Lietuvoje jau 20 metų taikomas inkstų ligų gydymo būdas

Lietuvoje jau 20 metų taikomas inkstų ligų gydymo būdas

Išleido Lietuvos asociacija Gyvastis Parėmė UAB BAXTER Lithuania

turinys Inkstai... 2 Inkstų ligos... 3 Inkstų nepakankamumo simptomai... 4 Inkstų ligų ir jų nepakankamumo priežastys... 5 Inksto persodinimo operacija (transplantacija)... 7 Hemodializė... 8 Istorija... 10 Peritoninė dializė... 14 Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė (NAPD)... 18 napd privalumai ir trūkumai... 20 Automatinė peritoninė dializė (APD)... 22 APD privalumai ir trūkumai... 24 Slaugytoja... 25 Dažnai užduodami klausimai... 26 Tikros istorijos... 28 Pacientui... 32 Sprendimai... 33 Lietuvos asociacija Gyvastis... 34 1

INKSTAI Inkstai gyvybiškai svarbus organas. Mes kasdien valgome ir geriame nesusimąstydami, kad nedideli, vos po 200 g sveriantys inkstai dieną naktį tyliai švarina mūsų organizmą, pašalindami iš jo nuodingas medžiagas, skysčių ir druskų perteklių. Sveikas žmogus turi 2 inkstus. Inkstas yra žmogaus kumščio dydžio ir savo forma primena pupelę. Inkstai išsidėstę už pilvo organų, abipus stuburo ties apatiniais šonkaulių lankais. Žmogaus kraujagyslėmis teka apie 5 litrai kraujo. Šį kraujo kiekį inkstai per dieną filtruoja ir valo net 40 kartų. Taigi, kiekvieną dieną inkstai filtruoja ir išvalo apie 200 litrų kraujo. Inkstai pašalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, kurios natūraliai susidaro vykstant medžiagų apykaitai, skylant maisto produktams ir t. t. Inkstai pašalina vandens, druskų perteklių. Per inkstus išsiskiria dauguma vaistų. Inkstai dalyvauja arterinio kraujospūdžio reguliavime. Inkstai dalyvauja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamyboje. Apsaugo nuo mažakraujystės. Inkstai padeda išsaugoti sveikus kaulus (aktyvuoja vitaminą D). 2

Inkstų ligos Inkstų ligos labai dažnai užklumpa netikėtai, nes neturi jokių simptomų. Kai kurie žmonės nesijaučia sergantys, kol jų inkstai nepraranda gebėjimo šalinti galutinius kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Būna, kad žmogui atrodo, jog jis tik pervargo, neišsimiegojo, galvoja, kad pailsės, pagers vitaminų ir toliau gyvens kaip gyvenęs. O patekęs pas gydytojus sužino, kad inkstai nebeveikia, ir vienintelė galimybė gyventi peritoninės dializės arba hemodializės procedūros ir inksto persodinimo operacija. Štai kodėl inkstų ligos kartais vadinamos nebyliomis ligomis. Inkstams praradus savo funkcijas, iš organizmo nebepašalinamos kenksmingos medžiagos, skysčių perteklius, didėja kraujo spaudimas, vystosi mažakraujystė, kaulų bei širdies ir kraujagyslių ligos. Lietuvoje kasmet inkstai nustoja veikti maždaug 300 žmonių. 3

Inkstų NEPAKANKAMUMO SIMPTOMAI Nuovargis, silpnumas dėl sutrikusios eritrocitų gamybos ir išsivysčiusios mažakraujystės. Viso kūno niežulys dėl sutrikusio kenksmingų medžiagų apykaitos produktų šalinimo. Plaštakų ir pėdų bei akių apatinių vokų tinimas, dusulys dėl nepakankamo skysčių šalinimo iš organizmo. Galvos skausmas, padidėjęs kraujo spaudimas dėl sutrikusio kraujo spaudimo reguliavimo. Apetito praradimas, blogas skonis burnoje, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, svorio kritimas dėl to, kad nebepašalinamos kenksmingos medžiagos (nuolatinio apsinuodijimo būsena). Miego sutrikimai (dieną vargina mieguistumas, o naktį nemiga) dėl sutrikusio kenksmingų medžiagų apykaitos produktų šalinimo. Blyški oda, dusulys dėl sutrikusios eritrocitų gamybos ir išsivysčiusios mažakraujystės. Kaulų silpnumas, osteoporozė, dažnesni kaulų lūžiai (dėl sutrikusio kalcio pasisavinimo). Diagnozuoti inkstų ligas gali paprasti ir nebrangūs tyrimai: Šlapimo tyrimas (ar yra baltymo). Kreatinino kiekis kraujyje (rodo, ar inkstai pašalina nuodingas medžiagas). Inkstų echoskopija (inkstų dydžio ir struktūros pokyčiai, kiti dariniai) Bendras kraujo tyrimas (sumažėjęs hemoglobino kiekis) 4

INKSTŲ LIGŲ IR JŲ NEPAKANKAMUMO PRIEŽASTYS Įvairūs uždegimai (pažeidžia tą inkstų dalį, kuri filtruoja kraują, todėl inkstai nebegali tinkamai veikti) Aukštas kraujospūdis (pažeidžia inkstų kraujagysles) Cukrinis diabetas (lėtinė liga, kuriai būdingas insulino, angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimas) Peršalimai Infekcijos (pvz., gripas) Specifinio inkstų nepakankamumo gydymo nėra. Gydoma pagrindinė liga, sukėlusi inkstų funkcijos nepakankamumą bei simptomai, atsirandantys dėl nepilnaverčio inkstų funkcionavimo: skiriama dieta, ribojanti baltymus ir druską, kartais ir kalio bei riebalų kiekį; vaistais reguliuojamas arterinis kraujo spaudimas gydoma mažakraujystė koreguojamas kalcio ir fosforo kiekis organizme. Apsinuodijimas (vaistais, grybais, alkoholiniais gėrimais ir kt.) Rūkymas Viršsvoris Įgimtos ar paveldimos ligos (pvz., inkstų policistozė) Lėtinės infekcijos Inkstų akmenligė Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė) Tiksliai laikantis gydytojo nurodymų, galima sulėtinti inkstų nepakankamumo progresavimą. Bet inkstams nusilpus iki tam tikros ribos, teks pradėti pakaitinę inkstų terapiją. Galimi 3 gydymo būdai: Inkstų transplantacija Hemodializė Peritoninė dializė (rankinė ir automatinė) 5

