`

Transkriptas

1 218 METŲ ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ APŽVALGA

2 2 TURINYS 1. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ RODIKLIAI ELEKTROS SEKTORIUS Rinkos apžvalga Gamyba Perdavimas Skirstymas Tiekimas Investicijos Kainos ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUS Elektros gamyba Šilumos gamyba iš biokuro Investicijos GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUS Rinkos apžvalga Importas Perdavimas Skirstymas SGD pakartotinis dujinimas Tiekimas Didmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Investicijos Kainos ŠILUMOS ENERGIJOS SEKTORIUS Rinkos apžvalga Investicijos Kainos GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIUS Rinkos apžvalga Kokybiniai rodikliai Investicijos Kainos... 61

3 3 1. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ RODIKLIAI BVP ir reguliuojamų pajamų pokytis. 218 m., palyginti su 217 m., BVP augimas sudarė 7,83 proc. Energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių reguliuojamos veiklos pajamos 218 m., palyginus su 217 m., augo 3,71 proc. 1 pav m. infliacija, energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių pajamų ir BVP pokytis, proc. 8,% 8,55% 7,83% 2,% 4,26% -,3% -,1% 2,5% 3,29% 1,7% 3,9% 1,41% 3,71% 1,9% -4,% -5,32%,15% -6,15% 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. -1,% Energetikos sektoriaus reguliuojamų veiklų pajamų pokytis BVP pokytis Infliacija Šaltinis VERT, Lietuvos statistikos departamentas. Sektorių pajamų pokytis. Energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių pajamos 218 m., palyginti su 217 m., augo 3,71 proc. Bendrą pajamų augimą iš esmės lėmė gamtinių dujų sektoriaus pajamų augimas (13,49 proc.) 2 pav m. energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių reguliuojamų veiklų pajamų dinamika, mln. Eur , , ,7 2 45, , m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Elektros energetikos sektorius Gamtinių dujų sektorius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius Šilumos sektorius

4 4 Pajamų struktūra. Didžiausią pajamų dalį bendroje energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių reguliuojamų veiklų pajamų struktūroje sudaro elektros energetikos sektorius. Elektros sektoriaus pajamų dalis m. bendroje struktūroje mažėjo 2,5 proc. punkto, gamtinių dujų sektoriaus pajamų dalis 218 m., palyginti su 217 m., augo 2,73 proc. punkto. Gamtinių dujų sektoriuje 218 m. perdavimo, skirstymo ir suskystintų gamtinių dujų (toliau SGD) operatorių reguliuojamos veiklos pajamos buvo mažesnės nei 217 m., tačiau gamtinių dujų tiekimo įmonių pajamos didėjo dėl 218 m. išaugusios importuojamų gamtinių dujų (produkto), įsigyjamų pagal dvišalius sandorius ir biržose, kainos. Didesnės gamtinių dujų tiekimo įmonių pajamos lėmė tai, kad bendros šio sektoriaus pajamos 218 m. augo 8 mln. Eur nuo 593 iki 673 mln. Eur. 1% 3 pav m. energetikos sektoriaus reguliuojamų veiklų pajamų struktūra, proc. 8% 44,8% 44,52% 45,77% 43,4% 41,35% 6% 4% 26,48% 29,25% 26,8% 28,99% 31,72% 2% 7,1% 7,72% 8,47% 8,69% 8,59% % 21,62% 18,52% 19,68% 18,92% 18,34% 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Elektros energetikos sektorius Gamtinių dujų sektorius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius Šilumos sektorius Paslaugų kiekiai. 218 m., palyginti su 217 m., gamtinių dujų sektoriaus pardavimai mažėjo,3 proc., nuo iki GWh. Šilumos, elektros energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektoriuose pardavimai augo: šilumos sektoriuje,47 proc. (nuo 7614 iki 7645 GWh), elektros energetikos sektoriuje 4,3 proc. (nuo iki GWh), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje 4,54 proc. (nuo 198,1 iki 27,1 mln. m 3 ) m. labiausiai augo elektros sektoriaus pardavimai 13,59 proc., (nuo iki GWh). Pardavimų augimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje siekė 12,37 proc. (nuo 184,3 iki 27,1 mln. m 3 ), šilumos sektoriuje 9,59 proc. (nuo 6976 iki 7645 GWh). Tuo pačiu laikotarpiu labiausiai mažėjo pardavimai gamtinių dujų sektoriuje 4,54 proc.

5 5 4 pav m. energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių reguliuojamų veiklų pardavimų dinamika, GWh ir mln. m ,2 93,8 96,8 98,5 12, ,1 98,6 99,4 99,6 15,1 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Šilumos sektorius 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Gamtinių dujų sektorius Nuotekų tvarkymo sektorius Elektros energetikos sektorius Geriamojo vandens tiekimo sektorius Reguliuojamų sektorių dalis BVP. Energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių dalis BVP 218 m. buvo mažesnė nei 217 m. ir sudarė 4,7 proc. (217 m. 4,8 proc.). 5 pav m. energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių dalis BVP, mln. Eur 5, 4, 3659, 37331, 3856, 41857, 45133,6 3, 2, 1,, 2146,8 2149,26 217,7 245, , m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos pajamos, mln. Eur BVP, mln. EUR Šaltinis VERT, Lietuvos statistikos departamentas.

6 6 Sektorių investicijos. 218 m. energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių investicijos sudarė 436 mln. Eur ir, palyginti su 217 m., augo 22,75 proc. Faktiškai daugiau investicijų įgyvendinta visuose sektoriuose: 218 m., palyginus su 217 m., elektros energetikos sektoriaus investicijos sudarė 229 mln. Eur (augimas 15 proc.), gamtinių dujų sektoriaus investicijos 78 mln. Eur (augimas 56 proc.), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus investicijos 65 mln. Eur (augimas 1,16 proc.), šilumos sektoriaus investicijos 64 mln. Eur (augimas 33,33 proc.). Gamtinių dujų sektoriuje investicijų suma labiausiai augo dėl AB Energijos skirstymo operatorius naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimo. 6 pav m. energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių investicijos, mln. Eur m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Elektros energetikos sektorius Gamtinių dujų sektorius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius Šilumos sektorius Didžiausią energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių investicijų dalį 218 m. (52 proc.) sudarė elektros sektoriuje atliktos investicijos. Gamtinių dujų sektoriaus investicijos sudarė 18 proc. visų sektoriaus investicijų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir šilumos sektoriaus investicijos atitinkamai po 15 proc. 7 pav m. atskirų energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių dalis bendroje energetikos sektoriaus struktūroje, proc. 1% 8% 6% 4% 2% % 46% 54% 61% 56% 52% 8% 11% 25% 13% 14% 18% 25% 18% 17% 15% 2% 1% 8% 13% 15% 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Elektros energetikos sektorius Gamtinių dujų sektorius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius Šilumos sektorius

7 7 Įtaka šalies investicijoms. Energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių investicijų dalis šalies materialinėse investicijose 218 m. sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su 217 m., didėjo 1 proc. punktu. Energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektoriuose 218 m. įgyvendintų investicijų apimtis, palyginti su 217 m., didėjo 22,75 proc., šalies materialinės investicijos 5,56 proc. 8 pav m. energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių investicijų dalis Lietuvos materialinių investicijų struktūroje 7, 6, 5, 5128,7 5699,4 5683,4 622,3 6357,3 4, 3, 2, 1,, 453,9 6,6 254,8 355,9 436,9 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Šalies materialinės investicijos į visas ekonomines veiklos rūšis, mln. Eur Energetikos sektoriaus investicijos, mln. Eur Šaltinis VERT, Lietuvos statistikos departamentas. 9 pav m. šalies materialinių investicijų ir energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių investicijų pokytis 4,% 3,% 2,% 1,%,% -1,% 39,7% 32,3% 23,29% 22,76% 6,79% 11,13% 5,96% 5,56% -,28% 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. -2,% -3,% -4,% -5,% -6,% -57,58% Energetikos sektoriaus investicijų pokytis, proc. Šalies materialinių investicijų pokytis, proc Šaltinis VERT, Lietuvos statistikos departamentas.

8 8 2. ELEKTROS SEKTORIUS Didžiausių elektros energetikos sektoriaus įmonių, kurių akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje, akcininkas yra Lietuvos valstybė. 1 pav. Vertybinių popierių biržoje dalyvaujančios reguliuojamos elektros energetikos sektoriaus įmonės ( ) Valstybė, atstovaujama Finansų ministerijos Valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos 1 proc. 1 proc. Lietuvos energija, UAB UAB EPSO-G 96,75 proc. 94,98 proc. 97,51 proc. Lietuvos energijos gamyba, AB AB Energijos skirstymo operatorius * LITGRID, AB 2.1. RINKOS APŽVALGA Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau VERT) duomenimis, 218 m. elektros energijos gamybos veiklą vykdė 1621 rinkos dalyvis (217 m. 1617), perdavimo 1, skirstymo 6, visuomeninio tiekimo 5 rinkos dalyviai. Nepriklausomų tiekėjų pokytis pateiktas žemiau. 11 pav m. nepriklausomų tiekėjų skaičius (ketv. pabaigoje), vnt.

9 9 218 m., palyginti su 217-aisiais, Lietuvoje importas augo 1,7 proc., eksportas 7,7 proc m. laikotarpiu importo apimtys augo 59, proc., eksporto 14 kartų. Gamyba 218 m., palyginti su 217-aisiais, mažėjo 17,9 proc., nuo 3,9 TWh iki 3,2 TWh m. laikotarpiu gamybos apimtys mažėjo 22, proc. 12 pav m. elektros gamyba, eksportas ir importas Lietuvoje, TWh Elektros energijos biržos kainos 218 m., palyginti su 217 m., Lietuvoje augo 42,13 proc., Latvijoje 43,67 proc. Kitose Baltijos ir Šiaurės šalyse taip pat buvo stebimas elektros energijos biržos kainų augimas. Visame regione elektros energijos kainos augimą 218 m. lėmė Suomijos bei Švedijos atominių elektrinių remontai, išaugęs elektros energijos suvartojimas bei nepalankios oro sąlygos elektros energijos gamybai hidroelektrinėse ir vėjo elektrinėse. Lietuvos zonos elektros kainų augimą taip pat lėmė tarpsisteminės jungties Nord Balt remontas bei pralaidumo ribojimai. 13 pav m. vidutinės elektros kainos Nord Pool biržoje, Eur/MWh Šaltinis Nord Pool.

