6. MOLĖTŲ RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMA Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra nustatyta trijų lygmenų integracijos ašių hierarchija (6.1 pav.). 6.1 pav. Ištrauka iš LR teritorijos bendrojo plano 1 lygmuo tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys. Jos formuojamos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto koridorių pagrindu, susieja šalies aukšto lygmens regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių šalių regionais; Numatoma plėtoti šių kategorijų 1 lygmens urbanistinės integracijos ašis: I A kategorija pagrindinė šalies urbanistinės integracijos (metropolinė) ašis; I B kategorija tarptautinės urbanistinės integracijos ašys; I C kategorija šalies vidinės urbanistinės integracijos ašys. Šalia Molėtų rajono savivaldybės teritorijos praeina ir šiaurinėje dalyje ją liečia viena iš septynių svarbiausios I B kategorijos tarptautinės urbanistinės integracijos ašis Šiaurės Rytų Pietų kryptimi. Tai yra transeuropinio tinklo kelias E 262 Kaunas Utena Daugpilis Razekne Ostravas. Šios ašies praėjimas liestine už Molėtų rajono teritorijos ribų, sudaro geras galimybes tokią situaciją išnaudoti rajono ekonominei plėtrai. Kartu tai leidžia išvengti didelių tranzitinio transporto srautų neigiamo poveikio rajono aplinkai ir gyventojams. VGTU Teritorijų planavimo institutas 56
Per visą Molėtų rajono teritoriją šiaurės pietų kryptimi praeina magistralinis kelias A 14 Vilnius Utena, kuriuo atliekami pagrindiniai keleivių ir krovinių vežimai po visą Respublikos teritoriją. 2 lygmuo regioninės urbanistinės integracijos ašys, integruojančios regionų dalis ( jų centrus) ir susiejančios su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. Molėtų rajono teritorijoje praeina penki krašto keliai: Nr.114 Molėtai Ignalina, Nr.115 Ukmergė Molėtai, Nr.119 Molėtai Anykščiai, Nr.172 Raudondvaris Molėtai, Nr.173 Molėtai Pabradė. 3 lygmuo lokalinės jungtys. Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje šalies lokalinių jungčių nėra. Be to, dar yra savivaldybės vietinės jungtys, tai valstybinės reikšmės rajoniniai automobiliniai keliai, kurie šiaurinėje rajono dalyje jungia Balninkus, Girsteitiškį, Laičius (2806, 2801, 2823), Toliejus, Suginčius, Skudutiškį (2822, 2813, 2821). Rajoniniai keliai pietinėje Molėtų rajono dalyje jungia Bijutiškį, Ambraziškius, Miežonis, Dubingius (2812, 2807, 2809, 2810). Molėtų rajono urbanistinė teritorinė plėtra vyksta nepertraukiamai, tai yra susiję pirmiausia su rajono labai patraukliu rekreaciniu potencialu bei besikeičiančiomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. Gyventojų migracija rajone nyksta dviem kryptimis, pirma iš kaimo vietovių į seniūnijos centrus, antra iš Vilniaus, Kauno ir kitų didmiesčių į kaimo gyvenvietes, vienkiemius (tai daugiausia antro vasaros būsto savininkai). Šiuos procesus Molėtų rajone skatina kasmet didėjantis gyventojų pragyvenimo lygis ir sparčiai augantis individualių automobilių skaičius. Šiandieninis automobilizacijos lygis kelis kartus padidino gyventojų mobilumą, dabar 80 100 km atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbovietės jau nėra jokia kliūtis, ir vis daugiau šalies gyventojų teikia prioritetą gamtai, poilsiui, rekreacijai, tai