2014 m. liepos 1 d., antradienis Su priedu Sveika ðeima ISSN Nr. 49 (1907) ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS.

Transkriptas

1 2014 m. liepos 1 d., antradienis Su priedu Sveika ðeima ISSN Nr. 49 (1907) ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS m. liepos 1 d., antradienis Kaina - 1,50 Lt Turgaus prekeiviai sensta, jaunimas tokio darbo vengia Kintiðkiai vël visus sukvietë ant Mariø kranto Pasak Mariaus (kairëje), jo mama Birutë Jokubauskienë yra turgaus veteranë, èia prekiaujanti jau 30 metø. Ðeðtadiená Ðilokarèema apsilankë Ðilutës turgavietëje ir apie jos praeitá, nûdienà bei problemas kalbëjosi su ðios bendrovës vadovais. Pasak administratorës Nijolës Vanagienës, kiekvienais metais èia vis maþëja prekiautojø. Vis maþiau prekiauja smulkiøjø prekeiviø, kurie èia atvyksta su savo sodo ir miðko gërybëmis. Bet daugiau iðlikæ asmenø, kurie savo ûkiuose augina darþoves, uogas ir bulves. Tendencija ne tokia jau labai linksma, - teigë N. Vanagienë. Stasys BIELSKIS Maþdaug prieð 40 metø ið Ðilutës m. Turgaus aikðtës ðis turgus buvo perkeltas á Cintjoniðkiø gatvæ. Ðilutës turgavietës direktorius Alfonas Vanagas Ðilokarèemai pasakojo, kad sovietiniais laikais ðioje vietoje buvo Ðilutës komunaliniø ámoniø kombinato padalinys, kuriame jis dirbo. Èia buvo tuðti laukai, kiaulienos kumpiais prekiaudavo pastogëse, - prisiminë A. Vanagas. Nebuvo sanitarijos, nebuvo pastatø, daug ko nebuvo, ir tik kelios pastogës metais ði turgavietë buvo privatizuota. Per tuos prabëgusius jau 22 metus labai pasikeitë turgaus vaizdas. Prie gatvës atsirado graþûs geltoni nameliai, kurie uþdengë turgaus vaizdà. Buvo pastatyta halë, kurioje prekiaujama mësa. Atsirado ir didesni higienos bei veterinarijos normø reikalavimai. Sugrieþtinus ávairius reikalavimus beveik nebeliko prekiautojø pienu. A. Vanagas sakë, kad anksèiau tokiø bûdavo 40-50, o ðiandien tik du prekiautojai belikæ. Gerai, kad stabilizavosi prekyba mësa ir þuvimi. Labai maþëja pramoniniø prekiautojø, dalis mugininkø èia dar laiko vietas dël prekybos vasaros metu, o þiemà jie nebepasirodo. Ðiaip turgaus prekiautojai labai sensta, turime daug pensininkø, net vienà kità aðtuoniasdeðimtmetá. O jauni beveik neateina, - apgailestavo A. Vanagas ir iðkart apsidþiaugë, - nors vasarà èia yra graþu. Suvaþiuoja uogos, gëlës, medeliai, bobutës prekiauja ávairiomis þolelëmis. Nuo spalio nei ðitø dalykø, nei gëliø neliks, ir vël lauksime pavasario. Maþdaug prieð aðtuonerius metus ðalia pagrindinës turgavietës buvo árengtas ir ûkininkø turgus. Galëjo jis bûti iðvaizdesnis, bet nepakanka finansiniø galimybiø. Pasak A. Vanago, turgavietëje dirba septyni þmonës, jiems mokami ne Nukelta á 5 p. Savaitgalá á Kurðiø mariø pakrantæ po atviru dangumi vël visus sukvietë tradicinë Kintø miestelio Mariø ðventë. Tai dar sovietmeèiu vykdavusios Þvejø ðventës tæsinys. Ðiemet susirinkusiesiems netrûko geros nuotaikos, mat net ir iðrankiausieji galëjo susirasti sau patinkantá uþsiëmimà. Linksma buvo ir maþam, ir dideliam. Lijana JAGINTAVIÈIENË Netrûko sveikinanèiøjø Pirmiausia iðkilmingai iðkelta Kintø vëliava. Pagerbti tie, kurie negráþo ið Mariø buvo plukdomas pintas vainikas. Sveikinimo þodá tarë miestelio ðeimininkai ir sveèiai. Sveiki sugráþæ á pamará. Metai prabëgo kaip viena diena. Nuostabiausia, kad veidai, kurie buvo prieð metus, yra èia. Ne visi èia, nes kai kurie iðvykæ, kai kurie pasirodys vakare. Norëèiau, kad tradicija susirinkti kasmet Nukelta á 7 p.

2 2014 m. liepos 1 d., antradienis 2 KRAÐTO ÞINIOS Referendumas dël þemës pardavimo uþsienieèiams neávyko Kaip ir buvo prognozuota, 300 gyventojø paraðais paremtas referendumo rengëjø reikalavimas, suþinoti Lietuvos þmoniø nuomonæ dël þemës pardavimo uþsienieèiams, neávyko. Agentûra Viena bobutë sakë praneða Dienos pastebëjimas Sekmadiená pasibaigusiame þemës referendume uþ þemës nepardavimà balsavo maþiau þmoniø nei referendumo iniciatoriai sugebëjo surinkti paraðø, reikalingø referendumui skelbti. Kyla klausimas, kokiais bûdais ðie paraðai buvo renkami? Dienos nuotrauka Saulius SODONIS Lietuvos duomenys Vyriausiosios rinkimø komisijos (VRK) tinklalapyje skelbiama, kad ðiame referendume á rinkëjø sàraðus buvo áraðytas rinkëjas. Taèiau jame savo nuomonæ pareiðkë tik rinkëjø. O tai sudaro 14,97 % rinkimø teisæ turinèiø pilieèiø. Tam, kad koks nors sprendimas bûtø priimtas, referendume turëjo pasisakyti daugiau kaip pusë visø rinkimø teisæ turinèiø pilieèiø. Tad beveik 15 procentø aktyvumo neuþteko, kad bûtø uþskaitytas koks nors sprendimas. Toje pat VRK svetainëje yra konstatuojama, kad referendumas laikomas neávykusiu, klausimas nepriimtas. Tai galutinë ir neskundþiama nuomonë. Ðilutiðkiai taip pat nebuvo aktyvûs Ðilutës rajono gyventojai, suskirstyti á trisdeðimt aðtuonias apylinkes, taip pat nebuvo labai aktyvûs, nors kiek ir virðijo ðalies skaièius. Ið viso rajone registruoti rinkimø teisæ turintys asmenys. Referendume dalyvavo ir nuomonæ pareiðkë 5 969, arba 15,35 % rinkëjø. Negaliojanèiø biuleteniø buvo pripaþinta 2,98 %, arba 178 rinkëjø balsai. Ðvëkðnos, kaip ir dauguma Ðilutës bei visos Lietuvos rinkimø komisijos nariø, darbo ðá kartà turëjo labai nedaug. Aktyviausiai referendume dalyvavo Pempiðkiø rinkimø apylinkës þmonës á referendumà atëjo 50,41 % rinkëjø. Tiesa, tai nedidelis skaièius 61 ið 121 registruoto rinkëjo. Didþioji dauguma jø pritarë rengëjø siûlomoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsniø pataisoms. Stubriø apylinkëje taip pat pasisakë 41,91 % rinkëjø 114 ið 272 rinkëjø. Aktyvûs buvo ir stempliðkiai dalyvavo 38,01 %, arba 65 ið 171 rinkëjo. Maþiai nei 10 % 9,78 rinkëjø atëjo á Pagryniø rinkimø apylinkæ tai 167 asmenys ið 1708 registruotø rinkëjø. Tik Gorainiø ir Barvø rinkimø apylinkëse dauguma atëjusiø pasisakyti nepritarë referendumo rinkëjø siûlomam klausimui: Gorai- niuose 34,430 buvo uþ ir 59,02 % prieð. Barvuose 17,07 % uþ ir 82,93 % prieð. Goraniuose ið 303 rinkëjø dalyvavo 61, arba 20,13 %. Barvuose ið 196 rinkëjø dalyvavo 41, 20,92 %. Tiesa, sudëjus paðtu bei namuose balsavusiuosius skaièius truputá kitoks, bet esmës nekeièia. Referendumu buvo siûloma Jei sekmadiená bûtø ávykæs referendumas, bûtø pakeista Lietuvos Konstitucija. 9 jos straipsnio pakeitimas bûtø lëmæs, kad svarbiausi valstybës ir tautos klausimai turi bûti sprendþiami referendumo bûdu. O já inicijuoti gali ir 100 tûkstanèiø Lietuvos pilieèiø. Pagal dabar galiojanèià tvarkà turi bûti 300 tûkstanèiø pilieèiø parama. Ekstremaliø situacijø komisijos posëdis paþërë netikëtumø Birþelio 20-àjà Ðilutës r. savivaldybës Ekstremaliø situacijø komisijos nariai rinkosi á posëdá, kurio metu buvo sprendþiama dël gyvûnø gaiðenø uþkasimo vietø nustatymo Ðilutës rajone. Tiesa, komisijai teko dirbti be pirmininko, kurio pareigas uþima administracijos direktorius Tomas Budrikis. Jis, posëdþiui prasidëjus, dingo kaip á vandená. Taèiau tai nesutrukdë komisijos nariams atlikti savo darbà. Gerda BELOKOPYTOVA Be didesniø netikëtumø turëjæs praeiti posëdis tàdien pateikë staigmenø. Susirinkus komisijos nariams niekur nesimatë pirmininko T. Budrikio. Jam nepavyko prisiskambinti telefonu, taip pat niekas negalëjo pasakyti, kur jis yra. Posëdis pradëtas be pirmininko tikintis, kad pastarasis vis dëlto atsiras. Komisijos pirmininkas informuotas, dël neaiðkios prieþasties neatvyksta, á telefono skambuèius neatsako, todël taupydami visø mûsø laikà posëdá pradësime be jo, - pradëjo Ðilutës r. savivaldybës Civilinës, prieðgaisrinës ir gyventojø saugos skyriaus vedëjas Romual- Ðilutës maisto ir veterinarijos tarnybos virðininkas E. Ciparis komisijai siûlë tris gyvûnø gaiðenø laidojimo vietas Ðilutës rajone. das Renèeliauskas. Pasak