Johanna Hackman

Narkotikų testai mokyklose Panikos padiktuota priemonė ar prevencijos įrankis? Johanna Hackman Versta iš Nordisk Alkohol- & Narkotikatidskrift" Vol. 18. 2001 (1), psl. 79-90 Lietuvos blaivybės fondas, 2002 m. Požiūris į narkotikus Skandinavijos jaunimo tarpe paskutiniuoju 20 amžiaus dešimtmečiu tapo vis liberalesnis, o eksperimentavimo narkotikais debiutantai tampa daug jaunesni. Todėl Švedijos ir Suomijos mokyklos kreipiasi tiek į žinybas, tiek į narkotikų testų vadybininkus, domėdamosi narkotikų testais kaip įrankiais narkotikų prevencijai. Kelios mokyklos Suomijoje ir Švedijoje, ir, galbūt, Norvegijoje, jau dabar laisvanoriškai atlieka narkotikų testavimus savo mokiniams. Šio straipsnio tikslas - parodyti, kiek mokyklų taiko narkotikų testus, ir kokia tvarka atliekamas testavimas. Kitas klausimas: kodėl jokios žinybos nė vienoje iš šių šalių nesidomi nei testavimo dokumentavimu, nei stebėsena. Narkotikų vartojimo padėtis Skandinavijos šalyje yra toli gražu nevienoda. Tačiau įmanoma išskirti visoms joms bendrus bruožus. Vienas jų - tai, kad debiutantų, išbandančių įvairius narkotinius preparatus, amžius per dešimtąjį dešimtmetį gerokai pajaunėjo. Kitas bruožas - kad vadinamasis pramoginis narkotikų vartojimas vis labiau įsitvirtina jaunimo kultūroje, o daugumoje Skandinavijos šalių mišrus vartojimas (alkoholio ir narkotikų) per pastarąjį dešimtmetį labai išsiplėtė (Drogutvecklingen I Sverige - Narkotikų plitimas Švedijoje - 2000). Taip pat ir danų Sveikatos valdybos naujausi tyrimai rodo, kad jaunuoliai kuria naują narkotikų vartojimo kultūrą naktiniame miestų gyvenime (Sundhetsstyrelsen 2000). Tyrimas remiasi interviu su 56 narkomanais, taip pat su nevartojančiaisiais narkotikų, narkotikų ekspertais ir įvairiais jaunimo vadovais. Anot tyrimo, jaunuoliai šiame naujajame pasaulyje patys nustato socialinio gyvenimo normas. Šiai tendencijai būdinga: - narkotikų vartojimas tapo paplitusiu (main stream) elgesiu; - gerai žinomos narkotinės medžiagos rinkoje pasirodo naujomis formomis; - nelegalių narkotinių preparatų vartojimą jaunimas nelaiko nukrypimu nuo normos; Diskusijos dėl narkotikų testų Skandinavijos šalyse yra fragmentiškos. Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje diskusijos buvo visiškai bejėgiškos. Būta vos keleto pavienių straipsnių ryto ir vakaro Norvegijos bei Danijos ryto ir vakaro spaudoje. Tačiau Suomijoje ir Švedijoje dėl to, būti ar nebūti narkotikų testams, diskutuota nepalyginamai gyviau. Dauguma diskusijos pasisakymų buvo skirti narkotikų testų vietai įmonių darbuotojų sveikatos priežiūroje. 2000 metais padaugėjo straipsnių, aptarinėjančių narkotikų testų taikymą mokyklose. Debatai Suomijos rytinėje spaudoje apie narkotikų testus mokyklose kiek aptilo po to, kai švietimo valdyba 2000-jų spalį išplatino raštą, kuriame buvo patariama nesiimti masinių tikrinimų mokyklose (Pro

memoria..., 2000). Tuomet pasirodė pavieniai straipsniai apie mokyklas, pasmerkusias švietimo valdybos raštą. Galima klausti, kodėl Suomijoje debatai dėl narkotikų testų buvo patys gyviausi? Narkotikų pasiūla užgriuvo kaip lavina, o kainos staigiai krito. Tai, savo ruožtu, priklauso nuo visuomeninių pokyčių į pietus ir į šiaurę nuo Suomijos. Kartu visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad suomiai darosi vis liberalesni narkotikų atžvilgiu. Galbūt ir žinojimas apie suomių alkoholio vartojimo įpročius ir mišrų piktnaudžiavimą svaigalais prisideda prie to, jog bijomasi didžiulės narkotikų vartojimo bangos. Pastangos intensyvinti prevencinį darbą ir žinojimas, jog narkomanų reabilitavimas yra sunkus ir gana brangus, bene ir bus tos priežastys, dėl kurių greitai įsisiūbavo diskusijos apie narkotikų testus mokykloje, ypač Suomijoje. Ko siekiama narkotikų testais? Šiandien narkotikų testai naudojami pirmiausiai atliekant teisminės medicinos tyrimus ir sveikatos priežiūros kontekste, kai reikia nustatyti diagnozę. Narkotikų testai naudojami kalėjimuose. Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje darbuotojų narkotikų kontrolė taikoma beveik vien tik tose pramonės šakose, kurioms keliami itin dideli saugumo reikalavimai. Švedijoje ir Suomijoje testuoja vis daugiau, pirmiausia privačių darbdavių pretendentus į darbuotojus, o kai kuriais atvejais ir darbuotojus. Kelios darbdavių grupės privačiame sektoriuje turi parengusios personalo narkotikų prevencijos strategijas. Jose beveik be išimčių numatomas testavimas. Narkotikų buvimas organizme gali būti ištirtas specializuotose laboratorijose imant šlapimo arba kraujo mėginius. Narkotikų naudojimą taip pat galima patikrinti vadinamaisiais greitaisiais testais, kurie šiandien atliekami šlapimo mėginiams, ir iš dalies, seilių bei prakaito mėginiams. Drugwipes yra gaminio pavadinimas, apimantis visą greitųjų testų šeimą. Testai yra sukurti taip, kad jais gali naudotis bet kas, jie greitai duoda rezultatą, jeigu narkotinių medžiagų esama prakaite, seilėse, odoje ar šlapime. Šie testai yra gana plačiai paplitę, tikriausiai dėl to, kad jie buvo pristatomi rinkoje kaip labai paprasti naudotis (straipsnis laikraštyje Anhörig ). Sunku apskaičiuoti, kiek Drugwipes yra sunaudojama, kadangi juos galima nusipirkti, pvz., per Internetą (adresas www.securetec.net). Pavyzdžiui, Farumo savivaldybėje Danijoje nuo 2000 kovo narkotikų testai yra dalijami tėvams, kad jie labiau imtųsi narkotikų prevencijos. Tai rekomendavo Integracijos valdyba (socialinės valdybos, mokyklos ir policijos bendradarbiavimo projektas). Testas, dalijamas Farume, yra dedamas ant odos, kad būtų galima pamatyti, ar nevartota hašišas, kokainas, amfetaminai, heroinas ir ecstasy - priklausomai nuo to, koks testas naudojamas. Kai kalbama apie atrankinį patikrinimą (skriningą; angl. screening; -red. pastaba), turimas omenyje greitas testavimas žmonių, apie kuriuos nėra duomenų ar įtarimų dėl galimo narkotikų vartojimo. Kai kalbama apie skriningą (atrankinį patikrinimą) kaip apie masinį tyrimą, - turima omenyje greitas tam tikro žmonių skaičiaus testavimas, nežinant, ar jie gali vartoti narkotikus. Jeigu testas teigiamas, asmuo kviečiamas tolesniems tyrimams, kad laboratoriniais tyrimais būtų patikrintas rezultatas. Testas gali būti laisvanoriškas arba privalomas. Svarbu skirti įvairius testų tipus: 1) testavimas vietoje ( On site ). Tai. imunologiniai greiti testai vietose. 2

