Microsoft Word - KPPP_1t_02a.doc

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS I tomas Santrauka VĮ TRANSPORTO IR KELIŲ TYRIMO INSTITUTAS KAUNAS 21

2 2 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa Pirmasis leidimas TURINYS TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 3 ĮVADAS 4 1. DABARTINĖ KELIŲ TINKLO BŪKLĖ Lietuvos kelių tinklo struktūra ir raida Transporto rodiklių kitimas Avaringumo kitimas Lietuvos kelių tinklo būklė Lietuvos kelių finansavimo kitimas ir prognozė KELIŲ TINKLO PRIEŽIŪRA IR PLĖTRA M Tarptautinių transporto koridorių plėtra ir pasienio infrastruktūros vystymas Nuolatinė priežiūra Tiltų remontas ir rekonstrukcija Dangų periodinis remontas ir stiprinimas Kelių rekonstrukcija Žvyrkelių asfaltavimas Naujų kelių tiesimas ir kelio statinių statyba Saugaus eismo priemonės Planuojami kelių sektoriaus finansavimo šaltiniai, išlaidų struktūra ir apimtys Planuojamas kelių tinklas 215 m. 21 SUDERINTA Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje 22 m. sausio 9 d., Nr PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 22 m. kovo 7 d. posėdžio protokolo Nr. 8

3 3 TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI Dangos atstatymas remonto rūšis, kai kelio dangos stipris atstatomas iki projektinio arba nežymiai padidinamas. Dažniausiai tai išlyginamojo sluoksnio ir plono asfaltbetonio sluoksnio paklojimas. Dangos paviršiaus apdorojimas remonto rūšis, kai ant dangos paviršiaus užpurškiama rišamoji medžiaga ir paskleidžiama skaldelė. Dangos stiprinimas remonto rūšis, kai ženkliai padidinamas kelio konstrukcijos stipris. Dažniausiai tai išlyginamojo sluoksnio ir storo viengubo arba dvigubo asfaltbetonio sluoksnio paklojimas. Kelias inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių objektų užimta žeme. Kelio savininkas asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise. Kelių priežiūra nepertraukiami kelio elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą, reikiamą kelio elementų tarnavimo laiką. Priežiūrai priskiriami kelio elementų mažos apimties taisymo darbai bei nuolatinė priežiūra vasarą ir žiemą. Kelių priežiūros ir plėtros programa Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtinama specialioji programa. Krašto keliais vadinami keliai, kurie sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas. Kelio rekonstravimas statybos rūšis, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius. Kelio taisymas (remontas) statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Magistraliniai keliai tai pagrindiniai Lietuvos keliai, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinių kelių tinklą įjungiami valstybinės reikšmės keliai. Naudotojas asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliais ir jų infrastruktūra. Nauja statyba naujo kelio, miesto (miestelio) aplinkkelio su visais kelio elementais tiesimas, tilto (viaduko) ar kitokio kelio objekto statyba. Rajoniniais keliais vadinami keliai, naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų teritorijose esančių juridinių ar fizinių asmenų susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu. Valstybinės reikšmės keliais vadinami keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvaus transporto priemonių eismas. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Jie skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius.

4 4 ĮVADAS Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pradėtos vykdyti ekonominės reformos, kurių tikslas - stiprinti valstybę, siekti, kad Lietuvos ekonomika taptų konkurencinga pasaulio rinkose. Visi šie pokyčiai lėmė pasikeitimus prekių ir paslaugų rinkose, kurių tolesnis plėtojimas neatsiejamas nuo pagrindinės logistikos sistemos dalies transporto plėtros. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines gėrybes, racionaliai išdėstant gamybines jėgas, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius. Transporto sektoriaus finansavimas daugelyje šalių tradiciškai laikomas vienu iš prioritetų, nes transportas kartu su energetika ir ryšiais yra itin svarbi efektyvios materialinės gamybos ir normalios socialinės aplinkos garantavimo šalyje sąlyga. Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Lietuvoje yra automobilių keliai. Ilgalaikės automobilių kelių plėtros programos, integruotos į bendrą valstybės vykdomą politiką, rengiamos išsivysčiusiose šalyse bei daugelyje besivystančių šalių. Šio darbo tikslas sudaryti Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros (tobulinimo) programą (toliau - Programą) m. Rengiant Programą, buvo išnagrinėta kelių tinklo struktūra, techninė ir fizinė kelių būklė, kelių tiesimo ir taisymo darbų raida, automobilių kelių finansavimo kitimas, poreikis ir galimybės, kiti faktoriai, nulemiantys automobilių kelių tinklo būklę. Sudarant Programą, kelių tinklo tobulinimo poreikis buvo vertintas dviem aspektais: kelių tinklo tobulinimo ir teritorijų planavimo bei regioninės plėtros aspektu. Šie aspektai tarp savęs susiję, tačiau kai kurių skirtumų gali būti, todėl buvo vertinti tiek kelių srities, tiek savivaldybių ir apskričių specialistų pasiūlymai. Buvo siekiama, kad periodo pabaigoje asfaltuotų kelių tinklas apskrityse būtų išplėtotas tolygiau, negu yra šiuo metu. Programoje planuojama, kad Lietuvos kelių tinklas bus tobulinamas atsižvelgiant į augančius visuomenės poreikius, bus gerinamos sąlygos tranzitui, eismas keliuose bus patogesnis ir saugesnis. Programa sudaryta trims įgyvendinimo laikotarpiams: m., m. ir m. Sudarant Programą buvo stengiamasi kiek galima labiau suderinti kelių tobulinimo poreikį ir finansavimo galimybes. Programoje planuojama, kad kelių sektoriaus finansavimas per artimiausius 14 metų didės proporcingai BVP augimui, t.y. apie 4,4% per metus. Sudarytas numatomų lėšų iš tarptautinių finansinių institucijų perspektyvinis planas. Patvirtinus Programą, ja remiantis turėtų būti ruošiamos trimetės kelių priežiūros ir plėtros programos bei metiniai planai atsižvelgiant į numatomą finansavimą iš tarptautinių finansinių organizacijų. Ši Programa taip pat turėtų padėti rengti Nacionalinę transporto plėtros programą, kitas valstybines programas, teritorijų planus. Programą sudaro keturi tomai: I tomas metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa. Santrauka (šis tomas). II tomas metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa. Aprašomoji dalis. III tomas metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa. Lentelės. IV tomas metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa. Žemėlapiai. Darbą atliko valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas, Kaunas, I. Kanto g. 25.

