Tremt11

Transkriptas

1 LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. www. lpkts.lt Specialusis sàskrydþio Su Lietuva ðirdy numeris Rugpjûèio 4-àjà susitikime Su Lietuva ðirdy Sàskrydis Su Lietuva ðirdy tradicinë ðventë, neásivaizduojama be iðkilmingos eisenos, ðv. Miðiø Dubysos slënyje, giesmiø, atliekamø tûkstantinio buvusiø tremtiniø, politiniø kaliniø ir Laisvës kovø dalyviø choro, bei smagaus koncerto. Taèiau kasmet stengiamës sukurti kaþkà naujo, kad sudomintume atvykusiuosius ir pritrauktume á ðventæ mûsø jaunàjà kartà. Ðiemet, kaip ir pernai, kvieèiame apsilankyti kitose renginio erdvëse, kuriose greta pagrindinës renginio programos veiklos ras net patys iðrankiausieji. Be susitikimø ir koncertø Dubysos slënyje, jûsø lauks diskusijø palapinë, kurioje visà dienà galësite aplankyti Klaudijaus Driskiaus fotografijø parodà Laisvøjø testamentai, susipaþinti su naujomis knygomis: LK virðilos Ernesto Kuckailio Laiðkai ið Varviðkës ir LR Seimo nario dr. Arvydo Anuðausko Prezidento þvalgas: du gyvenimai, pasiþiûrëti filmus: Agnës Zalanskaitës Nenugalimas ir Telðiø Þemaitës gimnazijos moksleiviø (NE)vaikiðki þaidimai bei su LR Seimo nariais Audroniumi Aþubaliu, Laurynu Kasèiûnu ir Þygimantu Pavilioniu padiskutuoti tema Kodël Lietuvai reikia istorinës atminties politikos? Kaip ir kasmet, jûsø lauks imitacinis partizanø bunkeris, kuriame istorinës rekonstrukcijos entuziastai supaþindins su partizanø kasdienybe, ginklais, uniformomis, gyvenimu miðke ir istorinës rekonstrukcijos prasme bei tikslu. Ðiømetë naujiena, kurioje dalyvauti paraginkite savo jaunàjà kartà sporto varþybos. Pakvieskite jus atveþusius vaikus bei vaikaièius sudalyvauti rungtyse: tinklinio (3x3), virvës traukimo (5x5) ir partizaniðkø kliûèiø (5x5) (registracija sporto aikðtëje arba ið anksto el. paðtu: Sporto varþybø nugalëtojø apdovanojimai numatyti pagrindinëje renginio scenoje, tad kvieèiame aktyviai dalyvauti. (keliama á 2 psl.)

2 2 Tremtinys Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskrydis Su Lietuva ðirdy Kasmet, Ariogaloje, vaizdingame Dubysos slënyje, á savo tapusià jau tradicine ðvente Su Lietuva ðirdy, 28 kartà susirenka buvæ politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvës kovø dalyviai ir visi juos gerbiantys Lietuvos þmonës, kuriems svarbi mûsø ðalies laisvë ir nepriklausomybë, kuriems svarbu iðsaugoti laisvës kovø istorijà ir perduoti jà jaunajai kartai. Tai graþiausia, laukiamiausia ir iðkilmingiausia mûsø metø ðventë. Brangûs tremtiniai, politiniai kaliniai ir partizanai, nuoðirdþiai sveikinu visus susirinkusius á sàskrydá Su Lietuva ðirdy. Taip pat kartu dþiaugiuosi su jumis, kad mûsø tëvynë Lietuva pradëjo skaièiuoti savo gyvavimo antràjá ðimtmetá. Jeigu nebûtume patyræ tremties ir okupacijos, dabar mûsø bûtø bent penki milijonai, o senatvëje gyventume oriai ir pagarboje. Kaip ir kasmet, visi atvykome pabûti kartu su savo likimo broliais, pasidalyti dþiaugsmais ir rûpesèiais, aptarti ne tik mums rûpimus asmeninius buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø klausimus, bet ir ðiuo metu ypaè aktualius laisvës kovø istorijos iðsaugojimo bei áamþinimo klausimus. Dalyvaudami ðiame sàskrydyje parodome visai Lietuvai, kad mûsø yra dar labai daug, kad esame pasiryþæ ir galime daug padëti mûsø ðalies laisvës ir nepriklausomybës iðsaugojimo darbuose. Mûsø tikslas árodyti, kad esame stiprûs, reikalingi, darbingi ir, þinoma, vieningi atlikti LPKTS ástatuose numatytus kilnius darbus. Tik tikëjimas padëjo mums iðlikti tremtyje patiriant sunkumus ir netektis, tad dabar linkiu visiems sveikatos, neiðsenkanèios energijos dirbant kartu, ir svarbiausiai santarvës ir ramybës jûsø ir jûsø artimøjø ðeimose. Mums susitikus Ariogaloje ir bûnant kartu bei dalijantis savo prisiminimais, dþiaugsmais ir rûpesèiais, ðirdyje pasidaro lengviau. Tikiuosi, kad ir nebuvæ tremtyje ar lageryje supranta ir þino, kad mes praradome viskà: savo nuosavybæ, sveikatà, artimuosius, buvome þiauriai kankinami kalëjimuose bei lageriuose, kur didelë dalis jø þuvo arba mirë. Tiesos apie tremtá nenori þinoti tik tie, kurie vykdë trëmimus arba mûsø laisvës ir nepriklausomybës prieðai. O tokiø dar yra ir Lietuvoje. Apie tai visada ir visiems sakysiu ir, jeigu reikës, daugelá kartø pakartosiu, kad buvo siekta visiðkai ar ið dalies sunaikinti lietuviø tautà. Visa tai vertinama kaip nusikaltimas þmogiðkumui, okupacinës valdþios vykdyto Lietuvos gyventojø genocido apraiðka. Asmenys, vykdantys genocidà, yra baudþiami nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagal Konstitucijà atsakingi vykdytojai, valstybës pareigûnai ar privatûs asmenys. Tikiuosi, kad teisingumas bus ávykdytas iki galo. Ðiandien LPKTS stengiasi suvienyti ir átraukti á savo kilnià veiklà per 40 tûkstanèiø Lietuvoje gyvenanèiø buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø, kurie, nepalûþæ lageriuose ir kalëjimuose, iðliko gyvi ir sugráþo á savo tëvynæ. Ðiandien galime dþiaugtis ir didþiuotis, kad nors mûsø gretos ir maþëja, taèiau veikliø, protingø ir patriotiðkai nusiteikusiø þmoniø tikrai nestokojame. Taèiau reikðmë bei atliktø darbø skaièius ir kokybë maþai priklauso nuo nariø skaièiaus filiale. Dþiaugiuosi, kad ne visuose filialuose jauèiamas nariø maþëjimas. Malonu praneðti, kad per 2017 metus Birþø, Joniðkio, Kurðënø, Ðirvintø, Vilkaviðkio ir Panevëþio filialuose á mûsø gretas ástojo ið viso daugiau nei 154 nauji nariai. Todël viena ið svarbiausiø mûsø darbo krypèiø naujø nariø á LPKTS priëmimas. Kaip tik tremtyje gimæ vaikai ir turëtø pirmiausiai papildyti mûsø LPKTS gretas. Kalbant apie LPKTS veiklà, galima tik didþiuotis nenuilstamu, pasiaukojamu ir neatlygintinu visø filialø þmoniø bei jø pirmininkø darbu. Tik jûsø dëka LPKTS yra gausiausia ir reikðmingiausia ið visø kitø Lietuvos patriotiniø organizacijø. LPKTS valdybai ir tarybai prita- rus, vykdome darbus pagal Ástatuose numatytas kryptis: dalyvavome tautinëje, patriotinëje, ðvietëjiðkoje, socialinëje bei kultûrinëje veikloje. Iðanalizavæ ir ávertinæ pateiktas uþ 2017 metus filialø veiklos ataskaitas galime teigti, kad visø be iðimties filialø nariai dirba tokius darbus: mini visas valstybës ðventes, turintys chorus repetuoja, koncertuoja, dalyvauja chorø festivaliuose, priþiûri, stato bei atstato paminklus, partizanø þemines, turintys muziejus dalyvauja muziejø veikloje, ekskursijose po atmintinas kovø uþ laisvæ vietas, rengia mokiniø konferencijas, dalyvauja moksleiviø chorø ðventëse, rengia inscenizuotas partizanø kovas, dalyvauja knygø apie tremtinius aptarimuose bei dalyvauja ávairiuose LPKTS ástatuose numatytas veiklas atitinkanèiuose projektuose. Vienas ið svarbiausiø mûsø darbø auklëti jaunàjà kartà patriotiðkumo ir pagarbos Laisvës kovotojams dvasia. Jeigu tokiø darbø nedirbtume, tai mûsø kovos, vargai ir netektys bûtø paskandinti uþmarðtin. Mûsø darbus labiausiai garsina periodiðkai leidþiamas, nemaþinant apimties ir nedidinant kainos, savaitraðtis Tremtinys. Brangieji buvæ tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai, kentëjæ Sibiro ðaltá, alká, paniekinimà, praradæ savo sveikatà, namus, brolius tëvus ir artimuosius, bûkime budrûs, visi vieningai remkime Lietuvos nepriklausomybæ ir suverenitetà, dirbkime ir kovokime uþ mûsø teises ir neleiskime komunistø pasekëjams mûsø þeminti, o mûsø kovø kelio istorijà paskandinti uþmarðtin. Dr. Gvidas RUTKAUSKAS, LPKTS pirmininkas Rugpjûèio 4-àjà susitikime Su Lietuva ðirdy (atkelta ið 1 psl.) Taip pat nepraleiskite galimybës aplankyti Misija Sibiras dalyviø, prisidëti gelbstint gyvybes Nacionalinio kraujo centro kraujo donorystës akcijoje bei ásigyti naujausiø mûsø leidiniø Patriotiniø leidiniø knygynëlyje. Naujovë ðiø metø renginyje nebebus registracijos prie mokyklos ir baþnyèios. Ðventës atributikà specialøjá Tremtinio numerá ir ðventës apyrankæ kvieèiame atsiimti atributikos da- lijimo vietose Dubysos slënyje. Ryte (nuo 9 val.) ir ðventës pabaigoje (nuo 14 val.) ðventës sveèius nuo ir á kalnà pavëþës autobusiukai. Jø kvieèiame laukti kalno prieigose virðuje ir apaèioje. Dubysos slënyje jû- sø patogumui lauks palapinës ir suolai. Bûkime draugiðki dalykimës, bendraukime juk èia susirenkame susitikti senus bièiulius ir susirasti naujø. Rengëjai Aido Bumbulio nuotraukos Dëmesio! Atsiveþtas pavësines ir stogines praðome statyti pagal schemà.

