Pastabos 2014 spalio 20 d. VKEKK paskelbtam Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado projektui Rengė R. Gatautis, el.p.

Pastabos 2014 spalio 20 d. VKEKK paskelbtam Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado projektui Rengė R. Gatautis, el.p. ramunas.gatautis@lei.lt Esminės pastabos Reikia pabrėžti, kad dokumento projektas, palyginti su ankstesne versija, kuri buvo skelbta 2014 m. kovo mėnesį, yra akivaizdžiai patobulintas, atsižvelgta ir į kai kurias Lietuvos energetikos instituto mokslininkų išsakytas pastabas. Išnagrinėjus paskelbtą atnaujintą dokumento versiją, matyti, kad vis dar yra tobulintinų nuostatų, kurių nepagerinus, dokumentu tinkamai naudotis praktinėje kasdieninėje veikloje gali būti labai keblu. Todėl teikiame šias pastabas. 1. Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado projekte (toliau Sąvade) pabrėžiama, kad šis dokumentas skirtas išimtinai nepriklausomų šilumos gamintojų santykiams su šilumos tiekėju reglamentuoti. Tai reiškia, kad priklausomi gamintojai veikia pagal kitas taisykles ir procedūras, kurios, matyt skiriasi nuo nepriklausomiems gamintojams taikomų taisyklių ir procedūrų. Toks diskriminacinis gamintojų kategorijų taikymas yra ydingas ne tik dėl rinkos dalyvių lygiateisiškumo principo pažeidimo, bet ir labai komplikuoja centralizuoto šilumos tiekimo sistemos veiklos reglamentavimą, nes tenka derinti skirtingas taisykles ir principus to paties tipo rinkos dalyviams ir tai retai vykdoma sėkmingai. Jei reglamentuojant santykius tarp tinklo operatoriaus ir gamintojų, pastarieji bus skirstomi į kelias kategorijas, kurioms taikomi skirtingi reglamentai, sistema negalės veikti efektyviai. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reglamentuoti šilumos gamintojų ir tinklų operatorių santykius atsietai nuo šilumos pirkimo-pardavimo, rezervinių galių pirkimo-pardavimo proceso praktiškai yra neįmanoma. Tekste šie procesai aprašyti nepakankamai įsigilinus į jau formuojamą praktiką šilumos tiekimo įmonėse. Bandymas priderinti dokumente dėstomas nuostatas prie šiandieninėje praktikoje bandomos diegti šilumos prekybos aukcionuose tvarkos nėra sėkmingas ir dėl sistemoje vykstančios transformacijos netvarumo laike. Reguliuojamos konkurencijos aukcionų tobulinimas link kituose energetikos sektoriuose jau išbandytos aukcionų vykdymo tvarkos yra neišvengiamas. Atitinkamai turės keistis ir šilumos gamintojų, ir šilumos tinklo operatoriaus santykių reglamentavimas. 3. Neabejotina, kad kiekvieno gamintojo prijungimo prie CŠT tinklo techninis išpildymas yra specifinis. Sąvado tikslas turėtų būti ne nustatyti įrangos prijungimo technines specifikacijas, o nustatyti principus, kaip vykdomos naujo gamintojo įėjimo į rinką teisinės ir techninės procedūros, kaip pasidalinamos įėjimo į rinką išlaidos, kaip teikiama ekonominė ir techninė informacija, reikalinga investuotojų sprendimams dėl įėjimo į 1

rinką priimti. Principai turi būti aiškūs, nesudėtingi ir nediskriminuojantys nei vieno rinkos dalyvio (nei gamintojo, nei tinklo operatoriaus, nei vartotojo). Šia prasme, parengtas sąvado projektas jam keliamos užduoties neatlieka, nes iš esmės aprašo tik dokumentų siuntinėjimo tarp potencialaus gamintojo ir tinklo operatoriaus tvarką. Svarbių principinių dalykų (pvz., dispečerio sąveika su kiekvienu gamintoju, šilumos srautų apskaita, sankcijos nesilaikantiems taisyklių rinkos dalyviams, sisteminių paslaugų išskyrimas ir jų kainodara, gamybos prijungimo prie tinklo taško parinkimo metodika ir pan.) reglamentavimas dokumente tiesiog nepateiktas, nurodant, kad jie turi būti aprašyti šilumos tiekėjo rengiamose sutartyse su šilumos gamintojais. Prielaidą, kad potencialus gamintojas ir tinklo operatorius, kaip du lygiaverčiai parneriai geranoriškai derėsis ir nesunkiai susitars abiems pusėms priimtinomis sąlygomis, šiandieninė praktika Lietuvos CŠT sektoriuje paneigia. Piktnaudžiauti nevengia ir tinklų operatoriai, ir gamintojai, labiau pasikliaujant teisinių ginčų gebėjimais bei administracinėmis galiomis, nei aiškiais, iš anksto kokybiškai parengtais ir visuotinai žinomais principais ir taisyklėmis. 4. Pasiūlytas principas, kad visas su gamybos įrenginių prijungimo prie CŠT tinklo išlaidas vienareikšmiškai privalo padengti tik gamintojas, yra diskutuotinas. Naujų gamintojų įėjimas į rinką gali būti labai naudingas vartotojams dėl didėjančios konkurencijos tarp gamintojų, naujų efektyvių technologijų diegimo, todėl vartotojai, ar juos atstovaujantis santykiuose su gamintojais tinklo operatorius, gali sutikti pasidalinti gamintojo prijungimo išlaidas. Kaip gali būti dalinamos šios išlaidos ir turėtų būti aprašyta Sąvade (ar bent nustatyti principai, kuriais remiantis būtų parengta atskira metodika). Argumentai, kad gamintojas, siekiantis įeiti į rinką yra pelno siekianti organizacija, todėl turi dengti visas prisijungimo išlaidas, turi silpną loginį pagrindą. Pirma, gamintojo patirtas išlaidas vis tiek apmokės galutinis vartotojas. Ir antra, neverta įtikinėti, kad tinklo operatorius (dažnu atveju apimantis ir gamybos veiklą) yra ne pelno siekianti, socialinės paramos funkcijas atliekanti labdaros organizacija. Siekis miestų centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas paversti socialinės rūpybos įrankiais ne tik neišsprendžia soc. rūpybos problemų, bet ir neleidžia teikti kokybiškas vartotojų aprūpinimo šiluma paslaugas ir turėti efektyvią sistemą nuo vartotojo iki kuro tiekėjų. 5. Išnagrinėjus Sąvado tekstą, galima suprasti, jog projekto autoriai naujų gamintojų prijungimo procedūrai atlikti parinko iš esmės derybinį kelią. Tai implikuoja galimybę naudoti stipriojo poziciją iš šilumos tiekėjo (tinklų savininko) pusės taip vadinamų nepriklausomų gamintojų atžvilgiu ir taip vadinamų nepriklausomų gamintojų diskriminaciją šilumos tiekėjo nuosavybėje esančių gamybos šaltinių naudai. Derybinio kelio principo prisijungimui prie tinklų įgyvendinti kituose energetikos sektoriuose jau seniai atsisakyta. Dokumente turėtų būti suformuotos aiškios standartinės prijungimo sąlygos ir jos skelbiamos viešai. 6. Sąvade ryški tendencija laikytis principo, kad daugelį principinių dalykų nustatys ne Sąvadas, o šilumos tiekėjas ir nepriklausomas gamintojas tarpusavio sutartimis. Jei gamintojo pasiūlytos sutarties sąlygos netenkina, nurodoma galimybė teikti skundus. 2