5 5 1. DABARTINĖ KELIŲ TINKLO BŪKLĖ 1.1. Lietuvos kelių tinklo struktūra ir raida Šiuo metu bendras Lietuvos kelių tinklo ilgis siekia apie 7 tūkstančių kilometrų. Pagal kelių įstatymą keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai yra svarbiausios mūsų šalies transporto jungtys. Skaičiavimų duomenimis apie 8% autotransporto ašinių apkrovų tenka Lietuvos valstybinės reikšmės keliams. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo struktūra (21 m. sausio 1 d.) 1 lentelė Dangos tipas Ilgis (km) Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso: Cementbetonis 84,55 1,4 85,95 Asfaltbetonis 1639, , , ,1 Grindinys,2 3,58 19,52 23,3 Žvyras, 81, , ,23 Iš viso: 1724, , , ,58 Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas 21-ųjų metų pradžioje 1-iui gyventojų sudarė 5,8 km, o 1-iui km km. Kelių tinklo su patobulinta (asfaltbetonio ir cementbetonio) danga tankumas 1-iui gyventojų sudaro 3,26 km, o 1 iui km km. Lietuvoje yra 518 km kelių su keturiomis eismo juostomis, iš jų km automagistralių. Šešiems pagrindiniams keliams suteiktas europinis E numeris, 1628 km kelių priskirti TINA kelių tinklui, iš jų km visos Europos transporto koridoriams. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą. Kelių nuolatinę priežiūrą vykdo 11 regioninių įmonių. Iš jų 1 sudarytos teritoriniu principu, jų prižiūrimi keliai praktiškai sutampa su apskričių ribomis, o viena VĮ Automagistralė linijiniu principu prižiūri kelius Vilnius - Kaunas - Klaipėda ir Vilnius - Panevėžys. Esamas Lietuvos kelių tinklas išsidėstęs pakankamai tolygiai, nėra apskričių, kuriose trūktų kelių (žr. žemėlapį). Tačiau patobulintos dangos keliai pasiskirstę netolygiai, dalies kelių techninė kategorija neatitinka automobilių eismo lygiui keliamų reikalavimų. Valstybinės reikšmės keliai pagal techninę kategoriją ir dangos plotį (%) Kelio reikšmė AI, AII AIII AIV AV AM (>8,5 m) (7,5-8,5 (6,5-7,5 (5,5-6,5 m) m) m) 2 lentelė AV* (<5,5 m) Be kate gorijos Magistraliniai Krašto Rajoniniai * - sąlyginai priskirti AV kategorijai Keliai skirstomi į kategorijas pagal eismo juostų skaičių, dangos tipą ir plotį: nuo žemiausios AV ketegorijos kelių tai žvyrkeliai bei patobulintos dangos keliai, kurių dangos siauresnės už 5,5 m, iki aukščiausių AI ir AM kategorijos kelių tai 4 eismo juostų su skiriamąja juosta viduryje keliai. Nemaža dalis krašto ir ypač rajoninių kelių priskirti AV techninei kategorijai, nors faktiškai netenkina jokiai kategorijai nustatytų reikalavimų. Projektinių eismo intensyvumo rodiklių palyginimas su faktiniais parodė, kad šiuo metu daugelio ruožų techninė kategorija yra per žema ir tuos ruožus reikia rekonstruoti. Didžiąją dalį AV ir AIV kategorijos magistralinių kelių ir AV kategorijos krašto kelių reikia rekonstruoti į aukštesnę kategoriją, nekalbant apie kelius, netenkinančius net AV kategorijos reikalavimų. 1-ame paveiksle pateiktas rekonstruotinų magistralinių ir krašto kelių ilgis.

6 6

7 7 1 pav. Rekonstruotinų magistralinių ir krašto kelių ilgis 8 Rekonstruotinų į aukštesnę kategoriją kelių poreikis, kilometra AV AIV AIII AII AI,AM AV(<5,5 m) AV AIV AIII AII Esama kategorija Paveiksle matome, kad rekonstruotinų magistralinių ir krašto kelių ilgis sudaro daugiau nei 4% bendro kelių ilgio, nekalbant apie rajoninius kelius, kurių rekonstrukcijų poreikis nebuvo skaičiuotas, nes akivaizdu, kad dėl lėšų trūkumo ir nedidelio eismo intensyvumo iki 215 metų bus rekonstruojami tik pavieniai rajoniniai keliai metų sausio mėn. duomenimis, lyginant su vienuolika kitų narystės Europos Sąjungoje siekiančių šalių, pagal patobulintos dangos kelių tinklo tankumą Lietuva atsiliko nuo visų, išskyrus Latviją ir Rumuniją. Lietuvoje tuo metu dar buvo likę gyvenviečių, turinčių 2,5-3 tūkstančius gyventojų, bet tiesiogiai neprijungtų prie asfaltuotų kelių tinklo. Buvo gyvenviečių, turinčių kelis šimtus gyventojų, bet neturėjusių asfaltuotų gatvių metais pradėta trejų metų žvyrkelių asfaltavimo programa, kurios įgyvendinimas 2 metais buvo sėkmingai baigtas. Vykdant programą buvo išasfaltuota beveik 1 km Lietuvos žvyrkelių. Šios programos dėka Lietuvoje per metus išasfaltuotų kelių kilometrų skaičius buvo nedaug mažesnis, lyginant su praėjusiais dešimtmečiais atliktais asfaltavimo darbais. Žvyrkelių Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose per 3 metus sumažėjo nuo 49% iki 43%. Tačiau jų asfaltavimas ir toliau lieka aktualus, nes šalyje dar yra kelis šimtus gyventojų turinčių gyvenviečių, kurios nesujungtos su asfaltuotų kelių tinklu. Žvyrkelių asfaltavimo raida metais pateikta 2 paveiksle.

8 8 2 pav. Žvyrkelių asfaltavimo raida m km išasfaltuota, km 1 5 VI VII VIII IX X dešimtmetis 1.2. Transporto rodiklių kitimas Nors Lietuvos ekonominė padėtis nepriklausomybės laikotarpiu buvo ir išlieka sunki, automobilių skaičius šalyje sparčiai auga (3 paveikslas). 3 pav. Transporto priemonių skaičiaus dinamika (1991-2) transporto priemonių/1 gyv Viso transporto priemonių Lengvųjų automobilių Iš jų individualių Kartu nuo 1994 m. iki 1998 m. imtinai Lietuvoje augo ir automobilių eismo intensyvumas (4 paveikslas) ir 2 m., dėl ekonominės krizės šalyje eismo intensyvumas sumažėjo, bet, 21- ųjų metų pirmojo pusmečio duomenimis, eismo intensyvumas vėl pradeda didėti. Tarptautinis eismas Lietuvoje didėja pastoviai. Lyginant su 1993 m., bendras tarptautinio eismo intensyvumas išaugo 1,5 karto, o krovininių transporto priemonių net 1,7 karto. Kelių dangų irimą nulemia ne bendras eismo intensyvumas, o sunkaus transporto eismo intensyvumas: 5 lengvųjų automobilių daro tokį patį poveikį dangai, kaip ir vienas penkių ašių sunkvežimis.

