SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA TEISĖS KATEDRA TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA LEIDŽIAMA GINTI Katedros vedėja Jūratė Paulauskienė (parašas) (data) NUSIKALTIMŲ APL

SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA TEISĖS KATEDRA TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA LEIDŽIAMA GINTI Katedrs vedėja Jūratė Paulauskienė (parašas) (data) NUSIKALTIMŲ APLINKAI IR ŽMONIŲ SVEIKATAI KVALIFIKAVIMAS B a i g i a m a s i s d a r b a s Darb autrius Karlina Cibauskaitė (parašas) Darb vadvas Lekt. Rlandas Medžiūnas (parašas) Klaipėda, 2016

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas NUSIKALTIMŲ APLINKAI IR ŽMONIŲ SVEIKATAI KVALIFIKAVIMAS yra: 1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas Klegijs kitų studijų prgramų bei kursų studentams. 2. Nebuv naudtas kitje klegijje, universitete ar kitse mksl institucijse Lietuvje ir užsienyje. 3. Nėra nurdų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurdyti darbe. 4. Pateikiamas visas panaudts literatūrs sąrašas. (parašas) (student vardas, pavardė)

3 TURINYS SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 ĮVADAS... 6 1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ... 10 1.1. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai samprata... 10 1.2. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sudėčių bjektyvieji ir subjektyvieji pžymiai... 17 2. TYRIMO DIZAINAS... 20 2.1 Tyrim eigs pristatymas... 20 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 22 3.1. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai mažinim ir jų identifikavim prblems visumenėje... 22 3.2. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai analizė Lietuvs Aukščiausij teism praktikje 32 IŠVADOS... 39 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 40 PRIEDAI... 42

4 SANTRAUKA Karlina Cibauskaitė. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai kvalifikavimas. Baigiamasis darbas / Darb vadvas Lekt. Rlandas Medžiūnas / Scialinių mkslų klegija, Teisės katedra. Klaipėda, 2016 m. 44 p. Baigiamj darb tema Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai kvalifikavimas. Šis darbas aktualus tu, kad žmgus ir aplinka yra neatsiejami vienas nu kit tdėl, kad visi padarmi nusikaltimai aplinkai įvykdmi būtent mūsų pačių. Tad tai reikštų, kad kenkdami gamtai mes patys kenkiame sav gervei. Nusikaltimai aplinkai ir žmnių sveikatai turi didelę reikšmę, kadangi žmgaus sveikata vienas pagrindinių mūsų visumenės vertybių. Tad ši darb pagrindinis siekis yra išsiaiškinti kkia nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai samprata vyrauja mūsų visumenėje. Taip pat labai svarbu kkia visumenės numnė apie nusikaltimų padarmų aplinkai ir žmnių sveikatai sankcijų adekvatumą, kaip visumenė vertina nusikaltimus padarytus prieš aplinką ir kks būtų siūlymas siekiant sumažinti šių nusikaltimų gausą. Tyrim tikslas - išanalizuti nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai. Tyrim bjektas - nusikaltimai aplinkai ir žmnių sveikatai. Tyrim uždaviniai: 1. Atskleisti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sampratą. 2. Išnagrinėti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sudėčių pžymius. 3. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai mažinim ir jų identifikavim prblems visumenėje. 4. Išanalizuti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai kvalifikavim prblemas Lietuvs Aukščiausij Teism praktikje. Atliekam tyrim metdika apima mkslinės literatūrs analizę, kiekybinį (anketinė apklausa internetu) tyrimą ir Lietuvs Aukščiausij Teism bylų analizę. Kiekybini tyrim imtis 72 respndentai Šilutės miest gyventjai. Atlikt kiekybini tyrim rezultatai pardė, kad Šilutės miest gyventjams nusikaltimai aplinkai ir žmnių sveikatai pi prblema, buv gauti siūlymai šiam nusikalstamumui mažinti. Dauguma atsakiusiųjų teigė, kad reikia vykdyti teisinį švietimą, kiti pasisakė už sankcijų griežtinimą ir likusieji manė, kad prevencinių priemnių vykdymas turėtų užkirsti kelią šių nusikaltimų atsiradimui.

5 SUMMARY Karlina Cibauskaitė. CRIMES AGAINST ENVIRONMENT AND HUMAN HEALTH QUALIFICATION. Supervisr Rlandas Medžiūnas / University f applied scial sciences, Department f Law. Klaipėda, 2016. 44 p. The theme f the final wrk Crimes against envirnment and human health qualificatin. This wrk is relevant t the fact that the man and the envirnment are inseparable frm ne anther s that all the crimes cmmitted are t the envirnment it is ur wn. S that wuld mean that harming the envirnment we are kenkiame fr yur well-being. Envirnmental crime and public health has a great imprtance, because ne f the majr human health in ur sciety's values. S the main gal f this wrk is t figure ut what the cncept f crime t the envirnment and human health t prevail in ur sciety. It is als very imprtant t what public pinin n the envirnment and human health resulting frm the ffences the sanctins terms, hw the public assesses the crimes cmmitted against the envirnment, and what wuld be the prpsal t reduce the abundance f these crimes. The purpse f the survey analysis f the crimes cmmitted t the envirnment and human health. The bject f investigatin-crimes against the envirnment and human health. Objectives f the study: 1. T reveal the crimes f the cncept f envirnment and human health. 2. T examine the crimes f the frmatins f the envirnment and human health. 3. Envirnmental crime and the identificatin f human health and the reductin f prblems in sciety. 4. Analyze the envirnmental and human health status f crime prblems in the practice f the Supreme Curt f Lithuania. The methdlgy f the investigatin invlves an analysis f the scientific literature, the quantitative (questinnaire-based pll nline) study and analysis f the cases f the Supreme Curt f Lithuania. A quantitative survey in 72 respndents Šilutė twn residents. The quantitative survey carried ut revealed that the residents f the city f Šilutė envirnmental crime and public health pi prblem was t get the prpsals fr the reductin f crime. Mst cmpany executives argued that the need t cnduct legal educatin, thers advcated stepping up sanctins and the remainder felt that prevent

6 ĮVADAS Tems aktualumas Lietuvs Respubliks Knstitucijs 54 str. teigiama, kad vienas iš gamtinės aplinks, gyvūnijs ir augalijs prižiūrėtjų yra valstybė, kuri rūpinasi, kad su saiku būtų naudjami, taip pat atkuriami ir gausinami gamts ištekliai. Mūsų valstybė rūpinasi natūralis gamtinės aplinks, gyvūnijs ir augalijs, atskirų gamts bjektų ir ypač vertingų vietvių apsauga (Inčerauskaitė, 2007, p.49). Žmgus ir aplinka yra neatskiriami vienas nu kit. Žmgus yra biscialinė būtybė, priklausanti ir nu bilginės prigimties, ir nu scialini kntekst, tdėl j gyvenim kkybė labai priklaus nu bjektyvių veiksnių, kurie teigiamai arba neigiamai gali veikti ir veikia žmgaus sveikatą. 1 Kiekviena demkratinė teisinė valstybė kaip pagrindinę vertybę iškelia žmgų ir didžiausią reikšmę jam turinčius gėrius. Tdėl Lietuvs, kaip ir kitų demkratinių valstybių, teisėje žmgaus gyvybė, j sveikata yra laikms svarbiausimis vertybėmis 2 Lietuvs Respubliks Knstitucijje 19str. įtvirtinta, kad Žmgaus teisę į gyvybę saug įstatymas. Eurps žmgaus teisių knvencijje dėstma,kad Kiekvien asmens teisę į gyvybę saug įstatymas. Negalima tyčia atimti niekien gyvybės, išskyrus vykdant teism nusprendį dėl nusikaltim, už kurį tkią bausmę nustat įstatymas. Žmgaus sveikata priskiriama vienai iš labiausiai baudžiamj įstatym saugmų vertybių greta gyvybės, tdėl kiekviena veika, kuria padarma žala žmgaus sveikatai, turi būti kriminalizuta, kaltas asmu nubaustas 3. Tdėl, būtina kalbėti apie pasekmes, kuris atsiranda padarius nusikaltimus aplinkai, taipgi įrdyti, kad žmgaus sveikata svarbiausia vertybė, kurią turime saugti bei kaip užkirsti kelią šių nusikaltimų atsiradimui. Tyrim prblema Nusikaltimų padarmų žmgaus sveikatai ir aplinkai Lietuvje yra itin daug. Kadangi aplinka, tampa vis kenksmingesnė ir vis labiau nikjama. Padidėjęs r užterštumas, neteisėti atliekų gabenimai, jūrų teršimas iš laivų, nelegalus medžių kirtimas ir pelkių naikinimas bei kitkie 1 Gaidys G. Žmgaus teisė į sveiką aplinką; šis teisės atsiradim i frmavimsi teisinės prielaids Eurps Sąjungje. Jurisprudencija, mksl darbai 2007 3(93); 61 68 2 Aliuknienė R. Veika kaip vienas iš sunkiausių sveikats sutrikdym bjektyviųjų pžymių. (VU Teisė 2013 87) 3 Riaubaitė E. Sveikats sutrikdymai ir baudžiamji atsakmybė už jus. (Magistrinis darbas, Mykl Rmeri Universitetas, 2005 )

