2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis ISSN 1648-2018 Nr. 74 (1932) ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS. 2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis Kaina - 1,50 Lt/0,43 C Nuskambëjo, nuaidëjo Dagotuvës pamario kraðte Pro automobilio langà ðaulys ðaudæs Dievui á langus atsidûrë areðtinëje Asociatyvi nuotrauka Vaidiluèiø eisenos priekyje Dagotuviø ðventës kvieslys, Þemaièiø Naumiesèio seniûnas Jonas Budreckas. Stasys BIELSKIS Rugsëjo 27-àjà Þemaièiø Naumiestyje, Þaliajame kalne, vyko Ðilutës rajono þemdirbiø ir Þemaièiø Naumiesèio seniûnijos Dagotuviø ðventë. Jau seniai yra tapæ tradicija, kad baigiantis bulviakasiui ðia ðvente þemdirbiai uþbaigia visus darbus. Tàdien pasidþiaugta savo ir kaimynø graþaus bei prasmingo darbo vaisiais, iðtuðtëjusiais laukais, dëkota dangui, leidusiam laiku sudoroti derliø. Ansamblio Jonis vadovas Pranciðkus Trijonis sakë buvæs nustebintas taip puikiai surengta ðvente savo organizuotumu ir puoðnumu ji buvusi labiau panaði á respublikinæ derliaus ðventæ. Ðventë prasidëjo 12 valandà kraðtieèiø sueiga bibliotekoje. Vyko Romualdo Poþerskio fotografijø albumo bei parodos,,maþasis Alfonsas pristatymas. Parodà bei leidiná pristatë darbø autorius. Buvo pristatyta ir Janinos Lileikaitës- Lorenèienës pasakojimø bei padavimø knyga,,ið kartos á kartà, Sta- Nukelta á 8 p. Ðilutës rajono policijos komisariato pareigûnai sulaikë pro automobilio langà ðaudþiusá 28 metø vyrà. Nukentëjusiø asmenø nëra. Stasys BIELSKIS Policija praneðë, kad rugsëjo 26-osios vakarà, apie 20 val., Rusnës gatvëje prie Ðilutës ligoninës Pediatrijos skyriaus esanèio pastato R. B. (gim. 1986 m.), pradaræs automobilio Ford Focus vairuotojo pusës langà, iðkiðo nenustatytos markës ginklà ir ið jo iððovë. Jaunas vyras sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ. Automobilyje Ford Focus rastas ir paimtas 4,5 mm kalibro pistoletas Baikal MP- 654K. Ðilutës rajono PK virðininkas Sigitas Mikutavièius Ðilokarèemai teigë, kad nustatyta, jog tas automobilio vairuotojas buvo blaivus. Duomenø, kad jis anksèiau bûtø buvæs teistas, nëra. Ikiteisminio tyrimo metu dar nenustatyta, kad jis tikrai iððovë ið pistoleto. Asmuo, praneðæs apie ðá ávyká, policijai paaiðkino tokio savo praneðimo prieþastis. Kokios tos prieþastys, pareigûnai neatskleidþia. O praneðëjas tvirtino tikrai girdëjæs ðûvio garsà. R. B. ið areðtinës paleistas, bet ikiteisminis tyrimas nenutrauktas. Dar neatlikti visi tyrimo veiksmai. Vyriðkis tebëra átariamas padaræs nusikalstamà veikà. Kai ikiteisminis tyrimas bus baigtas, prokurorai priims sprendimà - tyrimà nutraukti ar perduoti bylà teismui. Kokia baudþiamoji sankcija bus pritaikyta, paaiðkës vëliau. Jeigu bûtø nustatyta, kad tikrai buvo iððauta ið pistoleto, jaunas vyras bûtø teisiamas pagal Baudþiamojo kodekso 284 straipsná Vieðosios tvarkos paþeidimas. Didþiausia bausmë bûtø laisvës atëmimas iki dvejø metø. Nukelta á 4 p.
2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis 2 INFORMACIJA Agentûra Viena bobutë sakë praneða Dienos pastebëjimas Jei vyras klauso savo þmonos, tai nereiðkia, kad jis yra po jos padu. Tai reiðkia, kad jis turi geriausià þmonà. Dienos nuotrauka Suþeistas suopis surado prieglobstá verslininko S. Stankevièiaus namuose Suþeistam paukðèiui iðgyventi be þmogaus pagalbos gamtoje galimybiø praktiðkai nebëra. Neaiðku, kaip bûtø pasibaigæs Ðilutës rajone rasto suþeisto suopio gyvenimas, kuriam lûþo sparnas. Tik gerø þmoniø dëka jis gali gyventi, nors ir ne taip kaip iki ðiol. Prieglobstá suopiui suteikë Ðilutëje gerai þinomas verslininkas, gamtos mylëtojas Saulius Stankevièius. Koks tolimesnis suþeistojo paukðèio likimas? Gerda BELOKOPYTOVA Suopis tai Lietuvos sanitaras, vienas naudingiausiø paukðèiø, sunaikinantis daug peliniø grauþikø. Deja, pastarojo patirti suþalojimai galëjo jam bûti praþûtingi. Ðis suopis á savo globëjo namus pateko prieð keletà savaièiø. Dviejuose vietose lûþæs jo sparnas baigia sugyti, bet panaðu, kad paukðtis daugiau nebeskraidys. Prieð mënesá já rado viena moteris ir atneðë Ðilutës seniûnui Raimondui Steponkui neþinodama, kà daryti. Kaip tik tuo metu ten buvau ir að, nusprendþiau paukðtá priglausti. Tai jau ne pirmas paukðtis, kurá priglaudþiu savo namuose. Taigi patirties, kaip su juo elgtis, turiu, - pasakojo S. Stankevièius. Nors laisvëje gyvenusiam paukðèiui sunku apsiprasti gyventi narve, taèiau ðiuo metu tai jo iðsigelbëjimas. Su naujuoju savo ðeimininku jis taip pat apsiprato ir godþiai valgo duodamà maistà, net leidþiasi paglostomas. Nors, pasak S. Stankevièiaus, kartais parodo savo aðtrius nagus Su naujuoju savo ðeimininku suopis apsiprato. Jis ne tik godþiai valgo duodamà maistà, bet ir leidþiasi paglostomas. ir snapà. Nereikia stebëtis, juk tai laukinis paukðtis, - sakë suopio globëjas. Pastarasis spëja, kad suopis jaunas apie 1 2 metø amþiaus. Kas jam nutiko galima tik spëlioti, taèiau ðiuo metu svarbiausia, kad bûtø kas juo rûpinsis ir maitins. Pats maisto jis sau susirasti jau nebegali. Svajonë ákurti gyvûnø globos draugijà Anot paðnekovo, bene didþiausia problema Ðilutëje gyvûnø globos draugijos nebuvimas. Kad èia, Ðilutëje, neturime gyvûnø globos draugijos, yra didþiulë problema. Ðiuo metu radus suþeistà paukðtá ar gyvûnà pirmiausia reikia surasti, kas já priims, - opià problemà ávardijo verslininkas. Vis dëlto iðdavë ir vienà savo svajoniø ákurti gyvûnø globos draugijà, kuri pasirûpintø suþeistais ar ðeimininkø iðmestais gyvûnais. Tikëkimes, kad ði svajonë bus ágyvendinta ir Ðilutëje atsiras þmonës, kurie galës pasirûpinti nuskriaustais gyvûnais. Suopis vienas naudingiausiø paukðèiø Suopiai paplitæ visoje Lietuvoje ir labai daþnai sutinkami. Yra gerokai didesni uþ varnà. Suopis peri ávairiuose miðkuose: spygliuoèiuose ir lapuoèiuose. Kasmet sugráþta á senàsias lizdavietes, gali kelis ar net keliolika metø perëti tuose paèiuose ar netoliese esanèiuose lizduose. Medþioja pamiðkëse, pievose, aikðtelës, kirtavietëse, papelkiuose ar atvirose vietovëse. Daugiau sugauna smulkiøjø þinduoliø. Anot S. Stankevièiaus, planuojama suþeistàjá suopá perduoti Lietuvos zoologijos sodui, esanèiam Kaune. Jeigu sutiks já ten priimti. Jeigu ne, pasiliksiu já, padarysiu erdvø narvà ir galës jis èia gyventi, - pasakojo suopio gelbëtojas. Dienos kalendorius Antradiená minësime Tarptautinæ vertëjø dienà. Spalio 1-àjà minima Pasaulinë pagyvenusiø