vedëjo, gaiðenø laidojimo vietos buvo nustatytos dël paukðèiø gripo grësmës bei tai jau buvo suderinta su Klaipëdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Ðios vietos: Rumðø kaime (Juknaièiø sen.), buvusi senø pesticidø saugykla ir þemës ûkio kooperatyvinë bendrovë Pamario paukðtynas (Juknaièiø sen.). Ið naujo ðis klausimas svarstomas dël to, jog Ðilutës r. savivaldybæ pasiekë raðtas, kuris ápareigoja suðaukti Ekstremaliø situacijø komisijos narius ir patikslinti gyvûnø gaiðenø uþkasimo vietas. Tiesa, posëdþiui ásibëgëjus atvyko ir komisijos pirmininkas, bet ilgai neuþsibuvo vos 10 minuèiø ir atsipraðæs visø dar posëdþiui nepasibaigus iðëjo. Pasak E. Cipario, ði situacija susijusi su kiauliø maru. Padëtis nëra labai gera, kadangi Lenkijoje atsirado nauji 4 jau patvirtinti þidiniai. Ekstremali situacija yra paskelbta nuo sausio 29 dienos, ðiandien mes Lietuvoje neturime daugiau atvejø negu tie du ðernai. Kadangi grësmë yra aktyvi, penkeriems metams á prieká jau siûloma kiauliø auginimà pakeisti kitu verslu, - pasakojo Maisto ir veterinarijos tarnybos virðininkas. Daugiausia diskusijø, dël gyvûnø gaiðenø uþkasimo vietø Ðilutës rajone kilo tarp Ðilutës maisto ir veterinarijos tarnybos virðininko E. Cipario bei Klaipëdos regiono aplinkos apsaugos departamento Ðilutës rajono agentûros vedëjos Galinos Misevièienës. Vis dëlto bendru komisijos nariø susitarimu prieita prie bendrø iðvadø ir Aplinkos ministerijai bus siûlomos ðios gyvûnø gaiðenø uþkasimo vietos: Rumðø kaime (Juknaièiø sen.), prie Grabupëliø komplekso esanèioje A. Skablausko þemëje ir Leitgiriuose (tik paukðèiø gaiðenoms). Ið gyvenimo Skelbimas padangø montavimo ámonëje: Moteris kaip padanga. Neþinai kada gali sprogti, todël visada bûtina turëti atsarginæ! Vasariðkas pastebëjimas Brazilijoje yra taip karðta, kad net Olandijos ir Meksikos varþyboms teisëjavæs teisëjas nepanorëjo pratæsimo. Agentûrai praneðimus siøskite reklama@silokarcema.lt ir Jei bûtø pakeistas 47 Konstitucijos straipsnis, tai þemë galëtø priklausyti uþsienio ðalims tik diplomatinei veiklai uþtikrinti. O Lietuvos gamtos iðtekliø naudojimas galimas tik referendumu pritarus tam. 147 straipsnis bûtø pakeistas taip, kad keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijà turi teisæ pateikti Seimui ne maþesnë kaip vienas ketvirtadalis visø Seimo nariø grupë arba ne maþiau kaip 100 tûkstanèiø Lietuvos Respublikos pilieèiø, turinèiø rinkimø teisæ. Ar pavyks Paðusèiø kaime sutramdyti lakstanèius kaimo berniukus? Gerda BELOKOPYTOVA Paðusèiø kaime (Gardamo sen.) ásikûrusiuose privaèiuose senjorø namuose Senjorø Eldoradas gyvena 49 sunkià negalià turintys Ðilutës rajono gyventojai. Gamtos ramybës apsuptyje dienas leisti senjorams, pasirodo, trukdo ðalia esanèiu þvyruotu keliu lakstantys kaimo berniukai. Ðios problemos sprendimo bûdø, norëdama apsaugoti vadovaujamø namø gyventojus nuo nelaimës, ieðkojo direktorë Laimutë Giedraitienë. Senjorø namuose gyvenantys 49 neágalûs senoliai nuolatos iðeina pasivaikðèioti ar lydimi slaugiø vaþiuoja neágaliojo veþimëliu ðalia esanèiu þvyruotu keliu iki uþ 500 metrø esanèiø kitø kompleksui priklausanèiø pastatø. Deja, ðá kelià yra pamëgæs ir netoliese gyvenantis jaunimëlis, kuriam jis jau tapo greitø pasivaþinëjimø vieta. Ne paslaptis, kad vaþiuojant þvyruotu keliu automobiliu kyla didþiuliai dulkiø debesys... O ðioje vietoje tuose dulkiø debesyse paskæsta lauke vaikðtantys senjorai. Þinoma, pravaþiuojantieji didþiuliu greièiu apie tai, tikriausiai, në nepagalvoja. Be to, einantiems keliu, kuriuo daþnai dideliu greièiu pralekia automobiliai, kyla pavojus bûti suþeistiems. Laimei, iki ðiol rimtø incidentø neávyko. Besirûpinanti Senjorø Eldorade gyvenanèiais senjorais L. Giedraitienë kreipësi á Ðilutës r. savivaldybës Saugaus eismo komisijos narius praðydama kelio atkarpoje, nusidriekusioje pro senjorø namø teritorijà, pastatyti greièio ribojimo þenklus. Praðymas yra labai rimtas ir já ágyvendinus bus sumaþinta nelaimiø rizika. Tenka matyti, kaip automobiliai pralekia didþiuliu greièiu, tikriausiai virðydami 100 km/h greitá. Didþiausia mûsø problema lakstantys kaimo berniukai. Èia ne asmeninis interesas, o siekis apsaugoti mûsø gyventojus nuo nelaimës. Pavojus tikrai yra didelis, o mes juk negalime apriboti èia gyvenanèiøjø laisvës ir neleisti eiti jiems kur nori, - teigë L. Giedraitienë. Saugaus eismo komisijos nariai, iðklausæ direktorës praðymà, neprieðtaravo dël þenklø pastatymo, taèiau jø pastatymui lëðø turës rasti Gardamo seniûnija. Komisijos nutarimu, minëtoje kelio atkarpoje automobiliø greitis bus ribojamas iki 30 km/h. Tik ar tai sustabdys vietinius greièio mëgëjus?

3 2014 m. liepos 1 d., antradienis KRAÐTO ÞINIOS 3 Ðilutë kaip pasaka, tik palaidø ðunø perdaug... Ðilutëje gimusios ir augusios ðou verslo atstovës Donaldos MEIÞELYTËS iðskirtinis interviu Ðilokarèemai Sekmadiená Ðilutëje vykusiame Pasienieèiø dienos minëjime, á kurá susirinko visø VSAT rinktiniø atstovai, koncertavo D. Meiþelytë. Prieð koncertà Donaldos pasiteiravome, kà ji norëtø palinkëti Ðilokarèemos skaitytojams. - Per pastaruosius metus jau kelintà kartà esu Ðilutëje ir su tokiu dþiugesiu matau jos atsigavimà, graþëjimà. Net ir èia, Turgaus aikðtëje, - nauji ðaligatviai, dviraèiø takai, sutvarkyta Ðyðos pakrantë. Man Ðilutë dabar yra tikras europinis miestas. Vakar atvaþiavau, man èia taip graþu Ðilutë yra nuostabi. Ið tikrøjø, pagal labai þinomà dainà apie laimæ ðilutiðkiai sukûrë Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis, leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d. Leidëjas - VðÁ Eurokompetencija. ISSN IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAIS Redakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT Ðilutë D. Meiþelytë. vaizdo klipà Mes laimingi gyvendami Ðilutëje. Að tikiu, kad taip yra, ir að manau, jog èia að kada nors ir atsikraustysiu. Man tie namai tokie pasakiðkai graþûs, mano vaikystë èia prabëgo, man èia viskas taip graþu. Priemiesèiuose nebuvau, nebent ten gal baisu... Èia man, dabar kaip turistei, - viskas kaip pasakoje. Tai að linkëèiau nesugadinti, nesuniokoti ðito groþio, o tik puoselëti já. Ir dar palinkëèiau uþsiimti ðunø gaudymu, ðunø, kurie be pavadëliø ir be antsnukiø. Ðilutëje tai yra problema. Ðiandien susitikau net su trimis ðunimis. Mane iki Turgaus aikðtës turëjo lydëti kiemais kiemais, nes piktasis Tobis, kuris kanda vaikams á kojas, laksto palaidas. Kalbino Stasys BIELSKIS Gyventojai piktinasi... Kodël policininkai su vairuotojais prie turgaus nesusikalba? Stasys BIELSKIS Á Ðilokarèemos redakcijà atvykusi ðilutiðkë, praðiusi laikraðtyje neskelbti pavardës, piktinosi, kad prie Ðilutës turgavietës ne tik kad trûksta vietos automobiliams pastatyti, bet dël ne taip stovinèio automobilio dar ir policija baudþia. Moteris sakë, kad atvaþiavusieji á turgø ties Ðilutës komunalininku pasistato skersai savo automobilius, nes tokiu bûdu daugiau jø ten telpa. Ðeðtadiená buvome turguje, tai ten kokias deðimt-penkiolika mûsø maðinø policininkas nufotografavo. Ir mes jo klausëme: kodël jûs paveiksluojate? Atsakë, kad neteisingai mes visi statome maðinas. Mes vël paklausëme: gal galite nors turgaus dienà padaryti iðimtá, kur mums statyti maðinas? Su policininku nesusikalbëjome, jis tik pareiðkë: iðkviesime ir visus nubausime, - pasakojo ðilutiðkë, vildamasi, kad paraðius apie tai laikraðtyje, kiti vairuotojai þinos, jog ten automobiliams ne vieta, ir nebus nubausti. Ðià problemà Ðilokarèemai pakomentavo Ðilutës rajono PK Vieðosios policijos skyriaus virðininkas Alvydas Balandis. Ten, kur ástriþai statomi automobiliai, yra persirikiavimui skirta juosta, ant jos negalima stovëti, - teigë A. Balandis. Jeigu að