10 1 Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis 1, 218 m. 23 ES valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse buvo pagaminta 3 1 TWh elektros energijos, t. y. 1, proc. mažiau nei 217-aisiais (3 41 TWh). Importuojamos elektros energijos kiekis 218 m., palyginti su 217-aisiais, augo 4, proc., nuo 353,6 iki 367,6 TWh, eksportuojamos mažėjo,9 proc., nuo 35,7 iki 347,4 TWh. Didžiausias teigiamas elektros energijos eksporto ir importo balansas 218 m. buvo Prancūzijoje 63,3 TWh, didžiausias neigiamas Italijoje 43,9 TWh. 218 m., palyginti su 217-aisiais, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas augo 3,2 proc., nuo 12,5 iki 12,9 TWh: patiektos vartotojams elektros energijos kiekis augo 4,7 proc., tinklų technologinės sąnaudos mažėjo 1, proc., elektros energijos, reikalingos Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei (Kruonio HAE) užkrauti, apimtys mažėjo 12,5 proc. 14 pav m. šalies elektros energijos suvartojimas, TWh 218 m., palyginti su 217-aisiais, įrengtoji elektrinių galia didėjo,4 proc., nuo 3 662,9 iki 3 679,2 MW. 1 International Energy Agency, Monthly Electricity Statistics, December 218, OECD/IEA, March 219//

11 11 15 pav m. instaliuota elektrinių galia (metų pabaigoje) 2.2. GAMYBA 218 m. Lietuvoje iš iškastinio kuro buvo pagaminta ir į elektros energijos tinklus patiekta 18,9 proc. elektros energijos, iš AEI pagamintos ir į tinklus patiektos elektros energijos dalis sudarė 65, proc., likusią dalį (16,2 proc.) sudarė elektros energija, pagaminta Kruonio HAE. Palyginti su 217 m., 218 m. AEI gamybos dalis augo 1,8 proc. punkto. 16 pav m. elektros energijos gamybos struktūra Lietuvoje pagal gamybai naudojamo kuro rūšį Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis 2, 218 m. 11 iš 23 ES valstybių (EBPO narių) nuo 52 proc. iki 94 proc. elektros energijos pagamino deginant kurą 3. Prancūzija, Slovakija ir Vengrija daugiau nei pusę elektros energijos pagamino atominėse elektrinėse, Austrijoje ir 2 International Energy Agency, Monthly Electricity Statistics, December 218, OECD/IEA, March 219// 3 įskaitant elektros energiją, pagamintą naudojant degiuosius AEI ir deginant atliekas.

12 12 Liuksemburge daugiau nei pusė elektros energijos pagaminta hidroelektrinėse, o tarp atsinaujinančius energijos išteklius 4 naudojančių valstybių išsiskyrė Airija, Danija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Portugalija ir Vokietija (daugiau nei 2 proc. visos gamybos). 17 pav. 218 m. elektros energijos gamybos struktūra ES valstybėse EBPO narėse Šaltinis IEA PERDAVIMAS Elektros energijos perdavimo rinkoje veikia 1 įmonė AB Litgrid. 218 m. perdavimo tinklams patiekta 11,7 TWh elektros energijos, t. y. 3,9 proc. daugiau nei 217-aisiais. Perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis 218 m., palyginti su 217 m., augo 3,9 proc., nuo 1 89,3 iki ,2 GWh, nuostoliai elektros tinkluose ir elektros energijos savoms reikmėms poreikis augo 3,9 proc., nuo 421,4 iki 437,9 GWh. 4 Išskyrus degiuosius AEI ir hidroenergiją.

13 13 18 pav m. elektros energijos perdavimo rinkos struktūra 2.4. SKIRSTYMAS 218 m. pabaigoje elektros energijos skirstymo rinkoje veikė 6 rinkos dalyviai: AB Achema, AB Akmenės cementas, AB Lifosa, UAB E Tinklas ir UAB Dainavos elektra, vykdančios skirstymo veiklą savo įmonių teritorijose, bei AB Energijos skirstymo operatorius, vykdanti skirstymo veiklą likusioje Lietuvos teritorijoje. 218 m., palyginti su 217-aisiais, elektros energijos kiekis, gautas į skirstomuosius tinklus, augo 4, proc., nuo 9,9 iki 1,3 TWh. Elektros energijos kiekis, paskirstytas vartotojams, prijungtiems prie VĮ tinklo, augo 3,8 proc., nuo 2,87 iki 2,98 TWh, prijungtiems prie ŽĮ tinklo 3,9 proc., nuo 6,4 iki 6,65 TWh. Technologiniai nuostoliai bei savos reikmės skirstomuosiuose tinkluose 218 m., palyginti su 217-aisiais, augo,7 proc., nuo 614,7 iki 618,8 GWh. 19 pav. Elektros energijos skirstymo rinkos struktūra, m.

14 2.5. TIEKIMAS m. vasario mėn. duomenimis, Nord Pool elektros biržoje buvo 365 biržos dalyviai, 21 iš jų Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. 218 m., palyginti su 217-aisiais, elektros biržoje suprekiautas elektros energijos kiekis augo 57,7 proc., nuo 3 637,7 iki 5 737,1 GWh. Daugiausia 218 m., palyginti su 217-aisiais, kito IV ketv. suprekiautas elektros energijos kiekis: 218 m. IV ketv., palyginti su tuo pačiu 217 m. ketv., suprekiauto kiekio augimas sudarė 96,1 proc. 218 m. I ir II ketv., palyginti su tais pačiais 217 m. ketv., augimas atitinkamai sudarė 28,5 ir 29,1 proc. 218 m. III ketv., palyginti su 217 m. III ketv., biržoje suprekiautas kiekis augo 72,9 proc. 2 pav m. pardavimų elektros energijos biržoje apimtys, GWh Kainą formuojančiais pavedimais 5 suprekiautas elektros energijos kiekis 218 m., palyginti su 217 m., buvo 3,5 karto didesnis ir sudarė 59,3 proc. bendro suprekiauto biržoje elektros energijos kiekio (217 m. 26,2 proc.). 5 Biržos kainą formuojantys pasiūlymai tai gamintojų arba tiekėjų realizuoti pavedimai biržoje, kuriuose konkrečiai pristatymo valandai buvo nurodomas elektros energijos pirkimo/pardavimo kiekis nėra vienodas visame galimame biržos kainų diapazone, biržos kainos neformuojantys pasiūlymai tai gamintojų arba tiekėjų realizuoti pavedimai biržoje, kuriuose konkrečiai pristatymo valandai buvo nurodomas elektros energijos pirkimo/pardavimo kiekis yra vienodas visame galimame biržos kainų diapazone.

15 15 21 pav m. kainą formuojantys prekybos kiekiai elektros biržoje 218 m., kaip ir 217-aisiais, didžiausią elektros biržos pardavimų rinkos dalį užėmė AB INTER RAO Lietuva (91,6 proc.). 22 pav m. pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje, proc. 218 m. didžiausią elektros biržos pirkimų rinkos dalį užėmė susijusios įmonės Lietuvos energijos gamyba, AB ir Energijos tiekimas UAB (38,9 proc.).

16 16 23 pav m. pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje, proc. Nepriklausomi tiekėjai elektros energijos 218 m. vartotojams patiekė 6 798,8 GWh elektros energijos, visuomeninis tiekėjas UAB Lietuvos energijos tiekimas 6 reguliuojamiems elektros energijos vartotojams patiekė 2 967,4 GWh elektros energijos, skirstymo operatorius AB Energijos skirstymo operatorius nereguliuojamiems elektros energijos vartotojams patiekė 514,4 GWh elektros energijos m., palyginti su 217 m., mažmeninės tiekimo rinkos struktūroje visuomeninio tiekėjo UAB Lietuvos energijos tiekimas rinkos dalis mažėjo,4 proc. punkto, nuo 29,3 iki 28,9 proc. Tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų daugiausia augo UAB Imlitex rinkos dalis (3,2 proc. punkto), labiausia mažėjo AB Inter Rao Lietuva (5,1 proc. punkto). 24 pav m. mažmeninės elektros energijos rinkos struktūra, proc. * Visuomeninis elektros energijos tiekimas. ** Garantinis elektros energijos tiekimas. 6 Iki 218 m. spalio 1 d. visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą vykdė AB Energijos skirstymo operatorius. 7 Garantinis elektros energijos tiekimas.

17 INVESTICIJOS 218 m., palyginti su 217 m., investicijos į tinklų infrastruktūrą augo 13,6 proc., nuo 197,1 iki 224,5 mln. Eur. Perdavimo tinklų investicijų rinkos dalis mažėjo 5,1 proc. punkto, nuo 13,5 iki 8,4 proc., atitinkamai augo skirstymo tinklų investicijų rinkos dalis. 25 pav. Rinkos struktūra pagal investicijas į infrastruktūrą, m. 218 m., palyginti su 217-aisiais, elektros energijos perdavimo veiklos investicijos mažėjo 28,9 proc., nuo 26,6 iki 18,9 mln. Eur: investicijos į strateginius projektus mažėjo 4,3 karto, kitos investicijos 29,1 proc. Investicijos į tinklo plėtrą augo 42,6 proc., naujų vartotojų prijungimo nuo, iki,3 mln. Eur. 26 pav. Elektros energijos perdavimo rinkos struktūra pagal investicijas, m. Šaltinis VERT. 218 m., palyginti su 217-aisiais, elektros energijos skirstymo sektoriaus investicijos augo 2,7 proc., nuo 17,4 iki 25,6 mln. Eur. Skirstomųjų tinklų operatorių investicijos į naujų vartotojų prijungimą augo 51,8 proc., nuo 48,1 iki 73, mln. Eur, investicijos į tinklo plėtrą 8 6,9 proc., nuo 113,3 iki 121,1 mln. Eur, kitos investicijos 9 27,8 proc., nuo 9, iki 11,5 mln. Eur. 8 Ilgalaikės materialinės investicijos į vidutinės ir žemosios įtampos skirstymo tinklus. 9 Tokiomis investicijomis laikomos investicijos į IT, apskaitos ir kitas ilgalaikes priemones, užtikrinančias efektyvesnę elektros energijos persiuntimo veiklą.