þmoniø ir Pasaulinë vegetarø diena. Ketvirtadiená, spalio 2-àjà, minësime Angelø sargø arba Policijos dienà. Agentûra, solidarizuodamasi su vegetarais, primena liaudies iðmintá: Lietuvoje vegetaras yra tas, kuris mësà valgo vienà kartà per dienà. Todël mûsø yra pakankamai daug. Mero nervai ne geleþiniai Paskutiniame Ðilutës tarybos posëdyje profesionalus valstietis ir þaliasis Virgilijus Pozingis beveik dël kiekvieno Tarybos svarstomo klausimo sugebëjo pasisakyti ir rado ko paklausti. Meras Vytautas Laurinaitis net ir matydamas, kad kai kurie V. Pozingio uþduodami klausimai yra ne á temà arba leidþiantys atvirai suabejoti Tarybos nario kompetencija, kantriai kaip penktokui aiðkino svarstomàjà medþiagà. Vis dëlto tapo aiðku kantrybës merui uþteko tik iki 27-ojo klausimo. Nauja malda Praðau atsiøsti man: chroniðkos sveikatos, progresuojanèios laimës, hipertoninio atlyginimo, amþinai nëðèios piniginës, kuri niekada nepatirtø persileidimo. Amen. Ðventas þmogus be vietos nebûna Patarlë sako, kad ðventa vieta ilgai tuðèia nebûna. Ðilutës politinë realybë sako, kad ðventas þmogus ilgai be vietos taip pat nebûna. Praëjusá ketvirtadiená vykusiame rajono Tarybos posëdyje darbietis Darius Soðèeka staiga tapo bedarbiu paskelbë pasitraukæs ið Darbo partijos ir jos frakcijos rajono Taryboje. Agentûros þiniomis ilgai bedarbiu jaunasis politikas neliko tuoj ástojo á partijà Tvarka ir teisingumas. 5 dalykai, kuriuos planavai, bet nepadarei per vasarà: 1. Ágauti sportinæ formà. 2. Nueiti á vandens parkà. 3. Iðtrinti kalëdines dainas ið grojaraðèio. 4. Susirasti ðortus, su kuriais neatrodytum kaip nevykëlis. 5. Susitikti su tais draugais, iki kuriø neverta keliauti, kai yra ðalta. Agentûrai praneðimus siøskite reklama@silokarcema.lt ir www.facebook.com/pages/ðilokarèema
2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis KRAÐTO ÞINIOS 3 Ðilutës r. savivaldybës taryba: pritarë, pertvarkë ir iðbraukë Ketvirtadiená vykusio VII ðaukimo 49 posëdþio metu svarstyti 36 sprendimo projektai. Visiems po neilgo pristatymo, o kartais ir po kilusiø diskusijø, buvo pritarta. Opozicija bandë kai kuriems sprendimo projektams prieðtarauti, taèiau politinei daugumai uþteko jëgø ir visi parengti sprendimai buvo priimti. Saulius SODONIS Priekaiðtai Ðiame Tarybos posëdyje kaip visada buvo aktyvus Tarybos narys, buvæs meras, dar vëliau mero pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Ðá kartà jis turëjo ne vienà klausimà, nes dël pakeistos Ekonomikos komiteto posëdþio datos jame nedalyvavo. Priekaiðtø dël to taip pat turëjo opozicijos lyderis Ðarûnas Lauþikas, kuris, kaip sakë, dël anksèiau suplanuotø darbø taip pat nedalyvavo komiteto posëdyje. Ir nors dël datos pakeitimø ðio komiteto nariams buvo praneðta laikantis reglamento, taèiau vis vien tai sukëlë jame dalyvauti negalëjusiøjø nepasitenkinimà. Taèiau ðiems nariams á kylanèius klausimus buvo atsakyta posëdþio metu, tad Taryba galëjo darbuotis. Pritarta Jûrø kadetø mokyklos atsiradimui Nors apie Jûrø kadetø mokyklos atsiradimà Rusnëje jau kalbama seniai, taèiau tik dabar þengtas þingsnis jos ákûrimo link. Ðiam klausimui spræsti jau anksèiau mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupë, kuri analizavo esamà situacijà bei galimybes ðià ástaigà kurti Rusnëje. Kaip vëliau atsakydamas á klausimus sakë mero pavaduotojas, buvæs ðios darbo grupës pirmininkas Algirdas Geèas, tai tik pirmas þingsnis, kuris sudarys galimybes jau ne tik ðnekëti, bet ir imtis skaièiavimø. Jis sakë, kad ðios ástaigos, kuri turëtø kurtis Rusnës specialiojoje mokykloje, steigëjas bus Ðvietimo ir mokslo ministerija. Bûsimi kariûnai mokytøsi Rusnës pagrindinëje mokykloje. Tai bûtø galimybë ðiam kraðtui atgimti. Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis, leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d. Leidëjas - VðÁ Eurokompetencija. ISSN 1648-2018 IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAIS Redakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT-99133 Ðilutë Politinei daugumai uþteko jëgø priimti parengtus sprendimus. Ðvëkðnos amatø centrui opozicija nepritarë, bet jis jau nuo treèiadienio pradës veiklà Politinei daugumai uþteko jëgø priimti sprendimui, kad nuo spalio 1 dienos Ðvëkðnoje veiklà pradëtø iki ðiol niekur Lietuvoje analogø neturinti ástaiga. Ji priklausys Ðilutës turizmo informaciniam centrui (TIC) ir skleis þinià apie ðià vietà. Tai Amatø centras, kuris organizuos regiono amatininkø veiklà ir Ðvëkðnoje vykdys kultûrines funkcijas. Neþiûrint ðiø nemenkø ápareigojimø èia numatyti du darbuotojai. Taèiau Socialinio komiteto posëdþio metu buvo pasakyta, kad pareigybës dvi, o etatø (atlyginimo) tik pusantro. Ðio naujo darinio ákûrimo reikalams spræsti buvo skirti trys Tarybos sprendimai: vienu praplësti Ðilutës TIC ágaliojimai, kitu paimta pusë etato ið Þemaièiø kraðto etnokultûros centro, o paskutiniu pakeisti ðio centro Þemaièiø Naumiestyje ástatai, atleidþiant nuo prievolës rûpintis Ðvëkðnos kultûra. Tam nepritarë opozicijos vardu kalbëjæs Ð. Lauþikas. Anot jo, taip iðkraipoma sëkmingai vykstanti kultûros reforma. Taip pat kilo klausimø ir dël etatø. Sakyta, kad pusë etato, paimto ið Þemaièiø kraðto etnokultûros centro, yra per maþai. Taèiau neþiûrint iðsakytø abejoniø sprendimas priimtas. Tad dabar beliks laukti, kaip ði unikali ástaiga darbuosis. Taèiau, anot posëdþio dalyviø, Ðvëkðna turi gerà ir iniciatyvø seniûnà Alfonsà Ðeputá, kuris padës èia dirbantiems þmonëms darbuotis. Darbuotojai á ðias pareigas bus priimami po pokalbio su Ðilutës TIC vadove konkursas ðioms pareigoms eiti nebus rengiamas taip buvo aiðkinta Socialiniø reikalø komitete. Opozicija nepritarë ir naujai asociacijai Iki ðiol 2007 2014 metø dalis Europos Sàjungos paramos buvo skiriama per Þemës ûkio ministerijà. Taip buvo skatinamas kaimo bendruomeniø aktyvumas. Ðilutës rajone tam buvo sukurta vietos veiklos grupë (VVG), pavadinta asociacija Lamatos þemë. Jos nariai svarstë, kaip gavus ES skiriamas lëðas pagerinti kaimo þmoniø gyvenimà. ES apsisprendë, kad ateinantá 2014 2020 metø laikotarpá taip bûtø galima stimuliuoti ir miestø bendruomeniø gyvenimà, ir veiklà. Tam taip pat turi bûti sukurta atskira vietos veiklos grupë. Tai ir buvo padaryta ðio posëdþio metu. Taèiau tam prieðtaravo kai kurie opozicijos nariai, manydami, kad visai nebûtina kurti naujos institucijos, o pakaktø pertvarkyti ar papildyti jau