3 Turbût niekas neginèys, kad sàskrydis Su Lietuva ðirdy yra pats laukiamiausias metø renginys, organizuojamas ir vykdomas visuomeninës organizacijos LPKTS. Jo laukia ne tik partizanai ir jø rëmëjai, buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai, bet ir daug kitø patriotiniø organizacijø nariø. Renginio laukia pirmiausia Ariogalos ir jos apylinkiø gyventojai: jie nori pasiþiûrëti graþaus renginio, susitinka su ið visos Lietuvos atvykusiais gimineëmis ar draugais. Nors Ariogalos seniûnijai ir Raseiniø merijai pasirengimas sàskrydþiui sudaro nemaþai papildomø rûpesèiø ir darbo, bet tai yra gera proga pasirodyti visuomenei, pabendrauti su savo þmonëmis. Manau, ðá sàskrydþio alsavimà pajunta vos ne visa Lietuva, kai ið visø miestø ir rajonø ankstø rytà iðvyksta daug jø kaimynø. Sàskrydþiui 28 metai Po tokios iðkilmingos áþangos ðiek tiek apie sàskrydþio istorijà. Jam ðiemet sukanka 28 metai. Bûta visokiø laikø, visokiø valdþiø ir sunkiø sàlygø, bet sàskrydþiai kasmet rugsëjo pirmà ðeðtadiená Ariogaloje vykdavo. Ir tai atkakliø pasiryþëliø organizatoriø nuopelnas. Ið pradþiø Vyriausybë ið biudþeto paramos oficialiai neskyrë. Lëðø teko praðyti ið ávairiø organizacijø ir verslo. Sàskrydis Su Lietuva ðirdy yra visø LPKTS renginiø karalienë. Pirmuosius sàskrydþius organizavo Antanas ir Danutë Vizbarai. Pradþia buvo 1990 metais. Taigi sàskrydþiams tiek amþiaus, kiek ir Nepriklausomai Lietuvos Tremtinys Sàskrydþio belaukiant Kasmet pirmàjá rugpjûèio ðeðtadiená á Maironio apdainuotà Dubysos slëná, á kasmetiná renginá Su Lietuva ðirdy ið visos Lietuvos suplûsta mûsø skaudþios istorijos dalyviai ir liudininkai Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvës kovø dalyviai, jø likimo broliai ið Latvijos ir Estijos. Tai graþi tradicinë ðventë, atvira visiems, kam svarbi ði mûsø tautos istorijos dalis. Ðventës iniciatorius Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga, puoselëjanti iðsikeltà uþdaviná áamþinti istorinæ atmintá ir jà skleisti. Ðiemet vyksiantis sàskrydis Su Lietuva ðirdy! skaièiuos jau 28-uosius metus, per kuriuos spëjo sukaupti graþià istorijà, sukurti prasmingus ritualus, ádomias tradicijas ir kartu iðlikti atviras tiek ávairiems þmonëms, tiek naujoms formoms. Tiesa, reikëtø priminti, kad penkiolika pirmøjø sàskrydþiø ( ) vyko kitokiu pavadinimu, labiau pabrëþusio tæstinumo, atminties perteikimo sieká: Laisvës ugnis ateities kartoms (vëliau pavadinimas pakeistas trumpesniu, ekspresyvesniu, atliepianèiu vidinæ emocijà); kad pasikeitus pavadinimui, sambûrio dvasia nepakito, kaip nepakito ir sàskrydþio tikslai: prisiminti Lietuvos tremtiniø, politiniø kaliniø ir laisvës kovø dalyviø veiklas, prasmingus Lietuvos istorijos faktus ir perteikti ðià atmintá jaunajai kartai. Ðiømetis sàskrydis, nors ir ne jubiliejinis, esu tikra, taip pat sutrauks daug dalyviø, nes tai bus ne eiliniø metø sàskrydis. Jis ásiraðys á Lievalstybei. Sàskrydis tai ir bendraþygiø susitikimai ir bendravimai. Pirmasis devizas Laisvës ugnis ateities kartoms rodë renginiø orientavimà á jaunimà, kvietimà domëtis Laisvës kovø istorijà, jà paþinti ir puoselëti. Simbolis buvo iðskleidæs sparnus angelas, centre ðirdis ir Gedimino stulpai. Sàskrydþiø programos turi tris pagrindines dalis: ðv. Miðios, tremtiniø chorø dainos ir koncertas visiems dalyviams ir Ariogalos jaunimui. Sàskrydis visada pradedamas vëliavø pakëlimu ir bëgimo estafetës ugnies ið partizanø mûðiø vietø sutikimu. Tai, kad atvaþiuoja tûkstanèiai tremtiniø, politiniø kaliniø, pasiprieðinimo kovø dalyviø ir daug patriotinio jaunimo rodo sàskrydþiø reikalingumà, populiarumà, gyvybingumà ir vienybës pajautimà metais Vizbarams atsisakius organizuoti sàskrydþius, buvo pakeistas devizas á Su Lietuva ðirdy, taèiau programos principai ið esmës nesikeitë. Tradiciðkai jis vyksta dvi dienas, pirmàjà dienà jaunimo susitikimai su partizanø, tremtinø ir kariuomenës atstovais, o visi dalyviai susirenka kità dienà, pirmàjá rugpjûèio ðeðtadiená. LPKTS kûrëjø galerija LPKTS istorija prasideda kartu su Sàjûdþio pradþia. Tûkstanèiai miestø ir ðimtai rajonø gyventojø, nukentëjusiø nuo sovietinio genocido, buvo vietos Sàjûdþio grupiø ir skyriø steigëjø gretose. Apie LPKTS istorijos pradþià byloja Kûrëjø galerija. Idëja pagerbti Tremtinio klubo ir LPKTS kûrëjus, Dubysos slënis atviras visiems tuvos ðimtmeèio renginiø audiná lygia greta su 30-metá ðvenèianèiu Lietuvos Sàjûdþiu, su taip pat 30-metá mininèia Lietuvos tremtiniø ir politiniø kaliniø sàjunga, su lygiai tokios pat sukakties sulaukusiu LPKTS leidiniu Tremtinys, kuris nuo pirmøjø nedidelës apimties mënraðèiø iðaugo á solidø savaitraðtá. Dar rûpi paminëti, kad Ariogaloje vykstantis sàskrydis yra ne tik didþiausias ið LPKTS organizuojamø renginiø, ne tik svarbiausias, bet ir vienas universaliausiø, vienas patraukliausiø visoms amþiaus bei veiklø, pomëgiø, interesø grupëms. Tai taip pat suteikia jam savità iðkilmingumo ir ðeimyniðko jaukumo atmosferà. Kad tuo ásitikintum, pakanka net vieno apsilankymo, o antras, treèias kartas tik patvirtins pirmàjá áspûdá. Nëra nieko graþesnio, kaip matyti ðypsenomis praþydusius pagyvenusiø þmoniø veidus, atidþias akis, ieðkanèias seniai matytø paþástamø, bendrasibirieèiø (ne veltui daugelis vyresnio amþiaus dalyviø vienu laukiamiausiu momentu mini susitikimus su likimo draugais), ðokyje besisukanèius jaunus ir senus, ne maþiau guvius, atjaunëjusius. Þmonës á já suvaþiuoja ið visos Lietuvos, bendrai veiklai susitelkia penkiasdeðimt triø filialø nariai. Tai, kà matome Ariogaloje, tëra tik þiedas. Ið tiesø sàskrydis startuoja daug anksèiau. Rugpjûèio pirmasis ðeðtadienis tai iðkilminga, daugiau ritualizuota sàskrydþio dalis, vykstanti pagal nusistovëjusá scenarijø, nors ir jà nevengiama 3 veiklos plëtotojus bei puoselëtojus brendo seniai. Reikëjo rasti bûdus, kaip tai padaryti. LPKTS þymeniu pagerbiame mûsø nusipelniusius þmones tik nuo 1998 metø, o Tremtinio klubas sukurtas 1988 metais. Vadinasi, deðimties metø laikotarpio mûsø ðviesuoliai gali bûti uþmirðti. Kaip tik tuo metu buvo kuriami klubo ir sàjungos skyriai. Jie augo ir stiprëjo. Iðgyvenome kelias skausmingas transformacijas. Ásikûrë Politiniø kaliniø sàjunga, tapome politine organizacija, atsiskyrë Politiniø kaliniø ir tremtiniø bendrija. Reikëjo daug valios pastangø, iðminties ir organizaciniø gebëjimø iðsaugoti sàjungà ir jos padalinius susitelkusius ir veiksnius. Kaip pamename, visus tuos iðbandymus garbingai iðlaikëme ir iðlikome gausiausia ir veikliausia Laisvës kovø dalyviø organizacija. Galëjome tokia ir netapti, jei ne mûsø idealams iðtikimi, veiklûs ir sumanûs þmonës. Ne tik sàjungos ar jos padaliniø vadovai, bet ir kiti veiklai pasiðventæ jos nariai. Tø þmoniø pagerbimo, jø atminties iðsaugojimo idëjos ágyvendinimà paspartino TS-LKD iniciatyva pagerbti ir paskatinti partijai ir Lietuvai nusipelniusius þmones, ásteigiant Lietuvos àþuolø þymenis. Savo þymená mes turime jau 20 metø. Dabar norime padaryti pirmøjø deðimties metø mûsø veiklos ðviesuoliø pagarbos ir atminimo galerijà. Ið pradþiø galerija bûtø virtuali, matoma tik internete. Vëliau, gal LPKTS trisdeðimtmeèiui, galima bûtø iðleisti nedidelæ mûsø bendraþygiø atminties broðiûrà. Kûrëjais laikytini þmonës, kurie sëkmingai kûrë skyrius ir iðmintingai jiems vadovavo. Taip pat tie, kurie daug metø dirbo atminties áamþinimo ir jos sklaidos darbus, kurie organizavo partizanø perlaidojimus ir tremtiniø