7 laukinės gyvūnijs išteklių išnaudjimai be leidim ir dažnu atveju tai darma neteisėtai, šie veiksmai palieka skaudžias pasekmes mūsų gamtai. Visa tai sudar nusikaltimus aplinkai, kurie šimis dienmis yra itin dažni. Dauguma jų sukelia negrįštamus ir itin sunkius padarinius. Dažnu atveju šie nusikaltimai priveda ir prie dar pavjingesnių gyvybei veiksmų. Šie atvejai dažnai nutinka dėl t, kad visumenė nėra pakankamai teisiškai išsilavinusi, siekia pasipelnyti, įgyti tam tikrų daiktų, taip pat siekia uždirbti, ne retu atveju tai įvyksta dėl iš savanaudiškų paskatų. Panašiai yra ir su nusikaltimais susijusiais su aplinka, kadangi žmnės siekia vis dažniau praturtėti nelegaliais būdais, neteisėtai naudjasi laukinės gyvūnijs ištekliais, siekia išnaudti jus savanaudiškais tikslais, nesaug gamts paveld bjektų ir kitaip sukelia neigiamas pasekmes mūsų aplinkai. Nagrinėjant šią temą būtina kvalifikuti nusikaltimus padarmus aplinkai bei žmnių sveikatai, kadangi šia tema labai mažai kalbėta, ypač iš teisinės pusės. Nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai nagrinėj: G. Gaidys (2007), E. Riaubaitė (2005),R. Aliuknienė (2013), Inčerauskaitė, (2007). Prbleminiai klausimai: 1. Kiek nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sankcijs adekvačis padarmų veikų pavjingumui? 2. Ar visumenė pakankamai susipažinusi su Lietuvs Baudžiamj kdeks sankcijmis? 3. Kkimis baudžiamsis teisės nrmmis reikėtų papildmai saugti gamts kmpnentus? Tyrim bjektas: nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai kvalifikavimas Tyrim tikslas: išnagrinėti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai kvalifikavimą Tyrim uždaviniai: 1. Atskleisti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sampratą. 2. Išnagrinėti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sudėčių pžymius. 3. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai mažinim ir jų identifikavim prblems visumenėje. 4. Išanalizuti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai kvalifikavim prblemas Lietuvs Aukščiausij Teism praktikje. Tyrim metdai: 1. Nrminių teisės aktų analizė; 2. Mkslinės literatūrs analizė; 3. Lietuvs Aukščiausij teism bylų analizė; 4. Apklausa;

8 Baigiamj darb struktūra: Darbą sudar trys dalys: terinė ir praktinė bei tiriamji analizė.

9 Teisės studijų prgrams rezultatai: 1. Gebėti atsakingai vertinti scialinius eknminius ir visumeninius reiškinius kūrybiškai taikant teisės ir kitų scialinių mkslų žinias. 2. Gebėti taikyti kmunikacines priemnes bei mdelius, prfesinės etiks principus dirbant kmandje ir bendraujant su klientais. 3. Gebėti taikyti teisės nrmą knkrečiuse teisiniuse santykiuse. 4. Gebėti parengti lkalinius teisės aktus, sutartis ir kitą teisinę dkumentaciją įmnėse, įstaigse, rganizacijse. 5. Gebėti rganizuti ir vertinti įmnių ir įstaigų veikls teisinį administravimą. 6. Gebėti atstvauti viešj valdym, versl subjektams ir fiziniams asmenims santykiuse su trečiaisiais asmenimis. 7. Gebėti peratyviai atlikti ikiteismini tyrim veiksmus ir tinkamai kvalifikuti nusikalstamas veikas. 8. Gebėti vertinti teisinės infrmacijs šaltinius, naudjantis šiulaikinėmis infrmacinėmis technlgijmis ir teisinės infrmacijs dumenų bazėmis. 9. Gebėti atlikti mkslinius - empirinius tyrimus frmulujant tyrim tikslus ir uždavinius, keliant hiptezes ir jas tikrinant, renkant ir analizujant dumenis bei darant išvadas. 10. Gebėti vertinti sav prfesinę veiklą, žinias ir patirtį, numatyti saviraišks ir saviugds kryptis bei ugdyti sav prfesinalumą besikeičiančije visumenėje.

10 1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai samprata Aplinka gali būti suprantama plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme aplinka yra visus mus supanti aplinka, įskaitant žmnes, visas scialines, kultūrines, plitines institucijas. Taip plačiai suprantama aplinka vadinama scialine aplinka. Tačiau dažniausiai aplinka suprantama siaurąja prasme tai natūrali aplinka, kurią sudar tkie aplinks elementai kaip žemė, ras, vandu, bisfera ir jų sąveika (Ragulskytė Markvienė, 2005, p.33). Aplinka, js elementai (ras ir atmsfera, vandu, dirvžemis, žemė, kraštvaizdis, taip pat gamtinės vietvės, bilginė įvairvė ir js kmpnentai) bei aplinks veiksniai (medžiags, energija, triukšmas, radiacija ir atlieks, įskaitant radiaktyviąsias atliekas, dujs ir kiti teršalai, darantys arba galintys daryti įtaką aplinks elementams) sąveikaudami tarpusavyje neišvengiamai veikia žmgaus sveikatą, jeigu minėtų aplinks elementų užterštum ribinės vertės viršija leistinas nrmas. Tkiu atveju gali nukentėti žmgaus sveikata, be t, tam tikrą žalą gali patirti ir bilginė įvairvė, eksistems (Gaidys, 2009, p.58). Aplinks samprata yra puikiai apibrėžta Lietuvs Respubliks aplinks apsaugs įstatym 1str. 1d., tai - gamtje funkcinujanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, r, vandens, dirvžemi, augalų, gyvūnų, rganinių ir nerganinių medžiagų, antrpgeninių kmpnentų) visuma bei jus vienijančis natūralisis ir antrpgeninės sistems. Kaip suprantame iš Lietuvs Respubliks aplinks apsaugs įstatym, kad aplinkai priklaus ir žemės gelmės, ras, vandens telkiniai, tad reiktų išsiaiškinti kiekviens šių elementų sąvkas. Tikriausiai pats pagrindinis aplinks elementas, kuris turi didžiausią įtaką tiek žmnėms, tiek augalams ir gyvūnams tai - aplinks ras. Aplinks rą reglamentuja Lietuvs Respubliks aplinks r apsaugs įstatymas, ši įstatym 2str. 1d., teigiama, kad aplinks ras - trpsfers ras, išskyrus darb aplinks rą. Reiktų paminėti ir tai, kad ras pagrindinis mūsų gyvybės šaltinis, bet kks kenkimas jam, tai būtų tas pats kas kenkti sau pačiam. Sekantis elementas priklausantis aplinkai yra žemė, kitaip ji dar įvardijama - žemės gelmėmis. Žemės gelmes reglamentuja Lietuvs Respubliks žemės gelmių įstatymas, ši įstatym 3str. 9d., nurdma, kad Žemės gelmės žemės pluts (litsfers) dalis, pradedant pdirvi ulienų paviršiumi sausumje ir dugn nusėdų paviršiumi vidaus vandenyse, kntinentiniame šelfe ir eknminėje znje Baltijs jūrje. Vienas iš aplinks elementų tai vandu ir žinma visi vandens telkiniai. Vandens sąvka reglamentuja Lietuvs Respubliks vandens įstatymas, kuriame nurdma, kad vandu aplinks