9 9 4 pav. Eismo intensyvumo kitimas metais (1989=1%) % (I pusm.) 1.3. Avaringumo kitimas Vakarų Europoje, nepaisant sparčiai augančio automobilių skaičiaus, maždaug nuo m. autoavarijose žuvusiųjų žmonių skaičius mažėja. Ypač smarkiai žuvusiųjų skaičius sumažėjo Skandinavijos šalyse net 2,5 karto. Tuo tarpu Lietuvoje padėtis keitėsi kitaip: 1991 m. avarijų skaičius pasiekė rekordinį lygį - per metus įvyko 667 įskaitines avarijos, jose žuvo 193 žmonės, o 6638 buvo sužeisti. Vėliau avaringumo lygį buvo pavykę stabilizuoti ir sumažinti, tačiau m., toliau augant automobilių skaičiui bei eismo srautams, jis vėl kilo (3 lentelė). Pastaraisiais metais autoavarijų, kuriose žuvo dviratininkai ir pėstieji, skaičius augo po 6-8% per metus. Autoavarijų skaičiaus kitimas 3 lentelė Metai Įskaitinių autoavarijų Žuvo žmonių Sužeista žmonių Avaringumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Tarp jų - keliuose įrengtų saugaus eismo priemonių kiekis ir kokybė. Nuo 1994 m. pagal Vakarų Europos šalyse naudojamas metodikas pradėti kaupti duomenys apie juodas dėmes Lietuvos keliuose, t.y. tokius ruožus, kuriuose nuolat įvyksta autoavarijos. Vakarų šalių patirtis rodo, kad naikinant juodas dėmes (pavyzdžiui: rekonstruojant sankryžas, įrengiant dviejų lygių pėsčiųjų perėjas, pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą), avaringumą šalies mastu galima sumažinti pusantro karto m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti speciali saugaus eismo programa, skirta juodoms dėmėms likviduoti. Tikėtina,

10 1 kad iš dalies šių investicijų dėka 1999 ir 2 m. žuvusiųjų skaičius sumažėjo. Tačiau lyginant eismo saugumą Europos ir pasaulio mastu, situacija Lietuvoje vis dar nepatenkinama (5 paveikslas): 5 pav. Žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 transporto priemonių 1998 metais Latvija Lenkija Lietuva Graikija Portugalija Estija Airija Ispanija Prancūzija Belgija Austrija Danija JAV Liuksemburgas Italija Vokietija Suomija Olandija Švedija Jungtinė Karalystė Islandija 35.3* * * * * 1997 metų duomenys 21-ųjų metų pirmųjų dešimties mėnesių avaringumo rezultatai rodo vėl atsinaujinusį avaringumo augimą: lyginant su 2-aisiais metais, autoavarijų padidėjo 2%, o žuvusiųjų net 9% Lietuvos kelių tinklo būklė Automobilių kelių dangų fizinę būklę sąlygoja kelių lygumas, stiprumas, provėžų gylis ir sukibimo koeficientas. Lygumas - tai nukrypimų nuo idealaus išilginio profilio suma, išreikšta metrais kilometrui. Kelio lygumas tiesiogiai priklauso nuo dangos defektų kiekio ir dydžio (duobių, lopų, skersinių, išilginių, tinklinių plyšių, bangų ir t.t.). Kelių tinklo lygumo matavimai pagal tarptautinį lygumo indeksą IRI Lietuvoje pradėti 1992 m. Kelių tinklo lygumo matavimų duomenys 4 lentelė Šalis Kelio reikšmė Išmatuota (km) IRI, (m/km) Suomija, 1997 m. I klasės II klasės Regioniniai ir III klasės Vidurkis ,36 1,71 2,44 2,16 Latvija, 1997 m. I klasės 175 3,45 Estija, 1997 m. Lietuva, 1998 m. I klasės II klasės III klasės I klasės (magistraliniai) II klasės (krašto) ,93 3,82 4,75 2,82 3,92 Kaip matome, Lietuvos keliai yra šiek tiek lygesni už Estijos ir Latvijos, tačiau net magistralinių Lietuvos kelių lygumas yra prastesnis už Suomijos žemiausios klasės kelių lygumą.

11 11 Lygumo kitimo analizė parodė, kad dabartiniu metu kelių lygumas po truputį gerėja. Vidutinis magistralinių ir krašto kelių lygumas 2 m. buvo 3,25 m/km lyginant su 3,64 m/km 1992 m. Lygumo gerėjimą per praėjusį dešimtmetį lėmė tai, kad buvo nutiesti nauji aukštos kokybės ruožai, išasfaltuoti beveik visi krašto keliai su žvyro danga, įdiegtos naujos, gerinančios kelių lygumą technologijos: bituminės emulsijos, šlamai, selektyvinis paviršiaus apdorojimas, plyšių užtaisymas naudojant bitumo mastiką ir kt., o taip pat pagerėjusi darbų atlikimo kokybė. Kelio lygumas yra labai svarbus parametras, tačiau būna ir taip, jog kelias atrodo lygus, defektų nedaug, tačiau jo dangos konstrukcija silpna. Nevykdant atstatymo arba stiprinimo darbų kelias netrukus pradeda irti. Magistralinių ir krašto kelių stiprumo analizė parodė, kad nuo 1992-ųjų metų šių kelių stiprumas sumažėjo maždaug 12%. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, nuo 1997 metų maksimali leistina ašinė apkrova padidinta iki 11,5 tonos ašiai. Šiuo metu beveik trečdalyje TINA kelių, kuriais daugiausia važiuoja sunkios krovininės transporto priemonės, kelio konstrukcija yra silpna ir netenkina šio reikalavimo. Stiprumo blogėjimą rodo ir provėžų atsiradimas Lietuvos keliuose. Provėžos yra pavojingas defektas, nes, joms atsiradus, iškyla pavojus saugiam eismui, ypač esant šlapiai dangai. Šiuo metu apie 2% kelių tinklo viršija maksimalią leistiną provėžų gylio ribą - 2 mm. Stiprumo blogėjimas yra visiškai natūralus, nes atliktų dangos atstatymo ir stiprinimo darbų apimtys XX a. dešimtajame dešimtmetyje, lyginant su ankstesniuoju, žymiai sumažėjo. Taip pat smarkiai sumažėjo kelių rekonstrukcijos, žvyrkelių taisymo (žvyro dangos sluoksnio atstatymo), naujų kelių tiesimo apimtys (žr. 6 ir 7 paveikslus). kilometrai pav. Asfalto dangų įrengimas, rekonstrukcija ir taisymas m pav. Žvyrkelių taisymo apimtys m. kilometrai Nepriklausomybės laikotarpiu dėl sumažėjusio finansavimo ir laiku neatliekamų periodinių remontų pasikeitė kelių priežiūros darbų pobūdis ir apimtis. Kelių priežiūra tai nuolatiniai darbai,

