LIE TU V OS ARCHEOlogija 23

LIE TU V OS ARCHEOlogija 23

Li.etU\'05 i.5tori.)05 i.n ti.tl.\tu5 LIE TU V OS ARCHEO logija 23 VILNIUS 2002

UDK 902/904(474.5) Li227 Redaktorių kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorills ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Vytautas Kazakevičius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) Evalds M ugurevičs (Latvijos universiteto Lat1'ijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavičius (PiliLl tyrimo celltras "LietuI'os pilys") Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas) lssn 0207-8694 ISBN 9986-23-1035 Lietuvos istorijos institutas, 2002 Straipsnių autoriai, 2002

TURINYS [VADAS (A. Girininkas).... 7 G. Zabiela. VANDALINAS ŠUKEVIČIUS - AKMENS AMZIAUS GYVENVIEČIŲ TYRINĖTOJAS (l50-ųjų GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI PAŽYMĖTI).... 9 Vandalinas Šukevičius, the Investigator of Stone Age Settlements (in Commemoration of His 150th Birth-anniversary)... 27 BaH./la.JJI1H ll1ykcbj1<1 - I1CCJle.ll,OBaTeJlb nocejlellhh KaMeHHoro Be Ka (K 150-J1eTHIO CO.ll,1I51 p0)l(įlehh5i)... 28 STRAIPSNIAI Dž. Brazaitis. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪRA LIETUVOJE - REIŠK1NYS AR EPIZODAS? 29 Globular Amphora Culture in Lithuania - a Phenomenon or an Episode?... 38 KYJlbTYpa WapOBI1.ll,lIbIX amcpop B J1 HTBe - 51BJlellHe I1JIH 3rrM30.ll,?... 39 R. Rimantienė. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪRA VAKARŲ LIETUVOJE... 41 Globular Amphora Culture in West Lithuania... 49 KYJlbTYpa WapOBM.ll,IIbIX amcpop B 3ana.ll,HOM J1HTBe... 50 Dž. Brazaitis. NARVIŠKOS KERAMIKOS STILIAI RYTŲ LIETUVOJE... 51 Styles ofnarva Pottery in East Lithuania... 69 CTMJlM HapBcKoH KepaMI1KM B BOCTOLIIIOM JII1TBC... 71 A. Girininkas. MIGRACINIAI PROCESAI RYTŲ PABALTIJYJE VĖLYVAJAME NEOLITE. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRA... 73 Migratory Processes in the East Baltic in the Latc Neolithic. Corded Ware Culture 90 Ml1rpaUHoHHble rrpouecebl B BOCTO'IHOH I1pH6aJlTHKe B rr03.ll,hem lieojli1te. KYJlbTYpa WHYPOBOH KepaMHKM... 91 T Ostrauskas. KUNDOS KULTŪROS TYRINĖJ IMŲ PROBLEMATIKA... 93 Problems of Invcstigation of the Mcsolithic Kunda Culture... 104 I1p06J1eMaTHKa I1CCJle.ll,OBallI1M Me30Jll1TJ1<leCKOH KYI!.LlCKOM KYJlbTYpbI... 105

G. Piličiauskas. DUBIČIŲ TIPO GYVENVIETĖS IR NEOLITINĖ NEMUNO KULTŪRA PIETŲ LIETUVOJE... 107 Dubičiai type Settlcmcnts and the Neolithic Nemunas Culturc in South Lithuania... 131 OaM5ITHI1KY1 nma )ly6wl.m1 11 HeOJJI1TWleCKa51 HeMaHCKa51 KyJJbTYpa B lo){(hoh JIHTBe... 134 T. Ostrauskas. MEZOLITINĖ KUDLAJEVKOS KULTŪRA LIETUVOJE... 137 Mcsolithic Kudlaevka Culture in Lithuania... 155 Me30JJl1TWleCKa51 Ky,ll.JIaCBCKa51 KyJJbTYpa B JI HTBe... 159 E. Šatavičius. HAMBURGO KULTŪROS RADINIAI LIETUVOJE... 163 Finds of the Hamburgian Culturc in Lithuania... 181 Haxo.ll.KYI ram6yprckoh KyJJbTypbI B JIl1TBe... 183 PUBLIKACiJOS A. Girininkas. PAKRETUONĖS 1-0JI GYVENVIETĖ... 187 V. Juodagalvis. GLŪKAS 10 - EPIPALEOLITINĖ STOVYKLA IR NEOLITINĖS GYVENVIETĖS PRIE VARĖNĖS UPĖS... 197 DISKUSlJOS IR RECENZlJOS T. Ostrauskas. APIE VĖLYVOJO PALE6LITO PERIODIZACIJĄ LIETUVOJE. E. ŠATAVIČIAUS KONCEPCIJOS KRITIKA... 239 T. Ostrauskas. MICHAL KOBUSIEWICZ "LUDY l..owiecko-zbierackle P6l..NOCNO-ZACHODNIEJ POLSKl" POZNAN, 1999... 247 AUTORIŲ DĖMESIUI... 249 6

Mepe.no nonobj1he,typa. Bce net! KiliA I1TyaUl111 ihbfm Hnl1 KTax. ehhoro B c.nenatb!ctbobajja nepbyjo ahl1e Ha t! B IV -.nahhbix. lep)l(jlatb, He 6blfla no BOB - Hat!.neHbl TonOpbI, MecTHbIX xapaktep, MO)l(HO nehiui B 'leckoro OBH.nHbIX ynna; 2- ')KeHHble PbI; 4 - yohac 1. opa; 3-3 cocy.na B cebepe 8 (no: HTpaYKH prahoro '.,2001). 002 04 05 LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2002. T 23, p. 41-50. ISSN 02-07-8694 RUTULINIŲ AMFORŲ KULTURA VAKARŲ LIETUVOJE Rutulinių amforų kultūra (RAK) Lietuvoje paliko labai nedaug paminklų. Nežiūrint to, ją reiktų laikyti bene reikšmingiausia neolito kultūra, nes ji atvėrė naują epochą - gamybinio ūkio epochą. Susiliejusi su kitomis vietinėmis kultūromis ir tuo pačiu nebeegzistavusi toliau grynu pavidalu, ji nu spalvino visą vėlyvąii neolitą ir ankstyvąjj žalvario amžių. Todėl jai dcrėtų išskirtinis dėmesys. Tyrinėjimų apžvalga. XX a. pradžioje RAK išskyrė A. G6tze (Gėitze, 1900, p. 146-177), svarbiausius bruožus apibūdindamas taip: "Ryškiausios indldormos keramikoje - tai rutulinės amforos ir keli palydinuljų indų tipai, laidosena kapuose su akmenų konstrukcijomis, naminhį gyvulių kapai, gerai gludinti titnago kirveliai, gintaro bei kaulo papuošalai". Beje, iki XX a. vidurio RAK dažniausiai buvo sutapatinama su mcgalitinių kapų kultūra. Iki XX a. vidurio ištirta daug RAK paminklų, ypač kapų, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, tačiau apibendrinamos monografijos pasirodė tik septintajame dešimtmetyje (Nosek, 1967; Wislanski, 1966; 1969; 1970). Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai Lenkijoje ypač sietini su T Wislafl.skio veikla, kurią apibendrino 1979 m. publikacija. Jis pasiūlė periodizacijos schemą, pagrjstą ypač virvelinio ornamento jsigalėjimo laipsniu (WislaI1ski, 1979; 267, 277). Ukrainos tyrinėjimai daugiausia sietini su I. K. Svešnikovo vardu (CBewHw KOB, 1973; 1983). Naujas tyrinėtojų etapas prasidėjo apie 1990 m., kai pasirodė vėl apibrendrinamųjų darbų. Jiems pradžią davė Kujavijos ekspedicija ir konferencija, po kurios išėjo straipsnių rinkinys (Cofta-Broniewska, red. 1990). Buvo kiek perdirbta RAK periodizacija - palikti tie patys 3 T. Wislanskio nustatyti etapai, tačiau išskirta 12 požymių, pagal kuriuos medžiaga sugrupuota j 5 stilistines fazes (Czerniak, 1990; Czerniak, Szmyt, 1990;.. RIMUTE RlMANTIENE Szmyt, 1996). Išsamiausią darbą, kuriame nagrinėjami ne tik vakarinės ir rytinės RAK srities radiniai, bet ir šios kultūros santykiai su kitomis kultūromis, 1999 m. paskelbė Marzena Szmyt (Szmyt, 1999). RAK kilmė. Tyrinėtojai, pabrėždami RAK artimumą Piltuvėlinių taurių kultūrai (PTK), ieškojo jų abiejų šaknų ivairiose Europos srityse. Nemaža tyrinėtojų manė jų protėvynę buvus Juodosios jūros stepių srityje (Kozlowski, 1924; Childe, 1925; Gimbutas, 1980), kita grupė ieškojo protėvynės Vidurio Europoje (Antoniewicz, 1938; Kostrzewski, 1939-1948; Sulimirski, 1959; Hausler, 1966; 1981; Wislanski, 1966; 1970). Reikia pabrėžti, kad Kostrzewskiui ir Sulimirskiui išvedus ribą tarp RAK ir PTK kultūros kapų tipų, RAK buvo jvardyta kaip atskira kultūra. Iki tol ji dažnai buvo laikoma paskutiniąja PTK faze (Šturms, 1957; Ebbesen, 1975). Pastaruoju metu, išaiškėjo, kad RAK ir PTK buvo dvi atskiros kultūros, kurios tam tikrą laiko tarpą riedėjo lygiagrečiai, veikdamos viena kitą. Tik PTK prasidėjo anksčiau už RAK ir pasibaigė anksčiau. Paplitimas. RAK paplitusi nemiškingoje Vidurio Europos dalyje, maždaug tarp Oderio bei Eibės ir Dnepro (Szmyt, 1999, pav. 1,2,7). Išskiriami keli šios kultūros variantai. Lietuvos paminklai sietini su šiauriniu jos paplitimo pakraščiu prie Vyslos vidurupio intakų ir didžiųjų Mozūrų ežerų. Ši sritis buvo pavadinta Pomeranijos-Prūsų arba Mozūrų-Prūsų (La Baume, 1943; Wislanski, 1966; Okulicz, 1973; Engel, 1935). Kiek toliau i rytus artimiausi paminklai žinomi iš Baltarusijos Gardino srities (Charniauski, 1996; ŲapH5!ycKi, 1997). Iš šių sričių ji plito i vakarus pajūrio lagūnomis ir i šiaurės rytus Rytų Lietuvos ir Baltarusijos ežerais. Jos pėdsakų aptikta prie Naručio ežero (l1caehko, ŲepH5!BcKHt!, 1967) ir net prie Smolensko (IIIMI1.LlT, 1992).