esamà Lamatos þemæ. Taèiau Ðilutës r. savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis paaiðkino, kad pinigai ðiai bendruomenes stimuliuojanèiai veiklai bus skiriami per atskiras Þemës ûkio ir Vidaus reikalø ministerijas dëlto ir poþiûriai ne visada sutampa. Toms lëðoms administruoti ir bûtinos atskiros ástaigos. Taèiau ðiuo Tarybos nariø sprendimu buvo ákurta tik iniciatyvinë grupë, kuri ir imsis organizaciniø VVG steigimo darbø. Steigëjais Taryba nusprendë skirti: bendruomeniniø organizacijø atstovà Ðilutës bendruomenës namai pirmininkà Orestà Lidþiø, asocijuotø verslo struktûrø atstovà UAB Átampa direktoriø Algá Bekerá bei Ðilutës rajono savivaldybës atstovà Planavimo ir plëtros skyriaus darbuotojà Ignà Pauliø. Beje, opozicijai kai kurie kandidatai turbût neátiko. Muziejus iðbrauktas ið privatizavimo sàraðo Pagaliau pavyko miesto centre Direktorë - redaktorë Kristina Toleikienë tel. (8 441) 77 944 Administratorë Indrë Vaitkuvienë reklama@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375 Korespondentai: Stasys Bielskis, stasys@silokarcema.lt tel. 8 682 41 604 Gerda Belokopytova, gerda.silokarcema@gmail.com tel. (8 441) 77 455 Saulius Sodonis, s.sodonis@gmail.com Lijana Jagintavièienë, lijanajagintaviciene@gmail.com tel. 8 651 28 554 Kæstutis Gabðys, k.gabsys@gmail.com tel. 8 652 12 646 Maketuotoja Inga Gudaitytë silokarcema@silokarcema.lt tel. (8 441) 77 944 Kalbos kultûros redaktorë Gerda Belokopytova Platintojos Birutë Mickienë, Vida Linkienë Darbo frakcijà ir partijà paliko D.Soðèeka (kairëje). Panaðu, kad S.Stankevièiui tai buvo prasta naujiena. esantá pastatà, kuriame vis dar veikia Ðilutës muziejus (iki iðsikëlimo á vis dar baigiamus restauruoti, o gal rekonstruoti, H.Ðojaus dvaro rûmus, - aut. pastaba), iðbraukti ið privatizuojamø objektø sàraðo. Jis ten pateko kai kuriø prieð tai buvusiø daugumos nariø pageidavimu. Tuo ypaè buvo suinteresuotas Tarybos narys Saulius Stankevièius. Kaip vienà ið argumentø jis minëjo milþiniðkas Savivaldybës skolas, kurias bûtø galima sumaþinti pardavus ðá patrauklioje vietoje esantá pastatà. Taèiau nors ði mintis dar kartà buvo pakartota ðiame posëdyje tai nepakeitë daugumos nuomonës. O Edvardas Vitkauskas pateikë pavyzdá, kai Palangos centre esantis istorinis ir unikalus kurhauzas po gaisro liko tik griuvësiø krûva, miestui kelianèia daug nepatogumø. Ir nors pritaranèiøjø iðbraukimui ið privatizuojamø objektø sàraðo bûta ne taip jau daug tik 13, Reklama, skelbimai reklama@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375, tel./fax. (8 441) 77 944 Buhalterija UAB Audito tikslas Tiraþas 3000 egz. Spausdino UAB Diena MEDIA Print Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone. Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius. Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako. Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje Ðilokarèema - VðÁ Eurokompetencija nuosavybë. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudþiama. taèiau balsuojanèiø prieð ir susilaikiusiø buvo maþiau tik 10. Todël ið privatizuojamo objekto sàraðo ðis pastatas iðimtas. O kas vyks toliau bus sprendþiama visai netrukus bus iðklausyta Ðilutës bendruomenës nuomonë. Jau anksèiau buvo iðkeltas pageidavimas, kad ðis pastatas liktø bendruomeninei veiklai. Darbo frakcija sumaþëjo Iðsprendus visus darbotvarkës klausimus, þodþio papraðë Tarybos narys Darius Soðèeka. Jis perskaitë trumpà pareiðkimà, kad nuo rugsëjo 25 dienos iðeina ið Darbo frakcijos Taryboje sudëties, o tuo paèiu iðstoja ið ðios partijos gretø. Tad nuo ðiol Darbo frakcijoje bus tik S. Stankevièius bei prie jos per ðià kadencijà prisijungæ Tarybos nariai Darijus Pundþius, Algimantas Èeponis ir Juozas Sauspreðkis. Tarybos narys Povilas Tunaitis jau anksèiau buvo palikæs ðià frakcijà. Kintams trûksta kapiniø Saulius SODONIS Treèiadiená Ðilutës rajono savivaldybës tarybos Teritorijø ir kaimo reikalø komiteto nariai lankësi Kintuose, kur susipaþino su aktualijomis. Pasak ðio komiteto pirmininko Sauliaus Vytuvio, Kintuose jie susitiko su Kintø seniûnu Antanu Kliþenèiu, bendruomenës pirmininke Sigita Kasparavièiene ir aktyvia bendruomenës nare Dalia Barkauskiene. Drauge jie apþiûrëjo statomà Kintø prieplaukà. Anot pirmininko, pamatytas bendras vaizdas buvo geras. Jis pasidþiaugë, kad statant prieplaukà pavyko sutaupyti nemaþai pinigø, dël to uþ juos bus galima pastatyti stebëjimo kameras, atvesti vandená bei árengti sanitarinius mazgus. Gal tik ðiek tiek keistai atrodë áplauka á ðià prieplaukà, kurià reikës gilinti. Taip pat akis badë naujos prieplaukos pradþioje stovintis pastatas, kuris gadino visà vaizdà. Dël jo ðiuo metu vyksta teisiniai ginèai. Artimiausiu metu turëtø bûti iðspræsta, kas administruos ðià prieplaukà. Kintø seniûnas mano, kad tai galëtø bûti seniûnija. Juo labiau, kad pastaroji ketina priþiûrëti apie 800 metrø naujo tako, kuris bus nutiestas nuo prieplaukos iki Kintø paplûdimio. Todël, pasak seniûno, bûtø gerai ásigyti ðienavimo technikos, nes ðienaujamo ploto netrukus bus apie 20 hektarø. Bendruomenës atstovai komiteto nariams iðsakë ir kitas Kintø problemas. Viena jø Kintø kapinës. Reikia spræsti, kur árengti naujas kapines, mat dabartinëse beveik nebëra vietos. Taip pat Tarybos nariø praðyta padëti árengti turgelá, nes iki ðiol neoficialus buvæs prie Kintø baþnyèios kunigø ir tikinèiøjø praðymu yra uþdarytas. Tarybos nariai taip pat lankësi ir daugiafunkciame centre, kur þavëjosi esamomis galimybëmis, dideliu jo uþimtumu ir visa tai organizuojanèiais þmonëmis.