11 dalis, apimanti Lietuvs Respubliks paviršiniuse ir pžeminiuse vandens telkiniuse esantį vandenį. Ši įstatym pagrindinis tikslas, neleisti prastėti vandens eksistemų ir eksistemų, tiesigiai priklausmų nu vandens, būklei, ją apsaugti ir (arba) pagerinti. Tiek vandens telkiniai tiek jūra, yra teršiama. Jūrs teršimas iš laivų taip pat vienas iš nusikaltimų padarmų aplinkai. Lietuvs Respubliks jūrs aplinks apsaugs įstatym 3str. 11d., nurdma, kad jūrs tarša dėl žmgaus veikls kylantis tiesiginis arba netiesiginis medžiagų ar energijs, taip pat žmgaus sukeliam jūrų pvandenini triukšm patekimas į jūrs aplinką, kuris dar arba gali daryti neigiamą pveikį, žalą gyviesiems ištekliams ir jūrs eksistemms, įskaitant bilginės įvairvės nykimą, pavjų žmgaus sveikatai, ir kuris trukd arba gali trukdyti veiklai jūrje, įskaitant žvejybą, turizmą, rekreaciją ir kitą naudjimąsi jūrs aplinka, ir blgina ar gali blginti naudjimąsi jūrs vandeniu, kelia ar gali kelti nepatgumų tausiai naudtis jūrs prekėmis ir paslaugmis. Pažymėtina, kad ES valstybės yra itin priklausms nu laivybs. Kalbant apie laivybą, ši pramnės sritis itin aktuali ir Lietuvje. MARPOL 73/78, kuri galija ir mūsų valstybėje ir yra taikma 99 % pasaulini laivyn, draudžia laivuse susidarančių naftutų atliekų išmetimą iš laivų ir reikalauja, kad atlieks būtų pridut į atliekų priėmim įrenginius uste, neteisėti naftutų atliekų išmetimai iš laivų yra dažnas reiškinys visse pasauli jūrse. 4 Lietuva yra ratifikavusi tarptautinę MARPOL 78/73 knvenciją, kuris pagrindinis tikslas sumažinti jūrų transprt darmą neigiamą įtaką aplinkai. 5 Būtina paminėti ir tai, kad natūraliai aplinkai priklaus ir miškai bei želdiniai. O šius aplinks elementus reglamentuja Lietuvs Respubliks miškų bei Lietuvs Respubliks želdinių įstatymas, miškų įstatyme nurdma, kad miškas tai - ne mažesnis kaip 0,1 hektar žemės pltas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralije augavietėje brands amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita mišk augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmgaus veikls ir gamtinių veiksnių netekęs augalijs (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuse, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamsise vietvėse ir kapinėse esančis medžių grupės, keli justse ar geležinkelių želdinių apsaugs znse įveisti želdiniai, siaurs iki 10 metrų plči medžių justs, gyvatvrės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuse ir kaim vietvėse ne miškų ūki paskirties žemėje esantys žmgaus įveisti želdynai nelaikmi mišku. Kadangi želdynai nelaikmi mišku, jie reglamentujami Lietuvs Respubliks želdynų įstatyme. O ši įstatym 2str. 22d., pateikiama želdyn definicija 4 A. Kniežaitė. Taršs iš laivų reikalavimai ir jų vykdym užtikrinimas Lietuvje (Magistrinis darbas, Mykl Rmeri Universitetas, 2008) 5 I. Panasiuk. Laiv išmetamųjų dujų tksiškum mažinim prblematika. (Mkslinis straipsnis, 2012 4(4)

12 ne mažesnis kaip 0,05 hektar želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštvaizdži architektūrs, inžinerinių ir laikinų statinių. Kadangi tiek miškuse, tiek želdynuse yra ne tik augmenijs, bet ir gyvūnijs, dažnai pasitaik tkių atvejų, kumet laukiniai gyvūnai yra medžijami neteisėtai. Medžijamsis gyvūnijs apsaugą ir su ja susijusius visumeninius santykius nustat Lietuvs Respubliks medžiklės įstatymas, ši įstatym 2str. 7d., nurdma, kad medžijamieji gyvūnai laukiniai gyvūnai, kurie medžiklės Lietuvs Respubliks teritrijje taisyklėse yra priskirti medžijamiesiems dėl visumeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiams vertės ir atsižvelgiant į šalies medžiklės kultūrs tradicijas. Medžijamieji gyvūnai yra ribts civilinės apyvarts bjektai. LR Aplinks ministr įsakyme Dėl Lietuvs Respubliks aplinks ministr 2000 m. birželi 27 d. įsakym Nr. 258 Dėl Medžiklės Lietuvs Respubliks teritrijje taisyklių patvirtinim pakeitim, 3 punkte nurdma, kad medžijamieji gyvūnai skirstmi į stambiąją ir smulkiąją medžijamąją fauną. Prie stambisis medžijamsis fauns priskiriami šie gyvūnai: rudji meška, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflnas, stirna, šernas, vilkas, lūšis, kurtinys. Prie smulkisis medžijamsis fauns priskiriami šie gyvūnai: lapė, mangutas, paprastasis šakalas, paprastasis meškėnas, ūdra, miškinė kiaunė, akmeninė kiaunė, eurpinė audinė, kanadinė audinė, judasis šeškas, barsukas, šermunėlis, žebenkštis, pilkasis kiškis, baltasis kiškis, bebras, nutrija, ndatra, laukinės žąsys, laukinės antys laukys, tetervinas, virbė (jerubė), kurapka, fazanas, putpelė, laukiniai karveliai, slanka, perkūn želis, didysis krmranas, pilkasis garnys, varniniai paukščiai. Būtina paminėti ir tai, kad natūralije gamtinėje aplinkje vystymasis būna sudėtingas, kaip nurdma Lietuvs Respubliks saugmų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, kad šis įstatymas nustat su natūralije gamtinėje aplinkje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijs ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų saugmų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsauga ir apsaugs reglamentavimu susijusius visumeninius santykius Lietuvs Respubliks teritrijje. O ši įstatym 2str. 5d., nurdma, kad griežtai saugma rūšis gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, jautri gamtinės aplinks pkyčiams ir trikdymui, iš Lietuvs Respubliks saugmų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraš išskirta kaip griežtai saugma ir (arba) įrašyta į Eurps bendrijs svarbs gyvūnų ir augalų rūšių, kurims reikalinga griežta apsauga, sąrašą. Vienas iš nusikaltimų aplinkai nurdytų BK 270 2 str., yra neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvs Respubliks sieną. Atliekų pavjingumą ir nepavjingumą nustat Lietuvs Respubliks atliekų tvarkym įstatymas, kuri 2str. 6d., nurdma, kad atlieks medžiaga ar daiktas, kurių turėtjas atsikrat, ketina ar prival atsikratyti. Ši įstatym paskirtis nustatyti bendrusius atliekų