Chronologija. Zinoma keliasdešimt RAK radiokarboninių datų iš Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos paminklų (Szmyt, 1996a; 1996b; 1999:52-80). Jos apima laikotarpi maždaug tarp 3500 ir 2000 m. pr. Kr. Tačiau visame tame didžiuliame plote RAK trukmė buvo nevienoda. Sprendžiama, kad Vyslos aukštupyje ji išsilaikė tik kokius 3-4 šimtmečius, tuo tarpu Vakarų Lenkijoje (Kujavijoje) gyvavo maždaug 8 šimtmečius (Kruk, Milisauskas, 1999). Paminklų Lietuvoje iki pastarojo meto, galima sakyti, visai nebuvo pažistama. Tačiau ne kartą buvo pabrėžiamas RAK palikimas Pamarių kultūroje (Kilian, 1955; Šturms, 1970). Pirmieji pėdsakai pastebimi vidurinio neolito pirmosios pusės Narvos ir Nemuno kultūros radimvietėse, kurių gyventojai jau pažinojo RAK žmones, palaikė su jais mainų ryšius ir kai ko iš jų pasimokė. Tai rodo kanapių ir kitokių kultūrinių augalų grūdai, aptikti Šventosios 3-iojoje ir 23-iojoje Narvos kultūros radimvietėse. Tose pat radimvietėse pasirodę pirmieji plokšti puodų dugneliai irgi sietini su RAK. Nors visas inventorius dar buvo grynai Narvos kultūros. Tuo tarpu Lietuvoje žinomi tik keli paminklai, iš kurių radinių galima spręsti, kad juose būta ir RAK gyventojų. Tai Šventosios 2/4A, 6-oji, 28-oji ir Katros senvagės, Katros 2-oji, Mitraukos, Jakšiškio, Jaros radimvietės. Šventosios 2/4A radimvietė (Rimantienė, 1996a) tai sezoninės RAK žvejybos vieta, nuo seno lankyta Narvos kultūros žvejų ir net laikiusių ją tam tikra šventviete. Viršutinis A sluoksnis didžiojoje radimvietės dalyje nuo apatinio B buvo aiškiai atskirtas steriliu tarpsluoksniu. Tačiau, matyt, kad čia atvykę RAK gyventojai pažvejoti žinojo vietines tradicijas, kad pažvejojus čia dera ir paaukoti. Todėl dauguma šio viršutinio sluoksnio radinių, atrodo, buvusios aukos - sveiki puodai bei dubenys, gerai gludinti ivežtinio akmens kirveliai, net žemės darbo irankiai, atsinešti iš gyvenvietės. Tai vis vyrų darbo irankiai, matyt, ir aukoti buvo vyrų pareiga. Panašaus pobūdžio kaip 2/4A radimvietė turėjo būti ir Šventosios 9-oji Pamarių kultūros radimvietėužtvanka žuvims gaudyti, kurios medžiagoje dar ryškus RAK palikimas. Čia pažvejoję RAK artimi gyventojai irgi rado reikalo paaukoti seną luotą, trejetą sveikų puodų, šaukštą ir gražų kirvi. Kitokio pobūdžio buvo Šventosios 6-osios ra dimvietės inventorius (Rimantienė, 1996b). Joje RAK keramika rasta šalia vėlyvosios Narvos kultūros keramikos. Buvo kilę abejonių, ar abi jos galėjo būti vartotos tų pačių gyventojų. Tačiau abejones išsklaidė tai, kad kartu rasta ir abiem kultūroms būdingų medi nių dirbinių - ir ivairių žvejybos priemonių, ir ranki nių arklų, ir - svarbiausia - hibridinių puodų tipų. Iš radinių komplekso galima spėti, kad i šeimas bus at ėjusios moterys, matyt, egzogaminių santykių dėka. Jos atsinešė tik moteriškus darbo irankius - ir jų arklai yra rankiniai - moteriški. Nėra ir amforų, kurias 2/4A radimvietėje aukojo vyrai, tik namų ūkio indai. Tad ši inventorių galėtume laikyti moterišku. Šios gyvenvie tės pastatai buvę dideli, keturkampiai, statyti Narvas kultūros vietinių gyventojų. Tokio pat tipo inventorius ir Šventosios 28-ojoje radimvietėje nors ją sunkiau apibūdinti, nes ji buvo labai apnaikinta. Panašaus pobūdžio, matyt, buvo ir Katros senva gės gyvenvietė Pietų Lietuvoje, nors, kol ji nebaigta tyrinėti, sunku tiksliau ją apibūdinti. Joje aptikta ivai rių kultūrų radinių - Nemuno, Pamarių ir RAK. Pas tarosios radiniai koncentravosi nedideliame plotelyje. Bet dar negalima aiškiai atsakyti, ar RAK gyventojai isikūrė Nemuno kultūros gyventojų apleistoje vietoje, ar irgi susigiminiavo su vietiniais, kaip Šventosios 6 ojoje. Kitose minėtose radimvietėse RAK palikimas isiterpęs i vietini Nemuno (pietuose) arba Narvas (šiaurėje) kultūras. Chronologija Lietuvoje. Gyvenviečių, kuriose ras ta bendravimo su RAK pėdsakų - Šventosios 3-ioji ir 23-ioji - aptikta jau IV tūkst. pr. Kr. pabaigoje - III tūkst. pradžioje. Datos atitinkamai: (Vib-9) 441O±70bp/cal 3263 ( ) 2917 BC;* (Vib-1) 4190±80bp/caI2888 () 2623 Be. Tik šiek tiek vėlesnės datos tų radimviečių, kurio se aptikta jau tikros RAK keramikos bei žemės ūkio darbo irankių. Šventosios 6-osios radimvietės data: (Vs-500) 4070± 110bp/cal 2866 ( ) 2468 Be. Šventosios 2/4A data: (Vs-967) 4120±110 bp/ca12880 () 2494 Be. Šios datos gražiai sutampa su Katros senvagės '6j' venvietės datomis: (Ki-7619) 4060±70bp/caI2841 () 2473 BC; (Ki-7620) 4135±65 bp/cal 2876 ( ) 2580 Be. * Visos datos kalibruotos pagal Quaternary Izotope Lab. University of Washington CALIB REV 4, 3 kalibravimo programą, papildytą 1993 ir 1998 m. Gre riolenk atliepia I Szmyt,l ankstyvl Šis Narvosl Taip dat ežerų ir skij, 19E Api pažintis baigoje majame palikuo Ker sios stai šos mol plonos, sėje, o 1 angobu nulipd) kamai 1 puodai ji puod Šve dinės I 1979,p nių tip 1996a, dalis, iš nedaug mulėm me pa restaur Ru, diniai. aukštis su ąsel aptikta dino SI p. 94- pav. 9: me,19 lanski, Ukrair Beje, I Pij si, plol 42 - -- - -- -- - -- -- I

