. 2. Asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, rankos funkcija buvo ženkliai sutrikusi. 3. Asmenims po peties sąnario raumens plyšimo, atlikus 6 ergoterapijos procedūras gebėjimas savarankiškai atlikti rytinį tualetą, valgyti, bei rengtis reikšmingai gerėjo, o po 14 ergoterapijos procedūrų gautas ženklus šių veiklų pagerėjimas (p<0,05). Taip pat gautas reikšmingas net 42 ± 2,9 laipsnių rankos atitraukimo per peties sąnarį amplitudės padidėjimas antros grupės tiriamiesiems (p<0,05).

66 REKOMENDACIJOS o Gydant, asmenis po peties sąnario raumens plyšimą ambulatorinėje reabilitacijoje, rekomenduojama įvertinti atitraukimo judesio per peties sąnarį sumažėjimą, rankos raumenų jėgą ir funkciją ir su ja susijusių veiklų sutrikimus, kad būtų galima parinkti tinkamą ergoterapijos priemonių kompleksą. o Rankos funkcijos gerinimui ir apsitarnavimo palengvinimui rekomenduojama derinti ergoterapijos priemonių kompleksus, priklausomai nuo sutrikusios veiklos pobūdžio, su ergoterapijos priemonėmis. o Ergoterapeutas suteikia informaciją, asmenis patyrusius peties sąnario raumanes plyšimą, apie rankos, bei sąnarių saugos principus ir rekomenduoja technines ergoterapijos priemones, kasdienės veiklos palengvinimui, bei ergoterapijos priemones rankos amplitudės ir jėgos didėjimui, ir rankos funkcijos gerinimui.

67 PUBLIKACIJOS MAGISTRO DARBO TEMA 1. Skinkytė A. Ergoterapijos poveikis asmenų, patyrusių peties sąnario sukamojo raumens plyšimą, rankos funkcijai bei savarankiškumui antrame reabilitacijos etape. Effect of occupational therapy for the hand s function and independence in the second rehabilitation stage of the persons, who have suffered rupture of the muscule of shoulder s joint. Jubiliejinė Respublikinė reabilitacijos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencija 2012 : Klaipėdos universitetas, sveikatos mokslų fakultetas 2012 m. gegužės 4/ Klaipėdos univeritetas, 2012. ISBN 978-9955-18-652-6; 99-102 p. Perskaityti pranešimai: 1. Skinkytė A. Ergoterapijos poveikis asmenų, patyrusių peties sąnario raumens plyšimą, rankos funkcijai bei savarankiškumui antrame reabilitacijos etape. Aktualūs geriatrinės reabilitacijos klausimai šeimos gydytojo darbe : Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU, MA) Geriatrijos klinikos ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2012 m. balandžio 19 d. (XIII priedas ). 2. Skinkytė A. Ergoterapijos poveikis asmenų, patyrusių peties sąnario sukamojo raumens plyšimą, rankos funkcijai bei savarankiškumui antrame reabilitacijos etape. Jubiliejinė Respublikinė reabilitacijos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencija 2012 : Klaipėdos universitetas, sveikatos mokslų fakultetas 2012 m. gegužės 4 d. (XIV priedas ).

68 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Adomaitienė D. ir kt. (2006) Šeimos gydytojo vadovas. Vaistų žinios. Vilnius 2. AOTA. Uniform Terminology for Occupational Therapy. Third Edition. American Journal of Occupational Therapy 1994; 11(48):1047-54. 3. AOTA. Uniform Terminology for Occupational Therapy. Third Edition: Application to Practice. American Journal of Occupational Therapy 1994; 11(48):1055-59. 4. Bankes MJ, Crossman JE, Emery RJ. A standard method of shoulder strength measurement for the Constant score with a spring balance. J Shoulder Elbow Surg 1998; 7(2): 116 121. 5. Bigliani L.U. 1986. The morphology of the acromion and its relationship to rotator cuff tears. Orthop Trans 10: 228 6. Bytautienė J. Tikslingai organizuotu ir savarankišku kineziterapiniu proceduru efektyvumas esant peties sanario ankštumo sindromui. Kaunas, 2006 7. Broga R., (2003) Lietuvos chirurgija. Skausmas peties sąnario srtyje: priežastys, klinikiniai simtomai, diagnostika ir gydymas. I tomas, nr. 2, 192-204 p. 8. Broga R. (1999) Klinikinis peties sąnario ištyrimas. Vilnius 9. Cailliet, R. (1991). Shoulder Pain. In Davis, F.A. Company, Philadelphia, 3th edition, (p. 42-46). 10. Cara E. Mood disorders. Psychosocial occupational therapy: A clinical practice. Albany, Ny: Thomson Delmar Learning, 2005. 11. Carpenter JE, Thomopoulos S, Flanagan CL, DeBano CM, Soslowsky LJ: Rotator cuff defect healing: a biomechanical and histologic analysis in an animal model. J Shoulder Elbow Surg 1998; 7: 599 605. 12. Cyriax J.H (1993) Cyriax system of Orthopaedic Medicine. Prieiga per internetą: <http://www.drydenfamilymedicine.com/ortholyriax.html. (Žiūrėta 2012 03 05) 13. Crepeau E.B., Cohn E.S., Schell B. Willard and Spackman's Occupational Therapy, 11th edition. Lippincott Williams & Wilkins, 2008 14. Constant CR, Gerber C, Emery RJ, Søjbjerg JO, Gohlke F,15. Boileau P. A review of the Constant score: modifications and guidelines for its use. J Shoulder Elbow Surg 2008; 17(2): 355 361. 15. Česnys G, Tutkuvienė J, Barkus A, Gedrimas V, Jankauskas R, Ringelienė R, Žukienė J. Žmogaus anatomija. I tomas. Vilniaus universiteto leidykla. 2008. 16. Dudonienė V., Bacevičienė R. (2002) Ergoterapija. LKKA. Kaunas 17. Yamaguchi K, Ditsios K, Middleton WD, Hildebolt CF, Galatz LM, Teefey SA. The demographic and morphological features of rotator cuff disease. A comparison of asymptomatic and symptomatic shoulders. J Bone Joint Surg Am 2006; 88: 1699 1704 18. George R., Jr. Parkerson, Robert A. Gutman. Health-Related Quality of Life Predictors of Survival