noriu vaþiuoti tiesiai arba sukti á kairæ, vaþiuoju vidurine juosta, jei noriu pasukti á deðinæ, að jau turiu rikiuotis á deðinæ juostà. O kur man rikiuotis, jei yra automobiliai sustatyti ant tos juostos prieð pat sankryþà? Ðitoje Netgi kelio þenklas nurodo, kad tik ið deðinës juostos galima sukti á deðinæ, bet, deja, ta kelio juosta turgaus dienomis uþstatoma automobiliais. juostoje negalima stovëti. Pasak A. Balandþio, uþ toká Keliø eismo taisykliø paþeidimà skiriamos litø dydþio baudos. O jeigu yra administracinis nurodymas, tai bûna tik pusë baudos 50 litø (jeigu per 10 dienø paþeidëjas sumoka). Keliø policijos grupës vyresnysis specialistas Vaidas Kuzas suskaièiavo, kad ðiemet prie Ðilutës turgavietës uþfiksuoti 49 tokie atvejai, ið jø 8 vairuotojai jau nubausti. Mes bandome þmones paprotinti: kaip jûs statote automobilius? Vieni automobiliai, atvaþiavæ nuo Norfos pusës, iðkart sukteli á deðinæ ir sustoja, kiti, atvaþiavæ nuo Gluosniø gatvës pusës, kerta iðilginæ þenklinimo linijà ir pasistato automobilá skersai ið kitos pusës jie bûna suskersuoti vienaip, kiti kitaip. Bandome padaryti tvarkà ðitoje vietoje, bet kaþkodël tokio þmoniø sàmoningumo neámanoma suprasti. Jie tiesiog nesupranta, apie kà mes kalbame. Þmonëms atrodo, kad policijos pareigûnai piktybiðkai kabinëjasi. Nors kiekvienas vairuotojas supranta, kad ðitoje vietoje negalima statyti, stebëjosi Vieðosios policijos skyriaus virðininkas. Direktorë - redaktorë Kristina Toleikienë tel. (8 441) Administratorë Indrë Vaitkuvienë reklama@silokarcema.lt tel. (8 441) Korespondentai: Stasys Bielskis, stasys@silokarcema.lt tel Gerda Belokopytova, gerda.silokarcema@gmail.com tel. (8 441) Saulius Sodonis, s.sodonis@gmail.com Lijana Jagintavièienë, lijanajagintaviciene@gmail.com tel Kæstutis Gabðys, k.gabsys@gmail.com tel Maketuotoja Inga Gudaitytë silokarcema@silokarcema.lt tel. (8 441) Kalbos kultûros redaktorë Gerda Belokopytova Platintojos Birutë Mickienë, Roberta Sûdþiûtë Redakcinë skiltis Dar taip neseniai, rodos, dþiaugëmës trumpiausia metø naktimi, kuri taip pat paþymëjo 2014 metø virsmà á antràjà savo pusæ. Vasara taip pat eina savo vidurio link, tad jau galime pradëti mëgautis ir nauju derliumi: ðvieþios braðkës jau po truputá eina á pabaigà, yra treðniø. Agurkø kainos taip pat kone kasdien krenta vis þemiau, kaip ir ðvieþiø bulviø, kurias pirmiausiai pamariui, kaip nuo seno buvo, pasiûlë rusniðkiai. Visa tai nenumaldomai liudija, kad ëmëme keliauti rudens link, kuomet skaièiuojami viðèiukai. Ðilutë netrukus turëtø iðgarsëti kaip niekas kitas Lietuvoje. To prieþastis mûsø, deja, rinkti politikai: tokio akibrokðto, koká iðkrëtë Ðilutës rajono savivaldybës meras, Tëvynës sàjungos Lietuvos krikðèioniø demokratø partijos atstovas Ðarûnas Lauþikas, dar nebuvo ant Lietuvos þemës. Jis pasielgë taip akiplëðiðkai, kad net ástatymø rengëjai negalëjo ásivaizduoti, kad taip bûtø galima nesiskaityti su teisës (galima dar pridëti ir moralës, - aut. pastaba) normomis. Antraip jie situacijà bûtø sumodeliavæ ir jos demokratiná sprendimà bûtø áraðæ á ástatymus. Ð. Lauþikas, kaip to buvo pareikalavusi opozicija ir ápareigojæ já taip elgtis teisës aktai, meistriðkai iðsisuko nuo balsavimo dël nepasitikëjimo. Gal jis bei jo ðalininkai ir juokësi po tokio, jø manymu, ðaunaus ëjimo, taèiau pasitikëjimui Ðilutës rajono valdþia padaryta didþiulë þala. Ð. Lauþikas ne pats sau vienas, o didþiulës partijos atstovas. Toks jo poelgis taip pat ir didþiulë dëmë ant partijos munduro. Tad kaip partija elgsis toliau, ar susitapatins su ðiuo nesilaikanèiu taisykliø asmeniu belieka palaukti ir paþiûrëti. Vis dëlto kaþkas turi ávykti, nes ypatingai skambiais þodþiais praëjusiø metø gruodá nuvertusi buvusià valdþià ir pasiskelbusi daug geriau dirbsianti Ð. Lauþiko vadovaujama dauguma niekuo, iðskyrus visiðku nesiskaitymu su politiniais oponentais, per tà laikà nepasiþymëjo. O kai reikëjo ryþtingø ir strateginiø sprendimø ilgai delsë, kaþkà modeliavo ir dëliojo, taèiau taip ir neiðsprendë. Taip galima pasakyti apie Ðilutës r. vaikø meno mokyklà, kuri po taip pat neiðmintingø rajono valdþios (ðiuo atveju ankstesnës) liko be savo vietos. Tà neuþtikrintumà ir perspektyvos nebuvimà pajuto ir tëvai, kurie ketino leisti vaikus á ðià pasiekimais garsëjanèià papildomo ugdymo institucijà. Tai liudija gerokai maþesnis pavasará gautø praðymø joje ugdyti savo atþalas skaièius. Ádomûs dalykai taip pat dedasi ir su vis nepabaigiamu restauruoti H. Ðojaus dvaru pabaigtuvës ir muziejaus ákurtuvës turëjo vykti dar pavasará... Kas ten vyksta sunku pasakyti, taèiau kai kuo jau galima pradëti abejoti, pavyzdþiui, ar galëjo Ðilutës dvarininkas sau uþsakyti vartus ið skardos? O gal dabartiniai dvaro atstatytojai (restauruotojai) pagamindami bliekinius vartus tiesiog taupë ið uþsipraðytø darbams daugiau kaip devyniø milijonø litø? Dël dabartinës Ðilutës rajono valdþios poþiûrio á opozicijà bei jos pradëtus darbus, stoja (sustojo) projektø vykdymas: jei dël kai kuriø anksèiau pradëtø ketinimø ir galima ðiek tiek suabejoti (Turizmo, sporto ir pramogø centro statybos), tai pabaigti ágyvendinti Ðilokarèemos kvartalo sutvarkymo projektà buvo bûtina. Bent jau parengti dokumentacijà jo ágyvendinimui ES struktûrinës paramos metais. Tad tik pavydëti kaimams Pagëgiuose galima, kai net atskirà strateginio planavimo skyriø projektø numatymui bei rengimui neseniai ðie ákûrë. O Ðilutëje ðioje srityje ðtilis, nors skyrius toks ir yra. O gal tik darbø ir planø nesigirdi? Bala nematë tos valdþios þmonës patys kuria savo gyvenimà, kad tik valdþia netrukdytø. Ðtai Rusnëje jau kelintà kartà vyko tokiu pat vardu pavadintas muzikos festivalis. Gal dar kai ko ir trûksta jam, taèiau vilkimës, kad vienà dienà jis toks pat garsus, kaip kad Varniø ar Visagino vasaros festivaliai bus. To linkime, nes tam visos sàlygos yra. Rajono gyvenvietëse jau prasideda vasaros ðventës, o suðienavus jø bus dar daugiau. Mëgsta þmonës pabûti drauge, paklausyti muzikos bei pabendrauti su toms progoms á tëviðkæ gráþtanèiais þmonëmis. Palinkëkime jiems graþiø ðvenèiø. Gero oro taip pat. Ðilutës turgus ne vieta neágaliesiems? Á Ðilutëje esantá turgø kiekvienà treèiadiená ir ðeðtadiená susirenka iðties daug þmoniø ið viso rajono. Neretai surasti vietà pasistatyti automobiliui bûna neámanoma o kà jau kalbëti apie neágaliems þmonëms specialiais þenklais paþymëtas vietas. Jø prie Ðilutës turgavietës tiesiog nëra Gerda BELOKOPYTOVA Reklama, skelbimai reklama@silokarcema.lt tel. (8 441) , tel./fax. (8 441) Buhalterija UAB Audito tikslas Tiraþas 3000 egz. Spausdino UAB Diena MEDIA Print Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone. Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius. Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako. Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje Ðilokarèema - VðÁ Eurokompetencija nuosavybë. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudþiama. Þinia, kad neágaliems asmenims skirtas vietas stovëjimo aikðtelëse árengia paèioje geriausioje vietoje, kad bûtø kuo patogiau ðiems pasiekti norimà vietà. Tai natûralu ir niekam dël to klausimø nekyla. Deja, prie Ðilutës turgavietës tokiø paþymëtø vietø nëra ir panaðu, kad greitu laiku nebus. Kodël? Anot Ðilutës r. savivaldybës Architektûros ir urbanistikos skyriaus vedëjo Viktoro Bièkausko, visai Cintjoniðkiø gatvei yra rengiamas projektas dël remonto darbø. Tik tuomet, kai jis bus parengtas, o jame, þinoma, bus numatytos ir vietos neágaliesiems, bus galima paþymëti vietas nelaukiant kol prasidës ðios gatvës remonto darbai. Ne paslaptis, kad ypaè turgaus dienomis treèiadiená ir ðeðtadiená gatvë iki pat ðviesoforo yra uþtvindyta automobiliø eilëmis.