18 18 27 pav. Elektros energijos skirstymo rinkos struktūra pagal investicijas, m KAINOS Vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją, 218 m. vidutinė nepriklausomų tiekėjų galutiniams vartotojams parduodamos elektros energijos kaina sudarė 4,2 ct/kwh ir buvo 7,7 proc. didesnė nei 217-aisiais (3,9 ct/kwh). 28 pav. 219 m. elektros energijos visuomeninės kainos struktūra, ct/kwh, (skliaustuose 218 m.) Perdavimo paslauga,658 (,619) Sisteminės paslaugos,615 (,529) Skirstymo vidutinės įtampos tinkle paslauga,862 (,834) Prognozuojama įsigijimo kaina 4,348 (3,386) VIAP,93 (1,35) Skirstymo žemosios įtampos tinkle paslauga 1,871 (2,145) Tiekimo paslauga,281 (,118) Vidutinis tarifas aukštojoje įtampoje 6,85 (6,2) Vidutinis tarifas vidutinėje įtampoje 7,667 (6,836) Vidutinis tarifas žemojoje įtampoje 9,538 (8,981) Elektros energijos kainos aukščiausia kainos riba galutiniams vartotojams 219 m., palyginti su 218 m., išaugo 6,2 proc. ir sudaro 9,538 ct/kwh be PVM.

19 19 VIAP lėšų biudžeto struktūroje 219 m., palyginti su 218-aisiais, labiausiai augo VIAP lėšų, skiriamų AEI gamybai ir balansavimui, dalis 2,8 proc. punkto, nuo 78,6 iki 99,4 proc., labiausiai mažėjo Lietuvos elektrinei skiriamų VIAP lėšų dalis 18,5 proc. punkto (219 m. VIAP biudžete lėšų, skiriamų Lietuvos elektrinei, nenumatyta). 1 lentelė m. VIAP lėšų biudžeto struktūra, proc. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 219 m. AEI gamyba ir balansavimas 39,5 6,9 76,2 78,6 99,4 Termofikacinių elektrinių gamyba 11,1,,,, Lietuvos elektrinės gamyba 31,6,,, Lietuvos elektrinės rezervai, 16,4 23,5 18,5, Strateginiai projektai 12,7 12,8,,, AEI prijungimas 3,2,4, 2,7,3 Tinklų plėtra dėl AEI,, -,1 -,1, Administravimo sąnaudos,1,1,1,1,2 Lėšų likučių saugojimo rezultatas,,,,, Skolinimosi priemonių rezultatas,,2,3,, AEI elektrinių prijungimo pajamos -,9,,,, Saulės elektrinių išlaidų kompensavimas 1,5,,,, Vertinant kiekybiškai, 219 m., palyginti su 215 m., daugiausia išaugo VIAP lėšų, skiriamų AEI naudojančioms elektrinėms, suma 1,7 karto, nuo 63,3 iki 18,4 mln. Eur. Lėšos, skiriamos AEI prijungimui, mažėjo 92,2 proc., nuo 5,1 mln. Eur iki,4 mln. Eur. 2 lentelė m. VIAP lėšų biudžeto struktūra, mln. Eur 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 219 m. AEI gamyba ir balansavimas 63,278 93, , ,217 18,359 Termofikacinių elektrinių gamyba 17,79,,,, Lietuvos elektrinės gamyba 5,59,,,, Lietuvos elektrinės rezervai, 25,146 34,38 26,939, Strateginiai projektai 2,273 19,588,,, AEI prijungimas 5,14,545,45 3,885,381 Tinklų plėtra dėl AEI,, -,139 -,123, Administravimo sąnaudos,14,162,162,162,195 Lėšų likučių saugojimo rezultatas,,,,, Skolinimosi priemonių rezultatas,,241,5,34,33 AEI elektrinių prijungimo pajamos -1,47, -,49,, Saulės elektrinių išlaidų kompensavimas 2,436,22,35,, Nebalansas už praėjusius metus 1,91 14,72,459,157-9,392 VIAP lėšos, surinktinos vartotojų kalendoriniais metais 16,81 153,16 146, ,271 99,576 VIAP kaina m. mažėjo 45, proc., nuo 1,642 iki,93 ct/kwh. Labiausiai VIAP kaina mažėjo 219 m., palyginti su 218 m., 33,1 proc., nuo 1,35 iki,93 ct/kwh.

20 2 29 pav m. VIAP kaina ir pokytis Buitiniai vartotojai Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, suvartojantiems 25 5 kwh per metus, vertinant ES valstybes, 218 m. I pusm., palyginti su 217 m. I pusm., vidutiniškai augo 1.8 proc., nuo,1274 iki,1297 Eur/kWh. Didžiausias elektros energijos kainos augimas 218 m. I pusm., palyginti su 217 m. I pusm., buvo Rumunijoje (13,7 proc.) ir Slovakijoje (13,2 proc.), labiausiai elektros kaina mažėjo Portugalijoje (9, proc.). Mažiausia elektros energijos kaina 218 m. I pusm. buitiniams vartotojams buvo Lietuvoje ir Bulgarijoje, didžiausia Ispanijoje ir Belgijoje. 3 pav m. I pusm. elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, suvartojantiems 25 5 kwh per metus, EUR/kWh (be mokesčių) Šaltinis Eurostat.

21 21 Nebuitiniai vartotojai Elektros energijos kaina nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems 5 2 MWh per metus, ES valstybėse 218 m. I pusm., palyginti su 217-ųjų I pusm., vidutiniškai augo 2,3 proc., nuo,779 iki,797 Eur/kWh. Didžiausias elektros energijos kainos augimas 218 m. I pusm., palyginti su 217-ųjų II pusm., buvo Vengrijoje, labiausiai kaina mažėjo Latvijoje. Mažiausios elektros energijos kainos nebuitiniams vartotojams 218 m. I pusm. buvo Danijoje ir Suomijoje, didžiausios Kipre ir Maltoje. 31 pav m. I pusm. elektros energijos kaina nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems 5 2 MWh per metus, EUR/kWh (be mokesčių) Šaltinis Eurostat.

22 22 3. ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUS 3.1. ELEKTROS GAMYBA 218 m. pabaigoje buvo išduoti leidimai gaminti elektros energiją, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI), t. y. 1,4 proc. daugiau nei 217 m. pabaigoje (2 392). 32 pav m. išduotų AEI gamybos leidimų skaičius, vnt. 218 m. pabaigoje elektros energijos gamintojų, gaminusių ir tiekusių į tinklus elektros energiją, pagamintą iš AEI, elektrinių įrengtoji galia (ĮG) siekė 837,5 MW: saulės elektrinių ĮG 71,6 MW, vėjo elektrinių ĮG 532,1 MW, hidroelektrinių ĮG 127,8 MW, biomasės elektrinių ĮG 67,6 MW, biodujų elektrinių ĮG 38,4 MW. Didžiausią rinkos dalį pagal ĮG 218 m. sudarė vėjo elektrinės (63,5 proc.), mažiausią biodujų elektrinės (4,6 proc.). 33 pav m. rinkos struktūra pagal įrengtąją galią, proc. 1 Eliminuoti leidimai gaminti elektros energiją, išduoti elektros energiją gaminantiems vartotojams.

23 m. pagamintas elektros energijos kiekis, naudojant AEI, sudarė 2 91,8 GWh: daugiausia buvo pagaminta vėjo elektrinėse 54,4 proc., hidroenergijos elektrinėse 2,3 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 18, proc., saulės elektrinėse 3,8 proc., atliekų deginimo elektrinėse 3,4 proc. visos elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Lietuvoje elektros energijos, pagamintos iš AEI, dalis, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu 218 m., sudarė 18,7 proc. (numatytas uždavinys iki 22 m., jog elektros energijos, pagamintos iš AEI, dalis padidėtų iki 2 proc., palyginti su bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu). 34 pav m. rinkos struktūra pagal patiektą elektros energijos kiekį, proc. ir GWh 218 m. elektrinių, tiekusių elektros energiją į tinklus ir naudojančių AEI, skaičius Lietuvoje siekė 2 38, iš jų 86,8 proc. saulės elektrinės, kurių į tinklą patiektą elektros energija sudarė 3,8 proc. visos į tinklą patiektos elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, 4,1 proc. hidroelektrinės (į tinklą patiekė 2,3 proc. visos elektros energijos, pagamintos naudojant AEI), 7, proc. vėjo elektrinės (į tinklus patiekė 54,4 proc. visos į tinklus patiektos elektros energijos pagamintos naudojant AEI). 218 m. AEI naudojančių elektros energijos gamintojų pajamos už parduotą elektros energiją perdavimo bei skirstomųjų tinklų operatoriams sudarė 164,7 mln. Eur, pajamos iš VIAP lėšų biudžeto siekė 89,1 mln. Eur, t. y. 16,5 proc. daugiau nei 217 m. (16,7 mln. Eur).

24 24 35 pav. 218 m. rinkos struktūra pagal pajamas už parduotą elektros energiją, proc. 45,9% 54,1% Pajamos iš VIAP lėšų biudžeto Pajamos iš rinkos kainos 36 pav m. I pusm. vidutiniai fiksuoti tarifai elektrinėms, elektros energiją gaminančioms iš AEI, ct/kwh,5,45,4,35,3,25,2,15,1,5, Saulė (integruota) Saulė (neintegruota Vėjas Hidro Biomasė (nauja) Biomasė (rekonstruota) Biodujos (sąvartynai) Biodujos (anaerobinis) 3.2. ŠILUMOS GAMYBA IŠ BIOKURO 218 m. licencijuojamų šilumos tiekėjų ir reguliuojamų šilumos gamintojų nupirktas biokuro kiekis sudarė 42,9 tūkst. tne ir buvo 1,4 proc. mažesnis nei 217 m. Didžiausią dalį 218 m. biokuro struktūroje sudarė medienos kilmės biokuras (biokuro mišinys, skiedros, medžio drožlės, pjuvenos, smulkinta mediena, kita) 98,7 proc.

