Pasirašyta: 2013-05-09 15:28:56 Dokumento adresas: https://www.eparasas.lt/doc/3b14f7aa80ca021fe13b4763423a3f70 Pasirašė: Antanina Ruikienė (Asm.k. 45512030423) identifikuota naudojant: Mobilus parašas: BITĖ, OMNITEL, TELE2 asmens tapatybės kortelė (2013-05-09 15:28:42)Snieguolė Stripinienė (Asm.k. 45901150272) identifikuota naudojant: Danske Bank A/S Lietuvos filialas (2013-05-07 10:47:57) KVALIFIKACIJOS ATESTATAS NR. 0275 Projektavimo etapas TP Techninis projektas Projektas 2013.01.10 Kultūros paskirties pastato Vytauto g.43, Palangoje rekonstravimo į kultūros ir mokslo paskirties pastatą projektas (I-as etapas) Projekto dalis ŠV Šildymo, v dinimo, v sinimo tinklai Tomas T-14 Pareigos Atestato Vardas, Pavard Projekto vadovas A473 S.Stripinien Projekto dalies vadovas 3039 A. Ruikien KLAIPöDA 2013 m. Parašas
GEN.PROJEKTUOTOJAS: UAB UOSTAMIESČIO PROJEKTAS (ATESTATO 0275) PROJEKTUOTOJAS: UAB KLAIPöDOS MIESTPROJEKTAS (ATESTATO 1062) UŽSAKOVAS: PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJA OBJEKTAS: DALIS: KULTŪROS PASKIRTIES PASTATO VYTAUTO G. 43, PALANGOJE REKONSTRAVIMO Į KULTŪROS IR MOKSLO PASKIRTIES PASTATĄ PROJEKTAS. I ETAPAS ŠILDYMO, VöDINIMO, VöSINIMO TINKLAI STATINIO NAUDOJIMO PASKIRTIS: KULTŪROS PASKIRTIES PASTATAS STADIJA: TECHNINIS PROJEKTAS STATYBOS RŪŠIS: REKONSTRAVIMAS STATINIO KATEGORIJA: YPATINGAS DIREKTORö, PV: S.STRIPINIENö ATESTATO NR. A473 PROJ.DALIES VADOVAS: A.RUIKIENö ATESTATO NR. 3039 KLAIPöDA 2013
ŠV DALIES DOKUMENTŲ SUDöTIES ŽINIARAŠTIS Eil. Bylos žymuo Pavadinimas Pastabos 1 2013.01.10-01-TP-ŠV.BD Kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palangoje rekonstravimo į kultūros ir mokslo paskirties pastatą projektas. I etapas I. Tekstinių dokumentų žiniaraštis Eil. Dokumento Pavadinimas žymuo 1 2013.01.10-01-TP-ŠV.BD Tekstinių dokumentų žiniaraštis Pastabos 2 2013.01.10-01-TP-ŠV.BD Šildymo v dinimo dalies br žinių žiniaraštis. 3 2013.01.10-01-TP-ŠV.BD Nurodomųjų ir pridedamųjų dokumentų žiniaraštis. 4 2013.01.10-01-TP-ŠV. AR Aiškinamasis raštas 5 2013.01.10-01-TP-ŠV. TR Techniniai reikalavimai 6 2013.01.10-01-TP-ŠV.MŽ Įrengimų, gaminių, medžiagų ir darbo kiekių žiniaraštis GENERALINIS PROJEKTUOTOJAS 1.2. PROJEKTO VADOVAS Atestato Pavadinimas Atestato Vardas, pavard Parašas Data 0275 UOSTAMIESČIO PROJEKTAS A473 S. Stripinien Atestato 1062 UAB KLAIPöDOS MIESTPROJEKTAS 2013 Kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palangoje rekonstravimo į kultūros ir mokslo paskirties pastatą projektas. I etapas Laida 3039 P DV A. Ruikien 2013 BENDRIEJI DUOMENYS Stadija Statytojas: Palangos miesto savivaldyb s 2013.01.10-01-TP- ŠV.BD Lapas Lapų TP administracija 1 4 O
II. Šildymo v dinimo dalies br žinių žiniaraštis Eil. Lapo Laida Br žinio pavadinimas Pastabos 1 ŠV - 1 0 Rūsio aukšto (alt. -5,6 )planas. Šildymas 2 ŠV - 2 0 Rūsio aukšto (alt. -4,0 )planas. Šildymas 3 ŠV - 3 0 Pirmo aukšto planas. Šildymas 4 ŠV 4 0 Antro aukšto planas. Šildymas 5 ŠV 5 0 Trečio aukšto planas. Šildymas 6 ŠV 6 0 Bendrieji duomenys. V dinmas 7 ŠV 7 0 Rūsio aukšto (alt. -5,6 )planas. V dinmas 8 ŠV 8 0 Rūsio aukšto (alt. -4,0 )planas. V dinimas 9 ŠV 9 0 Pirmo aukšto planas. V dinimas 10 ŠV 10 0 Antro aukšto planas. V dinimas 11 ŠV 11 0 Trečio aukšto planas. V dinimas 12 ŠV 12 0 Stogo planas. V dinimas 13 ŠV 13 0 Rūsio aukšto (alt. -4,0 )planas. Dūmų šalinimas 14 ŠV 14 0 Šildymo sistemos principin schema 15 ŠV 15 0 V dinimo sistemos P11, I1 principin schema 16 ŠV 16 0 V dinimo sistemos P2, I2 principin schema V dinimo sistemų OP1,OP2 principin s schemos 17 ŠV 17 0 V dinimo sistemų kaloriferių prijungimo principin shema 18 ŠV 18 0 Šalčio mazgo principin shema 19 ŠV 19 0 Genplanas su oro pa mimo ir išmetimo šachtomis 2013.01.10-01-TP-ŠV.BD Lapas Lapų 2 4
Eil. II. Šildymo v dinimo dalies nurodomųjų ir pridedamųjų dokumentų žiniaraštis Dokumento numeris, žymuo Pavadinimas Pastabos Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykl s Nurodomasis dokumentas 2 STR 2.09.02:2005 Šildymas, v dinimas ir oro kondicionavimas Nurodomasis dokumentas 3 STR 2.05.01:2005 Pastatų aitvarų šilumin technika Nurodomasis dokumentas 4 STR 2.09.04:2008 Pastato šildymo sistemos galia, šilumos Nurodomasis poreikis šildymui dokumentas 5 2010.12.07 Gaisrin sauga. Pagrindiniai reikalavimai Nurodomasis dokumentas 6 Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos taisykl s Nurodomasis dokumentas 7 HN 33:2011 Akustinis triukšmas.leidžiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje Nurodomasis dokumentas 8 HN 42:2009 Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas Nurodomasis dokumentas 9 RSN 156-94 Statybin klimatologija Nurodomasis dokumentas III. Pagrindiniai šildymo, v dinimo ir karšto vandentiekio rodikliai Pavadinimas Kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palangoje rekonstravimo į kultūros ir mokslo paskirties pastatą projektas. I etapas Prie T iš ºC -20ºC Šildymui Šilumos pareikalavimas, kw V dinimui Karšto vandens ruošimui Bendras 52,0 722,0 73,0 847,0 2013.01.10-01-TP-ŠV.BD Lapas 3 4 Lapų
III. Duomenys apie šilumos neš ją ir oro temperatūras Pavadinimas Mato vnt. Kiekis Šilumos šaltinis - Elektrin Šilumos neš jo vandens temperatūros: - T paduodama C 95 - T grįžtama C 50 Skaičiuotinos vidaus sistemų temperatūros: - t paduodama šildymui C 80 - t grįžtama šildymui C 65 Didžiausias sl gis tiekimo linijoje MPa 550 Mažiausias sl gis tiekimo linijoje MPa 350 Didžiausias sl gis grąžinimo linijoje MPa 250 Mažiausias sl gis grąžinimo linijoje MPa 250 Sl gio nuostoliai šildymo sistemoje MPa 0,040 Skaičiuotina išor s oro temperatūra - žiemos parametrai B C -20 - vasaros parametrai A C +21,2 Darbinis sl gis šildymo sistemoje MPa 0,6 LAPAS LAPŲ LAIDA 2013.01.10-01-TP-ŠV.BD 4 4 0