4 2014 m. liepos 1 d., antradienis 4 Pasienieèiai á savo ðventæ Ðilutës valdþios nepakvietë Sekmadiená Ðilutëje vyko graþi ðventë. Pasienieèiai ið visos Lietuvos èia susirinko paminëti savo profesinæ ðventæ, vyko ávairiø renginiø. Pamario kraðte veikia keli Valstybës sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniai, saugantys sienà su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. RENGINIAI Stasys BIELSKIS Ðventë prasidëjo prie Ðilutës Ðv. Kryþiaus baþnyèios, kur iðsirikiavo VSAT pareigûnai su vëliavomis. O 12 valandà ðioje baþnyèioje uþ VSAT buvo aukojamos ðv. Miðios. 12 val. 45 min. prasidëjo áspûdingas iðkilmiø dalyviø marðas-paradas Tilþës ir Lietuvininkø gatvëmis iki Turgaus aikðtës. Kolonos priekyje þengë Vidaus reikalø ministerijos reprezentacinis puèiamøjø orkestras. Turgaus aikðtëje vyko iðkilmingas ðventinis ceremonialas - skambëjo sveikinimai pasienieèiams. Ðeðioliktà kartà po Nepriklausomybës atkûrimo ðvenèiama Pasienieèiø diena, - minëjimà pradëjo spaudos apþvalgininkas, renginiø vedëjas Juozas Ðalkauskas metø sausio 26-àjà tuometis kraðto apsaugos ministras Jonas Ðimkus pasiraðë 21-àjá ásakymà kariuomenei, kuriuo Pasienio pulko metinë ðventë buvo nustatyta birþelio 29-àjà metø kovo 31- àjà vidaus reikalø ministras Stasys Ðedbaras 197-uoju ásakymu nurodë atkurti Pasienieèiø dienos minëjimà ir Pasienieèiø dienà, kaip profesinæ ðventæ, minëti birþelio 29-àjà. Ðiuo metu VSAT dirba apie 4 tûkstanèius pareigûnø ir darbuotojø. VSAT yra ástaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos. Lietuvos pasienieèiai kontroliuoja, kad Ðengeno sutarties valstybiø iðorës sienos saugumas atitiktø grieþèiausius reikalavimus. Lietuvos Respublikos valstybës sienos ilgis yra 1763 kilometrai. Lietuvos pasienieèiai saugo ir kontroliuoja deðimtadalá visos Ðengeno sutarties valstybiø iðorës sausumos sienos 1070 kilometrø. VSAT saugo ir kontroliuoja sienà su keturiomis valstybëmis. Uþ sienos su Kaliningrado sritimi apsaugà atsako Pagëgiø, Lazdijø ir Pakranèiø apsaugos rinktinës. Visø þuvusiø pasienieèiø atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Du VSAT pareigûnai iðvyko padëti gëliø ant Vyèio kryþiaus ordino kavalieriaus, vieno ið 1941 metø birþelio sukilimo metu nukankintø tarpukario Lietuvos pareigûno, Klaipëdos kraðto pasienio policijos pasienieèio Antano Strauko kapo Laukuvoje, Ðilalës rajone. Nuoðirdûs sveikinimai Kalbëjo Seimo Pirmininko pavaduotojas Kæstas Komskis. Labai smagu, kad ðià ðventæ kartu su ðilutiðkiais galime ðvæsti ir mes visi, kurie atvykome, - dþiaugësi K. Komskis. Malonu, kad ðiandien ðventei pasirinkta Maþoji Lietuva, kuri yra visiðkai kitokia, nei visa Lietuva. Èia ir kultûra yra kitokia, ir pastatai, ir þmonës truputá kitokie. Norëèiau, kad jûs ðiandien neskubëtumëte á namus, o aplankytumëte Ðilutæ ir jos nuostabias istorines vietoves. Pasienieèiø darbas atrodo áprastas ir ðiandien lyg tai viskas aiðku, bet kada vyksta tokie neramumai visai netolimuose kaimynuose, mes puikiai suprantame, kad pirmiausia tai jûs bûsite tie, kurie sutiksite prieðus. Ðiandien dràsiai galime pasakyti, kad Pagëgiø rinktinë ið tiesø yra aprûpinta paèia geriausia technika siena saugoma gerai. Pasienieèius sveikino ir vidaus reikalø ministras Dailis Alfonsas Barakauskas: Mieli pasienieèiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Ministro Pirmininko vardu sveikinu jus su Pasienieèiø diena. Ði diena ypatinga tuo, kad greitai jà mes ðvæsime jau ðimtàjá kartà. Ji taip pat ypatinga tuo, kad ðiandien yra ðvento Petro ir Povilo diena. Aèiû uþ iðtvermæ, iðtikimybæ, sëk- Pagëgiø rinktinës vadas Rimantas Timinskis (deðinëje) ir Logistikos skyriaus virðininkas Rytis Kostiuðka nusifotografavo kartu su þaviàja Donalda Meiþelyte. mës jums ir jûsø artimiesiems. Pamario kraðte iðrinktas Seimo narys Artûras Skardþius prie mikrofono priëjo su didþiule puokðte gëliø rankoje. Netrukus paaiðkëjo, kam tos gëlës buvo skirtos. Pasienieèiø diena tai ðventë kiekvienam garbingai vykdanèiam garbingà pasienieèio pareigà, - kalbëjo A. Skardþius. - Ðiandien jûs saugote ne tik mûsø Lietuvos, bet ir visos Europos Sàjungos, Ðengeno ekonominæ erdvæ, negailite, neþiûrint pakankami nedidelio materialinio aprûpinimo, savo jëgø, atsidavimo tarnaudami Lietuvai. Tad leiskite padëkoti kiekvienam uþ jûsø ryþtà, su ðvente, mielieji pasienieèiai. O kadangi ðiandien ne tik Petro ir Povilo, ne tik Pasienieèiø diena, bet ir gerbiamo mûsø ministro Dailio Alfonso Barakausko gimtadienis, tad leiskite já pasveikinti ir palinkëti jam kuo geriausios kloties. Kur prapuolë V. Pozingis? Þodá tarti kvieèiu Ðilutës mero pavaduotojà Virgilijø Pozingá, - praneðë renginio vedëjas J. Ðalkauskas. Ir jis pats, ir ðventës dalyviai bei sveèiai apsidairë aplinkui, deja, nei scenoje, nei tarp þiûrovø minios jokio V. Pozingio nesimatë... Vakar Ðilokarèema pasidomëjo, kodël mero pavaduotojas neatvyko á Pasienieèiø dienos ðventæ, nors programoje jo pasisakymas buvo áraðytas ið anksto. Gal dël ko nors yra supykæs ant pasienieèiø? Að net kvietimo á ðventæ nebuvau gavæs, neþinau, kas mane áraðë á programà. Be to, tà dienà buvau iðvaþiavæs, turëjau kitø reikalø. Jeigu bûèiau þinojæs, kad reikës kalbëti, bûèiau niekur nevaþiavæs ir ðventëje dalyvavæs, - Ðilokarèemai paaiðkino mero pavaduotojas. Apdovanojimai uþ nuopelnus Po neiðgirstos V. Pozingio kalbos prie mikrofono priëjo VSAT vadas generolas Vainius Butinas. Jis irgi nuoðirdþiai sveikino visus pasienieèius, linkëjo sëkmës nelengvame jø darbe. Prasidëjo apdovanojimø labiausiai nusipelniusiems pasieèiams áteikimo ceremonija. Tarp jø buvo nemaþai ir VSAT Pagëgiø rinktinës pareigûnø. Seimo Pirmininkës Loretos Grauþinienës padëka uþ nepriekaiðtingai atliekamas pareigas bei nuopelnus valstybës sienos apsaugai buvo áteikta Pagëgiø rinktinës Rociðkiø uþkardos vadui Dariui Martinkevièiui. Ministro Pirmininko Algirdo Butkevièiaus padëkà gavo Pagëgiø rinktinës Sargybø skyriaus jaunesnysis specialistas Ramûnas Vaðkys. Antrojo laipsnio Vidaus reikalø ministerijos atminimo þenklus Tëvynës labui gavo Pagëgiø rinktinës vadas Rimantas Timinskis ir Specialiosios paskirties uþkardos vadas Vygandas Zobëla. Vidaus reikalø ministro padëka áteikta Pagëgiø rinktinës Sargybø skyriaus vyresniajam specialistui Sauliui Dumèiui. VSAT vadas generolas V. Butinas uþ nepriekaiðtingà ir pavyzdingà tarnybiniø pareigø atlikimà antrojo laipsnio VSAT pasiþymëjimo þenklu Pasienieèio garbës þenklas apdovanojo Pagëgiø rinktinës Sargybø skyriaus jaunesnájá specialistà Arûnà Juciø, o antrojo laipsnio VSAT pasiþymëjimo þenklu Uþ nuopelnus Ðtabo Logistikos skyriaus virðininkà Rytá Kostiuðkà, Kriminalinës þvalgybos skyriaus vyriausiàjá tyrëjà Vytená Maèiukaitá ir Specialiøjø uþduoèiø rinktinës vadà Raimondà Miknevièiø. V. Butinas pirmojo laipsnio VSAT pasiþymëjimo þenklà Valstybës sienos sargyboje 20 metø áteikë Bardinø uþkardos vado pavaduotojui Raimondui Sauspreikðiui, o treèiojo laipsnio toká pat þenklà - Sargybø skyriaus vyresniajam specialistui Linardui Balandþiui. Buvo ádomu Parodomojo skrydþio metu ið oro kolegas bei visus ðventës sveèius sveikino VSAT sraigtasparnio Eurocopter pilotai. Savo sugebëjimus rodë ir keturkojai pasienieèiø pagalbininkai. VSAT kinologai su tarnybiniais ðunimis pademonstravo parodomàjà programà, kurios metu þiûrovai galëjo pamatyti ir suþinoti, kodël sienos apsauga