UAB Teisingi energetikos sprendimai Spaustuvininkų g. 9-1, LT-44307, Kaunas Tel El. p. Int. sv. VĮ Registrų cen

UAB Teisingi energetikos sprendimai Spaustuvininkų g. 9-1, LT-44307, Kaunas Tel. +370 612 99992 El. p. info@tes.lt Int. sv. www.tes.lt VĮ Registrų centras Įm. kodas 303053559 PVM m. kodas LT100007722915 A/S LT30 7044 0600 0789 4776 AB SEB bankas 1. Įvadas... 9 2. Esamos būklės analizė... 10 2.1. Savivaldybės geografinė padėtis 14 2.2. Savivaldybės klimatinės sąlygos 15 2.3. Duomenys apie energijos vartotojus savivaldybėje 15 2.3.1. Gyventojai 15 2.3.2. Pastatai savivaldybėje 16 2.3.3. Savivaldybės įstaigos ir verslo įmonės (paslaugų sektorius) 16 2.3.4. Žemės ūkio sektorius 17 2.3.5. Pramonės ir statybos sektorius 18 2.3.6. Transporto sektorius 18 2.4. Duomenys apie centralizuotai tiekiamos šilumos naudojimą savivaldybėje 20 2.5. Duomenys apie šilumos energijos vartotojus, kurie šiluma apsirūpina decentralizuotai 21 2.5.1. Šilumos energijos gamyba įstaigų ir įmonių katilinėse 21 2.5.2. Birštono Šilumos savivaldybės vartojimas namų ūkiuose, atsinaujinančių neprijungtuose prie CŠT išteklių tinklo 23 2.5.3. energijos Elektros naudojimo energijos vartojimas plėtros savivaldybėje veiksmų 25 planas iki 2.6. Galutinis energijos suvartojimas 25 2020 m. 2.6.1. Galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje 26 2.6.2. Galutinis energijos suvartojimas pramonės sektoriuje 27 Energijos ir aplinkos oro kokybės tvaros paslaugos 2.6.3. Galutinis energijos suvartojimas žemės ūkio sektoriuje 28 (projektas 2.6.4. Galutinis Tvarus energijos suvartojimas energijos namų ir ūkiuose aplinkos 28 kokybės valdymas 2.6.5. Galutinis vietos energijos lygmeniu ) suvartojimas paslaugų sektoriuje 29 2.6.6. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas savivaldybėje 29 3. AEI dalies energijos vartojime nustatymas... 32 3.1. AEI naudojimas CŠT sistemoje 32 3.2. AEI naudojimas šildymui CŠT nepriklausančiuose namų ūkiuose 32 3.3. Elektros energijos gamyba savivaldybėje iš AEI 33 3.4. Biodegalų naudojimas ir kiekiai savivaldybėje 34 Data: 3.4.1. AIE sunaudojimo bendrajame galutinės energijos suvartojime 2016-12-16 nustatymas 34 4. Birštono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos potencialas... Užsakovas: 36 Lietuvos savivaldybių asociacija 4.1. Medienos kuro vietiniai ištekliai 36 1

Užsakovas Sutarties numeris Lietuvos savivaldybių asociacija 2016 m. kovo 3 d. paslaugų sutartis Nr. PS-11 Projekto numeris - Pavadinimas Birštono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas iki 2020 m. Ataskaitos tipas Galutinė ataskaita Puslapių skaičius 97 Anotacija Birštono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas rengiamas projekto Tvarus energijos ir aplinkos kokybės valdymas vietos lygmeniu apimtyje. Birštono savivaldybė pasirinkta kaip viena iš keturių pilotinių savivaldybių, kuriose šis planas rengiamas pagal specialią metodiką. Projekto vykdytojas: Lietuvos savivaldybių asociacija Projekto partneris: Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacija Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas yra rengiamas remiantis Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 62-2936 su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis. Šio plano tikslas nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti bei paskatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtrą savivaldybės teritorijoje. Versijos numeris 1 Leidimo data 2016 m. gruodžio 16 d. Projekto vadovas Rengėjai Tvirtina I.Valuntienė I.Valuntienė, K.Simbirskij, M.Marčiukaitis, I.Usonytė Direktorius R.Puodžius 2

TURINYS 1. Įvadas... 9 2. Santrauka... 10 3. Extended summary... 12 4. Esamos būklės analizė... 14 4.1. Savivaldybės geografinė padėtis... 14 4.2. Savivaldybės klimatinės sąlygos... 15 4.3. Duomenys apie energijos vartotojus savivaldybėje... 15 4.3.1. Gyventojai... 15 4.3.2. Namų ūkių sektorius... 16 4.3.3. Paslaugų sektorius... 16 4.3.4. Žemės ūkio sektorius... 17 4.3.5. Pramonės ir statybos sektorius... 18 4.3.6. Transporto sektorius... 18 4.4. Duomenys apie centralizuotai tiekiamos šilumos naudojimą savivaldybėje... 20 4.5. Duomenys apie šilumos energijos vartotojus, kurie šiluma apsirūpina decentralizuotai 21 4.5.1. Šilumos energijos gamyba įstaigų ir įmonių katilinėse... 21 4.5.2. Šilumos vartojimas namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo 23 4.5.3. Elektros energijos vartojimas savivaldybėje... 25 4.6. Galutinis energijos suvartojimas... 25 4.6.1. Galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje... 26 4.6.2. Galutinis energijos suvartojimas pramonės sektoriuje... 27 4.6.3. Galutinis energijos suvartojimas žemės ūkio sektoriuje... 28 4.6.4. Galutinis energijos suvartojimas namų ūkiuose... 28 4.6.5. Galutinis energijos suvartojimas paslaugų sektoriuje... 29 4.6.6. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas savivaldybėje... 29 5. AEI dalies energijos vartojime nustatymas... 32 5.1. AEI naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje... 32 5.2. AEI naudojimas šildymui centralizuoto šilumos tiekimo sistemai nepriklausančiuose namų ūkiuose... 32 5.3. Elektros energijos gamyba savivaldybėje iš AEI... 33 5.4. Biodegalų naudojimas ir kiekiai savivaldybėje... 34 5.4.1. AIE sunaudojimo bendrajame galutinės energijos suvartojime nustatymas... 34 3

6. Birštono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos potencialas... 36 6.1. Medienos kuro vietiniai ištekliai... 36 6.1.1. Miško kuras... 36 6.1.2. Energetinių plantacijų kuras... 38 6.2. Šiaudų kuro ištekliai... 38 6.3. Biodujų gamybos ir išgavimo potencialas... 39 6.3.1. Biodujų potencialas iš žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų... 40 6.3.2. Sąvartynų biodujų potencialas... 40 6.3.3. Biodujų iš nuotekų dumblo potencialas... 41 6.4. Komunalinių atliekų potencialas... 41 6.5. Saulės energijos išteklių panaudojimo potencialas... 42 6.6. Vėjo energijos ištekliai... 44 6.7. Geoterminės energijos ištekliai... 46 6.8. Hidroenergijos ištekliai... 49 6.9. Hidroterminės energijos ištekliai... 49 6.10. Savivaldybės teritorijoje esančio atsinaujinančių išteklių energijos potencialo apibendrinimas... 50 7. Energijos vartotojų informavimas AIE naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo klausimais bei vartotojų informuotumo vertinimas... 52 7.1. Seniūnų, savivaldybės darbuotojų ir vietinių laikraščių atstovų apklausa... 52 7.2. Savivaldybės gyventojų apklausa... 53 8. Savivaldybės energijos poreikių prognozė iki 2020 metų be papildomų priemonių...58 8.1. Esamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės... 59 8.2. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas pereinant prie vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių... 60 8.3. Transporto sektorius... 60 8.4. Prognozuojamas kuro ir energijos balansas be papildomų priemonių įgyvendinimo... 60 9. Siektino AIE dalies galutiniame vartojime rodiklio nustatymas... 64 10. AIE dalies galutiniame vartojime didinimo priemonės... 65 11. Savivaldybei siūlomi AIE koncepciniai scenarijai, vertinimo kriterijai, lyginamosios analizės rodikliai... 68 11.1. Scenarijų vertinimo kriterijai... 68 11.2. Savivaldybės AIE 1 koncepcinis scenarijus... 69 11.3. Savivaldybės AIE 2 koncepcinis scenarijus... 70 4

11.4. Savivaldybės AIE 3 koncepcinis scenarijus... 73 11.5. Savivaldybės AIE koncepcinių scenarijų palyginimas... 78 12. AIE dalies galutiniame vartojime neapibrėžtumo bei rizikos veiksnių analizė, jų poveikio vertinimas... 80 12.1. AIE dalies galutiniame vartojime neapibrėžtumo analizė... 80 12.2. Rizikos veiksniai ir jų poveikio įvertinimas... 81 13. Projektų finansavimo gairės ir jų atrankos kriterijai... 86 13.1. Remiamos veiklos... 86 13.2. Reikalavimai projektų išlaidoms... 86 13.3. Projektų atrankos kriterijai... 87 13.4. Projektų atrankos principai... 92 14. PRIEDAI... 96 LENTELIŲ SĄRAŠAS 3 lentelė. Šildymo sezono oro temperatūros parametrai Kaune (kai vid. oro temperatūra žemesnė už 10ºC)... 15 4 lentelė. Birštono savivaldybės gyventojų skaičiaus kitimas 2013-2016 m. sausio 1 d., vnt.... 15 5 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti gyvenamieji pastatai... 16 6 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti paslaugų sektoriaus pastatai... 17 7 lentelė. Savivaldybės kontroliuojamos ir biudžetinės įstaigos Birštono savivaldybėje... 17 8 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti žemės ūkio sektoriaus pastatai... 18 9 lentelė. Pramonės ir statybos sektoriaus įmonių skaičiaus kaita Birštono savivaldybėje 2014-2016 m.... 18 10 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti pramonės sektoriaus pastatai... 18 11 lentelė. Birštono savivaldybėje registruotos kelių transporto priemonės pagal rūšį (2016-01-01)... 19 12 lentelė. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės kontroliuojamų ir biudžetinių įstaigų eksploatuojamos transporto priemonės... 19 13 lentelė. UAB Birštono šiluma tiekiamos šilumos vartotojų struktūra... 20 14 lentelė. Birštono savivaldybės biudžetinės įstaigos ir privačios įmonės, apsirūpinančios šilumos energija individualiai... 22 15 lentelė. Kuro ir energijos suvartojimas šilumos gamybai prie centralizuoto šilumos tinklo neprijungtuose namų ūkiuose Birštono sav.... 24 16 lentelė. Kelių transporto sektoriuje suvartotas degalų kiekis Birštono savivaldybėje... 26 17 lentelė. Savivaldybės įstaigų ir įmonių transporto suvartotų degalų kiekis 2013-2015 m.... 27 18 lentelė. Galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje Birštono savivaldybėje... 27 19 lentelė. Galutinis metinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybės pramonės sektoriuje... 28 20 lentelė. Galutinis metinis kuro ir energijos suvartojimas Birštono savivaldybės namų ūkių sektoriuje... 29 21 lentelė. Galutinis metinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybės paslaugų sektoriuje... 29 22 lentelė. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybėje... 30 5

23 lentelė. UAB Birštono šiluma katilinėse naudojamo kuro pasiskirstymas 2013-2015 m.... 32 24 lentelė. Įvairių kuro rūšių sunaudojami energijos kiekiai Birštono savivaldybės namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos... 33 25 lentelė. Duomenys apie prie AB ESO skirstomojo tinklo prijungtų generuojančių įrenginių įrengtąsias galias ir patiektą į tinklą elektros energijos kiekį Birštono sav.... 33 26 lentelė. Biodegalų vartojimas Birštono savivaldybėje... 34 27 lentelė. AIE dalis bendrame galutinės energijos suvartojime Birštono savivaldybėje... 35 28 lentelė. Duomenys apie kirtimų apimtis VĮ Prienų miškų urėdija Birštono girininkijoje... 37 29 lentelė. Duomenys apie kirtimų metu susidarančias medienos atliekas ir malkas VĮ Prienų miškų urėdija Birštono girininkijoje... 37 30 lentelė. Grūdinių kultūrų derliaus kitimas Birštono savivaldybėje 2013-2015 m.... 38 31 lentelė. Skirtingos kilmės biodujų charakteristikos... 39 32 lentelė. Pastatų (be pagalbinio ūkio paskirties) užimami žemės plotai Birštono savivaldybėje... 42 33 lentelė. Grunto šilumos energijos emisija naudojant horizontalių kolektorių sistemą... 48 34 lentelė. Grunto šilumos energijos emisija naudojant vertikalių kolektorių sistemą... 48 35 lentelė. AIE potencialas Birštono savivaldybėje... 51 36 lentelė. Galutinio energijos poreikio skirtinguose ūkio sektoriuose priklausomybė nuo BVP augimo ir gyventojų skaičiaus kitimo... 58 37 lentelė. BVP ir gyventojų skaičiaus kitimo 2016-2020 m. laikotarpiu prognozės... 59 38 lentelė. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimas Birštono savivaldybėje... 59 39 Lentelė. AIE naudojimo planiniai rodikliai 2016 2017 m. ir 2018 2020 m.... 64 40 Lentelė. AIE dalies galutiniame vartojime didinimo priemonės... 65 41 lentelė. AIE dalis bendrame galutinės energijos suvartojime Birštono savivaldybėje 2020 m.... 69 42 lentelė. Saulės kolektorių ir fotomodulių diegimo galimybių ant savivaldybei priklausančių pastatų skaičiavimo rezultatai... 71 43 lentelė. Priemonių įtaka bendram AIE dalies pokyčiui energijos vartojime ir jų investicijos 2 scenarijaus įgyvendinimui 2020 metais.... 72 44 lentelė. 2 scenarijaus AIE dalis bendrame galutinės energijos suvartojime Birštono savivaldybėje 2020 m.. 72 45 lentelė. Saulės kolektorių ir fotomodulių diegimo galimybių ant savivaldybei ir valstybei priklausančių pastatų skaičiavimo rezultatai... 74 46 lentelė. Saulės kolektorių ir fotomodulių diegimo galimybių ant juridiniams asmenims priklausančių pastatų skaičiavimo rezultatai... 74 47 lentelė. Saulės kolektorių ir fotomodulių diegimo galimybių ant fiziniams asmenims priklausančių pastatų skaičiavimo rezultatai... 75 48 lentelė. Saulės kolektorių ir fotomodulių diegimo galimybių ant kitos* nuosavybės pastatų skaičiavimo rezultatai... 76 49 lentelė. Priemonių įtaka bendros AIE dalies pokyčiui energijos vartojime ir jų investicijos 3 scenarijaus įgyvendinimui... 77 50 lentelė. 3 scenarijaus AIE dalis bendrame galutinės energijos suvartojime Birštono savivaldybėje 2020 m.. 77 51 lentelė. AIE koncepcinių scenarijų suvestinė... 78 52 lentelė. AIE dalies energijos balanse duomenų šaltinių ir vertinimo metodų neapibrėžtumo grupės... 80 6