Atkreiptinas dėmesys, kad skundo pateikimas yra ne sprendimas, o ginčo perkėlimo trečios pusės sprendimui veiksmas. Tačiau nei teismas, nei nacionalinis reguliuotojas ar panaši institucija negali greitai ir tinkamai spręsti tokio ginčo, jei nėra suformuluota aiškių principų, kaip toks ginčo objektas turėtų būti sprendžiamas. Tam ir rengiamas Sąvadas, kad jame išdėstytais principais ir galėtų vadovautis tiek rinkos dalyviai, tiek pati VKEKK, sprendžianti santykius tarp gamintojų ir tinklo operatoriaus, o ne tam, kad būtų konstatuota, jog nepatenkinta pusė gali rašyti skundą. Skundus rašyti galima ir dabar. Bet tai nesprendžia problemų. 7. Sąvade aprašomi santykiai tarp nepriklausomų gamintojų ir šilumos tiekimo tinklo operatoriaus. Tačiau šio tinklo naudotojais yra ir šilumos vartotojai. Sąvadas nereglamentuoja vartotojo (ar jų grupės) prieigos prie tinklo ir santykių su kitais tinklo naudotojais. Vienintelio supirkėjo modelis (ar jo atmaina) taikomas su pradedamu diegti vienpusiu aukcionu neišvengiamai turės transformuotis į Trečios šalies priėjimo modelio atmainą (kuriame ir vartotojas yra atstovaujamas tiesiogiai), nes tuo suinteresuoti visi rinkos dalyviai (vartotojai, gamintojai ir tinklo operatorius). Be abejo tai yra tolimesnis žingsnis jau įdiegus šilumos pirkimo per aukcioną mechanizmą, ir tam reikalingas tikrai kruopštus pasirengimas, tačiau dokumento struktūroje turėtų būti numatyta vieta (ar nuoroda), kurioje tai bus išsamiai aprašyta. 8. Sąvokų ir apibrėžimų atžvilgiu būtina išlaikyti nuoseklumą visame energetikos sektoriuje, kur šilumos ūkis yra tik jo dalis. Kitu atveju kyla daug techninės ir juridinės painiavos, ypač kai šilumos rinkos dalyviai dalyvauja ir gamtinių dujų ir/ar elektros sektorių veikloje. Todėl siūlytina suvienodinti sąvokas, atsisakant tokių Sąvade vartojamų sąvokų kaip nepriklausomas gamintojas, veiklos pradžia ir pan. 9. Gamintojui taikomo reikalavimo teikti užstatą tinklo operatoriui tikslingumas turėtų būti stipriai pagrįstas. Užstato reikalavimas yra papildomas barjeras investuotojų įėjimui į rinką ir tai neigiamai veikia konkurencijos laipsnį, dėl ko nukenčia galutinio vartotojo interesai. Be to, reikalauti užstato yra racionalu tuo atveju, kai gamintojas savo veikla kelia grėsmę kitiems rinkos dalyviams ar visai CŠT sistemai (pvz., investuotojui paskelbus planus statyti naują gamybos įrenginį, kiti potencialūs investuotojai praranda galimybę statyti analogiškus įrenginius, todėl paskelbtų planų neįgyvendinimas gali grėsti šilumos tiekimo sutrikimu). Tačiau tokiu atveju būtina išankstinė sutartis tarp potencialaus gamintojo ir tinklo operatoriaus, kurioje numatyti abipusiai įsipareigojimai, įskaitant šilumos pirkimo- pardavimo dalį. Tačiau Sąvado projekte apie tokio pobūdžio tinklo operatoriaus įsipareigojimus nerašoma. Todėl neaiškus tokio užstato reikalavimo tikslas. Žinant dabartinę situaciją, kai CŠT sistemose yra žymus instaliuotos ir neišnaudojamos galios perteklius, toks reikalavimas gali būti perteklinis. 10. Kadangi Sąvadas yra dokumentas, išsamiai ir detaliai aprašantis procedūras, kuriuo turės vadovautis šalies CŠT įmonių ir šilumos gamintojų specialistai, galima teigti, kad dokumento projektas turėtų būti iš esmės patobulintas ir papildytas. 3

Toliau pateikiamos pastabos ir klausimai tekstui papunkčiui 11. 1 punktas. Iš principo ydinga praktika kai priklausomiems ir nepriklausomiems gamintojams taikomos skirtingos taisyklės. Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygos privalo būti VIENODOS ir nediskriminacinės visiems gamintojams. 12. 2 punktas. Kuo skiriasi 1 p. nuo 2p.? Koks yra skirtumas tarp sąvado tikslas ir sąvadu siekiama? Kažkodėl vienas taikomas visiems gamintojams, o kitas jau tik nepriklausomiems. Taip šiurkšti diskriminacija įrašyta į pačius pirmus dokumento punktus. 13. 4 punktas. O priklausomus gamintojus diskriminuoti galima? 14. 5.1 punktas. Kas rengia šį planą? Kada jis nustoja būti preliminarus ir tampa įpareigojančiu? Kas jį gali keisti? Kokia keitimo procedūra? Kas būna jei šio plano nesilaiko tinklo operatorius, o gamintojas? Kodėl šis planas taikomas tik nepriklausomiems gamintojams? Ar priklausomiems gamintojams taikomas kitas dispečerinis režimas? Kaip derinami dispečerinio valdymo planai taikomi nepriklausomiems gamintojams su priklausomų gamintojų dispečeriniu valdymu? Kuris iš jų turi prioritetą? Kokiu pagrindu teikiamas prioritetas? 15. 5.2 punktas. Aprūpinimo šiluma sistemas? Ką reiškia šitas terminas? Kur jis apibrėžtas? 16. 5.2 punktas. O ar būna potencialus Priklausomas gamintojas? Ar jam taikoma kitokia tvarka? Kokiu pagrindu? 17. 5.3 punktas. Kai Lietuvos CŠT sistemos pribręs turėti šilumos talpyklas (heat storage), prie kurios kategorijos jos bus priskiriamos gamybos ar atliekinės šilumos? 18. 5.5 punktas. Kažin kuo skiriasi 5.5 punktas nuo 5.11 punkto? Reikėtų techniškai išsamesnio šio taško aprašymo. 19. 5.6 punktas. Prastas apibrėžimas. Pirmiausia labai daug (net 4) ir neaiškių sąlygų: 1. Mažiausiu atstumu nutolęs, IR 2. Techniškai tinkamiausias (kas tai ir kaip nustato?), IR 3. Vartotojų atžvilgiu ekonomiškiausias (Ką tai reiškia? Kas tai ir kaip tai nustato?), IR 4. Atsižvelgiant į vartotojų poreikį (kas tai yra? Kuo šis parametras skiriasi nuo 3 sąlygos? Kas ir kaip tai nustato?). Antra ar tas racionalus taškas privalo atitikti Visas išvardintas sąlygas, dalį išvardintų sąlygų, o gal kokią nors vieną iš jų? Ar tas taškas yra žemėlapyje ar ant konkrečių įrenginių? 20. 5.7 punktas. Kodėl nenutrūkstamai? Jei sistemai reikia, o gamintojas gali būtent nutrūkstamu režimu (pvz. pikiniu režimu) tiekti šilumą, ar tai bus draudžiama? Ar toks smulkumas turi būti įdėtas net į apibrėžimą? Ar apibrėžime nurodoma kieno turi būti skaitliukai? 4