neásivaizduojama be keturkojø jos sargø. VSAT Ignalinos atominës elektrinës apsaugos rinktinës pasienieèiai demonstravo koviniø imtyniø ir savigynos veiksmus, kuriø prireikia ávairiø sulaikymø metu. Turgaus aikðtëje taip pat veikë pasienieèiø technikos bei ginkluotës parodos. Èia buvo galima apþiûrëti ir nusileidusá pasienieèiø sraigtasparná Eurocopter. Ðventës dalyviai buvo vaiðinami pasienietiðka koðe ir þuviene. Prie ðiø valgiø nusidriekë didþiulës eilës. Ðventë baigësi Donaldos Meiþelytës koncertu Turgaus aikðtëje. Ar Jûs viskà þinote apie savo sveikatà? Apie blogëjanèià gyventojø sveikatà liudija nemaþëjanèios eilës prie gydytojø kabinetø, þymiai padidëjæs blogai besijauèianèiø jaunø þmoniø kiekis, iðsekæ nuo streso darbingo amþiaus þmoniø veidai. Ðie rodikliai verèia susimàstyti ir pradëti rûpintis ligø profilaktika. Taèiau norint nuodugniai iðsitirti sveikatà nepakanka pasimatuoti kraujospûdá, pasidaryti ðirdies kardiogramà ar biocheminius kraujo tyrimus. Todël, norint þinoti iðsamià sveikatos bûklæ, reikia atlikti ir kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà, kuri atskleidþia visus uþslëptus, ûmius ir lëtinius procesus. Kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà jau septynerius metus atlieka Kauno Natûralios Medicinos konsultacijø ir diagnostikos centras,,þoliø Salonas. Ðia paslauga naudojasi þmonës ið ávairiø Lietuvos miestø, uþsienyje gyvenantys lietuviai. Kompiuterinë funkcinës sveikatos diagnostika: kas tai? Pirmà kartà skaitantiems norëtume pabrëþti, kad ðios diagnostikos metu yra matoma kiekvieno organo ir visø sistemø veikla. Pateikiama informacija, kokiose kûno vietose yra sutrikimai, vystosi ligos, vyksta uþdegiminiai procesai, audiniø pakitimai.visi sveikatos duomenys yra matomi judesyje. Stebima, kaip funkcionuoja smegenys, skrandis, plauèiai, skydliaukë, inkstai, ðirdis, þarnynas, kokia stuburo ir sànariø bûklë, hormoninës sistemos veikla, ar yra kirminø, virusø, kurie sukelia lëtines ligas, alergijas ir chroniðkà nuovargá. Tikrinama, ar neatsirado organizme nesveikø, iðsigimusiø làsteliø ir t.t. Didelis kompiuterinës funkcinës sveikatos diagnostikos privalumas prieð kitas diagnostines programas yra tas, kad organizme vykstantys pakitimai fiksuojami jau ankstyvoje stadijoje, kai dar nieko neskauda. O sudëtingais atvejais, kai þmogø vargina skausmai ir ne viena liga, ðios diagnostikos pagalba galima greièiau nustatyti negalavimo prieþastis ir skirti efektyvesná gydymo bûdà ar negaiðtant laiko nukreipti reikalingo specialisto konsultacijai. Todël ir profilaktiðkai, ir ásisenëjusiø negalavimø atveju funkcinë diagnostika atneð neabejotinà naudà kiekvienam. Tad kvieèiame visus maþus ir didelius daugiau suþinoti apie save. Atkreipiame dëmesá, kad liepos 7 d. (pirmadiená), KOMPIUTERINË FUNKCINË SVEIKATOS DIAGNOSTIKA bus atliekama Ðilutëje, Vytauto g. 19 A, ODONTOLOGIJOS KABINETO patalpose, (prie vieðbuèio-restorano Gilija ). Priimami tik ið anksto uþsiregistravusieji telefonu: (darbo dienomis nuo val.). Galima skambinti ir savaitgaliais. Liepos 9 d. (treèiadiená), kompiuterinë funkcinë sveikatos diagnostika bus atliekama KLAIPËDOJE, Daukanto g. 22, KLINIKOJE MEDIKANA (III a.) Priimami tik ið anksto uþsiregistravusieji telefonu: (darbo dienomis nuo val.) Galima skambinti ir savaitgaliais. Iki pasimatymo!

5 2014 m. liepos 1 d., antradienis 5 INFORMACIJA Stempliø gyventojai taip pat ðventë ir dëkojo Prelatas P. V. Stukas jau 50 metø tarnauja Dievui Stempliðkius su baþnyèios stogo remonto darbø pabaigtuvëmis bei ðvente sveikino seniûnas A. Ðeputis. Vieno toliausiai nuo Ðilutës nutolusio Stempliø (Ðvëkðnos sen.) kaimo bei jo apylinkiø þmonës moka dirbti ir linksmintis. Tai jie darë po ðv. Aloyzo atlaidø, kurio vardu yra pavadinta jø baþnyèia. Saulius SODONIS Ðv. Aloyzo atlaidai Stempliø labai jaukioje ir savitoje baþnyèioje vyksta kasmet. Taèiau dël uþimtumo ir tuo metu laukuose vykstanèiø darbø ðventë kaime rengiama ne kasmet. Ðiais metais surengti su- siëjimà ir drauge pabûti buvo ypatinga proga. Gavus solidþià UAB LL investicijos finansinæ paramà buvo visiðkai pakeisti Stempliø baþnyèios bei greta esanèios klebonijos stogai. Tuo paèiu, tik jau paèios baþnyèios bei ðio kaimo bendruomenës iniciatyva, perdaþytas baþnyèios bokðtas. Tai buvo puiki proga padëkoti ðiuos darbus parëmusios bendrovës atstovams. Ðios bendruomenës pirmininkë Ramutë Kungienë pasakojo, kad po atlaidø þmonës bûriavosi ðalia baþnyèios esanèioje krepðinio aikðtelëje. Pradþioje buvo padëkota baþnyèios rëmëjams UAB LL investicijos atstovams. Jiems buvo áteiktas ðvëkðniðkio fotografo Vytauto Marcinkevièiaus ið oro padarytos Stempliø baþnyèios atvaizdas. Jiems taip pat dëkojo ðios baþnyèios klebonas Saulius Katkus. Stempliðkiai ta proga pasveikino ir mylimà seniûnà Alfonsà Ðeputá. Ðventëje dalyvavo bei kalbëjo Seimo narys Remigijus Þemaitaitis. Ðià ðventæ taip pat parëmë minëta naftininkø bendrovë, skyrusi finansinæ paramà. Uþ tai vaikams buvo atveþta atrakcionø, uþkandþiø ið Ðvëkðnos. Ðventës dalyvius savo muzika dþiugino ðvëkðniðkis Vytautas Raibys. Ir nors ðventë truko tik keletà valandø, taèiau visi skirstësi pakiliai nusiteikæ. Birþelio 29 dienà, sekmadiená, per Sumos ðv. Miðias pagerbtas savo 50-ies metø kunigystës jubiliejø minintis prelatas Petras Vincentas Stukas. Gerda BELOKOPYTOVA Ðvëkðnos klebonas gimë 1933 m. birþelio 5 d. Birþø rajono Jasukiðkiø kaime, Vabalninko parapijoje. P. V. Stuko noras mokytis jo viduje slypëjo jau nuo maþumës. Á pradinæ mokyklà, kurià pradëjo lankyti 1941 metais, prelatas pëdindavo 4 kilometrus, o lankydamas vidurinæ net ir 10 kilometrø áveikdavo bet kokiu oru. Vabalninko vidurinæ mokyklà P. V. Stukas baigë 1954-aisiais. Malda prelato ðeimai visuomet buvusi pati svarbiausia, todël, matyt, ir jo gyvenimo kelias pasuko tarnavimo Dievui link metais baigæs Kauno kunigø seminarijà P. V. Stukas áðventintas á kunigus. O nuo to laiko save lyg ir pamirðo, kiekvienà dienà skirdamas Dievui, maldai, baþnyèiai ir savo parapijieèiams. Ir taip jau 50 metø nenuilsdamas prelatas gyvena dël kitø gerovës. Turgaus prekeiviai sensta, jaunimas tokio darbo vengia Ðilutës turgavietës direktorius Alfonsas Vanagas teigë, kad jauni prekiautojai á turgø beveik nebeateina. Atkelta ið 1 p. maþesni kaip minimalûs atlyginimai. N. Vanagienë patikslino, kad darbuotojai èia dirba tik dvi dienas per savaitæ, todël á rankas jiems iðeina tik po litø per mënesá. Bet visi dirbantieji dar turi ir kitø pajamø arba dirba kitur, arba gauna uþ invalidumà. Turguje Ðilokarèema pakalbino Birutës Jokubauskienës ûkio medumi prekiaujantá jos sûnø Mariø Jokubauskà. Pasirodo, ðilutiðkë B. Jokubauskienë yra turgaus veteranë, bene daugiausia metø èia prekiaujanti moteris jos staþas jau apie 30 metø. Marius sakë, kad medumi Klaipëdos turguje prekiaudavo dar jo senelis. Dabar B. Jokubauskienës bitynai yra Ramuèiø ir Didðiliø kaimuose ten daugiau nei ðimtas bièiø ðeimø. Medaus ðiais metais gal nebus labai daug, tad kainos kritimo þmonës gali ir nesitikëti, - pasakojo M. Jokubauskas. Praëjusiais metais medaus iðsukome daugiau, jis buvo geros kokybës. Ðiemet liepos nuðalo, bet jau pradeda laukai pamaþu þydëti tai gal prineð bitelës dar ðiek tiek medaus....tokia yra turgaus prekeiviø kasdienybë. Ðie prekiautojai yra priklausomi ne tik nuo visokiø finansiniø kriziø, bet ir nuo gamtos.