2) Laboratoriniai testai - kokybinės, arba vadinamosios pusiau kiekybinės imunologinės analizės. 3) Patvirtinamosios analizės, kurios gali būti atliekamos tik tam skirtose laboratorijose, naudojant masių spektrometriją. Narkotikų analizės paprastai atliekamos dviem etapais. Pirmiausia tikrinama taikant imunologinį metodą (skriningą), o paskui rezultatas patvirtinamas, pvz., dujų chromatografine masių spektrometrine analize. Laboratorinė įranga, reikalinga imunologiniam patikrinimui (skriningui), jau dabar naudojama daugelyje laboratorijų, ligoninių ir kalėjimų. Keliose poliklinikose, darbovietėse ir mokyklose imunologinis patikrinimas atliekamas naudojant greituosius testus (žr. aukščiau). Pastariesiems nereikalinga jokia laboratorinė įranga. Juos paprasta naudoti ir jie nebrangūs palyginti su laboratoriniais testais. Reikia pabrėžti, jog teigiamas testo rezultatas visada turi būti patvirtintas neimunologiniu metodu, kad jis turėtų juridinę reikšmę, arba, kad juo remiantis būtų galima taikyti kokias nors sankcijas. Dažniausiai patvirtinamosios analizės atliekamos kitoje laboratorijoje, o ne ten, kur buvo imamas mėginys (Seppälä, 2000). Suomijoje yra tik dvi tam skirtos (akredituotos) laboratorijos. Viena iš problemų, taikant imunologinius metodus yra reagavimas į vaistus. Tai reiškia, jog tos medžiagos, pvz., vaistai, kurių cheminė struktūra yra tokia pati, kaip ieškomųjų narkotinių medžiagų, prisijungia prie antikūnių, o tai duoda klaidingą testo rezultatą atliekant atrankinį patikrinimą (screening). Tačiau patvirtinamoji analizė - masių spektrometrinis metodas, garantuoja, kad teigiamas testo rezultatas nepasikartos (jeigu imunologinio testo rezultatai buvo klaidingi; - red. pastaba), todėl pirmojo etapo testo atsakymą visuomet reikia tikrinti. Atliekant narkotikų testų analizes, kalbama apie vadinamąsias ribines (cut off) vertes (Seppälä, 2000). Ribinės vertės yra sutartas konkrečios medžiagos (jos koncentracijos) kiekis šlapime, kuris nurodo ribą tarp teigiamo ir neigiamo testo rezultato, t.y., didesni kiekiai laikomi teigiamu rezultatu, o mažesni - neigiamu testo rezultatu. Europos Sąjungoje siūlomos ribinės (cut-off) vertės patikrinimuose (ng/ml) yra tokie: amfetaminų - 300, kanabinoidų - 50, opiatų - 300 ir kokainų - 300. Kai kalbama apie antrąjį etapą, t.y., narkotikų testo rezultatų patvirtinimą, siūlomos ribinės vertės yra tokios: amfetaminų - 200, kanabinoidų - 15, opiatų - 200 ir kokaino - 100 (de la Torre et al., 1977). Greitieji testai buvo kritikuojami dėl nepakankamo patikimumo. Anot naujausio šios srities straipsnio (Grönholm & Leino & Saarimies & Lillsunde, 2001) greitųjų testų patikimumas pastaruoju metu gerokai padidėjo. Suomija dalyvavo kaip viena iš aštuonių ES narių narkotikų testų projekte ROSITA, kur buvo tyrinėjami labiausiai paplitę rinkoje greitieji narkotikų testai. Suomijoje buvo atlikta 1200 šlapimo testų ir 300 seilių testų įtariamiems narkotikų vartotojams. Greitųjų testų rezultatai buvo tikrinami masių spektrometrijos metodais. Testų patikimumas buvo išbandomas apskaičiuojant tikrumą (teisingų rezultatų procentą), jautrumą (gebėjimą surasti reikiamą medžiagą) ir specifiškumą (gebėjimą nereaguoti į tyrimui nesvarbias medžiagas). Testų patikimumas taip pat buvo vertinamas remiantis tuo, kiek paprasta yra jais naudotis ir kiek sudėtinga suprasti rezultatą. Testavimą vykdantis personalas - policininkai, kalėjimų prižiūrėtojai, laborantai ir chemikai, gavo testo procedūros atlikimo instrukciją. Buvo patikrinti du 3