AIŠKINAMASIS RAŠTAS ŠILDYMAS BENDROJI DALIS KULTŪROS PASKIRTIES PASTATO VYTAUTO G.43, PALANGOJE REKONSTRAVIMO Į KULTŪROS IR MOKSLO PASKIRTIES PASTATĄ PROJEKTAS (I-AS ETAPAS)Pšildymo-v dinimo dalies techninis projektas atliktas remiantis projektavimo sąlygų sąvadu, architektūrin s- konstrukcin s dalies br žiniais ir Akcin bendrov UAB LITESKO filialas Palangos šiluma išduotomis technin mis sąlygomis 2013-02-06. P 2013-03, bei normatyvinių dokumentų reikalavimais: STR 2.09.02: 2005 Šildymas ir v dinimas ir oro kondicionavimas; RSN 156-94 Statybin klimatologija; HN 33-2007 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje; HN 42-2009 GYVENAMŲJŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ PATALPŲ MIKROKLIMATAS ; STR 2.01.04:2004 Gaisrin sauga. Pagrindiniai reikalavimai; STR 2.02.02:2004 Visuomenin s paskirties statiniai; Skaičiuotina lauko oro temperatūra šaltuoju periodų Skaičiuotinos patalpų temperatūros šaltuoju periodų: 1. Žiūrovų tribūnos +20ºC; 2. laiptin s, koridoriai ir bendro naudojimo patalpos +18ºC; 3. buitin s patalpos, prausyklos +24ºC; 4. technin s ir pagalbin s patalpos +16ºC. -20ºC; Oro jud jimo greitis darbo zonoje patalpose su fiksuotomis darbo vietomis 0,2m/s. Santykin oro dr gm patalpose 30-:-70% Šilumnešio charakteristikos: Šilumos tinklų temperatūrinis grafikas: - žiemą T 1 - T 2 = 95º - 50º C; - vasarą T 1 - T 2 = 67 o - 25 o C; GENERALINIS PROJEKTUOTOJAS 1.3. PROJEKTO VADOVAS Atestato Pavadinimas Atestato Vardas, pavard Parašas Data 0275 UOSTAMIESČIO PROJEKTAS A473 S. Stripinien Atestato 1062 UAB KLAIPöDOS MIESTPROJEKTAS 3039 P DV A. Ruikien 2013 2013 Kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palangoje rekonstravimo į kultūros ir mokslo paskirties pastatą projektas. I etapas AIŠKINAMASIS RAŠTAS Stadija Statytojas: Palangos miesto savivaldyb s 2013.01.10-01-TP- ŠV.AR Lapas Lapų TP administracija 1 6 Laida 0
Šildymo ir v dinimo sistemos temperatūrinis grafikas: Iki -15 C T 14 - T 24 = 55º - 40º C; T 12 - T 22 = 55º - 40º C; Iki -20 C T 14 - T 24 = 80º - 65º C; T 12 - T 22 = 80º - 65º C; Atitvarų šilumos perdavimo koeficientai: sienos 0,25 W/(m 2 K); stogas 0,20 W/(m 2 K); langai, durys 1,6 W/(m 2 K); grindys 0,30 W/(m 2 K). PROJEKTINIAI SPRENDIMAI ŠILDYMAS Sanitarinių, higieninių sąlygų sudarymui pastate projektuojama dvivamzd kolektorin šildymo sistema. Šildymo prietaisai plieniniai radiatoriai ir konvektoriai apatinio pajungimo su termostatiniais ventiliais, komplekte su nuorinimo čiaupu, akl bei tvirtinimo detal mis. Šildymo prietaisai tvirtinami prie statybinių konstrukcijų ir montuojami ant kojelių. Magistraliniai šildymo sistemos vamzdžiai ir stovai plieniniai du kartus dažyti antikoroziniais dažais ir izoliuoti vamzdžiai. Šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai praeina patalpų alt. -4,0m ir - 5,6m palub je ir montuojami su nuolydžiu į šilumos punktą 0,002.Izoliuoti šilumos izoliacija 30mm. Nuo kolektorių iki radiatorių naudojami daugiasluoksniai su aliuminio tarpsluoksniu ir antidifuziniu barjeru, su presuojamomis jungtimis plastmasiniai vamzdžiai, klojami apsauginiuose vamzdžiuose. Šildymo sistemos subalansavimui numatomi automatiniai balansiniai ventiliai prie kiekvienos kolektorin s d ž s. Aukščiausiose vietose montuojami automatinio nuorinimo vožtuvai, žemiausiose - vandens išleidimo ventiliai Sumontavus sistemas, atliekamas vamzdynų hidraulinis praplovimas ir hidraulinis bei šiluminis išbandymas. 2013.01.10-01-TP- ŠV.AR Lapas Lapų 2 6
VöDINIMAS Projektuojamo objekto v dinimo dalies techninis-darbo projektas atliktas remiantis architektūrin s statybin s dalies br žiniais, projekto technologine dalimi bei vadovaujantis normatyviniais dokumentais: Projekte sprendžiamos šios užduotys: - atlik jų patalpų v dinimas; - holų ir sanmazgų v dinimas ; - žiūrovų tribūnų v dinimas - pagalbinių patalpų v dinimas - apsaugos nuo triukšmo - priešgaisrin s saugos. 1 V dinimo sistemos. Šilumos poreikio v dinimui skaičiavimuose įvertinta skaičiuotina lauko oro temperatūra šaltuoju metų laiku -20C. Paduodamo į patalpas oro temperatūra pagal HN 42 :2009-20 C Oro kiekiai atskirų patalpų v dinimui pateikti prid toje oro kiekių skaičiavimo lentel je. Oro jud jimo greitis darbo zonoje patalpose su fiksuojamomis darbo vietomis 0,15m/s, kitose 0,2m/s Patalpų v dinimui suprojektuotos priverstinio oro padavimo ir ištraukimo sistemos. P1, I1, P2, I2, P3, I3, P4, I 4, P5, I5, OP1, OP2, OP3, I6, I7, I8, I9, I 10, I11 Pagal apskaičiuotus oro kiekius, parinkta atitinkamo našumo v dinimo įranga, kurios pagrindiniai techniniai duomenys pateikti bendrųjų duomenų lape. Tiekiamo į patalpas oro pašildymui ir normin s aplinkos oro temperatūros palaikymui šaltuoju metų laiku taikomi vandeniniai oro šildytuvai. Šiltuoju metų laikų oro atv sinimui žiūrovų tribūnas aptarnaujančiuose įrenginiuose numatomi oro aušintuvai, kuriems šaltas vanduo (7-12 C) tiekiamas iš oro šaldymo( ir šildymo) siurblio su oriniu atv sinimu. Įrenginys lauko išpildymo. Rūsio aukšte alt. -5,6 suprojektuotos atskiros v dinimo sistemos P1, I1. Sistemos įrenginys rekuperatorius montuojamas pagalbin je patalpoje prie lubų. Oras įrenginiui paimamas per oro pa mimo groteles ortakiu pakilęs per II rūsio (užkulisių pat.) ir IA 1,8m aukštyje numatomos oro pa mimo grotel s. O išmetimas numatomas tranzitu per esančius aukštus ir išmetamas per šachtą virš stogo. Patalpose oras paduodamas per oro padavimo difuzorius (ortakiai montuojami prie sienų ir aptaisomi gibso kartonu ). Oras ištraukiamas per sanmazgus. Ištraukimo sistemos ortakis montuojamas koridoriuje prie lubų, o ištraukimo difuzoriai montuojami pakabinamose lubose. Oras pratek s per oro pratek jimo groteles durų apačioje. Rūsio aukšte alt. - 4,0 - holui suprojektuotos dvi oro pritek jimo sistemos OP1 ir OP2. O sanmazgų patalpoms 0.03 ir 0.04 suprojektuotos dvi ištraukimo sistemos I6 ir I7. Padavimu kameroms numatomos dvi ventkameros 0.17 ir 0.18. Į įrenginius oras paiimamas iš žalios zonos, ten numačius 1,5 m aukščio oro pa mimo šachtas. Oro padavimo ortakiai montuojami hole prie lubų ir oras paduodamas per oro padavimo groteles įmontuotas ortakiuose. Oras iš holo ištraukiamas per sanmazgus. Sanmazguose yra atvira pra jimo anga, per kuria ir pratek s oras. Oras ištraukiamas iš sanmazgų per oro ištraukimo difuzorius pakabinamose lubose. Magistralinis ortakis iš sanmazgo patalpos kyla virš stogo. Šitų sistemų ir iš kitų aukštų suprojektuotoms ištraukimo sistemoms prie kolonų ašyse 2 ir 9 numatomos priešgaisrin s šachtos. Ant stogo numatomi I6 ir I7 sistemoms stoginiai ventiliatoriai. Lapas Lapų Laida 2013.01.10-01-TP- ŠV.AR 3 6 O