13 prevencijs ir tvarkym reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiam pveiki visumenės sveikatai ir aplinkai. Pažymėtina ir tai, kad tiek aplinks ras, kuriu kvėpujame, tiek visi elementai priklausantys aplinkai yra ir teršiami ir nikjami, vieni pagrindinių tkių padarinių kaltininkai esame tik mes patys, aplinks saugjimą reglamentuja aplinksaugs įstatymas, kuriame nurdma, kad aplinks apsaugs samprata tai - aplinks saugjimas nu fizini, chemini, bilgini ir kitki neigiam pveiki ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir prgramas, vykdant ūkinę veiklą ar naudjant gamts išteklius. Rasa Ragulskytė Markvienė (2011) man, kad aplinks apsauga yra suprantama gana plačiai tai ne tik atskirų gamts bjektų apsauga, bet ir žmgaus, j sveikats ir gyvenamsis aplinks apsauga. Aplinks apsaugs paskirtis užtikrinti žmgaus teisę į sveiką ir švarią aplinką. Tdėl ji laikytina viešuju interesu, kuri gynimą siekiama užtikrinti tiek tarptautiniu, tiek nacinaliniu lygmeniu. Aplinks teisės efektyvumas dažnai priklaus nu t, kkis yra galimybės ginti aplinks apsaugą kaip viešąjį interesą. Tdėl šie aplinks teisės klausimai turi būti nagrinėjami kartu su prcesinėmis teisės nrmmis. Tam tikras prces, ypač administracini prces, teisinis reguliavimas kartais gali būti kliūtis ptimaliai įgyvendinti aplinks teisės nustatas. Taigi aplinks teisės ir administracini prces teisės sąsaja turi tapti platesniu tyrim bjektu. Nrint suprasti nusikaltimų aplinkai sampratą reikia išsiaiškinti kas sudar nusikaltimus aplinkai visumą. Nusikaltimai ir nusižengimai aplinkai (žr. 1.1.1 lentelę) 1.1.1 lentelė. Nusikaltimai ir nusižengimai aplinkai Straipsnis Straipsni pavadinimas Aplinks apsaugs arba gamts išteklių naudjim, arba statinių, kuriuse 270 naudjams ar saugms pavjings medžiags arba kuriuse yra ptencialiai pavjingų įrenginių ar atliekami ptencialiai pavjingi darbai, priežiūrs ar naudjim taisyklių pažeidimas. 270 1 Neteisėtas dispnavimas zn sluksnį ardančimis medžiagmis ar jų mišiniais. 270 2 Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvs Respubliks valstybės sieną. 270 3 Jūrs teršimas iš laivų. 271 Saugmų teritrijų ar gamts paveld bjektų sunaikinimas ar sunikjimas. 271 1 Statybą reglamentujančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

14 272 Neteisėtas medžijimas ar žvejjimas arba kitks laukinės gyvūnijs išteklių naudjimas. 273 Neteisėtas mišk kirtimas ar pelkių naikinimas. 274 Neteisėtas saugmų laukinių augalų, grybų ar jų dalių rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitks dispnavimas jais. Šaltinis: LR Baudžiamasis kdeksas Christpher Reynlds (2011) man, kad aplinks apsaugs įstatymai pirmiausia prasideda nu pačis aplinks apibrėžim, kuris daugiausia ir apima žmnes, ir pabrėžia tai, kad žmgaus sveikata ir gera savijauta turėtų būti svarstma kaip aplinks prblema. Lietuvs Respubliks seim nutarime Dėl nacinalinės aplinks apsaugs strategijs patvirtinim darnaus aplinks vystymsi bus siekiama vadvaujantis esminiais aplinks apsaugs plitiks principais: eklgini efektyvum, taršs prevencijs, atsakmybės ( teršėjas mka ), žals šaltini, aplinks apsaugs plitiks integravim, geriausis praktiškai įgyvendinams technlgijs naudjim, atsargum, pakeitim, subsidiarum, partnerystės ir atsakmybės pasidalijim, visumenės dalyvavim ir infrmavim. Visais šiais 11 principų bus stengiamasi gerinti žmnių infrmutumą apie nusikaltimus aplinkai, taip pat bus siekiama užkirsti kelią aplinks užteršimui, jam dar neprasidėjus ir žinma, kad pavjings aplinkai ir žmnių sveikatai medžiags būtų keičiams nepavjingmis. Marry Cliffrd and Terry D. Edwards (2012) teigia, kad nusikaltimai, kurie yra padarmi aplinkai tai - veiksmas, vykdytas su ketinimu kenkti ar su ptencialu preikiu pakenkti tam, kad padarytų žals eklginėms ir (ar) bilginėms sistemms, dėl asmenini pranašum ar versl apsaugjim. Sveikata yra viena iš svarbiausių baudžiamj įstatym saugmų vertybių greta žmgaus gyvybės. Kaip valstybė gina ir saug sav piliečių sveikatą pard viss valstybės pžiūrį į žmgų, j gerbūvį. Valstybė, kurije žmgus jaučiasi nesaugus dėl baimės patirti žalą sav sveikatai, nesugeba užtikrinti nrmalių sveikats palaikym sąlygų ir visumenės saugum (Riaubaitė, 2005, p.5 ). Paulius Čelkis (2010) teigia, kad rūpinimasis žmnių sveikata traktutinas kaip valstybės funkcija, taigi, asmens teisė į sveikatą nėra absliuti, js įgyvendinim veiksmingumas priklaus tiek nu valstybės, js sukurtų administracinių ir institucinių sistemų gebėjim tinkamai įgyvendinti pavestą funkciją, tiek ir nu paties individ gyvenim būd. LR Knstitucijjs 53str. dėst tai, jg valstybė rūpinasi žmnių sveikata ir laiduja medicins pagalbą bei paslaugas žmgui susirgus.

15 Įstatymas nustat piliečiams nemkams medicins pagalbs valstybinėse gydym įstaigse teikim tvarką. Žmgaus sveikata dar suprantama kaip žmgaus fizinis gerbūvis, tačiau Sveikats sistems įstatym 2str. 1d., sveikata įvardijama kaip - asmens ir visumenės fizinė, dvasinė ir scialinė gervė. Kadangi kalbame apie nusikaltimus žmnių sveikatai, šie nusikaltimai pasireiškia vienkiu ar kitkiu sveikats sutrikdymu. Sveikats sutrikdymas tai žmgaus sužaljimas arba susargdinimas pažeidžiant j kūn audinių (rganų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. 6 Kalbant apie nusikaltimus žmnių sveikatai, vienas iš nusikaltimų yra neteisėta farmacinė veikla, js metu be leidim pagaminti vaistiniai preparatai sunkiai sutrikd žmgaus sveikatą arba dėl pastarųjų vartjim žmgus miršta. Farmacinę veiklą reglamentuja LR farmacijs įstatymas, ši įstatym 2str. 14d., pateikiama farmacinės veikls samprata - juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdma sveikatinim veikla, apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų gamybą, imprtą iš trečiųjų šalių, kkybės kntrlę; didmeninį vaistinių preparatų platinimą ir vaistinių preparatų prekybs tarpininkavimą, veikliųjų medžiagų platinimą; vaistinių preparatų lygiagretų imprtą ir lygiagretų platinimą; vaistinių preparatų pardavimą ar išdavimą galutiniams varttjams; farmacinės infrmacijs apie vaistinius preparatus teikimą. Nrint suprasti nusikaltimų žmnių sveikatai sampratą reiktų išsiaiškinti kas sudar nusikaltimus žmnių sveikatai visumą (žr. 1.1.2 lentelę). 1.1.1 lentelė. Nusikaltimai ir nusižengimai žmnių sveikatai Straipsnis Straipsni pavadinimas BK 270 Aplinks apsaugs arba gamts išteklių naudjim, arba statinių, kuriuse naudjams ar saugms pavjings medžiags arba kuriuse yra ptencialiai pavjingų įrenginių ar atliekami ptencialiai pavjingi darbai, priežiūrs ar naudjim taisyklių pažeidimas BK 271 1 Statybą reglamentujančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas BK 275 BK 276 BK 276 1 Neteisėta farmacinė veikla Kenksmingų žmgaus sveikatai ar gyvybei prduktų gamyba arba prekyba jais Neteisėtas dispnavimas Lietuvs Respubliks tam tikrų dping medžiagų kntrlės 6 LR Sveikats apsaugs ministr, LR Teisingum ministr, LR Scialinės apsaugs ir darb ministr 2003 m.gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-298/158/A1-86 Dėl sveikats sutrikdym mast nustatym taisyklių patvirtinim