53 lentelė. AIE dalies galutiniame vartojime neapibrėžtumo skaičiavimo rezultatai... 81 54 lentelė. Rizikos balų suteikimo matrica... 82 55 lentelė. Rizikos veiksnio kontrolės priemonių poreikio nustatymas... 82 56 lentelė. Atsinaujinančių išteklių energijos dalies galutiniame vartojime vertinimo rizikos tipai ir veiksniai.. 82 57 lentelė. Galimi projektų atrankos kriterijai... 92 58 lentelė. Balų suteikimo skirtingiems kriterijams pavyzdys... 94 1 Table. Current energy consumption and share of energy from renewable sources in gross final consumption... 96 2 Table. Energy consumption prognosis and share of energy from renewable sources in gross final consumption in business as usual and proposed scenarios... 97 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Birštono savivaldybės geografinė padėtis... 14 2 pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo struktūra pagal vartotojų grupes. Kita tai įmonės ir įstaigos, nepriskiriamos prie paminėtų grupių... 20 3 pav. UAB Birštono šiluma šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2013-2015 m.... 21 4 pav. Galutinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybėje pagal vartojimo sektorius... 30 5 pav. Birštono savivaldybėje naudojami kuro ir energijos ištekliai... 31 6 pav. Lietuvos vidutinio metinio vėjo greičio pasiskirstymo žemėlapis (50 m aukštis)... 45 7 pav. Vėjo elektrinių parkų prijungimo prie elektros perdavimo tinklo žemėlapio fragmentas (AB Litgrid )... 46 8 pav. Lietuvos teritorijos Žemės gelmių temperatūros pasiskirstymo žemėlapis... 47 9 pav. Atsakymų į klausimą Jeigu turėtumėte galimybę pasirinkti, kokią (kokias) AIE technologiją naudotumėte namuose? pasiskirstymas... 53 10 pav. Atsakymų į klausimą Ar sutiktumėte mokėti už energiją daugiau, jei žinotumėte, kad tai energija iš atsinaujinančių energijos išteklių pasiskirstymas... 54 11 pav. Atsakymų į klausimą Kokia Jums labiausiai priimtina investicijų į AIE didesnį naudojimą skatinimo priemonė? pasiskirstymas... 55 12 pav. Atsakymų į klausimą Kokios šilumos taupymo ir/ar energijos efektyvumo didinimo priemonės įrengtos Jūsų būste? pasiskirstymas... 56 13 pav. Atsakymų į klausimą Jūsų nuomone, kokia informacija apie AIE panaudojimo ir energijos taupymo ir/ar efektyvumo didinimo galimybes turėtų būti papildomai skelbiama? pasiskirstymas... 57 14 pav. Prognozuojamas energijos ir kuro galutinis vartojimas transporto sektoriuje, tne... 61 15 pav. Prognozuojamas energijos ir kuro galutinis vartojimas pramonės sektoriuje, tne... 61 16 pav. Prognozuojamas energijos ir kuro galutinis vartojimas žemės ūkio sektoriuje, tne... 62 17 pav. Prognozuojamas energijos ir kuro galutinis vartojimas namų ūkių sektoriuje, tne... 62 18 pav. Prognozuojamas energijos ir kuro galutinis vartojimas paslaugų sektoriuje, tne... 63 7

Santrumpos AEI AIE AIE planas CŠT IK PV VE ŽŪ Atsinaujinantys energijos ištekliai Atsinaujinančių išteklių energija Savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planas, kuris rengiamas įgyvendinant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 57 straipsnio nuostatas. Centralizuotas šilumos tiekimas Iškastinis kuras Saulės elektrinės fotomodulis Vėjo elektrinė Žemės ūkis 8

1. Įvadas Atsinaujinančių išteklių energijos (toliau AIE) savoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnyje: tai energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti AEI energiją, Lietuva AEI dalį bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime iki 2020 m. yra įsipareigojusi padidinti iki 23 proc., o AEI dalį transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojime visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc. Siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra numatyti ir sektoriniai tikslai AEI dalį elektros energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš AEI, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., o namų ūkiuose AIE dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc. AIE naudojimo reikšmė Lietuvoje yra aktuali ne tik dėl įsipareigojimų ES, bet ir dėl to, kad naudojant daugiau AEI mažinama aplinkos tarša ir prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, skatinama naujų technologijų plėtra, mažinama priklausomybė nuo iškastinių išteklių importo, didinamas šalies energetinio saugumo lygis. Pagal 2011 m. priimto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas savivaldybėms AIE plėtroje suteikiamas svarbus vaidmuo jos tampa vienomis pagrindinių institucijų, atsakingų už AEI plėtrą. Įstatyme numatyta, kad kiekviena savivaldybė, vadovaujantis įstatymo 12 straipsniu, parengia ir patvirtina savo AIE plėtros veiksmų planą, kurio pagrindu bus rengiama AEI plėtros finansavimo programa, lėšų panaudojimo tvarkos aprašas ir planuojamos lėšos konkretiems AIE finansavimo programų projektams savivaldybių teritorijoje finansuoti. Energijos gamybos ir naudojimo situacija savivaldybėse yra skirtinga, todėl rengiant AIE naudojimo plėtros planus kiekviena savivaldybė turi atlikti AIE naudojimo esamos būklės analizę, identifikuoti AIE potencialą, plėtros galimybes. Vėlesniuose etapuose tikslinga nustatyti savivaldybės AIE naudojimo planinį rodiklį 2020 m. bei tarpinius AIE naudojimo planinius rodiklius 2017-2018 m. ir 2018-2019 m., įvardinti priemones šiems tikslams pasiekti, ir suderinti plėtros planą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 57 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą" (Žin., 2011, Nr. 129-6114 su vėlesniais pakeitimais) derinti savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus įgaliota Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Birštono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas (toliau Birštono AIE planas) rengiamas Lietuvos savivaldybių asociacijos užsakymu. 9

2. Santrauka Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti AEI energiją, Lietuva AEI dalį bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime iki 2020 m. yra įsipareigojusi padidinti iki 23 proc., o AEI dalį transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojime visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc. Pagal 2011 m. priimto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas savivaldybėms AIE plėtroje suteikiamas svarbus vaidmuo jos tampa vienomis pagrindinių institucijų, atsakingų už AEI plėtrą. Įstatyme numatyta, kad kiekviena savivaldybė, vadovaujantis įstatymo 12 straipsniu, parengia ir patvirtina savo AIE plėtros veiksmų planą. Birštono savivaldybės AIE plėtros veiksmų planą sudaro 10 skyrių. I skyriuje Esamos būklės analizė aprašoma savivaldybės geografinė padėtis, klimatinės sąlygos. Pateikiami duomenys apie energijos vartotojimą savivaldybėje skirtinguose ūkio sektriuose pagal atskiras vartotojų grupes. Nustatytas bendrasis galutinis energijos suvartojimas savivaldybėje siekia 16959 tne. II skyriuje AEI dalies energijos vartojime nustatymas įvertinama AEI dalis galutinės energijos vartojime. Birštono savivaldybėje ši dalis sudaro 31,45 proc. III skyriuje Birštono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos potencialas nustatomas AIE naudojimo potencialas pagal atskiras AIE rūšis: medienos ir šiaudų kurą, biodujas, komunalines atliekas, saulės, vėjo, hidroenergijos, hidroterminės ir geoterminės energijos išteklius. Suminis, pagal skyriuje aprašytas prielaidas įvertintas savivaldybės teritorijoje esančių AEI techninis potencialas siekia apie 231 ktne. Šis skaičius parodo AIE kiekį, kuris galėtų būti įsisavintas pasinaudojant tik savivaldybės teritorijoje esančiais ištekliais. Šis potencialas daug kartų viršija savivaldybės metinius energijos poreikius (apie 17 ktne). IV skyriuje Energijos vartotojų informavimas AIE naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo klausimais bei vartotojų informuotumo vertinimas aprašomos atliktos apklausos bei pateikiami jų rezultatai. V skyriuje Savivaldybės energijos poreikių prognozė iki 2020 metų be papildomų priemonių pagal skyriuje aprašytas prielaidas atlikta savivaldybės energijos poreikių prognozė rodo, kad savivaldybės metiniai poreikiai didės nuo 16959 tne iki 17193,5 tne. VI skyriuje Siektino AIE dalies galutiniame vartojime rodiklio nustatymas nustatyti rekomenduojami AIE naudojimo planiniai rodikliai 2016 2017 m. ir 2018 2020 m., atitinkamai 31,45 ir 31,36 proc. VII skyriuje AIE dalies galutiniame vartojime didinimo priemonės pateikiamos siūlomos priemonės nustatytam AIE naudojimo planiniam rodikliui iki 2020 m. pasiekti. Tarp pagrindinių priemonių yra saulės energijos panaudojimas karšto vandens gamybai saulės kolektoriuose bei elektros energijos gamybai saulės šviesos elektrinėse, įrengtose ant savivaldybei priklausančių pastatų stogų. Bendros reikalingos investicijos šioms priemonėms įgyvendinti yra apie 2,60 mln. Eur. Taip pat pateiktos papildomos priemonės, kurių poveikis planiniam rodikliui nevertintas. VIII skyriuje Savivaldybei siūlomi AIE koncepciniai scenarijai, vertinimo kriterijai, lyginamosios analizės rodikliai pateikiamas trijų koncepcinių scenarijų vertinimas: bazinis scenarijus veiklos kaip įprasta atveju, antrasis, siūlomas scenarijus, kai įgyvendinami AEI naudojantys projektai savivaldybei priklausančiuose pastatuose bei ekspertiniu vertinimu parinktas aukštesnio AIE panaudojimo scenarijus. 10

IX skyriuje AIE dalies galutiniame vartojime neapibrėžtumo bei rizikos veiksnių analizė, jų poveikio vertinimas vertinama neapibrėžtis, atsirandanti tiek dėl duomenų trūkumo, tiek dėl skaičiavimų metodo taikymo. Aprašyti ir įvertinti rizikos veiksniai, galimi siekiant AIE rodiklio pagal siūlomą koncepcinį scenarijų. X skyriuje Projektų finansavimo gairės ir jų atrankos kriterijai pateikiami bendrieji reikalavimai projektų finansavimo gairėms ir projektų atrankos kriterijai, skirti padėti savivaldybei sudarant savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros finansavimo programą ir jos lėšų panaudojimo tvarkos aprašą. 11

3. Extended summary Directive 2009/28/EC of the European Parliament and of the Council of 23 April 2009 on the promotion of the use of energy from renewable sources and amending and subsequently repealing Directives 2001/77/EC and 2003/30/EC sets national overall targets for the share of energy from renewable sources in gross final consumption of energy in 2020 and for the share of energy from renewable sources in transport sector. For the Republic of Lithuania those targets are 23 per cent and 10 per cent respectively. Law on Energy from Renewable Sources adopted in 2011 defines more responsibilities to the municipalities they become important institutions in enhancing use of renewable energy (hereinafter RE). For each municipality Law on Energy from Renewable Source sets a requirement to prepare and adopt Renewable Energy Action Plan in accordance with the requirements of Section 12 of the Law. Renewable Energy Action Plan of Birstonas Municipality consists of 10 chapters. In I Chapter Current Situation Analysis geographical location and climate conditions of the municipality are presented. Information on energy consumption in different sectors of economy is given. Calculated final energy consumption in the municipality is 16959 toe. In II Chapter Determination of RE share current share of energy from renewable sources in gross final energy consumption is evaluated and equals 31,45 per cent (summary of final energy consumption by sector and renewable energy share is given in Annexes, 1 Table). The results show, that share of energy from renewable sources in gross final energy consumption in Birstonas municipality (31,45 per cent) is higher than the national share (in 2014 it amounted to 23,86 per cent) 1. In III Chapter RE Potential at Birstonas Municipality RE potential by different energy sources is evaluated: solid biomass, straw, biogas, municipal waste, solar, wind, hydro, hydrothermal, and geothermal. Total evaluated potential amounts to 231 ktoe. This number shows how much energy can be produced from RE only by sources available in the territory of the municipality. Potential is much higher than the yearly energy consumption of the municipality (approx. 17 ktoe). In IV Chapter Information of Energy Consumers on RE and Energy Efficiency and Evaluation of Energy Consumption Awareness performed surveys and their results are presented. In V Chapter Energy Consumption Forecast till 2020 without Additional Measures energy consumption forecasting was performed that showed slight increase in annual energy consumption from 16959 toe up to 17193,5 toe in 2020. VI Chapter Municipality Overall Targets for the Share of Energy from Renewable Sources in Gross Final Consumption sets recommended municipality targets for the share of energy from renewable sources in gross final consumption in periods 2016 2017 and 2018 2020: 31,45 and 31,36 per cent respectively. VII Chapter Measures to Increase RE Share in Gross Final Consumption presents measures to reach the RE target. The use of solar energy for hot water and electricity production, installed on the roofs of the municipality owned buildings are among the main suggested measures. Total 1 Ministry of Energy of the Republic of Lithuania information, available in Lithuanian on http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/atsinaujinantys-energijos-istekliai 12

investments for those measures are approx. 2,60 mio Eur. Additionally, measures, with impact not accounted to the RE target, are suggested in this chapter. In VIII Chapter Proposed scenarios, evaluation criterions and comparative analysis criterions three scenarios are analysed: business as usual scenario, the second, suggested scenario, when RE projects in municipality owned buildings are implemented and the third scenario, when higher RE share is targeted, suggested by professional expertise. In the table below RE share in business as usual scenario is compared to proposed scenario (solar collectors and photovoltaic are installed in municipality owned buildings). According to business as usual scenario RE share in 2020, compared to current situation, decreases down to 30,7 per cent. In the second, proposed scenario, approx. 2,60 mio Eur of investments result in RE share of 31,36 per cent (energy consumption prognosis and share of energy from renewable sources in gross final consumption in business as usual and proposed scenarios is given in Annexes, 2 Table). IX Chapter Uncertainty and risk analysis contains uncertainty analysis due to lack of data, or calculation methodology. Risk analysis for proposed scenario is performed. X Chapter Project Financing Guidelines and Project Selection Criterions contains general requirements for project financing guidelines. Project Selection Criterions are suggested in order to help municipality in preparation of RE development projects financing programme and the order of usage of its funds. 13

4. Esamos būklės analizė 4.1. Savivaldybės geografinė padėtis Birštono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietinėje dalyje (1 pav.). Savivaldybė pietuose ribojasi su Alytaus r. savivaldybe, iš kitų pusių su Prienų rajono savivaldybe. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija, bendras plotas 122 km 2, tai sudaro 0,2 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos. 1 pav. Birštono savivaldybės geografinė padėtis 2 Birštono miestas yra įsikūręs Nemuno pakrantėje, 30 km į pietus nuo Kauno, savivaldybę iš visų pusių, išskyrus rytinę, supa Nemunas, 82 proc. savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Birštonas balneologinis ir purvo terapijos kurortas, kuriame iš žemės gelmių trykšta mineraliniai vandenys: Vytautas, Versmė, Birutė, Vaidilutė, Rūta. Kurortas apsuptas pušynų, pasižymi gražiomis apylinkėmis, nuo aukštų Nemuno krantų ir piliakalnių atsiveria vaizdinga panorama, miesto teritorijoje stūkso Vytauto kalnas (85 m), Dainų kalnelis, pietryčiuose Birštono piliakalnis, telkšo keli tvenkiniai. Birštono apylinkės priskiriamos Vidurio Žemumos rajono Nemuno žemupio parajoniui, kurį sudaro aliuvinės lygumos ir upių slėnių terasos. Aliuvinės lygumos yra gruntinio vandens akumuliatoriai. Birštono regionas priskiriamas mišriųjų miškų zonos kraštovaizdžiui 3. Savivaldybėje yra vienintelis miestas Birštonas ir 49 kaimai 4. Rytuose savivaldybės riba vingiuoja pagal Verknės upę, per savivaldybę teka keletas į Nemuną įtekančių upelių Krakila, Lokupis, Gryšia, Nemajūnė, Druskupis, yra keli tvenkiniai: Jundeliškių HE, Kamiliavos, Širvinių, Birštono I, Birštono II. Vyrauja pušynai, mišrieji miškai. Didesni miškai Siponių, Druskų (Alksniakiemio), Žvėrinčiaus. 2 http://www.regia.lt/map/birstono?lang=0 3 Lietuvos kurortų klimatas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2015 4 VĮ Registrų centras, Adresų registras, http://www.registrucentras.lt/adr/p/index.php?sen_id=1517&p=2 14