-osios ra- 16b). Joje IS kultūros ~alėjo būti s išsklaidė ngų medi I, ir rankijų tipų. Iš as bus at Į dėka. Jos. jų arklai Jrias 2/4A jai. Tad ši gyvenvie 'ti Narvos s28-ojoje ~s ji buvo os senvanebaigta ikta ivai K. Pasplotelyje. ventojai e vietoje, tosios 6- alikimas I Narvos iose ras S 3-ioji ir III tūkst..*, ų, kurioės ūkio data: C BC agės gy- C; C ibravimo Gretinant su pagrindinės RAK kilmės vietos, vidurio Lenkijos, radimviečių chronologija, Lietuvos radiniai atliepia IIb-IIIa fazės laikotarpi (Kadrow, Szmyt, 1996; Szmyt, 1996, p. 75-78). Ji nedaug atsilieka nuo pačių ankstyvųjų, o jos palikimas siekia dar ilgiau. Šis laikotarpis Lietuvoje sutampa su vėlyvos ios Narvos kultūros ir Pamarių kultūros pradžios datomis. Taip datuojami ir artimiausios kaimynystės - Mozūrų ežerų ir Gardino srities - RAK paminklai (Černjavskij, 1987, p. 430; Szmyt, 1999b, p. 10). Apibendrindami galime konstatuoti, kad Lietuvoje pažintis su RAK gyventojais prasidėjo IV tūkst. pabaigoje - III tūkst. pradžioje, o to tūkstantmečio pirmajame ketvirtyje isi kūrė ir pastovūs gyventojai, kurių palikuonių dar išliko iki II tūkstantmečio pradžios. Keramika ypač išsiskiria savo technologija - gausios stambios selekcionuotos grūsto granito priemaišos molio masėje, tačiau puodų sienelės dažniausiai plonos, tad priemaišos išsimuša vidinėje sienelės pusėje, o paviršius, ypač ornamentuotųjų indų, dažnai angobuotas. Iš tokios molio masės paprastai būna nulipdyti ir puodai, randami RAK kapuose. Atitinkamai tokie buvo ir Šventosios 2/4A ir 9-osios aukų puodai. Tvirtesni ir storesni tik gyvenvietėse rastieji puodai. Šventosios RAK indų formos visai atliepia pagrindinės RAK paplitimo srities keramiką (Wislanski, 1979, p. 287, pav. 155-164), kurioje išskirta 10 didesnių tipologinių grupių. Pastaruoju metu (Szmyt, 1996a, p. 23-25) bandoma apibūdinti pavienes puodų dalis, išreiškiant jas skaičiais ir raidėmis. Turėdami taip nedaug RAK keramikos, nesistengsime išreikšti tai formulėmis, nes tai gali kartais ir klaidinti. Apibūdinsime pagal išlikusius sveikus puodus ar galimas restauruoti jų dalis. Paaiškėjo labai nedaug jų tipų. Rutulinės amforos (1:1 pav.) tai patys ryškiausi radiniai. Jų aptikta tik Šventosios 2/4A radimvietėje. Jų aukštis nesiekė nė 20 cm, kakliukas trumpas ir status, su ąselėmis ant petelių, paviršius lygus. Tokių puodų aptikta visuose šiaurinės srities kapinynuose, pvz., Gardino srityje Maly Yodkovičiuose (Charniauski, 1996, p. 94-96, pav. 56-8; (l.įaph5iycki, 1997, p. 214, pav. 936-8), didžiųjų Mozūrų ežerų srityje (La Baume, 1943), neminintjau Vidurio Lenkijos radinių (Wislariski, 1979, pav. 156:2, 3; 158:9, 18 ir kt.) ir net Ukrainos (CBeWHI1KOB, 1983, pav. X:6; III:9, 10 ir kt.). Beje, pastarųjų proporcijos kiek skiriasi. Piltuvėlinės taurelės (1:4,7 pav.) tai patys dai liausi, plonasieniai, gerai išlygintu paviršiumi, dažnai or- 1 6 '00---\............ - 2 3 4 5 111' " "."111111.'""""'...,.,, "... " "I'~'" o Scm 1 pav. Pagrindiniai Šventosios 2/4A radimvietės Rutulinių amforų kultūros keramikos tipai. Autorės pieš. namentuoti indeliai. Jų kakleliai tik nežymiai ismaukti, ant petelių 4 gubreliai. Jų aptikta Šventosios 2/4A ir 6-ojoje radimvietėse. Tokių taurelių rasta ir Mozūrų ežerų srityje (La Baume, 1943; Wislanski, 1979, pav. 1,5,9, 10, 11) ir kitur Vidurio Lenkijoje. Vazos (1:6 pav.) irgi artimos taurelėms. Jų kaklelis trumpas ir nežymiai atloštas, liemuo išgaubtas, dugnelis siauras, dažnai su priedugniu. Šiam tipui priskirtini ir dideli puodai, papuošti virvelių ispaudais, o vienas - net su puošnia ąsa, būna ir smarkiai iškilusiais peteliais. Tokių rasta Šventosios 2/4A ir 6-ojoje radimvietėse. Tai taip pat viena iš būdingiausių RAK puodų formų (La Baume, 1943; Šturms, 1970, pav. 73:3, 5; 74:10-13, Wislanski, 1979, pav. 160:3,11-13; Szmyt, 1996a, pav. 3:7; 5:2 ir kt.) Vazos - dažniausiai lygiu paviršiumi arba tik kukliai papuoštos. Statinėliniai puodai (1:2 pav.) - patys paprasčiausi. Jų sienelės tik truputi išpūstos, kaklelis neišryškintas, anga kiek susmaukta i vidų. Tokių puodų šukių rasta Šventosios 2/4A, 6-ojoje ir 28-ojoje radimvietėse. Jie būna lygiu paviršiumi, kartais tik kukliai papuošti, paprastai tvirtomis storokomis sienelėmis. Dauguma jų, atrodo, buvo ūkinės paskirties. S pavidalu išriesti puodeliai (1:3; 2:5 pav.) taip pat būna tvirtos molio masės, forma primenantys virveli- 8