Ventkamerų v dinimui numatonas natūralus v dinimas. Oras pritek s per groteles sienose ir prie groteliu sumontuoti priešgaisriniai vožtuvai. (nuo temperatūros išsilydančiais ir užsidarančiais vožtuvais). Repeticijų sal ms suprojektuota v dinimo sistemos P2 ir I2. Barams - v dinimo sistemos P3 ir I3 ventkameroje 0.17. Pirmo aukšto holo v dinimui suprojektuota oro pritek jimo sistema OP3. V dinimo kamera numatoma montuoti aukštai prie lubų. Oro pa miniui grotel s montuojamos 4,05m aukštyje nuo žem s paviršiaus, pastato praplat jimo dalies apačioje. Oro padavimo ortakiai montuojami hole prie lubų ir oras paduodamas per oro padavimo groteles įmontuotas ortakiuose. V dinimo įrenginys iš apačios uždengiamas triukšmą izoliuojančiomis plokšt mis ir aptaisomos gibso katronu su paliekamais liukais aptarnabvimui. Oras iš holo ištraukiamas per sanmazgus. Suprojektuotos dvi ištraukimo sistemos I8 ir I9. Sanmazguose yra atvira pra jimo anga, per kuria ir pratek s oras. Oras ištraukiamas iš sanmazgų per oro ištraukimo difuzorius pakabinamose lubose. Magistralinis ortakis iš sanmazgo patalpos montuojamas horizontaliai, kol pasiekia prie ašysių 2 ir 9 numatomas šachtas v dinimo ortakiams kylti virš stogo. Ant stogo numatomi I8 ir I9 sistemoms stoginiai ventiliatoriai. Kasų patalpai oras tiekiama nuo oro pritek jimo kameros OP2. Oras paduodamas per oro padavimo difuzorių pakabinamose lubose. Oras ištraukiamas per oro ištraukimo difuzorių. Sist. I 10 numatomas kanalinis ventiliatorius. Toliau ortakis pakyla v dinimo šachtoje ir virš stogo išmetamas. Kitoms pagalbin ms patalpoms numatomas natūralus v dinimas. Žiūrovų tribūnoms numatomos dvi v dinimo sistemos: P4, I4 ir P5, I5. Numatomi v dinimo rekuperatoriai ventkameroje virš scenos. Virš scenos perdenginio numatomos garso izoliavimo plokšt s, kad neviršytų leistino triukšmo lygio. Toliau numatomi oro paskirstymo kolektoriai ir iš jų atskiromis atšakomis prie lubų nusitiesia per visą salę. Nuo padavimo sistemų ortakių montuojamos atšak l s su spaudiminiais difuzoriais, kurie nupučia oras žemyn į salę. Oras ištraukiamas per oro ištraukimo groteles montuojamas ortakiuose prie lubų. Oro kiekiams atskirose atšakose sureguliuoti naudojamos reguliavimo sklend s. Pagalbin ms patalpoms yra numatytas natūralus v dinimas, atskirais pristatomais ortakiais montuojamais tam skirtoje v dinimo šachtoje. Oras pritek s per oro padavimo groteles sienose ar per durų apačioje nnumatoma palikti plyšį. Paduodamo oro atv sinimui rekuperatoriuose P4, P5 numatoma atv sinimo sekcija. Šalčio agentas vanduo. Atv sins orą nuo 32 C iki 20 C. Nuo atv sinimo įrenginių kondensatas nuvedamas į trapus. Kompleksiniam v dinimo įrenginių valdymui numatyti automatiniai valdymo įrenginiai, kurie atlieka v dinimo įrenginio paleidimo, ventiliatorių valdymo, oro šildytuvų našumo reguliavimo, jo apsaugos nuo užšalimo, paduodamo oro temperatūros kontrol s ir reguliavimo funkcijas. 2 Apsaugos nuo triukšmo Triukšmo sumažinimui iki maksimalių leidžiamų ribinių dydžių ( žiūrovų sale, holai, atlik jų patalpos, repeticijų patalpos 55-80-85 ), yra numatyti triukšmo slopinituvai, kur slopinamas garsas iki 55dB. Toliau oras eidamas ortakiais ir alkūn mis dar mažins triukšmą ir ne viršis leidžiamo triukšmo lygio. 2013.01.10-01-TP- ŠV.AR Lapas Lapų Laida 4 6 O
3 V dinimo sistemų bandymas ir pri mimas V dinimo sistemų įrengimai priimami atlikus aerodinaminį bandymą sistemų išorę. Aerodinaminiai bandymai turi būti atliekami nustatant : -ar ventiliatoriaus našumas atitinka projektinį - ortakių ir kitų sistemos elementų sandarumą - kiek faktiški oro kiekiai atitinka projektinius - oro pašildytuvų tolygų šildymą ir reguliavimą, apžiūr jus Bandant v dinimo sistemas leidžiami tokie nukrypimai nuo projektinių rodiklių: Bendras sistemos oro nuot kis neturi viršyti 6 % projektinio sistemos debito. -10 % oro kiekio pratekančio pro oro tiekimo ir išsiurbimo antgalį. Atlikus aerodinaminį sistemų bandymą ir reguliavimą turi būti surašytas pri mimo aktas, o prie jų pridedami tokie dokumentai: - darbo br žinių komplektas su įrašais asmenų atsakingų už montavimo darbų atlikimą - pasl ptų darbų ir tarpinių konstrukcijų pri mimo aktai -v dinimo sistemų aerodinaminių bandymų ir reguliavimo rezultatų aktas - kiekvieno įrenginio pasas. Sanitarinių - higieninių ir technologinių v dinimo sistemų įrengimų bandymai ir derinimai turi būti atliekami esant visiškam v dinamų patalpų technologiniam apkrovimui. 4 Priešgaisrin s saugos priemon s Įvertinus priešgaisrin s saugos reikalavimus, numatyta: - oro tiekimo ir iš traukimo ortakiuose, aptarnaujančiuos skirtingus aukštus, sumontuoti priešgaisrinius vožtuvus; Atsparumo degimui klas EI 15 - oro tiekimo ir ištraukimo ortakiuose, kertančiuose skirtingos paskirties patalpas( iš koridoriaus į techninę patalpą ) sumontuoti priešgaisrinius vožtuvus. - ortakiai gaminami iš nedegių medžiagų; - v dinimo sistemos turi būti sublokuotos su priešgaisrine signalizacija ir gaisro metu išjungtos automatiškai. Priešdūminis oro tiekimas N2 tipo laiptin je numatyta gaisro metu veikianti tiekiamoji priešdūmin v dinimo sistema ( sudaromas viršsl gis). Tiekiamoji priešdūmin sistema privalo garantuoti ne mažesni kaip 20Pa sl gį laiptinių apačioje, kai durys iš koridoriaus ir holo aukšte, kuriame kilo gaisras, į laiptinę ir iš pastato yra atviros, o visuose kituose aukštuose uždaros. Suprojektuota priešdūminio tiekimo sistema VS-1 Priešgaisrin je sistemoje oro ištraukimo ortakiai izoliuojami priešgaisrine izoliacija. 2013.01.10-01-TP- ŠV.AR Lapas Lapų Laida 5 6 O
Durys į patalpą Durys į lauką Plotis durų, m 1.2 1.35 Aukštis durų, m 2 2 Atidarytų durų kiekis, 1 Reikalingas sl gis, Pa 20 Durų kiekis, vnt. 3 Nesandarumu plotas, kv.m. 0.03 APSKAICIUOTA: Debitas per nesandorumus, m3/s 0.334068556 10.0220567 Debitas per nesandorumus + 50%, m3/s 0.501102834 Bendras viršsl giui reikalingas debitas, m3/s m3/s m3/val 12.32315951 44363.3742 2013.01.10-01-TP- ŠV.AR Lapas Lapų Laida 6 6 O
ORO KIEKIŲ VöDINIMUI SKAIČIAVIMO LENTELö Patalpos pavadinimas Plotas m2 Tūris m3 Žmonių sk. Oro kiekis pagal n, n/k Oro kiekis 1žmogui m3/h Oro kiekis 1 m2 grindų m3/h Oro kiekis v dini- mui m3/h COKOLINIS AUKŠTAS Lp Li -1.01 Koridorius 67,08-1.02 Atlik jų patalpos 13,60 2 36,0 72-1.02.1 San. Mazgas 5,49 72-1.03 Atlik jų patalpos 18,85 2 36,0 72-1.03.1 San. Mazgas 3,26 72-1.04 Atlik jų patalpos 20,59 2 36,0 72-1.04.1 San. Mazgas 3,26 72-1.05 Atlik jų patalpos 21,11 2 36,0 72-1.05.1 San. Mazgas 3,26 72-1.06 Atlik jų patalpos 20,50 2 36,0 72-1.06.1 San. Mazgas 3,26 72-1.07 Atlik jų patalpos 13,16 2 36,0 72-1.08 Ūkin patalpa 8,61 21,5 1 22 22-1.09 Ūkin patalpa 22,50 56,3 1 57-1.10 Vand. įvadas 26,34 65,85 1 66-1.11 Siurblin s pat. 5,0 12,5 3 38 38-0.01 Holas 652,00 7,2 4694 4694-0.02 Baras 32,95 18 576 576-0.03 San. mazgai moterų 95,00 34 108 3672-0.03.1 San. mazgas neįgaliems 3,10 1 108 108-0.04 San. mazgai vyrų 231,96 33 108 3348 0.04.1 San. mazgas neįgaliems 3,10 1 108 108-0.05 Rūbin 50,30 7,2 362-0.06 Rūbin 50,30 7,2 362-0.07 Repeticijų sal 43,00 7,2 310 310-0.08 Repeticijų sal 43,00 7,2 310 310-0.09 Transformuojamos tribūnos 458.18-0.10 Scena 219.41 50 10,8 540-0.11 Užkulisiai 36,00-0.12 Užkulisiai 36,00 GENERALINIS PROJEKTUOTOJAS PROJEKTO VADOVAS Pavadinimas Atestato V. pavard Parašas Data NR 0275 UOSTAMIESČIO PROJEKTAS A473 S. Stripinien 2013 ATESTATO ATESTATO 1062 UAB KLAIPöDOS MIESTPROJEKTAS KULTŪROS PASKIRTIES PASTO VYTAUTO G.43, PALANGOJE REKONSTRAVIMO Į KULTŪROS IR MOKSLO PASKIRTIES PASTATĄ PROJEKTAS 3039 P D V A. RUIKIENö 2013 LAPAS LAPŲ STADIJA TP Statytojas: Palangos miesto savivaldyb s administracija ORO KIEKIŲ SKAIČIAVIMO LENTELö 2013.02. 25 / VI- TP ŠV. BD 1 1