ypač ryškiai pasireiškia Molėtų rajone. Šiandieninis Molėtų rajono nuolatinių ir vasaros gyventojų automobilizacijos lygis leidžia būti visai nepriklausomas nuo viešojo transporto. Susisiekimo sistemos koncepcija remiasi Bendrajame plane pasiūlyta Molėtų rajono gyvenamųjų vietovių sistemos plėtros bei savivaldybės teritorijos erdvine koncepcija. Molėtų rajono savivaldybės kelių tinklo pagrindą šiaurės vakarų kryptimi dabar ir ateityje formuos magistralinis kelias A14 Vilnius Utena. Netoli rajono savivaldybės teritorijos iš Vakarinės pusės praeina automagistralė A2 Vilnius Panevėžys, kuri susijungia su tarptautine magistrale Via Baltica. Šie du magistraliniai keliai turi svarbią reikšmę Molėtų rajono ekonominei ir socialinei plėtrai. Rajono valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklą sudaro dar penki krašto keliai. Krašto keliai Nr.114 Molėtai Ignalina ir Nr.115 Molėtai Ukmergė praeina per rajono VGTU Teritorijų planavimo institutas 57
teritoriją rytų vakarų kryptimi, o taip pat ir per patį rajono centrą Molėtus. Nuo Molėtų miesto šiaurės vakarų kryptimi, per rajono vakarinę teritoriją praeina krašto kelias Nr.119 Molėtai Anykščiai. Krašto kelias Nr.172 veda iš Molėtų miesto pietų kryptimi pro Giedraičius, Paberžę į Vilnių, o krašto kelias Nr.173 iš Molėtų pietryčių kryptimi pro Inturkę, Joniškį atveda į Pabradę. Šių valstybinės reikšmės magistralinio ir penkių krašto automobilių kelių tinklas efektyviai aptarnauja Molėtų rajono savivaldybės teritoriją ir yra pakankamas perspektyviniam laikotarpiui (6.1 lentelė). 6.1 lentelė. Perspektyvinis paros transporto eismo intensyvumas Molėtų rajono valstybinės reikšmės automobilių keliuose (aut./parą) Kelio pavadinimas 2005 m. 2010 m. 2015 m. A14 Vilnius Utena 5086 6000 7100 A14 Vilnius Utena 3967 4600 5300 114 Molėtai Ignalina 654 1200 1700 115 Ukmergė Molėtai 1300 1750 2300 119 Molėtai Anykščiai 628 1100 1500 172 Raudondvaris Molėtai 1170 1750 2300 173 Molėtai Pabradė 529 950 1150 Perspektyvinis transporto srautų augimas Molėtų rajono magistraliniame ir krašto keliuose 2015 metais sieks 5000 7000 automobilių per parą. Sunkiojo transporto eismas ir toliau vyraus magistraliniame kelyje A14 Vilnius Utena, kuris 2015 m gali siekti 700 800 sunkvežimių per parą, krašto keliuose sunkiojo transporto srautai bus žymiai mažesni ir perspektyvoje sieks 200 250 transporto priemonių per parą. Molėtų rajono teritorijoje valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankis yra 0,35 km/km 2, jis sujungia visas pagrindines rajono gyvenvietes, todėl perspektyvoje kelių tinklo plėsti nėra poreikio. Rajono miestų ir miestelių gatvių tinklo plėtra yra susieta su jų teritorijų bendraisiais planais. Asfaltuotų valstybinės reikšmės automobilinių kelių procentas rajone padidės nuo 55,2 % (2006 m.) iki 63,5 % (2015 m.). Pirmoje eilėje bus asfaltuojami tie valstybinės reikšmės rajoniniai automobiliniai keliai, kurie jungia visų lygmenų rajono lokalinius centrus. Lietuvoje transporto priemonių skaičius sparčiai auga ir 2007 metų pradžioje pasiekė 1,8 milijono. Tuo pačiu didėja ir automobilizacijos lygis kiekviename rajone. Jeigu 2000 metais VGTU Teritorijų planavimo institutas 58
