TURINYS 1. PRIEMONĖS PASKIRTIS 3 2. PRITAIKYTA 7 KLASĖS LIETUVIŲ KALBOS PROGRAMA 5 2.1. Ugdymo turinys 5 2.2. Pasiekimų planavimas 8 2.3. Mokymo strategijų planavimas 11 2.4. Pasiekimų ir mokymo strategijų poveikio aprašymas 13 3. DARBAS SU MOKOMĄJA KNYGA 15 3.1. Sudominimas 15 3.2. Mokymosi uždavinys 15 3.3. Nuorodos į taisykles 15 3.4. Skyrelis Užduotys 16 4. MOKYTOJO DARBAS SU SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIU MOKINIU (-IAIS) PAMOKOJE 18 4.1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai šiuolaikinėje pamokoje 19 4.2. Pamokos plano pavyzdys 20 4.3. Mokymo(si) metodai 27 5. SPECIALIOJO PEDAGOGO VEIKLOS PLANAVIMAS PAMOKOSE 33 6. PASIEKIMŲ VERTINIMAS 37 6.1. Pasiekimų vertinimas pamokose 37 6.2. Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas pratybose 38 6.3. Užduočių diferencijavimas pagal mokymosi pasiekimų lygius 39 Priedai 1 priedas.kai kurių vadovėlio užduočių atsakymai 41 2 priedas. Pratybų užduočių atsakymai 50 3 priedas. Įsivertinimų kaupimo lapas 63 4 priedas. Sudėtingesnės temos 64 ISBN 978-9955-32-205-4 Tatjana Borisevičienė, 2013 Vytautas Šalavėjus, 2013 Leidykla Lucilijus, 2013
1. PRIEMONĖS PASKIRTIS Rengdami lietuvių kalbos mokomąją priemonę 7 klasės mokiniams, besimokantiems pagal pritaikytas programas, vadovavomės Pagrindinio ugdymo V X klasių bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijomis (2009) ir Bendrosiomis ugdymo programomis (2008). Priemonė glaudžiai susijusi su 7 klasės lietuvių kalbos bendrąja ugdymo programa. Turinio apimtis iš esmės sutampa su klasėje nagrinėjamu dalyko bendrosios programos turiniu, tačiau skiriasi numatomas pasiekimų (standarto minimumo aukštutinė riba) ir temų lygmuo, temos sukonkretintos ir supaprastintos. Uždaviniai 1. Sudaryti galimybes mokiniams, turintiems vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, atsižvelgiant į individualią kalbinę, kultūrinę, socialinę patirtį, ugdymosi poreikius ir išgales. 2. Stiprinti mokymosi motyvaciją ir didinti galimybes siekti asmeninės mokymosi sėkmės. 2.1. Mokomojoje priemonėje numatyti aiškūs mokymosi uždaviniai. 2.2. Mokomojoje priemonėje derinami tradiciniai ir inovatyvieji (alternatyvūs) mokymo(si) metodai. 2.3. Mokomojoje priemonėje pateikiamos užduotys, kurios ne tik padės ugdytis žinias, tobulinti gebėjimus, įgūdžius, bet ir aktyvins pažinimo procesus (dėmesį, regimąjį suvokimą, atmintį, orientaciją erdvėje, kt.). 2.4. Pratybose pateikiami pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijai ir instrumentai. 2.5. Mokytojo knygoje pateikiami visų pratybų užduočių atsakymai; mokytojo padedami mokiniai galės pasitikrinti klaidas ir įsivertinti. 2.6. Mokiniai, padedami mokytojo, gali pasirinkti, kurias vadovėlio ir (ar) pratybų užduotis atlikti, atsižvelgdami į interesus, polinkius, išsikeltus mokymosi uždavinius. 3. Priemonėje glaudžiai siejama įvairių kalbos vartojimo sričių: skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo veikla su mokinių gyvenimo patirtimi, praktiniais interesais, socialine ir kultūrine aplinka. Priemonės turinys Mokomojoje knygoje pateikiame šiuos skyrius: Kartojame, įtvirtiname, pritaikome. J rašyba ir tarimas. Sintaksė. Įvardis. Skaitvardis. Prieveiksmis.
Dalyvis. Pusdalyvis. Padalyvis. Dalelytė. Leksika. Mokomosios knygos ir pratybų sąsiuvinių temos atitinka. Pratybose pateiktos užduotys padės pagilinti ir praplėsti mokinių žinias, gebėjimus. Mokiniai galės praktiškai pritaikyti įgytas žinias, pasitikrinti, ko išmoko.
2. PRITAIKYTA 7 KLASĖS LIETUVIŲ KALBOS PROGRAMA Programa parengta pagal 7 klasės lietuvių kalbos mokymo priemonę (vadovėlį ir pratybas). Ji sudaryta iš 3 dalių: ugdymo turinio, pasiekimų planavimo, mokymo strategijų planavimo. 2.1. Ugdymo turinys Pateikiamas ugdymo turinys pamokų temos, mokymosi uždaviniai, valandų skaičius. Būtina prisiminti, kad kiekvieno mokinio gebėjimai yra individualūs, todėl programos pastabų skiltyje mokytojai gali koreguoti ugdymo turinį. Jeigu nori, gali rašyti pamokų datas. Reikia nepamiršti, kad šioje mokomojoje priemonėje (dėl ribotos apimties) pateiktos ne visos Bendrosios ugdymo programos temos. Mokytojai turėtų papildyti programą, įrašydami trūkstamas temas, numatydami mokymosi uždavinius. Pritaikytos 7 klasės lietuvių kalbos programos ugdymo turinys (pagal 7 klasės mokymo priemonę) Ugdymo tikslai: skatinti aktyviai klausytis, gauti informaciją, pritaikyti ją kitoje veikloje, mokyti kalbėti pažįstamiems adresatams apie gerai žinomus dalykus, plėtoti dialoginio kalbėjimo gebėjimus, sudominti įvairaus pobūdžio tekstais, skatinti apibūdinti veikėjus, jų poelgius, pateikti savitą požiūrį į aprašytas situacijas, mokyti rašyti apie gerai žinomus ir aktualius dalykus remiantis savo patirtimi, skatinti kalbėti taisyklingai, taisyti sakytinės ir rašytinės kalbos klaidas, mokyti atpažinti, skirti kalbos, sakinio dalis, praktiškai taikyti rašybos ir skyrybos taisykles.