6 2014 m. liepos 1 d., antradienis 6 VðÁ Ðilutës sportas jaunimo futbolo komanda miesto ir ðalies garbæ gynë trijø dienø prestiþiniame, tarptautiniame futbolo turnyre Olandijoje. Ðis Haaksbergeno mieste nuo 1948 metø vykstantis futbolo turnyras turi gilias tradicijas, vyksta kas trejus metai. Pasak trenerio Svajûno Èesnulio, ðilutiðkiai ðiame turnyre nebe naujokai, dalyvauja ir varþosi taip pat jau treèiàjá kartà. Ðilutiðkiai vieðëjo Olandijoje Ðilutiðkiø komanda stadione. Ðilutës komandos treneris (deðinëje) ir kapitonas(antras ið kairës) drauge su Olandijos savivaldybës atstove oficialiame priëmime. Ðilutës jaunimo futbolo komanda: R. Ðimaitis, D. Vaièiulis, A. Pakalniðkis, L. Konaverskis, T. Ragelis, E. Jasinevièius, A. Miklovis, J. Kasparavièius, E. Silius, K. Andriulionis, V. Giedraitis, A. Bagdonas, D. Kairys, M. Adomaitis, L. Sirtautas. Ðiais metais Ðilutës komanda tradiciðkai buvo jauniausia ið visø dalyvaujanèiø, o dël tuo pat metu vykstanèiø abiturientø egzaminø dalis jaunøjø futbolininkø negalëjo jame dalyvauti. Turnyras vyko birþelio 5 11 dienomis. Prieð oficialø turnyro atidarymà Ðilutës futbolininkus priëmë Haaksbergeno miesto meras, kuris pasveikino ir palinkëjo sëkmës mûsø delegacijai lietuviø kalba. Treneris S. Èesnulis atsakomoje kalboje padëkojo uþ pakvietimà á turnyrà ir perdavë miesto merui knygà apie Ðilutës kraðtà. Mûsø mieto komandos delegacijà suþavëjo atidarymo ceremonija su puèiamøjø orkestru prieðaky, organizacijos darbas, puikiai ávykdytas futbolo turnyras. Miesto jaunimo komanda suþaidë penkias rungtynes, ið jø tris pralaimëjo, dvi laimëjo. Kelionës metu jaunimas aplankë pramogø atrakcionø parkà Heide Park Vokietijoje, vandens parkà Olandijoje. Ðilutës komanda. Auksas iðkovotas 176 metrai po þeme Kasyklos, 176 m po þeme - vieta, kurioje vyko dziudo turnyras. Birþelio dienomis Bochinos mieste (Lenkija), 176 metrø gylyje po þeme vyko didelis tarptautinis dziudo turnyras, kuriame savo jëgas bandë Ðilutës dziudo klubà atstovaujantys sportininkai. Bochinos miestas yra garsus savo druskø kasyklomis. Tai iðtisas poþeminis miestas, pilnas paslapèiø ir atradimø, kuriame daugybë liftø, ðachtø, galerijø. Áspûdþiui sustiprinti ásivaizduokite miestelá 176 metrø gylyje po þeme, kuriame tarptautinio turnyro dalyviai ir sveèiai ne tik galëjo ásigyti suvenyrø, papietauti, bet ir nakvoti. Ðilutës dziudo klubà atstovavo Mangirdas Matiukas (46 kg), legionierius ið Panevëþio, Ernestas Sagalec (50 kg), Rokas Ðadzevièius (55 kg), Edvardas Sagalec (60 kg) ir Dominykas Ðatkus (66 kg). Ðilutiðkiai liko antri, nusileidæ finale tik ðeimininkams, treti Slovakijos komanda. Ðilutës dziudo klubas buvo apdovanotas specialiu prizu kaip geriausia uþsienio komanda. Po komandiniø varþybø vyko individualios varþybos. Èia èempionu tapo Ernestas Sagalec (50 kg), finale áveikæs Slovakijos imtynininkà. Svorio kategorijoje 60 kg finalas buvo lietuviðkas, jame susitiko klubo draugai Edvardas Sagalec ir Dominykas Ðatkus. Ðákart Edvardas buvo stipresnis. Rokas Ðadzevièius liko septintas. Sportininkø treneris Rimvydas Lukoðius labai dþiaugiasi ir didþiuojasi savo auklëtiniais. Visi ðaunuoliai, kovojo net po devynias kovas nepaisydami nuovargio jau po ko- Ðilutës komanda. mandiniø kovø, - sakë treneris. Po varþybø vyko apdovanojimai. Po jø ávairiø vertingø daiktø loterija, vakarienë ir diskoteka. Turnyras suorganizuotas labai graþiai, áteikti vertingi prizai sportininkams ir skirtas labai didelis miesto administracijos dëmesys ðiam renginiui. Turnyre dalyvavo sportininkai ið septyniø ðaliø: Lietuvos, Èekijos, Kroatijos, Austrijos, Ukrainos, Slovakijos ir Lenkijos.

7 2014 m. liepos 1 d., antradienis RENGINIAI 7 Kintiðkiai vël visus sukvietë ant Mariø kranto Atkelta ið 1 p. Apdovanoti graþiausiai savo aplinkas tvarkantys ðeimininkai. iðliktø daugybæ metø. O mes ir pësti, ir vaþiuoti visada skubëtume á Kintus, - kalbëjo Kintø seniûnas Antanas Kliþentis. Ðilutës rajono savivaldybës meras Ðarûnas Lauþikas pasidþiaugë, kad Kintai darosi vis patrauklesni pastatytas naujas tiltas, takas. Politikas linkëjo visiems gerai praleisti laikà ir namo gráþti su puikia nuotaika. Þodá tarë ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Kæstas Komskis. Jûsø ðventë tokia, kokios Ðilutëje nepamatysi. Nepamatysi ir Lietuvoje, nes vyksta ant Mariø kranto, - kalbëjo K. Komskis ir linkëjo, kad á Kintus gráþtø kuo daugiau iðvykusiøjø á kitas ðalis. Politikas neabejoja Kintai nusipelnë kurortinës vietovës statuso. Todël taip pat linkëjo kuo greièiau to pasiekti, nes tai á miestelá pritrauktø ne tik investicijas, bet ir daugiau turistø, sveèiø. Lietuvos Respublikos Seimo narys Artûras Skardþius dþiaugësi Kintais ir linkëjo, kad meras iki kitø metø tiltà bent iki Juodkrantës nutiestø. Þodá tarë ir Ðilutës rajono savivaldybës tarybos narys Saulius Vytuvis. Kintø bendruomenës pirmininkë Sigita Kasparavièienë dþiaugësi ne tik gausiai susirinkusiaisiais, bet ir papasakojo apie miestelyje vykdomus projektus, dëkojo Kredito unijai uþ tai, kad Kintai papuoðti gëlëmis, bendruomenës nariams kad visuomet stengiasi padëti ir daþnai investuoja net ir savo lëðas, jog visiems bûtø smagiau gyventi Kintuose. Apdovanoti graþiausiø sodybø ðeimininkai ir graþiausios ðeimos Anot miestelio ðeimininko A. Kliþenèio, prieð daug metø gimë tradicija pagerbti graþiausiai besitvarkanèius seniûnijos gyventojus, kad paskatinti þmones kurti groþá sodinti gëles, auginti vaikus. Seniûnas pripaþino, kad ðiemet buvo itin sudëtinga iðrinkti geriausiai besitvarkanèias sodybas, nes perliukø tik daugëja. Miestelyje yra net 32 daugiabuèiai. Todël pirmiausia apdovanotas Vydûno g. Nr. 6 gyventojai, kurie praëjusiais metais aplink savo namà pasodino roþes, sukûrë savo kûrybos suolelius ir renovavo namà savo lëðomis. Netrukus á scenà pakviesti ir graþiausiø sodybø ðeimininkai. Tai Zita ir Stanislovas Bidvos uþ ðauniai tvarkomà sodybà, Nina Jokðienë kurios gëlës auga net ant smëlio, Onutë ir Alfonsas Einikiai, kuriø sodyboje gëlës þydi net aplink ûkiná pastatà, Kristina ir Paneuðas Surpliai, kuriø sodyboje traktoriukai savo eilëje ir be dilgëliø tarpuose. Graþiausiai puoselëjantys savo sodybas apdovanoti padëkomis ir dovanëlëmis. Nepamirðta ir tai, kad ðie metai ðeimos metai. Darni ðeima yra pamatinë þmogiðkø vertybiø perdavimo mokykla, saugumo ir laimës, meilës ir atsakomybës, tikëjimo ir kultûros versmë. Kurti bei puoselëti tvirtà bei darnià ðeimà svarbiausias vyro ir moters gyvenimo projektas. Tik laimingos ir darnios ðeimos gali tapti ákvëpimu kitoms, toms, kurioms gera auginti vaikus, - perskaitë LR Seimo pirmininko pavaduotojo K. Komskio padëkoje uþraðytus þodþius renginio vedëja Indrë Skablauskaitë. Netrukus pats politikas sveikino graþiausias seniûnijos ðeimas ir áteikë dovanas Loretai ir Arûnui Bûdvyèiams ið Kintø, Rasai ir Regimantui Liekiams ið Minijos kaimo, Loretai ir Algimantui Luèinskams ið Rugaliø, Romai ir Zigmui Jakuèiams ið Kintø. Apdovanoti sporto aistruoliai Apdovanoti ir sporto aistruoliai, kurie dël geriausiøjø vardo kovojo nuo vidurdienio. Komandos savo jëgas iðbandë tradiciðkai krepðinio, tinklinio, rankø lenkimo bei virvës traukimo varþybose. Po ilgø kovø iðaiðkinti geriausieji. Daugiausia kovø virë tarp krepðininkø. Èia treèià vietà iðkovojo komanda Mingë. Antra liko komanda Ðvyturys. Pergalæ ðventë komanda Tornado. Tinklinio aikðtëje geriausiai pasirodë komanda Ðvyturys, kuri áveikusi Kintø komandà laimëjo pirmàjà vietà. Virvës traukime niekas neáveikë Kintø komandos. Antri liko Mingë, treti Ðilutë. Netrûko ir save norinèiø iðbandyti rankø lenkime. Èia svorio kategorijoje iki 70 kg stipriausias buvo Vaidas Morkûnas. Svorio kategorijoje iki 90 kilogramø Gintaras Morkûnas. Svorio kategorijoje plius 90 kilogramø Ramûnas Juknius. Laimëtojams dovanas áteikë seniûnas A. Kliþentis. Kiekvienas rado, kà veikti Mariø ðventëje kiekvienas galëjo rasti sau patinkantá uþsiëmimà. Visi turëjo galimybæ pasigroþëti leidþiamais aitvarais, aviamodeliais. Veikë senoviniø þaidimø kiemas, amatø mugës, ávairios bendruomeniø uþeigos ir daugybë kitø uþsiëmimø. Vyko ir varþytuvës tarp Saugø, Þemaitkiemio, Kintø, Ventës, Ðturmø ir kitø bendruomeniø, kurias iðbandë Bangpûtys be kurio neapsieinama në viena Mariø ðventë. Susirinkusiesiems savo pasirodymus dovanojo suaugusiøjø ðokiø kolektyvai Rusnietis, Kintai, Veivirþas. Pasirodë ir gargþdiðkiø kapela Sodo bernai, kintiðkiø ðokiø grupë Kanarëlës, kapela Þemaitkiemis, Kelmës miesto bendruomenës kapela. Vakaro koncertas tæsësi su kantri muzikos grupe Karèema ir pop muzikos grupe MOCHITO. Degant lauþui draugystës ir bendruomeniðkumo simboliui ðoko ir maþi, ir dideli. Iðrinktos ir graþiausios Kintø seniûnijos ðeimos.

