PATVIRTINTA

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL JUODLĖS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2017 m. gegužės 3 d. Nr. D1-353 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 27 punktu: 1. T v i r t i n u Juodlės miško gamtotvarkos planą (toliau Gamtotvarkos planas) (pridedama). 2. P a v e d u: 2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą; 2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos: 2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija; 2.2.2. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje; 2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti VĮ Šiaulių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-353 JUODLĖS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Juodlės miško gamtotvarkos planas (toliau Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau BAST) atrankos kriterijus Juodlės miškas, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo (toliau Aprašas). Šiam Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://gamtotvarka.am.lt. II SKYRIUS TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas (toliau teritorija), yra Šiaulių apskrities Kelmės rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, Šaukėnų seniūnijoje, į rytus nuo Šaukėnų miestelio. Juodlės miško BAST ribos sutampa su Kurtuvėnų regioninio parko Ilgos kraštovaizdžio draustinio ribomis. Bendras teritorijos plotas yra 956 ha. Teritorija yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos (toliau EB) svarbos natūralias buveines, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau Buveinių direktyva), I priedą: 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 91D0 *Pelkiniai miškai bei į Buveinių direktyvos II priedą įrašytas rūšis: dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), ūdra (Lutra lutra). Rengiant Gamtotvarkos planą teritorijoje inventorizuoti 9 EB svarbos natūralių buveinių tipai, iš jų 1 buveinių tipas 9080 *Pelkėti lapuočių miškai inventorizuotas naujai: 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai. Teritorijoje šiai buveinei priskiriamas 1,2 ha ploto Ilgaežerio ežeras. Jis yra Ilgaežerio duburio pietiniame gale, maitinamas šaltinių. Iš ežero išteka Ilgos upelis. Apsaugos būklė palanki. 7110 *Aktyvios aukštapelkės. Šio tipo buveinės susiformavę ledynmečio metu susidariusių ežeriukų vietose. Buveinė užima 2,66 ha plotą. Apsaugos būklė nepalanki. 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Bendras buveinės užimamas plotas 14,06 ha. Apsaugos būklė nepalanki. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Teritorijoje buveinė užima 1,97 ha plotą. Apsaugos būklė nepalanki.

7230 Šarmingos žemapelkės. Bendras šios buveinės užimamas plotas 4,58 ha. Apsaugos būklė nepalanki. 9010 *Vakarų taiga. Juodlės miško BAST užima 163,12 ha plotą. Apsaugos būklė nepalanki. 9050 Žolių turtingi eglynai. Šio tipo buveinės teritorijoje užima 2,54 ha plotą. Apsaugos būklė nepalanki. 9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Teritorijoje išskirti du šio tipo buveinių plotai, kurie bendrai užima 3,14 ha. Vienas iš jų yra Juodlės ežero rytiniame pakraštyje, antras Ilgos upelio salpoje. Apsaugos būklė palanki. 91D0 *Pelkiniai miškai. Juodlės miško BAST ši buveinė užima 85,83 ha plotą. Apsaugos būklė palanki. Pelkinėse buveinėse įsikūrusios į Buveinių direktyvos II priedą įrašytų rūšių dvilapio purvuolio ir pelkinės uolaskėlės populiacijos. Pietinės dalies pušynuose auga vėjalandė šilagėlė. Preliminariais vertinimais, Juodlės miško BAST florą gali sudaryti ne mažiau kaip 500 550 induočių augalų rūšių. 1994 2011 metais teritorijoje aptiktos 27 augalų rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo (toliau Lietuvos saugomų rūšių sąrašas). Iš jų dvi pelkinė lanksva (Hammarbya poludosa) ir pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea) ankstesnėse radavietėse paskutiniaisiais metais nerandamos ir teritorijoje gali būti išnykusios. Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos Juodlės miško BAST augalų rūšys, aptiktos 1994 2011 metais: karališkoji glindė (Pedicularis sceptrum carolinum), rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus), raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta), miškinė žiomenė (Dracocephalum ruyschiana), pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella), plunksninė pliusnė (Neckera pennata), vėjalandė šilagėlė, siauralapė smiltė (Arenaria saxatilis), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius), liekninis beržas (Betula humilis), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), pelkinė uolaskėlė, paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), širdinė dviguonė (Listera cordata), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), pelkinė lanksva (Hammarbya poludosa) vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), dvilapis purvuolis, nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), daugiametis patvenis (Swertia perennis), gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), statusis atgiris (Huperzia selago), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Juodlės miško BAST išskirta beveik 80 ha kertinių miško buveinių. Drėgnesnėse vietose, pelkiniuose miškuose ant eglių, rečiau beržų virtėlių ir stuobrių aptinkamas į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytas grybas skaisčioji raudonpintė (Pycnoporellus fulgens). Teritorijoje taip pat aptiktos 27 į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos gyvūnų rūšys: baltasis kiškis (Lepus timidus), rudakaklis kragas (Podiceps griseigena), didysis baublys (Botaurus stellaris), šaukštasnapė antis (Anas clypeata), jūrinis erelis (Haliaëtus albicilla), vištvanagis (Accipiter gentilis), sketsakalis (Falco subbuteo), juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), uldukas (Columba oenas), lututė (Aegolius funereus), tulžys (Alcedo atthis), grakščioji skėtė (Leucorrhinia caudalis), didysis skydvabalis (Peltis grossa), didysis auksinukas (Lycaena dispar), tamsioji šaškytė (Melitaea diamina); beržinė sicista (Sicista betulina), šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssonii), didysis baltasis garnys (Egretta alba), šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), pleištinis žirgelis (Ophiogomphus cecilia), plačioji dusia (Dytiscus latissimus), dvijuostė nendriadusė, akiuotasis satyras (Lopinga achine), baltajuostis melsvys (Aricia eumedon), ūdra, pilkoji gervė (Grus grus), nendrinė rupūžė (Bufo calamita). Iš jų 6 gyvūnų rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos II priedą: ūdra, šarvuotoji skėtė, pleištinis žirgelis, plačioji dusia, dvijuostė nendriadusė, didysis auksinukas, 15 paukščių rūšių, įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau Paukščių direktyva), I priedą: didysis baublys, didysis baltasis garnys,