69 and Hospital Utilization. Healt Care Financing Review, Spring, 2000 19. Green A eds. Complications in orthopaedics. Rotator cuff surgery. Rosemont (IL) American Academy of Orthopaedic Surgeons. 2006. 20. Flurin PH, Landreau P, Gregory T, Boileau P, Lafosse L et al. Cuff Integrity After Arthroscopic Rotator Cuff Repair: Correlation With Clinical Results in 576 Cases. Arthroscopy 2007; 23: 340 346 21. Furonavičius T. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų metodologiniai aspektai. Medicina, 2004; 40: 509-516 22. Johansson KM, Adolfsson LE. Intraobserver and interobser14. ver reliability for the strength test in the Constant-Murley shoulder assessment. J Shoulder Elbow Surg 2005; 14(3): 273 278. 23. Kirkley A, Griffin S, Alvarez C. The development and 8. evaluation of a disease-specific quality of life measurement tool for rotator cuff disease: The Western Ontario Rotator Cuff Index (WORC). Clin J Sport Med 2003; 13: 84 92. 24. Kriščiūnas A., Petruševičienė D. Ligonių, sirgusių galvos smegenų insultu, ergoterapija. Medicina (2003) 39 tomas, Nr. 11 25. Kriščiūnas A. ir kt.(2008) Ergoterapija. KMU. Kaunas 26. Kriščiūnas A., Kimtys A., Savickas R., ir kt. Reabilitacija: vadovėlis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas, 2008 27. Kriščiūnas A. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas. Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencija. Kaunas; 2004. 28. Kriščiūnas A. Reabilitacijos pagrindai. Kaunas, 2008. 29. Kriščiūnas A., Kimtys A., Švedienė L., ir kt. Reabilitacija. Kaunas; 1996 30. Krutulytė G. Kineziterapija. Judesių amplitudės matavimas, raumenų funkcijos tyrimas, eisenos tyrimas. Kaunas; 1999 31. Lietuvos medicinos normos MN 125:2004 Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė. Vilnius 2004. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/lt /main/teisine_informacija/ 32. Lippitt ST, Harryman DT II, Matsen FA III. A practical 3. tool for evaluating function: the Simple Shoulder Test. In: Matsen FA III, Fu FH, Hawkins RJ, eds. The shoulder: a balance of mobility and stability. Rosemont (IL): American Academy of Orthopaedic Surgeons, 1992, p. 501 518. 33. Mingaila S. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas. Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencija Ergoterapijos vystymasis Lietuvoje. Kaunas, 2011 34. Moosmayer S, Smith HJ, Tariq R, Larmo A. Prevalence and characteristics of asymptomatic tears of the rotator cuff. An ultrasonographic and clinical study. J Bone Joint Surg Br. 2009; 91: 169 200. 35. Neer Ch S. Shoulder reconstruction. W B Saunders. Philadelphia. 1990