4.2. Savivaldybės klimatinės sąlygos Birštonas išsiskiria šiltu pavasariu: vidutinė pavasario oro temperatūra siekia 6,9 C. Kitais sezonais vidutinė oro temperatūra yra labai artima Lietuvos vidurkiui. Birštone vasaros vidutinė oro temperatūra 16,9 C, rudens 7,0 C, o žiemos -2,9 C. Apibendrinus visus mėnesius ir sezonus gaunama, jog vidutinė metinė oro temperatūra Birštone yra 7,0 C. Birštone per metus iškrenta 724 mm kritulių, tačiau skirtingais sezonais dienų su krituliais skaičius ir kritulių kiekis skiriasi: mažiausiai kritulių (148 mm) būna pavasarį, daugiausia vasarą (241 mm), rudenį 174 mm, žiemą apie 161 mm kritulių. Vidutinė metinė santykinė oro drėgmė Birštone yra 80 %. Šiame kurorte saulė per metus vidutiniškai spindi apie 1867 val. (rudenį 323, žiemą 139, pavasarį 605, vasarą 800 val.). Kurorte vyrauja vakarų vėjai, vidutinis vėjo greitis 3,5 4,0 m/s. Birštono meteorologiniai rekordai: aukščiausia oro temperatūra 35,0 C (2006-07-06), žemiausia oro temperatūra -37,6 C (1956-02-01), didžiausias paros kritulių kiekis 114,4 mm (1958-07-17), didžiausias sniego dangos storis 52 cm (1998-12) 5. 3 lentelėje pateikiamos norminės klimatinių parametrų reikšmės Kaune artimiausioje meteorologijos stotyje Birštono savivaldybei. 1 lentelė. Šildymo sezono oro temperatūros parametrai Kaune (kai vid. oro temperatūra žemesnė už 10ºC) 6 Parametras Reikšmė Sezono trukmė paromis 219 Vidutinė sezono temperatūra 0,7 Dienolaipsniai 3789 4.3. Duomenys apie energijos vartotojus savivaldybėje 4.3.1. Gyventojai Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje Birštono savivaldybėje buvo užregistruoti 4324 gyventojai, iš jų 2457 (57 proc.) gyvena Birštono mieste ir 1867 (43 proc.) savivaldybės 49-uose kaimuose 7. Birštono savivaldybės gyventojų skaičiaus kitimas 2013-2016 m. laikotarpiu pateiktas 4 lentelėje. 2 lentelė. Birštono savivaldybės gyventojų skaičiaus kitimas 2013-2016 m. sausio 1 d., vnt. Metai 2013 2014 2015 2016 Gyventojai kaime 1935 1894 1879 1867 Gyventojai mieste 2525 2475 2492 2457 Iš viso 4460 4369 4371 4324 5 Lietuvos kurortų klimatas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2015 6 Statybinė klimatologija RSN 156-94. Respublikinės statybos normos. Vilnius, 1995. 7 http://www.registrucentras.lt/adr/p/index.php?sen_id=1517&p=2 15

Iš pateiktų duomenų matyti, kad gyventojų skaičius Birštono savivaldybėje palaipsniui mažėja: 2013-2016 m. laikotarpiu gyventojų sumažėjo 3 procentais. Kaime gyventojų mažėjimas spartesnis nei mieste (3,5 % ir 2,7 % atitinkamai). 4.3.2. Namų ūkių sektorius Visi namų ūkiai Lietuvoje skirstomi į 1-2 butų gyvenamuosius namus, daugiabučius namus ir namus įvairioms socialinėms grupėms. VĮ Registrų centro duomenimis 8, 2016 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto registre Birštono savivaldybėje įregistruoti 1082 gyvenamieji namai (5 lentelė). Bendras gyvenamųjų būstų plotas 209274 m 2. Statistikos departamento duomenimis, gyvenamasis fondas (naudingasis plotas) 2014 m. pabaigoje Birštono savivaldybėje sudarė 168,3 tūkst. m 2 (apie 80 % bendrojo ploto), iš jų 163 tūkst. m 2 arba 97 % privati nuosavybė. 96,8 tūkst. m 2 (58 %) gyvenamojo fondo yra mieste, 71,5 tūkst. m 2 (42 %) kaime. 3 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti gyvenamieji pastatai Pastatų paskirtis Vnt. iš viso Valstybės Nuosavybė Savivaldybės Bendras plotas, tūkst. m 2 1-2 butų gyvenamieji namai 1002-2 119694 Daugiabučiai gyvenamieji namai 76 - - 85525 Namai socialinėms grupėms 4 - - 4055 Iš viso: 1082-2 209274 Pagal savivaldybės duomenis vidutinis šilumos suvartojimas daugiabučiuose 178 kwh/m 2. Prie namų ūkių sektoriaus priskirtini ir sodų paskirties pastatai, kurių savivaldybėje yra 85 (bendras plotas 5343 m 2 ), tačiau skaičiuojant energijos sąnaudas namų ūkio sektoriuje jie nevertinami, nes laikoma, kad juose nėra nuolatos gyvenama ir didžiąją metų dalį energija juose nėra vartojama. 4.3.3. Paslaugų sektorius Paslaugų sektorius apima įmones, kurios nepriskiriamos pramonės ir žemės ūkio sektoriams tai paslaugas teikiančios verslo įmonės ir biudžetinės įstaigos (savivaldybės kontroliuojamos ir valstybinės). Šiam energijos naudojimo sektoriui yra priskiriami ir visi pastatai, už kurių eksploataciją bei šilumos poreikio patenkinimą yra atsakinga savivaldybė ir seniūnijos: tai ligoninės ar medicinos punktai, seniūnijos administraciniai pastatai, švietimo ir ugdymo įstaigos, religinės paskirties, sporto, kultūros ir kitų sričių įstaigų pastatai. VĮ Registrų centro duomenimis Birštono savivaldybėje įregistruoti 242 paslaugų sektoriaus pastatai (6 lentelė). 8 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybės įmonė Registrų centras. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių apskaitos duomenys 2016 m. sausio 1 d.. Vilnius, 2016. 16

4 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti paslaugų sektoriaus pastatai Pastatų paskirtis Vnt. iš viso Valstybės Nuosavybė Savivaldybės Bendras plotas, tūkst. m 2 Administracinės paskirties pastatai 23 3 5 12405 Viešbučiai, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai 127 14 2 41490 Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai 19 2 14 47444 Gydymo paskirties pastatai 18-4 41491 Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 55 2 3 6330 Iš viso: 242 21 28 149160 Savivaldybėje yra keturios savivaldybės kontroliuojamos įstaigos ir 14 viešųjų bei biudžetinių įstaigų (7 lentelė). 5 lentelė. Savivaldybės kontroliuojamos ir biudžetinės įstaigos Birštono savivaldybėje Savivaldybės kontroliuojamos įstaigos Birštono sanatorija Versmė UAB Birštono šiluma UAB Birštono vandentiekis VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra Viešosios ir biudžetinės įstaigos Birštono turizmo informacijos centras VšĮ Tulpės sanatorija Birštono gimnazija Birštono vienkiemio darželis - mokykla Birštono meno mokykla Birštono vaikų lopšelis - darželis Vyturėlis Nemajūnų dienos centras Birštono kultūros centras Birštono viešoji biblioteka Birštono muziejus Birštono sakralinis muziejus VšĮ Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras (su Nemajūnų, Birštono ir Siponių Medicinos punktais) Birštono miesto tvarkymo tarnyba Birštono sporto centras Dauguma šių įstaigų įsikūrusios Birštono mieste, kelių įstaigos ir jų filialai yra Nemajūnuose, Siponyse. Verslo įmonių veikla orientuota į sanatorinį ir kurortinį gydymą bei turizmą, todėl savivaldybėje vyrauja viešbučiai, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatai. Iš didžiausių įmonių paminėtinos UAB Birštono mineraliniai vandenys ir Ko, Birštono Eglės sanatorija, viešbutis Royal SPA Residence, kompleksas Vytautas SPA Mineral ir kt. Šių įstaigų ir įmonių energijos vartojimo aprašymas pateiktas 4.6.5 skyriuje. 4.3.4. Žemės ūkio sektorius Birštono savivaldybės administracijos duomenimis savivaldybėje nėra žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio sektoriuje veiklą vykdo tik ūkininkai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 17

2016 m. pradžioje Birštono savivaldybėje buvo auginama 694 galvijai, 758 kiaulės, 12020 paukščių (11867 vištos), savivaldybėje vyrauja smulkūs ūkiai: 2016 m. gegužės mėn. Ūkininkų registre buvo įregistruoti 344 ūkiai, 409 veikiančios žemės ūkio valdos. Duomenys apie žemės ūkio paskirties pastatus pateikti lentelėje. 6 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti žemės ūkio sektoriaus pastatai Pastatų paskirtis Vnt. iš viso Valstybės Nuosavybė Savivaldybės Bendras plotas, tūkst. m 2 Žemės ūkio paskirties pastatai 26 - - 19785 4.3.5. Pramonės ir statybos sektorius Pramonės sektoriui priskiriamos įmonės, pagal tarptautinę energetikos metodologiją priklausančios šioms EVRK 2 red. veiklos rūšims (išskyrus veiklos rūšis, priklausančias energetikos sektoriui): 1. kasyba ir karjerų eksploatavimas; 2. apdirbamoji gamyba 9. Pagal AEI planų rengimo metodiką prie pramonės sektoriaus priskiriamas ir statybos sektorius. Atsižvelgiant į tokį suskirstymą, Birštono savivaldybėje 2016 m. pradžioje veikė 11 pramonės ir statybos įmonių (9 lentelė). 7 lentelė. Pramonės ir statybos sektoriaus įmonių skaičiaus kaita Birštono savivaldybėje 2014-2016 m. 2014 2015 2016 Įmonių skaičius 20 11 11 Pramonės ir statybos sektoriuje savivaldybėje veikia didžiausia šalyje mineralinio vandens gamybos įmonė UAB Birštono mineraliniai vandenys ir ko, kuri nuo 1924 m. užsiima mineralinio vandens gamyba ir jo išpilstymu į butelius. 8 lentelė. Birštono savivaldybėje 2016 m. įregistruoti pramonės sektoriaus pastatai Pastatų paskirtis Vnt. iš viso Valstybės Nuosavybė Savivaldybės Bendras plotas, tūkst. m 2 Gamybos, pramonės, sandėliavimo, transporto ir garažų paskirties pastatai 126 2 7 24101 4.3.6. Transporto sektorius Birštono savivaldybėje keleivių ir krovinių pervežimas vykdomas kelių transporto priemonėmis. Geležinkelio linijų savivaldybės teritorijoje nėra. Nemuno upėje vykdoma vandens turizmo veikla mieste veikia laivų prieplauka, vasaros sezono metu turistai plukdomi pramoginiais laivais maršrutu Birštonas-Alksniakiemis. 9 Kuro ir energijos balansas 2014 18

Miesto viešojo transporto sistemos Birštone nėra, miesto gyventojai ir turistai naudojasi nuosavomis transporto priemonėmis, taksi paslaugomis ir dviračiais. Keleivių pervežimas tarpmiestiniais maršrutais vykdomas autobusais ir mikroautobusais per Birštono autobusų stotį. Didžiąją dalį visų tarpmiestinių pervežimų vykdo UAB Kautra, kiti vežėjai UAB Panevėžio autobusų parkas, UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija ir UAB Marijampolės autobusų parkas. Informacija apie Birštono savivaldybėje registruotų transporto priemonių skaičių (išskyrus priekabas) pateikta 11 lentelėje. 9 lentelė. Birštono savivaldybėje registruotos kelių transporto priemonės pagal rūšį (2016-01-01) 10 Transporto priemonės rūšis Skaičius 2012 2013 2014 2015 2016 Mopedai 36 41 37 13 21 Motociklai 61 59 59 22 27 Keturračiai 0 0 0 0 1 Lengvieji automobiliai 2581 2665 2715 1924 1997 Autobusai 10 11 6 6 6 Krovininiai automobiliai 146 145 173 91 96 2015 m. visų kategorijų registruotų transporto priemonių skaičius savivaldybėje ženkliai sumažėjo (31 % lyginant su 2014 m.), tačiau 2016 m. vėl padidėjo 4,5 %. Lengvųjų automobilių savivaldybėje registruota daugiausia. Informacija apie savivaldybės administracijos bei savivaldybės kontroliuojamų ir biudžetinių įstaigų naudojamas transporto priemones pateikiama atskirai (12 lentelė). Informacijos šaltinis - savivaldybės įstaigų apklausos. 10 lentelė. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės kontroliuojamų ir biudžetinių įstaigų eksploatuojamos transporto priemonės Transporto priemonės rūšis Transporto priemonių skaičius Benzinas Dyzelinas Lengvieji automobiliai 15 10 Visureigiai 1 Mikroautobusai 12 Autobusai 1 Mokykliniai autobusai 2 Spec. paskirties mašinos 2 11 Krovininis transportas 5 10 VĮ Regitra (http://www.regitra.lt/lt/registrai/_st) 19

4.4. Duomenys apie centralizuotai tiekiamos šilumos naudojimą savivaldybėje Vienintelė centralizuotos šilumos tiekimo (toliau CŠT) įmonė Birštono savivaldybėje yra UAB Birštono šiluma. Ši įmonė eksploatuoja vienintelę Birštono rajoninę katilinę (1 pav.), kurioje įrengti du garo katilai: DKVR 10/13 (7,75 MW) ir Super RAC (2,5 MW), kūrenami gamtinėmis dujomis. Taip pat įrengti du vandens šildymo katilai KV-2 (po 2 MW), kūrenami biokuru, ir 2014 m. įrengtas kondensacinis ekonomaizeris (1 MW). Bendra katilinės galia 15,25 MW. Šiluma ir karštas vanduo tiekiamas gyventojams, įstaigoms ir verslo įmonėms. Vartotojų struktūra pateikta 13 lentelėje. 11 lentelė. UAB Birštono šiluma tiekiamos šilumos vartotojų struktūra Pastatų kategorija Centralizuotai šildomų pastatų skaičius Iš viso pastatų savivaldybėje Pastatų, šiluma aprūpinamų iš CŠT, dalis % CŠT šildomas plotas m 2 Daugiabučiai 66 76 87 54567 1-2 butų individualūs namai 10 1002 1 697 Visuomeninės paskirties pastatai 16 246 6,5 n.d. Pramonės įmonės 28 126 22,2 n.d. Didžioji dalis (87 %) Birštono daugiabučių ir apie penktadalį pramonės įmonių pastatų šiluma aprūpinami centralizuotai, tačiau didžioji dalis individualių namų ir visuomeninės paskirties pastatų šiluma apsirūpina individualiai. 2015 m. UAB Birštono šiluma iš viso pagamino 21960 MWh šilumos energijos. Iš jų 4420 MWh sudarė šilumos tiekimo nuostoliai, o galutiniams vartotojams patiekta 17540 MWh. CŠT šilumos vartojimo struktūra rodo, kad didžioji UAB Birštono šiluma patiekiamos šilumos dalis 2013-2015 m. buvo skiriama gyventojams (namų ūkių sektoriui) (2 pav.). 2 pav. Centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo struktūra pagal vartotojų grupes. Kita tai įmonės ir įstaigos, nepriskiriamos prie paminėtų grupių 20