jūrinis erelis, nendrinė lingė, jerubė, pilkoji gervė, upinė žuvėdra, juodoji žuvėdra, lututė, lėlys, tulžys, juodoji meleta, lygutė (Lulula arborea), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), mažoji musinukė (Ficedula parva). Pagrindinės Juodlės miško BAST gamtosauginės problemos susijusios su atvirų plotų (įvairių tipų pelkių ir teritorijoje retų pievų) užaugimu medžiais bei krūmais ir nendrėmis. Teritorijoje nėra vykdomas tradicinis ūkininkavimas (ganymas ir šienavimas). Daugumoje miškų buveinių (ypač 9010 *Vakarų taigos) trūksta negyvos medienos. Vakarų taigos buveinių struktūra pablogėjusi dėl gausių invazinių krūmų varpinių medlievų (Amelanchier spicata). Pleištinio žirgelio buveinės Ilgos upelyje ir retų augalų radavietės Ilgaežerio duburyje nukenčia dėl bebrų įrengiamų užtvankų, užtvindomų plotų ir pasikeitusio buveinių hidrologinio režimo. Juodlės ežero šiaurinėje ir šiaurrytinėje pusėje, kur auga reti smėlynų augalai, sezono metu pasireiškia neigiama poilsiautojų veikla: šiukšlinimas, laužų kūrenimas, erozijos sukėlimas, laipiojant kalvų šlaitais. Vandens paukščius ežere baido poilsiautojų sukeliamas triukšmas. Ilgaežerio duburio vakarinės pusės sausuose pušynuose augantiems retiems ir apyretiems augalams pavojingi gausialapiai lubinai (Lupinus polyphyllus), šluotiniai sausakrūmiai (Sarothamnus scoparius) ir šalia medžiotojų bokštelių esančios žvėrių šėrimo vietos, kurios sukuria sąlygas plisti nebūdingiems augalams. Miškų ūkio paskirties žemė sudaro 92,85%, kitos paskirties žemė 7,15% visos teritorijos. Valstybinė žemė užima 92%, privati žemė 8% visos teritorijos. Gamtotvarkos darbai suplanuoti valstybinėje ir privačios nuosavybės žemėje. III SKYRIUS GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 3. Gamtotvarkos plano tikslas yra užtikrinti natūralių distrofinių ežerų, aktyvių aukštapelkių, tarpinių pelkių ir liūnų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, šarmingų žemapelkių, vakarų taigos, žolių turtingų eglynų, pelkinių miškų, dvijuostės nendriadusės, dvilapio purvuolio, pelkinės uolaskėlės, ūdros, vėjalandės šilagėlės palankią apsaugos būklę. 4. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.1. atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių: 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažesniame kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažesniame kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažesniame kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažesniame kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą; 4.2. atkurti ir išsaugoti vėjalandžių šilagėlių (ne mažiau kaip 20 žydinčių augalų) buveines; 4.3. stabdyti svetimžemių augalų plitimą; 4.4. sumažinti teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms; 4.5. EB svarbos natūralių buveinių: 9010 *Vakarų taiga (ne mažesniame kaip 150 ha plote), 9050 Žolių turtingi eglynai (ne mažesniame kaip 2,5 ha plote), 91D0 *Pelkiniai miškai (ne mažesniame kaip 85 ha plote) medynuose palikti ne mažiau kaip 20 m 3 /ha storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių; 4.6. kontroliuoti bebrų populiaciją. 5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede. IV SKYRIUS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Juodlės miško BAST koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

VĮ Šiaulių miškų urėdija atsakinga už 5.1 ir 6.3 priemonių įgyvendinimą ir dalyvauja įgyvendinant 1.1, 1.2, 1.5, 2.3, 4.1, 5.2 priemones. V SKYRIUS IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI 7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, miškų urėdijų privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, Lietuvos kaimo plėtros programos lėšos, taip pat kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VI SKYRIUS GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA 8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant numatytus uždavinius. Būtina reguliari EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. 9. Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas kas trejus metus nuo jo įgyvendinimo pradžios, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą pagal Aprašo 3 priede esančias rekomendacijas. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas ir rekomendacijas. Peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 10. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 10.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 10.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 10.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas; 10.4. pasiekti tvarkymo rezultatai; 10.5. saugomų buveinių ir rūšių apsaugos būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais; 10.6. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimo poveikis saugomoms rūšims ir buveinėms, atsižvelgiant į jų apsaugos būklę; 10.7. būtinybė keisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. 11. Jeigu įgyvendinant Gamtotvarkos planą paaiškėja, kad mažėja saugomų rūšių gausa, blogėja buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę, atsiranda naujų aplinkybių, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija inicijuoja Gamtotvarkos plano pakeitimą. 12. Prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą visos Juodlės miško BAST esančios EB svarbos natūralios buveinės turėtų būti pakartotinai kartografuotos, nustatyti jų užimami plotai ir koordinatės. Šie skaičiai įtraukiami į peržiūrą ir, jei saugomos buveinės plotas mažėja, reikia imtis priemonių, kad būtų nustatyta mažėjimo priežastis. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje, tvirtinamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 13. Siekiant tinkamo Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikio saugomoms gamtos vertybėms, ne rečiau kaip prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą būtina įvertinti, ar vykdomos gamtotvarkos ir miškų ūkio veiklos pobūdis bei intensyvumas tinkami saugomų rūšių ir buveinių atžvilgiu.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta Gamtotvarkos plano 9 punkte, jeigu blogėja saugomų buveinių apsaugos būklė, mažėja saugomų rūšių ir blogėja jų buveinių būklė, surandami efektyvesni būdai palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti, atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių Gamtotvarkos plano priemones įgyvendinti netikslinga ar neįmanoma. PASTABA: * ženklu pažymėti prioritetiniai EB svarbos natūralių buveinių tipai.