6

Inksto persodinimo operacija (transplantacija) Inksto transplantacija tai operacija, kurios metu sveikas kito žmogaus inkstas yra persodinamas į paciento, kurio inkstai nebeveikia, kūną. Transplantuotas inkstas atlieka nebeveikiančių inkstų darbą. Tenka pastoviai gerti vaistus, kad organizmas neatmestų persodinto inksto. Kol veikia inkstas, nereikia dializės; nėra dietos apribojimų, galima grįžti į darbą, tęsti mokslus, sportuoti. Asmuo, iš kurio paimamas inkstas transplantacijai, vadinamas donoru. Inksto donorai yra dviejų rūšių: Gyvas donoras kai inkstas paimamas iš gyvo asmens, kuris sutinka Jums jį dovanoti. Lietuvoje gyvu donoru gali būti tik giminės (brolis, sesuo, tėvai ir kt.) ir sutuoktiniai. Miręs donoras kai inkstas paimamas iš ką tik mirusio žmogaus, kuris buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei ir/ar kurio šeima sutiko padovanoti jo organus transplantacijoms. Jei dovanoti inkstą sutinka šeimos narys ar sutuoktinis, transplantacija gali būti atlikta greitai (dar net nepradėjus dializės procedūrų), kada tam palankiausia Jūsų sveikatos būklė. Jei šeimos nario inkstas Jums netinka, galite būti įrašytas į laukiančiųjų gauti mirusio donoro inkstą sąrašą. Mirusio donoro inksto laukimo laikas įvairus nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Šiuo laukimo periodu Jums teks dializuotis pasirinktu būdu. 7

8

Hemodializė Hemodializė tai procedūra, kurios metu prijungiamas aparatas, valantis kraują nuo nereikalingų medžiagų bei pašalinantis skysčių perteklių. Kraujo valymas vyksta ne kūne, o jo išorėje: kraujas teka specialiomis magistralėmis ( dirbtinėmis kraujagyslėmis ) per dializatorių ( dirbtinį inkstą ), sudarytą iš pusiau laidžių membranų, ir grįžta atgal į kūną. Prieš tai atliekama nesudėtinga operacija fistulei sudaryti: po oda, dažniausiai rankoje, formuojama arterinė veninė kraujagyslių jungtis. Kiekvienos hemodializės procedūros metu, prieš tai į fistulę įdūrus 2 adatas, kraujas imamas iš fistulės ir apvalytas per kitą adatą grąžinamas į kūną. Į nustatytą dializės įstaigą privaloma važiuoti triskart per savaitę ir būti prijungtam prie hemodializės aparato. Procedūrą, kuri trunka 4 valandas, atlieka gydantis personalas. Tikslų dializės laiką ir dažnį nustato gydymo įstaiga. Po procedūros galite jausti nuovargį bei silpnumą. Tarp procedūrų Jūsų organizme kaupiasi kenksmingos medžiagos. Būtina laikytis griežtos dietos ir turi būti ribojamas skysčių kiekis. Nefrologas Jums patars, kada reikėtų pradėti dializę. Nei dializė, nei inksto persodinimas negali visiškai išgydyti lėtinės inkstų ligos, tačiau šie gydymo metodai gali labai veiksmingai palengvinti simptomus ir prailginti Jūsų gyvenimą. Šiame leidinyje rasite informacijos apie vieną iš inkstų pakaitinio gydymo būdų peritoninę dializę, kuri tinkama daugiau negu pusei ligonių, sergančių inkstų funkcijos nepakankamumu. 9

10

GYDYMO GALIMYBĖS ISTORIJA Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, atsirandantis dėl įvairių inkstų ligų, žinomas jau nuo seniausių laikų. Dar senovės ir viduramžių Romoje uremija (kai kenksmingi medžiagų apykaitos produktai nebepašalinami dėl sutrikusios inkstų veiklos) buvo gydoma karšto vandens voniomis, prakaitavimo sukėlimu, kraujo nuleidimu. Tačiau tokie gydymo metodai ne ką tepadėdavo. Žmonės su sutrikusia inkstų funkcija mirdavo. Viskas pasikeitė atsiradus dializei, kuri šiuo metu leidžia gyventi dešimtis metų net jei inkstai visiškai nedirba. Terminas dializė yra kilęs iš graikiško žodžio dialusis, reiškiančio ištirpimą. Dializę pirmą kartą apibūdino ir panaudojo škotų chemikas Thomas Graham 1854 m. Tačiau pirmiausia tai buvo taikoma ne gydymui, o naudojama chemijos laboratorijose skysčiuose ištirpusių medžiagų ar vandens pašalinimui iš tirpalų. Po kurio laiko dializė pritaikyta ir medicinoje kraujo valymui nuo nereikalingų ir kenksmingų medžiagų. Iš pradžių buvo daromi bandymai su dirbtinėmis kraujagyslėmis ir gyvūnais, o pirmoji hemodializė (HD) žmogui atlikta 1924 m. Vokietijoje. Deja, šis, kaip ir keletas po jo sekusių pacientų, po dializės procedūros neišgyveno dėl nepakankamo jos efektyvumo ir didelės organizmo intoksikacijos (apnuodijimo). Tyrimai su dializėmis buvo tęsiami toliau ir pirmoji sėkminga hemodializė atlikta 1945 m. Nyderlanduose moteriai su ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu. Ji išgyveno ir po kelių savaičių visiškai pasveiko. Pacientai su lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu išgyvendavo tik keletą dienų ar porą savaičių, nes pastovių hemodializių nebuvo galima atlikti dėl sudėtingo priėjimo prie kraujo. Įprastai į kraujagyslę būdavo įstatomas stiklinis vamzdelis, tačiau juo naudotis ilgą laiką buvo neįmanoma. Tai tęsėsi iki 1966 m., kuomet buvo suformuota pirmoji arterinė veninė fistulė, leidžianti hemodializę atlikti ilgą laiką. Tokia arterinė veninė fistulė naudojama ir šiuo metu. Pirmoji peritoninė (PD) dializė žmogui atlikta metais anksčiau nei hemodializė 1923 m. Tačiau ji ilgą laiką neišpopuliarėjo dėl tuo metu nepakankamo efektyvumo ir dažnų pilvaplėvės uždegimų (peritonitų). Pradžioje buvo taikomi tokie peritoninės dializės būdai: nenutrūkstama dializė kai dializės tirpalas nuolat pilamas per vieną kateterį į pilvo ertmę, o per kitą kateterį tuo pačiu metu išleidžiamas; 11