nes taureles. Tokių puodų šukių aptikta 2/4A ir 6-ojoje radimvietėse. Tai nėra RAK charakteringa forma, bet jų pasitaiko. Galbūt perimta iš Virvelinės keramikos kultūros. Būdingi ir kiaušinio pavidalo liemeniu ir visai trumpu stačiu kakleliu dideli puodai. Jų kaklelis būna ryškiai išskirtas, pilvelis viršutinėje dalyje - smarkiai išpūstas. Tokių puodų rasta Šventosios 2/4A radimvietėje. Tačiau ryškiausi egzemplioriai pasitaikė jau Šventosios 9-ojoje. Šis tipas pažįstamas visuotinai, ypač kapų inventoriuje (La Baume, 1943; Charniauski, 1996, pav. 5:1, 2; Wislaiiski, 1979a, pav. 159:8,9,13; 161:4,6; 163:10, 12). Dubenys (1:8; 2:6-8 pav.) sudarė didelę Šventosios RAK keramikos dalį. Paprasčiausi (I-ojo ir 2-ojo tipo) yra nupjauto rutulio ar segmento pjūvio dubenys. Visi jie nepuošti. 2/4A radimvietėje aptikta labai trapios molio masės plonasienių dubenų, tuo tarpu 6-ojoje lygiai tokios pat formos būta ir tvirtesnės molio masės dirbinių. Bet šalia jų 6-ojoje radimvietėje būta dubenų iš sunkios molio masės, labai storomis sienelėmis, vienas papuoštas stulpiukais (2:6 pav.). Būdingi jų į vidų įgaubti kraštai (3-iojo tipo). ~ ~ D 1II',lIUlllIIIJII1Ulllnlllll1'IIIIIIIIIUIIIII"UIIIl'''. ~ \ \ ~ 1111111 UlIIII\ll J 1I1111111111\IIUlIlIlIlI II III 11I1I111U 1 2 ~~ ~,Q 6 3 4 l J 5 Scm '-'-.o..-l.~...j' 8 2 pav. Pagrindiniai Šventosios 6-osios radimvietės Rutulinių am[orų kultūros keramikos tipai. Autorės pieš. Iš kai kurių nuolaužų galima spręsti, kad būta dubenėlių ir beveik stačiomis sienelėmis, ir plokščiu dugneliu ( 4-ojo tipo). Pirmųjų dviejų tipų dubenų labai daug aptikta pagrindinėje RAK paplitimo srityje (Wislaiiski, 1979, pav. 155-164), o trečiojo daugiau rytinėje - Ukrainos srityje (CBeWHI-IKOB, 1983, Ta6. I). Ornamentikoje žinomi tik 3 elementai: stulpiukų įspaudai (1:7; 2:6 pav.), perlinės juostelės (1:3 pav.) ir virveliniai įspaudai (1:2, 4-5; 2:1-3 pav.). Stulpiukai būna išdėstyti juostelėmis arba kripėmis. Perlinės juostelės būna įspaustos puslankiais - festonais. Virveliniai įspaudai dažniausiai - be jokių papildomų pagražinimų, tik juosia puodo kaklelį. Patys ankstyviausi yra stulpiukų įspaudai, tačiau ir virveliniai pasirodė jau IIa fazėje, tik perlinės juostelės IIb chronologinėje fazėje (Szmyt, 1996a, p. 35). Prie papuošimų reikia paminėti ir mažas ąseles arba gubrelius ant petelių. Hibridinės keramikos pirmieji požymiai - tai maži plokšti dugncliai smailiadugniams Narvos tipo puodams ir plokščiadugniai apskriti dubenys - tokių aptikta Šventosios 23-iojoje radimvietėje. Vietinis bruožas yra Šventosios 2/4A kai kurių puodelių į vidų nusklembta briauna. Ant kai kurių Narvos tipo puodų 6-ojoje gyvenvietėje atsirado iš RAK perimti papuošimai - gunkieliai, reljefinės juostos. Tai yra pavyzdžiai, kurie rodo, kad atėjusi RAK atnešė ne tik naujų technologijų ir stilių, bet sugebėjo įsilieti į vietinę kultūrą. Ir čia reikia pastebėti moterų, kurios lipdė puodus, vaidmenį Akmens inventoriuje pastebėtas didelis skirtumas tarp kasdienio vartojimo ir prestižinių dirbinių, ypač kirvelių, kuriuos dėjo į kapus arba aukojo. Ypač branginti juostuoto titnago kirveliai iš Krzemionkų (Kostrzewski ir kt., 1965, p. 85). Ūkiui jie buvo nenaudingi, tačiau tai buvo paprotys, susietas su asmens statusu ir tikėjimais (Baker, 1975, p. 283). Pora tokių kirvelių pasiekė Sembos pusiasalį ir Šiaurės rytų Lenkiją (Ost TOGO 'ė.\"q ) Oku\\c1. l()t:), "Q. 9, "Qa.'1. ":)6). Km: \o\;l\\ ne,gaudavo, prestižiniais buvo laikomi ir kitų ivehinių, retų akmenų ru š ių kirvcliai, ypač bazalto (ChachliJ...ulI" ski, 1990, p. 237; Szmyt, 1996, p. 195). Dailus juodo bazalto kirvelis buvo paaukotas ir Šventosios 2/4Aradimvietėje. Prestižiniais buvo laikomi ir kiti, ypač švie siai pilkos spalvos, nevietiniai akmenys. Toje pat 2/4A radimvietėje buvo įmestas ir šviesus aleurolito kirve lis. Įvežtinių šviesios medžiagos - diabazo - kirvelių buvo ir 3-iojoje, 28-ojoje radimvietėse. Tuo tarpu buityje vartoti vietinių akmenų įtveriamieji kirveliai. Titnago dirbinių formos (3 pav.) daugiausia paveldėtos iš senesnių vietinių kultūrų. Pagrindinėje RAK srityje titnago maža, tad neatsirado tik šiai kultūrai būdingų dirbinių tipų. Aptikta vienagalių ir skirtingos orientacijos skaldyti nių. Dirbiniai įvairūs: gremžtukai, rėžtukai, bet buvo ir trapecinių ir trikampių antgalių, kuriuos galima sieti su ne vienos kultūros paveldu 3 pav. Šv tipai. Aut, (Wislaiis 1990, p.' dirbinių metu, ka piai antg: tu pagrir plokščiai sose Vak Šie tipai jam buve gę į vėly' ir į Pama 2.elI tu tapo ~&?&'Jm modelius, Czerniak, radiniai. ~ pagyvinal pėdsakaičių tipoaptiktos Š Bet s\ kasamųjų kitų kultū se būta me jose radirr venvietėje 1992b; 19' ilgio, storo 44 - - --- ~ - - - - I