21. 5.8 punktas. Kuo skiriasi 5.6 p. ir 5.8 punktai? 22. 5.9 punktas. Nusisiaurinta. Ankstesnė formuluotė buvo lankstesnė arba šilumos pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos atsakomybės už šilumos tinklų eksploatavimą riba, jei ji nesutampa su tarpinio šilumokaičio įrengimo vieta. 23. 5.10 punktas. Čia vienkartinis ar nuolatinis atskaitos taškas? Kaip su pikiniais katilais? Ar dispečeris yra Super Prognozuotojas tiksliai žinantis kiek jam reikės galios net prieš tris paras? 24. II skyriaus pavadinimas. Kodėl prisijungimo? Gamintojo įrenginių prijungimo prie... tvarka, ir tiek... 25. 7 punktas. Įtartinas eiliškumas. 7.8p. vyksta paleidimas/derinimas/testavimas, vėliau (7.9p.) reikalingų pažymų šiems paleidimo /derinimo darbams gavimas ir kai baigiami derinimo darbai (7.10p.) pagaliau pasirašoma sutartis? Ar gali taip būti? 26. 3 skyrius. Pastaba išsakyta dar kovo mėnesio dokumento versijai: kiekviena hidraulinė sistema turi turėti botleneck ų studiją ir ją paskelbti viešai. Tai yra svarbi informacija tiek tinklo operatoriui, tiek esamiems gamintojams, tiek potencialiems gamintojams. Jei botleneck ų vietas dispečeris žino, bet neskelbia, tai yra sabotažas; jei net ir nežino, tai reiškia jis negali efektyviai valdyti tinklo srautų ir patiriami nuostoliai. Tokia studija yra pagrindas daryti sprendimus dėl racionalios sistemos plėtros ir turėtų būti spec.planų sudėtinė dalis. 27. 8 punktas. Tokia įdomi dokumento hierarchija. Yra: Informacija (8p.); Informacija be sąvado 8p. numatytos informacijos ; Kita informacija. Ar tikrai taip reikia? 28. 8.1 punktas. Tai čia yra tik 6 skaičiai (2 skaičiai už metus) ar trys pilni metiniai apkrovos grafikai (tarkim, valandiniai)? 29. 8.3 punktas. Kas yra pagrindiniai vamzdynai? Kur pateiktas apibrėžimas? 30. 8.4 punktas. Pačias prisijungimo sąlygas (pilną tekstą) ar tik patį faktą, kad tokios išduotos? Jei antras atvejis, tai kuo tai skiriasi nuo 8.2 punkto? 31. 9.1 punktas. Ar tai galioja atskiros hidraulinės sistemos mastu ar šilumos tiekėjo, kuris valdo n hidraulinių tinklų, mastu? Prisijungimui prasmę turi tik pirmojo atvejo skaičiai. 5

Kam reikalingas dviejų savaičių paskelbimo terminas? Jei apskaita tvarkinga, gamintojų skaitiklių rodmenų suma yra aiški sekančią dieną. Ar čia paliekama galimybė pareguliuoti skaičius? Gamintojams planuojantiems savo darbą, ši informacija yra itin svarbi, todėl yra poreikis ją turėtu įmanomai greičiau, o ne po dviejų savaičių. Jei jau tokia informacija veikiančius gamintojus pasieks per dieną, kokia prasmė ją slėpti nuo kitų (potencialių) gamintojų bei vartotojų? O jei ši informacija yra ir Veikiantiems gamintojams prieinama tik po dviejų savaičių, tai jau yra sabotažas ir neteisėto konkurencinio pranašumo tinklo operatoriui priklausiantiems gamybos šaltiniams suteikimas. Tai yra grubi diskriminacija ir neabejotinai bus skundžiama teismuose. 32. 12 punktas. Kas yra būsimos prisijungimo trasos? Čia to gamintojo, kuris paraišką pateikė? 33. 13.5 punktas. Jei tinkle už rezervo teikimą atsakingas kiekvienas gamintojas (neišskiriant priklausomas/nepriklausomas), tada sistema turės daug perteklinės galios. Jei rezervą užtikrina tinklo operatorius (perka/parduoda), tada ši informacija kažin kiek įdomi naujam gamintojui, nes naujas įrenginys statomas tam, kad dirbtų, o ne stovėtų rezerve. Rezerve stovės seni, sudėvėti ir amortizuoti katilai. 34. 15 punktas. Prijungti. Kodėl prisijungti? 35. 17.2 punktas. Ar ne per griežtas reikalavimas? Juk sprendimas pirkti vieną ar kitą žemės sklypą gali būti pakoreguotas būtent gavus prisijungimo sąlygas. T.y. tinklo operatorius gali netgi patarti rinktis tokį prijungimo tašką, kuris būtų palankesnis tinklo požiūriu (dėl hidraulikos ir pan.). Tas pats 17 punkte tinklo operatoriaus išduotos sąlygos gali būti pretekstas keisti planuotą instaliuoti galią. 36. 17.4 punktas. Minimali galia ko gero yra lygi nuliui? 37. 17.6 punktas. Neaišku kas turima minty? Tokia informacija reikalinga operatyviniam valdymui, bet teikiant paraišką įrenginių prijungimui? O operatyvinis valdymas bus vykdomas pagal aukcionuose suprekiautos šilumos kiekius ir grafikus. 38. 21 punktas. Kažkoks keistas sakinys: Jungiami per šilumokaitį, išskyrus atvejus kai ketinama jungti per šilumokaitį. Ką tai reiškia? Be to gramatiškai su laikais kažkas pripinta: ar gali gamintojas būti potencialus, jei jo įrenginiai jau prijungti? Ar čia turimas atvejis, kai gamintojo įranga prijungta, bet dar nėra sutarties su tinklo operatoriumi? Bet tada tokio atvejo aptarimas turi būti iškeltas bent į atskirą sakinį. 39. 24 punktas. Nekorektiškas sakinys. 6