palaikø parveþimà ið Sibiro, kas statë paminklus ir raðë atsiminimø knygas. LPKTS kûrëjø galerijos idëjai 2016 metais geguþës 28 dienà pritarë LPKTS valdyba. Tà paèià dienà idëja buvo pristatyta tarybos nariams. Ðia proga noriu dar kartà praðyti visus tremtinius ir Laisvës kovø dalyvius dovanoti LPKTS veiklos muziejui jûsø turimas nuotraukas, vaizduojanèias mûsø renginius, lankstinukus, ávairius þenklelius, jûsø filmuotus klipus, filmukus, ar kitokià jûsø veiklà atspindinèià medþiagà. Dr. Povilas JAKUÈIONIS, LPKTS garbës pirmininkas paávairinti kuo nors nauju, kad ir organizuojant susitikimus pagal trëmimø metus, pagal tremties vietas: Norilskà, Novosibirskà, Omskà, Magadanà, Tomskà, Igarkà, Laptevø jûros pakrantæ, Krasnojarskà... Diena prasideda tradicine eisena á Dubysos slëná. Eisenoje, be buvusiø Lietuvos tremtiniø ir politiniø kaliniø, rezistentø ir jø artimøjø, dalyvauja sveèiai ið Lietuvos, Latvijos, Estijos, ekspedicijø Misija Sibiras dalyviai, Lietuvos kariuomenës, Lietuvos ðauliø sàjungos, skautø, kitø visuomeniniø organizacijø atstovai ir sveèiai, lydimi Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos kuopos kariø ir orkestro. Tà dienà Ariogala tampa Lietuvos sostine, gal net maþàja Lietuva, kurioje iðgirsi visas tarmes ir patarmes, o paieðkojæs rasi þmoniø ið paèiø atokiausiø Lietuvos kampeliø. Pasiekus Dubysos slëná ir kiekvienai dalyviø grupei ásikûrus jai skirtoje vietoje, tylos minute pagerbus þuvusiuosius kovose uþ Lietuvos laisvæ ir sovietø reþimo aukas, iðkëlus Lietuvos, Latvijos, Estijos vëliavas, grojant ðiø valstybiø himnams, Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos kuopos kariai ir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos atstovai iðkilmingai iðneða gëles prie Kankiniø memorialo Ariogalos kapinëse. Á Dubysos slëná ið visoje Lietuvoje veikusiø devyniø partizanø apygardø atneðta simboline Lietuvos laisvës ugnimi áþiebiamas ðventës aukuras, aukojamos ðv. Miðios, kurioms pasibaigus prasideda laisvoji ðventinë dalis: sveikinimai, iðkilmingos ir kasdienës kalbos (sunku sàskrydá Ariogaloje ásivaizduoti be profesoriaus Vytauto Landsbergio ir visada aktualiai nuskambanèios jo kalbos, kitø sveèiø, atstovaujanèiø tiek vietos kraðtui, tiek Lietuvos Seimui, ðalies vadovø sveikinimø ir LPKTS priimamø rezoliucijø), dainos, ðokiai, susitikimai, vaiðës... Bet tà ðventiðkai laisvà laikà galima praleisti ir pleèiant savo paþinimo laukà susitikimuose su istorikais, beveik etatiniais ðiø sàskrydþiø dalyviais, dirbanèiais èia pat árengtoje partizanø slëptuvëje. Jie dëmesingai iðklausys kiekvienà besidomintá ir nuoðirdþiai, o svarbiausia kompetentingai viskà paaiðkins. Smalsuoliams pavartyti paruoðtos partizanø laikraðtëliø, dokumentø kopijos. Kitoje aikðtelëje galima iðbandyti akies taiklumà pratybose naudojamais koviniais ginklais ar tiesiog susipaþinti su karine technika. Azartiðkiausiø paprastai laukia kokios nors rungtys. Þiniukø edukacinë palapinë, kurioje kasmet vyksta vis kitoks renginys: paroda, diskusija, filmo perþiûra. Visada atvira Misija Sibiras dalyviø palapinë ir patys dalyviai. Èia iðgirsite kitokius liudijimus, bet ne maþiau autentiðkus ir jautrius. Kad gráþæ namo pasijaustumëte praturtëjæ dvasiðkai, supratæ, jog greta mûsø gyvena daug puikiø, pilietiðkø þmoniø, kuriø kasdienybë persmelkta patriotiðkumu ir meile Tëvynei. Laima ARNATKEVIÈIÛTË

4 4 Tremtinys Sveikiname sàskrydþio Su Lietuva ðirdy dalyvius Dievinu vasarà su þydinèiais Lietuvos laukais, þaliuojanèiais miðkais, upëmis ir eþerais. Tokia pat neatsiejama vasaros dalis man yra ir sàskrydis Su Lietuva ðirdy. Ir jau daugybæ metø nekyla klausimas, kur vykti pirmàjá rugpjûèio ðeðtadiená, nes visi susitinkame Dubysos slënyje. Be galo dþiaugiuosi galëdama bûti ðios ðventës dalele organizacinës komandos nare ir dalyve, tai man labai svarbu. Ðios ðventës aura iðskirtinë, o jà kuriate jûs visi ðventës laukiantys, atvykstantys, bendraujantys. Aèiû, kad stiprybës, meilës Tëvynei ir iðminties èia galime pasisemti visiems ateinantiems metams. Aèiû, kad iðgirdote mûsø kvietimà ir kasmet ðventëje matome vis daugiau jûsø ðeimos jaunosios kartos atstovø. Juk istorinæ atmintá svarbu ne tik saugoti, bet ir perduoti. O kur tai galima padaryti geriau, jei ne èia. Susitikime kasmet ir visada su Lietuva ðirdy! Rasa Duobaitë-Bumbulienë, LPKTS valdybos pirmininkë Gerbiami Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai bei laisvës kovø dalyviai, tradicijos vienas svarbiausiø mûsø kultûros pagrindø. Kasmet susitikdami èia kuriate graþià ðalies laisvës dvasios tradicijà ir buriate tikrà mylinèiø Lietuvà bendruomenæ. Nuo tokiø bendruomeniø kaip ði priklauso tai, kaip toliau auginsime ir puoselësime, kokiu keliu vesime savo Lietuvà, kokià jà paliksime savo vaikams ir vaikaièiams. Norëèiau, kad paliktume modernià, tvirtà ir saugià valstybæ, kurioje augtø ir gyventø iðmintingi bei laimingi þmonës. Þmonës, kuriø ðirdys plaktø Lietuvos laisvës dvasia. Þmonës, kurie puoselëtø mûsø tradicijas, bet bûtø atviri besikeièianèio pasaulio naujovëms. Taèiau ðiandien að vis dar nerimauju, ar esame pasiruoðæ patys tokià valstybæ kurti? Juk taip daþnai apie Tëvynæ pasakome tik tai, kà matome joje blogo ar kà norëtume keisti. O pagirti mûsø jau nueità kelià, padràsinti ðalia esantá nesustoti, daþniausiai tiesiog pamirðtame. O gal ir nemokame ar nemanome, jog esame to verti. Gal todël bûname tokie nustebæ, kai Lietuvà ir mus, èia gyvenanèius, pagiria ir padràsina kiti. Atrodo, jog kone trijø deðimtmeèiø nepriklausomybës, ið kuriø pusë narystës Europos Sàjungoje ir NATO, vis dar nepakanka, kad galëtume save vertinti ne kaip buvusià sovietinæ respublikà, atsilikusià ir nevykusià, o kaip modernià vakarietiðkà valstybæ, kuria tikime ir pasitikime. Ðiandien kvieèiu visus nustoti jaustis buvusios sovietinës respublikos þmonëmis, nustoti taip save vadinti, pataisyti kitus, jei kas dar taip mus apibûdins, ir priimti á savo ðirdá mûsø ðiandieninæ vakarietiðkà tikrovæ. Modernios, stiprios Lietuvos ir laisvø jos þmoniø tikrovæ. Pagirti ir padràsinti vienas kità bei draugëje pajusti tai, dël ko kasmet susirenkate Dubysos upës slënyje meilæ Lietuvai ir jos laisvës dvasiai. Nuoðirdþiai Jûsø Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas, PKTF narys Mielieji, dþiaugiuosi galëdama pasveikinti Jus, susirinkusius sàskrydyje Su Lietuva ðirdy. Smagu, jog visi þinome, kur susitinkame kasmet pirmàjá rugpjûèio ðeðtadiená visi keliai tàdien veda Ariogalon. Noriu jums padëkoti uþ ðirdyse iðsaugotà meilæ Lietuvai, tikëjimà jos klestinèia ateitimi, uþ uþaugintà ðviesià jaunà Lietuvos kartà, pradëjusià augti ant Baltijos kelio jausmo, uþ nenuilstamas tiesos ir teisingumo paieðkas. Aèiû jums, kad esate, kad leidþiate ið jûsø semtis ákvëpimo ateities darbams! Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë, LR Seimo narë, TS-LKD PKTF pirmininkë, Ðiais metais minime Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos 30-metá. Esu dëkinga likimui, suvedusiam su þmonëmis, patyrusiais pragaro kanèias, bet nepraradusiais þmogiðkumo ir gilaus tikëjimo nepriklausoma Lietuvos ateitimi. Esu dëkinga ðiems nuostabiems þmonëms uþ Tëvynës meilës pamokas metø birþelá Kauno buvusiø tremtiniø choro vadovas Antanas Paulavièius pakvietë mane drauge su choru vaþiuoti á Rainiø miðkelá (Telðiø rajone) malda, daina, giesme, poetiniu þodþiu pagerbti kankiniø uþ Lietuvos laisvæ atminimà. Vëliau buvau kvieèiama dalyvauti tremtiniø koncertuose, ávairiose ðventëse, minëjimuose, renginiuose. Susipaþinau su jø kûryba tiek literatûrine, tiek dainuotine, liudijanèia ne tik jø asmeninæ, bet ir visos Lietuvos sudëtingà, dramatiðkà, tragiðkà istorijà. Politiniø kaliniø ir tremtiniø, laisvës kovø dalyviø ðventës skatina prisiminti Lietuvos istorijà, apmàstyti ðiandienos situacijà, stiprina bendruomeniðkumà, padeda jaunajai kartai suvokti patriotiðkumo reikðmæ ir galià. Meninë kûryba tremtiniams padëjo iðgyventi rûsèiomis nelaisvës sàlygomis, suteikë stiprybës ir vilties. Menine kûryba ir ðiandien tremtiniai liudija bûtinybæ saugoti, puoselëti tradicines lietuviø tautos vertybes, nes jose Lietuvos valstybës gyvybingumas. Virginija Kochanskytë, ðventës vedëja, aktorë, reþisierë, Klaipëdos universiteto docentë, UNICEF Geros valios ambasadorë Brangieji, sveikinu sàskrydþio dalyvius, ðiemet, kaip jau kelis deðimtmeèius, susirinkusius Dubysos slënyje, Ariogaloje. Draugën susirenka daugiatûkstantinë Lietuvos ðeima, kurios vardas buvæ Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, jø vaikai ir vaikaièiai. Tai ir mano ðeima. Mûsø daug, labai daug. Daug buvo tada, kai persekiojo, trëmë, kalëjimuose kankino, lageriuose pûdë, daug mûsø ir ðiandien. Þinau, kad be tos kanèios, Sibiro golgotos, Lietuvos pasiprieðinimo sàjûdþio nebûtø ðiandieninës, modernios, laisvos Lietuvos. Todël dþiaukimës laisva Lietuva, branginkime laisvæ. Niekur kitur Lietuvos nëra ji yra tik èia. Ji mûsø vienintelë þemë, kurià privalome mylëti visada ne tik tada, kai ji klesti, bet ir kai iðgyvena nepriteklius, problemas, klumpa neáveikusi iððûkiø. Lietuva tai mes, Lietuva klumpa tada, kai klumpame ir nesugebame atsikelti mes, jos tauta. Bûk stipri, Lietuva. Dabar ir per amþius. Rengdama ðá sveikinimà dar kartà kalbëjausi apie tremtá su savo artimiausiais ir brangiausiais Mama ir Tëèiu. Jø abiejø neaplenkë tremtinio, Tëtës ir politinio kalinio lemtis. Jaunutë Ryliðkiø mokyklos mokytoja, Vilniaus pedagoginio instituto prancûzø kalbos ir literatûros studentë, buvo iðgabenta tremtin. Ten pat atsidûrë ir visa Mamos ðeima, visa graþi giminëlë: mano Moèiutë, mano dëdës ir tetos, tuomet maþameèiai pusbroliai ir pusseserës. Neabejoju: tëvø tremtis, mûsø ðeimos patirtis suformavo mane, kaip þmogø ir kaip politikæ. Gimtuosiuose Druskininkuose, kur mano mokykliniais metais gyveno apie 10, vëliau 15 tûkstanèiø gyventojø, buvo tokiø, kurie ið Sibiro gráþusius tremtinius vadino banditais. Partizanø dainø Moèiutë mane iðmokë anksèiau nei mokykloje teko iðmokti eiliø apie Leninà. O apie laisvà Lietuvà, kokia ji buvusi, su broliu namuose girdëdavome kone kasdien. Ir dar kad Lietuva bus laisva. Kada neþinia, bet bus. Su tuo uþaugau. Uþaugau tokia, kokià mane matote, girdite, paþinote per 28-erius mano aktyvios veiklos Lietuvos politikoje metus aisiais kandidate á Aukðèiausiàjà Tarybà mane pirmieji pasirinko buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai, vadovaujami ðviesios atminties Balio Gajausko. Tuose istoriniuose rinkimuose buvau kandidatë, iðkelta Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos (LPKTS), kiek vëliau atsiradau ir Sàjûdþio kandidatø sàraðe. Ir laimëjau pirmajame ture! Nors buvo prognozuojama, kad Jurbarko rajone (Jurbarko kaimiðkojoje rinkimø apygardoje), kur Sàjûdis buvo silpnas ir neaktyvus, laimës kompartijos pirmasis sekretorius. Vis dëlto neiðdegë komunistø partijai! Vëliau buvo laikotarpis, kai Aukðèiausiojoje Taryboje su Baliu Gajausku ir jo vadovaujami ákûrëme nedidelæ Laisvës frakcijà. To reikëjo, nes Sàjûdis akivaizdþiai slydo kairën Kaþkada girdëjau vienà kairiøjø paþiûrø profesoræ ið Lietuvos ateities forumo su neslepiama pagieþa sakant apie mane: toks monolitas, toks monolitas jauèiasi! Gal kam ir monolitas atrodþiau, o ið tiesø gyniau, ginu ir ginsiu tai, kuo tikiu. Be to, visur ne tik politikoje. Brangieji, tokiø istorijø, kaip mûsø ðeimos, Lietuvoje ðimtai ir tûkstanèiai. Tremtis seniai praeityje. Per beveik 28-erius Lietuvos laisvës metus daug pasakyta, paraðyta apie tremtá, daug atsiminimø surinkta apie sovietinæ okupacijà ir rezistencijà, sovietø represijas. Taèiau yra dalykø, kuriø neámanoma uþraðyti ir papasakoti. Tai kiekvieno mûsø asmeniniai potyriai, mûsø dþiaugsmas ir kanèia, kuriø negali perteikti jautriausi þodþiai. Tai, kà pasilaikome tik sau ir savo artimiausiems. Tai, kà gauname su motinos pienu. Patyrimas, kanèia ir dþiaugsmas, kuriuos pajusti ir suprasti taip pat galima tik ðirdimi. Dirbdama toli nuo Lietuvos, ið tiesø kur bebûèiau, ðirdimi ir mintimis esu Lietuvoje. Ir visada mes visi bûsime suriðti ir susijæ ta gija, kuriai tikslaus pavadinimo neatrandu. O gal ir ieðkoti nieko nereikia, nes ta gija yra tai, kas vadinama vienu graþiausiø vardø pasaulyje Lietuva. Ji, Lietuva, yra didþioji mûsø gyvenimø ir darbø esmë, prasmë, versmë ir giesmë. Visada uþ Jà ir vardan Jos. Jûsø Dr. Laima Andrikienë, Europos Parlamento narë, Kovo 11-osios Akto signatarë LPKTS Kauno filialas, vienijantis beveik tris tûkstanèius buvusiø politiniø kaliniø, tremtiniø, Laisvës kovø dalyviø, kartu su Kauno filialo valdybos pirmininku Vladu Sungaila ir Kauno filialo tarybos pirmininke Vince Vaidevute Margevièiene, nuoðirdþiai sveikina jau 28-àjá kartà susirinkusius á Raseiniø rajono Dubysos slëná á sàskrydá Su Lietuva ðirdy. Mus vienija noras pabûti kartu, prisiminti kovas ir tø kovø draugus, pasikalbëti, padainuoti, paðokti. Galime dràsiai teigti, kad apgynëme ir iðsaugojome Laisvæ, atlaikëme paèius sunkiausius iðbandymus, árodëme, kokia stipri ir nenugalima mûsø Laisvës dvasia suburia mûsø vaikus, vaikaièius, provaikaièius. Tegul èia tvyrantis vienybës ir artumo jausmas sustiprina viltá ir tikëjimà savo valstybe, ákvepia ryþtingiems darbams. Mes neleisime uþmirðti savo istorijos ir liudysime pasauliui mûsø tautos stiprybæ, tautiná orumà, pagarbà kraðto istorijai. Mylëti savo tëvynæ ir neleisti, kad skaudi istorija pasikartotø tai mûsø gyvenimo credo. LPKTS Kauno filialo valdyba

5 Valdantieji Seime paskutinëmis Seimo sesijos dienomis paskubomis priëmë reformø paketà teisës aktus, kurie apima tokius reikðmingus kiekvienam pilieèiui valstybës sektorius kaip mokesèiai, pensijos ir seniai þadëtas mokytojø etatinis apmokëjimas. Ðie teisës aktø projektai sulaukë stiprios kritikos ið Seimo opozicijos, nes, nors dauguma partijø sutaria, kad ðiose srityse pokyèiai yra bûtini, visgi pateikti sprendimai nesprendþia giluminiø ðiø sektoriø bëdø ir net gali sukelti naujø problemø. Dar daugiau, Seimo opozicijai didelá nerimà kelia valdanèiøjø buldozeris Seime, kai, siekiant prastumti politinës daugumos sprendimus, manipuliuojama procedûrinëmis taisyklëmis, diskredituojant teisëkûros procesà ir pakertant demokratinës opozicijos teises. Taigi, kokie esminiai pastebëjimai ir pagrindinës problemos, kurias áþvelgia TS-LKD atstovai Seime dël paskutiniuose Seimo posëdþiuose paskubomis patvirtintø reformø? Kaip vertintini mokesèiø pakeitimø ástatymai? Anot TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, pagrindinë bëda, kurià TS-LKD këlë dar kadencijos pradþioje tvirtinant Vyriausybës programà kad Vyriausybë neturi aiðkios vizijos ir prioritetø. Ðie mokesèiø pakeitimai tik patvirtina, kad jokios aiðkios valstybinës krypties valdantieji neturi ir toliau. Svarstant bet kokias mokesèiø pertvarkas pirmiausiai reikëtø atsakyti á principiná klausimà, kà mes darome su valstybës