Patalpos pavadinimas Plotas m2 Tūris m3 Žmonių sk. Oro kiekis pagal n, n/k Oro kiekis 1žmogui m3/h Oro kiekis 1 m2 grindų m3/h Oro kiekis v dini- mui m3/h -0.13 Persirengimo pat. 4,58 7,2 33 33-0.14 Ūkin pat. 4,58 13,74 1 14 14-0.15 Ūkin pat. 20,50 61,5 1 62-0.16 Ūkin pat. 20,50 61,5 1 62-0.17 Vent. kamera 28,31 73,6 1 74-0.18 Vent. kamera 13,13 34 1 34-0.19 Šilumos punktas 13,92 35 1 35-0.20 Laiptin 13,92 PIRMAS AUKŠTAS 1.01 Holas 257,28 7,2 1852 1852 1.02 Baras 36,71 18 660 660 1.03 San. mazgai 40,90 8 108 864 1.03.1 San. mazgas neįgaliems 2.52 1 108 108 1.04 San. mazgai 40,90 8 108 864 1.04.1 San. mazgas neįgaliems 2.52 1 108 108 1.05 Tribūnos 329,99-1.06 Tambūras 5,89 1.07 Tambūras 5,89 1.08 Koncertinis pultas 12,09 1.09 Kasos 34,00 134,3 3,6 124 124 1.10 Skydin s patalpa 23,48 92,7 1 93,0 1.11 D. Generatoriaus patalpa 10,84 1.12 Ūkin pat. 1,08 4,27 1 5 1.13 Šilumos punktas 11,89 46,9 47,0 1.14 Laiptin 1.15 Laiptin ANTRAS AUKŠTAS 2.01 Tribūnos 961,56 2200 28,8 63360 63360 2.02 Serverin 22,01 66,0 132 198 2.03 Ūkin pat. 20,98 62,94 1 63 2.04 Laiptin 2.05 Laiptin TREČIAS AUKŠTAS 3.01 Technin pat. 255.59 690 1 690 690 3.02 Dimerin 20.49 55,3 1 55 55
- radiatoriai montuojami kartu su gamykliniu įpakavimu; jei įpakavimas pažeistas, radiatoriai turi būti apsaugoti kitomis priemon mis; įpakavimą rekomenduojama nuimti tik pasibaigus statybos ar remonto darbams; - jungiant šoninio vienpusio pajungimo radiatorių, tiekiamojo šilumnešio vamzdis turi būti prijungiamas oprie viršutin s radiatoriaus (arba registro) prijungimo angos, o grįžtamojo prie apatin s, nes sujungus atvirkščiai, šildymo prietaiso šilumin galia sumažinama 50%; šilumnešio temperatūra 80/60 o C; - po sumontavimo bandomasis radiatoriaus sl gis neturi viršyti 1,2 MPa (12 barų) sl gio. 2.5 Vamzdynų paviršių paruošimas antikoroziniam padengimui Vamzdynų sandūros, t. y. vamzdynų galai, ant kurių n ra gamyklin s gruntuot s, ir suvirinimo siūl s nuvalomos nuo rūdžių ir nešvarumų pagal SFS 4957 p. 3 standartą, ir padengiami gruntuote. Šiam darbui atlikti turi būti pasirinktas laikas, kad vamzdynų paviršiai liktų sausi iki sekančio darbo. Vamzdynai dengiami dviem antikorozin s dangos sluoksniais. Antikorozin danga turi būti atspari karščiui +120 o C, paruošta epoksidinių dažų pagrindu ir atitikti ISO 9001 standartus. Neizoliuoti plieniniai vamzdžiai ir ortakiai dažomi aliejiniais dažais po montavimo: šildymo vamzdžiai 2 kartus. 2.6 Šildymo ar šilumos tiekimo sistemos hidraulinis bandymas - sumontavus šildymo sistemą, turi būti atliekamas jos hidraulinis išbandymas 1,25 kartus didesniu sl giu, negu eksploatacinis sl gis, bet ne mažesniu kaip 0,2 MPa sl giu sistemos žemiausioje vietoje, prieš tai atjungus šildymo sistemą nuo šilumos punkto; - šildymo sistema pripažįstama tinkama eksploatuoti, jeigu po 5 minučių bandymo, sl gio sumaž jimas joje neviršija 0,02 MPa, o suvirinimo siūl se, vamzdžiuose, reguliuojamoje armatūroje ir radiatoriuose neaptinkama nesandarių vietų; 2.7 Šildymo sistemų šiluminis išbandymas - šiluminis sistemos išbandymas, esant pliusinei lauko oro temperatūrai, atliekamas tinklo vandeniu, kurio temperatūra ne žemesne nei 60 o C; - šiltuoju laikotarpiu, kai n ra galimyb s užpildyti sistemos 60 o C temperatūros vandeniu iš tinklų, tai šiluminis sistemos išbandymas turi būti vykdomas, prasid jus šildymo sezonui; - šiluminis šildymo sistemos išbandymas vykdomas 7 valandas; - priimant šildymo sistemą, turi būti pateikti dokumentai: darbo br žinių komplektas su atsakingų asmenų įrašais už atliktus montavimo darbus, atitinkančius br žinius; pasl ptų darbų patikrinimo aktai; šildymo sistemos hidraulinio išbandymo aktas; šildymo sistemos šiluminio išbandymo aktas; 3. Techniniai reikalavimai šildymo sistemų įrengimams ir gaminiams 3.1 Plieniniai radiatoriai Plieninių radiatorių (šilumnešis vanduo) pagrindin s technin s charakteristikos, jų gamybai, transportavimui keliami reikalavimai: - radiatoriai turi būti pagaminti iš aukštos kokyb s mažai anglingo šalto valcavimo lakštinio plieno, skirto giliamštampavimui; radiatoriaus sienel s lakšto storis 1,25 mm, su išvystytu konvekciniu paviršiumi; - radiatoriaus paviršiaus paruošimas turi atitikti DIN 55900, EN 442 ir RAL 9010 standartų reikalavimus: pirminis radiatoriaus paviršiaus paruošimas: tepalų pašalinimas, fosfatavimas, skalavimas; radiatoriaus paviršiaus dengimas korozijai atspariu gruntu (antros kartos kataforezinis metodas), džiovinimas 175 o C temperatūroje, radiatoriaus paviršiaus dažymas epoksidin s poliesterio dervos milteliais, padengiant įbr žimams, dr gmei bei rūgštims atsparia danga, džiovinimas iki 185 o C temperatūros įkaitintoje džiovinimo kameroje; - gamykloje radiatoriai turi būti išbandomi 1,3 MPa (13 barų) sl giu, vykdant STR 2.01.01.(1):1999 ir STR 2.01.01.(4):1999 reikalavimus; - radiatorių gamybos kokyb turi būti vykdoma pagal EN ISO 9002 nurodytus reikalavimus; - bandomasis radiatoriaus sl gis po sumontavimo 1,2 MPa (12 barų); - didžiausia darbin radiatoriaus temperatūra 95 o C; didžiausias darbinis sl gis 1,0 MPa (10 barų); - plieninio radiatoriaus su šoniniu pajungimu kiekviename iš keturių radiatoriaus kampų turi būti šonin s prijungimo kiaurym s su vidiniu sriegiu G ½ (d 15 mm); - gamykloje plieniniai radiatoriai turi būti supakuoti į polietileninę pl velę; šildymo plokštumų briaunos turi būti apsaugotos kartonu, o radiatoriaus kampai plastmasiniais antd klais; prijungimo angos turi būti užaklintos plastmasin mis technologin mis akl mis, kurios po sumontavimo turi būti pakeistos plienin mis akl mis ir oro išleidikliais; 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 2 10