25 25 Palyginti su 217 m., medienos kilmės biokuro paklausa 218 m. mažėjo 1,5 proc., medienos granulių paklausa augo 23,1 proc., o malkinės medienos paklausa mažėjo 7,1 proc. 218 m. gruodžio mėn. šilumos tiekėjams biokurą tiekė 114 skirtingų biokuro tiekėjų, t. y. 18,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 217 m. (96). 37 pav m. pirkto biokuro biokuro kiekis (tne) ir struktūra pagal rūšis (proc.) ,7%,6%,6%,6%,5%,8%,7% 98,7%,6% 98,8% 98,7% 98,7% 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Malkinė mediena Medienos granulės Medienos kilmės biokuras (biokuro mišinys, skiedros, medžio drožlės, pjuvenos, smulkinta mediena, kita) 3.3. INVESTICIJOS Remiantis elektros energijos gamintojų pateiktais duomenimis, 218 m. investicijos į AEI sektorių sudarė,49 mln. Eur. Daugiausia 97,4 proc. (477,2 tūkst. Eur) investuota į elektros energijos gamybos įrenginius, kitos investicijos, susijusios su elektros energijos gamyba 2,6 proc. (12,6 tūkst. Eur). Didžiąją dalį visų investicijų į atsinaujinančių energijos išteklių sektorių 218 m. sudarė investicijos į esamas hidroelektrines (75,6 proc. visų investicijų) bei saulės elektrines (16,9 proc. visų investicijų). 38 pav. Investicijų rinkos struktūra pagal investavimo tikslą, tūkst. Eur ir proc., 218 m. 2,6% Į gamybos įrenginius 97,4% Kitos

26 26 Remiantis elektros energijos gamintojų, elektros energijos gamybai naudojančių AEI, pateiktais duomenimis, analizuojant rinkos struktūrą pagal investicijų šaltinius, 1 proc. atliktų investicijų buvo finansuojamos nuosavomis lėšomis.

27 27 4. GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUS Remiantis viešai prieinama informacija, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus, didžiausio gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriaus ir gamtinių dujų tiekimo įmonių (UAB Lietuvos energijos tiekimas ) akcininkai yra Lietuvos valstybė. 39 pav valstybės valdomos gamtinių dujų įmonės *UAB Lietuvos dujų tiekimas nuo 218 m. spalio 15 d. pakeitė pavadinimą į UAB Lietuvos energijos tiekimas UAB Litgas veiklą nuo 219 m. sausio 1 d. perėmė UAB Lietuvos energijos tiekimas RINKOS APŽVALGA 218 m. gamtinių dujų perdavimo rinkoje veikė vienas operatorius AB Amber Grid, gamtinių dujų skirstymo rinkoje veiklą vykdė 5 skirstymo sistemos operatoriai: AB Energijos skirstymo operatorius, UAB Intergas, AB agrofirma Josvainiai, UAB Fortum Heat Lietuva ir AB Achema. AB Klaipėdos nafta, kuri įgyvendino SGD terminalo projektą, vykdo SGD terminalo operatoriaus veiklą. 218 m. buvo išduoti 9 gamtinių dujų tiekimo leidimai 11, nepanaikintas nei vienas gamtinių dujų tiekimo leidimas, sustabdytas 2 gamtinių dujų tiekimo leidimų galiojimas. 218 m. pabaigoje gamtinių dujų tiekimo leidimus turėjo 33 įmonė, iš jų 15 vykdė veiklą. Gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją 218 m. turėjo tik UAB GET Baltic. Šiai įmonei licencija buvo išduota 212 m. Rinkos dalyvių, kurie vykdė gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, SGD pakartotinio dujinimo, biržos operatoriaus veiklą, skaičius 218 m., palyginti su 217 m., nesikeitė, gamtinių dujų tiekimo veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičius didėjo. 11 Nuo 218 m. sausio 1 d. gamtinių dujų tiekimo veiklai vykdyti išduodami leidimai.

28 28 4 pav m. rinkos dalyvių skaičius, vnt. 217 m. 218 m Perdavimas Skirstymas Skystinimas Tiekimas Biržos operatrius Perdavimas Skirstymas Skystinimas Tiekimas 1 Biržos operatrius Vykdantys Nevykdantys Vykdantys Nevykdantys 218 m. perdavimo sistema buvo transportuota 5152 GWh gamtinių dujų (,4 proc. daugiau nei 217 m.), iš jų 2232 GWh buvo perduota Lietuvos vartotojams, GWh transportuota tranzitu, paskirstyta 7683 GWh (3,6 proc. daugiau nei 217 m.), patiekta GWh (,34 proc. mažiau nei 217 m.). 41 pav m. gamtinių dujų kiekiai, GWh (transportuoti, paskirstyti, patiekti, išdujinti) Perdavimas Skirstymas Tiekimas SGD pakartotinis dujinimas Gamtinių dujų sektoriaus pajamos 218 m., palyginti su 217 m., didėjo 22,91 proc. Tai lėmė 4,89 proc. išaugusios gamtinių dujų tiekimo veiklos pajamos. Tuo tarpu pajamos perdavimo, skirstymo ir SGD pakartotinio dujinimo veiklose sumažėjo.

29 29 42 pav m. gamtinių dujų sektoriaus pajamos, mln. Eur (be pajamų už tranzitą) ,88 64,1 5 66,97 67, ,9 51,3 58,7 51,7 52,8 48,4 56,1 56,3 59,5 53,4 43,2 35,9 37, 4, 39,8 37,2 35,7 38,3 4,5 49,9 46,3 33, Perdavimas Skirstymas Tiekimas SGD pakartotinis dujinimas 218 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė GWh ir buvo 14,33 proc. mažesnės nei 217 m. Gamtinių dujų importo sąnaudos (nevertinant AB Achema importo išlaidų) sudarė 323 mln. Eur ir buvo 38,63 proc. didesnės nei 217 m. 43 pav m. importuotų gamtinių dujų kiekiai (GWh) ir importo sąnaudos, mln. Eur Kiekiai, GWh Sąnaudos, mln. Eur *Nevertinamos AB Achema importuotų gamtinių dujų sąnaudos, kurios buvo skirtos savoms reikmėms. 218 m. gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje siekė 2232 GWh ir buvo 8,13 proc. mažesnis nei 217 m.

30 3 44 pav m. gamtinių dujų suvartojimas, GWh IMPORTAS 218 m. gamtines dujas importavo UAB Lietuvos energijos tiekimas, UAB Haupas, AB Achema, UAB Litgas, UAB Grata group, UAB Jetgas. Gamtinės dujos į Lietuvą buvo importuojamos iš OAO Gazprom, Equinor ASA, LT GAS Stream AG, AS Latvijas Gaze ir OU JetGas. Per SGD terminalą 218 m. buvo importuota 37,65 proc. gamtinių dujų, t. y. 883 GWh. 45 pav m. į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų pasiskirstymas pagal importo šaltinius bei eksportuojamų gamtinių dujų kiekiai, GWh I 215 II I 216 II I 217 II I 218 II ketv. ketv. III IV ketv. ketv. III IV ketv. ketv. III IV ketv. ketv. III IV ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. SGD Vamzdynais Eksportas

31 31 46 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai Gamtinių dujų tiekėjai, turintys išduotus leidimus, 218 m. importavo GWh gamtinių dujų, t. y. 14,33 proc. mažiau nei 217 m., kai importo apimtys siekė GWh dujų. Labiausiai išaugo UAB Litgas (23,2 proc.) ir UAB Haupas (21,2 proc.) importuojamų gamtinių dujų kiekiai. UAB Lietuvos energijos tiekimas (-34,7 proc.), AB Achema (-13,3 proc.) ir UAB Grata group (-9,9 proc.) importuojamų gamtinių dujų kiekiai mažėjo pav m. rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį, GWh UAB Lietuvos energijos tiekimas UAB Dujotekana UAB Haupas AB Achema UAB Grata group UAB Litgas UAB Kauno termofikacijos elektrinė

32 32 Importuojamų gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, kurias patyrė UAB Lietuvos energijos tiekimas, AB Achema, UAB Haupas, UAB Litgas, UAB Grata group ir UAB Jetgas 218 m., palyginti su 217 m., didėjo 38,63 proc. 218 m. gamtinių dujų importo sąnaudos didėjo dėl išaugusių gamtinių dujų (produkto) importo kainų. 48 pav m. importuojamų gamtinių dujų kiekių (GWh) ir sąnaudų (mln. Eur) pokytis Kiekiai, GWh Sąnaudos, mln. Eur *Nevertinamos AB Achema importuotų gamtinių dujų sąnaudos, kurios buvo skirtos savoms reikmėms. Palyginti su 217 m., trijų gamtines dujas importuojančių tiekimo įmonių užimamos rinkos dalys didėjo UAB Litgas, UAB Haupas ir AB Achema, atitinkamai 43,8, 41,5 ir 1,2 proc. punkto. Kitų gamtinių dujų tiekėjų užimamos rinkos dalys mažėjo. 49 pav m. rinkos struktūra pagal importuojamų gamtinių dujų kiekį, proc. Pagal importuojamų gamtinių dujų kiekį AB Achema m. laikotarpiu užima daugiau nei 5 proc. gamtinių dujų importo rinkos. UAB Lietuvos energijos tiekimas tenkanti

33 33 rinkos dalis didžiausia buvo 21 m. (5,4 proc.), o 218 m. sudarė 25,6 proc. UAB Litgas užimama rinkos dalis 217 m. siekė apie 11,6 proc., 218 m. ji padidėjo iki 16,6 proc. 5 pav m. rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį, proc. 1, 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1, 9,3 1, 8,8 7, 6,6 8,2 9,1 1,7 23, 28,4 38, 38,3 43,6 4,1,5 48,7,6 17,2,4,5 17,5,4,4 14,9 15,6 14,1 14,3,5 6,2 5,4 36,3 43,5 39,6 35,1 37,1 33,8 2,8 1, 11,6 16,5 16,6 16,6,3,3,3 54,7 5,3 52,8 55,3 1,5 2,8 1,4 1,3,1, 2,1 31,9 26,2 27,6 25,6, UAB Lietuvos dujų tiekimas UAB Dujotekana UAB Haupas AB Achema UAB Grata group UAB Litgas UAB Kauno termofikacijos elektrinė

34 4.3. PERDAVIMAS m. gamtinių dujų perdavimo rinkoje veikė vienas operatorius AB Amber Grid, kuriam išduota neterminuota gamtinių dujų perdavimo licencija. Licencijuojamos veiklos teritorija apima 1 Lietuvos apskričių. 51 pav. 218 m. gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistema Šaltinis AB Amber Grid. Perdavimo sistemos operatorius 218 m. transportavo 5152 GWh gamtinių dujų GWh arba 44,5 proc., viso kiekio teko Lietuvos vartotojams, GWh transportuota į Rusiją (Kaliningradą). Iš viso 218 m. buvo transportuota,4 proc. daugiau nei 217 m. Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos vartotojams buvo 8,11 proc. mažesnis nei 217 m. 52 pav. 218 m. perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį, proc. ir GWh Perdavimas, GWh 55,5% Tranzitas, GWh 44,5%