2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis 4 Ðilutëje vieðëjo kraðtietis raðytojas Harry Schmeil ið Vokietijos Rugsëjo 20 d., Heide bendrijos namuose vyko Harry Schmeil ið Vokietijos, Zevein miesto, knygos Baimë prieð naktá ( Angst vor der Nacht ) lietuviø ir vokieèiø kalbomis pristatymas, dalyvaujant paèiam knygos autoriui. Renginá vedë Heide bendrijos pirmininkë Gerlinda Stungurienë. Knygos iðtraukas skaitë Liuda Toleikienë. O antradiená, rugsëjo 23 d., Ðilutës r. savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis susitiko su H. Schmeil, jo þmona ir bendruomenës Heidë atstovais. INFORMACIJA Ar ðilutiðkiai patenkinti, jog bus tiesioginiai mero rinkimai? Lina Ozgirdaitë, socialinë darbuotoja: Tiesioginiai mero rinkimai tai galimybë þmonëms patiems iðreikðti savo nuomonæ ir pasitikëjimà atitinkamu kandidatu. Manau, tai turëtø sumaþinti gyventojø nepasitenkinimà, nes jie patys iðsirinks tà, kuris jiems atrodys tinkamiausias. Rinkimai taps atviresni, o mero asmeninë atsakomybë rinkëjams turëtø bûti didesnë. Balsuoti tikrai eisiu. Knygoje Baimë prieð naktá pasakojama istorija, apie pabëgimà ið gimtojo kraðto 1944 m., kuris truko trejus metus. Knygos autorius yra gimæs 1944 m. kovo 9 d. Ðëriuose (Scheeren), netoli nuo Juknaièiø, tuomeèiame Klaipëdos kraðte. Istorija kupina dramatiðkø ávykiø ir likimø. Prievartinë emigracija buvo iðsigelbëjimas ir sunkus iðmëginimas þmonëms, ëjusiems per Rytprusiø kraðtà. Baimë prieð naktá Vilma Norkutë, gimnazistë: Að uþ, jog merà rinktø patys þmonës. Kovo 1-àjà vyks pirmieji tiesioginiai mero rinkimai ir bûtinai eisiu balsuoti. Pirmà kartà gyvenime tai darysiu, nes jau bûsiu pilnametë ir mane domina politika bei jos aktualijos. Tikiuosi, kad rinkimai bus skaidrûs, o meru taps tikrai atsakingas, þmogiðkas, darbðtus ir nepamirðtantis etikos þmogus, kuriam rûpës, kad visiems bûtø geriau gyventi mûsø rajone, o ne jo interesai. Norëtøsi, kad daugiau jaunimo atsirastø rajono politikø tarpe, nes jaunas þmogus gali daug ir sàþiningai dirbti. Dabar to skaidraus darbo þmogui labai pasigendu. Vytautas Jonikaitis, LAS Ðilutës filialo pirmininkas: Mano nuomone, reikëjo jau anksèiau priimti nutarimà, kad bûtø organizuojami tiesioginiai mero rinkimai. Jau daug anksèiau bûtø didesnë atsakomybë bei atskaitomybë rinkëjø atþvilgiu. Balsuoti visuomet einu ir per ateinanèius rinkimus tà darysiu. Tai yra pilietinë pareiga. Jûratë Jakienë, Stankiðkiø seniûnaitë: Manau, kad gerai, jog jau merà rinksime patys. Þmonës nebegalës priekaiðtauti, jog netinkamas meras, nes patys já bus iðrinkæ. Tikiuosi, kad naujasis meras netaps dievuku ir nepamirð, kad jo pareiga dirbti þmonëms. Dar në karto nesu nëjusi balsuoti. Tai yra pilietinë pareiga, todël ir ðiuose rinkimuose balsuosiu. Manau, turëtø visi tai daryti. Jei neini balsuoti, reiðkia tu neturi teisës priekaiðtauti iðrinktai naujai valdþiai. Laima Barkauskienë, Juknaièiø bendruomenës pirmininkë: Balsuoti visuomet einu ir tà padarysiu ateinanèiuose rinkimuose. Visa mûsø ðeimà visuomet ðià pilietinæ pareigà atlieka. Að esu uþ tiesioginius mero rinkimus patys þmonës turi iðrinkti merà. Mûsø bendruomenës nariai daugelis pasisako uþ tiesioginius mero rinkimus. Tikimës, kad ateinantys rinkimai bus skaidresni, o iðrinkti politikai bus tie þmonës, kuriuos iðrenkame ir nesidalins iðtisai postais, o dirbs þmonëms. Kalbëjosi Lijana Jagintavièienë Ðilutës rajono savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis susitiko su H. Schmeil (treèias ið deðinës), jo þmona ir bendrijos Heide pirmininke Gerlinda Stungurienë (pirma ið kairës) bei vokieèiø kalbos mokytoja, vertëja Liuda Toleikiene. Knygos autoriui prievarta palikusiam gimtàjá kraðtà tuo metu buvo vos penkeri metukai. Taèiau H. Shmeil atmintyje iðliko ankstyvoje vaikystëje iðgyventi prisiminimai apie karo baisumus. Maþojo berniuko bëgimas ið gimtojo kraðto truko trejus metus. Harry uþaugo kruopðèiai puoselëjamame tëvø kieme - Ðëriuose (Scheeren). 1944 metø vasarà viskas pasikeitë: Schmeil ðeima tapo bëgliais, o nuo to prasidëjo maþojo berniuko ið Rytø Prûsijos kanèia. Baisûs karo paveikslëliai bei scenos neaplenkë jo ir iðliko iki ðiol. Uþsimerkæs jis vis dar mato liepsnojantá Königsberg, kaip þmonës mirðta. Jis prisimena ir kaip jautësi jauni vyrai, vaikai atskirti nuo savo ðeimø. Visi tuomet kentë alká ir troðkulá. Eidami per lavonus, bijodami mirties þmonës tikëjo pergale, ðviesia ateitimi, taèiau pateko á mësmalæ tarp frontø. Vaikams teko stebëti prievartavimus, þudynes. Knygoje autorius apraðo savo vaikystëje ir jaunystëje patirtà psichologinæ prievartà, kaip þmonës kentë naciø terorà. Pasak knygos Baimë prieð naktá autoriaus, ði knyga dar nebaigta. Jau paraðyta apie 70 procentø antros ðios knygos dalies. Mero ir sveèiø ið Vokietijos susitikimas Ðilutës rajono savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis rugsëjo 23- Pro automobilio langà ðaulys ðaudæs Dievui á langus atsidûrë areðtinëje Atkelta ið 1 p. Paskutiná kartà Ðilutëje toks chuliganiðkas poelgis buvo nustatytas 2011 metø liepos 1-osios vëlø vakarà. Tuomet Gluosniø gatvëje buvo paðautas þmogus. Vëliau paaiðkëjo, kad taip linksminosi du stipriai nuo alkoholio apsvaigæ vyrai, ðaudæ á praeivius. Nukentëjusysis I. G. (gim. 1974 m.) pasakojo, kad apie 23 val. 20 min. eidamas Gluosniø gatve pro namà iðgirdo kaþkoká garsà bei pajuto, kad ið kaklo deðinës pusës pradëjo bëgti kraujas. Greitosios medicinos pagalbos medikai já pristatë á Ðilutës ligoninës iàjà susitiko su H. Schmeil, jo þmona ir Ðilutës rajono vokieèiø kilmës gyventojø bendrijos Heide pirmininke Gerlinda Stunguriene bei vokieèiø kalbos mokytoja, vertëja Liuda Toleikiene. Zevein miesto seniûno vardu autorius knygà Baimë prieð naktá padovanojo bendruomenei ir merui. Jis turi viltá, kad ðie du panaðaus dydþio miestai palaikys bendradarbiavimo ryðius, kurie bus naudingi ir Ðilutei, ir Zevein miestui. Atsidëkodamas sveèiams meras V. Laurinaitis sveèiui áteikë knygà Heydekrug, kurioje Ðilutës vaizdai atvirukuose. Mes dþiaugiamës ir mielai priimame sveèius ið Vokietijos, kuriø ðaknys yra èia, pamario kraðte. Kaþkuria prasme mûsø tautø istorijos yra panaðios, tiek lietuviø, tiek èia gyvenusiø vokieèiø. Vieni buvo veþami á Rytus, kiti turëjo trauktis á Vakarus, kalbëjo Ðilutës rajono savivaldybës meras V. Laurinaitis. Sveèiai dþiaugësi vis graþëjanèiu Ðilutës miestu, maloniais þmonëmis. Gráþæ pasidalinsime áspûdþiais su mûsø bendruomenës nariais apie ðá nuostabø kraðtà ir patirtus puikius áspûdþius bei skatinsime savo bendruomenës narius atvykti ir já paþinti, þadëjo jie. Iðvykdami sveèiai padëkojo merui uþ malonø priëmimà, palinkëjo laimës ir sëkmës visai Ðilutës bendruomenei. Edvardas Lukoðius Priëmimo skyriø, kur jam buvo nustatyta ðautinë deðinës kaklo pusës þaizda. Joje rasta tokio pat diametro 4,5 mm - kulka. Tolimesniam gydymui I. G. buvo paguldytas á Ðilutës ligoninës Traumø skyriø. Dël pastarojo ávykio policija sulaikë du átariamuosius. Tai ðilutiðkiai R. R. (gim. 1987 m., gyv. Gluosniø g.) ir A. R. (gim. 1984 m., gyv. Gluosniø g.). Abu vaikinai buvo stipriai apsvaigæ nuo alkoholio, R. R. nustatytas 3,55 prom., o A. R. 3,60 prom. girtumas. Abu átariamieji taip pat buvo uþdaryti á policijos komisariato areðtinæ.