Skyriai ir temos KARTOJAME. ĮTVIRTINAME. PRITAIKOME 1. Ilgieji ir trumpieji balsiai. Mokymo(si)uždaviniai 1. Taisyklingai tarti, skirti, ilguosius ir trumpuosius balsius žodžiuose. 2. Paaiškinti, kaip ilgieji ir trumpieji balsiai keičia žodžių reikšmę. Rekomenduojamas pamokų skaičius 2 Pastabos 2. Dvigarsiai. Skirti ir taisyklingai tarti dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius žodžiuose. 3. Kietieji ir minkštieji, Taisyklingai skirti ir tarti kietuosius ir skardieji ir duslieji minkštuosius, dusliuosius ir skardžiuosius priebalsiai. priebalsius. 4. Priebalsių asimiliacija. 5. Ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kirčiavimas 6. Žodžio sudėtis, sudurtiniai žodžiai 1. Taisyklingai tarti susiliejusius ir supanašėjusius priebalsius. 2. Paaiškinti priebalsių asimiliacijos atvejus. Taisyklingai tarti ir skirti ilguosius ir trumpuosius kirčiuotus skiemenis. 1. Pavadinti ir skirti žodžio dalis. 2. Sudaryti sudurtinius žodžius. 2 2 3 2 2 7. Kalbos dalys. Daiktavardis. Linksnių rašyba. Skirti konkrečiuosius ir abstrakčiuosius, vienaskaitinius ir daugiskaitinius daiktavardžius. 8. Būdvardis. 1. Paaiškinti būdvardžių reikšmę. 2. Skirti įvardžiuotinių būdvardžių laipsnius. 9. Veiksmažodis. Galūnių Taisyklingai vartoti veiksmažodžius saki- rašyba. niuose. 10. Nosinės raidės Taisyklingai raštu ir žodžiu vartoti veiksmažodžius, veiksmažodžių šaknyse. kurie turi nosines raides šaknyse. J RAŠYBA IR TARIMAS 11. Lietuviškuose žodžiuose. 12. Tarptautiniuose žodžiuose. SINTAKSĖ 13. Sakinio dalys. 14. Vienarūšės sakinio dalys. Skyryba. 15. Tiesioginės kalbos skyryba. 16. Vientisinis ir sudėtinis sakinys. ĮVARDIS 17. Įvardžio reikšmė, gramatiniai požymiai. 18. Asmeniniai, savybiniai įvardžiai ir sangrąžinis įvardis. 1. Taisyklingai tarti j lietuviškuose žodžiuose. 3 2. Paaiškinti, kada rašome j lietuviškuose žodžiuose. Taisyklingai tarti ir rašyti j tarptautiniuose 3 žodžiuose. Rasti pagrindines ir antrininkes sakinio dalis. 3 Tinkamai skirti vienarūšes sakinio dalis. 4 1. Skirti tiesioginę kalbą. 3 2. Kurti dialogą. Skirti vientisinį ir sudėtinį sakinį. 4 Rasti įvardžius sakinyje. 2 1. Skirti asmeninius, savybinius, sangrąžinį įvardžius. 2. Tinkamai vartoti. 19. Įvardžių rašyba. 1. Taisyklingai vartoti įvardžius. 2. Atpažinti įvardžiuotinius įvardžius, taisyklingai juos rašyti. 3 3 2 3 3 3
SKAITVARDIS 20. Skaitvardžių skyriai. Kiekiniai skaitvardžiai. 21. Dauginių ir kuopinių skaitvardžių daryba, vartojimas. 22. Kiekinių skaitvardžių kaitymas, rašyba. 1. Rasti skaitvardžius sakiniuose. 2. Skirti pagrindinius, dauginius, kuopinius, trupmeninius skaitvardžius. Sudaryti, skirti, vartoti dauginius ir kuopinius skaitvardžius sakiniuose. Skirti ir vartoti kiekinius skaitvardžius. 3 3 3 23. Kelintinių skaitvardžių rašyba, vartojimas. 24. Skaitvardžių rūšys, linksniavimas. Datos rašymas. PRIEVEIKSMIS 25. Prieveiksmio reikšmė, gramatiniai požymiai. 26. Prieveiksmių daryba ir laipsniavimas. DALYVIS. PUSDALYVIS. PADALYVIS 27. Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai. 28. Dalyvių rūšys. Veikiamųjų dalyvių daryba, laikai. 29. Veikiamųjų dalyvių linksniavimas, rašyba. 30. Neveikiamųjų dalyvių laikai, daryba, kaitymas. Rašyti ir vartoti kelintinius skaitvardžius sakiniuose. Taisyklingai vartoti kiekinius ir kelintinius skaitvardžius. Atpažinti ir vartoti prieveiksmius. 3 Sudaryti prieveiksmius ir juos vartoti. 4 Atpažinti, tinkamai vartoti dalyvį, kaityti giminėmis, skaičiais. Atpažinti ir sudaryti veikiamuosius dalyvius. 3 Taisyklingai vartoti veikiamosios rūšies dalyvius. 3 Sudaryti, skirti esamojo ir būtojo laiko neveikiamuosius 3 dalyvius, vartoti juos saki- niuose. 31. Dalyvis sakinyje. Taisyklingai vartoti ir skirti dalyvius sakinyje. 4 32. Pusdalyvis. Sudaryti, kaityti ir tinkamai vartoti pusdalyvį. 3 33. Padalyvis. Sudaryti, rasti ir tinkamai vartoti padalyvį. 3 DALELYTĖ Rašyti ir vartoti dalelytes. 3 34. Vartojimas. Rašyba. LEKSIKA 35. Mokomės kalbėti taisyklingai. 1. Suprasti, kas yra vartotini skoliniai. 2. Skirti tarptautinius žodžius. 3. Taisyklingai kalbėti. 3 3 3 3 Iš viso 102 pamokos
2.2. Pasiekimų planavimas 2012 m. T. Borisevičienės parengtas mokinių, turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimų aprašas. Pasiekimų planavimas: padės mokytojams siekti konkrečių ugdymo uždavinių, skatins mokinius siekti suplanuotų mokymosi tikslų, suteiks tėvams informacijos, ko vaikai mokysis. Mokymosi sėkmė parodys, ko mokiniai išmoko ir ko dar turi mokytis. Ši grįžtamoji informacija yra labai reikalinga planuojant tolimesnius ugdymo(si) žingsnius, keliant ugdymo(si) tikslus. Mokytojai turėtų pasiekimus planuoti kartu su mokiniais ir (ar) jų tėvais. 7 klasės mokinio, besimokančio pagal pritaikytą programą, pasiekimų planavimas (pagal Bendrąsias programas ir Bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijas) Pasiekimų aprašo pildymas. Mokymosi pasiekimai planuojami mokslo metų pradžioje, juos galima nuolat papildyti. Planuojami pasiekimai žymimi. Mokslo metų gale sutartiniais ženklais jie pažymimi (pasiekė +, iš dalies pasiekė +, siekia ) ir aprašomi. Mokytojas gali papildyti pasiekimų aprašą, įrašyti kitus pasiekimus. Planuojama sėkmė Patirta sėkmė Kalbėjimas ir klausymas Glaustai nusakys klausomo teksto turinį remdamasis pateiktu planu. Mokytojo padedamas pasirengs ir kalbės pažįstamiems adresatams (bendraamžiams, artimiesiems, mokytojams) įprastose komunikacinėse situacijose. Mokytojo padedamas ar savarankiškai (naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis) tiksliai, aiškiai apibūdins daiktą, vietą, gyvūną, asmenį. Mokytojo padedamas ar savarankiškai (naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis) papasakos įvykį (kaip tai atsitiko). Mokytojo padedamas ar savarankiškai pasakys savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, pateiks pavyzdžių iš patirties. Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose, laikysis klausymosi taisyklių, užduos klausimus, atsakys į pateiktus klausimus. Mokytojo padedamas stengsis kalbėti tiksliai ir aiškiai. Mokytojo padedamas pasakys, kas pasisekė, kas ne, kodėl.
Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas Mokytojo padedamas ar savarankiškai nurodys aiškiai išreikštą teksto temą ir (ar) pagrindinę mintį; nusakys kūrinio nuotaiką ir (ar) tiesiogiai įvardytas vertybes. Paaiškins grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remdamasis savo patirtimi, teksto visuma, pateiks pavyzdžių iš patirties. Pagal pateiktą modelį (pavyzdį ar kitas pagalbines priemones) apibūdins grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio veiksmo vietą, laiką, veikėjus. Mokytojo padedamas ar savarankiškai (naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis) pasakys savo nuomonę apie tekste rašomus dalykus remdamasis įspūdžiu, savo patirtimi. Mokytojo padedamas ar savarankiškai (naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis) ras informaciją nurodyta tema nurodytuose šaltiniuose (pažymėtoje pastraipoje, sakinyje, knygose, žodynuose, internete...). Mokytojo padedamas ar savarankiškai skaitys tekstą kelis kartus, pasižymės, kas neaišku, klaus kitų, atpasakos perskaitytą pastraipą savais žodžiais (1 2 sakiniais pasakys esmę). Mokytojo padedamas ar savarankiškai (naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis) ras tekste nurodytas meninės raiškos priemones. Rašymas Pasirinks kalbinę raišką atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą (pažįstamas, nepažįstamas; bendraamžis, vyresnis). Mokytojo padedamas, siekdamas sudominti, kurs nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, sieks gyvumo, vaizdumo. Tiksliai, aiškiai apibūdins gerai žinomą asmenį, daiktą, gyvūną, vietą, paaiškins įvykį, procesą. Parašys savo nuomonę (pvz., apie perskaitytą istoriją, televizijos laidą, savo ir draugų elgesį... ), pateiks pavyzdžių iš savo patirties. Padedamas mokytojo, naudodamas pagalbines priemones, taikys rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles. Sieks mintis formuluoti tiksliai ir aiškiai. Mokytojo padedamas tobulins nurodytą teksto dalį turinio, kalbinės raiškos ir taisyklingumo aspektais. Mokytojo padedamas paaiškins, kas pasisekė, kas ne, kodėl, kaip sieks mokymosi sėkmės.