Paskutinius trejus metus CŠT tinklais tiekiamos šilumos kiekis gyventojams ir biudžetinėms įstaigoms mažėjo, tuo tarpu pramonės įmonių dalis CŠT tiekiamos energijos vartojimo struktūroje 2015 m. padidėjo. Didžiąją dalį naudojamo kuro sudaro biokuras (3 pav.), jo dalis paskutinius trejus metus didėjo ir 2015 m. sudarė 87 %. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 77% 83% 87% 23% 17% 13% 2013 2014 2015 Gamtinės dujos Biokuras 3 pav. UAB Birštono šiluma šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2013-2015 m. 4.5. Duomenys apie šilumos energijos vartotojus, kurie šiluma apsirūpina decentralizuotai Birštono savivaldybėje nėra pramonės ir žemės ūkio įmonių, turinčių nuosavas katilines, todėl laikoma, kad visa reikalinga šilumos energija šių sektorių įmonės apsirūpina iš CŠT tinklo. 4.5.1. Šilumos energijos gamyba įstaigų ir įmonių katilinėse UAB Birštono šiluma duomenimis, Birštono savivaldybėje šilumos energija individualiai apsirūpina 7 biudžetinės įstaigos ir 9 privačios įmonės. Dalis šioje lentelėje išvardintų įstaigų ir įmonių šilumos gamybai naudoja gamtines dujas, kitos katilinės kūrenamos biokuru. Duomenys apie šilumos ar kuro suvartojimą gauti tik iš savivaldybės kontroliuojamų ir biudžetinių įstaigų (14 lentelė). Iš privačių įmonių duomenų negauta. 21

12 lentelė. Birštono savivaldybės biudžetinės įstaigos ir privačios įmonės, apsirūpinančios šilumos energija individualiai Savivaldybės kontroliuojamos ir biudžetinės įstaigos Naudojamas kuras Įrengtoji galia kw 2015 m. kuro sąnaudos tne 2015 m. suvartotas šilumos kiekis MWh* Birštono vienkiemio darželis - mokykla Gamtinės dujos n.d. 1,74 20,2 UAB Birštono vandentiekis Akmens anglys 4 x 50 12 104,7 Birštono muziejus Gamtinės dujos 2 x 24 5 58,2 Birštono sakralinis muziejus Gamtinės dujos 14 4,83 56,2 Nemajūnų dienos centras Biokuras (granulės) 2 x 40 6,4 63,3 Birštono seniūnija Gamtinės dujos 50 4,85 56,4 Birštono viešosios bibliotekos Siponių filialas Biokuras (granulės) 28 2 19,8 Iš viso: 36,82 378,8 * suvartojamo kuro kiekis perskaičiuotas į šilumos kiekį naudojant kuro konversijos efektyvumo rodiklius 11. UAB Birštono šiluma duomenimis tik 9 privačios verslo įmonės (sanatorijos, viešbučiai, restoranai) turi nuosavas katilines, kuriose šilumos gamybai daugiausia naudojamos gamtinės dujos, kitas naudojamas šildymo būdas elektra. Detalesnių duomenų negauta. AB ESO duomenimis, bendras žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektorių įmonėms paskirstytų gamtinių dujų kiekis 2015 m. siekė 664907 m 3 (532 tne). Kadangi šilumos energija individualiai apsirūpinančių pramonės įmonių ir žemės ūkio bendrovių Birštono savivaldybėje nėra, laikoma, kad visas šis gamtinių dujų kiekis buvo sunaudotas paslaugų sektoriaus įstaigose ir įmonėse patalpų šildymui individualiais šildymo įrenginiais ir kašto vandens bei maisto ruošimui. Pridėjus žinomas kito kuro sąnaudas (12 lentelė) gaunama, kad paslaugų sektoriaus metinės kuro sąnaudos 552,4 tne. Kadangi dauguma įmonių Birštone yra sanatorijos, viešbučiai ir maitinimo įstaigos, perskaičiuojant kuro sąnaudas į suvartotą šilumą, daroma prielaida, kad šildymui ir karšto vandens ruošimui sunaudota 70 %, o maisto gamybai 30 % viso gamtinių dujų kiekio. Gamtinių dujų kiekį konvertuojant į šilumos energiją, taikomi konversijos efektyvumo koeficientai atitinkamai šildymui ir karšto vandens ruošimui 98 % ir maisto ruošimui 40 %. Tokiu būdu įvertinama, kad įstaigos ir įmonės 2015 m. suvartojo apie 4964 MWh šilumos energijos naudodamos gamtines dujas, apie 83,1 MWh naudojant medienos granules ir apie 104,7 MWh naudojant akmens anglis, iš viso apie 5151,8 MWh. 11 Technology Data for Individual Heating Plants and Energy Transport, 2014 22

4.5.2. Šilumos vartojimas namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo Prie CŠT tinklo prijungtų savivaldybės daugiabučių šildomas plotas sudaro 54567 m 2, t. y. apie 71 % visų daugiabučių, o 1-2 butų namų ūkių plotas 697 m 2, t. y. apie 0,7 % visų savivaldybės individualių namų ūkių šildomo ploto 12. Likusieji namų ūkiai (daugiabučiai ir 1-2 butų namai) šilumos energija apsirūpina individualiai. Namų ūkiuose naudojamų šildymo prietaisų ir jų pagaminamos energijos apskaita nėra vykdoma, todėl patikimų duomenų apie energijos suvartojimą prie CŠT tinklo neprijungtuose namų ūkiuose savivaldybių lygiu nėra. Šių namų ūkių šilumos energijos suvartojimo apimtys įvertintos pagal visos Lietuvos CŠT įmonių namų ūkio sektoriui (daugiabučiams ir individualiems namams) tiekiamos šilumos sąnaudų 2011-2014 m. vidurkį 13, kuris lygus 150,2 kwh/m 2 per metus. Kadangi >99 % Lietuvos gyventojams tiekiamos šilumos iš CŠT tinklo tenka daugiabučiams ir tik <1 % 1-2 butų gyvenamiesiems namams, apskaičiuotasis santykinis šilumos sąnaudų vidurkis atspindi šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose. Individualiuose namuose santykinės šilumos sąnaudos paprastai didesnės, todėl, vertinant šilumos poreikį šildymui ir neturint tikslesnių duomenų, daroma prielaida, kad suvartojimas yra 20 % didesnis, lyginant su daugiabučiais, ir sudaro 168 kwh/m 2. Šis rodiklis apima šilumos sąnaudas šildymui, karšto vandens ruošimui ir cirkuliacijai. Energijos poreikis karšto vandens ruošimui įvertinamas atžvelgiant į statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. Energinis naudingumo sertifikavimas 14 standartines pastatų rodiklių vertes pastatų energinio naudingumo skaičiavimui. Priimama, kad metinis energijos poreikis karštam vandeniui gyvenamosios paskirties 1-2 butų pastatuose yra 10 kwh/m 2, o daugiabučiuose ir namuose įvairioms soc. grupėms 20 kwh/m 2. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis ir CŠT įmonių pateiktą informaciją, Birštono sav. prie CŠT tinklų neprijungtų namų ūkių šildomas plotas sudaro 15 : daugiabučių namų 76972 m 2, 1-2 butų gyvenamųjų namų 95755 m 2, namų soc. grupėms 3244 m 2, iš viso 175971 m 2. Atitinkamai įvertinama, kad prie CŠT tinklų neprijungtuose daugiabučiuose ir namuose soc. grupėms energijos poreikis patalpų šildymui sudaro 10444,1 MWh, karštam vandeniui ruošti 1604,3 MWh. 1-2 butų individualiuose namuose poreikis patalpų šildymui sudaro 15129,3 MWh, karštam vandeniui 957,6 MWh. Bendros metinės šilumos energijos sąnaudos prie CŠT neprijungtuose namų ūkių sektoriuje sudaro 28135,2 MWh (2419,2 tne, iš jų 2198,9 tne šildymui ir 220,3 tne karštam vandeniui). Namų ūkiuose šilumos energijai gaminti dažniausiai naudojamas medienos kuras, akmens anglys, gamtinės dujos, kitas kuras ir elektros energija. Neturint statistinių duomenų apie individualaus šildymo būdą gyvenamuosiuose pastatuose Birštono savivaldybėje, naudojamų kuro rūšių balansas sudarytas atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento 2009 m. atliktą 12 Apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2016 m. sausio 1 d. duomenis darant prielaidą, kad šildomas plotas daugiabučiuose namuose sudaro 90 %, o 1-2 butų individualiuose namuose 80 % bendrojo ploto 13 Apskaičiuota pagal LŠTA Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių 2011-2014 m. ūkinės veiklos apžvalgos duomenis 14 Žin., 2012, Nr. 99-5071; 2012, Nr. 145-7477. 15 Apskaičiuota darant prielaidą, kad šildomas plotas daugiabučiuose namuose sudaro 90 %, o 1-2 butų individualiuose namuose 80 % bendrojo ploto 23

tyrimą 16. Kuro rūšių sąrašas sustambintas iki keturių: gamtinės dujos, elektros energija, biokuras ir iškastinis kuras (išskyrus gamtines dujas). Birštono sav. gamtinių dujų sąnaudas pateikė AB ESO : 2015 m. namų ūkiuose tiesiogiai suvartota 422230 m 3 (337,8 tne). Šildymui ir karštam vandeniui sunaudojama atitinkamai 59 % ir 13 % visų namų ūkiuose naudojamų gamtinių dujų, t. y. apie 199,3 ir 43,9 tne, viso 243,2 tne. Pagal minėto tyrimo rezultatus šildymui sunaudojama 5,1 %, karštam vandeniui ruošti 6,7 % visų elektros energijos sąnaudų buityje. AB ESO informacijos apie elektros energijos suvartojimą Birštono sav. nekaupia, todėl atliktas įvertinimas pagal gyventojų skaičių. 2014 m. vidutiniškai Lietuvoje vienas gyventojas suvartojo 909,3 kwh elektros energijos 17. 2016 m. pradžioje Birštono sav. registruoti 4324 gyventojai, kurie per metus suvartojo apie 3937,3 MWh (338,5 tne) elektros energijos. Kadangi prie CŠT sistemos neprijungtų namų ūkių šildomas plotas sudaro apie 76 % viso šildomo ploto, proporcingai apskaičiuojamos bendros prie CŠT neprijungtų namų ūkių elektros energijos sąnaudos 257,3 tne. Atitinkamai įvertinama, kad šildymui suvartojama 5,1 % šių sąnaudų, t. y. 13,1 tne, o karštam vandeniui ruošti 17,2 tne elektros energijos per metus. Likęs energijos poreikis šildymui 1986,5 tne, karštam vandeniui 159,2 tne. Apskaičiuota 18, kad likusi poreikio dalis padengiama deginant medieną (92,7 % šildymo poreikio ir 89,6 % poreikio karštam vandeniui) ir kitą kurą. Pagal šias proporcijas apskaičiuotos kuro ir energijos sąnaudos prie CŠT tinklo neprijungtuose namų ūkiuose pateiktos 15 lentelėje. 13 lentelė. Kuro ir energijos suvartojimas šilumos gamybai prie centralizuoto šilumos tinklo neprijungtuose namų ūkiuose Birštono sav. Energijos išteklių rūšis Suvartojamos energijos kiekis šildymui tne Suvartojamos energijos kiekis karštam vandeniui tne Bendros energijos sąnaudos tne Sąlyginio kuro sąnaudos tne* Dalis % Gamtinės dujos 199,3 43,9 243,2 248,2 7,9 Elektros energija 13,1 17,2 30,3 30,3 1 Biokuras (malkos ir medienos atliekos) Iškastinis kuras (išskyrus gamtines dujas) 1841,5 142,6 1984,1 2645,5 84,6 145 16,6 161,6 202 6,5 Iš viso: 2198,9 220,3 2419,2 3126 100 * - perskaičiuota naudojant kuro konversijos efektyvumo rodiklius (Technology data for energy plants, Individual heating plants and energy transport). Neturint informacijos apie iškastinio kuro proporcijas, taikomas rodiklis 0,8 16 Lietuvos statistikos departamentas, Energijos sunaudojimas namų ūkiuose (2009) 17 Apskaičiuota pagal Kuro ir energijos balanso 2014 ir Lietuvos statistikos departamento 2015 m. pradžios gyventojų skaičiaus duomenis 18 Vilniaus miesto AIE naudojimo plėtros planas. 2014, COWI. 24

4.5.3. Elektros energijos vartojimas savivaldybėje Duomenis apie elektros energijos suvartojimą Lietuvoje kaupia skirstomojo tinklo operatorius AB ESO, tačiau Birštono savivaldybės teritorijai tokių duomenų pateikti negali, nes bendrovės informacinėse sistemose elektros vartojimo duomenys šios savivaldybės detalumu nėra kaupiami. Apklausos būdu surinkti duomenys tik apie savivaldybės ir biudžetinėse įstaigose suvartojamą elektros energijos kiekį. 2013-2015 m. suvartota atitinkamai 3435, 3515 ir 3562 MWh elektros energijos. Tame tarpe viešajam apšvietimui sunaudojama apie 417 MWh per metus. Birštone veikianti pramonės įmonė UAB Birštono mineraliniai vandenys ir ko 2015 m. suvartojo 1219,8 MWh elektros energijos 19. Nesant daugiau duomenų, bendras elektros energijos suvartojimas savivaldybėje apytiksliai įvertinamas pagal gyventojų skaičių ir santykinį elektros energijos suvartojimą vienam gyventojui Lietuvoje. 2015 m. pradžioje gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2921262 20, o galutinės elektros energijos sąnaudos 2014 m. 9237,2 GWh 21, taigi, elektros energijos sąnaudos vienam gyventojui Lietuvoje 2014 m. sudarė 3,16 MWh per metus. Daroma prielaida, kad Birštono savivaldybėje vieno gyventojo vidutinės elektros energijos sąnaudos atitinka Lietuvos vidurkį. Proporcingai apskaičiuojama, kad Birštono savivaldybėje, kurioje 2016 m. pradžioje buvo registruoti 4324 gyventojai, bendros galutinės elektros energijos sąnaudos sudaro 13664 MWh (1174,9 tne). Savivaldybėse ir biudžetinėse įstaigose 2015 m. suvartota apie 26 % visoje savivaldybėje suvartojamo elektros energijos kiekio. 4.6. Galutinis energijos suvartojimas Galutiniu energijos suvartojimu laikomas kuras ir energija, pateikti galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams 22. AIE naudojimo plėtros planuose galutinis energijos suvartojimas vertinamas penkiems vartojimo sektoriams: transporto, pramonės, žemės ūkio, namų ūkių ir paslaugų. Duomenys apie galutinį energijos suvartojimą pramonės, žemės ūkio, namų ūkių ir paslaugų sektoriuose pateikiami suskirstyti į tris dalis: - elektros energija; - šilumos energija iš CŠT įmonių; - kuro sąnaudos individualiose katilinėse ir šildymo įrenginiuose. Energijos vartojimas transporto sektoriuje skirstomas į grupes pagal degalų rūšį: - benzinas; - dyzelinas; - suskystintos naftos dujos (SND). 19 UAB Birštono mineraliniai vandenys ir ko duomenys 20 Lietuvos statistikos departamentas, http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliuanalize?portletformname=visualization&hash=f201640d-ef5e-421d-bed9-845eb20e505e 21 Kuro ir energijos balansas 2014, https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=19898 22 Kuro ir energijos balansas 2014, https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=19898 25