2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis SENIÛNIJOSE 5 V. Astrauskienë: Esu ásimylëjusi Ðvëkðnà, jos þmones, parkà ir istorinæ jos praeitá Violeta Astrauskienë asmenybë, kurià paþásta Ðvëkðnos seniûnijoje ne vienas. Tai moteris, kuri nesëdi sudëjusi rankø dþiugina ne viena jos iðleista knyga, uþfiksuotos akimirkos ir daugybë kitø dalykø. Tai þmogus, kuris yra Saugø ir Ðvëkðnos metraðtininkas nuosekliai raðo apie kiekvienà ávyká ðiose gyvenvietëse. Ko gero, retas taip spinduliuoja meile savo kraðtui, jo þmonëms kaip Violeta. Tad susipaþinkite su ja. Lijana JAGINTAVIÈIENË Su ðeima. Paskutinis rugsëjis mokykloje sûnui Benui. - Papasakokite apie save kà mëgstate veikti, apie savo ðeimà, kuo uþsiimate, kur dirbate? - Kalbëti apie save sudëtinga. Kodël? Sunku iðlaikyti objektyvumà, visada norisi labiau pasidþiaugti sëkmëmis, pagraþinti arba nutylëti apie nesëkmes... Pragyventa pusë amþiaus. Tai daug ar maþai!? Manau, kad tà lemia, kaip prasmingai ðá laikà nugyvenau. Kiekvienas nuo pat gimimo siekiame bûti laimingu. O kas ta laimë? Ar laimë tai iðsilavinimas, socialinës sàlygos, padëtis visuomenëje, santarvë ðeimoje, uþauginti vaikai, sutikti þmonës, atlikti darbai? Manau, kad ne tik tai, bet ir ðiek tiek daugiau. Vaikai uþauginti. Vyresnysis sûnus turi savo ðeimà, maþasis dar studentas. Dabar paèios mieliausios ir graþiausios akimirkos bendravimas su anûkële. Daugiau kaip du deðimtmeèius dirbu seniûnijoje raðtvede. Myliu savo darbà, nors esu sukaupusi didelæ darbo patirtá, bet nenustoju domëtis dokumentø rengimo, raðtvedybos ir informaciniø technologijø pritaikymu savo darbe. Laisvalaiká skiriu kûrybai, kelionëms, iðvykoms á spektaklius ir koncertus, su malonumu dalyvauju visuose kultûriniuose visuomeniniuose renginiuose, bendravimu su ðeima ir bièiuliais. - Esate visuomenininkë. Papasakokite ir apie visuomeninæ veiklà. - Mano mylimoje Ðvëkðnoje netrûksta ávairiausiø renginiø, susitikimø su ádomiausiomis asmenybëmis, parodø, koncertø. Dirbdama seniûnijoje, nuolat buvau ðiø ávykiø sûkuryje. Manau, kad tai ir paskatino ásilieti á visuomeninæ veiklà. Daugiau kaip deðimtmetá aktyviai dalyvauju ðvëkðniðkiø draugijos Tëviðkë kultûrinëje ðvieèiamojoje veikloje, esu draugijos valdybos narë, organizuoju ir vedu renginius. Mano buvusi auklëtoja Ona Norkutë paskatino domëtis Ðvëkðnos ir joje gyvenusiø iðkiliø þmoniø istorija, kaupti istorinæ medþiagà. Taip ásijungiau ir á Emilijos Pliaterytës atminimo draugijos veiklà. Bendrauju ir bendradarbiauju su labai aktyvia Ðvëkðnos neágaliøjø draugija. Ðiuo metu visas laisvalaikis prabëga kûrybinëse kino ir teatro dirbtuvëse Kraðto kinas, kurias ðvëkðniðkiams organizavo scenaristas, reþisierius, muzikantas ir aktorius Mindaugas Valiukas. - Jûs vadinama Saugø ir Ðvëkðnos miesteliø metraðtininke. Kodël jûs taip mielai raðote apie ðiuose miesteliuose organizuojamus renginius? - Fiksuodama ir nepatingëdama pakrebþdenti plunksna savo straipsneliais þiniasklaidoje pasakoju apie ávykius Saugose ir, þinoma, Ðvëkðnoje. Manau, kad tai tiesiog savitas bûdas papasakoti apie ðvëkðniðkiø, o pastaruosius penkerius metus ir saugiðkiø, kultûrinio ir visuomeninio gyvenimo akimirkas. - Kà jums reiðkia Ðvëkðna? Ar kada nors pagalvojote apie iðvykimà gyventi kitur? - Esu ásimylëjusi Ðvëkðnà, jos þmones, parkà ir istorinæ jos praeitá. Pasikartosiu sakydama, kad atëmus Ðvëkðnà nukirstø mano ðaknis. Að net gimiau Ðvëkðnoje! Visada su pasididþiavimu sakau, kad esu ðvëkðniðkë. Niekada nenorëèiau ið ðio miestelio iðvykti ir gyventi kaþkur kitur. - Jûs esate knygø autorë. Papasakokite apie jas kaip gimë idëja iðleisti knygas, kas jose raðoma? - 2011 metais iðleidau pirmàjà knygà Laiko alsavimas, kurioje straipsniø, praneðimø, dokumentø Laisvalaiká V. Astrauskienë skiria kûrybai, kelionëms, iðvykoms á spektaklius ir koncertus, su malonumu dalyvauja visuose kultûriniuose visuomeniniuose renginiuose. ir skaitmeniniø fotodarbø forma pasakojau apie visuomeninæ, kultûrinæ, istorinæ veiklà Ðvëkðnoje. Knygà paskatino iðleisti draugë Dana Junutienë, kuri, beje, jà ir redagavo. 2012 m. antroji fotonoveliø Kalbëjimai knyga, kurioje du fotografijø ciklai: Medþio kalbëjimas ir Akmens kalbëjimas. Tai manojo að ir pasaulio dialogas. Fotografijose bandþiau realybës ávaizdá ðiek tiek perpinti su trupuèiu mistikos ir romantikos, o tekstais miniatiûromis tiesiog jas dar ðiek tiek papildþiau. Vëliau atskirais fotoalbumais iðleidau Ðvëkðnos grafai Pliateriai ir Menininkai Jakðevièiai. Tai skaitmeniniø fotodarbø ciklai su tekstais. Ðiemet mielø bièiuliø paskatinta iðleidau knygutæ Minèiø þenklai, kurioje mano tapyba ir þodis, vienas kità papildydami, kalba þodþiu ir vaizdu. Manau, kad po mënesio rankose turëèiau laikyti dar vienà savo knygelæ Ðvëkðniðkiø draugija Tëviðkë nuo XX a. II deðimtmeèio iki ðiø dienø. Tai mûsø draugijos, ðiemet paþyminèios devyniasdeðimtmetá, veiklos kronika. - Mëgstate fotografuoti. Kà labiausiai? Ið kur atsirado toks pomëgis? - Fotografuoju nuo paauglystës. Fotoaparatas iðtikimas mano draugas, keliaujantis su manimi visur ir visada. Galëjimas sustabdyti akimirkà man visada buvo mistiðkas ir nepakartojamas. Stengiuosi sustabdyti kiek ámanoma daugiau ir ávairiausiø akimirkø. - Kokiø pomëgiø dar turite? Kaip viskà spëjate padaryti? Ar nepritrûksta paroje valandø? - Þinote, man visada kelia ðypsenà, kai iðgirstu sakant neturiu laiko. Pastebëjau, kad ðià frazæ daþniausia taria televizoriaus saugotojai. Manau, kad mes kiekvienas laiko turime pakankamai, bet ne visada já produktyviai iðnaudojame. Sutinku, kad kartais intensyviai dirbant laiko pritrûksta, bet tinkamai viskà suplanavus, galima mëgautis ir kûryba, ir knyga, ir visuomenine veikla, ir bièiuliø draugija, ir popiete su ðeima, ir dar daugybe kitø dþiaugsmø. Be raðymo ir fotografavimo dar tapau, lipdau angelus, kartais pasimëgauju karpydama karpinius, kolekcionuoju paðto þenklus, mëgstu gaminti maistà, tvarkyti namø aplinkà ir, þinoma, mielai padraugauti su kompiuteriu. - Daugybë þmoniø sako, jog neturi kà veikti. Kaip manote, kodël taip yra? - Galvoju, kad didþioji dauguma þmoniø gyvendami taip ir neranda atsakymø á paprasèiausius, bet svarbiausius klausimus: neþino (tiesiog nesusivokia) savo paskirties ðiame pasaulyje ir dël to neþino kà veikti. Reikëtø pasistengti ir savyje uþèiuopti tà tûnantá Kukutá (kalbu apie M. Martinaièio baladës personaþà), tada veiklos tikrai nepritrûks... - Jei turëtumëte burtø lazdelæ, kà pakeistumëte? - Sudëtingas klausimas... Norëèiau, kad visi pasaulio vaikai bûtø besàlygiðkai mylimi, kad jø skruostais ristøsi tik dþiaugsmo aðarëlës. - Ko palinkësite Ðilokarèemos skaitytojams? - Þinojimo, kad neðvaistai laiko, jeigu darbà darai su meile ir kantrybe. Neiðtarkite në vieno ðiurkðtaus þodþio. Stenkitës neskaudinti savo þodþiais, nes dieviðkumas gyvena kiekvieno ðirdyje. Jaunieji juknaitiðkiai rûpinasi savo poilsiaviete Saulëtà rugsëjo 19 d. popietæ Juknaièiø pagrindinës mokyklos klubo Savanorystës link nariai skubëjo ne á namus. Kur jie skubëjo? Lijana JAGINTAVIÈIENË Komanda pajudëjo link miðke esanèio eþerëlio, kuris priklauso Juknaièiø seniûnijai. Tai pirmoji klubo Savanorystës link iðvyka ir akcija. Tik darbe, þygyje geriausiai gali paþinti draugà. Akcijos tikslas surinkti plastikinius butelius graþios poilsiavietës prie eþeriuko teritorijoje ir keliø ðimtø metrø spinduliu miðke, - kalbëjo bûrelio vadovë Meilë Þadeikienë ir priminë, kad plastikas nesuyra gamtoje net 400 metø. Sutvarkæ aplinkà visi susëdo papietauti ir pasiðnekuèiuoti prie draugystës lauþo. Ðiukðlës buvo surûðiuotos ir iðmestos á konteinerius. Talkininkai pastebëjo, kad du plastikui skirti konteineriai Juknaièiø gyvenvietëje perpildyti ir buteliai jau mëtosi ðalia. Todël teigë, kad artimiausiu metu apie tai informuos Juknaièiø seniûnà Valentinà Dylertà. Raginame mûsø mokyklos bendruomenæ vaikðtant miðke ar iðkylaujant nepatingëti parsineðti tuðèià plastikinæ tarà namo bei rûðiuoti. Saugokime mus supanèià gamtà, - praðë juknaitiðkiø ir poilsiavietës sveèiø akcijos dalyviai.