35 m., palyginti su 28 m., gamtinių dujų perdavimo Lietuvos vartotojams rinkos dalis mažėjo 38 proc. punktais nuo 71,78 iki 44,5 proc. Tranzito dalis perdavimo struktūroje didėjo nuo 28,22 proc. 28 m. iki 55,5 proc. 218 m. 53 pav m. perdavimo rinkos struktūra pagal transportuojamą dujų kiekį, GWh Perdavimas, GWh Tranzitas, GWh Iš viso, GWh Pajamos už gamtinių dujų perdavimą Lietuvos vartotojams 218 m., palyginti su 217 m., mažėjo 28,12 proc. ir sudarė 33,3 mln. Eur. Pajamų pokytį lėmė gamtinių dujų perdavimo įkainių mažėjimas, įvertinus ankstesnių metų perdavimo veiklos investicijų grąžos neatitiktį. 54 pav m. pajamos už gamtinių dujų transportavimą Lietuvos vartotojams, mln. Eur 5, 45, 4, 35, 3, 25, 2, 15, 1, 5,, 49,9 46,3 4, 39,8 4,5 35,9 37, 37,2 38,3 35,7 33, Pajamos, mln. Eur

36 4.4. SKIRSTYMAS 36 Gamtinių dujų skirstymo rinkoje 218 m. veikė 5 įmonės: AB Energijos skirstymo operatorius, AB Achema, AB agrofirma Josvainiai, UAB Intergas ir UAB Fortum Heat Lietuva. 218 m., palyginti su 217 m., gamtinių dujų skirstymo sistemomis transportuotas 3,6 proc. didesnis gamtinių dujų kiekis 7683 GWh. 55 pav m. gamtinių dujų skirstymo sistemomis transportuotas dujų kiekis, GWh Skirstymo rinkos struktūra pagal rinkos dalyvių paskirstytą gamtinių dujų kiekį 218 m. kito nežymiai. Didžiausią skirstymo rinkos dalį užimančios AB Energijos skirstymo operatorius rinkos dalis 218 m. didėjo,13 proc. punkto. 56 pav m. rinkos struktūra pagal rinkos dalyvių paskirstytą gamtinių dujų kiekį, proc. 1, 99,5 99, 98,5 98,,7,2,2,2,2,3,3,3,2,,23,22,22,38,24,27,34,41,39,47,56,19,45,42,39,51,44,33,26,34,33,23,41,74,35,23 1,8 1,72 2,27 2,31 2,28 1,94 1,9 97,5 97, 96,5 96, 97,9 96,99 97,6 97,64 97,29 97,36 98,22 98,56 98,85 98,85 98,98 95,5 95, AB Energijos skirstymo operatorius UAB Intergas UAB Fortum Heat Lietuva AB agrofirma Josvainiai UAB Druskininkų dujos

37 37 Gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai iš sistemų naudotojų 218 m. gavo 43,2 mln. Eur pajamų, t. y. 19,11 proc. mažiau nei 217 m. Pajamų mažėjimą lėmė gamtinių dujų skirstymo įkainių mažinimas, įvertinus ankstesnių metų viršpelnį. 7, 57 pav m. skirstymo sistemos operatorių pajamos, mln. Eur 6, 5, 41,9 51,3 58,7 51,7 52,8 48,4 56,1 56,3 59,5 53,4 43,2 4, 3, 2, 1,, m. skirstymo sistemos operatoriai prijungė vartotojus, t. y. daugiausiai per m. laikotarpį m. per metus vidutiniškai prijungta po 5291 naują vartotoją. 58 pav m. prie skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų skaičius, vnt

38 SGD PAKARTOTINIS DUJINIMAS 218 m. AB Klaipėdos nafta per SGD terminalą išdujino 28,6 proc. mažiau gamtinių dujų nei 217 m. Iš viso 218 m. išdujinta 883 GWh gamtinių dujų. 59 pav m. AB Klaipėdos nafta išdujintų gamtinių dujų kiekis, GWh Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 218 m. AB Klaipėdos nafta gavo 64 mln. Eur pajamų, kurių dydis nepriklausė nuo išdujinto gamtinių dujų kiekio, nes pajamos buvo gautos už gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. 217 m. SGD pakartotinio dujinimo sistemos operatorius pradėjo vykdyti SGD perkrovos veiklą. 218 m. pajamos iš SGD perkrovos veiklos, palyginti su 217 m., padidėjo 13 proc., t. y. nuo 323 tūkst. Eur iki 365 tūkst. Eur TIEKIMAS m. gamtinių dujų tiekimo leidimus turėjo 33 gamtinių dujų tiekimo įmonės, iš jų veiklą vykdė 15: AB Achema, AB agrofirma Josvainiai, UAB Achema Gas Trade, UAB Enefit, Eesti Energia AS, UAB Haupas, UAB Fortum Heat Lietuva, UAB Geros dujos, UAB Grata group, UAB Imlitex, UAB Intergas, UAB Jetgas, UAB Lietuvos energijos teikimas, UAB Litgas, UAB Scener DIDMENINĖ GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO RINKA Vadovaujantis 211 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/211 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 2 straipsnio 4 8 punktais, rinkos dalyviai (fiziniai ar juridiniai asmenys), sudarantys sandorius vienoje ar daugiau didmeninių energijos rinkų, įskaitant gamtinių dujų tiekimo sutartis ir sutartis su ūkio subjektais, kurių galimas suvartojimas yra didesnis nei 6 GWh per metus, priskiriami didmeninei energijos rinkai.

39 39 Gamtinių dujų sektoriuje yra 16 juridinių asmenų, kurių objektų suminis dujų suvartojimas, vertinant disponuojamų įrenginių galimybę veikti nepertraukiamai maksimaliu režimu per parą visus metus, yra didesnis nei 6 GWh. Tai AB Klaipėdos energija, UAB Vilniaus šilumos tinklai, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB Lietuvos energijos gamyba, AB Achema, AB Šiaulių energija, AB Panevėžio energija, AB Jonavos šilumos tinklai, AB Kauno energija, AB Klaipėdos nafta, AB Lifosa, AB Nordic Sugar Kėdainiai, UAB Lietuvos cukrus, VĮ Visagino energija, UAB Litesko ir AB ORLEN Lietuva. Su šiomis bendrovėmis sudaryti tiekimo sandoriai Lietuvos dujų rinkoje yra priskiriami didmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai. 3 lentelė m. didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra, GWh Didmeninės gamtinių dujų tiekimo 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. rinkos struktūra Pagal dvišales sutartis Lietuvoje Biržoje* Iš viso Pokytis, palyginti su 218 m., GWh Pokytis, palyginti su 218 m., proc. -18,86-24,46-1,2-4,6 - * Vertinami tie gamtinių dujų biržos sandoriai, kai pirkėjo prekybos aikštelė yra Lietuvoje. 218 m. Lietuvos didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje dvišalių sutarčių pagrindu buvo parduota ir (ar) nupirkta 1845 GWh gamtinių dujų, t. y. 4,28 proc. mažiau nei 217 m. Analizuojamu laikotarpiu didžiausią gamtinių dujų kiekį sunaudojo AB Achema, kuri yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje. 218 m. AB Achema sunaudoti ir didmeninėje gamtinių dujų rinkoje parduoti gamtinių dujų kiekiai, palyginti su 217 m., mažėjo 4,9 proc. ir sudarė GWh. UAB Lietuvos energijos tiekimas ir UAB Litgas, kurios gamtines dujas pardavinėjo didmeniniams gamtinių dujų vartotojams, 218 m. atitinkamai pardavė 62 GWh ir 361 GWh gamtinių dujų, t. y. 25,1 proc. mažiau negu 217 m. UAB Lietuvos energijos tiekimas atveju, ir 5,1 proc. daugiau UAB Litgas atveju negu 217 m. 4 lentelė m. didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra pagal dvišalėmis gamtinių dujų tiekimo sutartimis parduotus ir (ar) nupirktus gamtinių dujų kiekius, GWh Gamtinių dujų tiekimo įmonė 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Pokytis 218 m./ 217 m., proc. AB Achema ,1 AB agrofirma Josvainiai 2 - UAB Dujotekana UAB Geros dujos -1 UAB Grata group ,4 UAB Haupas ,5 karto UAB Intergas ,5 UAB Kauno termofikacijos elektrinė UAB Lietuvos energijos ,1 tiekimas UAB Litgas ,1 UAB Achema Gas Trade ,8 UAB JetGas 2 - UAB Scener 5 - UAB Enefit 58 - Latvijas Gaze AS 29 - Iš viso: ,4

40 4 218 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis didžiausią rinkos dalį užėmė AB Achema, kuriai tenkanti rinkos dalis sudarė 74 proc. ir, palyginti su 217 m., šios bendrovės užimama rinkos dalis mažėjo 4,9 proc. punkto. UAB Dujotekana pagal sudarytas dvišales sutartis užimamos didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos dali nuo 213 m. mažėjo, o 216 m. gamtinių dujų nepardavė ir jos rinkos dalis buvo. UAB Lietuvos energijos tiekimas ir UAB Litgas užimamos rinkos dalys 218 m., palyginti su 217 m., atitinkamai,8 proc. punkto mažėjo UAB Lietuvos energijos tiekimas atveju ir 2,1 proc. punkto didėjo UAB Litgas atveju. UAB Haupas užimamos rinkos dalys 218 m., palyginti su 217 m., didėjo iki 2,5 proc. punkto. 6 pav m. gamtinių dujų tiekimo įmonių užimama didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos dalis pagal dvišales sutartis 1, 9, 8, 7, 2,4 1,9,9 1,2 1,3 11,3 18,7 18,2 15,4 16,6 1,2 1,3 4,4 3,2,7 9,8 15,5 16,2 3,5 2,4 17,5, 6, 22,3 5, 4, 3, 2, 5,7 6,5 59,3 69,8 78,9 74, 1,, 213 m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. AB Achema UAB Haupas UAB Litgas UAB Lietuvos energijos tiekimas UAB Kauno termofikacijos elektrinė Kiti Didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis prekiavę gamtinių dujų tiekėjai 218 m. gavo 114 mln. Eur pajamų, arba 47,8 proc. daugiau nei 217 m. (77,5 mln. Eur).