4.6.1. Galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje Bendras transporto sektoriuje suvartotų degalų kiekis įvertinamas pagal eismo intensyvumo rodiklius savivaldybės keliuose. Kadangi Birštono savivaldybėje viešojo transporto sistemos nėra, o keleivių vežimo tarpmiestiniais maršrutais paslaugas teikia kitų savivaldybių transporto įmonės ir autobusų parkai, atskirai įvertinamas tik savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių suvartojamas degalų kiekis. Bendras transporto priemonių suvartotas degalų kiekis savivaldybėje įvertintas atsižvelgiant į vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose matavimo duomenis, kuriuos pateikė Kelių ir transporto tyrimo institutas. Kiekvienos degalų rūšies (benzino, dyzelino ir SND) sąnaudos savivaldybės teritorijoje įvertintos pagal formulę: DS sav = TPEI sav A sav DS TPEI LT A LT LT Čia: DS sav degalų sąnaudos savivaldybėje, TPEI sav vidutinis transporto priemonių eismo intensyvumas savivaldybėje (neišskiriant TP rūšių), A sav valstybinės reikšmės kelių ruožų ilgių savivaldybės teritorijoje suma, TPEI sav vidutinis transporto priemonių eismo intensyvumas Lietuvoje (neišskiriant TP rūšių), A LT valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje bendras ilgis, DS LT suvartotas degalų kiekis Lietuvoje per metus 23. Degalų sąnaudos Birštono savivaldybės kelių transporto sektoriuje apskaičiuotos pagal Kuro ir energijos balanse pateiktus duomenis apie benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų sąnaudas transporto sektoriuje Lietuvoje 2014 m. (16 lentelė). 14 lentelė. Kelių transporto sektoriuje suvartotas degalų kiekis Birštono savivaldybėje Benzinas Dyzelinas SND Degalų sąnaudos Lietuvoje 2014 m. tūkst. t 202 1186 128,5 tūkst. t 1,27 7,47 0,81 Degalų sąnaudos Birštono savivaldybėje per metus tne 1358,9 7686,6 898,3 GWh 15,8 89,4 10,4 Elektros energija kelių transporto sektoriuje gali būti naudojama viešojo transporto priemonėse (troleibusuose, elektriniuose autobusuose) bei privačiose transporto priemonėse (elektromobiliai, hibridiniai automobiliai). Birštone elektrinės viešojo transporto priemonės nenaudojamos, o pagal Lietuvos TP registracijos statistikos informaciją transporto priemonės, varomos elektra arba turinčios galimybę ją naudoti, sudaro vos 0,3 % visų transporto priemonių skaičiaus Lietuvoje. Tokių TP eismo intensyvumas Birštono savivaldybėje būtų dar mažesnis, todėl laikoma, kad Birštono savivaldybės transporto sektoriuje elektros energija nenaudojama, o visa energija suvartojama degalų pavidalu. Savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių (TP) suvartotų degalų kiekis pateiktas 17 lentelėje (šaltinis savivaldybės administracijos duomenys). 23 Pagal Kuro ir energijos balanse pateiktus duomenis apie benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų sąnaudas transporto sektoriuje Lietuvoje 2014 m. 26

15 lentelė. Savivaldybės įstaigų ir įmonių transporto suvartotų degalų kiekis 2013-2015 m. Kuro rūšis Suvartotas degalų kiekis per metus tne 2013 2014 2015 Benzinas 28,71 28 23,46 Dyzelinas 73,94 81,35 79,64 Suskystintos naftos dujos (SND) 0 0 0 Apibendrinus visus duomenis, galutiniai transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekiai pateikti 18 lentelėje. Naudojami paskutinių turimų metų duomenys (2015 m.). 16 lentelė. Galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje Birštono savivaldybėje Suvartota degalų per metus tne Kuro rūšis Iš viso savivaldybėje pagal TP eismo intensyvumo rodiklius T. sk. savivaldybės įstaigos ir įmonės Benzinas 1358,9 23,46 Dyzelinas 7686,6 79,64 Suskystintos naftos dujos (SND) 898,3 0 Iš viso: 9943,8 103,1 Apskaičiuota, kad Birštono savivaldybės įstaigų ir įmonių transporto priemonės suvartoja apie 1 % visoje savivaldybės teritorijoje sunaudojamo transporto kuro. Tikrieji energijos suvartojimo kiekiai turėtų būti mažesni, nes šios transporto priemonės važinėja ne tik Birštono savivaldybės teritorijoje, o eismo intensyvumas vertintas tik savivaldybės teritorijoje. 4.6.2. Galutinis energijos suvartojimas pramonės sektoriuje Vertinant galutinį kuro ir šilumos energijos suvartojimą laikoma, kad pramonės įmonės apsirūpina šiluma tik iš CŠT tinklų arba kūrendamos kurą nuosavose katilinėse, neprijungtose prie CŠT tinklų. AB Birštono šiluma duomenimis, Birštono savivaldybės pramonės įmonės šiluma aprūpinamos tik centralizuotai. Elektros energijos suvartojimo duomenų iš AB ESO negauta, nes Birštono savivaldybės mastu tokie duomenys nekaupiami. Dėl šios priežasties galutinis elektros energijos suvartojimas pramonėje vertinamas pagal vidutinį vienos pramonės įmonės suvartojamos elektros energijos kiekį. Šis kiekis gaunamas bendrą suvartojamą elektros energijos kiekį Lietuvos pramonės sektoriuje 2014 m. padalinant iš Lietuvos pramonės įmonių skaičiaus 2014 m. Gaunama, kad viena pramonės įmonė per metus vidutiniškai suvartoja 219 MWh elektros energijos. UAB Birštono mineraliniai vandenys ir ko 2015 m. suvartojo 104,9 tne elektros energijos. 2016 m. pradžioje Birštono savivaldybėje veikė 11 pramonės įmonių, todėl pagal apskaičiuotą statistinį vidurkį apytiksliai vertinama, kad likusios 10 įmonių suvartoja apie 2190 MWh (188,3 27

tne) elektros energijos per metus. Duomenys apie galutinį energijos suvartojimą Birštono savivaldybės pramonės įmonėse pateikti 19 lentelėje. Naudojami 2015 m. šilumos suvartojimo duomenys. 17 lentelė. Galutinis metinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybės pramonės sektoriuje Elektros energija Šiluma iš CŠT įmonių Kuro sąnaudos įmonių katilinėse Suvartota energijos tne 293,2 318,1 0 4.6.3. Galutinis energijos suvartojimas žemės ūkio sektoriuje Vertinamas energijos suvartojimas įmonėse, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, medžiokle, miškininkyste ir žuvininkyste. Nesant informacijos apie šilumos ir elektros energijos suvartojimą žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse, galutinis energijos suvartojimas vertinamas pagal vidutinį vienos įmonės suvartojamos energijos kiekį Lietuvoje. Šilumos energijos dalis neskirstoma pagal kilmę (CŠT ar nuosavos katilinės) dėl informacijos trūkumo, energija perskaičiuota į gamtinių dujų sąnaudas. 2014 m. Lietuvos žemės ūkio ir žvejybos sektoriuje buvo suvartota 50,6 GWh šilumos ir 180,8 GWh elektros energijos 24. 2014 m. Lietuvoje veikė 1953 žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių ūkio subjektai 25. Gaunama, kad vienas ūkio subjektas suvartoja apie 25,9 MWh šilumos ir 92,6 MWh elektros energijos per metus. Birštono savivaldybėje 2016 m. pradžioje veikė 1 žemės ūkio sektoriaus ūkio subjektas, todėl apytiksliai vertinama, kad per metus šiame sektoriuje Birštono savivaldybėje suvartojama 25,9 MWh (2,2 tne) šilumos ir 92,6 MWh (8 tne) elektros energijos. Įvertintas suvartojamos šilumos energijos kiekis apytiksliai atitinka 2,2 tne gamtinių dujų sąnaudas (dalinama iš 98 % konversijos faktoriaus). Elektros ir šilumos energijos suvartojimas ūkiuose priskiriamas prie namų ūkių suvartojimo. 4.6.4. Galutinis energijos suvartojimas namų ūkiuose Vertinant galutinį šilumos energijos suvartojimą namų ūkių sektoriuje, laikoma, kad namų ūkiai šiluma apsirūpina dviem būdais: iš CŠT tinklų ir degindami įvairų kurą individualiuose šildymo įrenginiuose. Šilumos energijos suvartojimas prie CŠT tinklo neprijungtuose namų ūkiuose įvertintas 4.5.2 skyriuje. Neturint duomenų iš AB ESO, galutinis elektros energijos suvartojimas Birštono savivaldybės namų ūkių sektoriuje įvertinamas pagal gyventojų skaičių. Suvartojimas apskaičiuojamas vidutinį namų ūkiuose suvartojamos elektros energijos kiekį 1 gyventojui (0,909 MWh/gyv. 26 ) Lietuvoje dauginant iš savivaldybės gyventojų skaičiaus. Gaunama, kad Birštono savivaldybėje namų ūkių sektoriuje suvartojama apie 3930,5 MWh (338 tne) elektros energijos. Gamtinių dujų sąnaudos namų ūkiuose gautos iš AB ESO, jos sudaro 337,8 tne per metus. 24 Kuro ir energijos balansas 2014, https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=19898 25 Lietuvos statistikos departamentas 26 Pagal Kuro ir energijos balanso 2014 ir Lietuvos statistikos departamento 2015 m. duomenis 28

Galutinio energijos suvartojimo namų ūkių sektoriuje struktūra pateikta 20 lentelėje. Naudojami 2015 m. duomenys. 18 lentelė. Galutinis metinis kuro ir energijos suvartojimas Birštono savivaldybės namų ūkių sektoriuje Elektros energija Šiluma iš CŠT įmonių Kuro sąnaudos individualiuose šildymo įrenginiuose Gamtinės dujos Biokuras Iškastinis kuras (išskyrus gamtines dujas) Suvartota energijos tne 338 739,5 337,8 2645,5 202 4.6.5. Galutinis energijos suvartojimas paslaugų sektoriuje Vertinant galutinį šilumos energijos suvartojimą paslaugų sektoriuje, laikoma, kad įstaigos ir įmonės apsirūpina šiluma tik iš CŠT tinklų arba kūrendamos kurą nuosavose katilinėse, neprijungtose prie CŠT tinklų. Informacija apie šilumos energijos gamybą gauta iš AB Birštono šiluma ir iš savivaldybės. Paslaugų sektoriuje suvartotas elektros energijos kiekis apskaičiuojamas iš bendro įvertinto savivaldybės suvartojimo (1174,9 tne) atėmus kitų sektorių suvartojimus. Gaunama, kad paslaugų sektorius suvartoja apie 621,8 tne elektros energijos. Atlikus apklausas apskaičiuota, kad savivaldybės įstaigose ir įmonėse 2015 m. suvartota apie 3562 MWh (306,3 tne) elektros energijos. Iš šio skaičiaus gatvių apšvietimui suvartota 417 MWh (35,8 tne). Likusios įstaigos ir verslo įmonės suvartoja 315,5 tne. Savivaldybės įstaigos ir įmonės suvartoja apie 49 % visos paslaugų sektoriuje suvartojamos elektros energijos. Duomenys apie galutinį energijos suvartojimą Birštono savivaldybės paslaugų sektoriaus įstaigose ir įmonėse pateikti 21 lentelėje. Naudojami 2015 m. šilumos vartojimo duomenys. 19 lentelė. Galutinis metinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybės paslaugų sektoriuje Elektros energija Šiluma iš CŠT įmonių Kuro sąnaudos įstaigų katilinėse Gamtinės dujos Biokuras (granulės) Akmens anglis Suvartota energijos tne 621,8 450,6 532 8,4 12 4.6.6. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas savivaldybėje Sudarant bendrojo galutinio energijos suvartojimo Birštono savivaldybėje lentelę, pateikiami elektros energijos, šilumos, gaunamos iš CŠT tinklų, ir kuro sąnaudų individualiuose šildymo įrenginiuose kiekiai. Kuro sąnaudos individualiose katilinėse ir kituose šildymo įrenginiuose apskaičiuotos ankstesniuose skyriuose, apibendrinti duomenys pateikti 22 lentelėje. Iš CŠT gaunamos šilumos dalis pagal kuro rūšis neskirstoma. Nuostoliai elektros energijos tinkle ir energijos gamybos įmonių savos reikmės prilyginti 10 % ir pridėti prie elektros energijos bendrų sąnaudų atskirame stulpelyje. 29

20 lentelė. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybėje Energijos sąnaudos vartojimo sektoriuose tne Energijos išteklių rūšis Transportas Pramonė Žemės ūkis Namų ūkiai Paslaugų sektorius Energijos nuostoliai ir savos reikmės Iš viso Benzinas 1358,9 0 0 0 0 0 1358,9 Dyzelinas 7686,6 0 0 0 0 0 7686,6 Gamtinės dujos 0 0 2,2 337,8 532 0 872 Anglis, mazutas, suskystintos dujos ir kitas kuras Biokuras (malkos, atliekos, granulės) 898,3 (SND) 0 0 202 12 0 1112,3 0 0 0 2645,5 8,4 0 2653,9 Elektros energija 0 293,2 8 338 621,8 126,1 1387,1 Šilumos energija (CŠT) 0 318,1 0 739,5 450,6 380 1888,2 Iš viso: 9943,8 611,3 10,2 4262,8 1624,8 506,1 16959 Kuro ir energijos sąnaudos pagal vartojimo sektorius pateiktos 4 pav. Daugiausia energijos išteklių suvartojama transporto (58,6 %) ir namų ūkių (25,1 %) sektoriuose. 9,6% Transportas 25,1% Pramonė Žemės ūkis 58,6% Namų ūkiai 0,1% 3,6% Paslaugų sektorius 4 pav. Galutinis energijos suvartojimas Birštono savivaldybėje pagal vartojimo sektorius Naudojamų energijos išteklių pasiskirstymas pagal kuro ir energijos rūšis pateiktas 5 pav. Daugiausia suvartojama dyzelino transportui (45,3 %), biokuro (15,6 %) ir šilumos energijos (11,1 %). 30

Benzinas 11,1% 8,0% Dyzelinas 8,2% Gamtinės dujos 15,6% 45,3% Anglis, mazutas, suskystintos dujos ir kitas kuras Biokuras (malkos, atliekos, granulės) Elektros energija 6,6% 5,1% Šilumos energija (CŠT) 5 pav. Birštono savivaldybėje naudojami kuro ir energijos ištekliai 31