ISTORIJA ir pakaitinė (intermituojanti) dializė, kai tirpalas per kateterį supilamas į pilvo ertmę, o po kiek laiko per tą patį kateterį išleidžiamas. 1946 m. ir 1949 m. buvo tuo būdu gydoma keletas ligonių su ūminiu inkstų nepakankamumu. Vienas iš jų išgyveno. Iki 1976 metų, norint atlikti peritoninę dializę, kiekvieną kartą tekdavo pradurti pilvo sieną specialiu vamzdeliu specialiai pagamintam skysčiui supilti ir jį išleisti. Tokią procedūrą kartodavo 3 kartus per savaitę ligoninėje. Tarp procedūrų ligonį išleisdavo į namus. Nuo 1976 metų Moncrief, Popovich ir kiti pateikė peritoninės dializės aprašymą ir pavadino ją nuolatine ambulatorine peritonine dialize NAPD (angl. CAPD). Tuo metu jau pradėtas naudoti H.Tenckhoff o kateteris su manžete, kurį buvo galima palikti pilvo ertmėje visą reikalingą laiką. 1978 m. pradėjus naudoti nuolatinę ambulatorinę peritoninę dializę, stiklinius dializės tirpalo butelius pakeitus į plastikinius maišelius, sumažėjo peritonitų dažnis, dializės atlikimas tapo paprastesnis. Šiuo metu tai yra vis labiau populiarėjantis pakaitinės inkstų terapijos metodas. Kai kuriose šalyse (Pietų Korėjoje, Meksikoje, Anglijoje) dauguma sergančiųjų lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu renkasi peritoninę dializę. Peritoninė dializė taip pat labai populiari JAV, Estijoje, Latvijoje. 1982 m. Kanadoje peritoninę dializę atlikinėjo 1232 ligoniai, o Europoje 2141 ligonis. Šis dializės būdas turi daug privalumų: lengvai atliekama, išmoksta ir vyresnio amžiaus pacientai, nereikia vykti į procedūrą į ligoninę ir laikytis tokių griežtų maisto ir skysčių apribojimų, kokių reikia laikytis, ligoninėje atliekant hemodializę. Lietuvoje pirmieji 3 pacientai peritoninę dializę pradėjo 1994 m. kovo 1 d. Viena iš pirmųjų pacienčių su peritonine dialize gyveno 14 metų. Kadangi priemonės ir sterilūs tirpalai peritoninės dializės atlikimui buvo tiekiami kaip labdara, pacientų skaičius didėjo labai pamažu, nors poreikis buvo didelis. Dėl šios priežasties 1996 m. Lietuvoje peritoninė dializė buvo atliekama tik 14 ligonių. 1998 m. peritoninė dializė buvo įteisinta Lietuvoje nutarta pirkti peritoninės dializės priemones ir sterilius tirpalus nedideliam ligonių skaičiui. 12

gydytoja Dalia Slapšytė Per visą laiką nuo PD pradžios Lietuvoje dėl įvairių priežasčių keitėsi ligoniai vieni jų pervesti į hemodializę, kitiems buvo persodintas donorinis inkstas, kai kurie po inksto transplantacijos vėl pradėjo peritoninę dializę nustojus veikti transplantatui ir t.t. Peritoninės dializės būdu jau gydyta daugiau kaip 300 pacientų Lietuvoje. Peritoninė dializė yra vienas iš inkstų pakaitinės terapijos būdų. 13

PERITONINĖS DIALIZĖS schema Peritoninė dializė (PD) inkstų pakaitinės terapijos metodas, kai kraujo valymas vyksta pilvo ertmėje. Procedūros metu pilvaplėvė atlieka inksto funkciją. 14

Peritoninė dializė Pilvaplėvė - tai plona plėvė, iš vidaus išklojanti pilvo ertmę ir lyg krepšys laikanti joje esančius organus. Bendras pilvaplėvės plotas apie 2 kvadratiniai metrai. Procedūros metu pilvaplėvė atlieka filtro funkciją per ją iš kraujo į dializės tirpalą pereina nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir skysčių perteklius. Kateteris tai plonas, minkštas vamzdelis, kuris į pilvo ertmę įvedamas nedidelės operacijos metu. Vienas jo galas yra išorėje. Per šį vamzdelį supilamas specialus tirpalas ir iš pilvo ertmės išleidžiamas skystis, kuriame yra iš kraujo perėjusios nuodingos ir nereikalingos medžiagos: kreatininas, šlapalas ir kt. Kateteris paliekamas ilgam: visam tam laikui, kol bus atliekama peritoninė dializė. Dializatas - tai skystis, išleistas iš pilvo ertmės, kuriame jau yra pašalintos nereikalingos medžiagos: kreatininas, šlapalas ir kt., vandens perteklius. Peritoninės dializės procedūra susideda iš 3 fazių: Įpylimas kai dializės tirpalas suleidžiamas į pilvo ertmę. Laikymas kai skystis yra pilvo ertmėje. Išleidimas kai skystis išleidžiamas iš pilvo ertmės. Peritoninė dializė rekomenduojama: Pacientams su liekamąja inkstų funkcija (kai inkstai dar šiek tiek veikia, siekiant kuo ilgiau išsaugoti jų veiklą) ir turintiems inkstų transplantacijos perspektyvą. Pacientams, kuriems techniškai negalima suformuoti arterinės veninės jungties (dėl prastų kraujagyslių). Pacientams, kurie netoleruoja hemodializės (žemas arterinis kraujospūdis, alergija plastiko paviršiams ir kt.) Pacientams su širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis. Pacientams, kuriems pavojingas antikoaguliantų (vaistų, stabdančių kraujo krešėjimą) skyrimas. Vaikams. Dirbantiems ar besimokantiems pacientams, kad galėtų tęsti darbą ar mokslą. Pacientams, gyvenantiems toli nuo dializės centrų arba negalintiems atvykti į juos dėl savo būklės (nevaikštantiems, paralyžiuotiems ir kt.) 15

PERITONINĖ DIALIZĖ Parenkant aparatinį peritoninės dializės atlikimo būdą, pirmenybė suteikiama: Vaikams. Pacientams, kuriems neaparatinė peritoninė dializė yra nepakankamai efektyvi. Pacientams, kurie patys savarankiškai negali atlikti peritoninės dializės. Pacientams su diafragmos ar pilvo sienos išvarža. Dirbantiems ar besimokantiems pacientams. Peritoninė dializė negalima: Esant ūminei uždegiminei žarnyno ligai. Esant blogam pilvaplėvės pralaidumui. Esant susisiekiančioms pleuros ir pilvaplėvės ertmėms. Dėl peritoninės dializės sprendžiama individualiai: Kai pacientui buvo atliktos pilvo ertmės operacijos. Esant skysčio susikaupimui krūtinplėvės ertmėje (hidrotoraksui). Esant aklumui, tetraplegijai (visiškam abiejų rankų ir kojų nevaldymas), artritui (sąnarių ligai). Esant psichinei ligai, dėl kurios neįmanomas ligonio bendradarbiavimas su jį gydančiu personalu. Jei neseniai (prieš 4-6mėn.) buvo protezuota aorta ar implantuoti kiti protezai pilve. Esant grybeliniam, tuberkulioziniam peritonitui (pilvaplėvės uždegimui), įvairioms žarnų ligoms. Esant inkstų policistozei, jei labai dideli inkstai. Esant nekoreguojamai hiperlipidemijai (dideliam cholesterolio kiekiui kraujyje). Esant odos infekcijai pilvo srityje. 16