Šilumokaitis įrengiamas taip, kad būtų galimybė atlikti techninį patikrinimą. (nesvarbus planinį ar neplanuotą) Planinį ir neplaninį techninį patikrinimą normaliu atveju atlieka įrenginio savininkas (na negali tinklo operatorius vykdyti techninių bandymų svetimai nuosavybei neatsiklausęs savininko) Tinklo operatoriui turi būti pateikiama info apie šilumokaičio techninę būklę (periodiškai, turbūt atlikus planinį patikrinimą, akto kopija pateikiama ir tinklo operatoriui) Tinklo operatoriui pareikalavus, jo atstovui turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti įrenginį ir, esant įtarimams, kad pateiktas planinės ar neplaninės apžiūros aktas neatitinka tikrovės, pareikalauti atlikti nepriklausomą patikrinimą. Bet ne pats tinklo operatorius vykdo patikrinimus. 40. 25 punktas. Reiktų korektiškesnio sakinio. Jei gamintojas dar tik potencialus, tai jo šiluma dar niekur neperduodama. Jei turima mintyje, kad naujai jungiamų įrenginių gali būti paduodam tik į paduodamo srauto vamzdį (t.y. negali būti paduodama į grįžtamo srauto), tai taip ir rašyti. 41. 27 punktas. Kažin kaip gamintojas tai įrodinės? Ir kam įrodinės? Teismui? Kainų komisijai? Tinklo operatorius sprendžia apie patikimumą, nes jis už tai atsako. 42. 28 punktas. Šitas punktas turėjo būti esminis stulpas visame šiame dokumente, nusakantis aiškią tvarką kaip nustatomas prijungimo taškas. Ir kaip apmokamos prijungimo išlaidos. Taip, kad nebūtų diskriminuojama nei viena iš šalių (tinklo operatorius, gamintojai ir vartotojai). Deja, 28 punkto esmė tinklo operatorius ir gamintojas turi susitarti, kad abiems būtų gerai. Bet šita praktika buvo ir iki šio dokumento. Tai kokia jo nauda? Nejaugi taip sunku pasinaudoti kitų energetikos tinklų jau suformuota praktika šiuo klausimu? 43. 28.2 punktas. Neprivalo sukelti grėsmės? Kas čia per formuluotė? Galbūt Privalo nekelti grėsmės? 44. X punktas. Sąlyga išplaukusi ir gali turėti daug interpretacijų. Ką reiškia galėtų būti kartu eksploatuojami? Ar tai reiškia, kad tinklo operatorius turi turėti galimybę valdyti srautus dirbant keliems gamintojams? Tada gerai. Ar tai reiškia, kad gamintojas bus verčiamas prijungti savo pultą į tinklo dispečerio punktą? Ko gero tai perteklinis ir brangus reikalavimas. Kas yra pakankamas vartotojų poreikis? O kaip parenkamas taškas esant nepakankamam vartotojų poreikiui? 45. 28.5 punktas.? Išduoti tašką? Gal patvirtinti? 7

46. 28.5 punktas. Jei šitas dokumentas nebūtų kiaurai diskriminacinis gamintojų atžvilgių (priklausomi/nepriklausomi) ir visi gamintojai turėtų vienodas teisines ir technines galimybes, šitas punktas būtų labai paprastas: tinklo operatorius negali patvirtinti prijungimo taško potencialiam naujam gamintojui, kuris diskriminuotų kitus šilumos gamintojus, techniškai ribotų kitų šilumos gamintojų galimą patiekti galią. 47. 29 punktas. Reikalavimas mažiausiomis sąnaudomis yra spekuliacinis ir liks ginčų objektas jei nebus išbrauktas. Nes: Jei gamintojas savo lėšomis stato katilą ir jungia jį į tinklą, tai išvedžiojimai apie mažiausias sąnaudas nekorektiški. Jei šiluma iš gamintojų perkama pagal mažiausios kainos kriterijų, tai tinklo operatorius pirks pigiausią iš gamintojų pasiūlytų, o kuo daugiau gamintojų, tuo didesnė konkurencija ir tuo mažesnė kaina galutiniam vartotojui. Todėl vėl išvedžiojimai apie mažiausias sąnaudas yra nekorektiški. Šilumos kainoje galutiniam vartotojui tinklo dalis tesudaro 1/3 ¼ kainos. Koks turi būti techninis sprendimas prijungti naują gamintoją (juk jungiama per šilumokaitį šalia esamo tinklo, be to tokios galios, kad esamas vamzdis būtų pakankamos galios), kad šita tinklo dedamoji dramatiškai išaugtų? Kažin ar tai įmanoma. Net jei ir naujo gamintojo prijungimas padidina tinklo sąnaudas, jis dirbti galės tuo atveju, jei jo siūlomos šilumos kaina yra konkurencinga, t.y. galutinė kaina vartotojui, sumuojant gamybos ir tinklo dedamąsias, bus mažesnė. Todėl išvedžiojimai apie mažiausias sąnaudas yra nekorektiški. Jei tinklo operatorius samprotauja apie ateityje galimai padidėsiančias sąnaudas dėl prijungiamo gamintojo, tai yra nekorektiška, nes operatorius negali iš anksto žinoti kuris gamintojas pasiūlys geriausias kainas aukcione (nei trumpam, nei ilgam laikotarpyje), todėl jam neturi būti suteikta teisė savo nuožiūra spręsti apie ateities galimą mažiausią kainą vartotojui ir tuo remiantis nejungti gamintojo į tinklą. 48. 30 punktas. Nevisai aišku kas čia parašyta. Nuosavybės riba eina per šilumokaitį (pats šilumokaitis yra gamintojo, taip?), atsakomybės ribos už geležį eina ten pat, taip? Kokius reikalavimus tinklo operatorius gali kelti šilumos gamintojo įrenginiams? Matyt susijusius su dispečerio poreikiais ir šilumos tiekimo patikimumu. Tam tinklo operatorius turėtų iš anksto skelbti kokie standartai taikomi norintiems dirbti tinkle (pvz., perduodamų tinklo valdymui reikalingų duomenų kiekis, tikslumas, ryšio protokolai ir pan.). Tai taip ir reikia rašyti, o ne vardinti tinklo elementus. Jei gamintojas turės kvailumo savo įrenginius montuoti blogos kokybės, jis nukentės mokėdamas baudas tinklo operatoriui už nustatytų parametrų nesilaikymą ar neišpildytus šilumos patiekimo įsipareigojimus. Jei atsakomybės riba yra ties šilumokaičiu, apie kokias tinklo siurblines ir šilumos tinklus čia rašoma? Jei gamintojo šiluma tiekiama tiesiogiai į tinklą, ne per šilumokaitį, tada turėtų būti atskira sutartis tarp tinklo operatoriaus ir gamintojo, kuris teikia vandens stumdymo po tinklą paslaugą, joje ir būtų aptarta siurblinių, tinklo siurblių techninė pusė. Tada reikia aiškiai aprašyti sistemines paslaugas ir nustatyti jų kainodarą. Apie tai šiame dokumente nėra nieko parašyta! Nors būtinai reikia. 8