Kalbos pažinimas Fonetika ir akcentologija Ištars ir parašys žodį, išgirs ilguosius ir trumpuosius balsius, balsius ir dvibalsius, diferencijuos juos. Atkreips dėmesį į taisyklingą žodžių tarimą ir kirčiavimą. Pabrauks kirčiuotą skiemenį pagal pavyzdį. Leksika Ras tekste, pastraipoje, sakinyje nurodytus vartotinus skolinius. Ras tekste, pastraipoje, sakinyje nurodytus nevartotinus skolinius, svetimybes; ras pateiktose pagalbinėse priemonėse jų paaiškinimą, mokysis jas taisyti pagal pavyzdį ir padedamas mokytojo. Morfologija Praktiškai atpažins ir skirs kalbos dalis. Mokytojo padedamas (naudodamas pagalbines priemones) taisyklingai vartos neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), dalelytes. Mokytojo padedamas praktiškai taikys rašybos taisykles, taisyklingai rašys pagal individualius poreikius ir galimybes. Praplės ir pagilins žinias apie skaitvardį, įvardį, prieveiksmį. Padedamas mokytojo taisyklingai rašys linksnių, asmenų galūnes. Sintaksė Atpažins sakinyje veiksnį ir tarinį (naudodamas pagalbines priemones). Atpažins sakinyje antrininkes sakinio dalis (naudodamas pagalbines priemones). Skirs vienarūšes sakinio dalis (naudodamas pagalbines priemones). Taikys kreipinio skyrybos taisykles (naudodamas pagalbines priemones). Taikys vienarūšių sakinio dalių su apibendrinamaisiais žodžiais skyrybos taisyklę (naudodamas pagalbines priemones, padedamas mokytojo). Stilistika Rašydamas laikysis bendrųjų stiliaus reikalavimų: aiškumo (paisys tinkamos žodžių tvarkos, vengs tų pačių žodžių ir formų kartojimosi tame pačiame sakinyje, vartos tinkamus veiksmažodžio laikus, įvardžius), tikslumo, glaustumo. (Rašys pagal pavyzdį, klausimus, užbaigs sakinius, naudos kitas pagalbines priemones.) Pakeis besikartojančius žodžius sinonimais.
Teksto struktūra ir tekstų tipai Mokytojo padedamas ir (ar) savarankiškai susies įžangą su dėstymu, dėstymą su pabaiga (naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis). Mokytojo padedamas ir (ar) savarankiškai kurs pasakojamojo tipo pastraipas (naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis). Mokytojo padedamas ir (ar) savarankiškai sies sakinius vartodamas siejimo priemones: jungtukus, dalelytes, įvardžius, prieveiksmius, kt. Atpažins tekstų tipus: pasakojimą, aprašymą, samprotavimą. Kurs trumpą samprotavimo tekstą remdamasis patirtimi. 2.3. Mokymo strategijų planavimas Pritaikytoje 7 klasės lietuvių kalbos programoje pateikiamas mokymo strategijų aprašas. Strategijos suskirstytos į 7 grupes pagal pažintinius procesus: Veiklos planavimas tinkamų mokymosi strategijų pasirinkimas ir veiklos rezultatų numatymas. Savikontrolė savireguliacijos strategijų taikymas, tiesioginis žinojimas apie užduoties atlikimo eigą, periodiškas savęs tikrinimas mokantis. Medžiagos suvokimo mokymas diferencijuotas, struktūruotas mokomosios medžiagos pateikimas, mąstymą skatinančių klausimų pateikimas (ką suprato, kas neaišku), mokinio mokymosi patirties taikymas. Dėmesys. Mokinio dėmesio sutelkimas į tikslingą, kryptingą, planingą veiklą pateikiant dalimis mokomąją medžiagą, struktūruojant, pateikiant dėmesį aktyvinančius elementus (spalvoti lipdukai, kiekviena užduotis pateikiama atskiruose, spalvotuose lapuose, kita). Atmintis. Mokomosios medžiagos kartojimas, įtvirtinimas, nuolatinis grįžimas prie praeitų temų, žodinių, vaizdinių užuominų, padedančių prisiminti, atkurti mokomąją medžiagą, pateikimas. Mąstymas. Kūrybiško ir kritinio mąstymo ugdymas mokytojo ir mokinio dialogo ir bendradarbiavimo ryšių plėtojimas, kuris skatintų įsitraukti į mokymosi procesą ir būti atsakingus už savo mokymąsi, ugdytų gebėjimą iškelti individualius mokymosi tikslus, pagal gebėjimus pasirinkti užduotis, susijusias su iškeltais tikslais; skatintų stebėti ir analizuoti, mokytų atrasti ir suprasti, formuluoti, spręsti problemas (pasakyti, kodėl kilo problema, ieškoti jos sprendimo būdų, įvardyti pokyčius). Kalbinė veikla. Savarankiškai papasakoti tai, ką perskaitė, pasakyti, ką suprato, tikslingai įsitraukti į pokalbį, diskusiją, pateikti argumentus, nuomonę. Paaiškinimas, kaip pildyti mokymo strategijų aprašą. Aprašas pildomas mokslo metų pradžioje. Sutartiniu ženklu ( ) pažymimos 3 5 planuojamos strategijos. Aprašą galima nuolat papildyti. Mokslo metų gale sutartiniu ženklu (+) pažymimos didžiausią poveikį turėjusios strategijos ir aprašomas jų poveikis.
Mokymo strategijos Mokymo strategijos 1. Veiklos planavimas 1.1. Mokyti išklausyti paprastus mokytojo nurodymus. 1.2. Paprašyti garsiai pakartoti paprastą užduotį ir mokyti mokinį tyliai kartoti pačiam sau, ką reikia daryti. 1.3. Mokyti įsidėmėti loginę užduoties atlikimo seką, užduočių atlikimo žingsnius, kad prireikus vėl,,išprotautų tą patį, t. y. orientuotųsi ne tik į įsimenamą informaciją, faktus, rezultatus, bet ir į veikimo būdą. 1.4. Mokyti planuoti savo veiklą, užduotis atlikti iš eilės ar pagal jų svarbą. 1.5. Mokyti mokinius vertinti savo ir kitų darbo planingumą, nuoseklumą. 2. Mąstymas 2.1. Atsisakyti užduočių, reikalaujančių sudėtingesnio apibendrinamojo mąstymo, sudėtingesnių sąvokų ir terminų įvaldymo (pavyzdžiui, apibūdinti, palyginti ir kt.), vietoj jų formuoti konkretų, vaizdinį mąstymą, pavyzdžiui, mokyti situacijas, įvykius nusakyti savais žodžiais, pasakyti, kuo panašūs ar skirtingi veikėjai ir pan. 2.2. Mokyti abstrakčių sąvokų (dydžio, apimties, tūrio ir kt.), naudoti konkrečius objektus. 2.3. Mokant suprasti priežasties ir pasekmės santykį, naudoti įvykių (reiškinių, elgesio) paveikslėlių seriją, pagal kurią, sudėjus tinkama tvarka, galima paaiškinti įvykių seką. 2.4. Per pamoką leisti naudotis papildomomis pagalbinėmis mokymo(si) priemonėmis (sudėties, daugybos, matų lentelėmis, taisyklių kortelėmis, žodynais, vaizdine medžiaga, sudarytu užduoties atlikimo planu ir pan.). 3. Medžiagos suvokimas 3.1. Riboti naujos medžiagos kiekį, ją pateikti palaipsniui sunkėjančia tvarka taip, kad per vieną pamoką mokiniui tektų įveikti tik vieną sunkumą. 3.2. Informaciją pateikti įvairiais būdais: žodžiu, raštu, vaizdu, garsu. 3.3. Mokyti orientuotis erdvėje: nueiti tam tikra kryptimi, nupiešti popieriaus lapo dešinėje, kairėje pusėje, lapo viduryje, viršuje, apačioje, skirti kairės ir dešinės rankų pirštus, batus. 3.4. Mokyti orientuotis laike, naudoti laikrodžius, kalendorius ir kitą vaizdinę medžiagą, atspindinčią pagrindinius metų laikų požymius, nusakyti sezoninius gamtos pasikeitimus. Taikomos strategijos Poveikis 4. Kalbinė veikla (turinys, žodynas, sakiniai) 4.1. Užduočių instrukcijose, tekstuose mokyti išskirti prasminius žadžius. 4.2. Mokyti pasakoti pagal mokytojo ar paties parengtą planą, klausimus. 4.3. Įtraukti į diskusijas, pokalbius, sudaryti sąlygas dalyvauti grupinėje klasės veikloje.