- supakuoti plieniniai radiatoriai turi būti transportuojami kartu su pad klais, pavieniai radiatoriai turi būti pritvirtinti; jie turi būti atsargiai pakraunami ir iškraunami, be smūgių, kad nebūtų pažeidžiama dekoratyvin paviršiaus danga; - supakuoti plieniniai radiatoriai turi būti sand liuojami ant pad klų uždarose ir sausose patalpose, kuriose n ra agresyvių, koroziją sukeliančių medžiagų; net supakuotų į polietileninę pl velę radiatorių negalima sand liuoti atvirame ore; nuimti nuo pad klų radiatoriai turi būti laikomi vertikaliai; - gamybin s kategorijos C patalpoje montuojamą radiatorių būtina montuoti ne mažesniu kaip 100 mm atstumu nuo sienos (remiantis STR 2.09.02:2005 7.3.1.8. punkto reikalavimu); radiatorius turi būti montuojamas ne mažesniu kaip 110 mm atstumu virš grindų; - radiatorius turi būti tiekiamas kartu su laikiklių komplektu radijatoriui (tipas P10, P20) prie sienos tvirtinti 105 mm atstumu, su oro išleidikliu ir plienin mis akl mis; - plieniniams radiatoriams turi būti suteikta ne mažesn kaip 6 metų garantija. 3.2 Termostatiniai ventiliai Automatiškai veikiantis temperatūros reguliatorius, nereikalaujantis elektrinio maitinimo, su pradiniu nustatymu. Termostatiniai ventiliai montuojami prie šildymo prietaisų ant paduodamo šildymo sistemos atvado. Ant termostatinio ventilio statoma termostatin galva. Taip tap turi būti apsauginiai gaubtai bei užrakinimo žiedai. - projektin temperatūra 0 100 o C; - projektinis sl gis 0 1,0 MPa; 3.3 Uždaromoji armatūra Techniniai duomenys: - rutuliniai; - prijungimas srieginis, kai skersmuo iki DN50 (žalvarin arba bronzin ), didesnio flanšiniai su suporintais flanšais arba privirinama (plienin ) - korpusas - žalvarinis arba ketinis; - projektin temperatūra 0 120 o C; - projektinis sl gis 0 1,0 MPa; 3.4 Balansiniai ventiliai Techniniai duomenys: - veikimas - išankstinis srauto nustatymas, su vandens išleidimu, uždarymu - prijungimas - srieginis, kai skersmuo iki DN50, didesnio flanšiniai su suporintais flanšais.flanšinis; - korpusas žalvarinis; - projektin temperatūra - 0 120 o C; - projektinis sl gis - 0 1,6 MPa; - max pratek jimas - 1 x Kv. 3.5 Šilumin ir ugniai atspari izoliacija Izoliuotų paviršių temperatūra darbo metu neturi viršyti 35 o C prie <100 o c, 45 o C prie > 100 o C. Šilumos izoliacija turi išlaikyti pastovias izoliacines savybes per visą naudojimo laiką. Neleidžiama izoliacin se konstrukcijose naudoti medžiagų turinčių asbesto. Šilumos izoliacija turi būti mechaniškai pakankamai atspari, nelaidi ir nesugerianti vandens. Izoliuoti paviršiai dengiami armuotos folgos danga. Kiekvienas vamzdis turi būti izoliuotas atskirai ir gretimi vamzdžiai neturi būti sujungti į bendrą izoliacijos dangą. Armatūros izoliacija turi būti išardoma. Rekomenduotini izoliacijos tipai: Aa - suformuotas kietos akmens vatos vamzdin s formos sekcijos, padengtos aliuminio folija. Sekcija prapjauta išilgai, vidinis jos diametras tiksliai atitinka vamzdyno išorinį diametrą. Bazin medžiaga nedegi (LST ISO 1182). Izoliacinio sluoksnio storis priklauso nuo transformuojamo šilumnešio temperatūros. Ac - polietileno putų nelaidi dr gmei izoliacin medžiaga vamzdin s formos. Pati medžiaga sunkiai degi, ugnis plinta jos paviršiumi, izoliuojant nebereikalingas garus izoliuojantis sluoksnis. Tarpai tarp atskirų sekcijų sandarinami nuo vandens garų lipnia polietileno pl vele. Prie atramų kevalo galas papildomai sutvirtinamas plienine viela. Vamzdyno metalin apkaba viduje turi sustiprinto atsparumo putų polietileno žiedą, apsaugantį nuo tiesioginio kontakto tarp atramos bei metalinio vamzdžio. Ad - akmens vatos lankstus demblis, padengtas aliuminio folija, bazin medžiaga nedegi, tankis 35 kg/m 3, šilumos laidumo koeficientas 0,039 W/mK. Izoliuojami ortakiai apskardinami cinkuota skarda. 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 3 10
Ae - akmens vatos demblis, tankis 80 kg/m 3, šilumos laidumo koeficientas 0,035 W/(mxK), padengtas aliuminio folija, medžiaga nedegi. Af - akmens vatos armuotas demblisd, tankis 80 kg/m 3, šilumos laidumo koeficientas 0,035 W/(mxK), apskardintas cinkuota skarda. Ag - tas pats kaip Af, demblis padengtas aliuminio folija. 3.6 Plieninių vamzdžių technin s charakteristikos Plieninių vamzdžių plienas turi atitikti standartų (priklausomai nuo siūlomo vamzdžių plieno) GOST 1050-88; GOST 19281-89; EN 10217-3:2005; EN 10208-1;1997; EN 10208-2:1997; DIN 1628-84 reikalavimus, plieno mark 10; 20; 17GS; 17G S; 17G1SU; 09G2S; P265TR; P265GH; P265NL; P355N; P355NH; P355NL1; P355NL2; P275NL1; P275NL2; L210GA; L245NB; L360GA; L360NB; L290NB; St 52.0; St 52.4; Plieninių vamzdžių sienel s storis ne mažiau: Ds-40-3mm; Ds-50-3mm; Ds-60-3,5mm; Ds-60-3,5mm; Ds-70-3,5mm; Ds-80-4,0mm; Ds-100-4,5mm; Ds-120-4,5mm; Ds-130-4,5mm; Ds-150-5,0mm; Ds-200-6,0mm; Ds- 250-6,0mm; Ds-300-7,0mm; Ds-350-7,0mm; Ds-400-7,0mm; Ds-450-7,0mm; Ds-500-8,0mm; Vamzdžių paviršiai turi būti gruntuoti gamykloje, galai nupjauti statmenai, turi tur ti medžiagų sertifikatus. Vamzdžiai, kurių skersmuo 40mm turi būti pagal VS 3262-80, didesnio skersmens plieniniai elektrosuvirinti vamzdžiai VS 10704-90. Plieninių vamzdžių fasonin s dalys turi būti pagamintos iš tos pačios plieno mark s, kaip pagrindiniai vamzdynai. Sujungimai atliekami suvirinant. Vamzdynai turi būti nutiesti pagal pastato konfigūraciją taip, kad būtų patogu eksploatuoti. Aukščiausiose vietose turi būti nuorinimo, žemiausiose vandens išleidimo čiaupai. Minimalus nuo lydis 0,002 mm/m. Visos vamzdynų dalys turi būti sumontuotos taip, kad vamzdžiai gal tų pl stis ir trauktis, nesukeldami netinkamų įtempimų bet kurioje vamzdžių dalyje. Kur neįmanoma išnaudoti posūkius, įrengti kompensatorius. Vamzdynai tvirtinami pakabinimo mazgų ir atramų pagalba. Atstumai nuo izoliuotų vamzdynų paviršių iki kitų paviršių turi būti ne mažiau 25 mm. Neizoliuoti vamzdžiai turi būti atskirti vienas nuo kito ir gretimų paviršių mažiausiai 50 mm atstumu. 3.7 Plieninių vamzdžių įvor s - vamzdžių įvor s turi būti montuojamos ten, kur vamzdžiai kerta sienų, grindų ar perdenginių konstrukcijas; - įvor s turi būti pagamintos iš paprasto plieno, jų skersmuo turi būti 15 mm didesnis nei vamzdžio skersmuo; - susidarantis tarpas tarp vamzdžio įvor s ir vamzdžio turi būti sandarinamas elestinga mastika. 3.8 Plastikinis daugiasluoksnis vamzdis šildymo sistemai Šildymo sistemų montavimui naudojamas plastikinis daugiasluoksnis PEXc/AL/PEXc vamzdis susidedantis iš penkių sluoksnių su suvirintu aliuminio 0,4 mm. sluoksniu: - max. darbin temperatūra 95 0 C. -maksimalus ilgalaikis darbo sl gis 10 bar. - šiluminio pl timosi koeficientas (vamzdžio) 0,025 mm/mk, - vamzdžio šiurkštumo koeficientas 0,007 mm. Vamzdynų sujungimams naudojamos specialaus žalvario arba plastikin s jungtys su užspaudžiamosiom movom. Sujungimai atliekami presavimo būdu, neišardomas sujungimas. Vamzdžių prijungimui prie radiatorių naudojamos sriegin s, nikeliuotos jungtys su veržle ¾ vidiniu sriegiu, atitinkančios jungiamo vamzdžio diametrą bei sienučių storį. Sistemos montavimui naudojamos fasonin s dalys kurių darbo sl gis 10 bar. Būtina naudoti fasonines dalis ir montavimo įrankius tos firmos, kurią nurodo polietileninių vamzdžių gamintojas. 3.9 Vamzdynų izoliacija Skirta šildymo sistemoms, kurių Tp = 80 C, ir P d =3 bar. Izoliuotų paviršių temperatūra darbo metu neturi viršyti 45 C. Šilumos izoliacija turi išlaikyti pastovias izoliacines savybes per visą naudojimo laiką. Šilumos izoliacija turi būti mechaniškai pakankamai atspari, nelaidi ir nesugerianti vandens. Kiekvienas vamzdis turi būti izoliuotas atskirai ir gretimi vamzdžiai neturi būti sujungti į bendrą izoliacijos dangą. Izoliacija (atvirai sumontuotos sistemos magistral ms) naudojami vamzdžių kevalai pagaminti iš akmens vatos, kurios šilumos perdavimo koeficientas esant bazinei temperatūrai 150 o nedidesnis kaip 0,04W/m o C. Paviršius 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 4 10