70 36. Norris TR editor. Shoulder and elbow. American Academy of Orthopaedic Surgeons. Rosemont (IL), 2002 37. Perkin G.D.Mosby s Color atlas and text of neurology. Ediburgh: Mosby, 2002. 38. Persal (2002)Adhesive capsulitis.july Prieiga per internetą: <http://www.emedicine.com/orthoped/topic 372.htm (žiūrėta 2012 03 05) 39. Rapolienė J. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos ir riešo funkcinės būklės ir veiklos sutrikimų vertinimas bei korekcija ergoterapijos priemonėmis. Daktaro disertacija. Kaunas, 2007 40. Richards RR. Outcomes analysis in the shoulder and elbow. 2. In: Norris TR editor. Shoulder and elbow. Rosemont (IL): American Academy of Orthopaedic Surgeons, 2002, p. 421 431. 41. Rizio L. (2004) Rotator Cuff Tear-Surgery versus Rehabilitation. American Academy of orthopedic surgeons. 8:28-39. 42. Ryliškis S., Manvilius K., Robert G. Marx. Paciento įvertintos ir tyrėjo išmatuotos peties raumenų jėgos palyginimas. Lietuvos chirurgija, 2008 6(3). P. 216-222 43. Ryliškis S. Peties sąnario būklės ir pacientų gyvenimo kokybės pokyčių įvertinimas gydant rotatorių sausgyslių plyšimus operaciniu būdu. Daktaro disertacija, Vilnius, 2009. 44. Resch H and Beck E. Arthroscopy of the shoulder. Diagnosis and therapy. Springer-Verlag. New York, 1992. 45. Rockwood Ch A, Matsen F A III, Wirth M A, Lippitt S B. The shoulder. Fourth edition. Saunders Elsevier. Philadelphia, 2009 46. Sano H. Ishii H, Trudeo G, Uhthoff HK. Histologic evidence of degeneration at the insertion of three rotator cuff tendons: a comparative study with human cadaveric shoulders. J Shoulder Elbow Surg. 1999; 8: 574 579. 47. Sher JS, Uribe JW, Posada A, Murphy BL. Abnormal MRI scans in shoulders of asymptomatic patients. Orthopaedic Transactions. 1993; 17:1025 48. Stonkutė R.,(2011) Kineziterapijos procedūrų eiliškumo įtaka peties sąnario funkcijoms po artroskopinės sąauginio kapsulito operacijos//sveikatos mokslai nr.1 49. Solway S, Beaton DE, McConnell S, Bombardier C. The 7. DASH outcome measure user s manual. Toronto, Ontario: Institute for Work & Health, 2002. 50. Streiner DL, Norman GR. Health measurement scales. A 1. practical guide to their development and use. Third edition. New York: Oxford University Press Inc.; 2003 51. Tamašauskas, K.A., Stropus, R. (2003). Žmogaus anatomija. Kaunas: KMU 52. Uhthoff HK, Loer J, Sarkar K. The pathogenesis of rotator cuff tears. In: Takagishi N, ed. The Shoulder. Tokyo: Professional Postgraduate servines, 1987; p. 211 212. 53. Volk AG, Vangsness CT. An anatomic study of the supraspinatus muscle and tendon. Clinical Orthopaedics and Related Research 2001: 280 285.

71 54. Van Linthoudt, D., Deforge, J., Malterre, L., Huber, H. (2003). Rotator cuff repair. Long-term results.joint Bone Spine, 70 (4), 271-274. 55. Waldman S. D. (2006) Klinikinė skausmo diagnostika. Vaistų žinios. Vilnius 56. Žigienė K. Reabilitacijos ir fizioterapijos pagrindai. Kaunas: Kauno kolegija, 2006. 57. www.homecraft-rolyan.com 58. http://katalogas.eu/pacientu-galimybiu-atstatymas-palaikymas-ar-sutrikimu-kompensavimasergoterapija/ 59. www.kineziterapija.org 60. www.teida.lt

72 PRIEDAI

73 PETIES SĄNARYS I PRIEDAS (http://www.ma.psu.edu/~pt/rence384/anatomy.htm)

74 0 atitraukimo (abdukcijos) testas II PRIEDAS

75 90 atitraukimo (abdukcijos) testas III PRIEDAS

76 PRATIMAI, PO PETIES SĄNARIO RAUMENS PLYŠIMO IV PRIEDAS Pradžia: pamasažuojame rankas su masažo kamuoliukais: 1. Spygliuotas kamuoliukas. Rekomenduojama naudoti raumenų įtampai sumažinti, gerina limfos tekėjimą, skatina medžiagų apykaitos procesus. Kamuoliuką nesveikąja ranka reikia ridenti pagal limfos tekėjimo kryptį nuo pirštų galiukų kilti aukštyn, galima grįžti žemyn. Kamuoliuką ridenam 3 5 minutes, taip apšildome ranką prieš procedūrą ir atpalaiduojame, po procedūros. Galima pakartoti tarp pratimų. 2. Kaladėlės. Naudojama rankų smulkiosios motorikos, suėmimo funkcijos lavinimui. Skirtingais pirštais (pirmu ir antru, pirmu ir trečiu, pirmu ir ketvirtu, pirmu ir penktu) nuimti po vieną skirtingo dydžio kaladėlę ir sudėti atgal tuo pačiu principu. Pratimą kartojome 2 kartus.