Peritoninė dializė Kad būtų galima pradėti peritoninės dializės procedūras, į pilvo ertmę įvedamas kateteris. Tai atliekama ligoninėje nedidelės operacijos metu. Kateteris implantuojamas jums patogioje, lengvai po drabužiais paslepiamoje pilvo vietoje. Pilvo sienoje kateteris įtvirtinamas minkštu žiedu. Išorėje lieka maždaug 15 centimetrų ilgio kateterio galas. Implantavus kateterį, pacientai individualiai apmokomi ambulatoriškai toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pradedama peritoninė dializė. Stacionare (ligoninėje) apmokomi sunkiai vaikštantys, atvykę iš tolesnių vietovių, gydomi hemodialize pacientai bei pacientai, kuriems reikia skubiai pradėti peritoninę dializę. Jeigu pacientas negali pats atlikti peritoninės dializės, apmokomi jo artimieji (pvz., vaikų tėvai ar globėjai). Iš pradžių kateterio išėjimo vietą prižiūri slaugytoja. Žaizdai sugijus, tai atlieka pats pacientas. Dializę atlikti galima po operacijos praėjus 2 savaitėms, kai žaizda gerai sugyja. Neleidžiama maudytis vonioje, tai galima daryti tik po dušu, nuėmus tvarsčius nuo kateterio. Peritoninės dializės komplikacijos Infekcija pagrindinis peritoninės dializės pavojus. Pagrindinė šios procedūros komplikacija pilvaplėvės uždegimas (peritonitas). Pasikartojanti ar laiku nepradėta gydyti pūlinga odos, kvėpavimo takų ir žarnyno infekcija gali sukelti pilvaplėvės uždegimą peritonitą, taip pat pabloginti pilvaplėvės filtravimo funkciją. Norint išvengti infekcijos, reikia laikytis kateterio įvedimo vietos priežiūros taisyklių bei žinoti pirmuosius peritonito požymius. Peritonito požymiai Pilvo skausmas. Drumstas dializatas. Karščiavimas. Pykinimas, vėmimas. Pablogėjęs skysčio išbėgimas. Peritoninės dializės rūšys Peritoninė dializė gali būti atliekama: rankiniu būdu nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė (NAPD). aparatu automatinė peritoninė dializė (APD). 17

18

Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė (NAPD) Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė Tai dažniausiai atliekama peritoninės dializės rūšis. Atliekama rankiniu būdu bet kokioje švarioje aplinkoje namie, darbe, kelionėje. Pilvo ertmėje nuolat būna 1,5-2,5 l skysčio, priklausomai nuo žmogaus kūno sudėjimo ir svorio. Dializės tirpalą pasikeičia pats žmogus 4 kartus per dieną. Pakeitimo procesas trunka 20 30 min. Naktis skiriama miegui. Dializės tirpalo pakeitimas atliekamas atidžiai ir laikantis higienos. Dializės tirpalas pilvo ertmėje būna nuolat dieną ir naktį. Laikotarpiu tarp tirpalo keitimų galima atlikti daugumą įprastų darbų. Peritoninė dializė ir kelionės Išvykdami į kitą šalį iš anksto (prieš 1-2 mėnesius) praneškite savo nefrologui, kad jis galėtų susitarti dėl tirpalų pristatymo. Gydytojas turi žinoti Jūsų išvykimo datą, kelionės trukmę, tikslų vietos, kurioje apsistosite adresą. Priešingai negu gydantis hemodialize, pacientai, atliekantys peritoninę dializę gali keliauti beveik į bet kokią pasaulio šalį į visas Europos šalis, tarp jų ir Rusiją, Baltarusiją bei Ukrainą, taip pat į Ameriką, Aziją, ar net Afriką. Tirpalai Jums bus pristatomi visur. Tačiau būtina viską suplanuoti iš anksto. Kai kuriose šalyse griežtesnės peritoninės dializės skysčių tiekimo taisyklės, reikalaujama papildomų sertifikatų ir dokumentų. Jei tektų gydytis užsienyje Pasiimkite medicinos pažymas/išrašus, dabartinių procedūrų aprašymą, ligos istoriją, vaistų sąrašą. Turint šiuos dokumentus, medikai greičiau supras, koks gydymas jums reikalingas. Pasiruoškite procedūros priemonių ir vaistų atsargas, jei kelionė užtruktų. Prieš išvykdamas sužinokit, koks Nefrologijos skyrius yra arčiausiai, užsirašykite tikslų pavadinimą, adresą bei telefono numerį. 19

Nuolatinės Ambulatorinės Peritoninės Dializės (napd) PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI Nuolatinės ambulatorinės peritoninės dializės privalumai: Lėčiau mažėja liekamoji inkstų funkcija (ilgiau išlieka didesnis šlapimo kiekis); Po transplantacijos persodintas inkstas pradeda greičiau funkcionuoti, jei prieš tai buvo atliekama peritoninė dializė, o ne hemodializė; Lengva išmokti; Galima pačiam atlikti namuose: pacientas nepririštas prie procedūros atlikimo vietos. Jis yra nepriklausomas ir pats atsako už procedūros atlikimą; Lankstus procedūros laikas; Mažiau mitybos, skysčių apribojimų negu atliekant hemodializę; Ligoninėje reikia apsilankyti tik maždaug kas 4-8 savaites; Procedūrai nereikia adatų; Lengviau kontroliuojamas kraujo spaudimas negu atliekant hemodializę; Mažesnis stresas organizmui, nes kenksmingos medžiagos iš organizmo pašalinamos nuolat (atliekant hemodializę tik 3 kartus per savaitę); Geresnė gyvenimo kokybė. Nuolatinės ambulatorinės peritoninės dializės trūkumai: Supilti ir išpilti dializės tirpalą iš pilvo ertmės būtina 4 kartus per dieną (8 valandos skiriamos nakties miegui). Pilve yra nuolatinis kateteris; Galimas infekcijos pavojus; Namuose reikalinga vieta dializės tirpalams laikyti. 20