49. 31 punktas. Reiktų konkrečiau parašyti. Kokie šilumnešio parametrai yra gamintojo kontūre, yra ne taip svarbu tinklui. Svarbu, kad tinklo operatoriaus pusėje nebūtų juntama neigiama įtaka. O ką reiškia neviršijant gamintojo atsakomybės? 50. 38 punktas. Kur apibrėžta kas yra prisijungimo diena? Jei ta data nesutampa su naujos įrangos fizine darbo pradžia, ar nebus situacijos, kad tinkle fiziškai trūks instaliuotos galios realiam darbui, o naujų įrenginių prijungti nebegalima, nes yra pridalinta prisijungimo sąlygų investuotojams, kurie realiai dirbti pradės po 24+36 mėnesių? Aišku tai būtų brangus būdas neįleisti konkurentų į rinką dėl sumokėto užstato, tačiau neatmestinas. Pavyzdžiui Kaune Lietuvos energija gavus prisijungimo sąlygas statyti 134 MW šil.galiai ir neskuba statyti (5 metus). Ar tai gali būti pakankamas motyvas nebeišduoti prisijungimo sąlygų mažoms katilinėms, kurios darbą pradėtų per 1-2 metus? 51. 38 punktas. Ką reiškia paskutinis sakinys? Kokio pobūdžio pirmenybė teikiama? Kad pirmiau bus prijungiamas tas, kuris pirmas sąlygas išsiėmė, o ne tas, kuris pirmas pasistatys katilą? Ar jis turės laukti kol prieš jį gavęs sąlygas pasistatys? Ar pirmenybę dirbti turės tas, kuris anksčiau atnešė parodyti draudimo laidavimo raštą? Ar šita keista tvarka galios tik nepriklausomiems gamintojams, o priklausomiems ne? Ar tai reiškia, kad priklausomi gamintojai gali ne tik nemokėti jokio užstato (kas tiesiogiai ir neleistinai iškraipo konkurencines sąlygas), bet jiems dar ir netaikoma kažkokia eilė, rikiuojama pagal prisijungimo įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų pateikimo datą? Ar gali taip būti? 52. 39 punktas. Ką reiškia pasinaudoti? Išmokėti priklausomų gamintojų kūrikams premijas? O gal šie pinigai turėtų būti panaudojami tikslingai naujų gamintojų/vartotojų prijungimui ar perdavimo sistemos plėtrai? 53. 39 punktas. Ką reiškia netinkamai? Jei prisijungimo sąlygos buvo išduotos 20 MW, o (dėl techninių aplinkybių) pastatyta 19 MW, tai užstatas nebus grąžinamas visai? Ar tik dalis (kokia dalis?)? Ar tai nuspręs teismai? Jei šis dokumentas to nereglamentuoja, tai kam jis reikalingas? 54. 43 punktas. Tai kas tada įvyksta su tuo užstatu? Grąžinamas? Negrąžinamas, bet ir nenaudojamas? 55. 47 punktas. Investuotojas užstatą sumokėjo, bet per 2 savaites nepasirašė tinklo operatoriaus atsiųstos sutarties (nes, pvz., užtruko konsultacijos su teisininkais). Tada laikoma, kad jis atsisako sudaryti preliminarią šilumos pirkimo pardavimo sutartį. Ir kas tada? Teismai? Tuo šito dokumento kompetencija ir baigiasi? 56. 48 punktas. Aprašymas kaip siuntinėjami raštai užima pusę puslapio. Tačiau kuo remiantis teismas turėtų priimti sprendimą yra neaišku, nes dokumentas, turintis tai reglamentuoti, (t.y. šitas) yra pustuštis ir neatliekantis pagrindinės jam keliamos užduoties reglamentuoti gamintojo ir tinklo operatoriaus santykius taip aiškiai, kad teismuose ginčytis nereikėtų. Dokumentas, skirtas aprašyti aiškius šalių interesų 9

suderinimo principus, nustato šalys, imkit ir susitarkit, jei nesusitarsite, eikite į teismą. O 28 lapai teksto užimti aprašymais kaip siuntinėti raštus tarp šalių... 57. 49 punktas. Čia su terminais negerai. Šilumos pirkimo pardavimo sutartyje nėra nei žodžio apie šilumos pirkimą pardavimą (prašom dar kartą peržiūrėti visus 10 punktų). Minimame dokumente aptariami šilumos įrenginių prijungimo, jų charakteristikų, paleidimo-derinimo klausimai ir terminai. Tai taip ir pavadinkim tą sutartį. Investuotojui, kreipiantis į banką paskolos projekto vystymui, reikalingas biznio planas, kuriame svarbi yra ŠILUMOS PIRKIMO PARDAVIMO, kad ir preliminari, sutartis, t.y. produkcijos pardavimo tvarka ir sąlygos, pagal kurias bankas skaičiuos šito verslo riziką ir spręs ar duoti paskolą. Bankui šilumokaičio tipas ir charakteristikos neįdomios. 58. 50 punktas. Panašu, kad čia suvelti du dalykai: Vienkartinės sąnaudos patiriamos montavimo- paleidimo-derinimo metu, t.y. prijungiant naujus įrenginius; Nuolatinės eksploatacijos sąnaudos, atsirandančios dėl elektros naudojimo vandens stumdymui vamzdynais. Vandens pumpavimo paslauga turėtų būti pripažinta kaip sisteminė paslauga ir jos kainodarai turi būti parengtos atskiros taisyklės. Tai yra VKEKK kompetencijos lygmuo. To neturi spręsti kiekvienas tinklo operatorius pagal savo fantazijos pajėgumą. Siūlymas pumpavimo elektros sąnaudas deleguoti gamintojams pagal šilumokaičių charakteristikas, turint minty, kad įrangos parametrai skirtingi ir priklausantys nuo prijungimo taško, hidraulinių režimų ir pan., o taip pat kad dalis gamintojų apskritai jungiami ne per šilumokaičius, lems itin komplikuotą kainodaros mechanizmą, kuris trikdys šilumos prekybos procesus ir bus galvos skausmas tinklo operatoriui. Kam reikalinga taip komplikuoti tvarką, kuri jau seniai išrasta kituose tinkluose ir gerai veikia? 59. 51 punktas. Kas rengia ir tvirtina tą metodiką? 52 punktas. Dvi pastabos: Tai turėtų būti įrenginių prijungimo, o ne šilumos prekybos sutartis. Tinklo plėtros sąlygos ir išlaidų padengimo tvarkos, prijungiant naują gamintoją, principai ir turi būti aiškiai nustatyti ŠIAME dokumente. Tam jis ir skirtas. To nepadaryta permetant problemos sprendimą suinteresuotoms šalims. Kam tada reikalingas šis dokumentas? 60. 53 punktas. Kam reikalinga cituoti civilinį kodeksą? 61. 55 punktas. O gal tai ir yra ta mistinė prijungimo diena, minima 38 punkte? 62. 56 punktas. Kuo remiantis nustatytas šitas terminas? Kam jis toks reikalingas? 63. 57 punktas...galiojimo PASIBAIGIMO terminu...? 10