2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis 6 Futbolo veteranai skanavo net gardþios þuvienës Futbolo ir þuvienës mëgëjai, dalyvavæ veteranø turnyre UAB Ðilutës polderiai taurei laimëti. Praëjusá ðeðtadiená Þemaièiø Naumiestyje jau antrà kartà ðiais metais organizuotas tradicinis futbolo veteranø turnyras UAB Ðilutës polderiai taurei laimëti. Turnyro dalyviai ne tik apdovanoti prizais, bet ir gardþia, ant lauþo virta þuviene. Vieni vyrai þvejoja, kiti þaidþia futbolà. Taèiau yra tokiø, kurie mëgsta ir vienà, ir kità. Daugiau nei 10 metø vykstantis ir gilias tradicijas turintis bei populiarus senjorø futbolo turnyras antrà kartà ðiemet sukvietë Pagëgiø, Rusnës, Ðilutës, Skaudvilës, Þemaièiø Naumiesèio ir nekonkursine tvarka Þemaièiø Naumiesèio gimnazistø komandas. Jos varþësi ir jëgas bandë dël Ðilutës polderiø vadovo A. Jagmino ásteigtos didþiosios taurës. Vëliau vaiðinosi gardþia þuviene dalindamiesi áspûdþiais, diskutuodami ne tik apie futbolà, bet ir rimtà vyriðkà pomëgá þvejybà. Finaliniame maèe susitiko Pagëgiø ir Þemaièiø Naumiesèio futbolininkai. Rezultatu 2:1 pergalæ ðventë Pagëgiø futbolininkai. II vieta atiteko Þemaièiø Naumiesèio komandai, III Rusnës veteranams. Turnyro metu iðrinkti ir geriausi komandø þaidëjai: Mantas Baltutis (Þemaièiø Naumiestis), Petras Èerniauskas (Skaudvilë), Rimas Psianèinas (Pagëgiai), Algimantas Èeponis (Ðilutë), Virgis Laurinavièius (Rusnë), Rolandas Arûnas Jagminas ir Aidas Ragelis spëjo ir þaisti, ir virti, ir pozuoti. Savickas (Þemaièiø Naumiesèio gimnazija). Tradicinio futbolo senjorø turnyro organizatorius ir vyriausias teisëjas Vitalijus Mockus uþ dëmesá dëkoja Ðilutës r. savivaldybës merui Vytautui Laurinaièiui, uþ puikø priëmimà reiðkia didþiulæ padëkà Þemaièiø Naumiesèio seniûnui Jonui Budreckui ir gimnazijos direktoriui Liudvikui Geniui. Ðilokarèemos informacija Su èempiono titulu jaunimo kategorija uþdaryta Po beveik pusantrø metø pertraukos, tradiciniame tarptautiniame IFBB kultûrizmo ir fitneso turnyre Norwayopen 2014 Norvegijoje, pirmà vietà jaunimo kultûrizmo kategorijoje iðkovojo ðilutiðkis Ovidijus Ringys (Ðilutës Oazis ). Vaikinas varþësi ir kultûrizmo iki 80 kg kategorijoje, kurioje iðkovojo bronzà. Prieðvarþybinis rëþimas, ore tvyrantis ryþiø kvapas ir pergalës skonis Likus aðtuonioms savaitëms iki tarptautinio turnyro starto, 2013 O. Ringys per tris sezonus tarp jaunimo iðkovojo net devynias pirmàsias vietas skirtingose varþybose ir du kartus tapo absoliuèiu Lietuvos jaunimo èempionu. mui ir proporcijø gerinimui. Vaikino meniu toli graþu nepriminë karaliðko valgiaraðèio. Pasiruoðimo laikotarpiu ið raciono teko iðmesti maistà, kuriame yra cukraus, riebalø ir liko tik siauras pasirinkimas ið ryþiø, grikiø, aviþø, kiauðinio batymø, liesos viðtienos ar kalakutienos bei baltos þuvies. Prie grieþtai subalansuotos dietos prisidëjo treniruotës, kurios artëjant turnyrui vis sunkëjo ir ilgëjo. Taèiau sunkus darbas veltui nenuëjo. Sugráþæs ant scenos Ovidijus nesunkiai árodë savo pranaðumà neabejotina pirma vieta jaunimo kategorijoje ir III vieta varþantis su vyrais kultûrizmo iki 80 kg kategorijoje. Bûtent pastaroji kategorija Ovidijui buvo debiutas. Joje sportininko svoris ir metø ádirbis, lyginant su varþovais, kur kas maþesnis, tad patekimas á finalà ir jame iðkovota prizinë vieta Ovidijui didþiulë paskata sportuoti ir tobulëti. Uþtarnautas poilsis O. Ringys per tris sezonus tarp jaunimo iðkovojo net devynias pirmàsias vietas skirtingose varþybose ir du kartus tapo absoliuèiu Lietuvos jaunimo èempionu, tad pasitaræs su treneriu M. Vilku ( Oazis ) nusprendë, kad dalyvauti jaunimo varþybose nebëra prasmës, o varþytis su vyrais dar ankstoka, mat sportininkas kol kas neturi tinkamø duomenø, trûksta apimèiø ir raumeninës masës. Esu be galo dëkingas treneriui Mindaugui. Be ðio þmogaus noro, atsidavimo, darbo, pasiaukojimo ir atiduoto laiko man, tikrai nebûèiau tiek pasiekæs. Jo pamokymai, suteiktos þinios, iðsakytos pastabos, iðlietas prakaitas vardan aukðèiausiø tikslø, nuolatinis palaikymas, paskatinimas, suteiktos sàlygos ruoðtis varþyboms padëjo ágyvendinti visus mano kaip sportininko troðkimus. Ðiandien jaunimo kategorijà galime uþdaryti jausdami pergalës skoná, o að asmeniðkai èempiono vardà dalinu perpus vienà man, kità treneriui, - sakë O. Ringys. Ðilokarèemos informacija Turnyro staigmenas kurstë ekipø ambicijos Ðilutës stadione praëjusá ðeðtadiená vyko tradicinis rajono maþojo futbolo (7x7) turnyras, skirtas usëniðkiui verslininkui, sporto rëmëjui P.Rimkui-Dëdukui atminti. Dalyvavo 5 komandos. Bene graþiausià ávartá ákalë stipriu smûgiu ið eigos nugalëtojø ekipos Pamarys puolëjas Aurimas Kiaulakis per rungtynes su rajono èempionais Þemaièiø Naumiesèio Nauju Parku kamuolys áskriejo á virðutiná vartø kamputá. Pamarys nugalëjo rezultatu 5:4 ir uþëmë pirmà vietà. Staigmena! Romualdas MAÞUTIS m. Europos jaunimo èempionas laikà skyrë raumeninës masës augini- Stadiono veja buvo padalinta á dvi aikðtes. Þaista ratø sistema. Rungtyniø laikas du këlinukai po 15 minuèiø. Turnyrà organizavo VðÁ Ðilutës sportas (direktorius Dainius Gricevièius). Ástaigà atstovavo futbolo vadybininkas Romualdas Tarðauskas ir Vidas Augustinavièius. Rungtyniø teisëjai: Nerijus Giedraitis, Bronius Mackevièius. Prognoziø, kas nugalës, netrûko, kaip ir komandø vieðø ar slaptø ambicijø aplenkti konkurentus. Á prizininkus taikësi rajono èempionas Þemaièiø Naumiesèio Naujas Parkas, antros vietos laimëtojas Ðilutës Veteranas (vadovas Saulius Malinauskas), Pamarys (Vaidas Dedurkevièius), turnyro naujokas Portugalai (Vilmantas Milius). Ið kur iðniro Portugalai? Tai po viena vëliava susibûrë ðilutiðkiø ekipos Mëgëjai ir Lukvaisa. Pavadinimas, pasak futbolininkø, gimë ekspromtu. Komandos lyderis FK Ðilutë þaidëjas Aurimas Skurdelis. Pirmose rungtynëse Portugalai nuskriaudë Veteranà 3:1. Ávarèiø autoriai: Jomantas Nausëda, A.Skurdelis, Martynas Golubovskis. Tarp senjorø pasiþymëjo Darius Igaris. Veteranui itin trûko bombardyriaus Roberto Ðmito ir traumuoto gynëjo Jurijaus Uþkuraièio. Pastarsis tenkinosi patarëjo role, o Robertas buvo iðvykæs teisëjauti futbolo rungtynëms. Turnyro nugalëtoja Pamario komanda. E. Lukoðiaus nuotrauka Jauniausia turnyro ekipa kis ámuðë 2, Paulius Adomavièius 1. Ereliai liko penkti 0 Ereliai (Rièardas Stonkus). Komanda sudaryta ið moksleiviø. tðk. Pasak vadovo, sunku iðlaikyti jos Turnyro intriga iðsilaikë iki branduolá: vaikinai iðvaþiuoja paskutinio rato, kai þaidë Naujas mokytis. Taèiau ir Ereliai puoselëjo viltá kam nors kyðtelëti nas su Ereliais. Pamarys, su- Parkas su Pamariu, o Vetera- kojà. Ðá kartà nepavyko, bet 3 rinkæs 9 taðkus, jau buvo uþsitikrinæs pirmà vietà, o Naujas ávarèius pelnë: Mantvydas Þadei- Parkas (5 tðk.) pergalës atveju galëjo pakilti ið treèios vietos á antrà ir aplenkti Portugalus (7 tðk.). Pastarieji, aiðku, sirgo uþ Pamará. Portugalai ádëmiai stebëdami rungtynes mestelëjo pastabà, jog paeiliui þaidë ketverias rungtynes, tai yra be poilsio. Gi pamariðkiai jø nenuvylë, iðkovojo sunkià pergalæ 5:4. Turëjo paskatø ir Ereliai, nes Veterano kraitis po trijø rungtyniø buvo kuklus 1 tðk. Pergalës atveju Ereliai bûtø purptelëjæ ið paskutinës vietos á ketvirtà. Veteranas savo reitingà apgynë 5:0. Kitø susitikimø rezultatai: Naujas Parkas Ereliai - 5:0, Portugalai Ereliai 3:0, Pamarys Veteranas 4:1, Naujas Parkas Portugalai 0:0, Pamarys Ereliai 7:2, Portugalai Pamarys 0:2, Veteranas Naujas Parkas 1:1. Komandø rikiuotë: Pamarys 1 vieta, 12 tðk., Portugalai 2 v., 7 tðk., Naujas Parkas 3 v., 5 tðk., Veteranas 4 v., 4 tðk., Ereliai 5 v., 0 tðk. Didþiausià tauræ aukðtyn këlë Pamario vadovas V. Dedurkevièius, maþesne dþiaugësi Portugalai, maþiausiomis likusios trys ekipos.