8 2014 m. liepos 1 d., antradienis SENIÛNIJOSE 8 Juknaitiðkiai ðauniausios bendruomenës rinkimuose Muzikiná laidos fonà kûrë Jûratës Ðukienës vadovaujamas mokiniø ansamblis. O B. Servienë juknaitiðkiamas skyrë net 100 balø. Birþelio 26 dienà Juknaièiuose, vasaros estradoje-amfiteatre, vyko neeilinis susibûrimas, iðjudinæs visus bendruomenës narius. Tàdien atvyko vilnieèiø filmavimo komanda ið Þiniø radijo. Ko gi jiems prireikë Juknaièiuose? Ogi juknaitiðkiø bendruomenë iðrinkta dalyvauti Ðauniausios bendruomenës rinkimuose. Gerda BELOKOPYTOVA Á laidos filmavimà vasaros estradoje suguþëjo Juknaièiø bendruomenës nariai kartu su pirmininke Laima Barkauskiene prieðakyje. Susirinkusiøjø veiduose spindëjo ir jaudulio liepsnelë, juk filmuotis tenka ne kasdien. Ðauniausiø bendruomeniø rinkimai. Kas tai? Ðauniausios bendruomenës rinkimus idëja organizuoti kilo Þiniø radijo komandai. Paskelbæ konkursà ðie kvietë uþsiregistruoti Ðauniausios bendruomenës rinkimams, pasigirti savo darbais, savo bendruomenës þmonëmis. Þiniø radijo komanda iðrinko bendruomenes, kurios buvo filmuojamos specialiam reportaþui, o tarp jø buvo ir mûsø rajono atstovai Juknaièiø bendruomenës nariai. Laidoje dalyvaujantys ekspertai ávertina bendruomenes balais iki 100. Juknaièiø bendruomenë Juknaièiø bendruomenë kaip visuomeninë organizacija ásikûrë 2003 metø birþelio 11 dienà. Pirmuoju pirmininku iðrinktas Vladislovas Sabaliauskas. Nuo 2010 metø bendruomenei vadovauja Laima Barkauskienë, o per ðios juknaitiðkës vadovavimo metus þymiai iðaugo ir bendruomenës nariø skaièius, dabar jø per 70. Mes esame tokie patys gyventojai kaip ir bet kuriame kitame Ðilutës rajono kaime. Taèiau visi turime vienà ypatybæ esame savanoriai, susibûræ tam, kad Juknaièiuose visiems bûtø gyventi geriau, ádomiau, linksmiau, kad vaikai lavintøsi ir gautø savarankiðkumo pamokas, pagarbiai priimtø suaugusiøjø patarimus ir kurtø sumanymus ateièiai, - sakë bendruomenës pirmininkë Bendruomenës pirmininkë L. Barkauskienë (kairëje) jau 4-erius metus vadovauja bendruomenei. L. Barkauskienë. Anot jos, dar nuo 2004 metø kartu su Juknaièiø seniûnijos taryba, sporto, moterø ir jaunimo klubais kurta Juknaièiø ateities vizija. Galvojome, kaip iðsaugoti Juknaièius kûrusiø menininkø, architektø darbus, mûsø kartu sukurtà gyvenvietæ-parkà, kuriame gyvename ðiandien, - teigë bendruomenës pirmininkë. - Tuomet dar nebuvome paskaièiavæ lëðø, kiek tai kainuos, nebuvo numatæ, kas tai darys. Taèiau kiekvienas tyliai sau sakëme, kas kitas, jeigu ne að. Ir pradëjome kiekvienas nuo savæs. Kiekvienas bendruomenës veikloje uþsiima tuo, kà geriausiai moka, tada telkia bendraminèius ir ágyvendina sumanymus. Per 10 metø bendruomenë parengë 18 projektø ið kuriø net 11 gavo finansavimà. Bendruomenë yra Ðilutës VVG asociacijos Lamatos þemë ir Lietuvos kaimo tinklo narë. Asociacijai Lamatos þemë pateikë 3 projektus ir gavo finansavimà beveik uþ 650 tûkst. Lt. Lietuvos kaimo tinklui pateikti 2 projektai uþ 47 tûkst. Lt, o dar viename buvo partnerë su keturiomis bendruomenëmis. Èia geriausia vieta auginti vaikus Laidos vedëjo Marijaus Gailiaus kalbintos juknaitiðkës vieningai teigë, jog Juknaièiai yra nuostabi vieta, juk visa gyvenvietës teritorija yra tarsi parkas. Èia geriausia vieta auginti vaikus. Juknaièiuose vaikðtai kaip savo namuose, kaip po savo kiemà, - sakë juknaitiðkë Vilma Krasnova. Laidoje ekspertës vietà uþëmë Salos etnokultûros ir informacijos centro direktorë Birutë Servienë. Ji juknaitiðkiams skyrë 100 balø.

9 2014 m. liepos 1 d., antradienis PUSLAPIS KRAÐTO PRAEIÈIAI 12 (115) 9 Trumpas, bet iðsamus vadovëlis apie iðnykusius kaimus bei gyvenimà Balandþio vidury Ðilutës F.Bajoraièio vieðojoje bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta nauja Martyno Purvino knyga monografija Maþosios Lietuvos kaimø istorinë raida. I knyga. Dabar, jau susipaþinus su ðia áspûdinga, beveik devyniø ðimtø puslapiø knyga, norisi pasidalinti tais atradimais, kuriuos pavyko pamatyti susipaþinus su ðia knyga. Saulius SODONIS M. Purvinas tuokart bibliotekoje trumpai papasakojo apie ðios knygos pasirodymo aplinkybes bei tai, kaip buvo renkami duomenys jai. Jis prisiminë, kad kaimus, pirmiausiai á juos þiûrëdamas kaip architektas, tyrinëti pradëjo dar 1972 metais. Vëliau atsirado suvokimas á ðá labai svarbø ekonominá dariná paþiûrëti plaèiau, kreipiant dëmesá ir á jø etnografijà, istoriná kitimà bei kitus dalykus metais prasidëjo iðsamesnë paþintis su Maþosios Lietuvos kaimais. Ðiø tyrimø bei vëliau sukauptø þiniø pagrindu ir gimë ði knyga, kurià, kaip pasakojo autorius, gavus finansavimà turëjo parengti maþiau nei per metus. Ir tai nebuvo labai sudëtinga, nes turimas þinias reikëjo susisteminti bei atrinkti. Pristatyme taip pat dalyvavusi Marija Purvinienë papildë knygos autoriø sakydama, kad ðis knygos tyrimø objektas nebuvo trobotyra. Á kaimus buvo þiûrima kaip á gyvus organizmus, kurie per ðimtmeèius keitësi. M. Purvinienë taip pat pastebëjo, kad þinios buvo renkamos ið trijø ðaltiniø: ið archyviniø dokumentø, paþinties natûra (rengiamos ekspedicijos) bei ið pokalbiø su ten gyvenanèiais þmonëmis. Ne taip svarbu, kad atvykæ á ðá kraðtà pokariu (á dabartinæ Kaliningrado sritá), taèiau ypaè senesniøjø dabartiniø gyventojø pastebëjimai apie ðio kraðto savitumas jiems á ðá kraðtà atvykus, taip pat yra vertinga medþiaga leidiniui. Ir nors knygos autorius M. Purvinienæ ávardina kaip monografijà padëjusià rengti bendraautoræ, taèiau þinant ðiø þmoniø bendrus darbus, galima neabejoti, kad didele dalimi ðios knygos pasirodymas ir esanti ten medþiaga jos didþiulis nuopelnas. Kurðiø mariø rytinës dalies kaimai Monografijoje pagrindinis dëmesys skiriamas Kurðiø mariø rytinës pakrantës kaimams. O pirmajame tome, ið planuojamø trijø bûsimos knygø serijø, þvilgsnis labiau koncentruojamas bûtent á pietinëje jos dalyje buvusius kaimus ir gyvenvietes. Tà kryptá lëmë keletas aplinkybiø. Visø pirma labai spartus jø nykimas, kuriam turëjo átakos pasikeitusi kaþkada labai gyvybingo ir savito Rytprûsiø, arba Maþosios Lietuvos, politinë priklausomybë dabar tai Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Tad natûrali istorinë ðiø kaimø raida buvo nukreipta po Antrojo pasaulinio karo èia apsigyvenusiø þmoniø savimone, supratimu bei jø gyvenimo bûdu. O tai visiðkai nieko bendro neturëjo su prieð tai èia gyvenusiø þmoniø buitimi, poþiûriu á supanèià aplinkà bei pasaulio suvokimu. Dël ðiø pasikeitimø bei nelikus senøjø kraðto gyventojø, kaimai (labiau ðiuo atveju suprantat, deja, kaip tik, kaip trobas) ëmë sparèiai nykti ar net specialiai buvo naikinami. Todël kilo bûtinybë, noras ir galimybë dar pabandyti juos patyrinëti bei uþfiksuoti, kas dar yra likæ. Tai ir buvo Martyno ir Marijos Purvinø pradëta daryti dar 1990 metais pradedant Karklëje (po karo Mysovka) gyvenanèiu dailininku Eduardu Juchnevièiumi vasarà buvo surengta ekspedicija rytinës Kurðiø mariø pakrantës vandens keliais. Tuomet, kaip matome ið knygoje esanèiø iliustracijø, ir buvo labai daug pamatyta, uþfiksuota ir pabendrauta su ten tuomet gyvenusiais þmonëmis. Kita aplinkybë, kodël pradëta tyrinëti nuo rytinës Kurðiø mariø dalies kaimø, kuriø autorius suskaièiavo 46, didelis buvusios Rytø Prûsijos valdþios dëmesys savo kraðtui bei jame gyvenantiems þmonëms. Buvo poreikis paþinti savo kraðtà bei valdas visà tai ávairiais