seilių testai: Rapiscan (COZ) (Ferle Produkter/Cozart Biosciences Ltd, UK/AMP; THC; COC; OPI; BZO) ir Drugwipe (DW) (Securetec GmbH, Vokietija/AMP, OPI). Rezultatai rodo, kad narkotinės medžiagos seilėse gali būti aptinkamos daug trumpesniu laikotarpiu, kaip šlapimo mėginiuose (pavartojus narkotikus, seilėse jų pėdsakai išlieka trumpiau; - red. pastaba). Narkotikų kiekis seilėse atitinka narkotikų kiekį kraujyje. Tikrinti kanapių ir benzodiazepinų buvimą seilėse kol kas problemiška. Kanapės, kurios tirpsta riebaluose, seilėse išsiskiria tik nedideliais kiekiais. Į amfetaminą ir ecstasy seilių testas reagavo palyginti tiksliai. Opiatų kiekiai seilėse yra didesni negu kraujyje. Heroino vartojimas seilių mėginyje matomas ilgiau negu kraujo mėginyje. Greitieji testai, daromi šlapimo mėginiams, pasirodė esantys pakankamai patikimi. Aštuonių patikrintų šlapimo testų vidutinis tikrumas buvo 96%, jautrumas - 92%, o specifiškumas - 98%. Reakcijos į ecstasy (pvz., MDMA ir MDA) buvo įvairios. Vartojant kanapes susidarantį medžiagų apykaitos produktą tetrahidrokanabinolo rūgštį galima konstatuoti šlapimo mėginyje beveik mėnesį nuo paskutinės narkotiko dozės. Šlapimo testai nedavė klaidingų teigiamų rezultatų dėl kanapių vartojimo. Tyrime naudotas ribinis (cut-off) lygmuo (50 ng/ml) neleidžia gauti teigiamo šlapimo testo atsakymo, jeigu būta pasyvaus kanapių rūkymo. Heroinas, kuris organizme virsta per 6-acetilmorfijų į morfijų, buvo lengvai nustatomas atliekant opiatų testą. O benzodiazepinai buvo silpnoji grandis ir šlapimo testuose. Jie buvo labiau nespecifiški už kitus testus (t.y., prasčiau gebėjo skirti reikiamą medžiagą). Skirtingų gamintojų šlapimo testų reakcijos į vaistus buvo labai skirtingos (Grönholm & Leino & Saarimies & Lillsunde 2001). Mėginiai rodė unikalias reakcijas (žr. lentelę nr. 1). Kalbant apie patį testavimą (tiek atliekant greitąjį testą, tiek laboratorinį), yra keletas taisyklių, reguliuojančių šį procesą. Svarbu turėti omenyje, kad greitasis testas nėra vien testavimo lazdelės įmerkimas į šlapimo mėginį, nes testavimo procesą sudaro keletas žingsnių. Procesas prasideda tuo, kad asmuo atvyksta į laboratoriją ar į kitą vietą, kurioje bus atliekamas testavimas. Duomenys apie asmenį nereikalingi, naudojami kodai. Testuojamasis atiduoda savo krepšius ir kitus asmeninius daiktus. Šiais atsargumo veiksmais užtikrinama, kad asmuo neįsineša su savimi priemonių, kuriomis galėtų bandyti padaryti įtaką testo rezultatui. Kai kuriose laboratorijose personalo darbuotojas eina su testuojamuoju asmeniu kartu į tualetą, kitose - asmeniui leidžiama eiti į tualetą vienam, tačiau durys paliekamos neužrakintos. Tualete vandens čiaupas užplombuotas, o tualeto bakelio vanduo - dažytas, kad juo nebūtų galima panaudoti šlapimui atskiesti. Ką atskleidžia narkotikų testai? Kai atrankiniam narkotikų patikrinimui (skriningui) naudojami imunologiniai metodai, esminę reikšmę turi testų ar kompleksinių testų (t.y. testų, tikrinančių keletą medžiagų) pasirinkimas. Kompleksinio testo pasirinkimas yra esminis faktorius, nulemiantis testo apimtį. Pasirinkimas lemia, kokios narkotinės medžiagos testavimo metu gali būti randamos. Paprastai tie patikrinimai (skriningai), kurie atliekami taikant imunologinius metodus, apima gana ribotą narkotinių medžiagų skaičių (Seppälä 2000). Įvairios narkotinės medžiagos gali būti nustatomos per skirtingą nuo jų pavartojimo laikotarpį (žr. lentelę nr. 2). 4

Šių patikrinimų trūkumas yra tai, kad dešimtys kompozicinių (design drugs modifikuoti narkotikai; - red. pastaba) narkotikų lieka nepastebėti. Jie, suprantama, tesudaro menką visų vartojamų narkotikų dalį. Iš opiatų imunologiniai testais atpažįstamas tik morfijus, heroinas ir kodeinas. O buprenorfinas, metadonas, oksikonas ir tramadolas nenustatomi. Taip pat iškyla problemos, kai testai, matuojantys opiatų kiekį, reaguoja su vaistais: tebainu, difenoksylatu, dekstrometorfanu, atropinu ir ranitidinu. Šios reakcijos duoda klaidingą teigiamą testo rezulatą. Haliucinogenai, kaip pvz., LSD ir pan., paprastais patikrinimais nenustatomi. Tačiau yra ir specialių testų LSD nustatyti. Khat ir pirmiausiai GHB (gamahidroksibutiratas) bendraisiais patikrinimais nerandami (Seppälä 2000). Analizuojant testo rezultatą, reikia atsižvelgti, kokie testavimo metodai taikomi ir kokie faktoriai lemia tikimybę atrasti narkotines medžiagas įvairių tipų testais. Neigiamas rezultatas gali reikšti, kad medžiagos, kurios ieškota, mėginyje nėra, arba, kad kiekis toks mažas, kad testu neįmanoma patikimai jos nustatyti. Tačiau gali būti gautas ir vadinamasis klaidingas neigiamas testo rezultatas. Taip gali atsitikti tada, kai antikūniui nepavyksta surasti antigeno atrankinio patikrinimo analize. Suprantama, kad klaidingas negatyvus testo rezultatas gali būti gautas tada, kai neteisingai buvo vykdomas testavimas, pvz., jeigu testui naudoti reagentai buvo pasenę arba laikyti netinkamoje temperatūroje. Klaidingas neigiamas rezultatas taip pat gali būti manipuliavimo pasekmė. Atsitinka, kad vartojantis narkotikus asmuo stengiasi tai nuslėpti ir bando daryti įtaką šlapimo testo rezultatui. Įprasčiausias būdas yra pastangos pakeisti šlapimo sudėtį, pvz., išgeriant didelius kiekius vandens prieš paimant mėginį. Lentelė Nr. 1. Faktoriai, darantys įtaką galimybei šlapimo testais aptikti narkotines medžiagas arba vaistus Suvartotos medžiagos kiekis: - dozė; - dozių dažnis; - vartojimo būdas; Laikas, praėjęs nuo paskutinės dozės suvartojimo; Farmakokinetinės medžiagos savybės: - skilimo laikas; - metabolizmas; - išsiskyrimas šlapime įvairiomis fiziologinėmis sąlygomis; Šlapimo kokybė: - koncentracija; - ph vertė ir t.t. Individualūs bruožai: - kūno sudėjimas; - ligos, galimas vaistų vartojimas ir pan. 5