77 3. Ergoterapinę masę Therapy Putty. Naudojama esant silpnam sugriebimui, raumenų jėgos didinimui. Jos yra įvairaus kietumo, aš naudojau kietą žalios spalvos ir mėlyną kiečiausią ergoterapines mases. Masės kietumą parinkdavau, pagal žmogaus galimybes ir rankos funcijos gerėjimą. Naudojant ergoterapinę masę buvo atliekami šie pratimai 3-5min: a). Masės minkymas delnuose; b). Rutulio suformavimas iš masės; c). Virvelės suformavimas iš masės; d). Kiekvieno piršto pagalvėlių įspaudimas į virvelę; e). Pirmo ir antro, pirmo ir trečio, pirmo ir ketvirto, pirmo ir penkto pirštų paspaudimas į virvelę ir atvedimas pirštų atgal kiek eina. 4. Vertikalūs varžtai. Padeda įvertinti ir vystyti pirštų miklumą ir griebimo judesį, lavinti rankos ištvermę. Tinka esant peties sąnario traumoms (žastikaulio lūžiui ar raumens plyšimui). Šį pratimą atlikome 1-ą kartą. Pratimo trukmė 3-5min, priklauso nuo to kokio intervalo pertraukas pacientas daro pratimo metu rankos atpalaidavimui. Varžtai išdėstyti keturiais lygiais, apatinis didžiausias ir lengviausias, viršutinis smulkiausiais ir sunkiausias. Pirmą procedūrą pradėdavome nuo žemesnio lygio varžtų ir palaipsniui kilome aukštyn. Pacientas atsukdavo ir užsukdavo vieno lygio varžtą. Ranka per peties sąnarį truputį atitraukta. Sukimo judesys daromas tik iki alkūnės sąnario, tokiu būdu dirba nemaža raumenų bei sausgyslių grupė.

78 5. Kampuotis. Skirta sukimo judesio, erdvinių suvokimų lavinimui. Medinį rutuliuką reikia nustumpti labirintu iš vieno galo į kitą, stengiantis neatitraukti rankos, nuo rutuliuko. Pratimo tikslas, kad ranka kuo daugiau dirbtų t.y. kiltų ir leistųsi. Pratimą atliekam 1-2 kartus. Pratimo trumė apie 2 minutes. 6. Didelis labirintas. Priemonę rekomenduojama naudoti rankų miklumui lavinti, sąnarių amplitudei didinti. Reikalauja dėmesio ir koncentracijos. Darbo su šia priemone trukmė 5-8 min. Spalvotus rutuliukus reikia nustumpti iš vienos pusės į kitą, stengiantis, kad ranka kuo daugiau dirbtų, kiltų ir leistųsi. 7. Lankai. Priemonė skirta peties sąnario amplitudei didinti. Pratimo metu reikia nustumti po vieną žiedelį į kitą pusę ir grįžti, kartojama 2-3 kartus. Pratimo trukmė 2-3 min.

79 8. Kopėtėlės. Skirta pirštų, alkūnės, peties sąnarių ampitudės didinimui. Po viena pirštą pakaitomis lipame į viršų ir žemyn. Pratimą atliekame 2-4 kartus. Pratimo trukmė 3 minutės. 9. Medis. Rekomenduojama naudoti pirštų, alkūnės, peties sąnarių judesių lavinimui, amplitudės, ištvermės didinimui. Pratimo trukmė 5-7 minutės. Skirtingais pirštais (pirmu ir antru, pirmu ir trečiu, pirmu ir ketvirtu, pirmu ir penktu) imame po vieną žiedelį ir keliame per vieną šaką (žiedelį) į viršų kiek kyla ranka. Tada ant viršutinio užkelto žiedelio sukeliame likusius ir tokiu pačiu principu keliaujame žemyn. Pratimą atliekame iš visų trijų pozicijų (kairės, vidurinės ir dešinės) 1-2 kartus. Pabaiga: pamasažuojame ir atpalaiduojame rankas su masažo kamuoliukais: Pastaba: rekomenduojama neskubėti, tarp pratimų daryti pertraukėles. Pavargus rankas nuleisti žemyn ir atpalaiduoti.

80 ĮTVARAI, PO PETIES SĄNARIO OPERACIJOS V PRIEDAS 1 pav. Fiksuoja ranką reikiamoje padėtyje. 2 pav. Fiksuoja ranką reikiamoje padėtyje. 3 pav. Rankos imobilizavimas nustatant reikalingą galūnės padėtį su galimybe koreguoti 4 pav. Imobilizuoja ranką atitraukime 5 pav. Fiksuoja ranką reikiamoje padėtyje.