entai: stulpiukų lės (1:3 pav.) ir av.). Stulpiukai s. Perlinės juostonais. Virveliių papildomų tys ankstyviausi ai pasirodė jau nologinėje taimų reikia pat petelių. liai - tai maži -vos tipo puoys - tokių apėje. Vietinis uodelių i vidų os tipo puodų imti papuošia pavyzdžiai, k naujų techtinę kultūrą. pdė puodus, is skirtumas irbinių, ypač. Ypač branmkų (Kostrnenaudingi, ns statusu ir Ikių kirvelių enkiją (Ost. Kur tokių tų ivežtinių, :hachlikowailus juodo os 2/4A rai, ypač švieje pat 2/4A )lito kirve- - kirvelių tarpu buiveliai. lsia paveinėje RAK j kultūrai skirtingos :::mžtukai, antgalių, ; paveldu I ", 4 3 pav. Šventosios 6-osios radimvietės titnaginių antgalių tipai. AlItorės pieš' (Wislanski, 1979, p. 286, pav. 167, 168; Domanska, 1990, p. 45-51). Tuo tarpu Lietuvoje ryškėja kai kurie dirbinių tipai, ypač strėlių antgaliai, pasirodę tik tuo metu, kai imta bendrauti su RAK nešėjais. Tai trikampiai antgaliai, net igaubtu pagrindu, migdoliniai išgaubtu pagrindu lapeliniai su trumpa plačia itvara ir ilgi, plokščiai retušuoti, karpytais pakraščiais. Jų rasta visose Vakarų Lietuvos gyvenvietėse su RAK keramika. Šie tipai viduriniajame neolite ir prasidedant vėlyvajam buvo paplitę visoje Vidurio Europos šiaurėje. Įaugę i vėlyvąją Narvos kultūrą ir RAK, jie toliau pereis ir i Pamarių kultūrą Žemdirbystės pradžios klausimas pastaruoju metu tapo labai madingas ir ypač teoretizuojamas, bandoma sudaryti globalinius perėjimo i gamybini ūki modelius, išskiriamos 3 vyksmo fazės (Zvelebil, 1998; Czerniak, 1998). Į šias fazes gerai itelpa ir Lietuvos radiniai. Tačiau tai tik negyva schema, kurią kaip tik pagyvina Lietuvos RAK gyvenviečių radiniai. Pirmieji pėdsakai - tai kanapių ir itališkųjų šėryčių grūdai kviečių tipo - ir ivairių gyvenviečių palydovų žiedadulkės, aptiktos Šventosios gyvenvietėse. Bet svarbiausia - tai žemės darbo irankiai. Šalia kasamųjų lazdų ir ivairių kaplių, kokių aptinkama ir kitų kultūrų gyvenvietėse, 6-ojoje ir 2/4A radimvietėse būta medinių arkilį. Labai svarbu pabrėžti, kad abiejose radimvietėse arklai yra skirtingo tipo. 6-ojoje gyvenvietėje rasti 3 rankiniai arklai (Rimantienė, 1992a; 1992b; 1995a; 1996), padaryti iš uosio, 63,55 ir 44 cm ilgio, storais kotais su užkarta kojai atremti ir kaplio pavidalo labai apgludinta galva. Tokio tipo rankinių arklų buvo rasta ivairiose Europos ankstyvose žemdirbių gyvenvietėse (Larsen, 1929; Glob, 1951; Wesselkamp, 1980; 1992; Vogt, 1951; Mi.iller-Beck, 1965), datuotų panašiai kaip mūsiškiai. To paties laikotarpio buvo ir jaučių traukiamo arklo dalis 2/4A radimvietėje (Rimantienė, 1996a; 1996b; 1999). Tai buvusi Diostrupo tipo lankinio arklo išara (Glob, 1945; 1951; La Baume, 1933; 1937; 1941). Ten pat rastas ir, matyt, apeiginis medinis jaučių jungo modelis. Rankinių arkltį aptikta 6-ojoje radimvietėje (4 pav.). Be abejo, i Narvos kultūros gyvenvietę atėjusios RAK moterys, atsinešė savo darbo irankius. Atsineštoji ir vietoje nulipdytoji RAK pobūdžio keramika irgi buvo buitinė - moteriška, be to, susidarė ir hibridiniai puodų tipai. Tuo tarpu jaučių traukiami arklai (5 pav.) ir jungas yra vyrų darbo irankiai. Į lagūną jie buvo imesti - paaukoti, kaip paaukoti buvo ir apeiginiai puodai - rutulinės amforos, vazos, dubenys. Jaučių traukiamų arklų bei jungų, jų modelių ir atvaizdų uolų raižiniuose žinoma visoje Europoje. Javus kuldavo tam tikrais kulstais, bet, matyt, nemaldavo, nes Šventojoje nerasta nei girnelių, nei trintuvų. Apibendrinant šiuos faktus, galima susidaryti vaizdą, koks svarbus vaidmuo isigalint šiai naujai kultūrai teko moterims (lennbert, 1998, p. 33-34). Į Pabaltįji atsikėlę RAKgyventojai prisitaikė prie vietinių sąlygų - žvejojo tais pačiais irankiais, gyveno tuose pat namuose. Su žemės ūkiu iš RAK pateko ir pirmieji prijaukinti gyvuliai. Su nauja ūkio forma skverbėsi ir nauja ideologija su naujais simboliais ir abstraktesniu meno stiliumi. Simboliai - ženklai, kuriais išreiškiamos o 5 cm y 4 pav. Sventosios 6-osios radimidėjos, beje, nėra vienos vietės moteriškas rankinis arklas. kurios kultūros išskirti- Autorės pieš.

--------------- liai, o periferinėse srityse, kaip Lietuva, apeiginiai bu vo ivairių ivežtinių medžiagų, kaip Šventosios 2/4A, 3-iojoje, 6-ojoje ir 28-ojoje rastieji, kirveliai. Tai buvo amuletai, siejami su lietumi ir vandeniu, taip reikalin gu žemdirbiui, gyvybės tvirtybės ir nemirtingumo tei kėjai. (Bąbel, 1980, p. 37). lie ypač tiko aukoms. R41 tipass~ nys, 19~ senaisia ni, ir ki etninę I 5 pav. Šventosios 2/4A radimvietės vyriško jaučių ariamo arklo išara. Autorės pieš. niai požymiai. Palyginimųjiems galima ieškoti labai plačiai. Nežinome, kokia buvo pasaulinė RAK dievybės idėja, turime tik kai kurias nuotrupas, pagal kurias sprendžiame apie šios kultūros gyventojų pasaulėvaizdi Atsiranda nauji piešiniai keramikoje, susieti su žemės ir žemės darbo ivaizdžiais. Tai rombai ir kvadratai, reiškiantys su artus laukus - tokių aptikta Šventosios 6-ojoje radimvietėje ant didelių, beje, narviško tipo puodų-aruodų. Rombai su atšakomis, tam tikra svastikos atmaina, tos pat radimvietės puoduose yra pasaulyje visuotinai paplitęs motyvas, kuris galėjo reikšti žemę, augaliją ir tuo pat metu moteri, kai žemė ivardijama moters-motinos ivaizdžiu. Tokie ženklai žinomi ivairiose žemės ūkio kultūrose. Kita grupė abstrakčių ivaizdžių aptinkama RAK gintaro dirbiniuose. Ypač išsiskiria dvi papuošalų formos, kuriose, kaip matyti, žmonės atvaizdavo savo požiūri i pasaulio sandarą. Tai gintariniai lęšiai su kryžma, apjuosti pakraščiais taškučių eilutėmis - horizontalus pasaulio modelis, ir trapeciniai kabučiai, padalyti i tris dalis taškučių juostelėmis - tai vertikalus pasaulio modelis (6 pav.). Pasaulio modeliai tai tartum atkartojimas pasaulio sukūrimo. Labai ryškus horizontalaus pasaulio modelio pavyzdys aptiktas vidurio Žemaitijoje, prie Biržulio ež., Daktariškės 5-ojoje radimvietėje (Butrimas, 2001). Nemaža ir horizontalių ir vertikalių pasaulio modelių buvo ne tik Šventosios 23-iojoje ir 26-ojoje radimvietėse, bet ir žinomame luodkrantės rinkinyje (Klebs, 1882). RAK atsinešė ir kirvio simbolį. Vakarinėje RAK paplitimo srityje masiškai gaminti netgintaro kirveliai, vidurinėje - apeiginiai buvo juostuoto titnago kilve-, I'... ", 1- ~I "...,,",', ", "II, " ", '" 4 " 6 pav. Gintariniai pasaulio modeliai: l-daktariškės 5 oji radimvictė, 2, 4- luodkrantės rinkinys, 3 - Šventosios 23-ioji radimvietė, 5, 6 - Palangos rinkinys. Autorės pieš. Aukojimas yra viena svarbiausiųjų kulto apeigų. Šventojoje buvo aukojama senose, dar iš Narvos kul tūros laikų likusiose alkvietėse, t. y. senvagėje - 2/4A radimvietėje. Ten buvo paaukoti keli brangūs jvežtiniai kirveliai, jaučių jungo modelis ir arklo išara bei keletas puodų, matyt, su maistu. Vėlesnėje, 9-ojojera dimvietėje, taip pat paaukotas ivežtinis balto titnago kirvelis, senas luotas ir keli puodai. Ant Polski Ii Bąt kieh II \ Bai, ze Puch przestrzl But tion frol ber. Vii Ch: bular A (red.). ] Ch: Ampho bular A 1996, N Chi zation. Col listych, CZt p6zno\\ zeiistw I ska (rec Cze HSFF. ~ Cze zacją ro ska (rec Čer western ZiemiC DOl niarstw. (red.). ] Ebl tur auf, E n Į SUimmc Gin 3200, in 46 - -- - -- - - - - - --- - - - - - - I