Analizės metodas: - jautrumas; - specifiškumas; - ribinė (cut-off) vertė. (Seppälä 2000) Lentelė Nr. 2. Laikotarpis, kuriuo įmanoma aptikti šlapime kai kurias narkotines medžiagas Amfetaminas 2-6 paros Buprenorfinas 1-3 savaitės GHB 0-1 para Heroinas* 1-3 paros Kanapės (THC) 1-30 parų Kokainas* 1-4 paros LSD 0-2 paros Metadonas 2-7 paros * aptinkamas kaip medžiagų apykaitos produktas (Seppälä 2000). Tačiau yra ir kitų metodų, kuriais galima pagreitinti metabolizmą arba kitokiais būdais praskiesti mėginį (askorbino rūgštis, hipochloritas, bikarbonatas, valgomoji druska, įvairūs muilo tirpalai, kai kurie akių lašai, actas ir t.t.). Įtariamąjį skiedimą galima išaiškinti patikrinus specifinį šlapimo svorį. Teigiamas testo rezultatas, suprantama, dar nereiškia, kad testuojamas asmuo buvo narkotikų įtakoje testavimo metu. Iš rezultato taip pat negalima nustatyti, kada asmuo vartojo narkotikus. Taigi, neįmanoma remiantis testo rezultatu daryti sprendimo, ar asmuo yra narkomanas, ar tik pabandęs narkotikų. Patvirtinimo analizė garantuoja, kad rastas narkotikas tikrai bus nustatytas tame mėginyje, kuris pirmą kartą davė teigiamą rezultatą. Teigiamas atsakymas dar nebūtinai reiškia, kad rastoji medžiaga atsirado dėl narkotikų vartojimo (Seppälä 2000). Kai teigiamas testo rezultatas rodo esant morfijaus, tai gali reikšti heroino arba morfijaus vartojimą, tačiau toks rezultatas gali būti ir dėl medžiagų, esančių kai kuriuose vaistuose nuo kosulio ir nuo skausmo. Todėl svarbu atlikti patvirtinamąją analizę. Taigi, akivaizdu, jog būtina teigiamą imunologinio testo rezultatą patikrinti patvirtinamąja analize, kad būtų išvengta klaidingų teigiamų rezultatų. Svarbu, kad į narkotikų testą būtų žiūrima kaip į bet kokį kitą laboratorinį tyrimą. Rezultatas duoda žinių apie asmens sveikatos būklę, tačiau yra tik pagalbinė priemonė galutinei diagnozei nustatyti (Seppälä 2000). Kaip vyksta narkotikų testų marketingas mokyklose? 6

Duomenys apie narkotikų testus Skandinavijos šalyse, kurie bus pateikiami toliau tekste, buvo surinkti telefonu apklausus marketingo (rinkodaros) atstovus, taip pat žinybų, visuomeninių organizacijų atstovus ir pan. Apklaustieji asmenys nurodyti sąraše straipsnio pabaigoje (šiame straipsnio vertime nenurodomi; - red. pastaba). Šiam verslui būdinga tai, kad dauguma įmonių yra tarptautinės ir turi savo prekybos atstovus ne vienoje Skandinavijos šalyje, todėl buvo apklausta tik po vieną platinimo įmonės atstovą. Įmonės, dabar platinančios greituosius testus mokyklose, dažniausiai tai daro išsiuntinėdamos rašytinę informaciją mokykloms. Šiandien, pavyzdžiui, Suomijoje yra maždaug dešimt tokių įmonių. Bet tik keletas tokių firmų intensyvina platinimą paskambindamos į mokyklą praėjus keletui savaičių po raštiškos medžiagos išsiuntimo. Toks platinimo modelis yra įprasčiausias, kai tokie testai gana dideliais kiekiais platinami sveikatos priežiūros įstaigoms, kalėjimams, darbo vietoms ir pan. Daugelis prekybos vadybininkų Suomijoje sako, jog kol nėra aiškių principų naudoti testus mokyklose, jie neketina sistemingai kreipti savo rinkodarinės veiklos į mokyklas. Keli vadybininkai teigė, kad dešimt mokyklų domėjosi, ar galima greituosius testus naudoti mokyklose. Kol kas nedaug mokyklų oficialiai pirko testus masiniams patikrinimams. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad tai yra jautrus klausimas ir todėl keli platintojai nenorėjo atskleisti, kiek testų jie pardavė. Pvz., vienas prekybos vadybininkas teigė, kad maždaug 10% įmonės narkotikų testų pardavimų yra susiję su mokyklomis. Tačiau bendros pardavimų apimtys yra verslo paslaptis. Tas pats prekybos vadybininkas pasakojo, kad testų platinimas daugiausiai vyksta mokyklinių mugių ir panašių įvykių metu. Kartais platintojas skambina į mokyklos medicinos punktą ir susitaria dėl asmeniško susitikimo. Interviu rodo, kad įstatymų spragos platintojams yra trukdis. Dalis platintojų sako, kad jie visiškai paliko mokyklas ramybėje ir kad mokyklų klausimas yra itin jautrus. Kai kurie prekybos vadybininkai visiškai nenori kalbėti apie marketingą mokyklose. Nerimaujama, pavyzdžiui, dėl to, kaip būsimieji klientai mokyklose sugebės atlikti testavimą ir tinkamai analizuoti atsakymus. Prekybininkai sakosi paprastai pardavimo metu paaiškinantys, kad narkotikų testus sudaro ne tik pats testavimas, bet kad testavimas prasideda nuo tada, kai klientas ateina į testavimo vietą, o baigiasi tik tada, kai galimas teigiamas atsakymas patvirtinamas tam skirtoje laboratorijoje. Šiandien be galo sunku ir reikia daug darbo norint surinkti duomenis, iš kur mokyklos, atliekančios testavimą, perka testus. Svarbu žinoti, kad greitaisiais testais taip pat prekiaujama internetu. Kita priežastis, kodėl Suomijos mokyklos nėra itin linkusios kalbėti, yra švietimo valdybos nepritarimas privalomajam narkotikų testavimui mokyklose. Regis, tik nedaugelis išdrįsta pasakyti, kokios yra testavimų apimtys mokyklose. Ar mokyklos turi testuoti? Požiūriai į tai, ar mokyklose reikia testuoti, yra skirtingi. (Mokyklomis čia vadinamos pagrindinės mokyklos, gimnazijos ir profesinės mokyklos). Kai, pavyzdžiui, Suomijoje diskutuojama dėl narkotikų testų taikymo ar netaikymo mokyklose, iškyla, be kitų, tokie klausimai: 7