2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis RENGINIAI 7 Padëkota pamario socialiniams darbuotojams Rugsëjo 27 dienà visoje Lietuvoje minima Socialiniø darbuotojø diena. Ðilutës rajono socialiniai darbuotojai pasveikinti ðios ðventinës dienos iðvakarëse, rugsëjo 26-àjà. Tàdien tradiciðkai paskelbti ir nominacijø Metø socialinis partneris bei Metø socialinis darbuotojas nugalëtojai. Kam ðiemet atiteko ðios nominacijos? Gerda BELOKOPYTOVA Kasmet Lietuvos socialiniø darbuotojø diena pamaryje ðvenèiama vis kitoje vietoje. Ðiemet ðventinis renginys vyko senjorø namuose Senjorø Eldoradas, esanèiuose Paðusèiø kaime (Þemaièiø Naumiesèio sen.). Jau 11-àjá kartà paminëti savo profesinæ ðventæ susirinko socialiniai darbuotojai, socialiniø ástaigø atstovai, socialiniai partneriai, socialiná darbà dirbæ senjorai ir daugelis kitø sveèiø, norinèiø pasidþiaugti kartu su tokios sudëtingos specialybës darbuotojais. Juk socialinio darbuotojo darbas tai kilni misija siekiant padëti tiems, kurie yra gyvenimo nuskriausti. Jokiais pinigais nepamatuojamas socialinio darbuotojo darbas. Jis kupinas kasdienio vargo. Daþnai pamatysi ðiuos þmones vis kur skubanèius. Taèiau tiems, su kuriais jie dirba, ðie þmonës yra tarsi jø gyvenimo sergëtojai. Deja, ne visuomet socialiniø darbuotojø darbas yra ávertinamas, ne visuomet jie sulaukia tik pagyrø. Bûna ir taip, kad tenka iðklaustyti piktø replikø, uþgauliojimø, bet... Bet jie iðkelia galvà ir þengia pirmyn, juk toks jø darbas. O ðventiná renginá penktadiená pradëjo Þemaièiø Naumiesèio gimnazistai, kurie susirinkusiesiems padovanojo muzikinæ puokðtæ. Magiðkas skaièiø derinys 111. Ðtai tiek socialiniø darbuotojø ir socialiniø darbuotojø padëjëjø darbuojasi Ðilutës rajone. Renginio metu kalbëjæs Ðilutës r. savivaldybës Socialinës paramos skyriaus vedëjas Alvidas Ðimelionis pasakojo, kad socialiniø darbuotojø diena siejama su ðventojo Vincento Paulieèio vardu. Vincentas Paulietis laikomas socialinio darbo pradininku. Tai neprilygstamas artimo meilës ðventasis. Vien jau jo ásteigtø institutø sàraðas uþimtø kelis puslapius. Daug jø ásteigë, kad padëtø vaikams, seneliams, ligoniams, kaliniams, pamiðëliams ir vargðams, t. y. visiems fiziðkai ir dvasiðkai vargstantiems, - sakë A. Ðimelionis. Renginyje dalyvavæs Ðilutës r. savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis visus socialinius darbuotojus vadino rûpintojëliais. Ðiandien ði profesija itin reikalinga. Tai ro- Uþ ilgametá darbà nominacija Metø socialinis darbuotojas áteikta ilgametei Ðilutës seneliø globos namø direktorei Danutei Valodskienei. Grabupiø kaime uþaugintas 45 kg sveriantis moliûgas. Anot moliûgo savininko Vytauto Rim- do jûsø veiklos apimtys. Socialinis darbuotojas, tai þmogus, kuris iðmano viskà: jûs turite bûti ir namø ekonomais, ir psichologais, ir globëjais, ir padëjëjais. Tokiø þmoniø reta, - gerø þodþiø negailëjo meras. Sveikinimus atveþë ir, anot A. Ðimelionio, galimai bûsima ministrë Ðvëkðos Saulës gimnazijos mokinë Ina Vaitiekutë. Mergina neseniai kaip Ðilutës rajono ambasadorë padirbëjo Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje. Susirinkusiesiems Ina papasakojo apie darbo ministerijoje uþkulisius. Nepastebëtø neliko Savivaldybës administracijos direktorius Sigitas Ðeputis ir pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis padëkos raðtais apdovanojo ðias socialines darbuotojas bei jø padëjëjas: Ðilutës socialiniø paslaugø centro individualios prieþiûros specialistæ Sigità Rimkienæ, uþimtumo specialistæ, socialinæ darbuotojà darbui su socialinës rizikos ðeimose auganèiais vaikais Indræ Lekavièiûtæ, socialinio darbuotojo padëjëjà Irinà Èiuplytæ, vyriausiàjà socialinæ darbuotojà Linà Linkytæ, lankomosios prieþiûros darbuotojas Jolantà Ðulcienæ ir Violetà Blaþienæ. Taip pat padëkos áteiktos Ðilutës seniûnijos socialinio darbo organizatorei Linai Ozgirdaitei, Saugø vaikø globos namø socialinëms darbuotojoms Lijanai Dirgëlienei, Jolantai Nogaitienei ir Laimutei Indriûnienei, Ðilutës seneliø globos namø socialinei darbuotojai Jelenai Valienei, Saugø seniûnijos socialinio darbo organizatorei Daivai Kazlauskienei ir Ðilutës r. savivaldybës Socialinës paramos skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Lileikienei. Ypatingosios nominacijos Nuo 2004 metø Socialinës paramos skyrius renka kandidatus á nominacijà Metø socialinis partneris. Ðiemet ávertintas tas indëlis, kurá ádëjo sprendþiant ávairias socialines problemas, kurie padeda organizuoti susitikimus, parûpina reikalingos technikos priemones neágaliesiems. Taigi 2014 metø nominacijos Metø so- Nominacija Metø socialinis partneris atiteko VðÁ Senjorø Eldoradas ir ástaigos direktorei Laimutei Danutei Giedraitienei. Kadangi pati direktorë ðventiniame renginyje nedalyvavo, apdovanojimas áteiktas L. D. Giedraitienës sûnui Dovydui. cialinis partneris nugalëtoja VðÁ Senjorø Eldoradas (direktorë Laimutë Danutë Giedraitienë). Kadangi pati direktorë ðventiniame renginyje nedalyvavo, apdovanojimas áteiktas L. D. Giedraitie- Galimai bûsima ministrë ðvëkðniðkë I. Vaitiekutë susirinkusiesiems pasakojo apie darbà Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje. kalbëti. Apie socialinio darbo kasdienybæ, pokyèius ir iððûkius pasakojo Socialinës paramos skyriaus vedëjas A. Ðimelionis, vedëjo pavaduotoja Virginija Paulauskienë ir pavaduotoja Audra Banës sûnui Dovydui. Nominacija Metø socialinis darbuotojas atiteko ilgametei Ðilutës seneliø globos namø direktorei Danutei Valodskienei. Pristatyta metø veikla Tàdien susirinkta ne tik ðvæsti, bet ir apie nuveiktus darbus pa- Skaitytojo nuotrauka Á ðventiná renginá suguþëjo socialiniai darbuotojai bei socialiniø darbuotojø padëjëjai ið viso rajono. rauskienë. Katyèiø seniûnijos socialinë darbuotoja darbui su socialinës rizikos ðeimomis Neringa Kuisytë pristatë vykdytà projektà Mini verslas ðeimoje, skirto labiausiai paþeidþiamiems bendruomenës nariams. Grabupiðkiai Vytautas Rinkus ir Lukas Jankauskas ásiamþino su gigantiðku moliûgu. kaus, darþe moliûgø buvo dar daugiau, bet visi jie buvo þymiai maþesni.