padengti armuotos folgos apsauginiu sluoksniu. Užbetonuojamų daugiasluoksnių vamzdynų izoliacijai naudojama vamzdynų šilumos izoliacija iš polietileno putų, kurių šilumos laidumas esant 40 0 C 0,039 W/m o C. Darbin s temperatūros riba nuo 50 0 C iki 97 0 C. vandens įsig rimas 1,4%. Atsparumas ugniai B1. Kevalo sienut s storis 10 mm. (Analogas izoliacija Tubex ). 3.10 Radiatorių prijungimo mazgas Pratekantis modelis, dvivamzdei šildymo sistemai, kurios Tp=95 C ir PN=6bar. 3.11 Oro išleidiklis Išbandytas PN1,0 MPa, T=130 C. Automatinis oro išleidiklis su srieginiu sujungimu. 3.12 Atbulinis vožtuvas Žalvarinis srieginiu sujungimu iki DN50, didesnio skermens flanšiniai su suporintais flanšais. Temperatūros ribos turi būti 0...120 C, sl gis PN 1,0MPa. 3.13 Nešmenų gaudykl Skirti įrengimų apsaugai nuo mechaninių teršalų. Filtruojantis elementas nerūdijančio plieno tinklelis su ne didesn mis negu 1mm akut mis apkaboje. Filtro vidinis paviršius turi būti pagamintas iš korozijai atsparaus plieno. Nešmenų gaudykl s temperatūros ribos turi būti 0...120 C, sl gis PN 1,0Mpa. Srieginio sujungimo iki DN50, didesnio skermens flanšiniai su suporintais flanšais 3.14 Termometras, manometras Termometras turi būti naudojamas toks, kuris n ra užpildytas gyvsidabriu. Temperatūros ribos 0...120 C. termometras komplektuojamas su įd klu. Termometro paklaida turi atitikti DIN12786 standartą. Manometras turi būti naudojamas tik registruotas standartizacijos departamente. Sl gio matavimo ribos 0...1,0 MPa, apsaugos klas IP54. 3.15 Apsauginis vožtuvas Skirti vamzdyno apsaugai nuo sl gio padid jimo. Techniniai duomenys: darbo temperatūra 0-120 С, sąlyginis sl gis 1,0MPa, žalvariniai, srieginio sujungimo iki skersmens DN50, didesnio flanšinis su suporintais falnšais. Parinkimas pagal sistemos šiluminį našumą ir paliakomą sl gį. 3.16 Reguliavimo vožtuvas su pavara Reguliavimo vožtuvas parenkamas pagal projektinę kvs reikšmę. Reguliavimo vožtuvo pavara 24/230V, 50Hz. Reguliavimo vožtuvas srieginio sujungimo. 3.17 Kolektorius, skirstytuvas: Pagamintas iš plieno ar specialaus žalvario, skirtas radiatoriniam šildymui, susideda iš dviejų skirstytuvų 1 vidiniu sriegiu su ¾ išorinio sriegio atšakomis vamzdžių pajungimui, vandens papildymo ir išleidimo ventiliu, nuorinimo ventiliu, -dviejų galinių skirstytuvo kamščių 1, -dviejų tvirtinimui prie sienos skirtų laikiklių su korpuso garso izoliacija. Reguliuojamas kolektorius, skirstytuvas: pagamintas iš plieno ar specialaus žalvario, skirtas grindiniam šildymui, susideda iš dviejų skirstytuvų 1 vidiniu sriegiu su ¾ išorinio sriegio atšakomis vamzdžių pajungimui, vandens papildymo ir išleidimo ventiliu, nuorinimo ventiliu, -dviejų galinių skirstytuvo kamščių 1, -dviejų tvirtinimui prie sienos skirtų laikiklių su korpuso garso izoliacija. -max. temperatūra - 100ºC; max sl gis - 1,0 MPa; -kolektorin s spintel s potinkin s iš cinkuoto lakštinio plieno, spalva pagal RAL. 3.18 Potinkin spintel pagaminta iš cinkuoto lakštinio plieno, spalva pagal RAL. Potinkin s spintel s dydis priklauso nuo joje numatomo montuoti kolektoriaus dydžio. pokyčius; palaikyti šildymo sistemoje reikiamą sl gį. Parenkamas atsižvelgiant į šildymo sistemos šilumnešio tūrį ir pastatų aukštį. Pripumpuojami iki reikiamo darbinio sl gio. Ant indo pritvirtinama kortel, kurioje nurodytas pripumpuotas sl gis ir darbo sąlygos. 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 5 10
4. Šildymo sistemos pri mimas į eksploataciją - šildymo sistemos pri mimo akte turi būti nurodyta: šildymo sistemos hidraulinio išbandymo rezultatai, šiluminio išbandymo rezultatai, atliktų darbų kokyb s įvertinimas; - pateikiami reikiami dokumentai: darbo br žiniai, montavimo darbų aktai, įmontuotų į statybines konstrukcijas vamzdynų bandymo ir pri mimo aktai, šildymo sistemos hidraulio bandymo aktai; - priimant šildymo sistemą į eksploataciją, turi būti nustatoma, ar darbai atlikti pagal projektą ir gamybos taisykles (ar teisingai atlikti vamzdžių sujungimai, sulenkimai, ar tvirtai pritvirtinti vamzdžiai, ar pakankami nuolydžiai, ar sumontuota uždaromoji ir apsaugin armatūra, oro išleidikliai); ar tolygiai šyla sumontuotoji šildymo sistema. 5. Techniniai reikalavimai v dinimo sistemų montavimo darbams - v dinimo įrengimas ir elektros energijos pajungimas turi būti atliekamas prisilaikant montavimo normatyvų. - v dinimo įrenginys turi būti sumontuotas taip, kad vibracija nuo ventiliatoriaus nepersiduotų į sistemas, vamzdynus. Ventiliatoriai su vamzdynais jungiami per minkštus sujungimus. V dinimo įrenginys tyri būti sumontuotas taip, kad būtų patogus jo aptarnavimas. - v dinimo sistemų montavimui taikomi ortakiai iš cinkuotos skardos. Montuojant apvaliųjų ortakių movinius sujungimus, ortakių sujungimai turi būti sandarinami fasonin mis dalimis su gumin mis tarpin mis. Horizontaliai montuojami ortakiai turi būti tvirtinami kas 3-4 m: kai ortakio skersmuo arba stačiakampio ortakio ilgesnioji kraštin mažesn kaip 400 mm, ortakiai turi būti tvirtinami ant pakabų, kurios išd stomos kas 4 m; kai ortakio skersmuo arba stačiakampio ortakio ilgesnioji kraštin didesn kaip 400 mm, ortakiai turi būti tvirtinami ant pakabų, kurios išd stomos kas 3 metrai. Vertikaliai montuojami ortakiai turi būti tvirtinami kas 4 m. Ortakio geometrin s ašies nuokrypis nuo vertikal s neturi viršyti 2 mm 1 m ilgio atkarpai. Ortakiai prie ventiliatorių turi būti jungiami minkštais intarpais. Sujungimai turi būti sandarūs, užtikrinant klas s S reikalavimus. Ortakius būtina gerai pritvirtinti prie statybinių konstrukcijų, kad liktų sandarūs ir nepajudinami bet kokiomis sistemos darbo sąlygomis. - montuojanti organizacija, baigusi montavimo darbus, turi pateikti visoms v dinimo sistemoms paruoštus techninius pasus pagal technin s priežiūros taisyklių reikalavimus, kuriuose turi atsispind ti sistemų numeracija, įrengimo aptarnaujamos patalpos, įrengimo pastatymo