5. AEI dalies energijos vartojime nustatymas 5.1. AEI naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje Duomenys apie UAB Birštono šiluma katilinėse naudojamo kuro pasiskirstymą 2013-2015 m. pateikti 23 lentelėje. 21 lentelė. UAB Birštono šiluma katilinėse naudojamo kuro pasiskirstymas 2013-2015 m. Rūšis 2013 2014 2015 Kuras šilumos energijos gamybai tne 1916,8 1859,2 1888,2 T. sk. biokuras tne 1479,2 1542,5 1638,4 AIE dalis % 77,2 83 86,8 5.2. AEI naudojimas šildymui centralizuoto šilumos tiekimo sistemai nepriklausančiuose namų ūkiuose Vertinant AEI naudojimą šildymui CŠT nepriklausančiuose namų ūkiuose laikoma, kad būstai šildomi deginant įvairų kurą nuosavuose šildymo įrenginiuose bei naudojant elektros energiją. Bendras šilumos kiekis, sunaudojamas prie CŠT neprijungtuose namų ūkiuose, įvertintas 4.5.3 skyriuje. Apskaičiuota, kad šiame sektoriuje sunaudojama apie 24636 MWh šilumos energijos. Pagal vidutines Lietuvos namų ūkiuose suvartojamo kuro proporcijas 27 apskaičiuoti įvairaus kuro sunaudojami kiekiai Birštono savivaldybėje pateikti 24 lentelėje. 27 Energijos sunaudojimas namų ūkiuose 2009, Lietuvos statistikos departamentas 32

22 lentelė. Įvairių kuro rūšių sunaudojami energijos kiekiai Birštono savivaldybės namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos Energijos išteklių rūšis Suvartojamos energijos kiekis šildymui MWh Sąlyginio kuro sąnaudos tne AIE dalis tne* Elektros energija 152,4 13,1 1,79 Gamtinės dujos 2317,9 203,4 0 Biokuras (malkos, granulės, medienos atliekos) 21416,6 2455,3 2455,3 Iškastinis kuras (išskyrus gamtines dujas) 1686,4 181,3 0 Iš viso: 25573,3 2853,1 2457,1 AIE dalis % 86,1 * perskaičiuota naudojant kuro konversijos efektyvumo rodiklius (biokuras 0,75, iškastinis kuras 0,8) AIE dalis šildymui suvartojamoje elektros energijoje prilyginama AIE daliai Lietuvos elektros energijos balanse, kuri 2014 m. buvo lygi 13,7 %. Remiantis atliktais skaičiavimais vertinama, kad Birštono savivaldybėje prie CŠT sistemos neprijungtų namų ūkių šildymui suvartojama apie 2853,1 tne kuro ir energijos, kurios 2457,1 tne (86,1 %) sudaro energija iš AEI. Pažymėtina, kad skaičiavimuose neatsižvelgta į saulės šilumos ir geoterminės energijos panaudojimą namų ūkiuose, nes statistinės informacijos apie šių technologijų naudojimo apimtis Lietuvoje nėra. 5.3. Elektros energijos gamyba savivaldybėje iš AEI Birštono savivaldybės teritorijoje elektros energija iš AEI gaminama tik saulės elektrinėse (25 lentelė.). Iškastinį kurą naudojančių elektros energiją gaminančių įrenginių Birštono savivaldybėje nėra. 23 lentelė. Duomenys apie prie AB ESO skirstomojo tinklo prijungtų generuojančių įrenginių įrengtąsias galias ir patiektą į tinklą elektros energijos kiekį Birštono sav. Elektrinių tipas Skaičius vnt. (2016-03) Galia MW (2016-03) Elektros energijos gamyba tne 2013 2014 2015 Saulės elektrinės 2 0,059 3,73 4,74 4,68 33

5.4. Biodegalų naudojimas ir kiekiai savivaldybėje Biodegalų gamybą ir naudojimą Birštono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, lemia įteisintas privalomas jų maišymas į mineralinius degalus. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus į dyzeliną privalomai įmaišoma 7 proc. biodyzelino, išskyrus žiemos laikotarpį (nuo gruodžio 1 iki vasario 28 d.), kai į arktinį dyzeliną maišyti biodegalų neprivaloma. Į 95 markės benziną 5 proc. bioetanolio privaloma maišyti visus metus. 28. Laikoma, kad Birštono savivaldybėje registruotos, savivaldybės administracijos bei savivaldybės ir biudžetinių įstaigų eksploatuojamos ir savivaldybės teritoriją kertančios transporto priemonės naudoja Lietuvoje parduodamus degalus su privalomais biodegalų priedais. Remiantis šia prielaida laikoma, kad AEI dalis šiame sektoriuje atitinka Lietuvos biodegalų naudojimo vidurkį (7 % biodyzelino mineraliniame dyzeline ir 5 % bioetanolio benzine). Pagal 4.6.1 skyriuje apskaičiuotas benzino ir dyzelino suvartojimo apimtis įvertinti per metus sunaudojamų biodegalų kiekiai pateikti 26 lentelėje. 24 lentelė. Biodegalų vartojimas Birštono savivaldybėje Kuro rūšis Iš viso savivaldybėje pagal TP eismo intensyvumo rodiklius T. sk. savivaldybės įmonės ir įstaigos Bioetanolis tne 67,9 1,2 Biodyzelinas tne 538,1 5,6 Iš viso: 606 6,8 5.4.1. AIE sunaudojimo bendrajame galutinės energijos suvartojime nustatymas AIE dalis bendrame galutinės energijos suvartojime įvertinama apibendrinant 5.3 skyriuje atliktus skaičiavimus. Rezultatai pateikiami 27 lentelėje. 28 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m kovo 14 d. įsakymu Nr. 4-106 patvirtintas Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių pakeitimas 34

25 lentelė. AIE dalis bendrame galutinės energijos suvartojime Birštono savivaldybėje Energijos sąnaudos vartojimo sektoriuose tne Energijos išteklių rūšis Transportas Pramonė Žemės ūkis Namų ūkiai Paslaugų sektorius Energijos nuostoliai ir savos reikmės Iš viso AIE Benzinas 1358,9 0 0 0 0 0 1358,9 67,9 Dyzelinas 7686,6 0 0 0 0 0 7686,6 538,1 Gamtinės dujos Anglis, mazutas, suskystintos dujos ir kitas kuras Biokuras (malkos, granulės, medienos atliekos) Elektros energija Šilumos energija (CŠT) 0 0 2,2 337,8 532 0 872 0 898,3 (SND) 0 0 202 12 0 1112,3 0 0 0 0 2645,5 8,4 0 2653,9 2653,9 0 293,2 8 338 621,8 126,1 1387,1 194,7 0 318,1 0 739,5 450,6 380 1888,2 1878,8 Iš viso: 9943,8 611,3 10,2 4262,8 1624,8 506,1 16959 5333,4 AIE dalis % 31,45 Skaičiavimų rezultatai rodo, kad AEI dalis bendrame galutinės energijos suvartojime Birštono savivaldybėje (31,45 %) viršija Lietuvos AEI dalį galutinio energijos vartojimo balanse (2014 m. ji siekė 23,86 %) 29. 29 Energetikos ministerijos informacija, http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/atsinaujinantys-energijos-istekliai 35

6. Birštono savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos potencialas Atsinaujinančių išteklių energijos potencialas skirstomas į techninį ir ekonominį. Techninis AIE potencialas yra atsinaujinančių energijos išteklių dalis, kuri gali būti panaudota energijai gaminti dabartiniais plačiai naudojamais technologiniais sprendiniais bei įranga, ir kuri gali būti apskaičiuota. Techninį potencialą lemia technologijų išvystymo lygis, topografiniai, aplinkosauginiai, žemės panaudojimo ir kiti apribojimai. Ekonominis AIE potencialas yra techninio AIE potencialo dalis, kurio panaudojimas praktikoje yra ekonomiškai pagrįstas ir priklauso nuo technologijų bei iškastinio kuro kainų, naudojamų skatinimo sistemų ir kitų veiksnių. Vertinant AIE techninį potencialą Birštono savivaldybėje nagrinėjami atsinaujinantys kuro (medienos, šiaudų, biodujų, komunalinių atliekų) ir energijos (saulės, vėjo, geoterminės energijos, hidroenergijos bei hidroterminės energijos) ištekliai. Vertinant AIE technologijų potencialą nepaminėta vandenilio energetika, turinti didžiulį potencialą užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir patikimumą bei mažiau išskiriant šiltnamio reiškinį skatinančių dujų, tačiau kol kas plačiau nepaplitusi dėl vis dar aukštos technologijų kainos. Vandenilio energetikos technologijų realus panaudojimas priklauso ne tik nuo mokslinių atradimų technologiniame lygmenyje, bet ir nuo valstybės energetikos politikos, palankios teisinės ir ekonominės aplinkos sukūrimo šių technologijų plėtrai bei įtraukimui į rinką. Taip pat AIE naudojimas ateityje susijęs su spartėjančia elektromobilių plėtra, kurie dėl didelės pažangos elektros energijos kaupiklių (akumuliatorių ir baterijų) srityje jau netolimoje ateityje gali tapti reikšminga automobilių pramonės ir elektros energijos vartotojų dalimi. 6.1. Medienos kuro vietiniai ištekliai Medienos kurą pagal kilmę galima skirstyti į miško kurą (malkinė mediena, kirtimų atliekos, kelmai), energetinių plantacijų kurą ir medienos pramonės atliekas (medinė tara, pjuvenos, atraižos, žievė ir pan.). Kadangi medienos pramonės įmonių Birštono savivaldybėje nėra, šios kuro rūšies potencialas nevertinamas. 6.1.1. Miško kuras Medienos kuro ištekliai vertinami pagal savivaldybės teritorijoje vykdomų miško kirtimų apimtis. Įvairiais vertinimais medienos ruošos metu iki 20 % apvaliosios medienos priskiriama malkinei medienai ir dar apie 15 % kirtimų tūrio sudaro miško kirtimų atliekos. Birštono savivaldybės miškai yra administruojami VĮ Prienų miškų urėdija. Didžioji Birštono savivaldybės teritorijos dalis priklauso Birštono girininkijai, o Druskų (Alksniakiemio) miškas šiaurinėje savivaldybės dalyje Išlaužo girininkijai. Birštono savivaldybės miškų žemės plotas 36

5738,5 ha, miškingumas 47 % 30, vyrauja spygliuočiai: pušynai užima 47 %, eglynai 26 % viso medynų ploto 31. Privačių savininkų miškai užima 1734,3 ha plotą 32 (30 % viso miškų ploto). VĮ Prienų urėdija pateikė duomenis apie 2013-2015 m. vykdytus kirtimus bei jų metu susidarančias medienos atliekas Birštono girininkijos valstybiniuose miškuose (28 ir 29 lentelės). 26 lentelė. Duomenys apie kirtimų apimtis VĮ Prienų miškų urėdija Birštono girininkijoje Kirtimų rūšis Kirtimų apimtys m 3 /metus 2013 2014 2015 Pagrindiniai kirtimai 3732 7650 6185 Tarpiniai kirtimai 4111 6861 2495 Iš jų ugdomieji kirtimai 1600 2800 1800 Iš viso 7843 14511 8680 VĮ Prienų miškų urėdija duomenimis, 2013-2014 m. buvo panaudojama tik nedidelė miško kirtimų atliekų dalis, tuo tarpu 2015 m. apie 75 %. 27 lentelė. Duomenys apie kirtimų metu susidarančias medienos atliekas ir malkas VĮ Prienų miškų urėdija Birštono girininkijoje 2013 2014 2015 Parduodamų malkų kiekiai m 3 /metus 2833 3391 2954 Parduodamų (panaudojamų) medienos atliekų kiekiai m 3 /metus 367 264 1636 Kirtimų apimtys 2013-2015 m. nebuvo pastovios, todėl medienos kuro ištekliai vertinami ne pagal faktines, o pagal planuojamas kirtimų apimtis. VĮ Prienų miškų urėdija skelbia 33, kad energetinės medienos (malkų ir kirtimų atliekų) ištekliai visos urėdijos kertamame plote sudaro 24034 m 3 (neįskaičiuotas miške augaviečių apsaugos tikslais paliekamų atliekų kiekis). Pagal urėdijos ir Birštono savivaldybės miško žemės plotų santykį (0,286) apskaičiuojama, kad Birštono savivaldybėje potencialus bendras malkų ir kirtimų atliekų metinis kiekis lygus apie 6874 m 3. Iš jų malkos sudaro 27,8 %, kirtimų atliekos 72,2 % 34. Perskaičiavus į energijos vienetus 35, medienos kuro ištekliai sudaro 1258 tne. Oficialių duomenų apie kirtimus privačių savininkų miškuose nėra, todėl norint įvertinti visą medienos kuro potencialą daroma prielaida, kad Birštono girininkijos privačiuose miškuose vykdomų kirtimų santykinė apimtis lygi faktinei santykinei kirtimų apimčiai valstybiniuose 30 Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos, Miškų ūkio statistika. 31 VĮ Prienų miškų urėdija interneto svetainė: http://www.prmu.lt/apieuredija 32 Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos, Privačių miškų statistika 33 VĮ Prienų miškų urėdija interneto svetainė, Miškotvarkos projektas. Prieiga internete: http://www.prmu.lt/miskai 34 VĮ Prienų miškų urėdija interneto svetainė, Miškotvarkos projektas. Prieiga internete: http://www.prmu.lt/miskai 35 Perskaičiuota naudojant malkų kaloringumo reikšmę 0,196 tne/m 3 ir kirtimų atliekų 0,178 tne/m 3 37

miškuose 2015 m., t. y. apie 1,51 m 3 /ha. Tokiu būdu įvertinama, kad privačiuose miškuose per metus iškertama apie 2619 m 3 medienos ir susidaro apie 707 m 3 (27 %) malkų ir kirtimų atliekų. Perskaičiavus į energijos vienetus 36, medienos kuro ištekliai sudaro 129,4 tne. Bendras medienos kuro techninis potencialas lygus 1387,4 tne. 6.1.2. Energetinių plantacijų kuras Energetinių plantacijų kuro ištekliai įvertinami atsižvelgiant į greitai augančių medžių rūšims auginti tinkamos žemės bendrą plotą savivaldybėje ir šių augalų šilumingumo reikšmę. Dėl energetinėse plantacijose auginamų dirvos kokybei nereiklių medžių rūšių plantacijas tikslinga įveisti nenaudojamose mažiau derlingose žemėse, tam tikslui nenaudojant ariamos žemės ir pievų bei ganyklų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Birštono savivaldybėje yra 367,8 ha nenaudojamos, pažeistos žemės ir medžių bei krūmų želdinių. Kadangi iš vieno hektaro galima gauti iki 126 GJ (3 tne) 37 energijos, skaičiuojama, kad energetinių plantacijų medienos kuro potencialas Birštono savivaldybėje siekia apie 1103 tne. 6.2. Šiaudų kuro ištekliai Šiaudų kiekis tiesiogiai priklauso nuo grūdinių kultūrų derliaus, kuris kiekvienais metais yra skirtingas, todėl šiaudų potencialas vertinamas pagal trejų metų (2013-2015 m.) derliaus vidurkį. Šiaudų ir javų grūdų produkcijos santykis laikomas lygus 1:1, o rapsų 2,25:1 (žieminių ir vasarinių rapsų santykio vidurkis) 38. Javų ir rapsų derliaus kitimas pateiktas 30 lentelėje. 28 lentelė. Grūdinių kultūrų derliaus kitimas Birštono savivaldybėje 2013-2015 m. Grūdinės kultūros rūšis Šiaudų ir grūdų santykis Grūdų derlius t 2013 2014 2015 Vidutinis metinis šiaudų derlius t Javai (žieminiai ir vasariniai) 1:1 7363 9787 11448 9532,7 Rapsai 2,25:1 1166 1626 1778 3427,4 Iš viso: 12960,1 Apskaičiuota, kad Birštono savivaldybėje per metus vidutiniškai susidaro apie 12960 t šiaudų. Kadangi apie 20 % šiaudų lieka laukuose, dar tiek pat panaudojama pašarams ir kraikui, tik apie 60 % susidarančių šiaudų potencialo gali būti panaudojama energijai gaminti 39. Vadovaujantis šiuo įvertinimu ir naudojant šiaudų žemutinio šilumingumo vertę 17,2 MJ/kg (4,8 MWh/t) 36 Perskaičiuota naudojant malkų kaloringumo reikšmę 0,196 tne/m 3 ir kirtimų atliekų 0,178 tne/m 3 37 Gulbinas A. 2010. Biokuro gamybos ir naudojimo būdai, rinkos sąlygos, kaštai ir problemos. Pranešimas konferencijoje, Trakai, 2010. 38 Šiaudai kaip atsinaujinantis vietinis kuras. A. Raila, E. Zvicevičius, ASU, pranešimas konferencijoje. Prieiga internete: http://biokuras.lt/uploads/new_assigned_files/6.%20egidijus%20zvicievicius.%20sekcija%20a.pdf 39 Šiaudai kaip atsinaujinantis vietinis kuras. A. Raila, E. Zvicevičius, ASU, pranešimas konferencijoje. Prieiga internete: http://biokuras.lt/uploads/new_assigned_files/6.%20egidijus%20zvicievicius.%20sekcija%20a.pdf 38