16 įstatyme nurdytmis medžiagmis turint tikslą jas platinti BK 276 2 BK 276 3 BK 277 Lietuvs Respubliks tam tikrų dping medžiagų kntrlės įstatyme nurdytų medžiagų platinimas nepilnamečiams Lenkimas vartti Lietuvs Respubliks tam tikrų dping medžiagų kntrlės įstatyme nurdytas medžiagas Kvs su epidemijmis ar užkrečiamsimis ligmis taisyklių pažeidimas Šaltinis: LR Baudžiamasis kdeksas Reiktų paminėti tai, kad dažnai vykdmi statybs darbai yra savavališki arba pažeidžiantys statybą reglamentujančius teisės aktus. Šiais atvejais neretai pasitaik, kad būna sutrikdyta žmgaus sveikata, arba didelė turtinė žala. Statybą reglamentuja Lietuvs Respubliks statybs įstatymas, kuris nustat statinių prjektavim, statybs, statybs užbaigim, statinių naudjim ir priežiūrs, grivim tvarką, statybs dalyvių, viešj administravim subjektų, statinių savininkų (ar naudtjų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veikls šije srityje principus ir atsakmybę. Tdėl asmenys nesilaikantys šių reikalavimų yra traukiami baudžiamjai atsakmybei. Svarbu paminėti dar kelis nusikaltimus žmgaus sveikatai, kuris susijęs dping medžiagmis, tai dispnavimas, platinimas nepilnamečiams ir lenkimas jas vartti. Dpingas - svetimų rganizmui arba viršijančių nrmalų kiekį fizilginių medžiagų skyrimas, draudžiamų metdų taikymas sveikam žmgui, turint išskirtinį tikslą dirbtinai ir negarbingai pagerinti sprtinį rezultatą. 7 Šių medžiagų gaminimą, įsigijimą bei vartjimą reglamentuja Lietuvs Respubliks tam tikrų dping medžiagų kntrlės įstatymas, kuriame nurdma, kad gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, imprtas ar eksprtas leidžiami tik sveikats priežiūrs, veterinarijs, mksl, mkym ir teisėsaugs tikslams įstatymų nustatyta tvarka. Tad bet kks šis medžiags laikymas, eksprtas bei vartjimas piliečiams yra neteisėtas. Kvs su epidemijmis ar užkrečiamsimis ligmis taisyklių pažeidimas reikštų tai, kad asmu nesilaikantis užkrečiamųjų ligų prfilaktiks kntrlės taisyklių ir žinantis, kad yra nešitjas užkrečiamsis ligs, įspėtas dėl apsaugs priemnių, kurių jis prival laikytis bendraudamas su žmnėmis, sukėlė pavjų kitam asmeniui užsikrėsti pavjinga infekcine liga. LR užkrečiamųjų ligų prfilaktiks įstatyme tks asmu dar kitaip įvardijamas kaip - užkrečiamsis 7 Drazdauskas A., Ivaškienė V., Kavaliauskas S. (2005). Būsimųjų sprt pedaggų pžiūris į dping vartjimą šiulaikinime sprte, p. 20.

17 ligs židinys užkrečiamąja liga sergantis asmu arba ši asmens ar sukėlėj nešitj buvim vieta ir js aplinka, kurije užkrečiamųjų ligų sukėlėjai gali plisti, taip pat vietvė, kurije užkrečiamųjų ligų sukėlėjai egzistuja, nesvarbu, ar jje būna žmgus. 1.2. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sudėčių bjektyvieji ir subjektyvieji pžymiai Baudžiamj kdeks XXXVIII skyrius skirtas nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams aplinkai ir žmnių sveikatai. Pirmji veika yra aplinks apsaugs arba gamts išteklių naudjim, arba statinių, kuriuse naudjams ar saugms pavjings medžiags arba kuriuse yra ptencialiai pavjingų įrenginių ar atliekami ptencialiai pavjingi darbai, priežiūrs ar naudjim taisyklių pažeidimas. Lietuvs Respubliks baudžiamj kdeks 270 str. ši veika apibūdinama, kaip teisės aktų pažeidimas, aplinks apsaugs arba gamts išteklių naudjim, arba statinių, kuriuse naudjams ar saugms pavjings medžiags arba kuriuse yra ptencialiai pavjingų įrenginių ar atliekami ptencialiai pavjingi darbai, priežiūrs ar naudjim taisykles, jeigu tai sukėlė pavjų žmgaus gyvybei ar sveikatai arba dėl t galėj būti padaryta didelės žals rui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Už šias veikas numatyta sankcija yra alternatyvi: arba bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kaip matyti iš sankcijs tai apysunkis nusikaltimas. Kita nusikalstama veika nurdyta Lietuvs Respubliks baudžiamj kdeks 270 2 str. - neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvs Respubliks valstybės sieną. Atkreiptinas dėmesys, kadangi šiu atveju baudžiamji atsakmybė iškyla tik tumet kai asmu neturėdamas leidim ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvs Respubliks valstybės sieną gaben penkiasdešimt tnų arba didesnį kiekį skirtų naudti arba šalinti nepavjingų atliekų. Už šias veikas numatyta sankcija yra alternatyvi: baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribjimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaip matyti iš sankcijs tai nesunkus nusikaltimas. Vykdant tą pačią veiką, tačiau gabenant ar šalinant pavjingas atliekas atsakmybė padidėja iki trejų metų, sankcija išlieka alternatyvi: baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Lietuvs Respubliks baudžiamj kdeks 272str. nurdma, kad neteisėtas medžijimas ar žvejjimas arba kitks laukinės gyvūnijs išteklių naudjimas reikštų tai, kad asmu neturi teisės t daryti. Tačiau atsakmybė iškyla tumet, kai asmu medžij ar žvejj uždraustu laiku, uždraustse vietse ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemnėmis arba kitaip neteisėtai naudj ar naikin laukinės gyvūnijs išteklius ir padarė didelės žals gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejj nauddamas elektrs ar ultragars žvejybs prietaisus. Kitaip tariant neturėj licencijs, Lietuvs