)eiginiai bu :osios 2/4A, ai. Tai buvo lip reikalinngumo teikoms. riškės 5-oji Šventosios (orės pieš. to apeigų. rvos kulėje - 2/4A 9Ū5 ivežtiišara bei 9-ojoje ra Ito titnago RAKgyventojai buvo atėjūnai, apvaliagaiviai, kurių tipas skyrėsi nuo vietinių pailgagaivių (Rimantienė, Čcsnys, 1991). Tačiau jie labai greit susiliejo su vietiniais senaisiais gyventojais egzogaminių santykių dėka. Ir vieni, ir kiti buvo aiškūs europidai, tačiau sprysti apie jll etninę priklausomyby duomenų dar per maža. LITERATŪROS SĄRAŠAS Antoniewicz w., 1938 - Z dziedziny archeologii ziem Polski II Swiatowit, 1938. T XVTl, p. 341-422. Bąbel J., 1980 - Kult topora w neolicie ziem polskich II WA. Warszawa, 1980. T XLV, Nr. 1, p. 3-44. BaIcer B., 1975 - Krzemien Swieciechowski w Kulturze Puchar6w Lejkowatych. Eksploatacja, Obr6bka I rozprzestrzenienie. Wroclaw-Warszawa-Krak6w-Gdansk, 1975. Butrimas A., 2001 - The Amber Ornament Collection from Daktariškė 5 Neolithic Seltlement II Baltic Amber. Vilnius, 2001, p. 7-19. Chachlikowski P., 1990 - Stone industry of the Globular Amphorae people in Kuiawa II Cofta Broniewska (red.). 1990, p. 155-200. Charniauski M. M., 1996 - MateriaIs of Globular Amphora Culture in Belorus. Eastern Exodus of the Globular Amphora People: 2950-2350 BC II BPS. Poznan, 1996, Nr. 4, p. 87-97. Childe V. G., 1925 - The Dawn of European Civilization. London, 1925. Cofta Broniewska A., (ed.) 1990- Kultura amfor kulistych w rejonie Kujaw. Poznan, 1990. Czerniak L., 1990 - Kultura amfor kulistych a p6inowstęgowy model kultury neolitycznych spoleczenstw Niiu. Problem genezy systemu II Cofta-Broniewska (red.). 1990, p. 29-44. Czerniak L., 1998 - The Neolithic - what's that? II HSFF. Sheffield, 1998, p. 29-30. Czerniak L., Szmyt M., 1990 - Z badan nad periodyzacją rozwoju kultury amfor kulistych II Cofta-Broniewska (red.). 1990, p. 53-78. Černjawskij M. M., 1987 - The Neolithic in Nordwestern Byelorussia II Neolit I początki epoki brązu na Ziemi Chelminskiej. Torun, 1987, p. 429-440. Domanska D., 1990 - Z badcįil nad genezą krzemieniarstwa kultury amfor kulistych II Cofta-Broniewska (red.). 1990, p. 45-51. Ebbesen K., 1975 - Die jiingere Trichterbecherkultur auf den danischen Inseln. K0benhavn, 1975. Engel E., 1935 - Vorgeschichte der altpreussichen Stamme. 1. K6nigsberg, 1935. Gimbutas M., 1980-The Kurgan Wave No. 2,3400-3200, into Europe and the Following Transformation of Culture II JIES. Washington, 1980, No. 8/3-4, p. 273-317. Glob p. v., 1951- Ard og Plovi Nordens Oldtid II Jysk Arkeologisk Selskabs Skrifter. Aarhus. 1951, Nr. I, p. 14-20. Hausler A., 1966 - Die Graber der Kugelamphorenkultur in Wolhynien und Podolien und die Frage ihres Ursprungs II JMY. Halle (Saale), 1966, No. 50. Hausler A., 1981- Zur Frage der Beziehungen zwischen dem nordpontischen Raum und den neolithischen Kulturen Mitteleuropas II JMW. Halle (Saale), 1981, No. 64,p.229-236. Jennbert K., 1998 - "From the Inside": A Contribution to the Debate about the Introduction of Agricultur in southern Scandinavia II HSFF. Sheffield, 1998, p. 31-35. Kadrow S., Szmyt M., 1996 - Absolute Chronology of the Eastern Group of Globular Amphora Culture II BPS. Poznan, 1996, No. 4, p. 103-11l. Kilian L., 1955 - Haffkiistenkultur und Ursprung der Balten. Bonn, 1955. Klebs R., 1882 - Der Bernsteinschmuck der Steinzeir. K6nigsberg, 1882. Kostrzewski J., 1939-1948 - Od mezolitu do okresu wcdr6wek lud6w. Prehistoria ziem Polskich II Encyklopedia Polska, lv/in Krak6w, 1939-1948. Kostrzewski J., Chmielewski w., Jaidiewski K., 1965- Pradzieje Polski, wyd.ii. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, 1965. Kozlowski L., 1924 - Mladsza epoka kamienna w Polsce (neolit). Lw6w, 1924. Kruk J., Milisauskas S., 1999 - Rozkwit i upadek Spoteczellstw wilnicznych neolitu. Krak6w, 1999. La Baume w., 1933 - Der vorgeschichtliche Pflug. Ein prahistorisch-ethnographischer Vergleich II Mannus. Leipzig, 1933, No. 25, p. 73-75. La Baume W., 1937 - Die vorgeschichtlichen Pfliige II Blalter fiir deutsche Vorgeschichte, 11, Leipzig, 1937. La Baume W., 1941 - Zum vorgeschichtlichen Ackerbau im Gebiet der Danziger H6he II Gotiskandza. Danzing, 1941, No. 2, p. 3-8. La Gaume W., 1943 - Die jungsteinzeitliche Kugelamphoren-Kultur in Ost- und WestpreuBen II Prussia, 1943, Nr. 35, p. 13-80. Larsen H., 1929 - Bronsaldernplogen fran Svarvarbo II Fornvannen, 1929, Nr. 24, p. 117-180. Miiller-Beck H., 1965 - Seeberg. Burgaschisee-siid. Holzgerate und Holzbearbeitung II Acta Bernensia. III 5. Bem, 1965. Miiller S., 1900 - Oldtidens Plov II Aarb ger II RK. 1900, No. 15, p. 203-222. Nosek S., 1967 - Kultura amfor kulistych w Polsce. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, 1967. Okulicz J., 1973 - Pradzieje ziem Pruskich od p6inego paleolitu do VII w.n.e. Osolineum, 1973. Rimantienė R., 1995b - Substantial Remains of In-