12 12 užtikrinantys saugų eismą, reikiamą kelio elementų tarnavimo laiką. Kelių priežiūrai priklauso defektų (išdaužų, plyšių) pašalinimas, žvyrkelių taisymas, profiliavimas, kelkraščių profiliavimas, vandens pralaidų, griovių valymas, krūmų, žolės pjovimas, kelio įrenginių (autobusų sustojimo ir poilsio aikštelių, autobusų stotelių ir jų paviljonų, pavėsinių, tualetų ir pan.) priežiūra ir taisymas, kelio dangos ir statinių ženklinimas, kelio ženklų, signalinių stulpelių pakeitimas ir trūkstamų įrengimas, šiukšlių rinkimas, sniego valymas, kelių važiuojamosios dalies barstymas žiemos metu, sniegą sulaikančių užtvarų įrengimas ir daugelis kitų darbų. Kelių priežiūra tapo prioritetine veikla, garantuojančia nenutrūkstamą ir pakankamai saugų eismą keliais ištisus metus. Šiuo metu vis daugiau lėšų tenka skirti senstančių ir yrančių asfalto bei žvyro dangų defektams pašalinti, t.y. išdaužoms ir plyšiams taisyti, nusidėvėjusių žvyrkelių profiliuojamam sluoksniui atstatyti ir t.t. Tačiau absoliučiais dydžiais kelių priežiūros darbų finansavimas per praėjusį dešimtmetį smarkiai sumažėjo. Apytiksliais duomenimis, 21 m. palyginamosiomis kainomis kelių priežiūrai buvo skirta 62% lėšų, lyginant su 1989 m. Jeigu 1989-aisiais metais žiemos metu buvo ištisai valomi ir barstomi praktiškai visi valstybinės reikšmės keliai, tai šiuo metu tik apie 7,2 tūkst. km arba trečdalis viso kelio tinklo (kituose keliuose tik pavojingos saugiam eismui vietos). Nepriklausomybės laikotarpiu pasikeitė kelių priežiūros darbų strategija, nes visų pirma atsižvelgiama į kelio naudotojų, o ne į kelininkų interesus. Daug dėmesio skiriama saugaus eismo sąlygas gerinančių priemonių, naudojamų išsivysčiusiose šalyse, įdiegimui ir priežiūrai: Europos standartus atitinkančiam kelių ženklinimui, signaliniams stulpeliams, kelio ženklams, atitvarams ir kt. Šios priemonės pirmiausia buvo taikomos transporto koridoriuose, šiuo metu įdiegiamos kituose magistraliniuose ir dalyje krašto kelių. Skaičiavimai parodė, kad siekiant optimaliai tenkinti kelių naudotojų poreikius, priežiūrai reikėtų skirti apie 42 mln. litų per metus, tačiau kelių priežiūrai skiriamos metinės lėšos, nepaisant kainų augimo, nekinta jau treji metai ir tėra 176 mln. litų. Šiuo metu tik automagistralės Vilnius - Kaunas - Klaipėda (IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis) ruožas Vilnius - Kaunas - Sitkūnai (,25% bendro kelių ilgio) prižiūrimas I (aukščiausiuoju) lygiu ir tik žiemos metu. Mūsų šalies valstybinės reikšmės automobilių keliuose yra 1537 tiltai ir viadukai. Daugiausia tiltų (68%) buvo pastatyta m. Visų tiltų ilgis - 49,2 km, o jų pakloto plotas - 584,2 tūkst. m 2. Dauguma tiltų (91,6%) gelžbetoniniai. Neremontuojant tilto 25 metus ir ilgiau, jo tolimesnė eksploatacija darosi nesaugi. Šiuo metu beveik pusė tiltų ploto naudojama 25-erius ir daugiau metų. Jeigu išliktų m. finansavimas (16,2 mln. litų per metus), tai vėliau, m. tokių tiltų būtų dauguma. Daugelis tiltų yra gelžbetoniniai, jų blogos techninės būklės požymiai matomi jau šiandien. Iš detaliai patikrintų tiltų duomenų analizės nustatyta, kad 2-25 ir daugiau metų naudojamų neremontuotų tiltų būklė yra bloga: susidėvėjęs jų paklotas, irsta perdangos konstrukcija, mažėja tokių tiltų laikymo galia - jų naudojimas tampa nesaugus. Ypatingą rūpestį kelia tiltų, kurių perdangos sumontuotos iš įtemptojo gelžbetonio elementų, techninė būklė. Tokių tiltų automobilių keliuose yra 284, t.y. 18,5 %, jų ilgis - 14,1 km. Iš užsienio šalių patirties yra žinoma, kad dėl įtemptosios armatūros korozijos tokie tiltai gali sugriūti netikėtai. Mūsų šalyje taip pat pastebėta tiltų įtemptosios armatūros korozija ir tris viadukus jau prireikė nedelsiant sustiprinti. Pastaraisiais metais beveik dešimtadalis bendros Kelių fondo išlaidų sumos yra skiriamas kitoms būtinoms kelių išlaidoms. Tas lėšos reikalingos kelių priežiūros ir taisymo technikai įsigyti, kelių priežiūros ir taisymo gamybiniams - buitiniams pastatams statyti ir eksploatuoti, specialiesiems tyrimams ir laboratoriniams darbams, projektavimui, kelių plėtros programoms ir mokslo tiriamiesiems darbams, žemei ir pastatams išpirkti, gamtosaugos ir žemių rekultivavimo darbams, LAKD išlaikyti, duomenų bazei kurti ir eksploatuoti, konkursams rengti, teisės aktams ruošti. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiose regioninėse įmonėse didžioji dalis mechanizmų ir automašinų parko yra pasenusi tiek techniškai, tiek moraliai: 59% automobilių ir mechanizmų yra senesni nei dešimt metų, kai kurie naudojami nuo 1977 m. 77% visų turimų regioninėse įmonėse mechanizmų pagaminti buvusioje TSRS arba Rusijoje. Techninės šių mechanizmų charakteristikos neatitinka nei darbų saugos, nei technologijų, nei aplinkosaugos reikalavimų. Per kelis paskutiniuosius nepriklausomybės metus centralizuotai įsigyta atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus technikos. Diegiant naujas technologijas ir įsigyjant tam skirtą techniką beveik visiškai pakeistas žiemos metu naudojamų mechanizmų parkas. Druskos barstytuvų, šalto

13 13 dangų regeneravimo mechanizmų, ekskavatorinių pakrovėjų, frezų parkų sudėtis yra pakankamai aukštos kokybės: 88% iš jų yra pagaminta Vakaruose, vidutinis amžius - penkeri metai. Tik naujų kelių priežiūros technologijų ir įrengimų (šaltas frezavimas, šaltas asfaltas, paviršiaus apdorojimas lopinėliais, plyšių užtaisymas mastikomis, barstymas šlapia druska, sniego valymas greitaeigiais valytuvais) dėka užtikrinama pakankama kelių priežiūros darbų kokybė. Nepakankamai lėšų skiriama ir kelių priežiūros bei taisymo gamybiniams - buitiniams pastatams. Trūksta valymo įrengimų, pastogių druskos, smėlio - druskos mišiniams laikyti, plovyklų ir kt. Nepriklausomybės metais buvo įsigyta tarptautinius standartus atitinkanti tyrimų įranga, teikianti galimybę matuoti eismo intensyvumą, kelių lygumą, stiprumą, sukibimą su danga ir kitus parametrus. Trūkstant lėšų, tyrimų apimtis nedidelė, rajoniniuose keliuose duomenys beveik nerenkami. Kelių valdymas pradėtas organizuoti šiuolaikiniais metodais: sukurta ir tobulinama kelių informacinė sistema, duomenys kaupiami duomenų bazėse, operatyvi informacija kelių naudotojams pateikiama per radiją bei internetu. Įrengta kelių oro informacinė sistema, įspėjanti kelių priežiūros tarnybas apie artėjantį apledėjimą, informuojanti apie dangos ir oro temperatūras Lietuvos kelių finansavimo kitimas ir prognozė Atgavus nepriklausomybę, automobilių kelių finansavimą galima skirstyti į du laikotarpius - prieš Kelių fondo įsteigimą ir po jo. Pirmajame laikotarpyje kelių finansavimas labai sumažėjo m. neužteko lėšų ne tik keliams atstatyti, rekonstruoti ar tiesti, bet ir nuolatinei priežiūrai. Kelių priežiūros ir modernizavimo lėšos buvo kaupiamos valstybės biudžete. Žiemą kelininkai kasdien turėdavo prašyti Finansų ministerijos tarnautojų skirti lėšų sniegui valyti. Antrasis etapas prasidėjo 1996 m., įsigaliojus Kelių fondo įstatymui. Etapo pradžioje buvo remontuojamos kelių dangos, siekiant jas apsaugoti nuo suirimo, o nuo 1998 metų pradėtas tobulinti šalies kelių tinklas. 2 m., sumažinus degalų akcizo dalį, pervedamą į Kelių fondą, ir sumažėjus kitoms įplaukoms, kelių finansavimas sumažėjo. 21 m. įvestas akcizas suskystintoms dujoms, nuo metų vidurio padidinta degalų akcizo dalis, todėl tikimasi įplaukų padidėjimo. 6 lentelė Valstybinės reikšmės kelių tinklo finansavimo kitimas (mln. Lt, palyginamosiomis 21 m. kainomis) Metai Valstybės biudžetas ( m. Kelių fondas) Iš to skaičiaus paskolų grąžinimas ir palūkanos Paskolos Subsidijos ,3 4,3 46, * 55,7* * 88,7* * planas Kelių dangos irimas vyksta pagal eksponentinę priklausomybę, todėl pavėluotas remontas kainuoja žymiai brangiau negu laiku atliktas. Neinvestuojant lėšų keliams atstatyti ir stiprinti, kiekvienais metais remontų poreikis vis didėjo, todėl susidarė padėtis, kai beveik visas surenkamas lėšas reikėjo skirti kelių priežiūrai ir remontams. Tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, atsirado poreikis plėsti ir tobulinti tarptautinius transporto koridorius (Via Baltica,