41 41 61 pav m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduoti kiekiai (GWh) ir gautos pajamos (tūkst. Eur) m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 1 5 Kiekiai Pajamos 218 m. gamtinių dujų biržoje buvo registruotas 77 vartotojai ir jų skaičius buvo didžiausias nuo 213 m. UAB Baltpool gamtinių dujų rinkos operatoriaus licencija buvo panaikinta 215 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-522, todėl ataskaitoje pateikiama informacija tik iki to momento, kai buvo vykdoma gamtinių dujų rinkos operatoriaus veikla. 62 pav m. gamtinių dujų biržos dalyvių skaičius, vnt m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. UAB GET Baltic gamtinių dujų biržoje 218 m. suprekiauta MWh gamtinių dujų, t. y. 2,48 karto daugiau nei 217 m. Pažymėtina, kad nuo 217 m. liepos 1 d. pradėjo veikti gamtinių dujų biržos UAB GET Baltic įsteigtos prekybos aikštelės Latvijoje ir Estijoje.

42 12,18 15,29 15,34 15,26 15,12 22,1 21,34 19,16 18,11 18,25 18,38 17,77 17,89 17,61 16,96 2,15 16,97 16,5 16,43 16,5 19,55 17,3 18,35 2,93 2,95 18,86 19,48 19,26 16,94 16,9 17,25 18,6 19,6 2,42 19,87 18,79 19, 19, 19,85 2,33 22,56 23,31 24,71 27,3 24,74 28,48 26,72 25, pav m. gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis, MWh m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Vidutinė gamtinių dujų kaina UAB GET Baltic biržoje šiuo laikotarpiu buvo 21,55 Eur/MWh 12, arba 22,39 proc. didesnė nei 217 m., tuo metu ji buvo 17,61 Eur/MWh. 218 m. prekybos apyvarta biržoje sudarė 23,4 mln. Eur 13, arba 23,4 proc. didesnė nei 217 m. 64 pav m. vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina UAB GET Baltic gamtinių dujų biržoje, Eur/MWh 3, 25, 2, 15, 1, 5,, Vertinama pardavimo kaina, neapimanti gamtinių dujų transportavimo kainos. 13 Vertinama pardavimo suma, neapimanti gamtinių dujų transportavimo kainos.

43 MAŽMENINĖ GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO RINKA Gamtinių dujų tiekimo įmonės, rinkos dalyviai (fiziniai ar juridiniai asmenys), kurie sudaro gamtinių dujų tiekimo sutartis su galutiniais vartotojais, turinčiais galimybę per metus suvartoti mažiau nei 6 GWh gamtinių dujų, yra priskiriami mažmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai. Gamtinių dujų tiekimą 218 m. vykdė šios įmonės: AB Achema, AB agrofirma Josvainiai, UAB Achema Gas Trade, UAB Enefit, Eesti Energia AS, UAB Haupas, UAB Fortum Heat Lietuva, UAB Geros dujos, UAB Grata group, UAB Imlitex, UAB Intergas, UAB Jetgas, UAB Lietuvos energijos teikimas, UAB Litgas, UAB Scener. 218 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje buvo parduota 6419 GWh gamtinių dujų, t. y. 18,7 proc. mažiau nei 217 m. (7834 GWh gamtinių dujų). Pokytį lėmė sumažėję pardavimai nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams. 218 m. mažmeninėje rinkoje UAB Litgas ir UAB Lietuvos energijos tiekimas užėmė 88,45 proc. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos, 3,96 proc. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos užėmė UAB Achema Gas Trade, 2,85 proc. užėmė UAB Imlitex, beveik 2 proc. UAB Haupas, likusią dalį 2,82 proc. dalijosi kiti rinkos dalyviai. 218 m. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūroje pagal nupirktus kiekius buitiniams vartotojams tenkanti dalis sudarė 33,17 proc. ir, palyginti su 217 m., padidėjo 7,8 proc. punkto. Nebuitinių vartotojų segmento dalis 217 m. sudarė 66,83 proc. 65 pav m. rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius, proc. ir GWh 1, 7 9, 8, , 6, 5, 4, 3, ,17 74, ,2 73,41 74, , , 1, 25,83 25,64 23,98 26,59 25,37 33,17 1, 213 m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Buitiniai Nebuitiniai Buitiniai Nebuitiniai 218 m. Lietuvoje buvo 595 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 587,6 tūkst. buitiniai ir 7,4 tūkst. nebuitiniai. 217 m. buvo 575,3 tūkst. buitinių ir 7,2 tūkst. nebuitinių vartotojų. Buitiniai vartotojai, kurie pagal vartotojų skaičių užima 98,76 proc. visos mažmeninės vartotojų rinkos, suvartoto 33,17 proc. gamtinių dujų, kurios buvo patiektos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje. Nebuitiniai vartotojai nupirko 66,38 proc. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje patiekto gamtinių dujų kiekio, nors jų, kaip vartotojų, skaičius, palyginti su buitinių vartotojų skaičiumi, buvo labai mažas tik 1,24 proc.

44 Rinkos dalis pagal kiekius, proc. Pajamos, tūkst. Eur Kiekiai, MWh 44 Buitiniai vartotojai 218 m. mažmeninėje rinkoje dujas buitiniams vartotojams tiekė 4 įmonės. 218 m. buitiniai vartotojai suvartojo 2129 GWh gamtinių dujų, t. y. 7,11 proc. daugiau nei 217 m. Buitiniai vartotojai už gamtines dujas sumokėjo 76,4 mln. Eur, t. y. 1,25 proc. daugiau nei 217 m. UAB Lietuvos energijos tiekimas ir toliau išlieka pagrindinė gamtinių dujų tiekėja buitiniams vartotojams: 218 m. šios įmonės užimama rinkos dalis sudarė 99,9 proc. pardavimų. 5 lentelė m. gamtinių dujų kiekio, pajamų bei rinkos dalių buitiniams vartotojams palyginimas UAB Lietuvos energijos tiekimas UAB Fortum Heat Lietuva UAB Intergas AB agrofirma Josvainiai UAB Druskin inkų dujos UAB Geros dujos UAB SKY ENERGY GROUP Iš viso m. pokytis, palyginti su 217 m., proc. 7,1 59,54 9,66 17, , m. 1,23 15,32 46,9 35, ,25 pokytis, palyginti su 217 m., proc ,9,3,7, ,9,2,6, ,86,2,5,4, ,84,2,5,3,9, ,83,3,4,3,9, ,8,3,5,3,9 -,3 1 Nebuitiniai vartotojai Nebuitiniams vartotojams gamtines dujas mažmeninėje rinkoje 218 m. tiekė 13 įmonių, kurios nebuitiniams vartotojams analizuojamu laikotarpiu pardavė 429 GWh gamtinių dujų. Palyginti su 217 m., nebuitiniai vartotojai suvartojo 26,63 proc. mažiau gamtinių dujų.

45 45 6 lentelė m. gamtinių dujų tiekimo įmonių patiekti gamtinių dujų kiekiai nebuitiniams vartotojams, MWh Gamtinių dujų tiekėjai nebuitiniams vartotojams 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 218 m. pokytis, palyginti su 217 m., proc. AB Achema , AB agrofirma Josvainiai ,25 UAB Druskininkų dujos , UAB Dujotekana , UAB Fortum Heat Lietuva ,19 UAB Geros dujos ,65 UAB Grata group ,6 UAB Haupas ,8 UAB Intergas ,93 UAB Lietuvos energijos tiekimas ,57 UAB Litgas ,1 UAB Jetgas ,81 UAB Scener UAB Enefit UAB Imlitex UAB Achema Gas Trade Iš viso: ,63 Gamtinių dujų tiekimo įmonių pajamos iš nebuitinių vartotojų 218 m. mažėjo 8,19 proc. ir sudarė 135,1 mln. Eur. Pagrindinę nebuitinių vartotojų rinkos dalį, vertinant pagal parduotų gamtinių dujų kiekį, ir toliau užima UAB Lietuvos energijos tiekimas, kurios rinkos dalis 218 m. ne žymiai padidėjo ir buvo 81,71 proc. (217 m. buvo 81,64 proc.). UAB Litgas užimama rinkos dalis mažėjo nuo 17,11 proc. 217 m. iki 6,74 proc. 218 m. 7 lentelė m. gamtinių dujų tiekimo įmonių užimama rinkos dalis pagal parduodamų dujų kiekį nebuitiniams vartotojams Gamtinių dujų tiekėjai nebuitiniams vartotojams 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 218 m. pokytis, palyginti su 217 m., proc. punktais AB Achema,1,1,,1,, AB agrofirma Josvainiai,55,55,54,58,58, UAB Druskininkų dujos,2,1,1,,, UAB Dujotekana 4,13 1,74,54,,, UAB Fortum Heat Lietuva,58,23,38,3,29 -,1 UAB Geros dujos,1,5,6,15,1 -,5 UAB Grata group 4,86 1,64,4,7,6 -,1 UAB Haupas 1,28,65 1,1,8 1,92 1,84 UAB Intergas,6,4,7,6,4 -,2 UAB Lietuvos energijos 88,52 8,86 82,34 81,64 81,71,7 tiekimas UAB Litgas, 14,23 14,93 17,11 6,74-1,37 UAB Jetgas,,,,1,27,27 UAB Scener,,,,1,14,14 UAB Enefit,,,,1 1,34 1,34 UAB Imlitex,,,,1 2,85 2,85 UAB Achema Gas Trade,,,,1 3,96 3,96

46 4.7. INVESTICIJOS 46 Į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklas įmonės 218 m. iš viso investavo 77,2 mln. Eur, t. y. 56,94 proc. daugiau nei 217 m. (49,2 mln. Eur). Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sektoriuose investicijos sudarė atitinkamai 15,6 mln. Eur ir 61,5 mln. Eur. SGD pakartotinio dujinimo operatorius 218 m. atliko investicijų už 778 tūkst. Eur, 2,45 karto daugiau nei 217 m., kai atliko investicijų už 317 tūkst. Eur. 218 m. investicijos į tiekimo veiklą, palyginti su 217 m., didėjo 2,34 karto, t. y. nuo 133 tūkst. Eur iki 311 tūkst. Eur. 7, 66 pav m. investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, mln. Eur 6, 61,5 5, 4, 3, 2, 1,, 49,4 37,8 31,6 27,7 19,1 26,6 25,9 13,5 9,6 19,2 15,6 13,6 14,1 15,8 12,7 16,5 11,9 11,4 13,1 6,5 9, Perdavimas Skirstymas 4.8. KAINOS Gamtinių dujų importo kaina priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių, t. y. 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (,1 proc.) kainos pasaulinėje rinkoje bei euro ir JAV dolerio kurso santykio. Lentelėje pateikiamas 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (,1) 9 mėn. vidutinės metinės kainos palyginimas bei valiutų kurso santykio palyginimas. 8 lentelė m. vidutinių 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (,1) 9 mėn. kainos (JAV dol./t) bei vidutinio metinio valiutų kurso santykio palyginimas Gamtinių dujų importo kainos veiksnys 218 m. 217 m. 218 m. pokytis palyginti su 217 m., proc. 216 m. 218 m. pokytis palyginti su 216 m., proc. 1 proc. sieringumo mazutas 366,3 283,47 29,22 197,75 85,23 Dyzelinis kuras 585,5 455,49 28,54 397,84 47,17 Eur/JAV 1,18 1,14 4,2 1,1 7,33 Šaltinis ECB, UAB Lietuvos energijos tiekimas.