5. Atmintis 5.1. Patikrinti, ar mokinys neatlieka užduoties todėl, kad nesupranta jos, ar todėl, kad jau pamiršo, ką daryti. 5.2. Nurodymus ir užduotis pasakyti žodžiu ir pateikti raštu, o mokymuisi skirta informacija turi būti ant mokinio stalo, priminti, kaip ja naudotis. 5.3. Naudoti papildomą vaizdinę medžiagą (konkrečią, nesudėtingą, tinkamų (įvairesnių) spalvų), padedančią suvokti ir įsiminti pateikiamą informaciją. 5.4. Orientuotis į mokinio veiklą, nes praktinė veikla padeda geriau įsiminti informaciją. 5.5. Skirti daugiau dėmesio jau turimoms žinioms pakartoti ir susieti su nauja informacija. 6. Dėmesys 6.1. Skirti tik po vieną užduotį arba ilgesnes užduotis skirstyti etapais. 6.2. Instrukcijas pateikti trumpai arba išskaidyti dalimis, geriausiai laikytis vieno sakinio principo. 6.3. Tekstines užduotis parengti stambiu šriftu, plačiu intervalu, sumaketuotas (pateiktas) išskiriant prasmines dalis, iliustruotas paveikslėliais, įvairiomis spalvomis. 7. Savireguliacija 7.1. Mokyti mokinį atpažinti ir įvardyti paprasčiausias savo emocijas. 7.2. Aiškiai pasakyti mokiniui, koks elgesys yra tinkamas. 7.3. Klasėje sukurti ir kryptingai įgyvendinti elgesio taisykles. 7.4. Naudoti vaidmenų žaidimus socialinio elgesio įgūdžiams ugdyti (pavyzdžiui teatre, kavinėje, parduotuvėje ir pan.). 7.5. Padėti suprasti tradicijas, visuomeninės veiklos normas (kaip kiti mokiniai reaguoja į įvairius dalykus, kaip dirba parlamentas, kaip bankas atlieka operacijas ir kt.). 2.4. Pasiekimų ir mokymo strategijų poveikio aprašymas Išsamiai mokinių mokymosi pasiekimus ir mokymo strategijas, turėjusias didžiausią poveikį, mokytojai aprašo laisva forma mokslo metų gale. Pasiekimų aprašymo pavyzdys Padedamas mokytojo, kartais ir savarankiškai ar pagal pavyzdį, mokinys linksniuoja daiktavardį, asmenuoja veiksmažodį. Savarankiškai randa sakinyje daiktavardį, pagal pavyzdį kelia klausimą, įrašo daiktavardį sakinyje. Geba pasitikrinti ir ištaisyti klaidas. Išmoko savarankiškai rasti nurodytą taisyklę vadovėlyje ir geba ja pasinaudoti atlikdamas užduotis. Pagal pateiktus klausimus pasako savo nuomonę apie kūrinio veikėjus, jų poelgius, dažnai pateikia pavyzdžių iš savo patirties, papasakoja patirtus
įvykius. Vis dar sudėtinga dalyvauti pokalbyje, išklausyti draugo nuomonę, užduoti klausimus. Mokymo strategijos, turėjusios didžiausią poveikį Aprašymo pavyzdys Mokinys nuolat laukia mokytojos pagyrimo, pastiprinimo. Todėl stengiuosi dažniau pabendrauti su mokiniu individualiai ir išsiaiškinti jo mokymosi tikslus. Atlikdamas užduotis, kurios atitinka jo mokymosi tikslus ir gebėjimus, mokinys pasiekia mokymosi sėkmę ir ją parodo mokytojai. Individualios sėkmės pastebėjimas padidino jo mokymosi motyvaciją. Tekstą (taisykles) nurašo su klaidomis, neperskaito, ką nusirašė ar užsirašė diktuojant. Atspausdintos ant spalvoto popieriaus ir į sąsiuvinį įklijuotos taisyklės sudomino mokinį, jis dažnai atsiverčia taisyklių sąsiuvinį, iliustruoja savo noru priklijuotas spalvoto popieriaus korteles, nuolat perskaito, kas parašyta ir greitai randa reikiamą apibrėžimą (sąsiuvinį palieka pas mokytoją).
3. DARBAS SU MOKOMĄJA KNYGA Mokomojoje knygoje prie kiekvienos temos rasite sudominimo, mokymosi uždavinių, taisyklių, įdomių istorijų ir užduočių skyrelių. 3.1. Sudominimas Pamoką siūloma pradėti nuo sudominimo, pasiūlykite mokiniams perskaityti ir įminti mįslę; mokiniai gali pasinaudoti siūloma pagalba. Kai kuriose temose vietoje mįslių pateikiama pajuokavimų, patarlių, posakių. Pavyzdys Perskaitykite mįslę ir ją įminkite. Sudeda riekėmis, išima trupiniais. Pagalvokite, ką krauname į krosnį ir kas lieka, kai sudega malkos. Pasakykite dvibalsį ir mišrųjį dvigarsį šiuose žodžiuose. 3.2. Mokymosi uždavinys Pamokoje mokiniams svarbu žinoti, ko jie mokysis ir ką išmoks, todėl kiekvieną pamoką pateikiame mokymosi uždavinį. Mokysimės taisyklingai tarti, skirti dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius žodžiuose. 3.3. Nuorodos į taisykles Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai nemėgsta skaityti taisyklių ir dažnai jų nesupranta. Todėl mokomojoje knygoje jų nedaug. Pateikiama tik svarbiausias, pavyzdžius, kurių reikia atliekant mokomosios priemonės užduotis. Mokiniai, savarankiškai ar padedami mokytojo, gebės pasinaudoti jomis. Pavyzdys 3. Duotus veikiamosios rūšies vyriškosios giminės dalyvius pakeiskite moteriškosios giminės dalyviais. Pavyzdys. Piešiantis piešianti. Skrendantis, dainuodavęs, liepsnojęs, žaisiantis.
3.4. Skyrelis Užduotys 3.4.1. Užduočių skyrelyje siekiama sudominti mokinius, norima parodyti, kad mokomojoje knygoje jie gali rasti įdomių dalykų perskaityti linksmą istoriją, anekdotą, nuotykį, pajuokavimą ir pan. ẽ Pavyzdys Perskaitykite šmaikščius klausimus, pasakykite atsakymus. 1. Kadà arklỹs tùri šešiàs kójas? jiẽ? 4. Žm ẽ be žmogaũs ta 8. Ràskite kẽturis sudurtiniùs žodžiùs. K. Trečiakáuskas 3.4.2. Užduočių skyrelio užduotys visada siejamos su temos mokomąja medžiaga. Pavyzdys Iš skaitvardžių galima sudaryti kitų kalbos dalių žodžių. Sudarykite žodžius iš kiekinio skaitvardžio vienas. Iš kortelių sudėkite žodžius ir parašykite, kurie žodžiai yra daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai. Parašykite su jais sakinių. vieny tis viengun gis 3.4.3. Kitos skyrelio užduotys ugdo mokinių skaitymo, kalbėjimo, klausymo gebėjimus ir įgūdžius, kūrybiškumą.