64. 58 punktas. Nevykusi teisinė technika, teisės akte nurodyti tikslų kito teisės akto pavadinimą ir numerį. Nes kai reikės (o reikės) jį keisti, teks keisti abu. Užtektų formuluotės...vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ar pan. 65. 59.2 punktas. Čia ir toliau. Kas yra kiekiai? 66. 59.7 punktas. Kažkoks keistas klausimas..? 67. 60 punktas. Sujungimų tarp gamybos šaltinių vamzdynų schema? Kas tai? 68. 61 punktas. Per kiek laiko? 69. 63 punktas. Terminas? Kas yra konkreti sistema? Galbūt hidrauliškai atskiroje ar pan.? 70. 63 punktas. Atskaitos taškas yra tik BUVUSI galia. O kaip tuo atveju, kai vartotojų galia žymiai didėja (pvz., jungia naują prekybos centrą nedideliam miestelyje) arba mažėja (naikina sena kiaurą mokyklą) vartotojų poreikis? Reikės laukti 3 metus su katilų pertvarkymu? 71. 63 punktas. Lietuvybė?...būtų eksploatuojama bent... KO? Galios poreikio? 72. 63.1 punktas. Suvelta formuluotė. Ką reiškia atsako? Kokios to atsakymo teisinės, techninės, finansinės pasekmės? Ir kaip jis atsako už tą skirtumą, kad jis būtų ar nebūtų? Ar šis techninis reikalavimas apskritai netaikomas, kai sistemoje nėra nepriklausomų gamintojų? Galbūt: tinklo operatorius įpareigotas užtikrinti, kad hidrauliškai atskiroje šilumos tiekimo sistemoje būtų instaliuotos ir pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus parengtos dirbti šilumos įrenginių galios, tenkinančios 63 punkto reikalavimus. Nereikia velti priklausomų /nepriklausomų. Tinklo operatorius rezervinę galią turi pirkti pigiausią, atsižvelgiant į techninius saugumo/patikimumo parametrus, o ne kas jų savininkai ( priklausomi ar nepriklausomi ). 73. 65 punktas. O jei šilumos tiekėjas turi senus, supuvusius, itin neekonomiškus katilus, kuriuos laiko kaip rezervą, tai rezervinės galios rezervavimo paslaugos įsigyti nereikia ir aukciono nebus? Kodėl? Aukcionas tam ir daromas, kad VISI žinotų kiek kainuoja rezervinės galios (tiek galių turėtojai, tiek tinklo operatorius, tiek VKEKK, tiek vartotojai). 74. 65 punktas. O kodėl negalima dažniau? Rezervų poreikis vasarą daug mažesnis nei žiemą, kodėl vartotojai vasarą turi mokėti už rezervo apimtį, kokios reikia žiemą? Vasarą vyksta remontai, o rezervinė galia (tiek kiek jos nupirkta aukcione ) VISADA turi būti parengta startui (t.y. negali būti remontuojama tuo metu). 75. 66.1 punktas. Nereikia išradinėti dviračio. Skelbiama kada vyksta vokų plėšimas, o ne kažkokie pateikimo terminai. 11

76. 66.2 punktas. Čia yra bent dvi stambios klaidos, kurias įvėlė dokumento rengėjas, matyt niekada nesusidūręs su rezervo aukcionu... 77. 66.3 punktas. Aukcionus vykdyti elektroninėje erdvėje bus draudžiama amžinai ar tik tam tikrą laiką? Kodėl vokai plėšomi irgi ne iškart dalyvaujant aukciono dalyviams, o tik kitą dieną? 78. 66.3 punktas. Kokiais kriterijais remiantis sudaromi sąrašai? Kokia šių sąrašų reikšmė dispečeriui renkantis kurio aukciono dalyvio katilą aktyvuoti? O kuris katilas bus aktyvuojamas pirmas priklausomas ar nepriklausomo gamintojo? Kodėl? Jei priklausomi katilai aukcione nedalyvauja, kaip rinkos dalyviai sužinos jų kainas, galias ir kt.? 79. 67 punktas. Siūlau persiskaityti viešųjų pirkimų įstatymą kaip vykdomi pirkimai... Paslaugos teikėjai, neatitinkantys reikalavimų apskritai nedalyvauja sąrašų sudaryme. 80. 68 punktas. Išvardinti dalykai turi būti išrašyti Prekybos aukcionuose taisyklėse, kurios turėtų būti šio (ar atskiro) dokumento dalis, kurias parengti ir patvirtinti turi VKEKK, o ne 50 šilumos tiekėjų kurti savo unikalias kainų nustatymo, atsiskaitymo, atsakomybių pasidalinimo ir pan. tvarkas ir sutartis. VKEKK nereikėtų bėgti nuo atsakomybės ir ne tik parengti kokybiškas ir vieningas prekybos aukcionuose taisykles, bet ir sukelti prekybą į internetą ant vienos platformos. Tai būtų greita, efektyvu ir skaidru. 81. 69 punktas. Šio dokumento pradžioje nurodyta, kad Supirkimo tvarka yra dokumentas Nr. O3-202 Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo. Deja nurodytame dokumente net termino aukcionas nėra. 82. 70 punktas. Kas turima minty: atskira buhalterinė lentelė, atskiri skaitikliai ar kt.? 83. 72 punktas. Kažkoks keistas aukcionas, kurio kainas nustato ne paslaugos teikėjas, o... VKEKK metodika. 84. 73 punktas. Tačiau jei rezervo prireikė dėl priklausomo gamintojo kaltės,... tada kaip? Tai nebus balansavimo šiluma ir už rezervą nebus mokama? 85. 75 punktas. Sutarties nesilaikymo bauda turi būti didesnė ir atgrasanti nuo aplaidaus sutarties vykdymo. 86. 76 punktas. Kažkoks nevykęs vertimas iš danų/anglų kalbos. 87. 77 punktas. Kaip smagu priklausomiems gamintojams, kad jiems šie reikalavimai negalioja. O gal galioja? 88. 77 punktas. Kas ir kaip nustato tuos techninius parametrus, kur tai apiforminama ir kas būna jei šalys (tinklo dispečeris ir gamintojas) jų neišlaiko? Kur tai aprašyta? Paklaidos ir tolerancijos ribos yra ne tas pats. 12