- Kokio tipo testai yra tikslingiausi, mažiausiai įžeidžiantys ir ekonomiškiausi? - Kas bus atsakingas už testavimą? - Kas atlikinės testavimą? (mokyklų medicinos punktai, poliklinikos?) - Kaip testavimo rezultatai bus dokumentuojami? Kas turės teisę pamatyti testavimo rezultatus? Kaip bus laikomasi tylos prievolės? - Kokių priemonių bus imtasi, jeigu testavimo rezultatai yra teigiami? Kokios žinybos bus pritraukiamos? - Ar jaunesnių, kaip 18 metų, vaikų tėvai galės susipažinti su testo rezultatais, ir kokiu būdu? Šiandien narkotikų testus Skandinavijos mokyklose galima taikyti tik laisvanoriškai. Aktyviausieji privalomų narkotikų testų šalininkai, bent jau Švedijoje ir Suomijoje, yra narkomanų artimųjų organizacijų nariai, mokyklų medicinos punktų darbuotojai, mokinių pagalbos draugijos bei buvę narkomanai. Suomijos diskusijose ryškėja dvi laikysenos: dauguma testavimo mokyklose šalininkų mano, jog praktiškiausia ir ekonomiškiausia alternatyva būtų vienu metu testuoti visą atsitiktinai parinktą klasę, o kritiškiau nusiteikusieji sako, jog užtektų tikrinti mokinius tik kilus ypatingiems įtarimams. Dauguma diskutuojančiųjų dėl narkotikų testų mokyklose sutinka, jog greitieji testai yra labiau taikytini negu laboratoriniai tyrimai dėl praktinių ir ekonominių priežasčių. Manoma, jog greitieji testai geriausiai tinka ne tik dėl ekonominių priežasčių (apie 100 Suomijos markių vienam mokiniui su keturių narkotinių preparatų kompleksu), bet taip pat todėl, kad greitąjį testą galimą atlikti vietoje, t.y. mokykloje. Organizuojant atrankinį patikrinimą greitasis testas taip pat yra vienintelė savaime suprantama alternatyva. Padėtis Skandinavijoje Toliau yra aprašoma Skandinavijos šalių padėtis ir jose vykstančios diskusijos. Turimais duomenimis, Islandijoje narkotikų testai mokyklose nebuvo naudojami, ir viešai nebuvo aptarinėjamas jų reikalingumas. Danija Sveikatos valdyba praneša, kad narkotikų testai Danijos mokyklose nenaudojami. Nepaisant to, jog pastarųjų metų vasaros mirtys, susijusios su ecstasy vartojimu, sukėlė debatus spaudoje dėl narkotikų testų ir jų deramumo mokyklose, nėra planuojama taikyti narkotikų testus mokiniams. Hansas Henrikas Filipsenas (Philipsen) iš Sveikatos valdybos narkotikų skyriaus teigia, jog galioja kritiškas požiūris testų atžvilgiu ir testų įvedimas nėra skatinamas, nors dalis tėvų ir mokyklos klasių yra tuo domėjęsi. Pirmiausiai nerimaujama dėl testų nepatikimumo ir dėl to, jog nėra pakankamai išteklių laboratorijoje patikrinti galimus teigiamus greitųjų testų rezultatus. Nors paaugliai ir nėra testuojami, kai kuriose diskotekose ir mokyklų šventėse yra naudojami Drugwipes. Tačiau Sveikatos valdyba neturi žinių apie tokio naudojimo mastus, kadangi nėra vedama šios veiklos dokumentacija. Vis dėlto užsakytame 8

vidiniame pranešime, kuris netrukus bus paskelbtas Sveikatos valdybos internatinėje svetainėje, aiški kritinė nuostata testų atžvilgiu. Anot šio įvertinimo, Drugwipes (wipe tamponas, nosinė; - red. pastaba) tipo greitieji testai turi būti naudojami ypač atsargiai ir geriausia, jeigu juos atliktų apmokytas personalas. Anot šio pranešimo, jeigu jau imamasi naudoti greituosius testus, reikėtų laikytis šlapimo testų, o nenaudoti Drugwipes tipo testų, taikomų seilių ir prakaito mėginiams. Raporte taip pat paliečiamas rizikos dėl klaidingų teigiamų rezultatų klausimas. Tokia rizika didesnė naudojant greituosius testus nei atliekant įprastus laboratorinius tyrimus. Ši rizika ypač didelė tuo atveju, jeigu rezultatus vertina laboratorinio pasirengimo neturintis personalas. Pranešime sakoma, kad yra nepateisinamai brangu testuoti paauglius greitaisiais testais, kadangi vienu testu galima tikrinti tik vieną narkotinę medžiagą (amfetaminą, kanapes, opiatus, metamfetaminą). Testo kaina (įskaičiuojant analizę) tada tampa lygi maždaug 25-50 Danijos kronų (apie 12 24 litai; red. pastaba). Todėl Sveikatos valdyba siūlo naudoti greituosius testus tik tada, kai reikia išsiaiškinti ir patvirtinti narkotikų vartojimą ūmaus apsinuodijimo atveju. Arba atrankinio patikrinimo (skriningo) atveju, kai teigiamas testo rezultatas tikrinamas ir patvirtinamas tradicine laboratorine kraujo analize. Sveikatos valdybos nuomone, policija yra labiausiai tinkama greitiesiems testams atlikti. Nepaisant to, nenustatytas skaičius diskotekų įvairiose Danijos vietose ir toliau tebetaiko greituosius narkotikų testus savo klientams. Niekas šios veiklos netikrina, nekontroliuoja ir nedokumentuoja. Švedija Sunku susidaryti vaizdą, kokia yra faktiška narkotikų testų taikymo padėtis švedų mokyklose. Švedijos mokyklų įstatymuose nėra specialiai kalbama apie narkotikų testavimą. Privačiose mokyklose gali būti atliekamas privalomas narkotikų testavimas (kaip privačių objektų teisės reglamentuojamuose vietose), tačiau savivaldybių pavaldumo mokyklose narkotikų testus galima atlikti tik laisvanoriškai, kilus įtarimui. Daug kas liudija, jog klausimas dėl narkotikų testų naudojimo mokyklose yra ginčytinas. Kaip teigia Mia Sundelin iš CAN (Centrinė alkoholio ir narkotikų švietimo įstaiga), ilgai buvo sunku gauti bet kokių duomenų apie žinybų nuomonę šiuo klausimu. Gausybė mokyklų žinybos teisininko paklausimų nedavė jokių rezultatų. Kai aš pati bandžiau paskambinti įvairiems Mokyklų žinybos tarnautojams, nė vienas negalėjo pasisakyti dėl narkotikų testavimo. Vietoj to man patardavo žiūrėti Narkotikų komisijos galutinį sprendimą Kelio pasirinkimas: Narkotikų politikos iššūkis (2000). Narkotikų komisija buvo sudaryta 1998 metų gegužės 7 dieną ir gavo užduotį atlikti visuomenės narkotikų politikos veiksmų įvertinimą nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio ir, remiantis šiuo įvertinimu, pateikti pasiūlymų dėl narkotikų politikos efektyvumo didinimo. Narkotikų komisija nenori, kad būtų testuojami vaikai ir mano, kad Švedija turėtų laikytis šiandieninės amžiaus ribos - 15 metų. Tai reiškia, kad policija, mokykla ir socialinės tarnybos ir ateityje neturės teisės reikalauti, kad teisiamojo amžiaus nesulaukę vaikai būtų testuojami prieš jų pačių norą. Šios nuostatos laikomasi nepaisant to, jog daugelis siūlė šiandieninę amžiaus ribą panaikinti. Kad kilus įtarimui būtų galima įsikišti, kol narkotikų vartojimas dar netapo priklausomybe, tarp kitų pasisakiusiųjų ir 9