Pavyzdys 1. Papasakokite apie paslapties laikymą. Jums padės klausimai ar jūs mokate laikyti paslaptį? kas jums yra pasakęs savo paslaptį? ar esate pasakę savo paslaptį draugui, šeimos nariams? ar jie nepapasakojo jūsų paslapties kitiems? kaip jaučiatės, kai jūsų paslaptį sužino kiti? Užduokite šiuos klausimus kitiems mokiniams. Pasitarkite su draugais ir parašykite 3 5 taisykles, kurių turite laikytis sužinoję draugo paslaptį. 2. Kokią pasaką apie angelus galėjo parašyti Julijos tėtis? Turbūt įdomią, neilgą, stebuklingą... Parašykite tokią pasaką ir jūs. 3.4.4. Užduočių skyrelyje taip pat duodama nuorodų, kokiuose papildomuose šaltiniuose galima ieškoti informacijos: žodynuose, knygose, internete ir pan. Pavyzdys Atlikite užduotis: knygose, internete paieškokite patarlių, kurias galėtumėte pasakyti Toniui ir Suzi, perskaitykite jas draugams, paprašykite paaiškinti jų reikšmę, raskite pasirinktose patarlėse prieveiksmius, pasakykite jų laipsnį. Paieškokite žodynuose, vadovėliuose, internete ir paaiškinkite sudurtinių žodžių gamtojauta, gamtotvarka, gamtosauga, gamtovaizdis reikšmę. Parašykite su jais sakinių. 3.4.5. Tikimasi, kad užduočių skyrelis sudomins mokinius. Šiame skyrelyje pateikiamos užuominos, kaip įminti mįslę. Mokinių prašoma sugalvoti šmaikščių pajuokavimų, posakių, surengti jų skaitymą, išrinkti šmaikščiausius. Siūloma sugalvoti ir parašyti teksto pabaigą, parengti projektą, jį pristatyti klasės draugams, poroje su draugu sugalvoti dialogą ir pan. Pavyzdys 1. Mokiniai mėgsta smagius posakius. Pagalvokite ir pasakykite, kokius smagius posakius jūs galite vartoti norėdami apsižodžiuoti ar išreikšti nepasitenkinimą. Tokius posakius kartais vadiname keiksmais. Kodėl juos galite vartoti? Gal todėl, kad jie neįžeidžia kitų, yra juokingi? 2. Raskite knygose, internete smagių lietuviškų posakių. Galite surengti jų pristatymą klasėje. Pasitarkite su draugais, mokytoja, kuriuos pristatytus posakius ir kuriose situacijose galima vartoti klasėje, namuose, gatvėje.
4. MOKYTOJO DARBAS SU SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIU MOKINIU (-IAIS) PAMOKOJE Mokytojams dažnai kyla klausimų, kaip dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, kiek ir kurioje pamokoje ar pamokos dalyje individualaus dėmesio mokytojas gali jam skirti. Mokomoji priemonė parengta pagal Bendrąsias ugdymo programas, todėl glaudžiai siejasi su jų temomis. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys mokosi tų pačių temų kaip kiti klasės mokiniai, tik šioje priemonėje mokomoji medžiaga pateikiama paprasčiau, mažesnės apimties, užduotys atitinka mokinio gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius. Mokytojas pamokos temą gali aiškinti visiems klasės mokiniams. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys gali klausyti mokytojo aiškinimo, nes jis mokosi tos pačios temos. Mokytojas, pristatydamas mokinių mokymosi uždavinį, turi pristatyti ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio mokymosi uždavinį iš mokomosios priemonės. Jis gali įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turintį mokinį į frontalią veiklą ir užduoti klausimus iš mokomosios priemonės, pvz., įminti mįslę, paprašyti atlikti užduotį, kuri yra pateikta po mįsle ir pan. Klasės mokinių savarankiško darbo metu specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys atlieka užduotis iš mokomosios priemonės. Jeigu užduotį prašoma atlikti poroje su draugu, mokinys gali pasirinkti, su kuriuo draugu jis norėtų atlikti užduotį; mokytojas taip pat gali pasakyti, kuris klasės mokinys dirbs poroje su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiu mokiniu. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys turi turėti galimybę padirbėti poroje su kiekvienu klasės mokiniu; jis pats galėtų nuspręsti, kurio bendraklasio parama yra veiksmingiausia. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui pamokos gale turi būti suteikta galimybė pristatyti atliktą darbą, pasakyti, kas sekėsi gerai, ką suprato, kas buvo neaišku, ko reikėtų pasimokyti kitą pamoką, kokios paramos reikėtų iš mokytojo ar mokinių. Jei mokytojas kiekvieną pamoką neturi refleksijos galimybės, tai galima daryti kas antrą pamoką, išmokus skyrių, galima pasiūlyti pateikti refleksiją ir raštu (atsakyti į pateiktus klausimus) ir pan. Didžiausią dėmesį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytojas gali skirti tada, kai klasė rašo savarankišką ar kontrolinį darbą. Tokių pamokų metu mokytojas gali pasikalbėti su mokiniu apie jo medalius, misijas ir mokymosi tikslus. Gali paaiškinti nepakankamai išmoktas temas, patikslinti, pagilinti, praplėsti žinias, kartu atlikti sudėtingesnes užduotis, paklausyti mokinio skaitomo teksto, užduoti teksto suvokimo klausimų, išklausyti nuomonę, argumentus apie teksto veikėjų poelgius, paprašyti paaiškinti aprašomų įvykių priežastis ir pasekmes. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys taip pat gali rašyti 10 15 min. savarankišką darbą, užduotys turi atitikti mokinio gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius. Kontrolinių
darbų, kurie rašomi visą pamoką, rašyti nerekomenduojama. Šiems mokiniams sudėtinga išlaikyti dėmesį ir darbingumą 45 minutes, kai veiklos pobūdis nekinta. 4.1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai šiuolaikinėje pamokoje Pamoka tai planingai organizuota, reglamentuota tam tikrų dokumentų (standartų, programų) mokytojo ir ugdytinių veikla, dialogas, mokymo(si) procesas, žinių ir supratimo konkretinimas, bendra kūryba. Ką šiuolaikinėje pamokoje veikia specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai? Ar jie mokomi dirbti savarankiškai, poromis, grupėse, dalyvauti diskusijoje, pasakyti savo nuomonę, argumentuoti ją? Dauguma mokytojų galėtų pripažinti, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams skiria per mažai dėmesio pamokoje. Įprastus dalykus (pvz., kaip dirbti grupėje, dalyvauti diskusijoje ir pan.) kiti klasės mokiniai įvaldo greitai, o specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nepavyksta suprasti paminėtos veiklos taisyklių ir instrukcijų. Todėl mokytojams paprasčiau neįtraukti šių mokinių į panašią veiklą. Kai kiti klasės mokiniai dirba grupėse, diskutuoja, reiškia savo nuomonę ir pan., specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai dažnai yra išskiriami iš bendraklasių atlieka kitokias užduotis ir nedalyvauja klasės veikloje. Taip neturėtų būti. V. Rydas yra pasakęs: Siekite mėnulio. Jei jo ir nepasieksite, tai bent keliausite žvaigždės link. Mokytojai turi suteikti galimybę specialialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams dalyvauti visoje klasės veikloje, neišskirti iš kitų. Verta parengti šių mokinių gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius atitinkančias užduotis, kurios glaudžiai sietųsi su pamokos tema ir leistų mokiniui visavertiškai dalyvauti. Mokytojas turi suplanuoti savo darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, pasirinkti ir (ar) parengti mokomąją medžiagą, atitinkančią jų gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, taip pat parinkti tikslingus ugdymo metodus, kurie ne tik suteiktų ir pagilintų žinias, bet didintų mokymosi motyvaciją, ugdytų savikontrolės įgūdžius, asmeninę atsakomybę už mokymąsi, savarankišką kūrybinį ir kritinį mąstymą, mokinio ir mokytojo, mokinių tarpusavio dialogo kokybę. Mokytojas turi suteikti galimybę pamokoje mokiniams pasirinkti veiklą, užduotis ir priemones, skatinti mokinius argumentuoti pasirinkimą atsižvelgiant į patirtį, interesus ir ugdymosi tikslus.