Juodlės miško gamtotvarkos plano priedas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Uždavinys 1. Atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažiau kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažiau kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažiau kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą 2. Atkurti ir išsaugoti vėjalandžių šilagėlių (ne mažiau kaip 20 žydinčių augalų) buveines 3. Stabdyti svetimžemių augalų plitimą 4. Sumažinti teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms Priemonės pavadinimas 1.1. iškirsti medžius bei krūmus 2, 3 Atsakingos institucijos Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (toliau direkcija), (VĮ Šiaulių miškų urėdija (toliau miškų urėdija) Įgyvendinimo metai I Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai 1 1.2. reguliariai šalinti direkcija, I III, V, VII ir II atžalas 2, 3 miškų urėdija IX 1.3. reguliariai šalinti direkcija II X I žolinę augaliją 2, 3 1.4. išpjauti nendres 2 direkcija I IV, VI, VIII I 1.5. iškirsti sumedėjusią augaliją kvartalinėse linijose 2 2.1. kartografuoti žydinčias vėjalandes šilagėles 2.2. praardyti miško paklotę vėjalandžių šilagėlių augavietėse 2 2.3. pašalinti vėjalandes šilagėles gožiančius viržius, krūmus ir medžius 2 direkcija, miškų urėdija ir X I III, V, VII ir IX direkcija I, III, VI ir IX II direkcija direkcija, miškų urėdija I, vėliau esant poreikiui I, vėliau esant poreikiui 3.1. naikinti gausialapius direkcija I VI I lubinus 2 3.2. naikinti bitines spriges 2 direkcija I II I 3.3. naikinti uosialapius direkcija I II I klevus 2 3.4. naikinti dygliuotuosius šaltalankius 2 direkcija I II I 3.5. naikinti šluotinius sauskrūmius 2 direkcija I III I 4.1. apriboti automobilių direkcija, I II pravažiavimą įrengiant 3 miškų urėdija kelio užtvaras 2 I I II II 5. EB svarbos natūralių buveinių 9010 *Vakarų taiga (ne mažiau kaip 150 ha plote), 9050 Žolių turtingi eglynai (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 91D0 *Pelkiniai miškai (ne mažiau kaip 85 ha plote) medynuose paliekant ne mažiau kaip 20 m 3 /ha storesnių nei vidutinis medyno skersmuo 5.1. papildyti miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą Gamtotvarkos plano priemonėmis dėl paliekamos negyvos medienos kiekio kartografuotų miškų buveinių plotuose miškų urėdija, direkcija I II

negyvų medžių 5.2. paliktinos negyvos medienos pažymėjimas ant medžių kamienų kartografuotų miškų buveinių plotuose 2, direkcija, miškų urėdija I II 6. Kontroliuoti bebrų populiaciją 6.1. organizuoti kasmetines bebrų apskaitas, siekiant įvertinti bebrų šeimų gausumo dinamiką, pasiskirstymą ir poveikį gamtinėms vertybėms 4. 6.2. organizuoti susitikimus su medžiotojų būreliais raginat juos medžioti bebrus ir/ar ardyti užtvankas neperspektyviose bebravietėse 6.3. nustatyti neperspektyvias bebravietes ir jose organizuoti bebrų užtvankų ardymą direkcija I X II direkcija miškų urėdija esant poreikiui esant poreikiui 1 Priemonių svarba: I labai svarbios; II svarbios; III mažiau svarbios; 2 Priemonė, suplanuota valstybinės reikšmės miško žemėje, turi būti integruota į rengimą miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą; 3 Gamtotvarkos priemonės privačiose žemėse įgyvendinamos tik gavus raštišką žemės savininko pritarimą. III II

JUODLĖS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA Kelmės rajono savivaldybė Rengėjas Lietuvos gamtos fondas Galioja 10 metų Vilnius, 2017

Juodlės miško BAST gamtotvarkos planas: Strateginio planavimo dokumentas Planavimo tikslas: Užtikrinti gyvūnų ir (ar) augalų rūšių bei gamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos Natura 2000 teritorijos, išsaugojimą, išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juose konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones Projektas: Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas) Nr. VP3-1.4- AM-02-V-01-001, Vakarų Lietuvoje esančių Natura 2000 tinklo teritorijų gamtotvarkos planų parengimas Projekto finansavimas: Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšos Planavimo organizatorius: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Plano rengėjas: Lietuvos gamtos fondas Algirdo g. 22 3, LT-03012, Vilnius Tel. (8-5) 231 0700 Faks. (8-5) 231 0441 www.glis.lt, info@glis.lt Ekspertai ir konsultantai: Giedrius Švitra prof. V. Motiekaitytė dr. E.Meškauskaitė Edmundas Greimas Alvydas Gintaras Remigijus Karpuška dr. Zigmantas Gudžinskas Vidmantas Lopeta 2

TURINYS 1 1. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 5 1.1 TERITORIJOS PADĖTIS, RIBOS IR UŽIMAMAS PLOTAS 5 1.2 TERITORIJOS TEISINIS STATUSAS IR SVARBA 6 1.3 TERITORIJOS FIZINĖS-GEOGRAFINĖS SĄLYGOS 7 1.3.1 KLIMATINĖS YPATYBĖS 7 1.3.2 GEOLOGINĖS YPATYBĖS 7 1.3.3 GEOMORFOLOGINĖS YPATYBĖS IR PAGRINDINĖS RELJEFO FORMOS 7 1.3.4 DIRVOŽEMIŲ YPATYBĖS 7 1.3.5 HIDROGRAFINĖS IR HIDROLOGINĖS YPATYBĖS 9 1.4 KRAŠTOVAIZDŽIO APRAŠYMAS 9 1.5 TERITORIJOS BIOLOGINĖS YPATYBĖS 10 1.5.1 LAUKINĖS AUGALIJOS YPATYBĖS 10 1.5.2 LAUKINĖS GYVŪNIJOS YPATYBĖS 32 1.5.3 GRYBIJOS YPATYBĖS 41 1.6 ŽEMĖS IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBĖ IR NAUDOJIMAS 42 1.6.1 ESAMOS ŽEMĖVALDOS 42 1.6.2 ŽEMĖS ŪKIO INTENSYVUMAS IR JO POVEIKIS GAMTINĖMS VERTYBĖMS 44 1.6.3 ŽEMĖS NAUDOJIMAS PRAEITYJE 44 1.6.4 TERITORIJOS MIŠKO IŠTEKLIAI 45 1.6.5 VYRAUJANČIOS REKREACINĖS FORMOS IR OBJEKTAI 50 1.6.6 MEDŽIOKLĖS IR ŽVEJYBOS YPATYBĖS 50 1.6.7 VANDENS TELKINIŲ NAUDOJIMO BŪDAI 50 1.6.8 NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ GAVYBA 51 1.6.9 KITOS GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO RŪŠYS 51 1.7 TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI 52 1.7.1 TERITORIJOJE VYKDOMOS VEIKLOS, TEIGIAMAI VEIKIANČIOS PLANO OBJEKTĄ 52 1.7.2 TERITORIJOS EKONOMINĮ GYVYBINGUMĄ PALAIKANČIOS VEIKLOS 52 1.7.3 TERITORIJOS NAUDOJIMAS ŠVIETIMO REIKMĖMS 52 1.7.4 GAMTOTVARKOS PLANO OBJEKTĄ REIKŠMINGAI ĮTAKOJANTI KITA SPECIFINĖ VEIKLA 53 1.7.5 SU TERITORIJA AR JOS DALIMI SUSIJĘ KITI PROJEKTAI, PLANAI AR PROGRAMOS, GALINTYS TURĖTI POVEIKĮ GAMTOTVARKOS PLANO OBJEKTAMS 53 1.7.6 ŽMOGAUS VEIKLA GRETIMOSE TERITORIJOSE 53 1.8 EKOLOGINIS GAMTOTVARKOS PLANO OBJEKTŲ VERTINIMAS 54 1.8.1 PAŽEIDŽIAMUMAS IR STABILUMAS 54 1.8.2 RETUMAS 55 1.8.3 NATŪRALUMAS IR TIPIŠKUMAS 55 1.8.4 ĮVAIROVĖ 56 1.8.5 DYDIS IR FRAGMENTIŠKUMAS 56 1.8.6. TERITORIJOS SVARBA NULEMTA JOS PADĖTIES 56 2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 57 2.1 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS 57 2.2 GAMTOSAUGINĖS PROBLEMOS 57 2.3 GAMTOTVARKOS PLANO UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS 58 2.4 GAMTOTVARKOS METODŲ ALTERNATYVOS 62 3. GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 65 3.1 GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ DETALIZACIJA 81 3.2. TVARKYMO PLOTŲ DETALIZACIJA 93 3