81 VI PRIEDAS TECHNINĖS ERGOTERAPIJOS PRIEMONĖS, PO PETIES SĄNARIO OPERACIJOS 1 pav. Priemonė sagų užsegimui 2 pav. Lazdelė daigtams nuo žemės pakelti 3 pav. Priemonė kojinių užsimovimui 4 pav. Kempinė su praiilginta rankena 5 pav. Dantų šepetėlis su pastorinta rankena 6 pav. Šepetys plaukams su pastorinta rankena

82 7 pav. Pjaustymo lentelė duonai 8 pav. Stalo peilis su išlenkta rankena 9 pav. Įvairios pjaustymo lentelės 10 pav. Puodų rinkinys išlenktomis rankenomis 11 pav. Lėkštės aukštesniais kraštais

83 12 pav. Puodų laikikliai dujinei viryklei 13 pav. Priemonės arbatinukui laikyti 14 pav. Priemonės daržovėms skusti

84 15 pav. Sudedamas pastorintomis/paiilgintomis rankenomis virtuvės įrankiu rinkinys 16 pav. Šaukštas pastorinta/paiilginta rankena 17 pav. Stalo įrankiai pastorintomis rankenomis 18 pav. Žirklės

85 19 pav. Ivairūs atidarytuvai 20 pav. Priemonė kamščiui atsukti 21 pav. Priemonė stiklainiui atidaryti 22 pav. Suolelis voniai 23 pav. Ranktūriai

86 KLAUSIMYNAS VII PRIEDAS Gerb. Respondente, Atliekamas tyrimas, kurio tikslas įvertinti ergoterapijos poveikį asmenims patyrusiems peties sąnario raumens plyšimą antrame reabilitacijos etape. Tyrimą atlieka Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, slaugos fakulteto, Fizinės medicinos ir reabilitacijos magistrantūros studentė Agnė Skinkytė (telefonas ir el. paštas pasiteiravimui: +37067022257; agneergo@gmail.com). Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis telefonais: (8-37) 326495, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Reabilitacijos katedra arba (8-37) 327233, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Bioetikos kabinetas. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs, todėl, kad gauti duomenys bus panaudoti tolimesnėms ergoterapijos metodikoms gerinti. Anonimiškumas garantuotas. Prašome atsakyti į pateiktus klausimus, atsakymus pažymėkite, o kur reikia įrašykite. Ačiū už Jūsų atsakymus. 1. Koks Jūsų amžius? Įrašykite... 2. Kokia Jūsų lytis? a. Vyras b. Moteris 3. Kur Jūs gyvenate? a. Mieste b. Kaime 4. Koks Jūsų išsilavinimas? a. Pradinis c. Vidurinis d. Aukštesnysis e. Aukštasis f. Kita... 5. Kokia Jūsų profesija? Įrašykite... 6. Ar esate anksčiau turėjęs (-usi) peties sąnario traumų? a. Taip; b. Ne; c. Nepamenu. 7. Kiek laiko vargina peties sąnario skausmai? Įrašykite... 8. Kaip jūs galėtumėte apibūdinti maksimalų skausmą petyje? a. Nebuvo skausmų b. Lengvi (maži) c. Vidutiniški d. Stiprūs e. Nepakenčiami

9. Kaip jūs galite apibūdinti skausmą, kuris paprastai būna petyje? a. Nėra skausmo b. Mažas c. Vidutiniškas d. Stiprus e. Labai stiprus 10. Ar Jums buvo operuotas peties sąnarys? a Taip; b Ne; Sekančius klausimus atsakysime po ergoterapijos kurso taikymo 11. Ar žinote kas yra ergoterapija? a. Taip; b. Ne. 87 12. Kaip manote ar ergoterapija buvo Jums naudinga? a. Taip; b. Ne; c. Nežinau. 13. Kaip manote ar ergoterapija turėjo įtakos Jūsų, savarankiškumui? a. Taip; b. Ne; c. Nežinau. 14. Ar ko nors išmokote ergoterapijos procedūrų metu? a. Taip, b. Ne. Dėkoju už atsakymus!

88 VIII PRIEDAS KASDIENĖS VEIKLOS VERTINIMO TESTAS BALAI: 3 = Gali pats padaryti savarankiškai ir daro. 2 = Gali pats padaryti savarankiškai ir daro, esant specialiomis sąlygomis. Savarankiškas 1 = Reikalinga tam tikra pagalba arba kito žmogaus paraginimas. 0 = Negali to padaryti. Priklauso nuo kitų žmonių DATA: DATA: Atvykus Išvykstant 0 1 2 3 0 1 2 3 MAITINIMASIS SFINKTERIO KONTROLĖ JUDĖJIMAS PATALPOSE TUALETAS PERSIKĖLIMAS RENGIMASIS ASMENINIS TUALETAS VALGIO GAMINIMAS VONIA/DUŠAS NAMŲ RUOŠA JUDĖJIMAS LAUKE BENDRAVIMAS VISO:

89 IX PRIEDAS

90 FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO TESTAS (FNT) 1. Valgymas: tas procesas, kurio metu naudojami įprasti indai ir įrankiai maistui atnešti prie burnos, jo kramtymas, rijimas. Maistas patiekiamas įprastinėmis sąlygomis ant stalo ar padėklo. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - valgo iš lėkštutės įvairios konsistencijos maistą, geria iš stiklinės ar puoduko. Maistas patiekiamas ant stalo ar padėklo. Naudoja šaukštą ir šakutę. Pats sėkmingai sukramto ir ryja. Tai atlieka saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškas - reikia papildomų priemonių: šiauduko, peilio lenktomis ašmenimis. Valgo ilgiau, nes reikia susmulkinto maisto, arba pats procesas nėra saugus. Taip pat, kai yra kitos individualios problemos: pvz., maitinimasis per gastrostomą. Bet tai ligonis atlieka pats. Su pagalba: 5 balai: priežiūra ar paruošimas - pacientui reikia priežiūros (stovėti šalia, padrąsinti, įkalbėti) ar paruošimo (uždėti įtvarus), tam žmogui reikia supjaustyti mėsą, užtepti ant duonos sviestą, įpilti gėrimo. 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% valgymo proceso; pacientui reikia tik paprastos pagalbos paduodant įrankį ar užstumti pakankamai maisto ant šakutės. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% valgymo proceso; pacientui reikia ne tik paprastos pagalbos paduodant įrankį ar užstumti pakankamai maisto ant šakutės. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% valgymo proceso; pacientui ne visada reikia laikyti įrankius ir paduoti maistą tiesiai į burną visą laiką. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka mažiau nei 25% valgymo proceso: pacientui visada reikia laikyti įrankius ir paduoti maistą tiesiai į bumą visą laiką arba maistas įvedamas parenteraliai ar per gastrostomą. 2. Viršutinės dalies tualetas - tai apima burnos priežiūrą, šukavimąsi, rankų plovimą ir veido prausimą, skutimąsi, kosmetikos naudojimą. Atlieka saugiai. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - valo dantis, šukuojasi, plauna rankas, veidą, skutasi, naudoja kosmetiką pats. Atlieka saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškas - naudoja spec.priemones (įtvarus, ortezus) minėtiems veiksmams atlikti. Tai jiems užima daugiau laiko nei sveikiesiems arba tai atlieka nepilnai saugiai. Su pagalba: 5 balai: priežiūra ar paruošimas - (uždeda įtvarus, pradeda veiksmą, kaip pvz.: išspaudžia pastą ant dantų šepetuko, atidaro kosmetikos dėžutę). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75%: pacientui reikia tik neesminės pagalbos, kaip

91 rankšluosčio padavimas į rankas ar kitų pagalbos veiksmų. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74%: pacientui reikia ne tik neesminės pagalbos, kaip rankšluosčio padavimas į rankas ar kitų pagalbos veiksmų. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49%: pacientui dažnai reikia pilnos pagalbos laikant įrankius ir atliekant pagrindinius veiksmus. 1 balas: pilna pagalba: pacientui visada reikia pilnos pagalbos laikant įrankius ir atliekant pagrindinius veiksmus. 3. Viršutinės kūno dalies apsirengimas: apsirengimas ir nusirengimas virš juosmens, įtvarų, protezų užsidėjimas ir nusiėmimas jei jie reikalingi. Be pagalbos: 7 balai: savarankiškai apsirengia ir nusirengia, įskaitant ir drabužių paėmimą iš jų laikymo vietos, užsivelka megztinį per galvą, neprobleminis užtrauktukų, sagų naudojimas... Atlieka saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškai- reikia specialių adaptacinių priemonių, kaip sagų kabliukai, ar papildomų priemonių (įskaitant protezus ir ortezus) apsirengti. Tai užima daugiau laiko nei sveikam. Su pagalba: 5 balai: priežiūra ir paruošimas - reikia priežiūros (stovint šalia, raginant) ar paruošimo (uždėti viršutinių galūnių įtvarus / protezus ar juos nuimti). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% rengimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: pradėti apsirengimo veiksmą ar padėti užsisegti sagas, užtrauktukus. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% rengimosi; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% rengimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka mažiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos. 4. Maudymasis: prausimasis, muilinimasis, plovimasis bei šluostymasis nuo kaklo žemyn (neskaitant nugaros). Gali būti naudojimasis vonia, dušu. Be pagalbos: 7 balai: pacientas prausiasi (muiluojasi, išsitrina ir nusiplauna) kūną. Tai atlieka visiškai savarankiškai ir saugiai. 6 balai: reikalinga speciali pagalba (įskaitant protezus ir ortezus) prausiantis ir sugaišta tam daugiau laiko, nei yra įprasta. Nėra pakankamai saugus. Su pagalba: 5 balai: reikalinga priežiūra ir paruošimas; prausiantis reikia nedidelės pagalbos, priežiūros, įkalbinėjimų, paraginimų. 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% prausimosi: reikalinga situacinė