4.2. Pamokos plano pavyzdys Pamokos plano pavyzdyje pateikiamas mokytojo veiklos planavimas dirbant su klase, kai joje mokosi du specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Kužių vidurinė mokykla Lietuvių kalbos pamokos 7 klasėje planas Tema. Įvardžio reikšmė, vartosena ir gramatiniai požymiai. Klasės mokinių skaičius 19 Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičius 2 Klasės mokymosi uždavinys. Mokiniai, atlikdami praktines užduotis, dirbdami porose ir individualiai, naudodamiesi padalomąja medžiaga, gramatinio nagrinėjimo pavyzdžiu ir IKT, suformuluos įvardžio apibrėžimą, įrašys, pabrauks sakiniuose, susies jo reikšmę su vartojimu, nurodys gramatinius požymius. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo(si ) uždaviniai: Mokinys, dalyvaudamas frontalioje veikloje, dirbdamas poroje ir individualiai, naudodamasis įvardžių įrašymo pavyzdžiais, įmins keturias mįsles, pažymėtose žodžių porose ras vienuolika įvardžių, išrinks ir nurašys septynių įvardžių linksnį, skaičių, giminę, įdės visas tinkamas įvardžio korteles sakiniuose, susies įvardžio reikšmę su vartojimu. Mokinė, dalyvaudama frontalioje veikloje, dirbdama poroje ir individualiai, naudodamasi įvardžių įrašymo pavyzdžiais, įmins tris mįsles, ras septynis įvardžius ir parašys jų linksnį, skaičių, giminę, įdės visas tinkamas įvardžio korteles sakiniuose, susies įvardžio reikšmę su vartojimu. Pamokos tipas: mišrus (tikrinami žinomi ir formuojami nauji gebėjimai). Metodai: aiškinimas, darbas porose, pavyzdžių analizavimas, pokalbis, skaitymas, rašymas; specifiniai (dėmesio, regimojo suvokimo, orientacijos erdvėje) lavinimo, savikontrolės (mokymo) metodai. Priemonės: pateiktys (Power Point), kompiuteris, projektorius, žodžių kortelės vokuose, padalomoji medžiaga, užduočių lapai, gramatinio nagrinėjimo pavyzdys, regimojo, girdimojo suvokimo lavinimo, savikontrolės mokymo užduotys, įsivertinimo kortelės. Literatūra ir šaltiniai: Palubinskienė E., Čepaitienė G. Lietuvių kalba VIII klasei. K., 2000; Palubinskienė E., Čepaitienė G. Lietuvių kalba VII klasei. Antroji knyga. K., 2008; Palubinskienė E., Čepaitienė G. Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis VII (1). K., 2008; Kadžytė-Kuzavinienė L. Lietuvių kalbos uždaviniai ir žaidimai. K., 1999. Pamokos situacija. Tai pirmoji iš šešių įvardžiui mokytis 7-oje klasėje skirtų pamokų. Mokiniai prisimins ir įtvirtins turimas žinias, kad galėtų sėkmingai išmokti naujas. Pamokoje dalyvauja du specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai.
PAMOKOS EIGA Pamokos dalys Organizacinė dalis Temos ir uždavinių skelbimas Motyvavimas Vertinimas Medžiagos dėstymas Mokytojos veikla Mokinių veikla Specialiųjų poreikių mokinių veikla Nusiteikimas pamokai, pasisveikinimas. Prašoma įminti mįsles (pateikta skaidrėse). Klausiama, kokia galėtų būti pamokos tema. Skelbiama nauja tema (pateikta skaidrėje). Klausiama mokinių, kokie galėtų būti pamokos uždaviniai. Pasakomas pamokos uždavinys (pateikta skaidrėje). Motyvacija kodėl to siekiama (reikalinga mokantis lietuvių k. ar kt. dalykų, kasdienėje veikloje). Pasakoma, kad pamokoje bus taikomas formuojamasis vertinimas (pozityvūs komentarai). Pasakoma, kad pamokos pabaigoje bus įsivertinama pagal nurodytus kriterijus (pateikta skaidrėje). Skiriama praktinė užduotis poromis. Priedas Nr.1 Paaiškinama, kaip atlikti užduotį. Prašoma įvardžius išlinksniuoti. Klausiama, kas yra įvardis. Prašoma suformuluoti įvardžio apibrėžimą. Prašoma užsirašyti sąsiuviniuose. Ruošiasi pamokai, atsistoja, pasisveikina. Įmena mįsles. Pasako temą. Sąsiuviniuose užsirašo pamokos temą. Formuluoja pamokos uždavinius. Atlieka užduotį poromis, skaito užrašytus sakinius, nurodo, kokiais įvardžiais pakeitė daiktavardį, būdvardį ir skaitvardį. Įvardžius išlinksniuoja. Atsako į pateiktą klausimą. Pasako apibrėžimą. Užsirašo sąsiuviniuose. Ruošiasi pamokai, atsistoja, pasisveikina. Įmena mįsles. Klausosi. Sąsiuviniuose užsirašo pamokos temą. Formuluoja pamokos uždavinius. Tyliai perskaito savo mokymosi uždavinius. Atlieka užduotį poroje su kitu specialiųjų poreikių mokiniu sudeda du sakinius iš kortelių, daiktavardį keičia įvardžiu. Perskaito pusbalsiu apibrėžimą, įsiklijuoja į sąsiuvinį, pabraukia esmę. Mokytojos veikla su specialiųjų poreikių mokiniais Mokytoja pateikia mįslių įminimo schemą. Paaiškina, kaip reikės įsivertinti. Padeda sudėti sakinius, paaiškina. Aiškinama apie įvardžio vartoseną ir reikšmę (skaidrės Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14). Skiriama įvardžių vartojimo užduotis: perskaityti tekstą ir pasakyti, kuriuos žodžius pakeičia paryškintieji įvardžiai (skaidrė Nr. 15). Pasižymi sąsiuviniuose. Užduotį atlieka individualiai. Klauso mokytojos aiškinimo. Atlieka dalį užduoties, kurią atlika klasė Paaiškina, kaip naudotis pagalbine medžiaga, padeda rasti reikiamą informaciją.