apskaičiuojama, kad metinis šiaudų potencialas energijai gaminti lygus 7776 t arba 37324,8 MWh (3209,4 tne). 6.3. Biodujų gamybos ir išgavimo potencialas Biodujos iš organinės masės pagamintos dujos, kurios gali būti gaunamos dviem būdais: gaminamos bioreaktoriuose biologiškai skaidant organines medžiagas anaerobinėse (be deguonies) sąlygose arba išgaunamos iš sąvartynų (sąvartynų dujos). Pagrindiniai biodujų komponentai yra metanas (CH 4) ir anglies dvideginis (CO 2). Dažniausiai biodujose metano būna nuo 55 iki 70 %, anglies dvideginio nuo 30 iki 45 %, vandenilio iki 1 % ir sieros vandenilio iki 3 % (priklausomai nuo naudojamos žaliavos) 40. Įvairios kilmės biodujų sudėtis ir pagrindiniai energetiniai parametrai pateikti 31 lentelėje. 29 lentelė. Skirtingos kilmės biodujų charakteristikos 41 Žemės ūkio atliekų dujos Nuotekų dujos Sąvartynų dujos Metanas (CH4) % 45-75 65-75 45-55 Anglies dvideginis (CO2) % 25-55 20-35 25-30 Vandenilis (H2) % 0,5 0,0 pėdsakai Vandenilio sulfidas (H2S) mg/nm3 10-30000 <8000 <8000 Azotas (N2) 0,01-5,00 3,4 10-25 Žemutinis šilumingumas kwh/nm 3 Aukštutinis šilumingumas kwh/nm 3 5,0-7,5 6,0-7,5 4,5-5,5 5,5-8,2 6,6-8,2 5,0-6,1 Biodujos gali būti gaminamos iš žemės ūkio atliekų (gyvulių ir paukščių mėšlo, įvairios biomasės), maisto pramonės atliekų ir vandenvalos dumblo. Pagrindinės biodujų naudojimo sritys yra šios: šilumos ir garo gamyba; elektros arba elektros ir šilumos gamyba (kogeneracija); autotransporto kuras; tiekimas į gamtinių dujų tinklą bei cheminių medžiagų gamyba. Lietuvoje biodujos daugiausia naudojamos šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracinėse jėgainėse. 40 Biodujos. Projekto The Baltic Sea Region Bioenergy Promotion Project informacinis leidinys. Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas. Prieiga internete: http://www.lei.lt/_img/_up/file/atvir/bioenerlt/index_files/biodujos_bros-svvvv.pdf 41 Biogas from Waste and Renewable Resources. Dieter Deublein, Angelika Steinhauser, WILEY-VCH Verlag GmbH & Co. KGaA, 2008 39

6.3.1. Biodujų potencialas iš žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų Pagrindinis biodujų gamybos žaliavų šaltinis Lietuvos žemės ūkyje yra gyvulių mėšlas. Biodujų gamybos iš mėšlo potencialas proporcingas gyvulių ir paukščių skaičiui. Geriausias perspektyvas statyti biodujų jėgaines turi stambūs ūkiai, kuriuose auginama bent keli tūkstančiai kiaulių, keli šimtai galvijų ar keliasdešimt tūkstančių paukščių, naudojantys bekraikes gyvulių ir paukščių laikymo technologijas bei turintys didelius šiluminės energijos poreikius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje Birštono savivaldybėje buvo auginama 694 galvijai, 758 kiaulės, 12020 paukščių (11867 vištos), savivaldybėje vyrauja smulkūs ūkiai (2016 m. registruoti 347 ūkininkų ūkiai). Žinant mėšlo išeigą skirtingiems gyvuliams ir paukščiams (galvijas 48 kg, kiaulė 5 kg, višta 0,1 kg per parą) 42 apskaičiuojamas per metus susidarančio mėšlo kiekis: galvijų 33,3 t, kiaulių 3,79 t, paukščių 1,2 t. Biodujų išeiga atitinkamai lygi: iš galvijų mėšlo 45 m 3 /t, iš kiaulių mėšlo 60 m 3 /t, iš paukščių mėšlo 80 m 3 /t 43. Bendras biodujų iš gyvulių ir paukščių mėšlo potencialas Birštono savivaldybėje lygus 1821,9 m 3. Perskaičiavus į energetinę vertę tai atitinka 0,87 tne. Techniniu požiūriu net ir sąlyginai nedidelį gyvulių kiekį auginantys ūkiai gali statyti biodujų jėgaines, kuriose kaip žaliava būtų naudojami gyvulių mėšlo ir energetinių augalų mišiniai. Didžiausia biodujų išeiga (202 m 3 /t 44 ) pasižymi kukurūzų silosas, todėl apskaičiuotas papildomas biodujų gavybos iš kukurūzų masės potencialas darant prielaidą, kad kukurūzai būtų auginami nenaudojamoje žemėje, kurios bendras plotas Birštono savivaldybėje sudaro 192 ha. Tokiame plote tikėtinas kukurūzų derlius 4800 t (25 t/ha 45 ), biodujų kiekis 969600 m 3. Tai atitinka 465,4 tne energijos ir lemia bendrą techninį biodujų potencialą savivaldybėje 466,3 tne. Šis potencialas būtų paskirstytas dideliam skaičiui smulkių ūkių, todėl smulkiuose ūkiuose susidarantis gyvulininkystės ir augalininkystės atliekų kiekis būtų nepakankamas ekonomiškai pagrįstam biodujų reaktoriaus veikimui be papildomos žaliavos atsivežimo iš kitų vietovių. Todėl laikoma, kad Birštono savivaldybėje ekonominio biodujų potencialo nėra ir ateityje biodujų gamybos plėtojimas mažai tikėtinas. Maisto pramonės įmonių, kuriose susidarytų organinių atliekų, tinkančių biodujų gamybai, Birštono savivaldybėje nėra. 6.3.2. Sąvartynų biodujų potencialas 2009-2010 m. Alytaus regione buvo uždaryti ir sutvarkyti 22 sąvartynai 46. Iš vienuolikos sąvartynų sukauptos atliekos suvežtos į kitus vienuolika, kurie buvo sulyginti ir užpilti gruntu, t. y. juose buvo palaidotos atvežtos atliekos. Viešai prieinamos informacijos apie uždarytus 42 Portalas pienoukis.lt. Ūkiuose sukaupiamo mėšlo ir srutų kiekio apskaičiavimas. Prieiga internetu: http://www.pienoukis.lt/ukiuose-sukaupiamo-meslo-ir-srutu-kiekio-apskaiciavimas/ 43 Rokiškio rajono energijos išteklių plėtros sektorinė studija. Patvirtinta Rokiškio rajono sav. tarybos 2012m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-11.192, 2012, Rokiškis. 44 Biodujų gamybos iš augalų biomasės energinio efektyviumo tyrimas. T. Kulikauskas. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Lietuvos žemės ūkio universitetas, Akademija, 2010. 45 Biodujų jėgainių įrengimo žemės ūkio įmonėse ekonominės galimybės. J. Kirstukas, L. Kilčiauskaitė. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, 2010, No. 5 (24). Lietuvos žemės ūkio universitetas, Akademija. 46 Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m. Prieiga internete: http://www.aratc.lt/dokumentai/alytaus-regiono-savivaldybiu-atlieku-tvarkymo-planai/ 40

sąvartynus ir jų atliekų sudėtį Birštono savivaldybėje nėra, todėl laikoma, kad sąvartynų dujų potencialo Birštono savivaldybėje nėra. 6.3.3. Biodujų iš nuotekų dumblo potencialas Biodujos gali būti gaminamos iš vandenvalos įmonėse susikaupusių nuotekų bei jose esančio dumblo, kuriame yra organinių medžiagų. Apdorojant dumblą metantankuose išsiskiria biodujos, kurias galima panaudoti energijos poreikiams tenkinti. Dažniausiai įmonių nuosavuose biodujų generavimo įrenginiuose pagaminta šiluma sunaudojama savo reikmėms, o elektros energija savo reikmėms bei parduodama į tinklą. Birštono savivaldybėje komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo paslaugas atlieka UAB Birštono vandentiekis. Į šiai įmonei priklausančius nuotekų valymo įrenginius perpumpuojamos Prienų mieste surenkamos nuotekos, nes Prienų miestas nuotekų valymo įrenginių neturi. UAB Prienų vandenys centralizuoto nuotekų šalinimo paslauga naudojasi 2 miestai, 6 gyvenvietės ir kaimai : daugiau kaip 3,7 tūkst. vartotojų (apie 9,0 tūkst. gyventojų) bei daugiau kaip 150 įmonių 47. Per metus UAB Birštono vandentiekis nuotekų valymo įrenginiuose išvaloma apie 250 tūkst. m 3 nuotekų. Pagal Panevėžio miesto nuotekų valyklos viešai skelbiamus duomenis apskaičiuota, kad iš 50 m 3 nuotekų susidaro apie 1 m 3 nuotekų dumblo. Tokiu būdu įvertinama, kad Birštono nuotekų valykloje per metus susidaro apie 5 tūkst. m 3 nuotekų dumblo per metus. Pagal Panevėžio miesto nuotekų valyklos viešai skelbiamus duomenis apskaičiuota, kad iš 1 m 3 dumblo išgaunama apie 15,6 m 3 biodujų. Proporcingai įvertinama, kad biodujų potencialas iš nuotekų dumblo Birštono savivaldybėje sudaro 78 tūkst. m 3, t. y. apie 37,4 tne. 6.4. Komunalinių atliekų potencialas Komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Birštono savivaldybėje organizuoja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau ARATC). Nuo 2007 m. lapkričio mėn. buvo nutrauktas atliekų šalinimas visuose Alytaus regiono sąvartynuose, kurie neatitinka Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimų. Surinktos mišrios komunalinės atliekos vežamos į Alytaus regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, pradėtą eksploatuoti 2007 m. lapkričio 30 d., Takniškių kaime. Energetiniu požiūriu reikšminga tik ta komunalinių atliekų dalis, kuri gali būti panaudota energijai gaminti deginant atskirai ar maišant su biokuru. ARATC vertinimu, antrinės žaliavos sudaro apie 28 % (įskaičiuojant pakuočių atliekas), o biologiškai skaidžios atliekos apie 47 % komunalinių atliekų. Planuojama, kad šios proporcijos išliks iki 2020 m. 48 Statistiniai duomenys rodo, kad komunalinių atliekų surinkimo ir panaudojimo (perdirbimo) rodikliai Birštono savivaldybėje gerėja: 2011 m. buvo surinkta apie 1,5 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš kurių apie 97 % buvo pašalinta sąvartyne, o apie 3 % - perdirbta ir panaudota. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2015 m. Birštono savivaldybėje iš viso surinkta 1958,5 t 47 UAB Prienų vandenys 2014 m. metinis pranešimas. Prieiga internete: http://www.prienuvandenys.lt/attachments/file/2014_metinis_pranesimas.pdf 48 Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m. Prieiga internete: http://www.aratc.lt/dokumentai/alytaus-regiono-savivaldybiu-atlieku-tvarkymo-planai/ 41

komunalinių atliekų, iš kurių perdirbta ir pakartotinai panaudota 1338,2 t (68 %). Iš šio skaičiaus apie 334 t atliekų buvo paruošta pakartotinai panaudoti arba sudeginti. Komunalinių atliekų kiekis tiesiogiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus, todėl vertinama, kad atliekų potencialas lygus 2015 m. surinktų atliekų kiekiams, t. y. apie 2000 t per metus, tačiau, mažėjant gyventojų skaičiui savivaldybėje, ateityje komunalinių atliekų kiekis turėtų nežymiai mažėti. Perskaičiavus į energijos vienetus (šilumingumas 7,75 MJ/kg) 49 gaunama, kad komunalinių atliekų techninis potencialas Birštono savivaldybėje lygus apie 372 tne. 6.5. Saulės energijos išteklių panaudojimo potencialas Saulės energija panaudojama įrengiant saulės šviesos elektrines arba saulės kolektorius, todėl elektros ir šilumos energijos gamybos iš saulės energijos potencialas skaičiuojamas atskirai. Saulės šviesos elektrinių techninis potencialas įvertinamas apskaičiuojant laisvą žemės ar stogų, tinkamų saulės šviesos elektrinėms įrengti, plotą, tame plote telpančių fotomodulių bendrą galią ir fotomodulių galios išnaudojimo koeficientą (angl. Capacity factor). Tokiu būdu skaičiuojant potencialą įvertinamas optimalus fotomodulių išdėstymas vengiant tarpusavio šešėliavimo bei realūs saulės elektrinėse patiriami energijos nuostoliai. Saulės kolektoriais pagaminamos šilumos potencialas apskaičiuojamas vidutinį saulės spinduliuotės intensyvumą dauginant iš kolektorių ploto ir energijos konversijos efektyvumo rodiklio (saulės kolektoriams jis lygus 0,45 50 ). Saulės spinduliuotės intensyvumas į optimaliu kampu (35º) pakreiptą plokštumą Lietuvoje apytiksliai lygus 1047 kwh/m 2 per metus 51. Maksimalus stogų, tinkamų saulės šviesos elektrinėms įrengti, plotas apskaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Informacija apie pastatų stogų plotus nekaupiama, todėl laikoma, kad stogo plotas apytiksliai lygus pastato užimamam žemės plotui (32 lentelė). 30 lentelė. Pastatų (be pagalbinio ūkio paskirties) užimami žemės plotai Birštono savivaldybėje Pastatų paskirtis Pastatais užimtas žemės plotas m 2 1-2 butų gyvenamieji namai 76317 Gyvenamieji pastatai Daugiabučiai 25457 Namai įvairioms soc. grupėms 1850 Negyvenamieji pastatai 115398 Iš viso: 219022 49 Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. UAB Sweco Lietuva, 2014. 50 E. Perednis, A. Kavaliauskas, V. Plikšnienė, Karšto vandens ruošimo naudojant saulės kolektorius efektyvumo tyrimai, Energetika. 2007. Nr. 1. Prieiga internete: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7208/2007/1/ener034_038.pdf 51 Saulės energijos panaudojimas ir perspektyvos. Pranešimas KTU konferencijoje. E. Milutienė, Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2012. Prieiga internete: http://www.lsta.lt/files/seminarai/121026_ktu%20konf/05_saules%20energijos%20panaudojimas%20ir%20p erspektyvos%20(e.milutiene).pdf 42