vieðaisiais pinigais? Ar norime naudotis gerai iðplëtotomis ir kokybiðkomis valstybës paslaugomis tokiose srityse kaip vaikø ugdymas ir sveikatos prieþiûra, ar mokame maþiau mokesèiø, bet patys organizuojamës ir apmokame ðias paslaugas ið savo kiðenës, o jas teikia privaèios ámonës? Ði Vyriausybë nusprendë þymiai sumaþinti biudþeto pajamas, tuo paèiu ir menkiau finansuoti valstybës paslaugas, ir kiekvienam dirbanèiajam iðdalinti po nedidelá grûdelá, kurá, tikëtina, auganti infliacija gana greitai panaikins. Tuo tarpu TS-LKD siûlë svarstyti, vieðuosius pinigus panaudoti kitur, pavyzdþiui, medikams, nes emigruojama dël per maþø atlyginimø, mokytojams ir investicijoms á ðvietimà. Dël per kelias savaites prastumtos mokesèiø reformos valstybës biudþetas kitàmet jau bus reikðmingai maþesnis, o nei mokytojø, nei gydytojø situacija ið esmës nesikeis, neturësime sukaupæ rezervo. Daug kà pasako faktas, kad socialinëje politikoje kertiniai valdanèiøjø atstovai Seime Stasys Jakeliûnas ir Tomas Tomilinas balsavo prieð ðià reformà. Kas nulëmë, kad ðie teisës aktai Seime sulaukë palaikymo? Gabrielius Landsbergis paþymi, kad tokiais fundamentaliais klausimais Vakarø demokratijos siekia priimti sprendimus visø partijø bendru sutarimu. Tokiu principu patvirtinta Suomijos ðvietimo reforma, ir kartà nustatytos krypties nuosekliai laikomasi jau Tremtinys Ávykiai, komentarai Ar iðkilo pavojus demokratijai? tris deðimtmeèius. Lietuvoje yra panaðus pavyzdys gynybos srityje parlamentiniø partijø susitarimu yra patvirtinta gynybos strategija, tai yra valstybës ásipareigojimai savo ginkluotosioms pajëgoms ir uþsienio partneriams ir jos laikomasi nepaisant valdþios pasikeitimø. Tuo tarpu mokesèiø reforma Seime surinko pakankamà skaièiø balsø ne dël idëjiniø sprendimø, o dël galimo susitarimo priimti koalicijos partneriams naudingas partijø finansavimo ástatymo pataisas. Socdarbieèiø siûlymu partijoms biudþeto dotacijos dydis bûtø skaièiuojamas ne pagal gautus rinkëjø balsus, bet pagal Seimo nariø ir savivaldybiø tarybø nariø skaièiø, todël suskilus frakcijai Seime naujam dariniui atskilëliai galëtø perimti atitinkamà dalá dotacijos. Opozicijos pastangomis ðio projekto svarstymas nukeltas á rudens sesijà. Pensijø reforma sulaukë prieðtaringø vertinimø Pasak Seimo narës Gintarës Skaistës, dirbanèios Seimo Socialiniø reikalø ir darbo komitete, ne, nes ið principo ði reforma net nesusijusi su dabartiniø pensininkø situacijos gerinimu. Nauji pakeitimai lieèia papildomà privatø kaupimà jauniems þmonëms pensijø fonduose. Tuo tarpu dabartinës pensijos mokamos ið Sodros biudþeto, kurio pajamos, maþinant mokesèius, net sumaþës. Taigi papildomø pajamø ðaltiniø, ið kuriø galima bûtø ryðkiai didinti pensijas po reformos neatsiranda. Todël pensijos, pagal ankstesnës valdþios priimtus sprendimus, atsiþvelgiant á ðalies ekonomikos augimà kasmet bus tik indeksuojamos. Seimo Teisës departamento vertinimu pateikti siûlymai dël dirbanèiøjø automatinio átraukimo á taip vadinamà II pensijø kaupimo pakopà kelia klausimø dël atitikimo Konstitucinei doktrinai, nes Lietuvoje automatiðkai galima nuskaityti tik mokesèius valstybei, bet ne atlyginimo dalá. Pagal priimtà reformà, nuo ðiol visi dirbantys asmenys iki 40 metø kas trejus metus bus automatiðkai átraukiami á II pensijø pakopà. Atsisakyti galës per pusæ metø. Vëliau bus galima atsisakyti tik teismui árodþius, kad laiku neatsisakyta dël itin rimtø prieþasèiø. Pradëjus dalyvauti, ir nepasirinkus konkreèios bendrovës kaupimui, ji bus parinkta automatiniu bûdu. Tada ið dirbanèiojo atlyginimo kas mënesá bus nuskaièiuojama po 4 procentus, o valstybë pridës dar 2 procentus nuo vidutinio ðalies atlyginimo. Pinigø nuraðymui bus taikomos tokios pat privalomø ámokø taisyklës, kaip ir Sodros mokesèiams. Be to, galimai yra paþeisti teisëti lûkesèiai. Naujàja pensijø reforma atsisakoma 2012 metais priimto pensijø sistemos reformos ástatymo nuostatø, kad 2020 metais ámokø modelis padidës nuo 2 (Sodra) + 2 (Valstybës biudþetas) + 2 (asmuo) iki 3,5 (Sodra)+2 (Valstybës biudþetas)+2 (asmuo) procentai. Todël tie, kas dabar kaupia II pakopoje, ir tikëjosi dosnesniø ánaðø ið Sodros, bus nuvilti. Ar priimta mokytojø darbo apmokëjimo tvarkos pertvarka yra savalaikë? Seimo Ðvietimo ir mokslo komiteto narys Edmundas Pupinis atkreipia dëmesá, kad, vos tapusi ðvietimo ir mokslo ministre, Jurgita Petrauskienë 2017 metø sausá paþadëjo, kad nauja mokytojø darbo apmokëjimo sistema turëtø ásigalioti vëliausiai nuo 2018 metø pradþios. Tuo tarpu projektai Seimui pateikti buvo tik 2018 metø pavasará ir priimti likus dviem mënesiams iki etatinio apmokëjimo ávedimo, kuris pradës galioti nuo rugsëjo 1 dienos. Seime per vienà mënesá turëjo bûti apsvarstyta ið esmës mokytojø apmokëjimà keièianti tvarka, o mokyklos, vadovai, mokytojai, kuriems vasara yra poilsio metas, jau ðiuo metu turi derinti naujø mokslo metø krûvius, tvirtinti etatus, paskirstyti finansavimà, parengti naujas darbo sutartis, nors dar iki ðiol neaiðku, kaip tà padaryti, kadangi vis dar nëra parengti ir paskelbti finansavimo tvarkos pakeitimø projektai ir metodikos. Ar pedagogams nuo rugsëjo 1 dienos padidës atlyginimai ir gerës vaikø ugdymo kokybë? Pasak Seimo nario Edmundo Pupinio, jei iki ðiol mokytojø darbo uþmokestis susidarë ið kontaktiniø (kai su mokiniais tiesiogiai dirbama pamokø metu) ir nekontaktiniø (per kurias ruoðiamasi pamokomos) valandø skaièiaus, tai etatinis darbo apmokëjimas numato ir kità atlyginimo ðaltiná, kai prie tiesioginio darbo su mokiniais ir ruoðimosi pamokoms pridedama treèioji atlyginimo kiðenëlë valandos, susijusios su veikla, niekaip nereglamentuota bendruomenei. Tai reiðkia, jog bus apmokamos neaiðkios su veikla bendruomenei susijusios veiklos. Tokiu bûdu nuvertinamas tiesioginis mokytojo darbas vesti pamokas ir mokyti vaikus. Etatinis modelis iðkreipia motyvacijà ir kuria paskatas darbo imitavimui. Ávedant etatinio apmokëjimo sistemà, Ðvietimo ir mokslo ministerijos atstovø teigimu, vienas ið tikslø buvo atlyginimø këlimas. Taèiau ástatymo pakeitimas neturës jokios teigiamos átakos ne tik pilnà krûvá turintiems mokytojams, bet ir ugdymo ástaigose dirbantiems pedagogams ir specialistams, kurie ir ðiuo metu dirba etatiniu principu. Tarp tokiø mokytojø ir specialistø yra pedagogai dirbantys pagal ikimokyklinio, prieðmokyklinio ugdymo programas, specialieji pedagogai, logopedai, psichologai ir kiti pagalbos mokiniui specialistai. Kada ðiems pedagogams galima tikëtis atlyginimø pakilimo, lieka neaiðku. Kà veikia opozicija Seime, kad nebûtø priimami netinkami ir neiðdiskutuoti teisës aktai? Seimo narë, TS-LKD seniûno pavaduotoja Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë pabrëþia, kad demokratijos pagrindas yra vienodos taisyklës, kuriø privalu laikytis tiek daugumai, tiek ir maþumai. Rimtø problemø demokra- 5 tijai kyla tada, kai dauguma pajunta, kad gali taisykles apeiti ar jas interpretuoti tik sau naudingu bûdu, vien dël to, kad gali laimëti balsavimus. Á valdanèiøjø pasiðaipymus plenariniø posëdþiø salëje, kad opozicijai yra leidþiama kalbëti galima nekreipti dëmesio, taèiau besibaigiant Seimo sesijai pasireiðkë daug rimtesnis Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjungos veikimas, turintis nerimà kelianèiø antidemokratiðkø bruoþø. Valdanèioji dauguma, neformaliai prisijungusi dar dvi frakcijas, pajuto, kad taisykles nustato tie, kurie Seime turi daugiau