Tai Jūsų gyvenimas. Tai Jūsų sprendimas. 21

22

Automatinė peritoninė dializė (APD) Automatinė peritoninė dializė (APD) Atliekant šią procedūrą, naudojamas specialus aparatas, kuris su kateteriu, įstatytu į jūsų pilvo ertmę, yra sujungiamas 8 10 valandų nakties metu. Tuo metu, kai vyksta dializė, jūs galite ramiai miegoti. Aparatas pats pagal nustatytą programą automatiškai suleis ir išleis dializės tirpalą. Jums tereikia prieš einant miegoti prie aparato prijungti reikiamą skysčio maišelių kiekį. Jei dializės metu atsiranda kokių nors nesklandumų, jus pažadins aparate esanti signalizavimo sistema. Aparatas gali atlikti keletą skirtingų peritoninės dializės programų. Gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų pilvaplėvės laidumą, parinks tinkamiausią. 23

Automatinės peritoninės dializės (APD) privalumai ir trūkumai Automatinės peritoninės dializės privalumai: Paprastai dienos metu skysčio keisti nereikia aparatas keičia skystį pacientui miegant; Saugus ir paprastas naudoti dializės aparatas; Lėčiau mažėja liekamoji inkstų funkcija (ilgiau išlieka didesnis šlapimo kiekis); Po transplantacijos persodintas inkstas pradeda greičiau funkcionuoti, jei prieš tai buvo atliekama peritoninė dializė, o ne hemodializė; Lengva išmokti; Galima pačiam atlikti namuose: pacientas nepririštas prie procedūros atlikimo vietos. Jis yra nepriklausomas ir pats atsako už procedūros atlikimą; Lankstus procedūros laikas; Mažiau mitybos, skysčių apribojimų, negu atliekant hemodializę; Ligoninėje reikia apsilankyti tik maždaug kas 4-8 savaites; Procedūrai nereikia adatų; Lengviau kontroliuojamas kraujo spaudimas negu atliekant hemodializę; Mažesnis stresas organizmui, nes kenksmingos medžiagos iš organizmo pašalinamos nuolat (atliekant hemodializę, tik 3 kartus per savaitę); Geresnė gyvenimo kokybė. Automatinės peritoninės dializės trūkumai: Kasnakt reikia prisijungti prie aparato; Pilve yra nuolatinis kateteris; Galimas infekcijos pavojus; Namuose reikalinga vieta tirpalams laikyti. 24

SLAUGYTOJA Dalia Garmuvienė Vilniaus m. klinikinės ligoninės Antakalnio filialo PD kabineto slaugytoja Peritoninės dializės slaugytoja Dalia Garmuvienė, peritoninės dializės pacientus prižiūrinti nuo pat šios dializės kompensavimo pradžios (1998 m.) Lietuvoje, gali papasakoti nemažai istorijų. Anksčiau peritoninei dializei būdavo skiriama mažai lėšų, todėl ją dažniausiai skirdavo pacientams, kaip paskutinę galimybę. Gali būti, kad kai kurie pacientai būtų galėję gyventi ilgiau ir kokybiškiau, jei šią dializę būtų buvę galima skirti anksčiau. Dalia prisimena merginą, kuri labai netoleravo hemodializės, beveik neišeidavo iš ligoninių. Pradėjus peritoninę dializę, merginos sveikata pagerėjo. Nors merginos jau nebėra, motina mano, kad jei jos anksčiau būtų sužinojusios apie peritoninę dializę, jos dukra dar gyventų. Dar vienam vaikinukui, ilgai nesiryžusiam pradėti peritoninės dializės, apsispręsti padėjo tai, kad ją atliekant nereikėjo atsisakyti jo mėgstamų bananų ir Coca Cola gėrimo. Smuikininkė peritoninę dializę pasirinko, nes labai bijojo adatų. Be to, rankos jos darbo instrumentas, todėl moteriai labai nesinorėjo, kad jos būtų pjaustomos, formuojant fistulę. Po metų jai buvo persodintas inkstas. Jau penkerius metus peritoninę dializę atlieka ir 80-metis pacientas, kurį labai išvargindavo kelionės į hemodializės įstaigą. Jis džiaugiasi, kad dabar jaučiasi geriau. Dalia sako, kad ir dabar, kai peritoninės dializės finansavimas pagerėjo, ligoniai dažnai neturi pakankamai žinių apie šį pakaitinį inkstų terapijos būdą, todėl kviečia visus pacientus, kurių inkstai dėl galutinio nepakankamumo nebegali atlikti savo funkcijų, stengtis kuo daugiau sužinoti apie visus galimus gydymo būdus. Ji pati visada pasirengusi atsakyti į pacientų klausimus. 25

DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI Prieš pradedant peritoninę dializę yra atliekama kateterio implantacijos operacija. Ar tai nebus kliūtis inksto transplantacijai? Inkstas yra persodinamas netoli klubakaulio, už pilvaplėvės, todėl peritoninės dializės kateteris tam visai netrukdo. Pacientams, atliekantiems peritoninę dializę, inksto transplantacija daugeliu atvejų sėkminga. Jei pasirinksiu peritoninę dializę, ar man visą laiką reikės vaikščioti su maišeliais? Pastoviai su maišeliais vaikščioti nereikės. Jie yra pakeičiami 4 kartus per dieną procedūros metu maždaug per 20 minučių. Jei peritoninės dializės procedūra yra atliekama 4 kartus per parą kas kelias valandas, tai ar turėsiu keltis ir naktį? Naktį keltis nereikės. Tirpalas pakeičiamas kas 4 valandas dienos metu, o 8 valandos skiriamos nakties poilsiui. Atliekant peritoninę dializę aparatu, ar man reikės naktį keltis šildyti tirpalą ir keisti koncentracijas? Ne. Viską automatiškai padarys aparatas pagal nustatytą programą, kuri yra parenkama individualiai. Ar man pačiam reikės rūpintis dializės tirpalų pristatymu? Dializės tirpalus Jums pristatys įmonė, kuri juos tiekia. Kaip galėsiu praustis? Maudytis? Praustis galima tik po dušu nuėmus tvarstį. Vonioje maudytis negalima, nes oda apie kateterį suminkštėja ir iš vandens gali patekti infekcija. Jei kateterio įvedimo vieta gerai užgijusi ir nėra infekcijos požymių, galima plaukioti jūroje, švariame tekančio vandens telkinyje, baseine, užklijavus kateterį vandens nepraleidžiančiu tvarščiu. Galima eiti į pirtį. Po bet kokių maudynių rekomenduojama nusiprausti po dušu ir susitvarkyti įprastu būdu kateterio įvedimo vietą. 26

DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI Ar galėsiu sportuoti? Jei norite būti sveikas, kuo daugiau judėkite. Mankšta padeda sumažinti kraujospūdį, stiprina kaulus bei raumenis. Jei sportavote iki dializės, greičiausiai galėsite ir pradėję peritoninę dializę. Galite važinėti dviračiu, bėgioti, žaisti golfą ar tenisą, šokti. Būtinai pasitarkite su gydytoju ar slaugytoja, kad sportuojant nenukentėtų kateteris ar jo įvedimo vieta. Venkite tų sporto šakų, kur gali padidėti spaudimas pilvo ertmėje, ir komandinių kur didelis traumų pavojus. Kiek kilogramų svorio galėsiu nešti? Atliekant peritoninę dializę rekomenduojamas svoris yra 5 kilogramai. Kas bus, jei nuspręsiu, kad nenoriu atlikti dializės? Jei dializė nebus atliekama, kažkada tai taps mirties priežastimi. Visuomet atsiminkite, kad Jūs ne vienas. Medikai visada pasidalins informacija ir padės priimti geriausią sprendimą. Ar peritoninė dializė netrukdys mano intymiam gyvenimui? Svarbiausia bendrauti. Dėl fizinių ir emocinių pokyčių gali nukentėti intymumas ir lytinė funkcija. Nebijokite jei kateteris tinkamai įtvirtintas, lytinių santykių metu neiškris ir nesukels jokio skausmo. Jei skystis pilvo ertmėje trukdo, išleiskite jį lytinių santykių metu. Išbandykite kitas pozas. Neslėpkite kateterio, tik jo dėka Jūs gyvas. 27

Tikros ISTORIJOS Irina Lietuvos asociacijos Gyvastis Klaipėdos skyriaus pirmininkė Irina Tkačenko galutiniu inkstų funkcijos nepakankamumu susirgo 1993 metais šių metų liepą jai buvo pradėtos hemodializės procedūros. 1994 m. Irinai buvo atlikta inksto persodinimo operacija. Deja, inkstas dirbo tik aštuonis mėnesius. Irina vėl grįžo prie hemodializės procedūrų. Moteris pasakoja, kad per ilgus hemodializių metus ją labiausiai vargino labai žemas kraujospūdis (viršutinis gyvsidabrio stulpelis tesiekdavo 70 ml) ir nuolatinės fistulių trombozės. 2008 m. Irina vėl sulaukė skambučio iš Nacionalinio transplantacijos biuro, kviečiančio į inksto persodinimo operaciją. Irina tikėjosi, kad antrasis inkstas išgelbės ją nuo tolesnių kančių. Deja, dėl didelio antikūnų kiekio, inkstas neprigijo. Jis veikė tik savaitę. Irinos daugiau į laukiančiųjų inksto transplantacijos sąrašus nebeįtraukė. Dėl ko susidarė antikūnai? Turbūt dėl ilgų dializės metų ir dėl daugkartinių kraujo perpylimų. Tais laikais nebuvo hemoglobino koncentraciją kraujyje atstatančių vaistų, visiems, kurių inkstai nefunkcionavo, perpildavo kraują, pasakoja moteris. Irina labai nenorėjo peritoninės dializės, tačiau nebebuvo kitos išeities. Mane visą supjaustė, - sako Irina, - nebebuvo kur formuoti fistulių ar statyti ilgalaikių kateterių. Per 2 metus turėjau net penkis ilgalaikius kateterius. Dėl ilgalaikių kateterių prasidėjo kraujo užkrėtimas, atlikti hemodializės procedūrų nebebuvo galimybės. 2011 m. Irinai buvo pradėta peritoninė dializė. Daktarai jau daug anksčiau man siūlė pradėti peritoninę dializę, sako Irina. Kodėl aš jų neklausiau? Moteris sako, kad dabar jaučiasi daug geriau, kad, gydytojų nuomone, jos tyrimai idealūs, net normalizavosi ilgus metus kankinęs žemas kraujospūdis. Moteris sako, kad aparatinė peritoninė dializė jai buvo neefektyvi, todėl ji atlikinėja rankinę. Viskas būtų gerai, - sako moteris, - jei procedūrų nereikėtų atlikti 4 kartus per dieną. Anksčiau daugelį darbų nudirbdavau Gyvasties Klaipėdos skyriui skirtame kabinete Diaverum dializės įstaigoje, o dabar dirbu namie. Keliauti su tirpalais iki kabineto man būtų per sunku. Padedama likimo draugų ji ir toliau aktyviai dirba Lietuvos asociacijos Gyvastis Klaipėdos skyriaus dializuojamų ir transplantuotų pacientų labui. 28

Tikros ISTORIJOS Dalia Dalią galima vadinti Lietuvos nefrologijos istorija. 2013 metų sausį suėjo 36 metai nuo tos dienos, kai jai nustojo veikti savi inkstai. Iki to laiko ji jau aštuonerius metus sirgo glomerulonefritu (inkstų uždegimu). Daliai teko iškęsti ir klaikias sovietmečio hemodializes, jai buvo atliktos 3 inksto transplantacijos, po to ji 10 metų gyveno atlikdama peritoninės dializės procedūras. Šiuo metu Daliai atliekamos hemodializės procedūros (reikia pailsinti pilvaplėvę), tačiau ji laukia nesulaukia tos dienos, kai galės grįžti prie peritoninės dializės. Paklausus Kodėl peritoninė dializė?, Dalia atsako, kad turėjo problemų su fistulėmis. Viena buvo suformuota net kojoje, bet ji taip pat nenorėjo veikti. Be to, ir kraujospūdis buvo aukštas. Dalios gydytoja Dalia Slapšytė patarė pabandyti peritoninę dializę. Moteris niekada nesigailėjo šio pasirinkimo. Ji mano, kad jei jai būtų atlikinėję hemodializės procedūras, jos jau seniai nebūtų. Dializuojamus ligonius labai gąsdina peritonitai, baimė, kad nesugebės visko steriliai atlikti. Kaip šias problemas išsprendžia Dalia? Pasirodo, per 10 metų jai buvo tik du peritonitai. Vienas, kaip ji sako, netikras, nes jau kitą dieną viskas susitvarkė. Dalia svarsto, kad tiesiog tą dieną per daug pavargo fiziškai. Antrasis peritonitas prasidėjo, patekus į reanimaciją dėl širdies problemų. Galvoju, kad sesutės nelabai žinojo, kaip atlikti dializę, nesilaikė reikiamo sterilumo, sako moteris. Pati Dalia peritoninę dializę yra atlikinėjusi ir miškuose, ir automobilyje, ir kapinėse, nuvykusi aplankyti mirusio vyro kapo. Sakė, kad vienai dienai gali išvykti ir autobusu visai viena. Pašiurpinau vienos Zarasų kavinės rūbinės darbuotoją, kai paprašiau, kad leistų atlikti dializę, bet neprieštaravo, juokiasi Vilniuje gyvenanti Dalia. Pakabinau maišą su tirpalu ant drabužių kabyklos. Procedūrą miške Dalia taip pat atliko maišą su tirpalu pasikabinusi ant pakabos, užkabintos ant medžio šakos. Automobilyje tirpalai kabinami ant rūbams skirtų kabliukų. Tokiose vietose atlikdama sterilumo reikalaujančias procedūras, Dalia visada turi su savim spirito, vandens, kaukę ir vienkartines pirštines. Be to, labai svarbus polietileninis patiesalas, ant kurio sudedamos visos priemonės. 29