47 47 Kaip matyti iš pateiktos informacijos, 1 proc. sieringumo mazuto kaina 218 m., palyginti su 217 m., didėjo 29,22 proc., dyzelinio kuro (,1) 28,54 proc., euras JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 4,2 proc. Aukščiau minėti alternatyvių kuro rūšių kainų pokyčiai lėmė, kad 218 m. importuojamų gamtinių dujų kaina buvo 24,48 proc. didesnė nei 217 m. ir siekė 23,3 Eur/MWh. 67 pav m. gamtinių dujų vidutinė importo kaina Eur/MWh* ,25 3,24 36,57 34,58 3, ,84 24,3 23,14 18,34 18,72 23, * Nevertinamos AB Achema ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės importuoti gamtinių dujų kiekiai ir gamtinių dujų pirkimo sąnaudos, kurios buvo patirtos gamtines dujas naudojant savoms reikmėms. Vertinami tik į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo sistemą įleisti kiekiai.

48 48 5. ŠILUMOS ENERGIJOS SEKTORIUS Šilumos energijos sektoriuje VERT reguliuoja šilumos energijos kainas tų šilumos tiekėjų, kurių parduodamos šilumos energijos kiekis viršija 1 GWh per metus (mažesnių šilumos tiekėjų tiekiamos šilumos energijos kainas reguliuoja savivaldos institucijos). 68 pav. 218 m. pabaigoje šilumos tiekėjai pagal nuosavybės valdytoją Joniškio ir Švenčionių savivaldybėse akcininkas yra UAB Fortum Heat Lietuva, kuriai Joniškyje priklauso 66,2 proc. visų UAB Fortum Joniškio energija akcijų, kita dalis 33,8 proc. Joniškio rajono savivaldybės administracijai, o Švenčionyse UAB Fortum Heat Lietuva 5 proc. visų UAB Fortum Švenčionių energija akcijų, kita dalis Švenčionių rajono savivaldybei RINKOS APŽVALGA 218 m. šildymo sezonas buvo šaltesnis nei 217 m.: 218 m. vidutinė metinė šildymo sezono oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 C žemesnė nei 217 m. Į tinklą 218 m. patiektos šilumos kiekis siekė apie 9 TWh ir buvo,7 proc. mažesnis nei 217 m. Privačios šilumos tiekimo įmonės į tinklą patiekė 59,3 proc. mažiau šilumos, savivaldybių valdomos šilumos tiekimo įmonės 16,2 proc. daugiau šilumos nei 217 m.

49 49 69 pav m. vidutinė metinė šildymo sezono oro temperatūra Lietuvoje, C, ir patiektos į tinklą šilumos kiekis, GWh, , ,3, , , Savivaldybių valdomi tiekėjai Vidutinė šildymo sezono temperatūra Lietuvoje Privačių operatorių valdomi tiekėjai Šaltiniai VERT, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Lentelėje pateikiami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie 218 m. sausio, vasario, kovo, lapkričio ir gruodžio mėn. vidutinę oro temperatūrą bei oro temperatūros anomalijas. 9 lentelė. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje ir nukrypimas nuo normos, 218 m. Mėnuo Vidutinė temperatūra, C Anomalija, Sausis -1,5 1,7 Vasaris -6,1-2,9 Kovas -2-2,4 Lapkritis 2,8,9 Gruodis -,8 1,1 Šaltinis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) 218 m. šilumos sektoriuje veikė 27 nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, ir 17 nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų. Nepriklausomi šilumos gamintojai pardavė 2,8 TWh šilumos. Didesnę dalį (51,4 proc.) nepriklausomų šilumos gamintojų pardavimų sudarė nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų parduota šiluma.

50 5 7 pav. 218 m. nepriklausomų šilumos gamintojų rinkos struktūra 1% 8% 6% 4% 2% % Gamintojų skaičius Nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai Parduota šiluma, GWh Reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai Paveiksle pavaizduota nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduotos šilumos dalis licencijuojamų šilumos tiekėjų patiekto į tinklą šilumos energijos kiekio rinkos struktūroje m. Iš žemiau esančio paveikslo matyti, kad nepriklausomų šilumos gamintojų užimama rinkos dalis skiriasi skirtingose apskrityse. 218 m. didžiausią rinkos dalį NŠG parduota šiluma sudarė Elektrėnų r. (3 įmonės, 93,6 proc. parduotos šilumos) Kėdainių r. (1 įmonė, 87,8 proc. parduotos šilumos) savivaldybėse. Telšių r., Kupiškio r., Panevėžio m., Visagino r., Kėdainių r., Vilniaus m., Ukmergės r., Kauno r. ir Prienų r. savivaldybėse NŠG parduotos šilumos santykinė dalis 218 m. didėjo, kitose savivaldybėse mažėjo. 71 pav. 218 m. NŠG parduotos šilumos dalis Tarybos licencijuojamų šilumos tiekėjų patiekto į tinklą šilumos energijos kiekio rinkos struktūroje (skliausteliuose 217 m.)

51 m. iš visų NŠG didžiausią (14,1 proc.) šilumos energijos dalį AB Klaipėdos energija valdomai Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemai pardavė UAB Fortum Klaipėda. 72 pav. 218 m. NŠG, pardavusių didžiausią šilumos energijos kiekį, užimama rinkos dalis, proc. UAB "Fortum Klaipėda" 14,1 UAB "Danpower Baltic Paneriškių" UAB "Danpower Baltic Biruliškių" 43,7 13,2 UAB "Foksita" UAB "Danpower Baltic Zetielos" 6,3 UAB "GECO Vilnius" 6, UAB "Danpower Baltic Taika elektrinė" 5,2 5,7 5,8 Nepriklausomi šilumos gamintojai, 218 m. užėmę mažiu nei 5 proc. šilumos gamybos rinkos Remiantis preliminariais duomenimis, reguliuojamų šilumos tiekėjų metinės pajamos 218 m. sudarė 383 mln. Eur ir, palyginti su 217 m., didėjo 4,6 proc. (366 mln. Eur). Šilumos tiekimo veiklos pajamų didėjimą 218 m. lėmė šilumos energijos kainų didėjimas. 73 pav m. šilumos tiekimo įmonių pajamos ir realizuotas šilumos kiekis * * 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 1 5 Realizuotas šilumos kiekis, tūkst. MWh Šilumos tiekimo veiklos pajamos, tūkst. Eur (* preliminarūs duomenys)

52 52 Paveiksle pateiktas šilumos tiekimo įmonių m. laikotarpiu gautas pelnas. Šilumos sektoriaus įmonių (preliminariais duomenimis) pelnas 218 m. sudarė 2,4 mln. Eur. 74 pav m. šilumos tiekimo veiklos rezultatai, mln. Eur 4, mln. Eur 2, 38,3 14,2 19,6 13,4 2,4*, 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Pelnas / Nuostolis 5.2. INVESTICIJOS (* preliminarūs duomenys) Remiantis šilumos tiekėjų pateiktais duomenimis, šilumos sektoriuje faktiškai atliktos investicijos 218 m. sudarė 64,45 mln. Eur. Daugiausia investuota į šilumos gamybą 26,25 mln. Eur, į šilumos perdavimą 37,92 mln. Eur, į mažmeninį aptarnavimą,28 mln. Eur. 75 pav m. investicijos į šilumos ūkį, tūkst. Eur 1 9, ,78,5 2,6,4,28 37, ,48 33,24 36,2,5 1,8 26,25 9,4 9, Gamyba Perdavimas Mažmeninis aptarnavimas (* preliminarūs duomenys)

53 m. šilumos tiekėjai derino investicijas, kurios bus įgyvendinamos su ES struktūrinių fondų parama (planuojama, kad paramos intensyvumas sieks iki 5 proc.). Šios investicijos dažniausia yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu, susidėvėjusių trasų rekonstrukcija, taip pat investicijos į iškastinio kuro mažinimą šilumos gamyboje, t. y. į efektyvius biokuro šilumos gamybos įrenginius KAINOS Vidutinė svertinė šilumos kaina 218 m. buvo 4,91 ct/kwh be PVM. Mažiausia vidutinė kaina 218 m. buvo UAB Utenos šilumos tinklai (3,92 ct/kwh be PVM), didžiausia vidutinė kaina buvo UAB Litesko filialo Biržų šiluma (8,76 ct/kwh be PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, stačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės). 218 m., palyginti su 217 m., vidutinė svertinė metinė šilumos energijos kaina (be PVM) didėjo 3,41 proc., nuo 4,75 iki 4,91 ct/kwh. Paveiksle pateikiama m. laikotarpio kuro struktūra ir svertinė vidutinė šilumos kaina (ct/kwh, išskiriant minimalią ir maksimalią reikšmes). 76 pav m. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra ir vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kwh be PVM

54 54 77 pav. 218 m. vidutinės šilumos kainos Lietuvos miestuose, ct/kwh be PVM (biokuro dalis naudojamo kuro struktūroje rodoma 218 m. gruodžio mėn.)

55 55 78 pav. 218 m. gruodžio mėn. šilumos kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, ct/kwh be PVM 791 pav m. šilumos sąnaudų struktūra ir vidutinė kaina, ct/kwh be PVM 7, 6,46 6, 5,74 5, 5,26 4,75 4,91 4, 3, 4,35 3,48 2,9 2,75 3,19* 2, 1,,,35,15,35,32,33*,77,73,74,83,77*,52,52,13,46,49,41*,17,4,11,11,12*,19,19,21,17* 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Eksploatacinės sąnaudos Remontas Nusidėvėjimas Darbo užmokestis ir soc. draudimas Kitos sąnaudos (mokesčiai, palūkanos ir kt.) Kintamos sąnaudos (kuras, el. energija, vanduo) Vidutinė kaina (* preliminarūs duomenys) 218 m. šilumos energijos gamyboje daugiausia buvo sunaudota biokuro, t. y. biokuras šilumos gamyboje naudojamo kuro struktūroje sudarė 61,8 proc., dujos 36,2 proc.