4. GAMTOTVARKOS PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS 105 5. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI 106 5.1. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ 106 5.2. MEDŽIAGINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ 106 5.3. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ 107 6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA 108 6.1. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS 108 6.2. GAMTOTVARKOS PLANO STEBĖSENA 108 LITERATŪROS SĄRAŠAS 116 4

1. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1 TERITORIJOS PADĖTIS, RIBOS IR UŽIMAMAS PLOTAS Juodlės miško buveinių apsaugai svarbi teritorija (toliau Teritorija) yra Šiaulių apskrities Kelmės rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, Šaukėnų seniūnijos teritorijoje, į rytus nuo Šaukėnų miestelio, Juodlės ir Pailgio kaimų apylinkėse. Teritorija vakaruose ribojasi su Šaukėnų miesteliu, šiaurėje, šiaurės rytuose ir pietuose su ekologinės apsaugos prioriteto zona, rytuose su Pustlaukio geomorfologiniu draustiniu, pietrytiniame kampe su Vainagių kraštovaizdžio draustiniu. Teritorija priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui (toliau Kurtuvėnų RP), kuris įsteigtas Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo. Juodlės miško teritorija atitinka Kurtuvėnų regioninio parko Ilgos kraštovaizdžio draustinio ribas. Teritorijos lokalizacija Lietuvos Respublikoje pateikta 1 paveiksle, o padėtis administraciniame vienete 2 paveiksle. Bendras Teritorijos plotas yra 956 ha. Centrinio teritorijos taško geografinės koordinatės (LKS-94 koordinačių sistemoje): 433417; 6186836. 1 pav. Juodlės miško lokalizacija Lietuvos Respublikos teritorijoje. 5

2 pav. Juodlės miško padėtis regione. 1.2 TERITORIJOS TEISINIS STATUSAS IR SVARBA Juodlės miškas įrašytas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintą Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos gamtines buveines, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau Buveinių direktyva) I priedą: 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 91D0 *Pelkiniai miškai bei į Buveinių direktyvos II priedą įrašytas rūšis: dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), ūdra (Lutra lutra), vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 91D0 *Pelkiniai miškai yra prioritetinės ES buveinės, todėl turi būti ypač saugomos. Kurtuvėnų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo. Kurtuvėnų RP Ilgos kraštovaizdžio draustinio patikslintos ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1519 Dėl Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo, siekiant išsaugoti unikalų plokščiadugnį, užpelkėjusį, ežeringą Ilgaežerio duburį Ilgos upės ištakas ir užpelkėjusį Juodlės ežero duburį, vertingą botaniniu ir zoologiniu požiūriais ir Gabriolės piliakalnį. 6

Juodlės miško BAST vakarų taigos, pelkinių miškų ir kelių tipų pelkių buveinės užima didelius plotus ir pasižymi labai didele saugomų augalų rūšių įvairove, todėl jų apsaugai ir tvarkymui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. 1.3 TERITORIJOS FIZINĖS GEOGRAFINĖS SĄLYGOS 1.3.1 Klimatinės ypatybės Rytų Žemaičių plynaukštė nuo kitų Vakarų Lietuvos rajonų skiriasi kontinentalesniu klimatu: didesne temperatūrų amplitude, šaltesnėmis žiemomis, šiltesnėmis vasaromis. Pagal Lietuvos klimatinį zonavimą, Juodlės miškas yra Vidurio žemumos klimato rajono, Mūšos Nevėžio parajonio vakariniame pakraštyje. Šiam parajoniui būdingas adiabatinis oro masių leidimasis nuo gretimų Žemaičių aukštumų. Laikotarpio su sniego danga trukmė šiame parajonyje nuo 80 iki 100 dienų, o be šalnų nuo 140 iki 160 dienų. Sausio vidutinė temperatūra 5,0 C, liepos 16,9 C. Aukščiausia oro temperatūra vasarą pakyla iki 36 C, žemiausia žiemą nukrinta iki - 32 C. Vidutinė metinė temperatūra siekia nuo +7 C iki +7,5 C. Kritulių iškrinta 636 704 mm per metus, iš to net 3/4 tenka šiltajam metų periodui. Sniego dangos storis vidutiniškai siekia nuo 20 iki 25 centimetrų. Vegetacinis laikotarpis trunka 190 200 dienų. Teritorijos metinis radiacinis balansas sudaro nuo 1600 iki 1700 MJ/m². Visus metus vyrauja vakarų, pietvakarių ir pietų vėjai. 1.3.2 Geologinės ypatybės Kurtuvėnų limnoglacialinės keiminės terasos šiaurinėje dalyje išskirtas Ilgos plotinis geotopas. Vyrauja banguotas suskaidytas duburiais smėlingas vietovaizdis. Į didžiulį 8 km ilgio ir 5,5 km pločio plyšį, atsivėrusį tarp Kurtuvėnų centrinio masyvo ir Gansės dubumoje negyvo ledo luisto, suneštos ir nugulusios sąnašos palaidojo po savimi ne tik pavienius ledo luistus, bet ir ištisus blokus. Šie galutinai ištirpo jau tik poledynmetyje. Pažymėtinas ryškus palaidotų ledo luistų blokinis vaizdas, ypač Ilgaežerio duburio, atsikartojantis reljefe meridialinės krypties laužytų tiesių linijų pavidalu. Šiaurinė keiminės terasos dalis atsiklojo dar pastovesnėmis sąlygomis, negu pietinė. Jos sandara: iš viršaus slūgso 14,0 m storio smulkučio smėlio storymė, perskirta 1,4 m storio aleurito tarpsluoksniu. Nuo 14,0 m iki 25,3 m gylio nugulęs smulkus smėlis. 1.3.3 Geomorfologinės ypatybės ir pagrindinės reljefo formos Keiminės terasos plokščias, silpnai banguotas kiek pasviręs į vakarus paviršius ties Juodlės ar Ilgaežerio duburiais plyti 140 m absoliutiniame aukštyje. Atsivėrusios Juodlės ir Ilgaežerio duburių šiaurės pietų krypties sistemos taip sukomplikavo pirminį reljefą, kad susidarė stambaus kalvotumo įspūdis. Bet tai tik gausios termokarstinės veiklos pasekmė. Juodlės ir Ilgaežerio duburių sistemas jungia tik viena sąsmauka ties Juodle. Terasos paviršius labiausiai pakeistas Juodlės ir Ilgaežerio duburiais. Užpelkėję duburių dugnai yra nevienodame hipsometriniame lygyje: Ilgaežerio duburio pietinė dalis yra +120 m, šiaurinė +118 m, o Juodlės duburio - +113 m absoliutinio aukščio (a.a.) lygyje. Nuo +140 m. a.a. lygyje plytinčios keiminės terasos paviršiaus duburiai pradubę atitinkamai 20 m ir 27 m. Paviršius palaidotų ir ištirpusių ledo luistų vietoje dubo keliais etapais, apie ką liudija išlikę terasiniai lygiai. Ypač jie ryškūs Juodlės duburyje. 1.3.4 Dirvožemių ypatybės Dirvožemiai ne taip giliai išplauti kaip Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Tai lemia mažesnis kritulių kiekis, trumpesnis drėgmės įsisunkimo periodas, didesnis garavimas. Tačiau dėl reljefo sąlygų ir nelaidžių dirvodarinių uolienų gausu užmirkusių plotų, kuriuose vyrauja jauriniai pelkiniai dirvožemiai. Didesnė teritorijos dalis apklota vidinio ledo limnoglacialinėmis nuosėdomis ir fliuvoglacialinėmis prieledyninėmis nuogulomis vidutinio stambumo smėliais. 7