balsø. Tokiu bûdu ið A. Skardþiaus apkaltos komisijos buvo iðmestas Andrius Kubilius, nes komisijos posëdþiuose këlë A. Skardþiaus iðteisinimà apsunkinanèius nepatogius klausimus, ir tai, kad komisija nepilna sudëtimi priëmë iðteisinanèià iðvadà, nesukëlë jokiø dvejoniø dël jos teisëtumo. Tokiu bûdø bandyta ið Seimo tribûnos apðmeiþti TS-LKD deleguotà Viliø Semeðkà ir paðalinti já ið Vyriausiosios rinkimø komisijos, nes jo principinga pozicija vykdomuose VRK tyrimuose neleidþia ásigalëti vienos partijos interesams. Taip Seimo Etikos ir procedûrø komisija nustato, kad Seimo komiteto posëdis neteisëtas, bet jo metu priimti sprendimai teisëti. Sunku ir suminëti kitus ávairius Seimo statuto paþeidimus, siekiant prastumti daugumos sprendimus, kuriø esmë uþtildyti opozicijos balsà. Buldozerio situacijoje diskutuoti apie teisës aktø turinio, geresniø sprendimø ieðkojimo dalykus tampa ypaè sudëtinga. Parlamentas yra demokratijos bûklës atspindys, todël labai svarbu, kad visuomenë ásiklausytø á perspëjimo signalus ið Seimo opozicijos. Kokiø veiksmø ketinama imtis, kad bûtø ájungti demokratijà saugantys svertai? Gabrielius Landsbergis, vadovaujantis TS-LKD frakcijai Seime, ávardija pagrindinius TS-LKD þingsnius: pirma, rengiami kreipimaisi á Konstituciná teismà dël kai kuriø paskutinëmis Seimo darbo dienomis priimtø teisës aktø, jei Prezidentë jø nevetuos; antra, bus sudaryta nuolatinë frakcijos nariø grupë, kuri stebës galimus Konstitucijos ir Seimo Statuto paþeidimus bei rengs kreipimusis á Konstituciná teismà, kai matys kylantá pavojø demokratijai. Jau dabar aiðku, kad didþiausio dëmesio sulauks rudens Seimo sesijai atidëtas Partijø finansavimo ástatymas ir draudimas dalyvauti savivaldos rinkimuose teistiems asmenims, nes manoma, kad ðis draudimas taikomas vienam asmeniui Socialdemokratø partijos pirmininkui G. Paluckui, siekiant já paðalinti ið rinkimø. Galø gale, jei bus vaþiuojama buldozeriu per Seimo Statutà, ástatymus ar rinkimø taisykles, ypaè artëjant rinkimams, TS-LKD neatmeta galimybës kreiptis á tarptautines, ES institucijas, praðydama pagalbos, kad Lietuvos valstybë nebûtø kreipiama nedemokratiniø valstybiø keliu. TS-LKD inf.

6 6 Tremtinys Istorija be baltø dëmiø Partizaninis karas: nauja karta, naujas poþiûris Istorinis pasakojimas arba istorijos pasakojimas per metus ir kartas kintantis reiðkinys. Nutolstant tikriesiems ávykiams, istorijos ágauna vis naujus pavidalus. Gali nepakisti faktai, asmenybës, ávykiai, bet vertinimai ir interpretacijos keièiasi neiðvengiamai. Tai natûrali, kiekvienos kartos poreikius atitinkanti iðraiðka. Ji nei klaidingesnë, nei teisingesnë, lyginant su buvusiomis prieð keletà deðimtmeèiø. Ji tokia èia ir dabar, ji tarnauja dabarèiai. Veikiausiai po keliø deðimtmeèiø nauja karta kurs savo XX amþiaus sudëtingø iðgyvenimø pasakojimà, ir jis taip pat bus teisingas. Pasibaigusi sovietinë okupacija iðlaisvino ne tik þmones, kaip pilieèius, bet ir jø istorijos paþinimà. Atsivërë buvusio KGB archyvo durys, lengviau prakalbinami tapo laisvës kovotojai, jø ryðininkai ir rëmëjai. Viena po kitos imtos leisti prisiminimø knygos, dokumentø rinktinës, ávairios studijos ir istorinës apybraiþos. Tai pamaþu pildë pusæ amþiaus trukusià skaudinanèià tylà. Ðiandien regëdami gausø, daugiausia per pirmàjá nepriklausomybës deðimtmetá pasirodþiusá, laisvës kovø istorijos lobynà, atrasime pasakojimà, kurio reikëjo pokario kartai, tiems, kurie visà okupaciná laikotarpá iðgyveno politinæ traumà. Taèiau dauguma tø tekstø arba skausmu persmelkti minëjimai jau nebetiko jaunajai kartai, kuriems pasakojimai apie partizanus nutolo ir vis labiau skamba kaip senø senovë. Sunku numatyti, koks partizaninio karo pasakojimas ásivyraus, kai nebeliks tiesioginiø ávykiø liudininkø, taèiau praëjus daugiau nei ketvirèiui amþiaus nuo nepriklausomybës atkûrimo, uþaugus naujai istorikø ir jai neabejingø asmenø kartai, privalu atrasti naujà poþiûrá á karà po karo. Per pirmàjá nepriklausomybës deðimtmetá partizaninio karo istorijai parodytas didelis dëmesys palaipsniui menko. Per paskutiniuosius penkerius metus já atgaivino geopolitiniai ávykiai Rytø Europoje, bet naujø partizaninio karo istorijos interpretacijø nebuvo pasiûlyta. O be reikalo, nes norint stiprinti jaunimo pilietiðkumà, partizaninio karo istorijos pavyzdþiai yra patys tinkamiausi. Natûralu, kad jaunas þmogus laisvës kovoje ieðko ákvëpimo, herojø, stato save á jø vietà. Tokiame pasakojime aukos ir kanèios motyvas nebetinka, nes norima kur kas gilesnio, artimesnio santykio. Lengviausia já uþèiuopti atsigræþiant á visà partizano kovos kelià, o ne tik tà, kuriame fizine prasme baigësi jo gyvenimas. Kur ieðkoti tos ákvepianèios ir pergalingos kovos, jei kone kiekvienas kaimas paþenklintas netektimis, o Lietuvos miðkai ir laukai sulaistyti kovotojø krauju? Ta pergalës istorija slypi partizaninio karo metais, kai degë viltis ir tikëjimas Lietuva, kai laisvës siekis buvo svarbesnis uþ asmeninæ gerovæ. Nebeliekant gyvø anø dienø liudininkø, lieka jø kruopðèiai raðyta dokumentacija: ásakymai, raportai, sveikinimai, laiðkai, nuotraukos. Lieka tai, kà bûtent mums, laisvai Lietuvos kartai, taip kruopðèiai rengë ir saugojo partizanai. Deja, bet partizaninio karo tyrimams Lietuvoje daþniausiai bûdingas siauras poþiûris, kuris apriboja tiriamà objektà ir jo paþinimo ðaltinius, o pabrëþiant raðytiniø dokumentø svarbà, kitiems duomenims paprastai suteikiamas antraeilis vaidmuo. Tyrimuose daþniausiai nekreipiama dëmesio á socialiná ir kultûriná kontekstà, asmenys partizaninio karo dalyviai atsiejami nuo likusiø jø gyvenimo istorijos puslapiø, istoriniai ávykiai ir veikiantys asmenys nagrinëjami atskirai nuo geografiniø vietø. Tokiems tyrimams bûdingas seklumas, nubrëþtoms istoriniø ávykiø schemoms trapumas. Siekdami pabrëþti ir parodyti kompleksiniø tyrimø bûtinybæ, privalome skirtingas ðaltiniø grupes (raðytinius ðaltinius, sakytinës istorijos þinias, archeologinius/antropologinius duomenis apie partizaninio karo vietas bei daiktus) apjungti ir laikyti lygiaverèiais. Vyrauja nuomonë, kad raðytiniai duomenys yra svarbiausias ir patikimiausias istorijos tyrimø ðaltinis. Saugoti atmintá, apraðyti kovà, tai yra, uþraðyti istorijà to siekë abi partizaniniame kare kovojusios pusës. Tyrëjams jos paliko oficialiø ir neoficialiø aktø, spaudos, dienoraðèiø, laiðkø, duomenø apie kovotojus, ryðininkus, rëmëjus ir jø giminaièius. Taèiau turëjo praeiti nemaþai net ir atkurtos laisvos Lietuvos metø, kad iðmoktume juos perskaityti, kad atrastume raktà á slaptà partizanø pasaulá, jog suprastume, kad mums kalba ðiø dokumentø visuma, o ne pavieniai raðtai. Bûtent ið èia, ið bunkeriuose ir stovyklose raðytø dokumentø, slapta, bet daþniausiai pakilia nuotaika darytø nuotraukø, mûsø dienas iðvydusiø pogrindþio spaudos puslapiø pasiekia daug kraujo iðliejusios, bet niekada nepralaimëjusios Lietuvos vaizdinys. Pralaimëtojais laisvës kovotojus pavertë sovietø propaganda, jø sukurti ir mûsø dienas pasiekæ dokumentai, taèiau kaip gyvendamas nykiame bunkeryje savo dienoraðtyje raðë Lionginas Baliukevièius-Dzûkas, na ir kas gi mus nugalës, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalëjome mirtá! Garbingos ir nepasidavusios Lietuvos pasakojimas visu graþumu atsiskleidþia Vyriausiosios vadovybës kûrime, áspûdingoje vadø kelionëje ir 1949 metø vasará ávykusiame partizanø vadø susitikime, kur partizaninio karo prasmë ir esmë buvo