18 Respubliks medžiklės įstatyme 2str. 6d., yra nurdyta, kad licencija medžijamajam gyvūnui sumedžiti tai - dkumentas, suteikiantis teisę sumedžiti jame nurdytą medžijamąjį gyvūną tam tikru laiktarpiu. Tdėl kyla klausimas ar medžijant leidžiamu laiku gresia baudžiamji atsakmybė? Remiantis LR ATPK 85str. kuriame dėstma, kad medžijimas medžiklės pltuse be galijanči leidim naudti medžijamųjų gyvūnų išteklius ar be galijančis licencijs piliečiui gresia piniginė bauda su įrankių knfiskavimu, kitaip tariant asmeniui iškyla tik administracinė atsakmybė. Kita nusikalstama veika nurdyta Lietuvs Respubliks baudžiamj kdeks 273str. neteisėtas mišk kirtimas ir saugmų laukinių augalų, grybų ar jų dalių rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitks dispnavimas jais. Nrs fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuse, išskyrus rezervatų ir specialisis paskirties bjektų (pasieni zna, kariniai bjektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuse tai apribja kiti įstatymai. Visi asmenys valstybiniuse ir privačiuse miškuse gali rinkti vaisius, vaistažles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinks ministerija, riešutauti, ugauti ir grybauti, valstybiniuse miškuse laikyti bites aviliuse ir bitidėse. 8 Už šią veiką numatyta sankcija alternatyvi: baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nrs šiu nusikaltimu padarma itin didelė žala gamtai, kaip matme tai nesunkus nusikaltimas. LR baudžiamj kdeks 275str. 1d. veika apibūdinama kaip neturėjimas leidim pagaminti vaistų ar vaistinių medžiagų ketinimas jus realizuti, jeigu jų vartjimas galėj sukelti pavjų žmgaus sveikatai ar gyvybei, taip pat tas, kas šius farmacijs prduktus realizav. Už šias veikas numatyta sankcija yra alternatyvi: arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaip matme iš sankcijs tai nesunkus nusikaltimas. Kenksmingų žmgaus sveikatai ar gyvybei prduktų gamyba arba prekyba jais yra LR baudžiamj kdeks 276str., kuriame teigiama, jg kas turėdamas tikslą realizuti pagamin maist prduktų iš akivaizdžiai netinkams, kenksmings žmgaus sveikatai ar gyvybei medžiags arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tkius prduktus pardavė ar kitaip realizav, baudžiamas bauda arba laisvės apribjimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau, jeigu dėl šių prduktų vartjim mirė žmgus arba buv sunkiai sutrikdyta žmgaus sveikata, baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų. 276 1 str. taip pat kalbama apie kenksmingus prduktus žmgaus sveikatai ir gyvybei tai yra neteisėtą dispnavimą Lietuvs Respublikje tam tikrų dping medžiagų. Lietuvs Respubliks Tam tikrų dping medžiagų kntrlės įstatyme 8 P. Aleknavičius Aplinksaugs ir apliktvarks teisė, mkmji knyga, Kaunas, 2008

19 pateikiama tam tikrs dping medžiags samprata rganizm fizinę ir psichinę veiklą skatinančis ar slpinančis medžiags: 1) anabliniai andrgeniniai steridai; 2) augim hrmnas; 3) augim hrmn išsiskyrimą skatinančis medžiags, turinčis pveikį raumenų, sausgyslių ar raiščių baltymų sintezei (degradacijai), vaskuliarizacijai, energijs panaudjimui, regeneracijs gebėjimams ar skaidulų tip pasikeitimui; 4) eritrpezę skatinančis medžiags. Už šių medžiagų platinimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsak ir juridinis asmu. Už šių medžiagų platinimą nepilnamečiams LR BK 276 2 str. numatyta sankcija bauda, areštas arba laisvės apribjimas iki trejų metų. T paties straipsni tik kitame punkte 276 3 str. numatyta, jg tas, kas padėj asmeniui įsigyti, jį vertė, lenkė ar kitaip pratin ne gydym tikslais vartti Lietuvs Respubliks tam tikrų dping medžiagų kntrlės įstatyme nurdytas medžiagas Šiu atveju sankcija yra alternatyvi : asmu baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Sekanti veika padarma žmnių sveikatai tai kvs su epidemijmis ar užkrečiamsimis ligmis taisyklių pažeidimas. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikats apsaugs reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų prfilaktiks kntrlės taisykles, jeigu dėl t išplit susirgimas ar kil epidemija, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šis taisyklių pažeidimas reikštų tai, kad tas, kas būdamas medicins įstaigs infrmutas apie sav ligą ir įspėtas dėl apsaugs priemnių, kurių jis prival laikytis bendraudamas su žmnėmis, sukėlė pavjų kitam asmeniui užsikrėsti pavjinga infekcine liga, kitaip tariant nesiėmė jkių atsargum priemnių, kad išvengtų padarinių- padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribjimu, arba areštu. Asmu atsak tik tais atvejais, kai jame numatyts veiks yra padaryts dėl neatsargum. Lietuvs Respubliks baudžiamajame kdekse XXXVIII skyriuje Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmnių sveikatai yra 15 straipsnių reglamentujančių baudžiamąją atsakmybę už įvairias nusikalstamas veikas, padarmas aplinkai ir žmnių sveikatai. Šie nusikaltimai turi neigiams įtaks ir šalies finansinei padėčiai, trikd nrmalų augalų ir gyvūnų vystymąsi, kenkia visumenės gervei taip pat kartu su teršalais kenkiama ir žmgaus gyvybei.

20 2. TYRIMO DIZAINAS 2.1 Tyrim eigs pristatymas Tyrim tipas: kkybinis ir kiekybinis. Rašant darbą atlikau mkslinės literatūrs ir teisės aktų analizę, tdėl pasirinktas kkybinis tyrimas, atlikti statistinių dumenų analizei taikytas kiekybinis tyrim tipas. Empirinėje (praktinėje) baigiamj darb dalyje taip pat buv analizuta Lietuvs Aukščiausij Teism praktika nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai bylse. Teismų praktiks analizės tikslas išsiaiškinti nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai, kaip nusikalstams veiks, bylų nagrinėjim teismuse ypatumus. Buv išnagrinėts 6 Lietuvs Aukščiausij Teism Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamsis byls. Byls buv atrinkts atsitiktine tvarka. Tyrim ppuliacija: Šilutes miest gyventjai, Lietuvs Aukščiausij Teism byls. Tyrim imtis: 72 respndentai iš Šilutės miest, 6 Lietuvs Aukščiausij Teism byls. Tyrime dalyvav įvairaus amžiaus grupių atstvai: 12-18m. respndentų buv - 8% 19-22m. respndentų buv 21% 23-26m. respndentų buv 22% 27-30m. respndentų buv 10% 30-60m. respndentų buv - 39% Vyrai sudarė 21 % visų respndentų, mterys 79 %. Tyrim atranks būdas: atsitiktinis Dumenų rinkim metdas: Vadvaujantis mksline literatūra susijusia su padarmais nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai ir baudžiamuju kdeksu buv sudarytas klausimynas Šilutės miest gyventjams. Ši tyrim priemnė pasirinkta siekiant gauti infrmacijs ir išsiaiškinti Šilutės miest gyventjų numnę apie padarmus nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai. Anketa parengta naudjant internetinę svetainę manapklausa.lt. Lietuvs Aukščiausij Teism byls buv renkams atsitiktiniu būdu. Dumenų analizės metdas: Statistinė dumenų analizė, Lietuvs Aukščiausij Teism bylų analizė. Tyrim instrument pristatymas: Ankets klausimai buv sudaryti siekiant išsiaiškinti Šilutės miest gyventjų numnę apie nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sankcijų

21 adekvatumą, taip pat siekta išsiaiškinti kkius gamts kmpnentus baudžiamsis teisės nrmmis respndentai siūlytų saugti papildmai ir kkių priemnių reikėtų imtis siekiant sumažinti šius nusikaltimus. Lietuvs Aukščiausij Teism bylų analize siekta išsiaiškinti dažniausiai kylančias prblemas nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai kvalifikavime. Tyrim laikas ir vieta: 2016 metai, balandži mėnesį, internete. Sunkumai ir kliūtys, su kuriais susidurta tyrim metu: Tyrim metu sunkumų nepasitaikė.