14 14 IXB ir kitus). Lėšų tam nebuvo, todėl buvo nuspręsta skolintis iš užsienio bankų. Skolintasi tik suplanavus skolų grąžinimą, atsižvelgiant į Kelių fondo surinkimo patirtį ir ateities perspektyvas tik ekonomiškai pagrįstiems ir atsiperkantiems kelių projektams. Visa tai užtikrino patenkinamą kelių tinklo būklę ir Lietuvos kelių integraciją į Europos kelių tinklą. Prognozuojant galimą kelių sektoriaus finansavimą, reikia pažymėti, kad visi rodikliai - ekonomikos augimas, kelių finansavimas ir poreikis tobulinti kelius - yra glaudžiai susiję. Esant greitam bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, greitai auga ir eismo intensyvumas, tuo pačiu ir poreikis plėtoti kelius. Be to, didėjant BVP, valstybė turi galimybių keliams skirti daugiau lėšų. Ir atvirkščiai, jeigu BVP auga lėtai, eismo augimo tempas lėtėja, nelieka poreikio plėtoti kelių tinklą, tuomet didžiausią dėmesį reikia skirti esamo kelių tinklo išsaugojimui. Planuojant finansavimą, remiantis užsienio konsultantų parengtomis studijomis, buvo padarytos prielaidos, kad BVP per analizuojamą laikotarpį vidutiniškai augs po 4,4% per metus. Tikimasi, kad nuo 25 m., Lietuvą priėmus į Europos Sąjungą, parama iš Europos Sąjungos fondų nuosekliai didės ir iki 21 m. išaugs maždaug 4 kartus. Planuojama, kad paskolų dalis mažės, o nuo 28 m. jų bus atsisakyta. Finansavimo prognozė pateikta 8 paveiksle: 12 8 pav. Lietuvos automobilių kelių finansavimo prognozė (21 m. kainomis) mln. litų, 21 metų kainomis Kelių priežiūros ir plėtros programa paskolos ES fondai palūkanų ir paskolų išmokėjimas Detali prognozuojama kelių finansavimo struktūra pateikta 9 lentelėje (žr. 23 psl.). Eismo intensyvumo augimo prognozė pagal vidutinį scenarijų pateikta 9 paveiksle: 9 pav. Eismo intensyvumo augimo prognozė (2 m.=1%) % metai Magistraliniuose keliuose Krašto ir rajoniniuose keliuose Bendra

15 15 2. KELIŲ TINKLO PRIEŽIŪRA IR PLĖTRA M. Visuomenės išlaidos kelių transportui susideda iš kelininkų ir kelių naudotojų išlaidų. Kelininkų išlaidas sudaro keliams tiesti, remontuoti ir priežiūrėti sunaudotos lėšos. Kelio naudotojų išlaidas sudaro autotransporto priemonių eksploatacinės išlaidos (kuras, tepalai, atsarginės dalys, išlaidos remontui ir pan.), kelionės gaišties nuostoliai, nuostoliai dėl autoavarijų bei dėl aplinkos taršos. Visuomenės išlaidų priklausomybė nuo kelių finansavimo pateikta 1 paveiksle: 1 pav. Visuomenės išlaidų priklausomybė nuo kelių finansavimo kelininkų išlaidos kelio naudotojų išlaidos visuomenės išlaidos dabartinis finansavimas optimalus finansavimas Kelio naudotojų išlaidų priklausomybė nuo kelininkų išlaidų nėra tiesinė: kuo daugiau lėšų skiriama keliams, tuo lėčiau mažėja kelio naudotojų išlaidos. Todėl egzistuoja optimalus kelių biudžetas, kai visuomenės išlaidos yra mažiausios. Apskaičiuota, kad šiuo metu optimalus valstybinės reikšmės kelių finansavimas turi sudaryti apie 1,2 mlrd. litų, arba 2,5 karto daugiau negu pastaraisiais metais skiriama lėšų. Tuo tarpu daugelyje Vakarų Europos šalių kelių biudžetai yra pakankamai subalansuoti. Trūkstant lėšų, kelių sektoriaus finansavimo prioritetai turi būti tokie: - kelių priežiūra ir tiltų rekonstrukcija esant avarinei jų būklei bei kitos būtinos išlaidos; - periodiniai kelių ir tiltų remonto darbai, saugaus eismo priemonės; - dangų stiprinimas, žvyrkelių asfaltavimas, kelių ir tiltų rekonstrukcijos; - naujų kelių tiesimas, kelio statinių statyba. Atsižvelgiant į finansavimo prognozę, lėšų bus skirta mažiau, negu reikia optimaliems visuomenės poreikiams patenkinti. Todėl Programa buvo rengiama remiantis šiuo eiliškumu su kai kuriomis išimtimis, pvz., prioritetą suteikiant tarptautinių transporto koridorių plėtrai Tarptautinių transporto koridorių plėtra ir pasienio infrastruktūros vystymas Naudojant ES lėšas, transporto koridoriaus atšakoje IXB numatoma toliau modernizuoti kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda, sustiprinant dangą, įrengiant skirtingų lygių sankryžas, apjungiamuosius kelius vietiniam autotransporto eismui. Iki 215 m. planuojama visą kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda rekonstruoti iki automagistralės techninių parametrų. Bus išplatinti kelkraščiai, likviduotos vieno lygio sankryžos ir apsisukimai, pastatant skirtingų lygių sankryžas ir sankirtas, rekonstruotos atkarpos, einančios per Grigiškių, Vievio, Elektrėnų gyvenvietes, Klaipėdos prieigose. Numatyta sustiprinti apie 41 km asfaltbetonio dangos (skaičiuojant viena kryptimi), pastatyti dešimt skirtingų lygių sankryžų, įrengti 4 km apjungiamųjų kelių. Vilniaus pietiniame aplinkkelyje planuojama rekonstruoti atskirus ruožus, kai kur nutiesti antrą važiavimo kryptį.