vieta, technin s charakteristikos, darbo r žimas ir eksploatavimo sąlygos 6. Techniniai reikalavimai v dinimo sistemų įrenginiams ir gaminiams 6.1 V dinimo įrenginys (rekuperatorius) Komplektuojams iš sekcijų: filtrų, ventiliatoriaus, oro šildyklių, šilumos grąžinimo, recirkuliacijos, kamerinių triukšmo slopintuvų (gali būti ir visi įrenginiai viename korpuse). Filtrų medžiaga sintetinis pluoštas galvanizuoto lakštinio plieno r muose. Filtrų klas F7, F5, G3. Filtras turi laidinę signalizaciją, kuri pasiekus ribinį užterštumą, įsijungia ir valdymo spintoje pasirodo aliarmas. Oro šildiklis karštu vandeniu - r mas pagamintas iš galvanizuoto plieno, šildymo elementas ir jungimo vamzdeliai - iš vario, briaunel s iš aliuminio su oro šalinimo, drenažo ir ištuštinimo atvamzdžiais, lizdu termometriniam davikliui bei apsaugai nuo užšalimo įrengti. Maksimali dabrin temperatūra +80 0 C. Maksimalus darbinis sl gis 6 bar. Ventiliatorių grup standarte turi dažnio keitiklį, leidžiantį tolygiai reguliuoti našumą ( elektros energijos taupymas eksplotacijos metu). Rotorius su dažnio keitikliu ir valdikliu, ir rotoriaus apsisukimai reguliuojami taip, kad ant rotoriaus nesusidarytų kondensatas. Didžiausias sukeliamas triukšmo lygis 38-41dBA. Įrenginio korpusas (kiekviena sekcija) aptaisomas garsą izoliuojančiomis plokšt mis poliuretanu 50mm ir cinkuota skarda padengta su organiniu laku. Automatika sumontuota pačiame v dinimo įrenginyje, šiltoje dalyje nereikia automatikai patalpos, nereikia kloti kabelių. Automatika palaiko pastovų sl gį iš jime iš kameros, t. y. jei filtras užsineš, ventiliatorius didins apsukas, kad palaikyti pastovų oro kiekį. Automatika su galimybe ją atnaujinti ir nuskaityti iš nešiojamojo kompiuterio. 6.2 Aušintuvo sekcija Paskirtis pažeminti tiekiamo oro temperatūrą.aušintuvo sekcija susideda iš korpuso, freoninio aušintuvo.freoniniuose aušintuvose šaldymo energija perduodama šaldymo reagentu R410. Tam, kad pasiekti kuo geresnį efektyvumą, per aušintuvą turi eiti atitinkamas oro srautas.aušintuvo korpusas 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 6 10
pagamintas iš galvanizuoto plieno.šaldymo elementas ir pajungimo vamzdeliai pagaminti iš vario, briaunel s pagamintos iš aliuminio. 6.3 Oro pa mimo vožtuvas Pagamintas iš galvanizuoto lakštinio plieno. Plokštel s aptrauktos plastiko apvalkalu. Vožtuvo sandarumo klas s 3- čias tipas. Elektrin proporcingo reguliavimo pavara. 6.4 Šilumos reguliavimo mazgas Skirtas vandeniui, kurio parametrai T-80 0 C ir P-6bar. Oro šildytuvų prijungimui prie šilumos tiekimo sistemos numatytas reguliavimo mazgas, kuris sukomplektuotas iš: - cirkuliacinio siurblio, užtikrinančio vandens cirkuliaciją oro šildytuve. - dvieigio vožtuvo su elektrine pavara; - vandens filtro; - atjungimo įtaisų; - kontrol s ir matavimo prietaisų. Jie reguliuoja šilumos tiekimą oro šildytuvui pagal temperatūros daviklio parodymus ortakyje.turi trijų pad čių skendę su varikliu, kuri parenkama pagal karšto vandens pralaidumo charakteristiką. Reguliavimo mazgas montuojamas prie oro šildytuvo.kontrol s ir reguliavimo prietaisai turi užtikrinti minimalų šilumos sunaudojimą ir apsaugoti šildytuvą nuo užšalimo.mazgo atjungimui statomi uždaromieji rutuliniai ventiliai. 6.5 Ortakiai ir jų fasonin s dalys Gaminama iš cinkuoto lakštinio plieno. Cinkuotų ortakių sienelių storis: - iki ø315 mm imtinai - 0,5 mm - nuo ø315 mm iki ø560 mm imtinai - 0,6 mm - nuo ø560 mm iki ø800 mm imtinai - 0,7 mm - nuo ø800 mm iki ø1250 mm - 0,9 mm Nerūdijančio plieno ortakių sienelių storis: - iki ø800 mm imtinai - 0,6 mm - nuo ø800 mm iki ø1250 mm - 0,9 mm Apvalių ortakių alkūn s gaminamos štampuojant arba iš atskirų elementų, posūkio vidutinis spindulys tur tų sudaryti ne mažesni 1,5d lenkimą. Stačiakampiai ortakiai turi būti pagaminti iš cinkuoto lakštinio plieno ir nerūdijančio lakštinio plieno, kai ilgesn s kraštin s ilgis: - iki 250 mm - 0,5 mm - nuo 300 mm iki 1000 mm - 0,7 mm - nuo 1000 mm iki 1800 mm 1,0 mm Stačiakampių ortakių alkūn s gaminamos iš atskirų detalių su vidiniu spinduliu 150mm Visose alkūn se, kai ortakio kraštin didesn kaip 60mm, daromos oro srauto kreipiamosios plokštel s. Ortakių sekcijų siūl s, fasoninių dalių atskiri elementai turi būti užsandarinti. Ortakiai turi buti jungiami griežtai vadovaujantis ortakių gamintojo instrukcijomis. Ortakių sekcijos tarpusavyje, o taip pat su fasonin mis dalimis jungiamos flanšais arba beflanšiniu sujungimu. Sujungimai turi būti standūs bei hermetiški, flanšų plokštuma statmena ortakio ašiai. 6.6 Difuzoriai oro tiekimui, šalinimui Oro tiekimo ir šalinimo difuzoriai tai reguliuojami oro tiekimo šalinimo įtaisai. Oro tiekimo ir šalinimo difuzoriai apvalūs, pagaminti iš plieno, nudažyti baltai. Komplektuojama su tvirtinimo žiedu. Oro srautas reguliuojamas sukant difuzoriaus diską. Lubiniai difuzoriai pagaminti iš galvanizuoto plieno, nudažyti baltai. 6.7 Lauko grotel s Lauko grotel s skirtos montuoti sienose,lauko pus je.naudojamos oro išmetimui arba oro įtraukimui iš lauko.grotel s pagamintos iš cinkuotos skardos, turi nuožulniai sumontuotas menteles, neleidžiančioms patekti vandeniui į ortakių vidų.taip pat sumontuotas tinklelis, kuris apsaugo ortakių sistemą nuo šiukšlių patekimo į vidų. Apvalios oro pa mimo grotel s su tinkleliu 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 7 10
gali būti iš cinkuotos plienin s skardos padengtos epoksidine emale arba iš aliuminio. Grotel s gerai sulaiko lietaus lašus plieno skardos. Pagamintos iš mark s štampuoto aliuminio su galvanizuoto plieno apsauginiu tinkleliu nuo vabzdžių ir apsauga nuo kritulių. Šviežio oro įsiurbimo grotel s suprojektuotos įsiurbiamo oro greičiui 3 m/s. 6.8 Oro padavimo ir ištraukimo grotel s su judamomis horizontaliomis plokšt mis Grotelių medžiaga - formuotas galvanizuotas lakštinis plienas. Paviršius emaliuojamas. 6.9 Kanalinis ventiliatorius Kanaliniai ventiliatoriai montuojami į apvalių ortakių sistemą.juos galima montuoti,bet kokioje pad tyje.montuojant reikia naudoti apkabas.kanalinių ventiliatorių negalima naudoti potencialioje sprogimui aplinkoje.šiems ventiatoriams nenaudojamas dažnio keitiklis. Įjungiami nuo šviesos jungiklio arba atskiro jungiklio (pagal poreikį, arba užsakovo pageidavimą). Naudojamas išsiurbti arba tiekti į patalpas orą. Korpusas pagamintas iš galvanizuoto plieno. Ventiliatoriai su ortakiais jungiami apkabomis. Komplektuojami su tvirtinimo detal mis. 6.10 Reguliavimo sklend Jos skirtos reguliuoti oro kiekį, naudojamos v dinimo sistemų hidrauliniam sureguliavimui. Sklend jungiama su ortakiais moviniais sujungimais per gumines tarpines, kurios užtikrina v dinimo sistemos hermetiškumą. Sklend gaminama iš plieno. Galima montuoti bet kokioje pad tyje. 6.11 Uždarymo sklend Sklend su elektromechanine pavara 24V (230V). Pavara elektromechanine (su spyruokliniu grąžinimo mechanizmu). Uždarymo sklend pagaminta iš cinkuoto plieno lakštų. 