cipient Neolithic Agriculture at Šventoji 6, a Narwa Culture Settlement in Lithuania II Tools and Tillage, 1993-1994, No. VII!2-3, p. 92-102. Copenhagen, 1995. Rimantienė R., 1996b - Šventosios 4-oji radimvietė II LA. Vilnius, 1996. T 14, p. 5-72. Rimantienė R., 1985a - Mergežerio 13 - ankstyvojo žalvario amžiaus gyvenvietė II LA. Vilnius, 1985. T 4, p. I11-118. Rimantienė R., 1992b - Neolithic Hunter-Gathers at Šventoji in Lithuania II Antiquity. 1992, No. 66(251), p.367-376. Rimantienė R., 1996a - Akmens amžius Lietuvoje (2-asis papildytas leidimas). Vilnius, 1996. Rimantienė R., Česnys G., 1990 - The Late Globular Amphora Culture and its Creators in the East Baltic Area from Archeological and Anthropological Point of view II nes. Washington, 1990, No. 18/3-4, p. 339-358. Sulimirski T., 1959 - Polska przedhistoryczna. II. Londyn, 1959. Szmyt M., 1996a - Spoleznosci kultury Amfor Kulistych na Kujawach. Poznan, 1996. Szmyt M., 1996b - Globular Amphora Culture in Eastern Europe. Present State of Research and Possibilities for Future Studies. Eastern Exodus of the Globular Amphora People: 2950-2350 BC II BPS. Poznan 1996, No. 4, p. 3-27. Szmyt M., 1999 - Between West and East People of the Globular Amphora Culture in Eastern Europe 2950-2350 BC II BPS. Poznan, 1999, No. 8. Šturms E., 1956 - Der Bernsteinschmuck der 6stlichen Amphorenkultur II Rheinische Forschungen zur Vorgeschichte I, 1956, p. 13-20. Šturms E., 1970 - Die steinzeitlichen Kulturen des Baltikums. Bonn, 1970. Vogt E., 1951 - Das Steinzeitliche Uferdorf Egolzwil 3 II Zeitschrift fur Schweizerische Archaologie und Kulturgeschichte, 1951, No. 12/4, p. 193-215. Wesselkamp G., 1980 - Die organischen Reste der Cortaillod-Schichten II Die neolithischen Ufersiedlunger von Twann, 5. Bern, 1980. Wesselkamp G., 1992 - Neolithische Holzartefakte aus schweizer Seeufersiedlungen. Freiburg. Wislanski T., 1966 - Kultura amfor kulistych w Polsce p6lnocnozachodniej. Wrodaw, Warszawa, Krak6w, 1966. WiSlanski T., 1969 - Podstawy gospodarcza plemion neolitycznych w Polsce p6inocno-zachodniej. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, 1969. Wislanski T., 1970 - The Globular Amphora Cultu re II NiP. Wrodaw, Warszawa, Krak6w, 1970, p. 178-281. Zvelebil M., 1998 - Agricultural Frontiers, Neolit hic Origins and the Transition to Farming in the Baltic Basin II HSFF. Sheffield, 1998, p. 9-27. I1caeuKo B. <1>., ąepulibckh", M. M., 1967 - HOBble,IlaHHbre rro CrrOpHbJM BorrpocaM 6poH30Boro BeKa oejjopyccl111 / / oejjopycckl1e,ilpebhocti1. MI1HCK, 1967, c. 155-181. CBewuiKoB I. K., 1983 - KYJJb1YPa KyJJ5lCIblX amcjjop /1 ApxeoJJorill YKpa'iHCbKoi' PCP. KHiB, 1983, c. 240--245. llimh,ilt E. H., 1992 - MOrl1JJbHI1K KyJl5JCTbJX am(jjop rr06jji13y CMOJIeHCKa y BepxiB5LX,lJ.Hirrpa / / ApxeoJloriJ!. KH'iB, 1992. T. 2, c. 12-124. ąapuliycki M. M., 1997 - HapBeHCKa5I KyJJbTYpa /I ApxeoJJori5r oejjopyci. MiHcK, 1997. T. 1, c. 190-206. SANTRUMPOS BPS - Baltic - Pontic Studies. Poznan HSFF - Harvesting the Sea, Farming the Forest. 1998. Sheffield JIES - The Journal of Indo-European Studies. Washington JMV - Jahreschrift fur mitteldeatschen Vorgeschichte. Halle (Saale) LA - Lietuvos archeologija. Vilnius NiP - The Neolithic in Poland. 1970. Wrodaw, Wars zawa, Krak6w WA - Wiadomosci Archeologiczne. Warszawa. Untill of the Lith Amphora independe Šventoji 2 intense ex the place o became ele predomina from settle gap. Thep finds picke Claymass main form globular c barrel-shal big pots w various bo Some bo,"" Ornament poles, peal Small made fron thosefrom for prestigt in the who (Fig. 3) ha' In bol Šventoji 6 female toe 48 - - - - - I

fersiedlunger Iolzartefakte tych w Polsce rak6w, 1966. rcza plemion ejo Wrodaw, GLOBULAR AMPHORA CULTURE IN WEST LITHUANIA Rimutė Rimantienė Summary )hora Cultu,p. 178-281. iers, Neolitin the Baltic 67 - HOBble Boro BeKa I1HCK, 1967, lx amcį:>op II 240-245. TbIX amcį:>op pxeonorill. ynbtypa II 190-206. the Forest. n Studies. rgeschichte. aw, Warszawa. Untillast decades the researches into generalization of the Lithuanian Stone Age did not depict the Globular Amphora culture (further referred to as GAC) as an independent culture. Only after the investigation of sites Šventoji 2/4A and Šventoji 6 and with the start of more intense exploration of settlements in South Lithuania, the place of GAC in evolution of the Lithuanian culture became cjearer. Within area of its occurrence, GAC was predominantly known from grave finds and very little from settlements. Lithuanian finds partially bridge this gap. The pottery from the Šventoji sites perfectly echoes finds picked up within the main area of GAC occurrence. Clay mass is tempe red with coarsely ground granite. The main forms of vessels (Fig. 1,2) are the following: small globular amphorae, funnel beakers, vase-type pots, barrel-shaped pots and pots with almost vertical walls, big pots with short straight neck. Rather freguent are various bowls in shape of truncated globe or segment. Some bowls have concave rims or even vertical walls. Ornamentation is restricted to 3 elements, su ch as small poles, pearl strips and cord impressions. Small stone axes are of dual-purpose. Tanged axes made from local stone are meant for household, while those from imported rock (diabase, aleurite, basalt) served forprestige. Flint artefacts are analogous with those sp read in the whole North of Middle Europe, but types of points (Fig. 3) have been surely brought together with GAe. In both sites wooden agricultural tools occur. At Šventoji 6 - three manual ploughs to be regarded as female tools (Fig. 4), at Šventoji 2/4A - an oxen-driven plough-shoe (Fig. 5) and a model of oxen yoke used by meno Pottery from both sites differs, regardless of coinciding Cl~ periods. The date of Šventoji 6 is (Vs- 499) 4170± 110 bp/cal 2880 ( ) 2494 BC and the da te of site Šventoji 2/4A is (Vs-967) 4120± 110 bp/cal 2880 () 2494 Be. Most likely, the local Narva culture merged with GAC in trade exchange and in particular through egzogamic relations. GAC brought in a new ideology and new symbols. They are abstract world modeis, clear-cut in amber ornaments (Fig. 6). Lenses decorated with a crosspiccc represent a vertical model, while pendants distributed in zones depict a horizontai one. Judging from the site Šventoji 2/4A, the sacrifice has been one of the most important cult rites. LlST OF ILLUSTRATlONS Fig. 1. Main types of Globular Amphora culture pottery at the site Šventoji 2/4A. Fig. 2. Main types of Globular Amphora culture pottery at the site Šventoji 6. Fig. 3. Types of nint points from the site Šventoji 6. Fig. 4. Manual female plough from the site Šventoji 6. Fig. 5. Oxen-driven male plough-shoe from the site Šventoji 2/4A. Fig. 6. Amber world modeis: I - Daktariškė 5; 2,4- collection of Juodkrantė; 3 - find site Šventoji 23; 5, 6- collection of Palanga.