16 16 Koridoriaus atšakoje IXD planuojama rekonstruoti kelią Marijampolė - Kybartai iki AII techninės kategorijos, išplatinant dangą iki 9 metrų. Rekonstruotas kelias tenkins tarptautiniams keliams taikomus reikalavimus. Iki 21 m. numatyta nutiesti Virbalio ir Kybartų aplinkkelį. I transporto koridoriuje Varšuva - Kaunas - Ryga - Talinas (Via Baltica) vykdant antro etapo programą, 22 m. bus baigtas tiesti Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelis, tiesiama Kauno vakarinio aplinkkelio antroji važiavimo kryptis, statomos penkios skirtingų lygių sankryžos. 23 m. užbaigus antrąjį darbų etapą, kelias Via Baltica Lietuvoje tenkins artimiausiojo laikotarpio poreikius. Iki 21 m. planuojama sustiprinti dangą bei statyti skirtingų lygių sankryžas. Laikotarpio pabaigoje ruožą Garliava - Marijampolė planuojama rekonstruoti į automagistralę. Koridoriaus atšakoje IA Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas pagal ISPA programą iki 24 m. numatoma nutiesti Šiaulių pietvakarinį ir Joniškio šiaurinį aplinkkelius, rekonstruoti atkarpas Šiauliai - Bubiai, Šiauliai - Kryžių kalnas, Tauragė - Panemunė. Vedamos derybos su Rusijos Federacija ir ES institucijomis dėl Panemunės ir Sovetsko (Tilžės) aplinkkelių tiesimo su naujais tiltais per Nemuną ir jo senvagę. Po 21 m. planuojama nutiesti Tauragės aplinkkelį. E keliuose bus tiesiami aplinkkeliai, statomos skirtingų lygių sankryžos, diegiamos saugaus eismo priemonės, stiprinamos bei platinamos dangos. Planuojama, kad 215 m. 95% E kelių atitiks europinių kelių standartus Kelių priežiūra Didžiausią išlaidų dalį per visą analizuojamą laikotarpį vis dar sudarys išlaidos kelių priežiūrai. Tai būtina, norint pasiekti, kad kelių priežiūros lygis priartėtų prie optimalaus ir sumažėtų visuomenės išlaidos. Programoje numatyta, kad m. priežiūrai bus skiriama vidutiniškai po 25 mln. Lt per metus, m. po 27 mln. Lt, m. po 335 mln. Lt. Didėjant finansavimui, atsiras galimybė geriau prižiūrėti kelius. Visuose keliuose bus įrengti standartų reikalavimus tenkinantys kelio ženklai, bus padidintas informacinių, paslaugų ir maršrutinio orientavimo ženklų kiekis. Bus pagerintas kelių važiuojamosios dalies horizontalusis ženklinimas, kadangi šiuo metu ženklinama tik dalis reikalingų linijų ir kelių. Numatoma, kad bus atnaujintas asfaltuotų rajoninių kelių barstymas žiemą ir sutrumpinti kelių nuvalymo terminai. Žvyrkelių dulkėtumas vasarą bus mažinamas panaudojant kalcio chloridą ir kitas medžiagas. Planuojama, kad žvyrkelių profiliuojamojo sluoksnio atstatymo apimtys bus padidintos iki 6 km per metus m. laikotarpiu kelių priežiūrą tobulinti planuojama šiomis kryptimis: įdiegti specialią įrangą grioviams valyti, naujas krūmapjoves ir šienapjoves visose kelių tarnybose, pasiekti, kad magistralinių ir krašto kelių priežiūra būtų vykdoma pagal II kelių priežiūros lygį, rajoniniuose keliuose pakeisti senus ženklus į naujus su šviesą atspindinčia plėvele; pasiekti, kad magistraliniai, krašto ir didelio intensyvumo rajoniniai keliai, turintys asfaltbetonio dangą, būtų paženklinti horizontaliuoju ženklinimu (tarp jų ne mažiau 2% termoplastu), atšvaitais nužymėti dangoje didžiausio intensyvumo, pavojingus kelių ruožus bei visus kelius su skiriamąja juosta m. laikotarpyje išplėtoti kelių oro sąlygų informacinę sistemą į kelių informacinę sistemą - intelektualiąją kelių transporto valdymo sistemą, integruotą į bendrąją Europos transporto sistemą, paženklinti visus kelius, turinčius asfalto dangą (tarp jų ne mažiau kaip 5% termoplastu), kelio ženkluose naudoti tik šviesą atspindinčią plėvelę, baigti įrengti atitvarus kelių skiriamojoje juostoje, baigti tvarkyti visų rajoninių kelių sankasas ir vandens nutekėjimą, pasiekti, kad magistraliniai ir krašto keliai būtų prižiūrimi pagal I kelių priežiūros lygį Tiltų remontas ir rekonstrukcija Atsižvelgiant į dabartinę tiltų būklę ir praėjusį nuo remonto laikotarpį, tiltų remonto ir rekonstrukcijos finansavimo poreikiui turi remtis šiais pagrindiniais kriterijais: - tiltai remontuojami ar rekonstruojami, jeigu jų naudojimo trukmė 25-eri metai arba ilgesnė; - kaštų prognozavimo pagrindas m. remonto ir rekonstrukcijos finansinių kaštų analizės rezultatai.