Apibendrinimas Namų darbų skyrimas Refleksija ir įsivertinimas Prašoma savarankiškai išanalizuoti gramatinių požymių lentelę, pasižymėti sąsiuviniuose. Klausiama, kokie svarbiausi įvardžių gramatiniai požymiai. Prašoma perskaityti ir įminti mįsles (skaidrė Nr. 12). Skiriamos diferencijuotos užduotys poromis (Priedai Nr. 2, Nr. 3). Paaiškinama, kaip atlikti. Stebimas mokinių darbas, konsultuojama. Nurodoma patiems pasitikrinti atliktas užduotis pagal pavyzdžius (Priedai Nr. 4, Nr. 5), pasižymėti klaidas, jas suskaičiuoti. Apibendrinama, ką šiandien išmokome, sužinojome, pakartojome; prisimenamas išsikeltas uždavinys, svarstoma, ar pavyko jį įgyvendinti. Skiriami diferencijuoti namų darbai, atsižvelgiant į mokymosi tempą (Priedai Nr. 6, Nr. 7). Klausiama, kaip mokiniai jautėsi pamokoje, kaip jiems sekėsi. Prašoma įsivertinti pagal pateiktus kriterijus, suskaičiuoti balus, pasirašyti pažymius. Prašoma pakomentuoti įsivertinimą. Analizuoja lentelę, pasižymi sąsiuviniuose. Atsako į klausimą. Perskaito mįsles, jas įmena. Atlieka užduotį porose, pasitikrina pagal parengtus atsakymus, suskaičiuoja klaidas, pasako, kur klydo, išsiaiškinama, kodėl. Pasako, ką išmoko, sužinojo, pakartojo. Užsirašo namų darbus. Dalijasi savo jausmais. Mokiniai įsivertina pagal kriterijus, suskaičiuoja balus, pasirašo pažymius. Motyvuoja įsivertinimą. Pabraukia lentelėje esminius dalykus. Perskaito mįsles, įmena raštu pagal pateiktą lentelę. Įrašo į savo lentelę įvardžius. Parašo jų linksnį, skaičių, giminę. Pagal pavyzdį poemoje įdeda tinkamas žodžių korteles Dalyvauja apibendrinime. Užsirašo namų darbus. Dalinasi savo emocijomis, įspūdžiais, pasiekimais. Mokiniai įsivertina pagal kriterijus, suskaičiuoja balus, pasirašo pažymius. Pasako, kas sekėsi lengviausiai, kas sunkiausiai. Paaiškina, kaip atlikti užduotį. Apibendrina, kaip mokiniams sekėsi įgyvendinti pamokos uždavinį. Pateikia namų darbus. Parengta Šiaulių r. Kužių vidurinės mokyklos vyresniosios lietuvių kalbos mokytojos Lilitos Jankauskienės ir specialiosios pedagogės metodininkės Tatjanos Borisevičienės. Pamoka vesta 2011 m. lapkričio mėnesį Kužių vidurinėje mokykloje.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių užduotys. 1 užduotis. Mįslės. Pats akių neturi, kitiems rodo. L S S A N L G A Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. K A G N A K Y Pati be rankų, be kojų, be galvos, tačiau visus dengia. A A D A A A T Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, kai viską suėda ir pati numiršta. U S I G S N U 2 užduotis. Pasakykite, kuris iš pabrauktų žodžių yra įvardis. Pabraukite įvardžius, pasitikrinkite. Nurašykite įvardžius stulpeliu į sąsiuvinį. Pats akių neturi, kitiems rodo. Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. Pati be rankų, be kojų, be galvos, tačiau visus dengia. Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, kai viską suėda ir pati numiršta. Pasitikrinimas. Pats akių neturi, kitiems rodo. (2) Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. (3) Pati be rankų, be kojų, be galvos, tačiau visus dengia. (2) Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, kai viską suėda ir pati numiršta. (4)
3 užduotis. Poemos ištraukoje į tuščias vietas įdėkite įvardžių korteles. Stebisi mergaitės, Žiūri... trys: Tūno susiraitęs Marškiniuos žaltys. Pagalį vyriausia Tveria į nagus, O žaltys... klausia Kalba lyg žmogus: Gražumu pamesiu, Mušti nereikės Jeigu... sesė Už... tekės. Seserys atšoko :... nebišvaryt. Nebėra čia juoko.... gi,... daryt?... pasižadėki! Ėmė... šnekėt. Pažadai... niekis,... nereiks tekėt. <...> Kukū!... apgavo Senis apsukrus:... dukrelę... Paslėpė nuo... Ir žalčių vežimas Dunda atgalios.... apgavimais... nesuvilios. Pastaba. Mokiniai pasitikrina.
4 užduotis. Užpildykite lentelę, įrašykite įvardžių linksnį, skaičių, giminę. Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Įvardis Linksnis, klausimas Skaičius Giminė Pateikiama pagalba Įvardžiai Skaičius Vienaskaita Daugiskaita Pats Vns. Kitiems Dgs. Kas Vns. Tas Vns. Jas Dgs Pati Vns. Visus Dgs Kuo Tuo Vns. Viską Įvardžiai Giminė Moteriška Vyriška Pats Vyr. g. Kitiems Vyr. g. Kas Tas Vyr. g. Jas Mot.g. Pati Mot.g. Visus Vyr. g. Kuo Tuo Mot.g. Viską Linksniai Klausimai Linksniavimas Pats Kitiems Kas Tas Jas Viską Vardininkas V. Kas? Pats Kiti Kas Tas Jos Viskas Kilmininkas K. Ko? Paties Kitų Ko To Jų Visko Naudininkas N. Kam? Pačiam Kitiems Kam Tam Joms Viskam Galininkas G. Ką? Patį Kitus Ką Tą Jas Viską Įnagininkas Į. Kuo? Pačiu Kitais Kuo Tuo Jomis Viskuo Vietininkas Vt. Kur? Kame? Pačiame Kituose Kame Tame Jose Viskame
Pati Visus Kuo Tuo Viską Pati Visi Kas Tas Viskas Pačios Visų Ko To Visko Pačiai Visiems Kam Tam Viskam Pačią Visus Ką Tą Viską Pačia Visais Kuo Tuo Viskuo Pačioje Visuose Kame Tame Viskame Įsivertinimas Aktyvumas Savarankiškumas Pagalbinių priemo- Žinių apie įvardį Balai Pažy- nių naudojimas pritaikymas žy- mys Labai aktyvus Dirbau savarankiš- Moku naudotis 3 Pritaikiau 3 ba- 12 10 3 balai. kai 3 balai. balai. lai. 10 11 9 Iš dalies akty- Nežymiai padėjo Iš dalies moku Iš dalies pritai- 8 9 8 vus 2 balai. mokytoja 2 ba- naudotis 2 balai. kiau 2 balai. 6 7 7 Mažai aktyvus lai. Mažai moku nau- Mažai pritaikiau 4 5 6 1 balas. Vidutiniškai padėjo dotis 1 balas. 1 balas. 2 3 5 Pasyvus 0 ba- mokytoja 1 ba- Nemoku naudotis Nepritaikiau 0 0 1 4 lų. las. 0 balų. balų. Žymiai padėjo mokytoja 0 balų. Surinkau... balų (-us)
4.3. Mokymo(si) metodai Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis padėti mokiniui aktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti, plėtoti, gilinti informacijos ir idėjų supratimą. Mokantis ypač svarbu skatinti mokinių bendradarbiavimą, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo ir kitų mokymąsi, mokytis kitų padedami, gilinti supratimą persakydami nagrinėjamą informaciją ar idėjas savais žodžiais, diskutuodami. Struktūruoti mokymosi medžiagą mokiniams padeda įvairios lentelės, grafinės tvarkyklės. Apmąstę mokymo ir mokymosi situaciją uždavinius, mokinių mokymosi patirtį, mokymosi medžiagos specifiką nusprendžiame, ar pateiksime mokiniams naudotinus šablonus, ar prašysime jų pačių atrasti tinkamus struktūravimo būdus. Savarankiška aktyvi mokinių veikla tik dalis darbo. Kad būtų sąmoningai išmokstama, plėtojami mokymosi mokytis gebėjimai, svarbus tinkamas mokytojo ir klasės bendraklasių atsakas (grįžtamoji informacija), kuris suprantamas ne kaip skubotas patvirtinimas teisingai / neteisingai, bet kaip kryptingas klausinėjimas, kviečiantis permąstyti, pasitikslinti, išsamiau paaiškinti nagrinėjamas sąvokas, reiškinius, priimtus sprendimus, padarytas išvadas. Vadovaudami svarstymams turėtume skatinti pačių mokinių tarpusavio dialogą (pagal R. Dudzinskienę ir kt., 2010). Metodai parenkami, siekiant padėti mokiniams geriau išgirsti, pajausti, pamatyti, įgusti. Metodų įvairovė padeda atliepti įvairius mokymosi poreikius, stilius. Burbulo žemėlapis Mokiniams parodomas žemėlapio pavyzdys, prašoma nusibraižyti panašų žemėlapį sąsiuvinyje. Pradedama nuo rėmelio lapo kraštuose. Rėmelių gali būti du, trys ir daugiau. Tai priklauso nuo mokytojo tikslo ir mokinių mąstymo galimybių. Rėmeliuose galima rašyti atsakymus į klausimus iš kur aš tai žinau? koks aprašomo objekto indėlis? kodėl įdomus objektas? ką galiu pakeisti? kaip galiu pakeisti? ir pan. Rėmelių viduryje braižomas nedidelis (1, 5, 2 cm spindulio) apskritimas. Jame rašomas aprašomo objekto pavadinimas. Toliau piešiami išoriniai apskritimai, jų skaičių nurodo mokytojas arba pasirenka mokinys. Juose rašomi objekto požymiai, galima rašyti būdvardžius ar frazes. Kai žemėlapis nubraižytas, reikia jį užpildyti.