Juodlės, Gabriolės ir Ilgaežerio duburiuose slūgso biogeninės kilmės nuogulos žemapelkinės durpės. Jų charakteristikos visuose duburiuose panašios. Vidutinis durpių klodo storis 1,69 1,92 m. Didžiausias storis 4 m. Didžiausi sapropelio ištekliai yra Ilgaežerio ežero duburyje. Juodlės ežere didžiausias sapropelio sluoksnio storis - 5,7 m. 3 pav. Dirvožemių struktūra pagal drėgnumo laipsnį, derlingumą, dirvodarinių uolienų ypatybes ir nuolydumą. 1 lentelė. Dirvožemių pasiskirstymas pagal drėgnumo laipsnį, derlingumą, dirvodarinių uolienų ypatybes ir nuolydumą (Miškų kadastro duomenys, 2010). Augavietės kodas Dirvožemiai Plotas (ha) % Šb Ryškūs (15-45 nuolydžio) šlaitų nederlingi 2,45 0,27 Šc Ryškūs (15-45 nuolydžio) šlaitų derlingi 5,04 0,56 Nb Normalaus drėkinimo nederlingi 504,59 55,62 Nc Normalaus drėkinimo derlingi 164,18 18,10 Lb Laikinai perteklinio drėkinimo (glėjiniai) nederlingi 12,17 1,34 Lc Laikinai perteklinio drėkinimo (glėjiniai) derlingi 21,21 2,34 Ub Pastoviai perteklinio drėkinimo (glėjiniai) nederlingi 0,94 0,10 8

Uc Pastoviai perteklinio drėkinimo (glėjiniai) derlingi 2,81 0,31 Pa Pelkiniai nenusausinti labai nederlingi 15,68 1,73 Pb Pelkiniai nenusausinti nederlingi 127,24 14,02 Pc Pelkiniai nenusausinti derlingi 46,23 5,10 Nenurodyta 4,73 0,52 Viso: 907,27 100,00 1.3.5 Hidrografinės ir hidrologinės ypatybės Dėl mažo drėgmės pertekliaus Rytų Žemaičių plynaukštės upės išsiskiria mažu nuotėkiu. Teritorija priklauso Ventos baseinui, Ilgos, dešiniojo Šonos intako, aukštupiui. Ilgos upelis išteka iš Ilgaežerio ežero, kerta Ilgaežerio bei Gabriolės duburius. Ilgos aukštupyje yra išlikę sausinamieji kanalai. Ilgaežerio duburio viduriu lygiagrečiai Ilgos upelio vagai eina šiuo metu beveik užslinkęs apie 1 m gylio, 1,5 2 m pločio ir 1,6 km ilgio griovys, privirtęs medžių. Jis labai senas, matomas jau prieškariniuose žemėlapiuose. Sausinamųjų griovių, iškastų tarybiniais metais, gausu Gabriolės duburio pelkiniuose miškuose. Ilgos pelkės ekosistemai priklauso du ežerai: Ilgaežeris ir Juodlė. Ilgaežerio ežero plotas 1,1 ha, vandens ph 8, o jį supančios žemapelkės ph 7,4. Ežero vandens gylis centrinėje dalyje siekia 3 metrus. Artėjant prie krantų, vandens gylis sumažėja iki 0,6 m. Ežeras dumblėja ir pelkėja nuo pakraščių. Jo plotas nuolat mažėja. Didžiausias ežero gylis (iki mineralinio grunto) yra 11 metrų. Ežere susikaupę dideli kalkinio sapropelio kiekiai. Didžiausias sapropelio sluoksnio storis sudaro 9,6 m, o vidutinis 6,1 m. Jo kiekis ežere siekia 260 tūkst. m3. Mineralinį dugną sudaro moreniniai priemoliai. Juodlės ežero plotas šiuo metu 18,3 ha. Ežeras pratakus, o jo vandens lygis reguliuojamas. Ežerą maitina Mažosios Ilgikės upelis ir šaltiniai; iš ežero per pralaidą vandens perteklius išteka Juodlės upeliu. Baseinas (135 ha) priklauso Ventos upės baseinui. 1969 metais ežeras buvo patvenktas, jo šiaurinė dalis pagilinta, o iškastas gruntas supiltas į salas. Ežero plotas tuo metu siekė apie 30 ha. Šiuo metu Juodlė labai užaugusi vandens augalija, pamažu seklėja ir virsta pelke. Didžiausias ežero gylis (iki mineralinio grunto) siekia 10 metrų. Tačiau didžiausias vandens gylis tesiekia 3, o vidutinis 1,5 metro. Ežero dugne susikaupę dideli sapropelio ir durpių kiekiai. Ilgaežerio duburyje Ilgos upelis maitinamas net kelių šaltinių vandeniu. 1.4 KRAŠTOVAIZDŽIO APRAŠYMAS Juodlės miško BAST vyrauja miškingas kalvotas daubotas kraštovaizdis. Teritorijos centre yra trys (Juodlės, Ilgaežerio ir Gabriolės) duburiai; Ilgaežerio ir Gabriolės duburius jungia siauras Ilgos upelis. Juodlės ir Ilgaežerio duburiuose slūgso nykstantys ežerai, kuriuos maitina gausūs šaltiniai. Visuose trijuose duburiuose liula pagrindiniai teritorijos pelkynai, pasižymintys saugomų augalų rūšių įvairove. Teritorijos absoliutinis aukštis svyruoja nuo 119 iki 147,1 metro. Teritorijoje labai maža atvirų plotų. Kelios buvusios didesnės pievos po 1983 metų užsodintos mišku. Netvarkant likusios atviros pievos ir pelkės savaime užauga medžiais ir krūmais. Kraštovaizdis natūralus, jį darkančių objektų beveik nėra (išskyrus nenaudojamą garažą prie Juodlės ežero). Teritorija beveik negyvenama, keletas statinių ir viena sodyba stovi tik Juodlės kaime. 9