6.12 Ortakių izoliacija. Šilumin izoliacija ortakiams. Naudotinos standžios 50-100mm storio plokšt s iš stiklo pluošto arba mineralin s vatos. Izoliacija tvirtinama prie 0,8mm storio vielų. Maksimalus atstumas tarp juostelių 100mm. Kitas tvirtinimo būdas priklijuoti prie ortakio paviršiaus nedegiais klijais arba pritvirtinti mechaniniais laikikliais. Izoliacin s medžiagos šilumos laidumo koeficientas 0,042W/m C, tankis 40-60kg/m3. Visos sandūros, flanšai ir kt. turi būti tokio paties storio izoliacin medžiaga, kaip ir pats ortakis. Izoliacijos sluoksnis turi būti padengtas armuota folija. Visas aliuminio siūles būtina užtaisyti aliuminio arba plastikine juostele, kad užtikrinti garo barjero vientisumą. 6.13 Ugniavožtis Pagamintas iš galvanizuoto plieno, kuris yra atsparus aukštai (iki 200 C) temperatūrai, jo korpusas turi būti sutvirtintas galvanizuoto plieno r mu. Uždaromasis mechanizmas turi sandariai užsiverti, pakilus oro mišinio temperatūrai iki 72 C (G72). Ugniavožtis turi būti su elektromechanine pavara. Pavarų valdymas turi būti automatinis, distancinis ir vietinis. Priešgaisrinis vožtuvas būtina įrengti visuose ortakiuose, kaip nurodyta br žiniuose arba kiekviename taške, kur ortakis pereina priešgaisrin s sekcijos ribą. Priešgaisrines sklendes privalu įrengti matomose vietose patikrai ir techniniam aptarnavimui vykdyti, o jeigu vožtuvas įrengiamas atokiau nuo priešgaisrin s sekcijos ribos, tuomet tarp vožtuvo ir priešgaisrin s sekcijos esantis ortakis turi būti izoliuotas ugniai atsparia izoliacija. Turi būti pagaminta ir atestuota pagal standartus UNE 23-802-79 ir UNE 23-093-81. 6.14 Oro temperatūros jutiklis Oro temperatūros jutiklis yra skirtas į patalpas tiekiamo ar šalinamo oro temperatūrai kontroliuoti. Jis dirba komplekte su temperatūros reguliatoriumi. Jutiklį sudaro varžinis platininis elementas, kurio varža kinta, kintant oro temperatūrai. Jutiklio varža 1000 omų/ o C. Vandens temperatūros jutiklis turi būti montuojamas kai oro temperatūros ribos 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 8 10
30 o C...+50 o C; apsaugos klas IP20. Oro temperatūros jutiklis turi būti tvirtinamas prie sienos varžtais arba ortakyje apkabomis6.. 6.15 Reguliuojamo ventilio elektrin pavara Reguliuojamo ventilio elektrin pavara yra skirta ventilio pad čiai reguliuoti ir komplektuojama su ventiliu. Reguliuojamo ventilio elektrin pavara turi reversinį variklį, maitinimo įtampa turi būti 24V/50 Hz, valdymo signalas 0...10V, elektrin pavara turi automatiškai atsidaryti, dingus elektros įtampai. Elektrin s pavaros išvystomas sukimo momentas 50 Nm, apsaugos klas IP54. Pavara turi būti montuojama ant reguliuojamojo ventilio sukiklio. 6.16 Automatikos skydas Automatikos skydas - tai spinta, pagaminta iš suvirinto galvanizuoto plieno korpuso, užrakinamų durų, kurios prie korpuso tvirtinamos ant vyrių. Tarp spintos korpuso ir durų tvirtinami gumos įspaudai. Skydo dugne turi būti kiaurym s kabeliams j skydą privesti. Automatikos skydas gali būti statomas ant grindų ant specialaus stovo arba gali būti kabinamas ant sienos. Automatikos skyde montuojamų elektros aparatūros ir prietaisų pad tis turi atitikti jų technines sąlygas. Elektros aparatūra ir prietaisai su darbo metu po įtampa esančiomis atviromis dalimis turi būti ne arčiau kaip 20 mm vienas nuo kito. Elektriniai sujungimai skyde atliekami variniais laidais pyn se atvirai arba uždaruose plastmasiniuose loveliuose. Sujungimams su elektros aparatūra ir prietaisais, kurie yra sumontuoti ant skydo durų, turi būti naudojami lankstūs laidai. Elektros aparatūros ir prietaisų sujungimas su išoriniais kabeliais ir laidais atliekami per gnybtų rinklę. Visi metaliniai skydo elementai, metalin s elektros aparatūros dalys, darbo metu nesančios, bet galinčios atsidurti po įtampa, turi būti patikimai sujungtos su įžeminimo kontūru. 6.17 Oro užsklandos elektrin pavara Oro užsklandos elektrin pavara yra skirta oro užsklandai atidaryti ir uždaryti bei užsklandos priešpriešiais pasuktų cinkuoto plieno tuščiavidurių mentelių pad čiai reguliuoti. Ji turi būti komplektuojama su oro užsklanda. Pavara turi būti su reversiniu varikliu, kurio maitinimo įtampa 24V/50Hz. Reguliuojamos pavaros valdymo signalas 0...10V. Lauko oro užsklandos elektrin pavara turi automatiškai užsidaryti, dingus elektros įtampai. Pavaros išvystomas sukimo momentas iki 5...6 Nm, apsaugos klas IP54. Pavara turi būti montuojama ant oro užsklandos sekcijos. 6.18 Pultas UNI Jis skirtas v dinimo agregatų su šilumos rekuperacija valdymui.tiekiamo oro temperatūros nustatymas ir indikacija; ventiliatorių motorų sukimosi greičio nustatymas ir indikacija; plokštelinio šilumokaičio apsaugos nuo užšalimo indikacija; avarijos signalų indikacija; nustatymų ir režimų indikacija skystų kristalų ekrane; pulto elektrinis pajungimas su prie jų komplektuojamais 13 metrų, su modulin mis jungtimis, kabeliais; montavimas virštinkin je arba potinkin je d žut je. 6.19 Triukšmo slopintuvas Parenkamas pagal keliamą v dinimo sistemoje triukšmo lygį aptarnaujamoje patalpoje. Triukšmo slopintuvas turi užtikrinti, kad į aplinką skleidžiamo triukšmo lygis neturi viršyti leistinojo triukšmo lygio.plokštel s gaminamos nedegios, atsparios dr gmei medžiagos, padengtos perforuotu lakštiniu galvanizuotu plienu. Slopintuvai turi būti sertifikuoti. 6.20 Stoginis ventiliatorius Stoginis ventiliatorius pagamintas iš aliuminio, atsparus sūriam jūros vandeniui, turi būti patikrintas ir išbandytas pagal Europos standartus. Montuojamas ant stogo, ant montažinio vamzdžio kamin lio su garso ir apšiltinimo izoliacija. 6.21 Atbulin s traukos sklend Sklend skirta praleisti oro srautą tik viena kryptimi, montuojama į apvalių ortakių sistemą.turi būti montuojama tik horizontalioje pad tyje.korpusas pagamintas iš galvanizuoto plieno, sparneliai iš aliumin 6.23 Plastmasin s v dinimo grotel s durų apačioje Durų grotel s oro pritek jimui Grotel s, įstatomos duryse orui pertek ti iš gretimų patalpų, turi būti pagamintos iš galvanizuoto plieno ar atsparios plastmas s, nudažytos RAL 9010 spalva.grotel s montuojamos sienose arba duryse specialaus r melio pagalba.greitis grotelių skerspjuvyje neturi viršyti - 1,5m/s. 2013.01.10-01-TP- ŠV. TS Laida Lapas Lapų 0 9 10