Stokholmo socialinės tarybos narė Kristina Axén Olin (Nuosaikiųjų partija), buvusi teisingumo ministrė Gun Hellsvik (Nuosaikiųjų partija) bei policija siūlė leisti testuoti ir jaunesnius, kaip 15 metų amžiaus, vaikus. Narkotikų komisijai be asmens neliečiamybės kyla ir teisinių problemų: Toks pakeitimas reikštų ir daug daugiau dalykų, kurie viršija mūsų įgaliojimus. Juk laikyti arba vartoti narkotikus, nepaisant kiekio, yra nusikalstama. Taigi, ką daryti, jeigu testo rezultatai teigiami? Kokios tuomet bus pasekmės vaikams?, klausia komisijos pirmininkė Anneli Hulthén. Kaip atsaką į Narkotikų komisijos sukūrimą 1998 metais, RNS (Nacionalinė sąjunga už visuomenę be narkotikų) inicijavo Alternatyviąją komisiją, kuri paskelbė savo pasiūlymą 2000 birželį (Alternativkommissionens..., 2000). Alternatyviosios komisijos nariai - socialinio darbo specialistai, žurnalistai ir narkomanų artimieji, yra nepriklausoma narkotikų politikos organizacija. Darbo grupėje, be kitų, yra ir policijos bei žiniasklaidos atstovų. Taip pat buvo konsultuojamasi su švietimo įstaigų ekspertais, socialinėmis tarnybomis ir pan. Anot Alternatyviosios komisijos, efektyviausias būdas užkirsti kelią narkotikų vartojimui yra pavojus būti išaiškintiems, kuomet yra gerai žinomos, aiškios ir pakankamai akivaizdžios pasekmės. Tokioje politikoje narkotikų testai yra geras įrankis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad darbo aplinkoje narkotikų testai yra įprastas dalykas. Tačiau pabrėžiama, kad dėl narkotikų testų jaučiamas neužtikrintumas, kad jų naudojimas yra ginčytinas ir kelia tiek techninių, tiek etinių klausimų, kurie komplikuoja padėtį. Todėl būtini tikslūs ir griežti reikalavimai saugumui, testavimo tvarkai ir asmens orumui išsaugoti. Pabrėžiama, kad šiandien kalbant apie narkotikų testus mokyklose esama didžiulių skirtumų. Anot galiojančių įstatymų, galima atlikti testavimą esant įtarimui dėl narkotikų vartojimo, tačiau tik asmeniui sutinkant. Tokio tipo testavimas jau dabar atliekamas kai kuriose mokyklose. Jeigu į įvykį, esant pagrįstiems įtarimams, įtraukta policija, galima atlikti prievartinį testavimą. Pagrindinėse mokyklose galima atlikti prievartinį narkotikų testavimą, jeigu mokyklos gydytojas mano, jog tam yra medicininių priežasčių. Laisvosios mokyklos (privačios), kaip privačios teisės subjektai, turi galimybę atlikti testavimą tiek esant įtarimams, tiek ir atsitiktiniu pasirinkimu. Alternatyvioji komisija savo nuomonės išdėstymą baigia dviem konkrečiais pasiūlymais: Mokyklų valdyba gautų užduotį parengti narkotikų testų naudojimo mokyklose taisyklių sąvadą bei rutulioti klausimą dėl įstatymo pakeitimo, kad vienodos taisyklės galiotų visokioms mokykloms. Kalbant apie narkotikų testų naudojimą Švedijos mokyklose, žinoma tai, jog dabar testavimas yra atliekamas esant įtarimui ir, kad sprendimą dėl to priima mokinių paramos grupė. Ar dažnai pasitaiko laisvanoriškas didesnių mokinių grupių testavimas, atsakyti sunku. Pasak Staffano Hübinette o (informatoriaus narkotikų klausimais), narkotikų testai mokyklose nebuvo žiniasklaidoje plačiai svarstomas klausimas. Tačiau pastaraisiais metais smalsumas didėjo, kadangi buvo diskutuojama dėl testų darbo vietose, be to, jaučiama, kad tradicinių prevencinių priemonių nebepakanka. Anot anketos, kurią sudarė European Workplace Drugtesting Society (Europos narkotikų testavimo darbo vietose draugija), maždaug 80% švedų mano, kad narkotikų testas nėra žeminantis orumą, iš airių tik kas trečias su tuo sutinka, iš portugalų - 60%. Taigi, ne visi mano, kad prievartiniai narkotikų testai atitinka įstatymus. Pavyzdžiui, 10

Švedijos valstybė yra apskųsta Europos teismui, kadangi ji leidžia prievarta testuoti, bet byla dar neišspręsta (Drugnews/SL 25.10.2000). Yra keletas požymių, liudijančių, jog narkotikų testų situacija tarp švedų paauglių yra neištirta ir beveik chaotiška. Kartais dienraštyje Dagens Nyheter ar įvairiuose specializuotuose žurnaluose galima perskaityti, kad dalis mokyklų įvedė narkotikų testus platesniu mastu. Laikraščio Anhörig 2000 nr. 1-2 pasakojama apie vieną mokyklą Knislingės miestelyje, kur tėvams sutinkant buvo įvestas narkotikų testavimas. Kelių mėginių rezultatai buvo teigiami. Kitas požymis, kad dėl narkotikų testų šiandien reiškiama ir daugiau iniciatyvų, yra tai, kad vienas Eslövo savivaldybės politikas 2000 gegužę pateikė svarstyti pasiūlymą dėl nemokamų narkotikų testų (Drugwipes) įvedimo. Pasiūlymo esmė buvo ta, kad savivaldybė siūlytų narkotikų testus nemokamai tėvams, norintiems patikrinti, ar jų vaikai nevartojo narkotikų. Kartu su testais būtų pateikiama informacija apie tai, kur galima kreiptis, ieškant tolesnės pagalbos ar informacijos. Testai būtų tiekiami anonimiškai. Tačiau savivaldybės taryba nubalsavo prieš šį pasiūlymą. Norvegija Norvegijoje taip pat nėra jokios institucijos, kuri stebėtų ir dokumentuotų narkotikų testus mokyklose. Astrid Skretting (SIRUS) teigia, jog narkotikų testų naudojimas mokyklose yra neženklus. Esant įtarimui, testavimas atliekamas keliose vidurinėse mokyklose. Testai yra laisvanoriški ir, norint juos atlikti, mokykla prieš pradedant testavimą sudaro sutartį su mokiniu ir jo tėvais. Apskaičiuoti, kaip plačiai tėvai naudoja greituosius narkotikų testus savo vaikams, yra neįmanoma. Svaigalų direktoratas vis dėlto yra gavęs paklausimų apie greitųjų testų patikimumą iš pavienių tėvų bei kai kurių mokyklų. Diskusijos žiniasklaidoje buvo kuklios. Aftenposten spausdino nedidelius straipsnelius apie Oslo moksleivius, kurie sakėsi neprieštaraują testavimui, jeigu tokiu būdu galima sumažinti neigiamas svaiginimosi vakarėliuose pasekmes. Suomija Suomijoje dėl narkotikų testų buvo gyvai diskutuojama tiek žiniasklaidoje, tiek tarp suinteresuotųjų pusių (darbo vietose ir mokyklose). Darbo vietose narkotikų testai vis labiau plinta, nors kol kas nėra vienareikšmiškų taisyklių, kaip jie turėtų būti atliekami. Darbuotojai duoda sutikimą būti testuojami. Daugumoje atveju testavimas yra įmonės narkotikų strategijos dalis. Rengiant tokias strategijas, bendradarbiauja tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Suomijos debatams būdinga tai, jog čia norima pasiekti, kad darbuotojas, kurio testo rezultatas teigiamas, negali būti iš karto atleistas, bet turi būti siunčiamas gydytis. 11