Molėtų rajone buvo 251 lengvasis automobilis 1000 gyventojų, tai 2005 metais automobilizacijos lygis išaugo iki 378 aut./1000 gyventojų. Paskaičiuota prognozė 2015 metams rodo, kad Molėtų rajono automobilizacijos lygis gali išaugti iki 460 aut./1000 gyventojų (6.2 lentelė). Šis rodiklis rodo rajono gyventojų transporto priemonių pasirinkimą ir didelį gyventojų mobilumą. Molėtų rajone 2005 metais buvo užfiksuotos 20087 transporto priemonės. Sparčiai didėjantis automobilizacijos lygis turi didesnę įtaką automobilių transporto srautų augimui Molėtų rajono keliuose ir miestų bei gyvenviečių gatvėse. 6.2 lentelė. Molėtų rajono automobilizacijos lygis ir jo prognozė (lengv. aut./1000 gyv.) 2000 m. 2005 m. 2010 m. 2015 m. 2020 m. 2025 m. 251 378 430 460 510 550 Molėtų rajono teritoriją aptarnauja viešasis transportas autobusų maršrutai. Šešiolika tarpmiestinių maršrutų per savaitę atlieka 312 reisų ir dvidešimt keturi priemiestiniai maršrutai atlieka 145 reisus. Mokinių pavėžėjimo į rajono mokyklas atlieka 10 geltonųjų autobusų, kuriais kasdien pavežama virš 500 mokinių. Molėtų rajono viešojo transporto gerinimui yra būtinas maršrutinio tinklo optimizavimas bei suderinamas su kaimyninių rajonų viešojo transporto darbu, yra aktualus rajono gyventojams viešojo transporto informacinės sistemos tobulinimas. Molėtų miesto centrinės dalies gatvės nepritaikytos intensyviam eismui. Pravažiuojantis sunkiasvoris transportas kelia didelį triukšmą, teršia aplinką, gadina gatvių dangą. Krašto kelias Nr.173 Molėtai - Pabradė praeina Inturkės gatve, Nr.115 Ukmergė Molėtai Statybininkų gatve, Nr.119 Molėtai Anykščiai Dariaus ir Girėno gatve, Nr.114 Molėtai Kaltanėnai Ignalina ir Nr.172 Raudondvaris Giedraičiai Molėtai susikerta Vilniaus gatve. Automobilių srautai, tame tarpe ir krovininiai, važiuojantys iš kelių Vilnius Utena, Molėtai Kaltanėnai Ignalina prieš patekdami į kelią Molėtai Anykščiai pravažiuoja per visą Molėtų miestą. Siekiant sumažinti automobilių Molėtų miesto gatvėse reikalingas dar vienas aplinkkelis, kuris jungtų dabartinį Molėtų aplinkkelį su keliu Molėtai Anykščiai. Molėtų rajone esantis 1653 km savivaldybės nuosavybės teise priklausančių ir patikėjimo teise valdomi keliai yra pasiskirstę 11-oje seniūnijų. Iš jų tik 978 km yra su danga, o su pagerinta danga 107 km. (2005 metais). Todėl yra labai aktualu gerinti vietinių kelių ir miestų bei gyvenviečių gatvių būklę. Artimiausioje perspektyvoje būtina stiprinti dangas per Molėtų rajono teritoriją einančiame magistraliniame kelyje A14 Vilnius Utena ir krašto keliuose Nr.114 Molėtai VGTU Teritorijų planavimo institutas 59
Ignalina, Nr.115 Ukmergė Molėtai, Nr.172 Raudondvaris Molėtai ir Nr.173 Molėtai Pabradė. Rekonstruoti atskirus ruožus krašto keliuose: Nr.114 Molėtai Kaltanėnai Ignalina, Nr.119 Molėtai Ignalina, Molėtai Pabradė. Didinant eismo saugumą intensyviuose valstybinės reikšmės krašto automobiliniuose keliuose Nr.114 Molėtai Ignalina ir Nr. 119 Molėtai Anykščiai reikalinga nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takus, o kelyje 173 Molėtai Pabradė, Inturkės gyvenvietėje nutiesti pėsčiųjų taką. Saugaus eismo priemonės būtina diegti ir kituose valstybinės reikšmės automobilių keliuose bei savivaldybės vietiniuose keliuose ir gatvėse, kur įvyksta eismo įvykiai. VGTU Teritorijų planavimo institutas 60