Tikros ISTORIJOS Neringa Neringos inkstai sušlubavo po gimdymo, kai jaunai moteriai tebuvo 20 metų. Netrukus jai buvo pradėtos hemodializės procedūros. Neringa sako, kad tie 7 metai, kai ji tris kartus per savaitę į dializės įstaigą vykdavo atlikti hemodializės procedūrų, jai buvo labai sunkūs. Aš jų neiškęsdavau: labai kildavo kraujo spaudimas, viršutinis gyvsidabrio stulpelis siekdavo net 260, nuolat buvo silpna, dusdavau, pasakoja moteris. O dar nuolat užsitrombuodavo fistulės. Būtent dėl to, kad nebeliko kraujagyslių, kur būtų buvę galima suformuoti fistulę, Neringai ir pradėta peritoninė dializė, kurią ji atlieka jau 7 metus. Jaučiuosi kitas žmogus, net keletą kartų pakartoja Neringa. Rankinę peritoninę dializę ji pasidaro per 15 min. Nors jai ir siūlė aparatą, moteris jo atsisakė. Neringa džiaugiasi, kad gali viską valgyti, kad nekankina nuolatinis troškulys, nes galima vartoti daug daugiau skysčių negu atliekant hemodializę. Susitvarkė kraujo spaudimas, dabar jis būna net pamažintas. Dar vienas dalykas, kuriuo sunkiai patiki jos likimo draugai tai labai geras hemoglobinas, siekiantis net 130 g/l be jokių vaistų. Per 7 metus moteris 3 kartus sirgo peritonitu, tačiau sakė, kad jis praeidavo iš karto pradėjus naudoti antibiotikus. Į klausimą, ar 4 kartus per dieną atliekama peritoninė dializė netrukdo užsiimti įvairia veikla, kur nors išvažiuoti, Neringa atsakė, kad ne. Ji prisiderina, kada geriau atlikti dializę, jei ruošiasi kur nors išeiti. O kelionėse peritoninę dializę pasidaro ir automobilyje. Moteris praėjo gydytojų konsiliumą dėl inksto transplantacijos. Šiuo metu jai reikia gydytis hepatitą C, kuriuo buvo užkrėsta kraujo perpylimų metu. Neringa džiaugiasi, kad dar nebaigus gydymo kurso, viruso ląstelių kraujyje nebėra. 30

Tikros ISTORIJOS Bernardas Savi Bernardo inkstai nustojo veikti maždaug prieš 16 metų. Laimei, jam neteko ilgai laukti inksto persodinimo operacijos. Tinkamas donoras atsirado po keturių mėnesių. Inkstas dirbo 15 metų, per kuriuos Bernardas gyveno, iš pažiūros, niekuo nuo sveikų žmonių nesiskirianti gyvenimą. Bendravo su draugais, dirbo, pradėjo savo verslą. Maždaug prieš pusantrų metų persodintam inkstui nustojus veikti, vėl teko pradėti dializes. Kaip Lietuvoje įprasta buvo pradėta hemodializė. Deja, Bernardo kraujagyslės buvo prastos, fistulės, per kurią paprastai kraujas teka į aparatą ir atgal hemodializės procedūros metu, suformuoti nebuvo galima. Iš pradžių Bernardas buvo dializuojamas per kateterį, įstatytą prie krūtinkaulio. Dažniausiai tokie kateteriai tik laikinas sprendimas. Tai žinodamas Bernardas pasirinko peritoninę dializę. Iš pradžių, Bernardas atliko rankinę peritoninę dializę, dabar turi aparatą. Kalbėdamas apie dializę, Bernardas sako, bet jokia dializė neprilygs gyvenimui su persodintu inkstu. Tačiau peritoninė dializė jam atrodo patraukli dėl to, kad visiškai nereikia riboti skysčių. Jis išgeria tiek, kiek nori, jam visiškai netenka kentėti troškulio. Maisto ribojimai taip pat gerokai mažesni. Bernardas sakosi, kad bent kol kas labai savęs neriboja. Galėdamas palyginti ir rankinę, ir aparatinę peritoninę dializę, Bernardas sako, kad kiekviena turi savų niuansų. Jis pastebi, kad vis labiau pripranta prie aparato. Jau nebešokinėja naktimis, kaip anksčiau, rūpindamasis ar viskas tvarkoje. Be to, dabar gavo aparatą, kuris dirba labai tyliai, todėl tai taip pat leidžia geriau miegoti. Nors pradėjęs dializės procedūras Bernardas nebedirba fizinio darbo, vis tik savo verslo neapleido ir toliau dirba ne mažiau negu anksčiau. Juokėsi, kad kai reikėjo atlikti kažkokį darbą, reikalaujantį fizinių jėgų, kurį jis puikiai moka, bet nebegali atlikti, pasikvietė jauną vaikinuką. Bernardo vadovaujamas vaikinukas puikiai atliko reikalingą užduotį. Anksčiau tam pačiam darbui reikėjo vieno žmogaus, dabar dviejų, juokėsi Bernardas. Jis vėl atliko būtinus tyrimus ir yra įtrauktas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. 31

PACIENTUI Ką turi daryti pacientas, norintis sužinoti, ar jam galima gydytis peritonine dialize? 1. Gauti šeimos gydytojo siuntimą pas nefrologą Dėl galimybės pradėti peritoninę dializę ; Peritoninės dializės centrai Lietuvoje: VŠĮ Vilniaus m. klinikinės ligoninės Antakalnio filialas Nefrourologijos skyrius, tel. 8 (5) 274 38 77 Antakalnio g. 124, Vilnius 2. Užsiregistruoti Vilniaus m. klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Peritoninės dializės kabinete: tel. 8 (5) 274 38 77, mob. tel. 8 672 35655 dėl konsultacijos; VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Nefrologijos centras, tel. 8 (5) 236 52 83 Santariškių g. 2, Vilnius 3. Atvykti sutartu laiku. VAIKŲ LIGONINĖ VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas Pediatrijos skyrius, tel. 8 (5) 272 04 29 Santariškių g. 7, Vilnius VŠĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos Nefrologijos klinika, tel. 8 (37) 32 65 45 Eivenių g.2, Kaunas VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė Nefrologijos skyrius, tel. 8 (46) 41 07 13 S.Nėries g.3, Klaipėda 32