22 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai mažinim ir jų identifikavim prblems visumenėje Tiriant kaip Šilutės miest gyventjai suvkia aplinks prblemas pirmiausia buv siekiama išsiaiškinti respndentų lyties klausimą. Vis dalyvavusių apklausje buv 72, iš jų 57 mterišks lyties atstvės ir 15 vyrišks lyties atstvai (žr. 3.1.1 pav.). 79% Vyrai Mterys 21% 3.1.1 pav. Respndentų pasiskirtymas pagal lytį Šaltinis: sudaryta autriaus Apibendrinant gautus atsakymus paaiškėj, jg tyrime mterišks lyties atstvių dalyvav 58 prc. daugiau nei vyrišks lyties atstvų. Sekančiu klausimu buv siekiama išsiaiškinti respndentų išsilavinimą (žr. 3.1.2 pav.). Pagrindinis Vidurinis Kleginis Universitetinis 57% 13% 13% 17% 3.1.2 pav. Respndentų pasiskirtymas pagal išsilavinimą Šaltinis: sudaryta autriaus

23 Iš gautų rezultatų matme, kad daugiausiai atsakinėjančių respndentų (57 prc.) turi kleginį išsilavinimą. Net 17 prc. visų atsakinėjusių yra įgiję vidurinį išsilavinimą. Universitetinį ir pagrindinį išsilavinimą įgijusių respndentų buv viendai (13 prc.) Pirmuju klausimu buv siekiama išsiaiškinti kaip respndentai supranta kas yra nusikaltimai aplinkai ir žmnių sveikatai. Kaip ir buv tikėtasi daugiausia respndentų (77 prc.) pasirink variantą, kad tai nusikaltimai, kuriais padarma didelė žala aplinkai, žmnių sveikatai. Manančių, kad nusikaltimai aplinkai ir žmnių sveikatai yra nesunkūs nusikaltimai buv (13 prc.). Kitų respndentų numnė išsiskyrė ir jie nusprendė jg, šie nusikaltimai yra lengviausi pbūdži, už jus neskiriama laisvės atėmim bausmė, tkių buv (6 prc). Ir likusieji (4 prc.) nežinj, kkie tai galėtų būti nusikaltimai (žr. 3.1.3 pav.) Nusikaltimai, kuriais padarma didelė žala aplinkai ir žmnių sveikatai Tai nesunkūs nusikaltimai padarmi aplinkai ir žmnių sveikatai Lengviausi pbūdži nusikaltimai, neskiriama laisvės atėmim bausmė Nežinau 13% 6% 4% 77% 3.1.3 pav. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai samprata Šaltinis: sudaryta autriaus Apibendrinant gautus rezultatus, galime teigti, jg dauguma atsakiusiųjų (77 prc.) dmisi ir žin, kad šiais nusikaltimais padarma žala yra itin didelė, tiek aplinks ir žmnių sveikats klausimu. Tdėl, galime manyti, jg šimis dienmis aplinks prblems bei padarmi nusikaltimai žmnių sveikatai vis dėl t yra aktualūs mūsų visumenėje. Kitu klausimu buv siekiama išsiaiškinti respndentų numnę, ar Baudžiamajame kdekse sankcijs numatyts už nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai yra adekvačis veiks pavjingumui. Net 45 prc. atsakiusiųjų Šilutės miest gyventjų, teigė, kad sankcijs yra per švelnis. Pastarųjų numnei prieštarav tik 25 prc. respndentų, jie manė, kad sankcijs už nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai yra adekvačis veiks pavjingumui. Tai reikštų, jg jie pritaria jau esamiems įstatymams. Taip pat didžiausią dalį atsakiusiųjų (26 prc.) teigė, jg šiu klausimu, susijusiu su sankcijų nustatymu, neturi numnės (žr. 3.1.4 pav.).

24 Per švelnis 26% Adekvačis 46% Per griežts Neturiu numnės 3% 25% 3.1.4 pav. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sankcijų adekvatumas Šaltinis: sudaryta autriaus Kitas klausimas buv susijęs su nusikaltimais padarmais aplinkai. Šiu klausimu buv siekta sužinti, kiek respndentų dmisi, ar buv infrmuti kkis sankcijs taikms už neteisėtą mišk kirtimą (žr. 3.1.5 pav.). Bauda Areštas Laisvės atėmimas iki 2 metų Priklaus nu padaryts žals 53% 40% 6% 1% 3.1.5 pav. Sankcija už neteisėtą mišk kirtimą Šaltinis: sudaryta autriaus Iš gautų rezultatų galime matyti, jg daugiausiai atsakiusiųjų teigė, kad sankcija, numatyta už neteisėtą mišk kirtimą priklaus nu miškui padaryts žals. Galima teigti, jg šie atsakiusieji yra arčiausiai tiess, kadangi LR BK 273str. nurdma, kad baudžiamji atsakmybė iškyla iškirtus ar kitaip išnaikinus daugiau kaip 500 kietmetrių medžių. Kita daugiausiai atsakiusiųjų dalis, teigė, kad už neteisėtą mišk kirtimą skiriama bauda. O 6 prc. visų atsakiusiųjų teigė, kad už šį nusikaltimą

25 taikma laisvės atėmim bausmė iki dviejų metų. Ir 1 prc. respndentų nurdė, kad už šį nusikaltimą skiriamas areštas. Sekantis klausimas buv susijęs su nusikaltimais padarmais žmnių sveikatai. Šiu klausimu buv siekiama sužinti ar respndentai dmisi, galbūt yra infrmuti, kkis sankcijs taikms už neteisėtą farmacinę veiklą. Rezulatai nedaug skiriasi nu 3.5pav. Sankcija už neteisėtą mišk kirtimą. Tačiau šiu klausimu daugiausiai pasisakė respndentai manantys, kad už neteisėtą farmacinę veiklą skiriama bauda ( 41 prc.) (žr. 3.1.6 pav.). Bauda Areštas Laisvės atėmimas iki 2 metų Priklaus nu padaryts žals 36% 41% 19% 4%. 3.1.6 pav. Sankcija už neteisėtą farmacinę veiklą Šaltinis: sudaryta autriaus Kita dalis atsakiusiųjų respndentų (36 prc.) teigė galvjantys, jg už neteisėtą farmacinę veiklą skiriama sankcija priklausys nu padaryts žals asmeniui. Tai reikštų, jg šie respndentai galvja, kad neturėjimas leidim gaminti vaistinius preparatus ir šių preparatų realizavimas gali sukelti du skirtingus padarinius. Kadangi realizavus šius vaistinius preparatus jie gali pasiekti betkkį asmenį ir ne tik sutrikdyti sveikatą, bet ir atimti gyvybę. Respndentų manančių, kad už neteisėtą farmacinę veiklą yra skiriama laisvės atėmim bausmė buv 19 prc., mažiausiai pasisakiusių, dėl arešt buv 4 prc. Kitame klausime buv siekiama išsiaiškinti ar kuris nrs iš respndentų buv baustas už padarytus nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai. Gauti rezultatai labai džiugina, kadangi iš visų 72 atsakinėjusių respndentų iš Šilutės miest nebuv bausti už nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai. Tai rd, kad šie asmenys suvkia sav veiksmų pavjingumą, yra atsakingi ir žin sav veiksmų padarinius (žr. 3.1.7 pav.).