89. 79 punktas. Šitoks punktas galėjo atsirasti dėl neišspręsto klausimo dėl prekybos šiluma modelio. Normaliu atveju pirm turėtų būti šilumos pirkimo-pardavimo aktas (t.y. nuperkama MW/h konkrečiam laikotarpiui), kurio gamintojas laikosi. Jei galios trūksta, dispečeris duoda komandą didinti galią (vėlgi pagal iš anksto sutartą kainą). Temperatūrinio grafiko principas taikomas kai reikia sekti oro temperatūros pokyčius, dispečeris nepajėgus koreguoti grafiką kiekvienam gamintojui realiu laiku ir palieka procesą savieigai, t.y. jei oro temperatūra kinta, tai gamintojau tu keiti savo galią pagal iš anksto patvirtintą lentelę, nepriklausomai nuo to ar sistemai (dispečeriui) reikia ar nereikia tos galios. Jei šita pastaba yra neteisinga ir šitą temperatūrinį grafiką dispečeris operatyviai nustato ir prižiūri jo vykdymą realiu laiku, tada šis punktas turi būti ne šiame skyriuje. Be to kodėl dispečeris nustato gamintojui būtent temperatūros grafiką? Ne galią, ne debitą, ne slėgį, o tik temperatūrą? 90. 80 punktas. Keistas punktas. Ko gero šie parametrai priklauso nuo konkretaus tinklo parametrų ir gamintojo prijungimo vietos. Jei tinklo operatorius ir gamintojas sutartimi yra sutarę konkrečius aukštus parametrus, kodėl tai yra draudžiama kažkokios komisijos taisyklėmis? O jei parametrai yra labai aukšti ir praktiškai retai taikomi, tai kam toks punktas reikalingas? 91. 83 punktas. Kaip vyksta grafiko korekcijos? 92. 85 punktas. Ar čia parašyta, kad tinklo operatorius pirmiausia vienašališkai nusistato savo remontų grafikus, o vėliau susirinkęs gamintojų remontų grafikus reikalauja juos koreguoti taip, kad jie nemaišytų jo paties remontų planams? Ar tai reiškia, kad tinklo operatorius turės galimybę priklausomus gamintojus remontuotis sau patogiu metu, o nepriklausomus gamintojus išleis remontams tada ir tokiam laikotarpiui, kad jie taptų mažiau konkurencingi lyginant su priklausomais? 93. 89 punktas.... gamintojai... taisyklėse... numatytais avariniais atvejais nedelsiant privalo informuoti apie tai... Kas yra TAI? 94. 91 punktas. Kuo remiantis jis tai atlieka? 95. 93.1 punktas. Šio dokumento 6 punkto citata: 2010 m. nutarimu Nr. O3-202 Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo (toliau Supirkimo tvarka) Cituojamas dokumentas : http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383246&p_query=&p_tr2= Nurodytam dokumente apskritai nėra 28 punkto. 13

Jei čia cituojamas dokumentas Nr. O3-202 REDAKCIJA Nr.6, tai jo 28 punkte aprašyta šilumos pirkimo kartą per mėnesį eiga. Jei dispečeris tik savo nuožiūra, nesant aiškių kriterijų, gali rikiuoti pasiūlymų gaminti eiliškumą, tai atveriamas neįtikėtino platumo galimybės piktnaudžiavimui, atitinkamai teisiniams ginčams. Tokiu atveju šis dokumentas ne aprašo kokybišką procesą, o kuria problemas. 96. 93.5 punktas. Kas čia parašyta? 97. 97 punktas. Kartojasi? Šilumos tiekėjas atsako už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams, šilumnešio parametrų nukrypimus centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, taip pat privalo palaikyti tinkamą šilumos perdavimo tinklų darbo režimą ir šilumnešio parametrus šilumos perdavimo tinkle. 98. 98 punktas. Kas yra tie kiti? 99. 98 punktas. Apibrėžimas nevykęs. Vietoj naujų terminų kūrimo racionaliau būtų tiesiog naudoti kituose energetikos sektoriuose naudojamus terminus ir apibrėžimus, būtų mažiau klaidų ir painiavos. 100. 99 punktas. Nulinis skyrius? 101. 100 punktas. Be reikalo į vieną suvelti du dalykai: komercinė apskaita ir techninių parametrų, reikalingų tinkamam tinklo srautų valdymui užtikrinti, gavimas. Pirmojo reikia buhalteriam, antrojo dispečeriui. 102. 101 punktas. Manau būtent šio dokumento tikslas yra aiškiai apibrėžti kada turi būti duomenys teikiami realiu laiku, o kada tai nebūtina. Iš esmės tai susiję su gamintojo dydžiu ir įtaka tinklui. Jei tai nėra reglamentuota, nuomonės automatiškai išsiskiria: dispečeris nori matyti kuo daugiau online duomenų, gamintojui tai neįdomu ir jis nenori investuoti į tokią įrangą. Konfliktas neišvengiamas. 103. 102 punktas. Šiaip jau energetikos sektoriuose, kuriuose ši praktika naudojama daugiau kaip 20 metų, balansavimu laikomas planuotų ir faktinių srautų skirtumų suvedimas. Tai kas turima minty šiuose punktuose yra fizinių srautų valdymas, kurį atlieka dispečeris. Ir vienas pagrindinių situacijos valdymo būdų yra, kai esant nukrypimui nuo suplanuoto režimo, dispečeris kelia telefono ragelį ir duoda komandą gamintojo dispečeriui koreguoti darbą. Kažin ar tai vadintina pakoreguoto dispečerinės veiklos plano pateikimu, nes tai jau ne popieriuko siuntinėjimas, tai greitų, aiškių komandų davimas ir vykdymas. 104. 103 punktas. Šio dokumento rengėjai niekaip nenori atsižvelgti į ne kartą išsakytas pastabas ir pagaliau pripažinti, kad yra skirtingos šilumos rūšys (bazinė, pikinė ir pan.), ir jas gali gaminti skirtingi įrenginiai. Jei dispečeris medinius katilus pradės reguliuoti kaip manevringus dujinius katilus, bus didelės bėdos - ir finansinės, ir techninės. Skirtinga 14