56 pav m. šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra, proc. 1, 4,4 2,1 1,6 1,4 2, 9, 8, 7, 6, 38,9 53,4 6,4 66,5 61,8 5, 4, 3, 2, 1, 56,7 44,5 38, 32,1 36,2, 214 m Gamtinės dujos Biokuras Kitos kuro rūšys Gamtinės dujos ir biokuras yra dominuojančios kuro rūšys šilumos gamyboje, todėl jų kainos pokyčiai labiausiai lemia kintamųjų sąnaudų dydį pav m. vidutinės kuro faktinės kainos, Eur/tne m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Dujos Mazutas Biokuras

57 57 6. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIUS 6.1. RINKOS APŽVALGA 218 m. 7 ūkio subjektų turėjo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijas. Reguliuojami geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo paslaugas 1,8 mln. vartotojų. Geriamasis vanduo buvo tiekiamas 38,3 tūkst. abonentų, o nuotekos tvarkomos 34 tūkst. abonentų. Parduoto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekiai augo atitinkamai 4,95 proc. ir 3,16 proc. Sektoriaus realizacijos dinamika ir pirkėjų struktūra pateikta paveiksluose. 82 pav m. geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo (su paviršinių nuotekų tvarkymu) paslaugų realizacijos apimtys, mln. m ,36 98,35 99,73 1,24 98,97 15,2 12,1 9 93,43 95, , m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Parduota vandens, mln. m³ Apmokėta už sutvarkytas nuotekas, mln. m³ Aptarnaujamų namų ūkių skaičius didėjo 2,31 proc. Vienam namų ūkiui 218 m. teko vidutiniškai 4,49 m 3 geriamojo vandens per mėnesį.

58 58 83 pav m. aptarnaujamų namų ūkių skaičius ir vidutinis mėnesio geriamojo vandens suvartojimas, m 3 /mėn. namų ūkiui 1 1, 1 8, 1 6, 1 4, 1 2, 1, 98, 96, 94, 4,39 982,6 1 4,2 4, ,6 4, ,3 1 83, 4,49 4,55 4,5 4,45 4,4 4,35 4,3 4,25 92, ,2 Geriamojo vandens vartotojų skaičius, tūkst. Namų ūkio geriamojo vandens suvartojimas, m³/mėn 84 pav m. realizacija skirtingoms pirkėjų grupėms, mln. m 3 (be paviršinių nuotekų) Nuotekos, mln. m³ Geriamas vanduo, mln m³ 45,95 48,24 48,9 5,37 52,3 51,71 54,33 54,63 55,43 58,4 43,82 45,5 46, 47,97 48,4 42,57 43,96 45,1 44,76 46,7, 2, 4, 6, 8, 1, 12, Vartotojai Abonentai

59 59 85 pav m. vandens gavybos ir nuotekų valymo įrenginių gamybinių pajėgumų panaudojimas, proc. 7% 6% 5% 49% 49% 55% 6% 53,% 4% 3% 32% 29% 25% 25% 25,% 2% 1% % 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 Vandens gavybos įrenginių pajėgumų panaudojimas, % Nuotekų valymo įrenginių pajėgumų panaudojimas, % 218 m. išgauta 135,9 mln. m 3 geriamojo vandens ir sutvarkyta 163,2 mln. m 3 nuotekų. Palyginus su 217 m., buvo išgauta 5,1 proc. daugiau geriamojo vandens, sutvarkyta 12,51 proc. mažiau nuotekų. Dėl naujai prijungtų vartotojų nežymiai (5,36 proc.) didėjo geriamojo vandens realizacija namų ūkiams. Geriamojo vandens realizacija abonentams padidėjo 4,33 proc. Turimų gavybos pajėgumų panaudojimas (galimo išgauti vandens ir faktiškai išgauto vandens kiekio santykis) beveik nesikeitė, o nuotekų valymo mažėjo 7 procentiniais punktais. 86 pav m. vandens gavybos ir nuotekų valymo kiekiai, mln. m ,66 152,7 168,46 186,53 163, ,41 129,48 13,9 129,42 135, m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Išgautas požeminio vandens kiekis, mln. m³ Išvalytas nuotekų kiekis, mln. m³ 6.2. KOKYBINIAI RODIKLIAI Avarijų skaičius vandentiekyje padidėjo nuo 11,8 tūkst. avarijų 217 metais iki 12,3 tūkst. avarijų per 218 m. Avarijų skaičius nuotekų tinkluose mažėjo nuo 13,3 tūkst. avarijų 217 m. iki 14 tūkst. avarijų per 218 m. Avarijų skaičius, tenkantis 1 km vamzdyno vandens tiekime per metus, padidėjo 2,63 proc., o nuotekų surinkime sumažėjo 14,52 proc.

60 6 27 pav m. vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgis, km ir avarijų skaičius, tenkantis 1 km tinklo, vnt. 3, 2, 1,, , , ,6 1,4 1,17 1, 1,,8,7, m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m Vandentiekio ilgis, km Avarijų skaičius, tenkantis 1 km vandentiekio tinklo Nuotekų tinklų ilgis, km Avarijų skaičius, tenkantis 1 km nuotekų tinklo Vandens netektys nekito gruntinio ir paviršinio vandens infiltracija nuotekų surinkimo tinkluose mažėjo 11 procentinių punktų. Galimos infiltracijos nuotekų tinkluose mažėjimo priežastys yra investicijos į nuotekų tinklų plėtrą, gamtos sąlygos (mažesnis kritulių kiekis). 88 pav m. vandens netektys vandens tinkluose ir infiltracija nuotekų tinkluose, proc. 6% 5% 4% 3% 2% 1% % 48% 44% 39% 38% 37% 22% 24% 24% 23% 23% 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m INVESTICIJOS Vandens netektys, % Infiltracija ir neapskaitytos nuotekos, % 218 m. buvo įvesta į eksploataciją 234 km naujų geriamojo vandens tiekimo tinklų ir 77 km nuotekų surinkimo tinklų. 218 m. į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą buvo investuota 65 mln. Eur, iš kurių 17 proc. lėšų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybės lėšos investicijų finansavimo struktūroje sudarė 39 proc., 44 proc. pačių vandens tiekėjų lėšos ir paskolos. Investicijos buvo skiriamos paslaugų plėtrai, kokybei, tiekimo patikimumui didinti ir sąnaudoms mažinti. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų dalis bendroje investicijų finansavimo struktūroje padidėjo 7 proc. Konsoliduota investicijų suma, lyginant su 217 m., padidėjo daugiau nei 1,16 proc. ( mln.) Investicijų verčių ir finansavimo šaltinių struktūros duomenys pateikiami paveiksluose.

61 pav m. vandentvarkos įmonių investicijos, mln. Eur m. 213 m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. ES fondų lėšos (mln. Eur) Savivaldybės biudžeto lėšos (mln. Eur) Valstybės biudžeto lėšos (mln. Eur) Nuosavos lėšos (mln. Eur) 9 pav m. vandentvarkos įmonių investicijų finansavimo šaltinių struktūra, proc. 12% 1% 8% 6% 9% 14% 22% 13% 2% 8% 9% 8% 6% 4% 14% 17% 5% 36% 44% 4% 2% % 17% 44% 34% 6% 64% 66% 65% 8% 5% 25% 1% 17% 1% 212 m. 213 m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. ES fondų lėšos Valstybės biudžeto lėšos Savivaldybės biudžeto lėšos Nuosavos lėšos Šaltinis VERT KAINOS Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus sąnaudos sudarė 172,6 mln. Eur, pajamos 182,15 mln. Eur. Sąnaudos per metus padidėjo 4,5 proc., o pajamos didėjo 2,4 proc. Veiklos rezultatas 218 m. sudarė 9,5 mln. Eur (pelnas), 217 m. 12,7 mln. Eur. Vidutinės

62 62 pajamos (vidutinė kaina) mažėjo per metus 1,54 proc., vidutinės sąnaudos (vidutinė savikaina) per metus augo 2,84 proc. Sąnaudų struktūra beveik nesikeitė. 2, 91 pav m. sąnaudų struktūra, mln. Eur 18, 16, 14, 12, 2,9 6,5 18,3 2,5 21,6 23,1 6,6 6,2 7,2 17,9 16,6 15,4 24,8 7,7 15,7 1, 8, 59,3 63,8 67,7 69,1 72,4 6, 4, 2, 46,5 49,9 49,1 5,2 52,1, 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Turto sąnaudos (nusidėvėjimas, remontas), mln. Eur Darbo užmokesčio sanaudos, mln. Eur Eletktros energijos sąnaudos, mln. Eur Technologinių medžiagų ir kuro sąnaudos,mln. Eur Kitos paskirstomos sąnaudos, mln. Eur 1,8 1,75 1,7 923 pav m. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vidutinė kaina ir vidutinės savikaina, Eur/m 3 1,66 1,7 1,72 1,79 1,76 1,65 1,65 1,66 1,67 1,6 1,63 1,62 1,55 1,5 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. Vidutinės pajamos (kaina), Eur/m³ Vidutinės sąnaudos (savikaina), Eur/m³

63 63 93 pav. 218 m. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vidutinė kaina ir vidutinė savikaina įmonių grupėse, Eur/m 3 3,5 3, 2,89 2,77 2,5 2, 1,81 1,91 1,96 2,6 2,41 2,41 1,5 1,,5 1,23 1,37, I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupė Vidutinės sąnaudos (savikaina), Eur/m³ Vidutinės pajamos (kaina), Eur/m³ 3,5 94 pav m. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vidutinės savikainos dinamika įmonių grupėse, Eur/m 3 3 2,72 2,77 2,83 2,85 2,89 2,5 2 1,5 2,45 2,35 2,41 2,3 2,15 1,94 1,94 2, 1,96 1,74 1,81 1,81 1,73 1,73 1,73 1,35 1,34 1,28 1,24 1,23 1,5 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. I grupė (>7,5 mln. m³) II grupė (1,5-7,5 mln. m³) III grupė (,9-1,5 mln. m³) IV grupė (,5-,9 mln. m³) V grupė (<,5 mln. m³)

64 64 95 pav m. konsoliduotas vandens tiekimo įmonių veiklos rezultatas 14, mln. Eur 15 12,69 1 6,66 9,64 9,5 5, m. 213 m. 214 m. 215 m. 216 m. 217 m. 218 m ,99-7,22 14 Pelnas arba nuostolis.