2001 kovą parlamente buvo svarstomas pasiūlymas, kuriame be kita ko aptariamas klausimas apie darbuotojų teisinę apsaugą. Diskusija parlamente buvo aktyvi, ypač kai buvo kalbama apie darbdavio teisę taikyti narkotikų testus savo darbuotojams. Mokyklose narkotikų testai pastaraisiais metais buvo taikomi kartkartėmis, nors direktyvų tiek mokyklų įstatyme, tiek apskritai įstatymuose, nėra. Kai kurios mokymo įstaigos testuoja savo moksleivius jau dešimt metų. 1999 metais narkotikų testai mokyklose buvo gyvai aptarinėjami laikraščiuose ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Diskusijos aktyvumas prisidėjo prie to, kad švietimo valdyba 2000 metų spalį buvo priversta išsakyti savo požiūrį (Promemoria..., 2000). Savo Promemorijoje ( Atmintinėje ; - red. pastaba), kuri buvo išsiuntinėta į visas Suomijos mokyklas, švietimo valdyba, remdamasi galiojančiais įstatymais, nerekomenduoja mokykloms imtis atrankinių tikrinimų testais. Nurodomos tokios pamatinės teisės, kurias individui garantuoja konstitucija, kaip teisė į asmens laisvę ir neliečiamybę, bei privataus gyvenimo apsaugą. Švietimo valdyba taip pat nurodo sprendimus, kuriuos neseniai priėmė teisingumo ombudsmeno pavaduotojas ir parlamento teisingumo ombudsmeno pavaduotojas dėl gautų skundų. Anot jų, narkotikų testus mokyklose galima leisti tik tuo atveju, jeigu mokinys sutinka. Švietimo valdyba pabrėžia, kad asmeniui gali būti nurodyta atlikti testavimą tik esant įstatyminiam pagrindui. Arba, kaip formuluojama Promemorijoje : Įvesti privalomus narkotikų testus pagrindinėse mokyklose, gimnazijose arba profesinėse mokyklose neįmanoma pagal galiojančius įstatymus. Tai reiškia, kad mokymo įstaigos negali įvesti bendrai taikyti tokius narkotikų testus kovai su narkotikų vartojimu, kadangi įstatymas tam neduoda galios. Švietimo valdyba taip pat teigia, kad testavimą turi atlikti medicinos personalas. Reikia garantuoti testuotų mokinių teisinę apsaugą, o jeigu mokinys atsisako būti testuojamas, jis neturi patirti persekiojimo. Remiamasi teisingumo kanclerio pavaduotoju (Dnr 8/50/00): Sutikimas gali būti laikomas tikrai laisvanorišku tik tada, jeigu atsisakymas leistis testuojamam mokiniui neturi neigiamų pasekmių. Jau prieš testavimą reikia išsiaiškinti, ar mokinys sutinka būti testuojamas; mokinys turi būti informuojamas, kas tikrinama, kokias galimas pasekmes gali turėti testo rezultatas, o taip pat, kas galės susipažinti su testo rezultatais. Sutikimas negali mokinį saistančiu būdu remtis ankstesniu susitarimu, mokinys turi turėti teisę spręsti dėl dalyvavimo testavime kiekvieną kartą atskirai. Toliau primenama, kad privalomus narkotikų testus įmanomi daryti tik tada, kai įstatymuose yra atitinkamos nuostatos. Ministrų lygiu tik vidaus reikalų ministras Ville Itälä (Susirinkimo partija), oficialiai pasisakė šiuo klausimu. Jis reikalauja, kad narkotikų testai būtų itraukti į įstatymus kaip įmanoma greičiau. Vidaus reikalų ministras sutinka su švietimo valdyba dėl to, kad masiniai tikrinimai narkotikų testais nėra tikslingi, tačiau įstatyme būtina nustatyti, kokios grupės turi būti testuojamos. Vidaus reikalų ministras teigia, jog priežastis teikti prioritetą narkotikų testų mokyklose aptarimui, iš dalies yra ta, jog jis gavo keletą paklausimų iš pavienių piliečių, kurie reikalauja, kad narkotikų testai kokia nors forma būtų įvesti į mokyklas. Kadangi narkotikų testai sukėlė tokį didelį susidomėjimą Suomijoje, specialiai paskirta grupė gavo užduotį ištyrinėti narkotikų testų taikymą tiek darbo vietose, tiek 12

mokyklose. Į darbo grupę įeina atstovai iš vidaus reikalų, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, bei teisingumo ministerijų. Ji turi pateikti savo rezultatus ne vėliau kaip 2001 birželio 30 dieną. Likus maždaug trims mėnesiams darbo grupės pirmininkas, Socialinės ir sveikatos apsaugos ministerijos medicinos patarėjas Matti Lamberg teigia, kad dar nėra paruošta konkrečių pasiūlymų įstatymams. Nepaisant švietimo valdybos nepritarimo narkotikų tikrinimams, dalis mokyklų tęsia testavimą, ypač profesinio rengimo mokyklos. Keletas jų nurodo, jog remiasi įstatymu, kuris įpareigoja mokyklas garantuoti saugią aplinką mokiniams. Netgi dalis šių mokyklų mokinių spaudoje kėlė reikalavimą įteisinti narkotikų testus mokyklose, kad mokiniams būtų sudaryta saugi ir žmoniška aplinka. Daugumoje atvejų narkotikų testai minėtose mokyklose buvo dalis tų mokyklų narkotikų strategijos. Deja, šiandien labai sunku apskaičiuoti, kiek Suomijos mokyklų testuoja savo mokinius. Tačiau daugelis testų pardavėjų teigia, kad jie gavo paklausimų iš įvairių mokyklų. Dalis pardavėjų sako, kad 10% jų visų pardavimų tenka mokykloms. Tačiau jie nenori pateikti duomenų, kokios yra bendrosios pardavimų apimtys. Žiniasklaidoje kartais pasisako mokyklų atstovai, pasakojantys, kaip narkotikų testai išgelbėjo vidinį jų mokyklos klimatą. Kaip konkretų profesinės mokyklos pavyzdį galima pateikti Vasa Profesinį institutą, jo turizmo ir maisto ruošimo skyrių. Ten buvo atliktas atrankinis patikrinimas, kai dvi savaites buvo testuojamos trys atsitiktinai parinktos klasės. Iš viso dalyvavo 34 moksleiviai. Visi testų rezultatai buvo neigiami. Prieš atliekant patikrinimą visiems tėvams mokykla išsiuntinėjo laiškus, kur buvo pranešama, jog mokinių pagalbos grupė pasiūlė narkotikų testavimą ir kad mokyklos direkcija pritarė iniciatyvai. Visi tėvai davė sutikimą ir buvo palankūs testavimui. Mokyklos medicinos punkto darbuotojai stebėjo šlapimo mėginių ėmimą ir mėginius surinko. Paskui mokyklos sargas užplombuotoje dėžėje nuvežė mėginius į polikliniką, kur laboratorijoje buvo panaudoti greitieji testai. Jeigu būtų gauta teigiamų testo rezultatų, mokiniai nebūtų išmetami iš mokyklos, bet mokyklos gydytojas, bendraudamas su mokinių pagalbos grupe, būtų kvietę tą mokinį kalbėtis apie tai, kaip bus sprendžiama ši problema. Apibendrinimas Dabar, kai narkotikų pasiūla auga, o kainos krenta, kaip antai Suomijoje ir Švedijoje, mokyklos ieško naujų efektyvesnių narkotikų prevencijos būdų, kurie padėtų sudaryti saugią mokyklinę aplinką. Kartu įvairūs jaunimo gyvenimo tyrimai rodo, kad narkotikai išlaiko tvirtas pozicijas šiuolaikinėje jaunimo kultūroje. Mokinių elgesyje kartais pastebima narkotikų vartojimo požymių, tačiau dažnai įtarimams patvirtinti trūksta įrodymų. Todėl mokyklos pageidauja vienareikšmiškų taisyklių ir priemonių, kurios padėtų sudaryti saugią mokyklos aplinką. Tačiau tik kelios Skandinavijos žinybos išreiškė savo požiūrį į narkotikų testus kaip į įrankį. Tik Suomijoje mokyklų žinybos pareiškė nerekomenduojančios vykdyti atrankinius tikrinimus. Kitose Skandinavijos šalyse, atrodo, narkotikų testai nelaikomi priemonėmis, vertomis diskusijų, arba klausimas yra tiek karštas, kad nesiimama to daryti. 13