17 17 Prognozuojamos tiltų remonto ir rekonstrukcijos darbų apimtys 7 lentelė Laikotarpis Planuojama suremontuoti ir rekonstruoti (tūkst. m 2 ) Kaštai, (mln. Lt) 25-erius ir daugiau metų nesuremontuotų tiltų plotas laikotarpio pabaigoje (tūkst. m 2 ) m m m Iš viso: Dangų periodiniai remontai ir stiprinimas Asfaltbetonio dangų atstatymo bei stiprinimo poreikį sąlygoja fizinė būklė, t.y. stiprumas, lygumas, provėžos ir kiti defektai, bendras eismo intensyvumas, sunkiųjų transporto priemonių eismo intensyvumas. Priklausomai nuo dangos konstrukcijos ir krovininio eismo intensyvumo, dangos atstatymo arba stiprinimo darbus reikia atlikti kas 15-2 metų. Tai reiškia, kad per analizuojamą laikotarpį turėtų būti atstatyta arba sustiprinta apie 8% šiuo metu esamų asfaltuotų kelių arba apie 9,5 tūkst. km. Šių darbų kaina 21 m. kainomis sudarytų daugiau negu 4 mlrd. litų. Akivaizdu, kad dėl lėšų trūkumo tiek darbų atlikti nepavyks. Todėl Programoje planuojama, kad (kaip ir šiuo metu), dangų irimas daugiausia bus stabdomas ne atstatant dangas, o apdorojant paviršių. Paviršiaus apdorojimo darbų kiekis, ypač rajoniniuose keliuose, bus nuosekliai didinamas ir laikotarpio pabaigoje beveik pasieks 199-ųjų metų lygį. Planuojamų paviršiaus apdorojimo darbų apimtys sieks 11,4 tūkst. km. Vienas iš svarbiausių dangos stiprinimo darbų šiame dešimtmetyje yra kelio Vilnius Kaunas Klaipėda dangos ir kelkraščio sustiprinimas: jame, naudojant ISPA programos lėšas, iki 26 metų planuojama sustiprinti 38 km asfaltbetonio dangos. Be to, iki 215 m. turi būti sustiprinta 35 km kitų TINA programos kelių, užtikrinant 11,5 tonos ašinio apkrovimo stiprumą. Planuojama, kad m. dangos paviršiaus apdorojimo, atstatymo ir stiprinimo darbų bus atlikta už maždaug 2,4 mlrd. litų. Iš šios sumos nenumatyti kelių rekonstrukcijos darbai, kai irgi atstatoma arba sustiprinama danga. Programoje planuojama, kad kelių tinklo stiprumas nuo 25 m. vėl pradės gerėti. Stiprumo indeksas 215 m. sieks,96,97 buvusio 1992 m Kelių rekonstrukcija Skaičiavimai parodė, kad Lietuvos kelių rekonstrukcijos prioritetų eilė turėtų būti tokia: - E kelių rekonstrukcija, siekiant užtikrinti šiems keliams keliamus tarptautinius reikalavimus, visų pirma tų ruožų, kurių silpna danga; - kelių sankasos ir dangos platinimas intensyvaus eismo magistraliniuose ir krašto keliuose, visų pirma tų ruožų, kurių suirusi ar silpna danga; - kelių sankasos ir dangos platinimas mažo intensyvumo krašto keliuose ir svarbiausiuose rajoniniuose keliuose, kurių danga siauresnė už 5,5 m, visų pirma tų ruožų, kurių suirusi ar silpna danga. Esant eismo intensyvumui mažiau nei 1 automobilių per parą, ne gyvenvietėse siūloma rekonstruoti iki AV techninės kategorijos. Kitų kelių, net ir neatitinkančių techninės kategorijos, rekonstruoti neplanuojama, pirmenybė teikiama dangos atstatymui. E kelių tobulinimo ketverių metų programoje numatyta m. rekonstruoti 95 km E kelių. Programos realizavimo kaina - 92 mln. Lt. Rekonstrukcijos metu esama 6 m pločio danga, priklausomai nuo eismo intensyvumo, bus išplatinta iki 8 arba 9 m. Kadangi visų šių kelių danga silpna, neužtikrinanti 11,5 tonos ašinės apkrovos, rekonstrukcijos metu bus sustiprinta esama danga m. panaudojant ISPA programos lėšas, IA (Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas) ir I (Via Baltica) transporto koridoriuose bus rekonstruota 3 km kelių. Per metus planuojama rekonstruoti 121 km kelių, tam skiriant 1,53 mlrd. litų. Bus tęsiama E kelių, IA ir IXD koridorių rekonstrukcija, platinami kiti magistraliniai ir krašto keliai m. numatoma nutiesti antrą važiavimo kryptį, įrengiant keturias eismo juostas:

18 18 - iki 25 m. - keliuose Vilnius - Panevėžys nuo Šilagalio iki Panevėžio ribos 3 km, Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas nuo Šiaulių iki Bubių 8 km, Panevėžys - Šiauliai Radviliškio mieste 7 km ir Kauno vakariniame aplinkkelyje tarp Akademijos ir Garliavos 1 km; - iki 21 m. keliuose Klaipėda - Liepoja nuo Jakų sankryžos iki susijungimo su esamu 4 juostų keliu 12 km, Panevėžys - Šiauliai nuo Radviliškio iki Šiaulių 11 km, Šiauliai - Palanga ties Palanga 2 km; - iki 215 m. - keliuose Kaunas - Marijampolė - Suvalkai nuo Mauručių iki Kalvarijos 59 km, Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda Klaipėdos prieigose 7 km, kelyje Klaipėda - Kretinga Kretingos prieigose 2 km ir Vilniaus pietiniame aplinkkelyje - 1 km Žvyrkelių asfaltavimas 2 m. buvo paruoštas naujas ketverių metų žvyrkelių asfaltavimo projektas, numatantis išasfaltuoti apie 64 km kelių. Programoje planuojama per 14 metų sumažinti žvyrkelių dalį Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose nuo 43% iki 32%, siekiant kuo mažesnio skirtumo tarp regionų. Jeigu asfaltavimo darbai bus vykdomi pagal pateikiamą Programą, tai 215 m. atskiruose regionuose žvyrkelių liks tiek: (žr. 8 lentelę): Planuojama žvyrkelių dalis Lietuvos regionuose 215 metais 8 lentelė Kelių regionas Kelių ilgis 21 m. (km) Kelių ilgis 215 m. (km) Žvyrkelių 21 m. (km) Žvyrkelių 21 m. (%) Žvyrkelių 215 m. (km) Žvyrkelių 215 m. (%) Alytaus , ,3 Kauno , ,4 Klaipėdos , ,3 Marijampolės , ,3 Panevėžio , ,1 Šiaulių , ,6 Tauragės , , Telšių , 399 3,4 Utenos , ,2 Vilniaus , ,6 Automagistralė ,, Iš viso: , ,3 Programoje numatyta išasfaltuoti 231 km žvyrkelių, tam skiriant 1,9 mlrd. litų Naujų kelių tiesimas ir kelio statinių statyba Atlikta Lietuvos kelių tinklo struktūros analizė parodė, kad per artimiausius penkiolika metų naujų transporto jungčių tiesti nereikės. Reikės tiesti miestų ir gyvenviečių aplinkkelius, rengti skirtingų lygių sankryžas, siekiant sumažinti triukšmą ir taršą bei mažinti avaringumą m. planuojama nutiesti 16 km kelių (iš jų 12 km miestų ir gyvenviečių aplinkkelių ir 4 km apjungiamųjų kelių šalia magistralės Vilnius - Kaunas) bei pastatyti 26 skirtingų lygių sankryžas. Planuojamų darbų įgyvendinimui reikia skirti,6 mlrd. litų. Svarbiausi planuojami nauji keliai ir statiniai yra šie: - iki 25 metų: Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelis 23 km; Šiaulių pietvakarinis aplinkkelis su skirtingų lygių sankryža 8,5 km; Joniškio šiaurės vakarų aplinkkelis 3 km; Marijampolės I-oji ir II-oji, Garliavos ir Nausodės sankryžos Via Baltica kelyje; - iki 21 metų: Raudondvario aplinkkelis su tiltu per Nevėžį 4 km; Priekulės aplinkkelis su tiltu per Miniją 6,5 km; Jonavos šiaurinis aplinkkelis 4 km; Ukmergės šiaurinis aplinkkelis 3 km; Palangos aplinkkelis 8 km; Ukmergės šiaurinis aplinkkelis 3 km; Virbalio ir Kybartų apvažiavimas 6 km; Alytaus šiaurinis aplinkkelis su tiltu per Nemuną - 4,5 km; Grigiškių, Dėdeliškių sankryžos Vilniaus - Kauno kelyje, Marvelės, Armaniškių sankryžos Via Baltica kelyje; - iki 215 metų: Šiaulių šiaurės rytų aplinkkelis 7,5 km; Tauragės ir Lauksargių aplinkkelis su tiltu per Jūrą 15 km; Marijampolės rytinis apvažiavimas 6 km; Panemunės Tilžės (Sovetsko)