pakylëta dar aukðèiau. Þvelgdami á Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio tarybos signatarus, aðtuonis nepaprastus vyrus, regime tvirtos tautos simbolius, kurie, negailëdami jaunystës, pradëtø mokslø, gerø darbø, ðeimos ir gyvybës, iðëjo ten, kur jø labiausiai tuo metu reikëjo ginti Tëvynës. Jonas Þemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Ðibaila-Merainis, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Uþpalis, Petras BartkusÞadgaila, Aleksandras GrybinasFaustas, Vytautas Guþas-Kardas, Bronius Liesis-Naktis. Apie visus juos bûtø galima paraðyti po knygà, sukurti po nuostabiausià filmo juos- Ðypsenos ir viltis net sunkiausiomis akimirkomis. Prisikëlimo apygardos partizanai (ið kairës): Antanas Kvedaras-Tautvydas, Pranciðkus Prûsaitis-Lapë, Romualdas Ðukevièius-Jogaila, Kostas Kudokas-Diemedis m. Garsioji partizanø vadø kelionës á susitikimà nuotrauka daryta 1948 m. per Kalëdas prie partizanø rëmëjø Broniaus ir Marijos Palubeckø sodybos Bauþø k. (Jurbarko valsè.). Priekyje (ið kairës): Adolfas Kvedys-Girënas ir Jonas Petrauskas-Ðarûnas. Stovi: Antanas Rekeðius-Vytautas, Alfonsas Kvedys-Jaunutis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Urbantas Dailidë-Tauras. Juozo Jankausko-Demono nuotrauka tà, taèiau vargu ar tai bûtø daugiau ir prasmingiau nei sutelpa á kelis þodþius besàlyginæ meilæ Lietuvai. Ðiø vyrø idealizmas, atsidavimas kovai, tikëjimas uþsibrëþtu tikslu, á kovà vedë tûkstanèius jaunø, sutrikusiø, pavargusiø kovotojø. Jie stovëjo priekyje tam, kad bûtø atrama sudvejojusiam ir ákvëpimas neapsisprendusiam. Bûtent tokia prieiga ir toks partizaninio karo skaitymas mums atveria naujas laisvës kovø paþinimo galimybes. Atlikusi ne vienus metus trukusius tyrimus, drástu laisvës kovà vadinti Lietuvos partizanø pogrindþio valstybe. Tai metais vykusiø ávykiø (re)konstrukcija nauja partizaninio karo interpretacija, kuri grindþiama keturiø ðaltiniø grupiø (partizanø dokumentø, sakytinës istorijos, daiktø ir vietø) visuma; á pirmà vietà keliami ne sovietiniai,olietuvospartizanøkovosdokumentai. Bûtent juose atsispindi tas pasakojimas, kokáapielaisvës kovà norëjo palikti laisva Lietuva tikëjusi tautos dalis. Vyriausioji vadovybë J. ÞemaièioVytauto mintyse ir raðtiðkuose projek- tuose turëjo bûti vienoje vietoje veikiantis, trims Lietuvos partizanø sritims atstovaujantis vienetas, kurio nariai, pasiskirstæ atsakomybës sritimis, atlieka ið esmës ðalies vyriausybës darbà. Partizanø valstybëje ástatymø leidþiamoji valdþia (parlamento atitikmuo) ir vykdomoji valdþia (prezidento ir ministerijø atitikmuo) savo funkcijomis labai glaudþiai susijusios. Po 1949 metø vasará ávykusio visos Lietuvos partizanø vadø susitikimo jos ima veikti kartu. LLKS taryba, LLKS prezidiumo pirmininkas bei jo aplinka, Visuomeninë dalis su Tautiniu ir Politiniu poskyriais, Gynybos pajëgø ðtabas, Uþsienio delegatûra turëjo atstovauti okupuotos ðalies gyventojø likusiø Lietuvoje, pasitraukusiø á Vakarus ir ákalintø ar iðtremtø Sibire interesus. LLKS taryba 1949 metø vasario 16 dienà pasiraðytoje Deklaracijoje teigë, kad okupacijos sàlygomis ji vienintelë yra teisëta valdþia Lietuvoje. Tai 1999 metais ástatymu áteisino ir Lietuvos Respublikos Seimas. (keliama á 7 psl.)

7 Tremtinys 7 Tremties keliais Ðiais metais minime pokario metø didþiausiø trëmimø, vykdytø 1948 metø geguþës 22 dienà, kuriam buvo duotas kodinis pavadinimas Vesna (Pavasaris). Buvo iðveþti þmonës ( ðeimos ir beveik vaikø). Jie visi, daugiausia ûkininkai, buvo laikomi liaudies prieðais, kuriuos reikia nudanginti kuo toliau á Sibirà, kad Lietuvoje galëtø sëkmingai vykti kolektyvizacija ir sovietinës valdþios átvirtinimas. Apie pokario tremtis yra daug paraðyta prisiminimø, todël papasakosiu apie savo tremtá, vykusià 1988 m., lygiai po keturiasdeðimt metø nuo akcijos Vesna, Gorbaèiovo perestrojkos metais. Geguþës 18 diena. Uralo lageris Nr valandà gráþus man ið darbo tuojau iðkvietë á vachtà ir paëmë pirðtø atspaudus. Paskui budintis serþantas liepë atneðti visus daiktus patikrinimui. Kalëjimo automobiliu, kareiviø lydimas, buvau nuveþtas á Vsiesviatskaja geleþinkelio stotá. Lydintis karininkas pasakë Sigitas Tamkevièius Staro Sainakove kelionës galutiná taðkà Tomskas. Geguþës 19 diena. Anksti rytà jau buvome Sverdlovske. Ið traukinio atveþë á kalëjimà ir èia po ávairias kameras prastumdë iki pat vakarienës. Paskui uþdarë á karcerinæ kamerà, kuri baisiai dvokë, nes tualeto skylë tiesiai ávesta á kanalizacijos vamzdá. Geguþës 24 diena. Ankstø rytà pasiekëme Omskà. Pravaþiuojame stotis Tatarskaja, Èiny, Tebinskaja, Kargad. Daugumos stoèiø pavadinimø pro siaurà plyðá nematau. Pagaliau pasirodo Novosibirskas. Mûsø stolypinà atkabina nuo traukinio, kad galëtø papildyti naujais kaliniais. Geguþës 25 diena. Mus veþa á Marijinskà, kurá pasiekëme ankstø rytà. Uþdarë didelëje kameroje, kurios pasieniais stovi triaukðèiai metaliniai narai. Visos sienos aptepliotos kruvinomis dëmëmis sutraiðkytomis blakëmis. Kameros senbuviai skundësi, kad blakës naktá neduoda ramybës. Neþinau kodël, bet blakëms manæs pagailo, nes naktá në viena neákando, nors daugelis kaliniø visà naktá nemiegojo ir þudë link jø ropojanèius alkanus padarëlius. Su sveèiais kunigu J. Boruta SJ ir kunigu A. Graþuliu SJ Geguþës 26 diena. Vakare apie 22 valandà visus iðvedë ir sugrûdo á juodus varnus kalëjimo automobilius. Tiesiog staèiø prikimðo, kiek tik galëjo prikimðti, ir taip nelygiu keliu, baisiai kratomi vaþiavome á Marijinsko stotá. Stotyje á stolypino kameras prigrûdo kiek tik galëjo buvo aiðku, kad paskutinë naktis bus nelengva. Geguþës 27 diena. Atveþæ á Tomsko kalëjimà, sugrûdo po deðimtá á maþus atstojninkus ir porà valandø kankinomës marinami miego, su skaudamomis galvomis. Po pietø leido nusiprausti ir nuvedë á maþytæ, siaurutæ kamerà. Ðalia metalinës lovos visai siaurutis takelis. Mano dideliam dþiaugsmui, kameroje buvo tualetas ir ðaltas vanduo. Man pasakë, kad èia teks laukti, kol Obës upe iðplauks ledai ir prasidës navigacija. Birþelio 10 diena. Iki gyvo kaulo ásikyrëjo prispjaudyti, purvini ir dvokiantys Tomsko kalëjimo gardai, kuriuose valandà laiko buvo galima atsikvëpti po tvankios kalëjimo kameros. Pietø metu pakvietë á etapà. Ilgai veþë kalëjimo automobiliu ir Iðlaipino Krivoðeine. Pasakë, kad iki pirmadienio teks praleisti KPZ (prieðlaikinio sulaikymo kamera). Birþelio 13 diena. Apie 10 valandà iðkvietë tremtiniø komendantas, kapitonas Ovsianikovas suraðë visus formalumus, davë tremtinio paþymëjimà ir pasakë, kad esu paskirtas á Staro Sainakovo kaimà. Tenai esanti verðiø ferma, kurioje ganysiu verðius. Tarybinio ûkio vedëjas Ivanas Ivanovièius surado sunkveþimá, kuris mane nugabeno á Staro Sainakovo kaime esantá bendrabutá juodà lûðnà, aplink kurià baisi netvarka; vietoje lauko tualeto krûva mëðlo, ant kurio patiesta lenta: galima pasilypëti ir atvirame lauke tvarkyti savo tualeto reikalus. Panaðus vaizdas ir viduje: visur mëtosi nuorûkos, popieriai, bulviø lupenos ir gabalai duonos. Virtuvës kampe ant purvino stalelio stovi elektrinë plytelë; èia virsiu sau valgá, nes Staro Sainakove valgyklos nëra. Visuose kambariuose groja smagus uodø koncertas. Taèiau yra kuo ir pasidþiaugti: aplinkui nëra spygliuotø vielø ir nebëgioja tave saugantys vilkiniai ðunys. Esu jau laisvas pilietis... Iðtraukos ið arkivyskupo Sigito TAMKEVIÈIAUS dienoraðèio Su jaunimu ið Kybartø Krivoðeine Partizaninis karas: nauja