92 pagalba, kaip pvz.: paduoti rankšluostį, nutrinti plaušine vieną ar dvi kūno dalis (pvz.:kojas ir pėdas). 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% prausimosi; pacientui reikia ne tik paprastos pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% prausimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka mažiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos. 5. Apatinės kūno dalies apsirengimas: apsirengimas ir nusirengimas nuo liemens žemyn, įtvarų, jei naudoja, užsidėjimas ir nusiėmimas. Be pagalbos: 7 balai: savarankiškai apsirengia ir nusirengia, įskaitant ir drabužių paėmimą iš jų laikymo vietos, apatinių kelnių, sijonų, kojinių, batų, diržų užsidėjimas ir nusiėmimas, neprobleminis užtrauktukų,sagų naudojimas. Atlieka saugiai. 6 balai: reikia specialių adaptacinių priemonių, kaip sagų kabliukai, ar papildomų priemonių (įskaitant protezus ir ortezus) apsirengti. Tai užima daugiau laiko nei sveikam. Su pagalba: 5 balai: priežiūra ir paruošimas - reikia priežiūros (įkalbinti, raginti) ar paruošti (uždėti apatinių galūnių protezus, ortezus). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% rengimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: pradėti apsirengimo veiksmą ar padėti užsisegti sagas, užtrauktukus. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% rengimosi; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% rengimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka mažiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos. 6. Judėjimas lovoje: apima visus persikėlimo aspektus: iš ar į lovą, kėdę, vežimėlį, ar pereinant į stovimą poziciją. Jei vaikščiojimas yra pagrindinis judėjimo būdas. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas -jei vaikšto, tai pats atsistoja, atsisėda,persėda, atlikdamas tai saugiai; jei vežimėlyje. tai pats užspaudžia stabdžius, pakelia kojų atramas, nuima vežimėlio bortus, persėda atsistodamas ir pasisukant aplink savo ašį, ar be atsistojimo perkeliant kūną be slystančios lentos. 6 balai: nepilnai savarankiškas - reikia papildomų priemonių kaip slystančios lentos, lygiagrečių, spec.kėdžių, ramsčių, ramentų. Tai jiems užima daugiau laiko nei sveikiesiems arba atliekama nepakankamai saugiai.

93 Su pagalba: 5 balai: priežiūra ir paruošimas - pagalbininkas prižiūri minėtus veiksmus arba paruošia sąlygas veiksmams atlikti (pakiša po sėdmenimis slystančią lentą, pakelia ar nuleidžia kojų atramas...). 4 balai: minimali kontaktinė pagalba - individui reikalinga situacinė neesminė pagalba kaip, pvz., atrama (patys prie peties). 3 balai: vidutinė pagalba - individui reikalinga dažna situacinė pagalba kaip, pvz., atrama (patys prie peties). 2 balai: maksimali pagalba - ligoniui reikia didelio laipsnio asistento pagalbos persikeliant, bet kai ką gali atlikti pats. 1 balas: absoliuti pagalba - ligoniui reikia absoliučiai pilno laipsnio asistento pagalbos persikeliant. 7. Tualetas: tarpvietės higiena, drabužių nusiėmimas, užsidėjimas pasinaudojus tualetu. Be pagalbos: 7 balai: pats nusivalo ar apsiplauna po tuštinimosi ar šlapinimosi; naudojasi tualetiniu popieriumi ar tamponais, nusirengia ir apsirengia pasinaudojęs tualetu. Atlieka saugiai. 6 balai: reikia spec.priemonių atliekant šį veiksmą, arba tai užima daugiau laiko nei sveikam, arba atlieka nelabai saugiai. Su pagalba: 5 balai: reikia priežiūros (stovėti šalia, įkalbinėti, raginti) ar paruošimo (uždėti adaptuojančias priemones, paruošti tualetinius reikmenis (popierių, atidaryti servetėlių paketą). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% veiksmo: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: prilaikyti, padėti išlaikyti lygsvarą, rengiantis rūbus. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% veiksmo; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% veiksmo; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. Nepaisant pagalbos pacientas šlapinas beveik kasdien. būtina dėvėti sauskelnes, šlapimo sugerėjus. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka mažiau nei 25% veiksmo: pacientui reikia visiškos pagalbos. 8. Persikėlimas: (dušas, vonia): persikėlimas į dušą apima patekimą į dušą ir atgal, atliekant tai saugiai. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - jei vaikšto, pats ateina, įlipa į vonią, atlikdamas tai saugiai; jei vežimėlyje - privažiuoja, persikelia į dušą, atlikdamas tai saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškas - individui reikia papildomų priemonių (įskaitant protezus ir ortezus), tokių kaip slidi lenta, pakėlėjas, spec.turėklas, spec.kėdės, arba tai užima daugiau laiko nei sveikiems,