Pavyzdys Pamokos tema (8) Būdvardis Viduriniame burbule rašome objektą, kurį apibūdiname. Mokiniai gali apibūdinti save. Įrašo savo vardą. Pavyzdžiui, Arūnas. Į išorinius burbulus rašome, koks aš esu. Mokantis šios temos mokytojas gali pasirinkti vieną žemėlapio rėmelį. Rėmelyje rašome, iš kur aš tai žinau. Antrame rėmelyje galima parašyti, koks aš noriu būti. Trečiame rėmelyje ką turiu daryti, kad toks būčiau. Stebėti savo elgesį, kontroliuoti jį. Domėtis tėvų savijauta. Rimtas. Gražus. Kūrybingas. Sakė mama, tėtis. Taip vadina draugai. Kartais taip sako mokytojai. Linksmas Įkyrus Draugiškas ARŪNAS Plepus Stropus Žinau pats, nes matau, kaip elgiuosi. Taip mane vadina močiutė. Stropus. Atkaklus. Geraširdis. Atlikti suplanuotus darbus. Neatidėti darbų kitai dienai. Apskritimo žemėlapis Mokiniams parodomas žemėlapio pavyzdys, prašome nusibraižyti panašų. Pradedama kaip ir burbulo žemėlapyje. Rėmeliuose galima rašyti atsakymus į klausimus iš kur aš tai žinau? koks aprašomo objekto indėlis? ką aš ar analizuojamas objektas gali pakeisti? kaip galima pakeisti? ir pan. Rėmelių viduryje piešiamas nedidelis (1, 5, 2 cm spindulio) apskritimas. Jame rašomas analizuojamo objekto pavadinimas. Toliau braižomas didelis apskritimas. Jame rašomi žodžiai, frazės, sakiniai, kurie parodo, ką mokinys žino apie analizuojamą objektą. Kai žemėlapis nubraižytas, reikia jį užpildyti.
Aš rašau draugui laišką. Mes skaitome įdomią knygą. Ar tu gražiai pieši? Jūs puikiai dainuojate, pagyrė mokinius Justo mama. Jie atsargiai lipa į Šatrijos kalną. Pavyzdys Pamokos tema (9) Veiksmažodis. Galūnių rašyba Mažame apskritime rašome Ką žinau apie veiksmažodį. Dideliame apskritime rašome viską, ką žinome apie veiksmažodį. Mokantis šios temos mokytojas gali pasirinkti du rėmelius. Pirmame rėmelyje mokiniai rašo kiekvienos taisyklės, parašytas antrame apskritime, pavyzdį. Antrame rėmelyje rašo sakinius, juose pavartoja I rėmelyje pateiktus pavyzdžius. Žaidžia, žaidė, žaisdavo, žais. Esamasis l., būtasis k. l. būtasis d. l., būsimasis l. Ką veikti? žaisti. Atsako į klausimus ką veikia, ką veikė, ką veikdavo, ką veiks? Kaitomas laikais, turi keturis laikus. Turi veiksmažodžio bendratį. Ką žinau apie veiksmažodį Kaitomas skaičiais, turi du skaičius. Kaitomas asmenimis, turi tris asmenis. Rašau, skaitome, pieši, dainuojate, lipa. Aš, mes; tu, jūs; jis, ji, jie, jos. Lina žaidžia kieme. Berniukai vakar žaidė krepšinį. Vaikystėje vaikai dažnai žaisdavo futbolą. Ieva rytoj žais tenisą. Pradinių klasių mokiniai mėgsta žaisti įvairius žaidimus.
Priežasties ir pasekmės ryšių žemėlapis Jis braižomas analogiškai kaip pirmas ir antras žemėlapis. Rėmeliuose galima rašyti atsakymus į klausimus iš kur aš tai žinau? koks aprašomo objekto indėlis? ką aš ar analizuojamas objektas gali pakeisti? kaip galima pakeisti? ir pan. Vidurinė dalis kiek skiriasi: braižomas nedidelis (1,5, 2 cm spindulio) apskritimas. Jame rašomas analizuojamos problemos pavadinimas. dešinėje ir kairėje rėmelio pusėje braižomi stačiakampiai, kuriuose rašomi teiginiai, atskleidžiantys analizuojamos problemos priežastis. Jų skaičių pasirenka mokytojas ir (ar) mokinys. Kai žemėlapis nubraižytas, reikia jį užpildyti. Pavyzdys Pamokos tema (10) Nosinės raidės veiksmažodžių šaknyse 1, 3, 4, užduotys Viduriniame apskritime rašome Lino prašymas. Kairės pusės stačiakampiuose mokiniai rašo Lino neįprasto elgesio priežastis. Dešinėje pusėje esančiuose stačiakampiuose Lino neįprasto elgesio pavyzdžius. Mokantis šios temos mokytojas gali pasirinkti du rėmelius. Pirmame rėmelyje mokiniai rašo, kaip jautėsi Lino mama, išgirdusi tokį prašymą. Antrame kaip jaustųsi jų tėvai, išgirdę tokį prašymą. Galima rinktis ir daugiau rėmelių, kuriuose mokiniai gali aprašyti savo savijautą, kai tėvai atsisako išpildyti prašymą, kaip tėvai prašo vaikų pagalbos. Mokiniai, padedami mokytojo ar draugo, gali suformuluoti situacijos problemą (pvz., kaip padėti Linui įsigyti šunį), pasiūlyti šios problemos sprendimo būdų. Paglostė mame ir nuramino. Ramiai išklausė. Pažadėjo, kad nupirks kitą šunį. Išsigando. Nustebo. Pasipiktino. Nuliūdo. Nori gimtadienio šventės. Nori, kad draugas Rikis gyventų jų namuose. Lino prašymas Išskalbė drabužius. Padžiovė skalbinius. Barėsi. Šaukė ant Lino. Leido pasirinkti vieną norą. Pasiūlė pasirūpinti kaimyno šuneliu. Dvigubo burbulo žemėlapis
Šio žemėlapio rėmeliuose galima rašyti atsakymus į klausimus iš kur aš tai žinau? koks aprašomo objekto indėlis? kodėl įdomus objektas? ką galiu pakeisti? kaip galiu pakeisti? ir pan. Rėmelių viduryje braižomi du nedideli (1,5, 2 cm spindulio) apskritimai. Juose rašomi aprašomų objektų pavadinimai. Toliau eina išoriniai apskritimai, jų skaičių nurodo mokytojas arba pasirenka mokinys. Juose rašome individualius kiekvieno objekto požymius, t. y. jų skirtumus. Nubraižomi vidiniai apskritimai, kuriuose rašysime abiejų abjektų panašumus. Apskritimai sujungiami pagal pavyzdį. Čia nebūtina rašyti būdvardžius. Kai žemėlapis nubraižytas, reikia jį užpildyti. Pavyzdys Pamokos tema (29) Veikiamųjų dalyvių linksniavimas, rašyba Padėkoja. Nustemba. Sako, kad nereikia pagalbos. Padedu išplauti grindis. Nuvalau dulkes. Išnešu šiukšles. Mykolas galvojo apie naujus draugus. Apie pasivažinėjimą dviračiu. Rūpinosi žmonėmis Mataravo kojomis Žiūrėjo į žvaigždes Svajojo Rūpinosi augalais Rūpinosi gyvūnais Miegojo Skaitė knygas Kramtė žvaigždes 4 užduotis. Rėmelių viduryje esančiuose apskritimuose rašome angelų vardus. Išoriniuose apskritimuose individualius kiekvieno angelo bruožus, vidiniuose kuo jie buvo panašūs. Pirmame rėmelyje rašome, apie ką galėjo galvoti angelas Mykolas, antrame kaip mokiniai rūpinasi savo šeimos nariais, trečiame kaip šeimos nariai priima jų rūpinimąsi. Gabrielius Mykolas Nesirūpino augalais Apie savo butuką, kuriame įrengtų sporto salę. Sutvarkau kambarius. Padedu tėčiui remontuoti mašiną. Nueinu į parduotuvę. Duoda pinigų. Nuperka naują daiktą.