karta, naujas poþiûris (atkelta ið 6 psl.) Tad partizanø valstybë, kitais þodþiais, laisva Lietuva okupuotoje Lietuvoje, yra naujas partizaninio karo vertinimas, kurá, skaitydama partizanø paliktà raðytiná palikimà, perteikia naujoji karta. Tai pasakojimas, kuris ákvepia, stiprina ir Tre m t i n y s atsako ne á tradiciðkai keliamus klausimus: kas, kada, kur ávyko, bet á pamatinius kodël, dël ko partizaninis karas yra atraminë mûsø atgimusios nepriklausomos Lietuvos aðis. Partizaninis karas kur kas gilesnis reiðkinys, nei daugelis ið mûsø apie já galvojame. ISSN X Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë Adresas: Laisvës al. 39, Kaunas, Tel. (8 37) El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com Laisvës kova tai ne tik idëjinis pasiprieðinimas pavergëjams, tai sàmoningas brandþios valstybës pilieèiø apsisprendimas paèiu sudëtingiausiu tautos pasirinkimo laikotarpiu. Já paþinti, prie jo giluminës minties priartëti galësime tuomet, kai paþvelg- Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga sime ne tik á individualias istorijas, bet matysime jø jungtis, kai atsirinksime ir saugosime ne pavienes laisvës kovø vietas, o jø visumà, kai asme- Dëmesio! Kitas Tremtinio numeris iðeis rugpjûèio 10 dienà. 2 spaudos lankai Ámonës kodas Tiraþas 6640 egz. Ats. sàsk. Nr. LT AB SEB bankas Kaina Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas ninës ðeimos istorijos taps tautos istorijomis. Aistë PETRAUSKIENË, istorikë, humanitariniø mokslø daktarë Projektus Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai ir Istorija be baltø dëmiø remia 0,61 euro Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

8 8 Tremtinys Partizanø alëja Kaune bus! 2019 metø vasario 16-àjà bus minimos 70-osios Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio tarybos Deklaracijos pasiraðymo metinës. Deklaracijà pasiraðë LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Þemaitis-Vytautas bei tarybos nariai: Aleksandras GrybinasFaustas, Vytautas Guþas-Kardas, Juozas Ðibaila-Merainis, Bronislovas Liesis-Naktis, Leonardas GrigonisUþpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Þadgaila metais ðis dokumentas pripaþintas Lietuvos valstybës tæstinumui reikðmingu teisës aktu, o 2010 metais Laisvës kovos sàjûdþio Deklaracijà pasiraðiusiems aðtuoniems partizanams suteiktas signataro statusas. Minint ðià sukaktá, itin svarbià valstybingumo iðsaugojimui, bûtø simboliðka Lietuvos ðirdyje áamþinti visas partizanø apygardas, ið kuriø vadai ir atvyko á Minaièius pasiraðyti Deklaracijos, nes paminklø kompozicijos, áamþinanèios visas partizanø apygardas vienoje vietoje Lietuvoje vis dar nëra metais LPKTS iniciatyva ir aukotojø lëðomis Kauno senosiose kapinëse (Ramybës parke) pastatytas paminklas Kovotojø uþ Lietuvos laisvæ Motinoms, kartu buvo paruoðtas ir Partizanø alëjos projektas, kuris turëjo áamþinti visas partizanø apygardas, veikusias Lietuvoje, ir vesti nuo Vytauto prospekto paminklo link pro Kauno tremties ir rezistencijos muziejø, taèiau dël lëðø stokos ir biurokratiniø kliûèiø projekto etapas nebuvo ágyvendintas, kol 2018 metais vël pajudëjo ið mirties taðko. Alëja bus 2 metrø plo- èio, 83 metrø ilgio, jà sudarys 10 stelø: viena ávadinë ir devynios su áraðytais apygardø pavadinimais bei veikimo metais. Greta stelø bus pasodinti àþuolai. Stelos grûdinto lakðtinio plieno, su dvigubo kryþiaus plokðte. Kaip sakë LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë, ðis darbas buvo vienas svarbiausiø: 2010 metais aktyviai ásijungusi á LPKTS veiklà, nuolat girdëjau tuometiniø vadovø dr. Povilo Jakuèionio ir ðviesios atminties Antano Lukðos bei Jûratës Elþbietos Marcinkevièienës kalbas apie ðá projektà. Daugybæ metø jo nepavyko ágyvendinti vis trukdydavo biurokratinës kliûtys Kultûros paveldo departamentas prie Kultûros ministerijos neiðdavë leidimo, nesisekë rasti lëðø. Taèiau jausdama moraliná ápareigojimà tæsti ðá darbà, LPKTS valdyba nenuleido rankø ir projektas pajudëjo jau gautas Kultûros paveldo departamento leidimas, o dalyvaujant projekte Kauno akcentai gauta parama ,70 euro. Ðios sumos nepakaks, todël bus ieðkoma rëmëjø ir renkama aukotojø parama, tad kvieèiame prisidëti visus geros valios þmones. Kvieèiame prisidëti aukojant: AB SEB bankas, banko kodas sàsk. LT , skambinant trumpuoju numeriu 1402 (auka 1,50 eur.) sàskrydþio Su Lietuva ðirdy metu Patriotiniø leidiniø knygynëlyje. Daugiau informacijos Dëkojame uþ Jûsø gerumà! Sveikiname Nuoðirdþiai sveikiname buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø chorus, ðiais metais ðvenèianèius 30 metø sukaktá: Alytaus Atmintis (vad. Vidas Simanauskas), Anykðèiø (vad. Rimvydas Griauzdë), Druskininkø (vad. Antanina Laurenèikienë), Elektrënø Sidabrinë gija (vad. Laima Maþuolytë), Gargþdø Atminties aidai (vad. Regina Èesnauskienë), Kauno Ilgesys (vad. Bronë Paulavièienë), Marijampolës Godos (vad. Laima Venclovienë), Maþeikiø Atmintis (vad. Zita Guzauskienë), Vilniaus Laisvë (vad. Gintaras Skapas); ir 25 metø sukaktá: Radviliðkio Versmë (vad. Rasa Gasiûnienë) Ðirvintø (vad. Jonas Barbaravièius), Ðilutës Pamario aidai (vad. Vytautas Jovaiða), Vilkaviðkio Atmintis (ansamblio vad. Birutë Stonienë). Linkime sveikatos, kûrybiðkumo, kad dainos nesiliautø skambëti ir visus dþiuginti. LPKTS valdyba, sàskrydþio Su Lietuva ðirdy organizatoriai Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel , internetu Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas Kaina: 1 mën. 2,45 Eur. Dëmesio! Sàskrydþio Su Lietuva ðirdy metu aukoti galite grynaisiais pinigais Patriotiniø leidiniø knygynëlyje arba skambindami trumpuoju numeriu 1402 (auka 1,5 euro, norëdami aukoti daugiau skambinkite keletà kartø). Padëka Dëkojame paaukojusiems Partizanø alëjos Kaune ágyvendinimui: Graþvydai Zubienei 50 eurø, Valerijai Balnienei 10 eurø, Petrui Ðalèiui 100 eurø, Sofijai Virbickienei 20 eurø, Vytautui Stanislovui Kurmilavièiui 50 eurø. LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë Sàskrydþio Su Lietuva ðirdy jungtinio choro repertuaras Ðv. Miðiø giesmës: 1. Vieðpats mano tautos stiprybë (muz. J. Berthier), 2. Prancûziðkø miðiø ciklas, Að esu gyvoji duona (muz. V. Liaudanskaitës-Vaitekevièienës), 3. Gailestingumo jubiliejinis himnas, 4. Jëzau, pas mane ateiki (muz. J. Naujalio), 5. Dievo dovana (muz. A. Paulavièiaus), 6. Ave Marija (muz. A. Paulavièiaus), 7. Parveski, Vieðpatie (muz. J. Strolios, aranþ. Viltenio), 8. Marija, Marija (È. Sasnausko). Koncerto repertuaras: 1. Tautiðka giesmë (muz. ir þ. Vinco Kudirkos), 2. Lietuva brangi (muz. J. Naujalio, þ. Maironio), 3. Uþ Raseiniø, ant Dubysos (muz. J. Naujalio, þ. Maironio), 4. Leiskit á Tëvynæ (l. mel. harm. L. Abariaus, þ. J. Margalio), 5. Kritusiems Lietuvos partizanams (muz. ir þ. A. Paulavièiaus), 6. Giedu dainelæ (lietuviø liaudies daina, aranþ. A. Kulikausko, ch.pritaikë V. Miðkinis, þ. A. Baranausko), 7. Giriø Lietuva (muz. A. Raudonikio, þ. S. Þlibino), 8. Sugráðiu að (lietuviø liaudies daina, aranþ. R. Vaièekonio), 9. Kur lygûs laukai (muz. J. Tallat-Kelpðos, þ. Maironio), 10. Oi neverk, motuðële (þ. Maironio), 11. Kur tu eisi (partizanø daina, iðplëtota J. Pavilionio), 12. Tremtinio rauda (muz. ir þ. A. Staponkaus). Kvieèiame! Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniø knygynëlyje (Laisvës al. 39, Kaune) ir ásigyti knygø tremties ir rezistencijos tematika, naujausius Tremtinio numerius. Knygø galite ásigyti ir internetu