1.5 TERITORIJOS BIOLOGINĖS YPATYBĖS 1.5.1 Laukinės augalijos ypatybės 1.5.1.1 Ankstesni ir plano rengimo metu atlikti augalijos tyrimai 1994 metais Ilgos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje botaninius tyrimus atliko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros botanikai, vadovaujami doc. (dabar prof.) Jono Naujalio. Tyrimų metu buvo inventorizuota induočių augalų ir samanų flora, aprašytos vertingiausios augalų bendrijos, kartografuotos retų ir saugotinų rūšių augavietės, įvertintas antropogeninis poveikis saugotiniems augalams ir bendrijoms. 2002 metų birželio rugpjūčio mėnesiais buvo atlikti augalų rūšių ir bendrijų tyrimai Ilgaežerio duburyje, Juodlės pelkėtame apyežeryje ir Ilgos upelio paupinėse teritorijose nuo jo ištakų iki Gabriolės kaimo. Tyrimai atlikti maršrutiniu metodu. Buvo patikrintos jau žinomos retųjų augalų rūšių ir bendrijų radavietės. Visose augavietėse su retosiomis rūšimis buvo atlikti geobotaniniai aprašai, įvertinta šių rūšių būklė. Šiuos tyrimus atliko Vilniaus ir Šiaulių universitetų botanikės V. Motiekaitytė, E. Meškauskaitė ir R. Vainorienė. Šių tyrimų medžiaga pasinaudota ruošiant Ilgos pelkių tvarkymo planą (2002 2006), kuris buvo parengtas įgyvendinant Lietuvos regioninių parkų asociacijos projektą (pagal Pasaulio aplinkos fondo mažųjų projektų programą) Vietinių bendruomenių įtraukimas į Debesnų ir Ilgos pelkinių ekosistemų išsaugojimą. 2003 2004 metais teritorijoje buvo inventorizuotos kertinės miško buveinės, kurių tyrimus atliko V. Lopeta. Epizodiniai Juodlės miško BAST floros bei augalijos tyrimai buvo atlikti ir 2006 m. gegužės liepos mėnesiais, teritorijos vertinimo ir apžvalginių tyrimų metu, prieš rengiant Gabriolės kaimo apylinkių gamtotvarkos planą. Tyrimus atliko dr. Zigmantas Gudžinskas (Botanikos institutas). Juodlės miško gamtotvarkos plane taip pat panaudoti Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiojo ekologo V. Lopetos 2010 2011 ir ankstesniais metais apie retas ir kai kurias apyretes augalų rūšis surinkti duomenys. 1.5.1.2 Bendra augalijos charakteristika Juodlės miško BAST atlikta daug botaninių tyrimų, tačiau Teritorijos floros sąrašas nėra sudarytas. Atsižvelgiant į didesnėje Teritorijoje atliktų botaninių tyrimų duomenis ir buveinių įvairovę, preliminariai vertinant galima teigti, kad Juodlės miško BAST florą gali sudaryti ne mažiau kaip 500 550 induočių augalų rūšių. Teritorijos rūšių įvairovė yra didelė. Augalijos savitumas tas, kad čia, kaip ir kitose Kurtuvėnų regioninio parko vietose, yra nemažai pietinėje ir rytinėje šalies dalyse paplitusių rūšių, kurios kitose regiono vietovėse neaptinkamos arba ypač retos. Teritorijoje aptiktos 27 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau Lietuvos saugomų rūšių sąrašas, trumpinys SRS), patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504, tarp jų 3 induočių augalų rūšys, įrašytos į ES buveinių direktyvos II priedą. Ypatinga rūšių įvairove ir saugomų rūšių santalka išsiskiria Juodlės apyežerės pietrytinėje dalyje, Ilgaežerio duburyje esantis žemapelkių, šaltiniuotų ir tarpinio tipo pelkių kompleksas bei kitos teritorijoje esančios pelkinės buveinės. Jose telkiasi daugiausia retų ir saugomų augalų rūšių. Šiose buveinėse įsikūrusios ir į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašytų rūšių dvilapio purvuolio (Liparis loeselii) ir pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus) populiacijos. Tarp pelkių buveinėse aptinkamų augalų, įrašytų į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą, daugumą sudaro labai retos, sparčiai nykstančios ar pažeidžiamos rūšys, tokios kaip raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus), daugiametis patvenis (Swertia perennis). Didelę teritorijos dalį užima pušynai, nemaži jų masyvai priklauso 9010 *Vakarų taigos buveinėms. Pušynuose rūšių įvairovė ne itin didelė, bet labai nevienoda. Kai kuriuose pušynuose, daugiausia kalvų šlaituose, rūšių daugiau, čia gausiai auga paprastoji pakalnutė 10