26 0% Ne Taip 100% 3.1.7 pav. Respndentai bausti už nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai Šaltinis: sudaryta autriaus Kitame klausime respndentai nurdė priemnes, kurimis jų manymu sumažintume nusikaltimų padarmų aplinkai ir žmnių sveikatai skaičių. Daugiausiai respndentų (46 prc.) manančių, kad efektyviausia priemnė nrint sumažinti nusikaltimus prieš aplinką ir žmnių sveikatą sankcijų griežtinimas (žr. 3.1.8 pav.). 1% 13% Vykdyti teisinį švietimą Vykdyti prevencines priemnes Griežtinti sankcijas Neturiu numnės 46% 40% 3.1.8 pav. Priemnės mažinančis nusikaltimų padarmų aplinkai ir žmnių sveikatai skaičių Šaltinis: sudaryta autriaus Šie rezultatai pard, kad Šilutės miest gyventjai nėra abejingi nusikalstamum mažinimui ypač prieš aplinką ir žmnių sveikatą, respndentai aiškiai nurd sav numnę, kad sekantis efektyvus nusikalstamum užkirtimas yra prevencinių priemnių vykdymas. Už šių priemnių vykdymą pasisak net 40 prc. visų respndentų. Šių priemnių vykdymas reikštų, visumenės ar

27 valstybės veikla pasireiškianti prieš nusikalstamumą sukeliančių veiksnių šalinimą, grėsmių mažinimą. Likę respndentai (13 prc.) man, kad asmenims darantiems nusikaltimus trūksta teisini švietim, papraščiausiai šie žmnės nesupranta, kad vykd nusikalstamas veikas. Ir tik 1 prc. visų atsakiusiųjų neturėj numnės šiu klausimu. Kitame klausime respndentų buv klausiama numnės, dėl Lietuvs Respubliks Baudžiamj kdeks sankcijų didinim už nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai (žr. 3.1.9 pav.). 26% Reikėtų Nereikėtų Sankcijs adekvačis Neturiu numnės 3% 25% 46% 3.1.9 pav. Nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai sankcijų didinimas Šaltinis: sudaryta autriaus Apibendrinant gautus rezultatus galime teigti, jg daugiausiai respndentų (46 prc.) man, kad dabartinės sankcijs yra per švelnis ir jas reikėtų didinti. Šiai numnei prieštarauja 25 prc. apklaustųjų, kurie teigia, kad sankcijų didinti nereikėtų. 26 prc. respndentų šiu klausimu neturi numnės. Ir tik 3 prc. visų apklaustųjų teigia, kad sankcijs už padarytus nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai yra adekvačis. Kitame klausime buv siekiama išsiaiškinti veiksnius, kurie respndentų numne, įtakja nusikaltėlius atlikti veikas prieš aplinką ir žmnių sveikatą. Daugiausiai respndentų (48 prc.) teigė, kad šie nusikaltimai darmi siekiant pasipelnyti, uždirbti papildmų pajamų. Sekantis veiksnys, turintis žals tiek mums tiek ir aplinkai yra išsilavinim lygis, šiam teiginiui pritarė 23 prc. apklaustųjų. Kadangi visumenei trūksta teisinių žinių, ypač tiems, kurie yra įgiję tik pradinį išsilavinimą. Kita dalis apklaustųjų teigė, kad nedarbas taip pat vienas iš veiksnių įtakjančių nusikaltimus prieš aplinką ir žmnių sveikatą. Kadangi asmenys siekia nusikalstamu būdu prasimaitinti, gauti pajamų. Likę respndentai (14 prc.) šiu klausimu neturėj numnės (žr. 3.1.10 pav.).

28 14% 17% Nedarbas Išsilavinim lygis Nras pasipelnyti Neturiu numnės 47% 22% 3.1.10 pav. Veiksniai lemiantys nusikaltimus aplinkai ir žmnių sveikatai Šaltinis: sudaryta autriaus Sekančiu klausimu buv siekiama sužinti Šilutės miest gyventjų numnės, kurie iš pateiktų nusikaltimų yra įvykdmi dažniausiai (žr. 3.1.11 pav.). Neteisėtas medžių kirtimas 18% Jūrs teršimas iš laivų Neteisėta farmacinė veikla Kenksmingų žmgaus sveikatai prduktų gamyba ir prekyba 67% 1% 14% 3.1.11 pav. Respndentų numne dažniausiai įvykdmi nusikaltimai Šaltinis: sudaryta autriaus Iš pateiktų rezultatų galime matyti, jg respndentų (67 prc.) numne, kenksmingų žmgaus sveikatai prduktų gamyba ir prekyba dažniausiai įvykdmas nusikaltimas. Galime teigti, kad šį nusikaltimą jie įvardij tdėl, kad patiems tek susidurti su kenksmingų prduktų vartjimu, gal net ir jų gaminimu, tačiau vienareikšmiškai galime manyti, jg šis nusikaltimas vienas iš pavjingiausių žmgaus sveikatai. Šiek tiek mažiau atsakiusiųjų manė, jg dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai yra neteisėti medžių kirtimai. Tikriausiai jų atsakymus įtakj tai, kad Šilutės miestas ribjasi su nemažai aplink ja esančių ir augančių miškų. Vs 14 prc. respndentų pasisakė, kad

29 dažniausiai įvykdmi nusikaltimai yra teršimas iš laivų. Ir vs 1 prc. visų atsakiusiųjų teigė, kad neteisėta farmacinė veikla yra vienas iš daugiausiai pasikartjančių nusikaltimų. Kitame klausime siekta išsiaiškinti respndentų numnės ar pakankamai imamasi priemnių kvti su nusikaltimais aplinkai ir žmnių sveikatai (žr. 3.1.12 pav.). Pakankamai 6% 10% 13% Kvjama itin griežtai Reikėtų imtis daugiau priemnių Neturiu numnės 71% 3.1.12 pav. Priemnių pakankamumas kvjant su nusikaltimais aplinkai ir žmnių sveikatai Šaltinis: sudaryta autriaus Apibendrinant gautus atsakymus galime teigti, jg respndentai (71 prc.) man, kad siekiant užtikrinti efektyvią kvą su nusikaltimais aplinkai ir žmnių sveikatai, reikėtų imtis daugiau priemnių. Respndentų manančių, kad kvjama itin griežtai buv 13 prc. Atsakiusiųjų į šį klausimą respndentų (10 prc.) manė, kad priemnių imamasi pakankamai. Ir tik 6 prc. visų atsakiusiųjų neturėj numnės šiu klausimu. Kadangi į šią apklausą atsakinėj Šilutės miest gyventjai, buv siekiama sužinti, jų numnės apie Šilutės mieste pasitaikančių nusikaltimų aplinkai ir žmnių sveikatai dažnumą. (žr. 3.1.13 pav.).

30 Dažnai Itin retai Išvis neįvykdmi Nežinau 45% 42% 0% 13% 3.1.13 pav. Šilutės mieste įvykdmų nusikaltimų dažnumas Šaltinis: sudaryta autriaus Kaip matme iš atsakymų, kurius pateikė Šilutės miest gyventjai, manančių, kad Šilutės mieste nusikaltimai susiję su aplinka ir žmnių sveikata išvis nevyksta neatsirad. Daugiausiai respndentų (45 prc.) atsakė nežinantys ar tkie nusikaltimai įvykdmi jų mieste. Tačiau 42 prc. atsakiusiųjų teigė, kad tkie nusikaltimai įvykdmi itin dažnai. Ir likusieji 13 prc. atsakiusiųjų teigė, kad tkie nusikaltimai įvykdmi itin retai. Kitu klausimu buv siekiama, kad respndentai paatvirautų ir nurdytų ar jiems yra tekę, dalyvauti, galbūt patiems savarankiškai kirsti mišką (žr. 3.1.14 pav.). 14% Taip Ne 86% 3.1.14 pav. Respndentai, kurie neteisėtai kirt mišką Šaltinis: sudaryta autriaus Kaip matme iš atsakiusiųjų respndentų (86 prc.) nėra neteisėtai kirtę mišką ir pažeidę įstatymus, tai gana pagirtina. Tačiau 14 prc. visų atsakiusiųjų teigė, jg jiem tek dalyvauti, arba patiems savarankiškai neteisėtu būdu kirsti mišką.