2014 m. rugsëjo 30 d., antradienis RENGINIAI 8 Nuskambëjo, nuaidëjo Dagotuvës Ðilutës r. savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis uþdegë ðiaudiná oþá, nes Dagotuviø dienà bûdavo Dievui aukojami gyvuliai. Nuostabus Vaidiluèiø ðokis. Atkelta ið 1 p. sio Mëlinausko knyga,,macikai: sugráþimas atminties takais. Praneðimà skaitë Þemaièiø Naumiesèio kraðtieèiø draugijos pirmininkas Zigmas Malinauskas, iðrinkta nauja kraðtieèiø taryba. Po pietø prasidëjo ðventinë mugë. Aikðtës pakraðtyje buvo demonstruojama nauja Suomijos firmos,,valtra þemës ûkio technika. Þmonës vaikðtinëjo po rajono seniûnijø kiemelius, dþiaugësi ten besipuikuojanèiomis rudens gërybëmis. Savo iðmonæ demonstravo beveik 50 tautodailininkø, atvykusiø ið visos Lietuvos, buvo galima derëtis dël kainos. Pirkti juodàjà keramikà siûlë Remigijus Jucius, ðemoto keramikà Julius Katauskas (abu ið Ðilutës), Balèiø kaime gyvenantys Angelë ir Vytautas Raukèiai nuostabiai iðmargintas skrynias. Rusniðkiai pardavinëjo tautinio paveldo produktus: Jurijus Belokopytovas rûkytà þuvá, Valdas Jonaitis prieskonius. Buvo galima stebëtis Lietuvoje auginamø dekoratyviniø paukðèiø groþiu, dþiaugtis (uþ dykà), dalintis (uþ pinigus) rudens gërybëmis. Netrûko smaguriaujanèiø ir ið gaspadiniø besimokiusiø þemaitiðkø valgiø gaminimo ámantrybiø. Visus linksmino muzikantø grupë,,pamario brass, Ðvëkðnos vyresniojo amþiaus ðokiø kolektyvas,,ðalna, Þemaièiø Naumiesèio moterø vokalinis ansamblis,,raskila ir kaimiðkosios muzikos kapela,,þaliakalnis, Deguèiø kaimo folkloro kolektyvas,,pilutë, Inkakliø kaimo kapela,,ðilo aidai, Ðilutës moterø vokalinis ansamblis,,vaivora, Natkiðkiø kaimiðkosios muzikos kapela,,vaivorykðtë, Þemaièiø Naumiesèio gimnazijos ir mokyklos-darþelio moksleiviai, Ðilutës þemës ûkio mokyklos Þemaièiø Naumiesèio skyriaus moksleiviai. 18 valandà prasidëjo iðkilminga eisena, rudens lygës ugnies áþiebimas ir ðiaudinio oþio paaukojimas deivei Þemynai pagerbti. Eisenos priekyje, rankoje laikydamas ðauklio lazdà, keliavo pats Dagotuviø ðventës ðeimininkas, Þemaièiø Naumiesèio seniûnas Jonas Budreckas. Vaidilutës suðoko graþø ðoká. Á scenà pakilo seniûnas, ðventës personaþas Þemyna ir ûkininkas su duonos kepalu rankose (Lietuvos ûkininkø sàjungos Ðilutës skyriaus pirmininkas Kæstutis Andrijauskas). Ðventës akimirkos. Dagotuvës pamario kraðte yra viena ið labiausiai laukiamø ðvenèiø, - sakë renginio vedëjas Marijus Budraitis. Lenkiuosi þemdirbio rankoms, su meile ir dþiaugsmu berenèioms grûdà. Kad vaikas uþgimæs ðviesà sugertø, subrandintø duonà, laiminu ðviesà ir sotá sielai ir kûnui. Kad uþtektø jos mums, mûsø vaikams, mûsø vaikø vaikams. Apkabinu laukà ir dangø, prie ðirdies priglaudþiu, kad iðgirsèiau rugio giesmæ, duonos giesmæ, paukðèio giesmæ, ðirdies giesmæ, - kalbëjo Þemyna. Ûkininkas K. Andrijauskas teigë: Kad ir kokie metai buvo sunkûs ar lengvi, mes ir sëjome, ir pjovëme. Ðiandien tas duonos kepalas yra tai, kà þemdirbiai sugebëjo padaryti. Jis duonos kepalà áteikë Ðilutës rajono savivaldybës merui Vytautui Laurinaièiui. Po to meras paëmë deglà ir nusileidæ nuo scenos juo uþdegë ðiaudiná oþá, nes Dagotuviø dienà bûdavo dþiaugiamasi derliumi, atliekamas ritualas - Dievui aukojami gyvuliai. Yra graþu prisiminti, kaip mûsø protëviai minëdavo tà ðventæ - Dagotuves, - kalbëjo V. Laurinaitis. Ðià dienà baigdavosi vasara, derliaus nuëmimas, ðiais metais rugsëjis buvo nuostabus ir palankus mums. Miela pabûti tokioje ðventëje, kai jau galima skaièiuoti derliø. Ðventës dalyvius sveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Kæstas Komskis: Ðiandien dar nëra patys lengviausi laikai ûkininkams derlius nuimtas, bet dar neparduotas, dar nesuskaièiuota ir neaiðku, kà mes gausime. Ir ið tiesø, kada mes þinome Rusijos embargà, kada darosi kiti dalykai mûsø broliðkuose kraðtuose, tikrai galiu pasakyti, kad ûkininko amatas dabar nëra pats lengviausias kad nuimsime, tai dar nereiðkia, kad tikrai parduosime. Ðilutës rajonas nuo seno garsëja gerais ûkininkais, tad noriu palinkëti, kad ir toliau garsëtume savo ûkiais, bûtume stiprûs ne tik nauja technika, bet ir gausiais derliais. Seimo narys Remigijus Þemaitaitis pasidþiaugë, jog naumiestiðkiai turi puikià tradicijà ðvæsti Dagotuviø ðventæ, ir iðreiðkë viltá, kad kitais metais seniûnas J. Budreckas ne tik ðiaudiná oþá sudegins, bet dar ir papjaus tikrà avinà bei já iðkeps. Lietuvos ûkininkø sàjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakë, kad þiûrint á ûkininkø veidus ir nuotaikas matosi, jog derliai buvo geri. Visos Europos Sàjungos ðalys susitarë ir paskelbë Rusijai sankcijas, o dabar labiausiai kenèiame mes - lietuviai, latviai ir estai. Kai nuvaþiuoja mûsø þemës ûkio ministrë á Europos Komisijà, ten jai sako: Vyruèiai, þiûrëkite, gelbëkitës patys ið nacionalinio biudþeto. O biudþete pinigø nëra. Sankcijas paskelbë, o kai reikia padëti, nërë á krûmus. Ir vienoj sàjungoj taip buvo, ir dabar tas pats, - apgailestavo J. Talmantas. Ðilutës rajono savivaldybës Kaimo reikalø skyriaus vedëjas Alfredas Stasys Nausëda Þemaièiø Naumiesèio seniûnui padëkojo uþ tai, kad ðis ásileido á savo valdas pagerbti ûkininkus. Paskelbti ir á scenà pakviesti