94 arba atlieka nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: priežiūra (reikia stovėti šalia, patarti, kaip atlikti tą ar kitą veiksmą) ir paruošimas (padėti slidžią lentą, pakelti kojų laikiklius ir pan.). 4 balai: minimali kontaktinė pagalba, pats atlieka >75% veiksmo; palaikyti, pasaugoti persikėlimo metu. 3 balai: vidutinė pagalba, pats atlieka 50-74% veiksmo; reikia ne tik atsitiktinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką (25-49% veiksmo) atlieka pats. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi asistento pagalba persikeliant duše. 9. Judėjimas su pagalbinėmis priemonėmis: apima judėjimą pėsčiomis, ramentais ar vežimėliu lygiu paviršiumi, atliekant tai saugiai. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - individas eina minimaliai 50 metrų bejokios pagalbos, nesinaudodamas ramentais ar neįgaliojo vežimėliu. Atlieka tai saugiai. 6 balai: beveik savarankiškas - individas eina minimaliai 50 metrų, bet naudojasi pagalbinėmis priemonėmis (įtvarais, protezais, spec.avalyne, lazdomis, ramentais, vaikštynėmis), arba atlieka tai per ilgesnį laiką, arba atlieka nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: priežiūra - individui reikia kito asmens priežiūros, patarimų, padrąsinimų einant minimaliai 50 metrų. 4 balai: minimali kontaktinė pagalba, pats atlieka >75% veiksmo; palaikyti, pasaugoti einant minimaliai 50 metrų. 3 balai: vidutinė pagalba, pats atlieka 50-74% veiksmo; reikia ne tik atsitiktinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką (25-49% veiksmo) atlieka pats, nueinant daugiau 17 metrų, ir padedant vienam asmeniui. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi pagalba, nueinant mažiau 17 metrų, ar padeda du asistentai. 10. Lipimas laiptais. Apima lipimą laiptais 12-14 pakopų (1 maršas) ankštyn ir žemyn. Be pagalbos: 7 balai: visiškai savarankiškas - lipa 1-ą maršą be jokių pagalbinių priemonių. Atlieka tai saugiai. 6 balai: beveik savarankiškas: lipa 1-ą maršą, naudodamasis turėklais, lazda ar kitokia atramos priemone, arba tai užima daugiau laiko, arba atlieka nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: priežiūra - reikalinga priežiūra, patarimas lipant šalia. 4 balai: minimali kontaktinė pagalba, pats atlieka >75% veiksmo; reikalinga atsitiktinė pagalba prilaikant ar stabilizuojant pusiausvyrą, lipant 12-14 pakopų.

95 3 balai: vidutinė pagalba, pats atlieka 50-74% veiksmo; reikia ne tik atsitiktinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką (25-49% veiksmo) atlieka pats, lipant 4-6 pakopas, ir padedant vienam asmeniui. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi pagalba, lipant mažiau 4-6 pakopų, ar padedant dviems asistentams. 11. Transportas. Apima naudojimąsi viešuoju ar savo transporto priemone, atliekant tai saugiai. Be pagalbos: 7 balai: visiškai savarankiškas - individas geba saugiai naudotis transporto priemonėmis bejokios pagalbos. 6 balai: beveik savarankiškas: geba naudotis transporto priemonėmis, bet naudojasi pagalbinėmis priemonėmis (įtvarais, protezais, spec.avalyne, lazdomis, ramentais, vaikštynėmis), arba atlieka tai per ilgesnį laiką, arba atlieka nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: priežiūra - individui reikia kito asmens priežiūros, patarimų, padrąsinimų naudojantis transportu. 4 balai: minimali kontaktinė pagalba, pats atlieka >75% veiksmo; reikia palaikyti daigtus, pasaugoti įlipant ir išlipant iš transporto priemonės. 3 balai: vidutinė pagalba, pats atlieka 50-74% veiksmo; ne tik atsitiktinės pagalbos (palaikyti daigtus, padėti įlipant ir išlipant iš transporto priemonės). 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką (25-49% veiksmo) atlieka pats, nueinant daugiau 17 metrų iki transporto priemonės bei įlipant/išlipant iš jos ir padedant vienam asmeniui. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi pagalba, nueinant mažiau 17 metrų, iki transporto priemonės bei įlipant/išlipant iš jos ar padeda du asistentai.

96 X PRIEDAS

97

98 XI PRIEDAS TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto studentė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą skirtą, nustatyti ergoterapijos poveikį, asmenims patyrusiems peties sąnario raumens plyšimą, rankos funkcijai bei savarnkiškumui. Tyrimo dalyviai Kauno klinikinės ligoninės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, klausimynas yra anonimiškas. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Tel.: (8-37) 32-64-95, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Reabilitacijos katedra arba (8-37) 32-72-33 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Bioetikos centras. Darbo mokslinis vadovas (Parašas) Dr. Jolita Rapolienė Tyrėjas (Parašas) Agnė Skinkytė

99 XII PRIEDAS TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA Aš, sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto studentės Agnė Skinkytė atliekamame tyrime, skirtam įvertinti ergoterapijos poveikį, asmenims patyrusiems peties sąnario raumens plyšimą antrame reabilitacijos etape. Tiriamojo asmens Nr. (Parašas) Data

100 XIII PRIEDAS

101 XIV PRIEDAS