(Convallaria majalis). Teritorijos pušynuose daugelyje vietų gausiai žolių arde auga, vietomis vyrauja lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia flexuosa). Kiti augalai būdingi daugeliui pušynų dvilapė medutė (Majanthemum bifolium), miškinis lendrūnas (Calamagrostis arundinacea), paprastoji mėlynė (Vaccinium myrtillus), miškinė septynikė (Trientalis europaea), plaukuotasis kiškiagrikis (Luzula pilosa) ir kt. Dalį pušynų sudaro sodinti, maždaug 40 50 m. amžiaus medynai, kuriuose dar nesusidariusios pušynams būdingų augalų grupuotės, nemažai pievoms ir smėlynams būdingų augalų. Didele rūšių įvairove išsiskiria 9050 Žolių turtingi eglynai. Dalis eglynų yra vertingi biologinės įvairovės požiūriu, nes juose susikaupę daug negyvos medienos, todėl gali gyventi specializuotų rūšių pūvančia mediena mintantys vabzdžiai, palankios sąlygos epiksilinėms samanoms ir grybams augti. Jų įvairovė Teritorijoje iki šiol išsamiai netirta. Eglynuose, daugiausia ties sandūra su pelkėmis, netoli upelių ir prie šaltinių, gana gausiai auga aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), pasitaiko nemažų stačiojo atgirio (Huperzia selago) grupuočių. Natūralių pievų teritorijoje labai mažai. Didesnis jų plotas yra Gabriolės duburyje, vietovėje vadinamoje Kaminskine. Pieva čia susiformavusi kadaise buvusio dirbamo lauko arba dirvono vietoje, smėlingame dirvožemyje. Didžiąją pievos dalį galima priskirti prie gardūnytinio smilgyno (Anthoxantho-Agrostietum tenuis) bendrijos. Pakraščiuose jau susidariusios nedidelius plotelius užimančios bendrijos su stačiąja briedgaure (Nardus stricta). Tolesnė šių pievų raida labai priklausys nuo jų naudojimo pobūdžio. Jeigu jos neapaugs mišku, gali būti, kad čia susidarys briedgaurynai arba smiltpievės. Teritorijoje užregistruota nykstanti raktažolinio vikšrenyno (Primulo-Schoenetum) bendrija, kurioje gausu retų augalų rūšių. Nedidelius plotelius užima ir saugoma liekninio beržyno (Betulo humilis Salicetum repentis) bendrija. Aplink šaltinius yra susidariusių nedidelių bendrijų fragmentų, priklausančių Montio-Cardaminetea klasei. Šiose bendrijose svarbios žaliosios samanos. 1.5.1.3 Buveinių direktyvos II priedo rūšys Pelkinė uolaskėlė Saxifraga hirculus L. Pelkinių uolaskėlių nedidelė populiacija aptikta Juodlės ežero pietrytinės dalies šaltiniuotoje žemapelkėje. Tikslus populiacijos užimamas plotas 2006 m. nenustatytas, nes tyrimų metu augalai dar tik rengėsi žydėti. Preliminariai vertinant, populiaciją galėjo sudaryti apie 100 150 individų. 2010-08-09 šioje vietoje 5 m² plote žydėjo 25 uolaskėlės. Dvilapis purvuolis Liparis loeselii (L.) Rich. Populiacija įsikūrusi Juodlės ežero pietrytinės apyežerės šarmingose žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse. Augalų tankumas 2006 m. vietomis buvo gana didelis iki 30 individų 1 m², bet derančių augalų nedaug dažniausiai 2 5 individai 1 m². Visoje buveinėje įsikūrusią populiaciją 2006 metais galėjo sudaryti apie 200 300 augalų. 2010-08-09 ten pat suskaičiuota apie 100 dvilapių purvuolių. Dalyje augalams tinkamos buveinės ima vešėti nendrės, kurios per kelerius metus gali sukelti negrįžtamus buveinės sąlygų pokyčius. Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens L. 2010 metais negausiai augo teritorijos pietinės dalies pušynuose. Buvo aptinkama pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis (daugiausia 6 augalai). Palyginus su ankstesniais metais, pastebėtas nežymus šilagėlių sumažėjimas. Norint pagerinti augalų plitimo sąlygas, reikalingos gamtotvarkinės priemonės storėjančios samanų dangos praardymas. Kai kuriose vietose pakelėse augančių augalų populiacijoms kenkia grybavimo metu statomi automobiliai. Vėjalandėms šilagėlėms pavojų kelia plintančios invazinės augalų rūšys: gausialapiai lubinai ir šluotiniai sausakrūmiai. 1.5.1.4 Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos augalų rūšys Teritorijoje, be jau minėtų 3 augalų rūšių, įrašytų į ES buveinių direktyvos II priedą (ir Lietuvos saugomų rūšių sąrašą), 1994 2011 metais aptikta dar 24 augalų rūšys, įtrauktos į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą. Be to, dvi į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos augalų rūšys 11

(pelkinė laksva ir pievinis plauretis) ankstesnėse radavietėse jau nerandamos ir Teritorijoje gali būti išnykusios. SRS 1 (E) kategorija Raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta (O.F.Müll.) Soó). 2002-06-25 Ilgaežerio apyežeryje (61 kv.) rasti du žydintys augalai. 2006 metais negausiai, bet gana dideliame plote augo tarpinio tipo pelkėje prie Juodlės ežero ir Gabriolės duburio šarmingoje žemapelkėje. 2010 metais Ilgaežeryje gegūnių neaptikta, apie 30 žydinčių individų augo tarpinio tipo pelkėje pietrytinėje Juodlės ežero pusėje. Karališkoji glindė (Pedicularis sceptrum carolinum L). 2010-08-09 Juodlės duburio pelkiniame miške ant kvartalinės linijos aptikta apie 15 20 peržydėjusių augalų. Kitoje šitos kvartalinės linijos pusėje buvusioje augavietėje nerasta nė vienos glindės. Rūšies išlikimui būtinas kvartalinės linijos šviesinimas. Miškinė žiomenė (Dracocephalum ruyschiana L.) 1996-07-26 Ilgaežerio duburio rytinėje pusėje miško aikštelėje apie 15 18 m² plote žydėjo apie 70 augalų. 2010 metų vasarą miškinių žiomenių augavietės aptikti nepavyko. Jų išnykimo priežastys nežinomos. Rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus L.) 2010 metų vasarą augalai augo dviejuose miško sklypuose Vainagių girininkijos 43 ir 52 miško kvartaluose, raktažolinio vikšrenyno Primulo Schoenetum ferruginei bendrijoje. Ši bendrija buvo paplitusi apie 0,2 ha plote. Ilgaežerio duburyje jos būklė blogėjo dėl užaugimo medžiais ir krūmais. Nerasta augalų Ilgaežerio apyežeryje, kur vakarinėje ežero pusėje jie negausiai augo 1994 metais. SRS 2 (V) kategorija Pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella (Ehrh.) Dumort.) Teritorijoje gausiai auga pelkiniuose miškuose, kur saugoma kertinėse miško buveinėse. Ypač gausios apuokės populiacijos šaltiniuotose vietose Juodlės ežero apypelkio miškuose, Ilgos upelio salpose. 2010 metais augavietės teritorijoje užėmė per 300 m 2 plotą; daugumos jų apsaugos būklė buvo palanki, tik Ilgaežerio duburyje dėl neaiškių priežasčių apsausėjus šaltiniuotoms vietoms pūkuotųjų apuokių apsaugos būklė buvo nepalanki. Plunksninė pliusnė (Neckera pennata Hedw.) Teritorijoje labai reta. Gausumą riboja tinkamų augaviečių ir medynų nebuvimas. 2003 metais aptikta vienintelėje vietoje: Ilgaežerio duburyje, šaltiniuotoje vietoje, ant drebulės kamieno. Siauralapė smiltė (Arenaria saxatilis L.) Labai negausiai (po keletą kerų) 1994 ir vėlesniais metais augo ant dviejų kalvų, jų pietinės ekspozicijos šlaituose į šiaurę nuo Juodlės ežero. Šiuo metu neaptinkama. Nykimui turi įtakos poilsiautojų sukeltos pažaidos: trypimas, laužų kūrenimas. 12