Duomenys apie stogų formą nekaupiami, todėl daroma prielaida, kad visi stogai yra plokšti, išskyrus 1-2 butų namų, kurie dažniausiai yra šlaitiniai. Daroma prielaida, kad šlaito kampas optimalus (35º), ir fotomoduliams įrengti bus panaudojamas vienas šlaitas. Apskaičiuota, kad tokiomis sąlygomis stogo plotas sudaro 126 % plokščiojo stogo, o pusė stogo sudarys 63 %. Kadangi ne visas šlaitinio stogo paviršius gali būti padengtas fotomoduliais, gautas plotas dar dauginamas iš 0,8 ir prilyginamas fotomodulių plotui. Lietuvoje parduodamų fotomodulių įrengtoji (pikinė) galia siekia 240-280 W, todėl skaičiavimams naudojama vidutinė reikšmė 260 W. Pagal fotomodulio matmenis apskaičiuotas 1 kw galios fotomodulių bendras plotas 6,15 m 2. Vertinant fotomodulių įrengimo ant plokščiųjų stogų galimybes naudojami tokie parametrai: fotomodulio tipiniai matmenys 1x1,6 m, tarpas tarp fotomodulių eilių (nuo vienos eilės galo iki kitos eilės pradžios) 4 m, fotomodulių pasvirimo kampas 35º. Pagal šiuos parametrus apskaičiuota, kad fotomoduliais uždengiama apie 25 % stogo ploto, ir vienas kw įrengtosios galios telpa į 20,4 m 2 stogo ploto (kai vieno fotomodulio galia 260 W). Įvertinus šias sąlygas gaunama, kad bendras plokščių stogų plotas sudaro 142705 m 2, ir tokiame plote galima įrengti 6995 kw bendros galios fotomodulių. Bendras fotomoduliams tinkamų šlaitinių stogų plotas sudaro 38464 m 2, ir ant jų galima įrengti apie 6254 kw bendros galios fotomodulių. Taigi bendra galimų įrengti fotomodulių galia sudaro 13249 kw. Skaičiuojant fotomodulių galimos pagaminti energijos potencialą naudojama galios išnaudojimo koeficiento reikšmė 0,098 (apskaičiuota pagal Birštono savivaldybėje veikiančių dviejų saulės elektrinių realius energijos gamybos 2013-2015 m. duomenis). Šešėliavimo įtaka dėl aplinkinių pastatų, medžių ar kitų objektų nevertinama. Apskaičiuotas elektros energijos gamybos saulės šviesos elektrinėse metinis potencialas 11374 MWh (978 tne). Saulės šviesos elektrinės gali būti įrengiamos ir ant žemės, atviroje, neužstatytoje vietovėje, o elektros energija tiekiama į tinklą arba perduodama aplinkiniams vartotojams. Skaičiuojant fotomoduliams tinkamos įrengti žemės plotą, netinkamomis laikomos sodų, miškų, kelių, vandenų bei užstatytos teritorijos, taip pat medžių ir krūmų želdinių ir pelkių plotai. Laikoma, kad likę plotai (ariamoji žemė, pievos ir ganyklos, pažeista ir nenaudojama žemė) yra tinkami fotomoduliams įrengti, neatsižvelgiant į nuosavybės formą. Įvertinus šias sąlygas, pagal Nacionalinės žemės tarnybos LR Žemės fondo 2016 m. liepos 1 d. duomenis, saulės šviesos elektrinėms įrengti tinkamų žemės plotų suma sudaro 4455 ha arba 44550 tūkst. m 2. Atitinkamai įvertinama, kad tokiame plote būtų galima įrengti apie 2184 MW bendros galios fotomodulių, kurie per metus pagamintų apie 1875 GWh (161221 tne) elektros energijos. Taigi bendras ant stogų ir ant žemės įrengtų saulės šviesos elektrinių energijos techninis potencialas lygus apie 1886 GWh (162166 tne). Saulės kolektorių pagaminamos šilumos energijos potencialui skaičiuoti naudojamas tas pats įvertintas pastatų stogų plotas, tik naudojami kiti parametrai plokščiam stogui: kolektoriaus matmenys 2x1,2 m, pasvirimo kampas 35º, tarpas tarp kolektorių eilių 4,5 m ir santykinis kolektorių plotas stogo ploto vienetui lygus 0,326. Įvertinus šias sąlygas gaunama, kad ant plokščių stogų Birštono savivaldybėje galima įrengti apie 46521,8 m 2, o ant šlaitinių stogų apie 48464,3 m 2 ploto saulės kolektorius, iš viso 94986,1 m 2. Šį plotą padauginus iš saulės spinduliuotės intensyvumo (1047 kwh/m 2 ) ir energijos konversijos efektyvumo rodiklio (0,45), gaunamas saulės šilumos energijos techninis potencialas Birštono savivaldybėje 44753 MWh (3848 tne). Buitiniai saulės kolektoriai montuojami tik ant pastatų, nes jų pagamintas karštas vanduo turi būti nuolat vartojamas arba akumuliuojamas specialiose talpose. Tačiau saulės kolektoriai 43

didesniu masteliu gali būti panaudojami CŠT sistemose. Saulės kolektoriai CŠT sistemose plačiai naudojami Danijoje: saulės kolektorių laukai (10-35 tūkst. m 2 ), sumontuoti atviruose plotuose ant žemės šalia CŠT infrastruktūros, tiekia šilumos energiją į specialias talpyklas (0,1-0,3 m 3 talpos tūrio saulės kolektoriaus kvadratiniam metrui) ir padengia apie 10-25 % metinio šilumos poreikio CŠT tinkle 52. Kadangi saulės spinduliuotės intensyvumas Danijoje ir Lietuvoje labai panašus, daroma prielaida, kad saulės kolektorių sistemų efektyvumas toks pats (0,45). Tokiu būdu gaunama, kad vienas m 2 saulės kolektoriaus pagamina apie 470 kwh šilumos energijos per metus. Potencialas vertinamas pagal saulės kolektoriais norimą gaminti CŠT tiekiamos šilumos energijos dalį. Laikoma, kad žemės ploto šalia CŠT tiekimo linijų pakanka saulės kolektoriams įrengti, ir saulės kolektorių sistema efektyviai veiktų gamindama apie 20 % Birštono savivaldybės CŠT tiekiamos šilumos energijos, t. y. apie 4390 MWh (378 tne). Šis kiekis laikomas techniniu šilumos energijos gamybos saulės kolektoriais CŠT tinkle potencialu. Tokiam šilumos kiekiui pagaminti reikėtų įrengti apie 9340 m 2 (0,9 ha) ploto saulės kolektorių lauką. Dėl dabartinės CŠT ir karšto vandens kainodaros, kai mokama tik už sunaudotą šilumos energiją (kwh), gali susidaryti situacija, kai daliai pastatų įsirengus saulės kolektorius karšto vandens gamybai, tačiau išlaikant CŠT sistemas, kaip alternatyvų šilumos šaltinį, likusiems vartotojams smarkiai pakils kaina, nes teks apmokėti CŠT įmonės pastoviuosius kaštus, bei vamzdynų išlaikymo sąnaudas. Todėl svarbu, kad saulės kolektorių įsidiegimas karšto vandens gamybai būtų skatinamas tik tuose pastatuose, kurie nėra prijungti prie CŠT sistemos. 6.6. Vėjo energijos ištekliai Vertinant vėjo energijos išteklius Lietuvoje paprastai vadovaujamasi kol kas vienintele 2003 m. Danijos mokslininkų atlikta vėjingumo sąlygų Baltijos šalyse studija, kurioje pateikiamas Lietuvos vidutinio metinio vėjo greičio pasiskirstymo žemėlapis (6 pav.). Remiantis šioje studijoje pateikiamu vėjo greičio matavimų Lietuvos meteorologijos stotyse apibendrinimu, Kaune vidutinis metinis vėjo greitis 50 m aukštyje lygus apie 5,3 m/s 53. Sprendžiant iš žemėlapio spalvų, tolstant nuo Kauno į pietus vidutinis vėjo greitis mažėja ir ties Birštono savivaldybe nesiekia 5 m/s. 52 Technology Data for Energy Plants: Generation of Electricity and District Heating, Energy Storage and Energy Carrier Generation and Conversion. Danish Energy Agency, May 2012, certain updates made October 2013 and January 2014. 53 The UNDP/GEF Baltic wind atlas. Rathmann O. Risoe National Laboratory, Roskilde, Denmark, 2003. Prieiga internete: http://www.energiatalgud.ee/img_auth.php/f/f0/rathmann,_o._the_undp_gef_baltic_wind_atlas.pdf 44

6 pav. Lietuvos vidutinio metinio vėjo greičio pasiskirstymo žemėlapis (50 m aukštis) Šiame žemėlapyje pateikiami apytiksliai duomenys, ir jis skirtas tik orientaciniam vėjingumo sąlygų įvertinimui. Vėjo energijos techninis potencialas vertinamas naudojant pagal Birštono savivaldybei artimiausių veikiančių vėjo elektrinių energijos gamybos duomenis apskaičiuotą metinį vėjo elektrinių (toliau VE) galios išnaudojimo koeficientą. Arčiausiai Birštono savivaldybės veikiantys VE parkai: Pakertų (6 MW, Kaišiadorių r.) ir Seirijų (6 MW, Lazdijų r.). Jų 2013-2015 m. vidutiniai metiniai galios išnaudojimo koeficientai atitinkamai lygūs 0,28 ir 0,20. Skaičiavimuose bus naudojamas vidurkis 0,24. Vėjo energijos techninis potencialas apskaičiuojamas laisvuose žemės sklypuose išdėstant VE tam tikru atstumu viena nuo kitos. Skaičiavimuose naudojamos naujausiuose Lietuvoje VE parkuose veikiančių VE techniniai duomenys (vėjaračio skersmuo 100 m, įrengtoji galia 2,5 MW). Vadovaujantis Danijos vėjo energetikos asociacijos rekomendacijomis, VE turi būti išdėstomos 7 vėjaračio skersmenų atstumu viena nuo kitos vyraujančių vėjų kryptimi ir 4 vėjaračio skersmenų atstumu statmena kryptimi. Tokiu būdu kiekviena VE užimtų apie 0,28 km 2 plotą. Vėjo elektrinės gali būti statomos tik atvirose vietovėse, todėl skaičiavimuose iš savivaldybės ploto atimamos sodų, miškų, kelių, vandenų ir užstatytos teritorijos bei medžių ir krūmų želdinių ir pelkių plotai. Gaunama, kad VE statybai tinkamų plotų suma lygi 4455 ha, t. y. 44,55 km 2. Padalinus šį plotą iš vienos VE užimamo ploto gaunama, kad Birštono savivaldybėje būtų galima pastatyti 159 vėjo elektrines, kurių kiekvienos įrengtoji galia 2,5 MW. Bendra įrengtoji visų VE galia sudarytų 397,5 MW, jų pagaminamas energijos kiekis per metus (galios išnaudojimo koeficientas 0,24) 835,7 GWh (71858 tne). VE parkų prijungimo prie elektros perdavimo tinklo galia yra ribojama prie Alytus-Prienai 110 kv linijos, esančios šalia Birštono savivaldybės, leidžiama prijungti galia 150 MW (7 pav.). Perdavimo tinkle ribojama prijungimo galia riboja ir prijungimą prie skirstomojo tinklo. 45

7 pav. Vėjo elektrinių parkų prijungimo prie elektros perdavimo tinklo žemėlapio fragmentas (AB Litgrid ) 54 Šis AB Litgrid ribojimas lemia techninį vėjo energijos potencialą Birštono savivaldybėje. Jei būtų prijungta 150 MW bendros galios VE parkų, jie pagamintų apie 315 GWh (27085 tne) elektros energijos per metus. Skaičiuojant vėjo energijos potencialą, galimybės gaminti elektros energiją naudojant mažąsias vėjo elektrines (galia iki 10 kw) nevertintos dėl pernelyg mažo galios išnaudojimo koeficiento, kuris neviršija 10 % (apskaičiuota pagal AB Litgrid viešai skelbiamus elektros energijos gamybos duomenis). 6.7. Geoterminės energijos ištekliai Geoterminė energija pagal gylį, kuriame glūdi šiluma, skirstoma į giliąją ir sekliąją. Išsamesni duomenys apie Žemės gelmių šilumą Lietuvoje pradėti kaupti išgręžus pirmuosius giliuosius gręžinius, daugiausia ieškant naftos. Tų duomenų pagrindu iki praeito šimtmečio 7-o dešimtmečio buvo nustatyta, kad didesnėje Rytų ir Vidurio Lietuvos teritorijos dalyje geoterminiai rodikliai beveik prilygsta vidutinėms foninėms reikšmėms, o šilumos srautas apie 45 mw/m 2. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje gręžiniais buvo nustatyti 55 ženkliai aukštesni geoterminio lauko rodikliai 80-100 W/m 2. 54 Prieiga internete: http://www.litgrid.eu/uploads/files/dir194/dir9/7_0.php 55 Žemės gelmių šiluma Lietuvoje: ekologiška, atsinaujinanti energijos rūšis. P. Suveizdis, V. Rastenienė. Geografijos metraštis 38(I) t., 2005. Prieiga internete: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/268_db3630df7e1c97520e6c7b83dc7990a3.pdf 46

Pagrindinės giliosios geoterminės energijos panaudojimo perspektyvos siejamos su šilumos panaudojimu centralizuotam šilumos tiekimui miestuose. Šiam tikslui tinkamais laikomi vandeningieji sluoksniai, kurių temperatūra siekia daugiau nei 35ºC 56. Birštono savivaldybė patenka į zoną, kurioje Žemės gelmių temperatūra siekia apie 20ºC (8 pav.), todėl savivaldybės teritorija giliosios geoterminės energijos naudojimo požiūriu neperspektyvi. 8 pav. Lietuvos teritorijos Žemės gelmių temperatūros pasiskirstymo žemėlapis 57 Lengviausiai Lietuvoje įsisavinami arti Žemės paviršiaus esantys, vadinamieji seklieji geoterminiai ištekliai, kurie vartotojui tiekiami šilumos siurbliais. Šilumos siurblių panaudojami šilumos ištekliai glūdi iki 100 m gylyje, ir jų potencialas didžiulis. Šilumai iš Žemės paviršinių sluoksnių ar grunto paimti naudojami gręžiniai (vertikalūs kolektoriai) arba horizontalūs vamzdynai-šilumos kolektoriai. Pasirinkimas, kurią technologiją naudoti, priklauso nuo geologinės aplinkos ir turimo žemės ploto. Šilumos siurbliai tiekia šilumą patalpų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemoms. Grunto šiluminės energijos potencialą nusako energijos emisija žemės ploto (W/m 2 ) ar kolektoriaus ilgio (W/m) vienetui. Šilumos kiekis nėra pastovus, jis kinta priklausomai nuo metų laiko, tačiau yra įvertintos vidutinės energijos emisijos vertės įvairiems grunto tipams (33 ir 34 lentelės). 56 Geothermal energy use in Lithuania. F. Zinevičius, S. Šliaupa, A. Mažintas, V. Dagilis. Proceedings World Geothermal Congress, Melbourne, Australia, 19-25 April 2015. 57 Lietuvos geoterminis potencialas geologinės prielaidos. Pranešimas konferencijoje, S. Šliaupa, Gamtos tyrimų centras, 2011, Vilnius. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/home/ivairus/aak/sliaupa_2011_11_25.pdf 47