bûdais dokumentuoti. Vëliau visos tos þinios apie kraðto gyvenvietes, jø gyventojus bei turimà þemæ, turtà jau dokumentø pavidalu pateko á archyvus. Informacijos rinkimas vyko nuo pat XVI a., todël palyginti nesunkiai (reikëjo tik þinoti, kur kokie dokumentai yra, mokëti senàjà gotiðkà raðybà bei jos ávairias transkripcijas) buvo galima surasti nemaþai informacijos. Vëliau tai per knygos autoriø poþiûrá bei suvokimà pateko á naujosios monografijos puslapius. Ir kaip vienoje ið áþanginiø daliø pastebi monografijos autorius M. Purvinas, tai medþiaga galimiems tolimesniems ir platesniems tyrimams. Ádomiausios dalys Monografija Maþosios Lietuvos kaimø istorinë raida. I knyga sudaryta ið keliø daliø. Jos visos labai svarbios ir papildo viena kità. Suprantama, pagrindinë ir didþiausioji knygos dalis dar suskirstyta á smulkesnes apima pavadinime apibrëþtà turiná. Taèiau tai medþiaga norintiems daugiau suþinoti konkreèiø kaimø vystymosi ypatumus. Vertingos yra dvi pirmosios dalys: Maþosios Lietuvos ûkinës ir etnokultûrinës raidos bruoþai bei Kurðiø marios ir jø aplinkos specifika. Nors Martynas Purvinas ir jo talkininkë Marija Purvinienë ir nëra istorikai ar etnografai, o architektai, taèiau ilgai tyrinëdami Maþàjà Lietuvà bei rinkdami medþiagà ávairioms publikacijoms, tapo puikûs ðio kraðto praeities ir ðiø srièiø þinovai. Dël to minëtose pirmosios knygos dviejose dalyse kaip tik ir pateikia glaustà ðio kraðto praeities vaizdà. Jis bûtinas dël toliau jau minëtø kaimø apraðymø bei dokumentø apie juos suvokimo. Ðias dalis knygos autorius rengë remdamasis ávairiais ðaltiniais, kuriuos daþniausi iðnaðose ir mini. Knygos pabaigoje jie labai iðsamiai pateikti. Ðis glaustas Maþosios Lietuvos (Rytø Prûsijos) pateiktas vaizdas yra trumpas dabar jau nebeegzistuojanèio kraðto istorijos kursas. Joje pagrindinis dëmesys skiriamas ne kraðto politiniams ávykiams, o norima parodyti, kaip gyveno, keitësi senieji ðio kraðto gyventojai, kurie vëliau susiformavo á savità lietuvininkø etnosà. Tad pirmoji dalis Maþosios Lietuvos ûkinës ir etnokultûrinës raidos bruoþai atskleidþia kraðto þmoniø vystymàsi, kuris, suprantama, buvo nulemtas ir politiniø, ir gamtiniø aplinkybiø. Etnografams turëtø bûti ádomi dalis Kurðiø marios ir jø aplinkos specifika. Ðioje dalyje remiantis politine kraðto istorija bei ekonomine kraðto raida aptariama èia gyvenusiø þmoniø tapatybë bei uþsëmimai. Taip pat atkreipia dëmesá á ávairius lemtingus faktorius, dël kuriø didëjo arba maþëjo pamario gyventojø skaièius. Pavyzdþiui, gyventojø maþëjimà skatino XIX a. spartus Vokietijos ekonomikos vystymasis. Tokiø pavyzdþiø yra labai daug. Dël èia esanèiø faktø bei argumentø, kurie lëmë bûtent tokià raidà, ðios dvi pirmosios monografijos yra labai patrauklios. Ypaè tiems, kurie þiniø apie Rytprûsiø (Maþosios Lietuvos) kraðtà turi labai nedaug. Tai puiki proga uþpildyti ðià spragà. Dar galima paminëti, kad visos knygos dalys baigiasi iðvadomis, kur tiesiog punktais iðdëstyti pagrindiniai ten paminëti dalykai. Iðsamios kaimø charakteristikos Rytinës Kurðiø mariø dalies pietinës pamario dalies kaimai apraðomi juos grupuojant á atskirus pamario ruoþus. Visas pamarys nuo pietrytinës dalies Rendës iki Smeltës kaimø netoli Klaipëdos telpa á septynis ruoþus. Kiekvieno jø pristatymas pradedamas bendràja geografine bei istorine charakteristika, o tai nulëmë vienokias ar kitokias to ruoþo vystymosi ypatybes. Toliau trumpai pristatomi ðaltiniai, po jø duomenø apie kaimus pateikimas bei jø analizë. Toliau ruoþø kaimø apraðymai gali Birþelio 26 dienà Kintø Vydûno kultûros centre startavo þaidimas Vëtrungiø kelias. Dalyvaujantieji turës galimybæ iðsamiau susipaþinti su Maþosios Lietuvos bei pamario istorija, kurià ðios pramogos rengëjai sujungë senøjø Kurðiø mariø kurënø vëtrungiø pagalba. Ði diena pasirinkta neatsitiktinai bûtent 1844 metø birþelio 29 dienà vyriausiasis Kurðiø mariø þvejybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas, kuris gyveno netoli Kintø esanèiame Muiþës dvare, paskelbë ásakymà, ápareigojantá þvejybos laivus paþymëti kaimams skirtais þenklais. Vëliau iðradingi þvejai ðiuos geometrinius dviejø spalvø þenklus ákomponavo á vëtrunges. Jas daþnas laivo savininkas savaip interpretuodavo, papuoðdamas sau artimais simboliais. Taip susiformavo savitas ir unikalus Kurðiø mariø vëtrungiø pasaulis, kuris ðiandien yra tapæs paveldu. Tai tapo ir simboliu, kuriuo Ðilutës kultûros ir pramogø centras Prasidëjo þaidimas Vëtrungiø kelias kiek skirtis tai priklauso nuo autoriaus turëtos medþiagos. Labai ádomu, kad bûdamas labai visapusiðkas M.Purvinas negali iðkentëti nepaaiðkinæs vienos ar kitos detalës. Paprastai tai daroma iðnaðose. Jø gausybë. Ypaè iðsiskiria viena, kur aptariamas Gilijos kaimas. Èia autorius sumanë plaèiau paaiðkinti kai kurias geografiniø kaimo koordinaèiø atsiradimo aplinkybes. Ádomu, kad iðnaðos tæsiasi per ðeðis puslapius, uþimdamos beveik visà puslapá. Duomenys apie kaimus yra pateikiami chronologine tvarka, kad skaitanèiajam sudarytø galimybæ matyti, kaip vienas ar kitas kaimas kito. Papildomos þinios ir ko norëtøsi daugiau Be pagrindiniø vietoviø apraðymø knygos autorius pateikia begalæ ávairios papildomos informacijos. Tokiai papildomai medþiagai yra skirtas atskiras paskutinis monografijos skyrius. Vienais atvejais ten pateikiamos þinios apie kaimø gyventojus, atkreipiant dëmesá á baltiðkas jø pavardes. Kitais medþiaga apie konkretø asmená, kurio gyvenimas gali bûti chrestomatinis to meto ir vietos gyventojo paveikslas. Arba tiesiog, kaip raðoma dalyje Papildomos þinios apie (nurodo konkreèiai) kaimus. Knyga baigiama vietovardþiø rodykle, o tai palengvins informacijos storoje knygoje suradimà. Informacijos pateikiama labai daug. Yra nemaþai vaizdinës informacijos 1990 metø kaimø vaizdai, keletas pieðiniø, iliustruojanèiø þvejybos bûdus. Yra ir þemëlapiø bei planø. Taèiau jø galëtø bûti ðiek tiek daugiau, nes tiems, kuriems ði knyga bus platesnë paþintis su uþmarðtin vis labiau nueinanèiu Rytprûsiø kraðtu, bûtø labai gerai pamatyti ir dabartiniame þemëlapyje, kur apraðoma vieta yra (ar buvo). Taèiau neþiûrint to, naujoji monografija yra didelë vertybë, liudijanti apie jau iðnykusius kaimus ir jame kaþkada buvusá gyvenimà. Ðiame taisykliø ir kelionës apraðymo leidinyje reikës surinkti lankytinø vietø spaudus. parengë tokiu pat pavadinimu projektà. Jis skirtas ne tik paþinti paèias vëtrunges, savità ir unikalià Maþosios Lietuvos pamario kultûrà. Ðá þaidimo projektà Ðilutës kultûros ir pramogø centras vykdo drauge su devyniolika partneriø. Jie visi ir kvieèia ðio kraðto paþinèiai. Tad tie, kurie ryðis tokiai paþinèiai, turi atvykti á Ðilutës, Klaipëdos miesto ar Klaipëdos rajono, Pagëgiø kraðto ar Nidos informacinius centrus bei muziejus. Ten turëtø gauti specialø leidiná, kuriame yra ir þaidimo taisyklës, ir nurodytos lankytinos vietos. Nugalëtojais bus laikomai tie, kurie aplankæ taisyklëse nurodytas septynias vietas ir paþinæ jas, tame leidinuke surinks tø vietø specialius spaudus. Taisyklës leidþia vykti á keliones bet kokia tvarka svarbiausia, kad bûtø surinktos tø septyniø vietø atþymos. Ir tai bûtina padaryti iki turistinio sezono pabaigos rugsëjo 27 dienos. Nugalëtojai bus apdovanoti specialiais prizais ir pakviesti á ðio þaidimo aptarimà, kur galës pasidalinti savo áspûdþiais ir pastabomis.