Dėl to, kad daugumoje Skandinavijos šalių nėra teisinės narkotikų testų bazės arba ji yra neaiški, ir todėl, kad jokia žinyba nei institucija nestebi narkotikų testų situacijos, šioje srityje nėra nei dokumentacijos, nei kontrolės. Anot, pvz., Suomijos švietimo valdybos, nėra priežasčių kontroliuoti narkotikų testavimą, kadangi tai yra sveikatos priežiūros priemonė, kurią galima palyginti su paprastu kraujo tyrimu. Tik kyla klausimas, kokių pasekmių gali kilti dėl tokio nesidomėjimo? Kitas klausimas, kokias, išskyrus žodžius, priemones gauna mokyklos, jeigu iš jų tikimasi narkotikų prevencijos veiklos? Ar apskritai žodžiais galima ką nors nuveikti, kai turime galvoje narkotikų vartojimą? Ar neaiškus ir intuityvus įtarimas mažiau žeidžia asmens orumą, negu nepavojingas cheminis testas, atliekamas atsinaujinančio kūno skysčio mėginiui? Vis dėlto opiausias klausimas turbūt yra tai, kaip visuomenė ateityje galėtų stebėti ir reglamentuoti testavimą, kad mokiniai nepakliūtų į nelygią padėtį ir, kad narkotikų testai netaptų panikos padiktuota priemone, užuot juos pavertus prevencijos įrankiu. ŠALTINIAI: Alternatyviosios komisijos ataskaita (2000). Stokholmas. Narkotikų plitimas Švedijoje (2000). CAN, Pranešimas 2000. Stokholmas: CAN & Liaudies sveikatos institutas. Drugnews/SL: www.drugnews.se; taip pat žr. www.rns.se. ESPAD (1999): The 1999 ESPAD Report. Stokholmas: CAN/Council of Europe & the Pompidou Group. 2nd European Symposium on Workplacedrugtesting, San Patrignano, Italy; Comparison Attitudes Towards Being Drug-tested Between Employees in Ireland, Portugal and Sweden. Grönholm, Marielle & leino, Aila&Saarimies, Jukka&Lillsunde, Pirjo (2001) Huumepikatestien luotettavuuden ja käyttökelpoisuuden arviointi virsta- ja sylkinäytteistä (Greitųjų testų patikimumo ir tinkamumo naudoti šlapimo ir seilių testams įvertinimas). Suomen Lääkärilehti 8/2001: 871-875. Hübinette, Staffan (1999): Mokykla prieš narkotikus. Saltsjö-bo: RNS (Nacionalinė sąjunga už visuomenę be narkotikų). Kinnunen, Aarne (1996): Isännät, rengit ja pokat. Huumemarkkinat ja oheisrikollisuus Helsingissä. (Narkotikų rinka ir nusikalstamumas Helsinkyje). Helsinki: Oikeuspoliittisen tutkimuslaitoksen julkaisuja. Luopa, Pauliina & Rimpelä, Matti & Jokela, Jukka (2000): Huumeet ja koululaiset. Tuloksia kouluterveyskyselystä 1996-2000 (Narkotikai ir moksleiviai. Mokyklinių sveikatos tyrimų anketų rezultatai 1996-2000). Helsinki: Stakes julkaisuja 25/2000. Lillsunde, Pirjo &Seppälä, Timo (1997): Huumeseulonta (Narkotikų tikrinimai, (screening)). Kunnallislääkärilehti 8/1997: 27-30. Narkotikų padėtis Skandinavijoje (1997) Plitimas 1990-1996. NAD publikacija 32, Helsinkis: NAD. Promemorija apie narkotikų testus mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms. Švietimo valdybos pranešimai 81/2000, Helsinkis. Svaigalų direktoratas (2000): Svaigalai Norvegijoje 2000. Oslo: Rusmiddeldirektoratet og Statens intitut for alkoholl- og narkotika forskning. 14

Seppälä, Pauliina (1999): Nelegalių narkotikų reikšmė technokultūroje. Nordisk alkohol & narkotikatidskrift 16 (4-5): 284-295. Seppälä, Timo (2000): Mitä huumetestit kertovat? (Ką gali pasakyti narkotikų testai?) Käytännön Lääkäri 3/2000: 128-133. Mokyklų žinyba (1999): Nežinia, kur nuves gyvenimas. Stokholmas: Skolverket. Skretting, Astrid (2000): Jaunimas ir svaigalai. Oslo: SIRUS. Sveikatos valdyba (2000a): Jaunimo nelegalių svaigalų vartojimas - kokybės tyrimas. Kopenhaga: Sundhedsstyrelsen. Sveikatos valdyba (2000b): Vidinis pranešimas apie greituosius testus, atliktas Bispebjergo ligoninės klinikinio biocheminio skyriaus. de la Torre, R. et al. (1997): Recommendations for the reliable detection of illicit drugs in urine in the European Union, with special attention to the workplace. EU Toxicology Experts working Group. Ann.Clin.Biochem 34:339-344. Rekomendacijos Europos Sąjungai patikimai nustatyti šlapime uždraustuosius narkotikus. ES toksikologijos ekspertų darbo grupė. Kelio pasirinkimas (2000): Narkotikų politikos iššūkis. Narkotikų komisija. SOU 2000:126. 15