SPRENDIMAI Keli svarbūs dalykai prieš priimant sprendimus Kol kas lėtinės inkstų ligos yra nepagydomos. Gydymo Jums reikės visą likusį gyvenimą. Kartais gydytojai arba slaugytojos gali parekomenduoti Jums pakeisti gydymo metodą dėl medicininių priežasčių. Kadangi sergate lėtine inkstų liga, per visą gyvenimą Jums gali reikėti skirtingų gydymo metodų. Abu dializės metodai (peritoninė dializė ir hemodializė) yra vienodai veiksmingi. Sėkmingas inksto persodinimas tai veiksmingesnis už peritoninę ir hemodializę gydymas, bet kai kuriems pacientams persodinimas gali būti neįmanomas. Visi gydymo metodai turi rizikos galimybę: dažniausia rizika infekcijos; labai svarbi infekcijų prevencija; kai kurias infekcijas galima gydyti tik ligoninėje. Visuomet prisiminkite, kad JŪS nesate vienas. Gydytojai ir slaugytojos dirbs kartu su Jumis. Jie padės priimti Jums geriausius sprendimus, kurie labiausiai atitiktų Jūsų gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Sunkumus spręsti padės ir likimo draugai. Įsijunkite į Lietuvos asociacijos Gyvastis veiklą. 33

34

Lietuvos asociacija GYVASTIS Lietuvos asociacija GYVASTIS Lietuvos asociacija Gyvastis (anksčiau Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija Gyvastis ) yra savanoriška, nesiekianti pelno organizacija, įkurta 1993 m. Gyvastis vienija žmones: sergančius inkstų (nefrologinėmis) ligomis, gyvenančius persodintų organų (inkstų, širdies, plaučių, kepenų ar kt.) dėka ar laukiančius transplantacijos, sergančius inkstų vėžiu, ligonių artimuosius, medikus. Pagrindinės Gyvasties veiklos kryptys: organų donorystės propagavimas; pacientų interesų atstovavimas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje ir tarptautiniu mastu; įvairiapusė tarpusavio pagalba, pacientų ir jų artimųjų švietimas apie inkstų ligas ir jų gydymo būdus, praktinių sveikesnės gyvensenos įgūdžių ugdymas; psichologinė pagalba pacientams ir jų artimiesiems. Asociacijos Gyvastis narius telkia vietiniai skyriai ir regioninės organizacijos. Pasidomėkite, kuris Gyvasties skyrius yra arčiausia jūsų (toliau pateikiame kontaktų sąrašą, jį taip pat galima rasti interneto svetainėje www.donoras.lt). Mes visada laukiame naujų narių, nes kiekvieno žmogaus gyvenimiška patirtis ir noras nuveikti ką nors kitų labui yra pats didžiausias mūsų asociacijos turtas. Jeigu Jums sunku, nerandate atsakymų į rūpimus su Jūsų liga susijusius klausimus, norite sužinoti, kaip sekasi panašaus likimo žmonėms, ateikite į Gyvastį. KARTU LENGVIAU Jeigu šiame leidinyje neradote atsakymo į Jus dominančius klausimus, ieškokite Gyvasties ketvirtinio žurnalo NefroInfo ir kitų mūsų leidinių internete www.donoras.lt arba Gyvasties skyriuose. 35

Lietuvos asociacija GYVASTIS Lietuvos asociacijos GYVASTIS Registracijos adresas: Žolyno g. 3, 10208 Vilnius Juridinio asmens kodas 191609186 sąskaita LT847044060001492289, AB SEB bankas Adresas korespondencijai: Vytauto g. 3-5, 08118 Vilnius Mob. tel. 8 684 48979 El. paštas: gyvastis@donoras.lt interneto svetainė www.donoras.lt, www.gyvastis.lt Prezidentė Ugnė Šakūnienė Adresas: Vytauto g. 3 5, 08118 Vilnius Mob. tel.: 8 684 48979 el. paštas: gyvastis@donoras.lt Tarybos narė Aušra Degutytė Adresas: S.b Girionys 22,53104 Kaunas Mob. tel.: 8 670 12296 el. paštas: ausra.degutyte@gmail.com Tarybos pirmininkė Nina Balechova Adresas: Savanorių pr. 397 41, 49291 Kaunas Mob. tel. 8 678 53535 el. paštas: gyvastis@mail.ru Tarybos narė Danutė Račkauskienė Adresas: Vilniaus 172a, Šiauliai Mob. tel. 8 685 68038 El. paštas rackauskiene.danute@gmail.com 36

Asociacijos skyriai ir asocijuoti nariai Vilnius Skyriaus pirmininkė Vilma Radavičienė Adresas korespondencijai: Vytauto g. 3-5, Vilnius Mob. tel.: 8 673 58115 el. paštas: vilma.radaviciene@gmail.com Klaipėda Skyriaus pirmininkė Irina Tkačenko Adresas: Birutės g. 23 43, 91214 Klaipėda Tel. 8 46 215084, mob. tel. 8 603 52653 el. paštas: irina2343@rambler.ru Kauno krašto nefrologinių ligonių draugija Kauno Gyvastis Pirmininkė Irma Juodienė Adresas: Kulvos g. 6-31, 48491 Kaunas Mob. tel. 8 650 10719 el. paštas: irma.juodiene@gmail.com Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugija Atgaja Pirmininkė Jolanta Ramonienė Adresas: Vilniaus 172a, Šiauliai Mob. tel. 8 676 08620 el. paštas jolanta.r@gmail.com Vilkaviškio rajono nefrologinių ligonių draugija Pirmininkas Vitas Jablonskis Adresas: Maironio g. 11, 70103 Vilkaviškis Tel. 8 342 56083, mob. tel. 8 618 57324 el. paštas: vitas.jablonskis@gmail.com Marijampolė Koordinatorė Ilona Masaitienė Adresas: Uosupio g. 20 35, 68156 Marijampolė Mob. tel. 8 677 73267 el. paštas: masaitiene@marinet.lt Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų persodinimu, visuomeninė organizacija Dalia Pirmininkė Vida Bieliūnaitė Adresas korespondencijai: Jonyno g. 9 19, 62362 Alytus Mob. tel.: 8 616 96737 el. paštas: gyvastisalytus@gmail.com T R I K. L T

38