KYJIhTYPA IllAPOBM,11,HhIX AM<I>OP B 3AI1A,11,HOM JIMTBE PHMYTe PHMaHTeHe r Pe310Me B TpY.ll.aX, 0606walOWl1X KaMcIIHbli1 BCK B JII1TBC, KYnhTypa WapOBI1.ll.HbIX amcjjop (.ll.ajtcc - KWA).ll.0 TIOCJTC.ll.HCrO.ll.CC5ITIiJTCnl5T IIC cjjl1rypl1pobajta KaK OT.ll.CJTb Ha51 KyJTbTYpa. TOJTbKO nocjtc Toro, KaK 6blJlVl I1CCJTC.ll.O BaHbl MCCTa HaXO.ll.OK WBCHTOi1V1 2/4 A 11 6, I1HTCHCI1BHCC Hal.faJTl1 I1CCJTC.ll.OBaTbC5I llam5ithl1kvi IO)!(Hoti JI I1TBbl, 60JTCC 5ICHbIM CTaHOBVlTC5I cc MCCTO B pa3bvltl1v1 KyJTbTYPbJ JII1TBbl. OCHOBHa51 06JTaCTb pacnpoctpahchi151 KWA n0311actch no HaXO.ll.KaM B MOrI1JTbHI1KaX, I1CKJTlOl.fI1- TCJTbHO PC.ll.KO - B noccjtchi151x. HaXO.ll.KI1 B JII1TBC OTl.faCTI1 BOCnOJTH5IIOT 3TOT np06cjt. KcpaMI1Ka 113 WBCHT0I111 COBCPWCHHO COBna.ll.aCT C KCpaMI1Koti OCHOBHblX 06JTaCTcti pacnpoctpahchi151 KiliA. B fjti1h5ihoi1 Maccc BCTpCl.faIOTC5I KpynHblc npl1mcci1 TOJTl.fCHOrO rpahi1ta. OCHOBHblC cjjopmbl COCY.ll.OB (pvlc. 1, 2): Hc60JTbWl1C wapobvi.ll.hbic amcjjopbj, BOPOHKOBI1.ll.HbIC Ky6KVI, Ky6KO BVI.ll.llbIC ropwkl1, ropwkh 60l.fKOBI1.ll.HbIC 11 C np5imblmi1 CTCIIKaMI1, 60JTbWVlC ropwki1 C KOPOTKOi1 np5lmoi1 wci1- KoH. )J,OBOJTbHO l.facto nona.uaiotc5i MI1CKl1 B BI1.ll.C cpc3aw Horo wapa I1JTVI ccrmchta. BCTPCl.faIOTC5I MI1CKH C BorHY TbJM BO BHYTPb KpaCM,.ll.a)!(c MI1CKI1 C nphmblmi1 CTCHKa MI1. B ophamchti1kc ynotpc6jtchbj TOJTbKO 3 3JTCMCHTa: CTOJT6HKl1, )!(CMl.f~HbIC TIOJTOCKI1, OTTI1CKI1 whypa. KaMcllllblC TOnOpl1KI1 V1MCIOT.ll.BOtiHOC Ha3Ha<ICHVlC. B 6blTY ynotpc6jt5ijji1cb <ICPCWKOBbIC, V13rOTOBJTCHllbIC 113 MCCTHoro KaMH5I, npcctl1)!(hbic - 113 npl1d03110ro Cblpb51 (ancypojti1ta, 6a3aJTbTa,.ll.V1a6a3a). KPCMHCDblC 113.ll.CJTI151 - TaKI1C )!(C, KaKI1C 6bJJTl1 pacnpoctpahchbl Ha DCCM cbponci1ckom CCDCPC, O.ll.HaKO, no KpatiHcH MCPC, Tl1nbl HaKOHCl.fHI1KOB (phc. 3) npvlhccchbi BMCCTC C KiliA. B 060l1x MCCTax HaXO.ll.OK Hai1.ll.CHbl.ll.CPCB5IIIHbIC OPY.ll.I151 06pa60TKl1 3CMJTI1. Ha MCCTC HaXO.ll.OK 6-3TO Tpl1 pyl.fhbix TIJTyra, KOTOPblC CJTC.ll.YCT C<II1TaTb )!(CHCKHM 0PY.ll.V1CM TPY.ll.a (Pl1c. 4), Ha MCCTC HaXO.ll.OK 2/4 A - 3TO 60p03.ll.a THfJTOBOrO njtyra, 3anpH)!(CHHOrO 6b1KaMI1, 11 Habil. dr. Rimutė Rimanticnė Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-2001, Vilnius, tel.: 2614935; 2 76 4515. 50 MO.ll.CJTb 6bIl.fbCrO 5IpMa, KOTOPbIC CJTC.ll.YCT C'II1TaTh M~CKVlMI1 0pY.ll.I151MI1 TPY.ll.a. OTJTHl.faCTCH KcpaMHKa 060l1x MCCT HaXO.ll.OK, XOTH no C 14 HX XpOHOJIOnU COBna.ll.aCT. )J,aTa ilibchtohi1 6: (Vs-499) 4170±llObpĮ cal 2880 ( ) 2494 BC, ilidchtohi1 2/4 A - (Vs- 967) 4120±IIObp/cal 2880 ( ) 2494 Be. BCP05lTHO, MeCTHM HapDCKaH KyJTbTypa COC.ll.I1I1I1JTaCb C KiliA, 6JTaroJ:\apg 06MCIIIIOH TOprOl3JJC, a OC06CHHO - WCHI1HM. KiliA npl1hccjja 11 3r30raMHblM OTHO' HOBYIO I1.ll.COJTOrl1lO C HOBbIM" CI1MBOJJaMI1. 3TO MO.ll.CJTI1 a6ctpakthoro Ml1pa, oco6ehho HpKO OTpa3I1BWI1CC5I D 5IHTapHblx YKpaWCHI151X (pl1c. 6). MO.ll.CJJb ropl130htajtbhoro Ml1pa - WCIII-lbIC KPCCTOBI11I0i1, BCpTI1KaJTbHOrO - pa3.ll.cjtchhbic Ha 30Hbl. :no JJI1H3bl, YKpa' no.llbeckh, CY.ll.5I no MCCTY HaXO.ll.OK 2/4 A, O.ll.HI1M 113 Ba)!(lICHWHX KYJTbTODblX 06P5l.ll.0D 6bIJTO )!(CpTBOnpw HOWCHHC. CITI1COK I1JIJIIOCTPAUI1I1 PHC. I. OCHOBHbIC Tl1nbI KCpaMHKI1 KyJTbTYPbl wapo BH.ll.llbIX amcjjop C MCCTa HaXO.ll.OK WBCHTOHH 2/4 A. PIiC. 2. OCHOBHbIC TI1TIbI KCpaMI1K11 KyJTbTYPbl wapo' Bl1.!l.HbIX amcjjop C MCCTa HaXO.ll.OK ilibchtohi1 6. PI1C. 3. Tl1nbl KpCMHeBbJX HaKOHel.fHI1KOB C Mecra HaXO.ll.OK WBeHTOHI1 6. PI1C. 4. )!(ehcki1i1 pyl.fhoh njtyr C MeCTa HaxOIIOK WBellTOHH 6. PI1C. 5. EOp03.ll.a ~CKoro T5IfJJOBOrO njtyra C Mecra liaxo.ll.ok WBCHTOHI1 2/4 A. PI1C. 6. 5THTapHblc MO.ll.CJJI1 Ml1pa: I - MCCTO HaXOllOK )J,aKTapI1WKCC 5; 2, 4-100.ll.KpaHTcKa51 KOJJJJeKUI1H; 3- MCCTO liaxo.ll.ok WBCHTOHI1 23; 5, 6 - ITaJJaHrCKM KOJTJTeKUI1H. Straipsnis gautas 2002 02()) Rytų vietės inl žiaus. Pe radinių IT pyninėse ninkas, : tyrinėtos radiniais. cijos tai (Rimant: žulio apy šėnas, E Latvijoje Kera tą neolit( minkio sprendži tus su kil šymams publikac rėpianči, visą ilgą šiandien je, įvairi tarpių ; suvokia Pavienit komi pa ras arch keli pan neolitin (MwKJUI je literal dotos įv I Piestinės yra laba medžiaf mika, aa --- - ---- - - - -- - - I