šiluma turi skirtingą kainą. Nei vienas katilo savininkas nenori, kad jo katilas būtų tampomas už tą pačią kainą kaip ir baziniu režimu dirbantis katilas, nes jo ties techninės, tiek finansinės charakteristikos blogėja greičiau. Todėl bandymas dispečerinio valdymo aprašymą atskirti nuo šilumos prekybos aprašymo yra esminė šio dokumento klaida. 105. 104 punktas. Tuo atveju, kai konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje veikiantis nepriklausomas šilumos gamintojas ties nustatytos galios riba nepatiekia šilumos kiekio arba neišlaiko šilumos kokybės reikalavimų, šilumos tiekėjas, atsižvelgdamas į Sąvado 0 skyriuje nustatytą dispečerinio valdymo tvarką, privalo pakoreguoti ateinančių 24 valandų dispečerinio valdymo grafiką, numatytą Sąvado 92 punkte, bei sumažinti šilumos supirkimą iš nepriklausomo šilumos gamintojo. Ar čia parašyta, kad jei vienas gamintojas nukrypsta nuo užduoto grafiko ir gamina mažiau nei privalo, kitam gamintojui bus liepta irgi sumažinti gamybą? Ar reguliavimas aukštyn galimas tik iš priklausomų gamintojų? O gal čia parašyta, kad jei gamintojas nukrypo nuo grafiko, tai jam bus mažinama kažkokia supirkimo kvota? Panašu į dviračio išradinėjimą iš naujo. Kodėl negalima tiesiog perimti kitų energetikos sektorių patirties?.. 106. 105 punktas. Labai jau nekonkretu. Sunkiai suderinama su dispečerine logika: dispečerio užduotis suvaldyti srautus ir jam informacijos reikia kaip įmanoma anksčiau, geriausia dar prieš fakto įvykimą. Jei gamintojui užšalo medienos bunkeris ir jis mato, kad katilas po valandos nusikraus, tai ir skambina kuo anksčiau tinklo dispečeriui su pranešimu, kad už valandos bus tokia situacija. O ne po fakto, kada dispečeris jau turėjo spręsti kuo užkišti skylę, ir jam pranešti, kad gal normaliai vėl veikti pradės po 5 valandų... 107. 106 punktas....koreguoja dispečerinio valdymo planą...". Ir kas įvyksta kai jis jį pakoreguoja? Kas? Gamintojų tinkle gali būti (ne tik bus, jau yra) daugiau nei vienas "priklausomas" ir vienas "nepriklausomas". Kaip dispečeris vadovaudamasis šituo dokumentu turi nuspręsti, kas po korekcijos ir kaip dirba? O jei vieną valandą reikėjo koreguoti žemyn, o kitą į viršų? Kaip šis punktas veikia tuo atveju? 108. 107 punktas. Praktikoje tai neveiks. Dispečerio darbas ne derėtis su gamintoju, o užtikrinti srautus pagal iš anksto susidėliotą kas, jeigu planą (po prekybos sesijos). Svarstymai atšaukti ar neatšaukti valdymo planą yra chaoso kūrimas. 109. 108 punktas. Tai net ir balansavimo šiluma bus dviejų tipų: pagaminta priklausomo ir nepriklausomo gamintojo? Kuo jos skirsis? Kaina, kainodara? Tai tik dar labiau suvels ir taip komplikuotą mechanizmą. Kam to reikia? 15

110. 110 punktas. Kas yra konkrečios priežastys? 111. 112 punktas. Patikra (periodinė) ir įrengimas (vienkartinis) yra skirtingi dalykai. Kodėl patikros procedūroje negali dalyvauti ir tinklo operatoriaus atstovas? Kodėl jis turi būtinai atskirai apžiūrėti? 112. 116 punktas. Reikia konkrečiau: nuo kada iki kada galioja koks apskaitos režimas. Tam ir reikalingas šis (arba atskiras) dokumentas. O ne nuoroda į kažkokią dar neparengtą sutartį tarp šalių. 113. 117 punktas. Dėl terminų. Šiame procese yra du dalykai: šilumos patiekimas (fizinis) ir atsiskaitymas už nupirktą šilumą (finansinis). Termino supirkimas reikšmė yra išplaukusi ir šiame tekste kartais naudojama fiziniams srautams, kitą kartą finansiniam pirkimui aprašyti. Negerai. 114. 118.2 punktas. Policininkas kreipiasi į prasižengėlį prašydamas pateikti informaciją apie tai kokius prasižengimus šis padarė? 115. 118.2 punktas. Siūlomas būdas drausminti gamintojus apribojant supirkimą (taip ir neaišku kas tai yra neleis aukcione dalyvauti ar fiziškai užsuks sklendes?) yra necivilizuotas. Normaliu atveju už prasižengimus skiriamos baudos, kurių aprašymai ir dydžiai skelbiami iš anksto viešai. Gavęs adekvačią savo netinkamiems veiksmams baudą, gamintojas kitą kartą prasižengimo stengsis nedaryti. Kas yra prasižengimas, kaip jis fiksuojamas, kokio dydžio bauda už tai skiriama, kaip jinai sumokama turi būti aprašyta tokiame kaip šis dokumente. 116. 118.3 punktas. Kaip turėtų atrodyti šis procesas praktikoje: Nedelsiant nutrauktas tiekimas, Prieš tai Raštu informavus? 117. 122 punktas. Keista praktika. Jei pagal aukcioną pasirašyta sutartis trims metams, tai galima jos nesilaikyti? Tiesiog štai taip be pasekmių? 118. 123.1 punktas. Kas čia per sutartis? Kur apibrėžimas? 119. 124.2 punktas. Kodėl būtent nenutrūkstamam? Jei dispečeriui reikia pikinio katilo ir jis jį paleidžia karts nuo karto, tai kaip tada? Ar tai bus uždrausta? 120. 124.9 punktas. Prirašyta punktų, kurie atkartoja kituose skyriuose arba dokumentuose jau išdėstytus reikalavimus. Kam reikia to kartojimo? 121. 124.11 punktas. Kas yra šilumos balansavimo tinklas? 122. 124.11 punktas. Kas ir kaip nustato tas faktines išlaidas? Normaliu atveju tie dalykai turi būti aprašyti šilumos balansavimo skyriuje. 16