19 19 aplinkkelis su tiltu per Nemuną 4 km; Viešvilės aplinkkelis 4,5 km; Kuršėnų vakarinis aplinkkelis 4 km; Ramygalos, Truskavos, Aristavos sankryžos Via Baltica kelyje; Karčiupio, Skirmantiškių, Strošiūnų, Vosyliškių Ausieniškių, Jakų sankryžos Vilniaus - Kauno - Klaipėdos kelyje. Planuojamų kelių paviršiaus apdorojimo, atstatymo bei stiprinimo, rekonstrukcijos, žvyrkelių asfaltavimo bei naujų kelių tiesimo darbų vidutiniai metiniai kiekiai pateikti 11 pav. 11 pav. Planuojama remonto, rekonstrukcijos ir naujų kelių tiesimo programa m kilometrai per metus paviršiaus apdorojimas žvyrkelių asfaltavimas nauji keliai dangos atstatymas ar stiprinimas kelių rekonstrukcija 2.8. Saugaus eismo priemonės Autoavarijų analizė, atlikta įvairiose šalyse, rodo, kad kelio sąlygos turi įtakos 28 33% visų autoavarijų, todėl saugaus eismo priemonių diegimas yra labai svarbus. Avaringumas mažėja įdiegus ne tik tikslines priemones (pvz., naikinant juodas dėmes ), bet ir kitas priemones, pvz., tiesiant aplinkkelius, statant skirtingų lygių sankryžas, platinant kelio dangą, tiesiant antrą važiavimo kryptį. LAKD parengė m. pėsčiųjų - dviratininkų tinklo plėtros planą. Jame numatyta šio dešimtmečio pabaigoje pradėti formuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priemiestinių zonų regioninius dviračių takų tinklus, o apie 215 m. šių tinklų formavimą pabaigti. Programoje nustatytos konkrečios vietos, kur numatoma įrengti 365 km atitvarų, 286 km pėsčiųjų - dviratininkų takų, apšviesti 63 km kelių ir skirtingų lygių sankryžų, įrengti 43 skirtingų lygių pėsčiųjų perėjas. Taip pat planuojama įgyvendinti kompleksines eismo organizavimo bei tobulinimo priemones (rekonstruoti sankryžas įrengiant lėtėjimo/greitėjimo juostas, saleles, apsisukimo juostas, žiedines sankryžas, šviesoforus ir pan.) už 48 mln. Litų. Tiksliniam saugaus eismo priemonių įdiegimui ir juodų dėmių likvidavimui (neskaitant skirtingų lygių sankryžų įrengimo, kelių platinimo ir kitų taip pat mažinančių avaringumą darbų) per 14-ka metų siūloma skirti 26 mln. litų. Bus naudojamos tiek Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros programos, tiek ES struktūrinių fondų lėšos. Tikimasi, kad saugaus eismo priemonių įdiegimas, kaip viena iš nacionalinės saugaus eismo programos sudedamųjų dalių, padės sumažinti avaringumą Lietuvos keliuose Planuojami kelių sektoriaus finansavimo šaltiniai, išlaidų struktūra ir apimtys Planuojama kelių sektoriaus išlaidų struktūra ir apimtys pateiktos 12 paveiksle:

20 2 12 pav. Planuojama finansavimo struktūra m mln. litų, vidutiniškai per metus m m m. Savivaldybių dalis Kelių priežiūra Tiltų remontas ir rekonstrukcija Tikslinės saugaus eismo priemonės Kelių rekonstrukcijos Kitos reikmės Paskolų grąžinimas, palūkanos Paviršiaus apdorojimas Dangų atstatymas ar stiprinimas Žvyrkelių asfaltavimas Nauji keliai ir statiniai Planuojama sparčiai atnaujinti mechanizmų parką. Laikotarpio pabaigoje nusidėvėję mechanizmai, senesni negu 1 metų, sudarys mažiau nei 1%. Planuojama, kad kitoms reikmėms bus skiriama apie 1% lėšų, t.y. panašiai, kaip ir šiuo metu. Labiausiai didės išlaidos, skirtos kelių projektavimui, tyrimams, aplinkosauginėms reikmėms. Lėšų, skiriamų kitoms reikmėms, struktūra pateikta 13 paveiksle. 13 pav. Kitų išlaidų kelių sektoriuje struktūra m. 35 mln. Lt vidutiniškai per metus Mechanizmai Pastatai, infrastruktūros objektai Techninė kontrolė, specialieji tyrimai Kitos reikmės Projektavimas, mokslo tiriamieji darbai Gamtosauga, ekologija LAKD išlaikymas Numatomų gauti lėšų iš tarptautinių finansinių organizacijų perspektyvinis planas iki 215 m. pateiktas 14 pav. Šiuo metu svarbiausi finansavimo šaltiniai ISPA ir tarptautiniai bankai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, keliai bus finansuojami iš ES fondų.

21 21 14 pav. Numatomų lėšų iš tarptautinių organizacijų perspektyvinis planas mln. litų Metai ŠIB EIB ISPA PHARE Paskolos ES fondai Pastaba: ŠIB Šiaurės investicijų bankas, EIB Europos investicijų bankas Planuojamas kelių tinklas 215 m. Programoje planuojama, kad keliai bus tobulinami atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Programoje numatyta, kad iki 215-ųjų metų: - pagerės kelių priežiūra: bus didinamas ženklų, ypač informacinių, kiekis. Rajoniniuose keliuose padidės išankstinių krypties, dubliuojančių kelio ženklų skaičius, bus ženklinami važiuojamosios dalies kraštai. Laikotarpio pabaigoje visuose valstybiniuose keliuose bus įrengti signaliniai stulpeliai, visi patobulintos dangos keliai bus ženklinami bei barstomi žiemos metu; - kelių tinklo stiprumo indeksas laikotarpio pabaigoje, lyginant su 1992 m., nuo dabartinio (,88) padidės iki,96,97; - asfaltuotų kelių tinklo lygumas pagerės nuo 3,7 m/km iki 3, m/km. Bus sumažinta tiltų degradacija, neliks tiltų, neremontuotų 25-erius ir daugiau metų; - 95% TINA kelių tinklo atitiks tarptautinius reikalavimus; - bus išasfaltuota apie 23 km žvyrkelių, asfaltuotų kelių dalis bendrame valstybinės reikšmės kelių tinkle padidės nuo 57% iki 68%; - bus rekonstruota 13 km kelių į keturias eismo juostas, laikotarpio pabaigoje šalies automagistralių arba kelių su keturiomis eismo juostomis ilgis sieks 648 km; - bus nutiesta 12 km aplinkkelių bei 4 km jungiamųjų kelių; valstybinės reikšmės kelių tinklo ilgis padidės nuo km iki km; - numatytiems tikslams įgyvendinti m. valstybiniams keliams reikės skirti 12,34 mlrd. litų, tarp jų: 9,26 mlrd. litų - Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų, 2,54 mlrd. litų ES fondų lėšų,,54 mlrd. litų - pasiskolintų. Per šį laikotarpį investicijoms planuojama skirti 5,1 mlrd. litų m. planuojamų darbų programa pateikta žemėlapyje (kadangi šiuo metu nėra tiksliai žinomos dangų atstatymo vietos automagistralėse ir rajoniniuose keliuose, jos žemėlapyje nepateiktos).