Brėžinys su saugomų rūšių radavietėmis neviešinamas. Esant poreikiui su saugomų rūšių brėžiniu galima susipažinti Saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos. 13

Smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius L.) 2010 2011 metais augo labai nedidelėje teritorijoje Juodlės ežero šiaurinėje ir šiaurvakarinėje pusėje, kalvos pietinės ekspozicijos šlaituose. Populiacija buvo pasklidusi apie 0,2 ha plote. Gausiausia ji buvo ties Juodlės kaimo sodyba. Mažas lopinėlis aptiktas ir Ilgaežerio duburio apylinkių pušyne, pakelėje. Smiltyninio gvazdiko apsaugai išskirtas tvarkymo plotas, kuriame reikia iškirsti medžius ir krūmus, surinkti šiukšles. Augavietėse būtina sustiprinti inspekcinę veiklą, saugant nuo laužų kūrenimo, vaikščiojimo kalvos šlaitais. Liekninis beržas (Betula humilis Schrank.) Įvairaus dydžio grupelėmis ir pavieniais individais auga Juodlės ežero apyežerės rytinėje dalyje ir keliose Ilgaežerio duburio pelkutėse. Negausiai auga ir Gabriolės duburio pakraštyje. Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris L.) Teritorijoje paprastųjų tuklių aptikta Ilgaežerio duburio šarmingoje žemapelkėje, Juodlės ežero pietrytinės dalies pelkėse, Gabriolės duburio dviejose pelkutėse. Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa L.) 2010 metais teritorijoje rasta keturiose skirtingose vietose Gabriolės ir Ilgaežerio duburių pelkutėse. Dviejose vietose augo raktažolinio vikšrenyno (Primulo Schoenetum feruginei) bendrijoje. Daugumos populiacijų (išskyrus vieną sutvarkytą augavietę Gabriolės duburyje) apsaugos būklė buvo nepalanki. Ilgaežerio duburyje raktažolės pelenėlės kartais nukenčia nuo bebrų veiklos. Pvz., 2001 metais bebrams užtvenkus sausinamąjį griovį, buvo užlieta raktažolių augavietė 51 miško kvartalo pelkutėje; vandeniui pakilus suvešėjo nendrynai ir raktažolės buvo išstumtos. Širdinė dviguonė (Listera cordata L.) 2010 ir 2011 metų vasarą rasta Gabriolės, Juodlės ir Ilgaežerio duburių, Ilgos upokšnio slėnių pelkiniuose miškuose. Suskaičiuota apie 300 žydinčių ir vegetatyvinių individų. Dauguma jų augo kertinėse miško buveinėse. Populiacijos gausumas skirtingais metais gali smarkiai keistis dėl aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės režimo ir kt.) ankstesniais metais ir vegetacijos laikotarpio pradžioje. 2010 2011 metais rūšies populiacijų būklė buvo gera. Pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea (L.) R.Br.) 1994-07-21 populiacija užėmė 50 m² plotą. 1996-07-26 šiaurrytiniame Ilgaežerio pakraštyje esančioje pelkėje žydėjo apie 30 augalų. Po kelerių metų, bebrams užtvenkus Ilgos upelį ir dėl to Ilgaežerio duburyje suvešėjus nendrynams, pievinių plaurečių šioje vietoje nerasta. Pelkinė laksva (Hammarbya paludosa (L.) Kuntze.) 1994-07-21 vienas žydintis augalas buvo rastas 60 kv. pelkėje. Vėlesniais metais neaptiktas. Nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida Châtel) 2011-06-06 dvi žydinčių augalų grupelės (po du ir penkis individus) aptiktos su žemapelke besiribojančiame miške. Vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos (L.) Sw.) 2005-07-14 rastas pelkėtame lapuočių miške prie Ilgos upelio, šiaurinėje Juodlės miško BAST dalyje. Nedideliame plote augo apie 50 augalų. 2010 ir 2011 metų vasarą šioje vietoje gedučių neaptikta. Išnykimo priežastys nežinomos. Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata (L.) Soó) Teritorijoje dėmėtoji gegūnė gausiai auga Ilgaežerio duburyje, kur 2010 m. aptikta apie 50 žydinčių augalų. Juodlės ežero rytinės dalies apyežeryje, tarpinėje pelkėje jos populiacija negausi, dažniausiai aptinkamos nedidelės individų grupelės tarp nendrių. Populiacijoms grėsmę kelia sparčiai tankėjantys nendrynai. Siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri (Saut.) Soó) Aptikta Juodlės ežero pietrytinės pakrantės, Ilgaežerio ir Gabriolės duburių šarmingose ir šaltiniuotose žemapelkėse. 2010 metais gausiausios populiacijos rastos prie Juodlės ežero ir Ilgaežerio duburyje. Populiacijoms visose buveinėse grėsmę kelia medžiai bei krūmai ir sparčiai tankėjantys nendrynai. 14

Šakotoji ratainytė (Claudium mariscus L.) Bebrams užtvenkus Ilgaežerio apyežerį, rasti tik 6 žydinčios šakotosios ratainytės. Taip pat aptikti keli greičiausiai gyvūnų išrauti šios rūšies augalai. SRS 3 (R) kategorija Daugiametis patvenis (Swertia perennis L.) Teritorijoje auga Juodlės, Gabriolės ir Ilgaežerio duburių atviruose pelkių plotuose, kur rastas 7-iose skirtingose vietose. 2010 metais jų visų (išskyrus vieną, kurioje buvo atlikti tvarkymo darbai) būklė buvo blogėjanti dėl gausaus užaugimo medžiais bei krūmais ir nendrėmis. Gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca (Wüstnei ex Boll) Holub) Teritorijoje sutinkama tarpinio tipo pelkėje prie Juodlės ežero, kur 2010-07-11 kompaktiškoje grupėje žydėjo beveik šimtas augalų. 2011-06-06 šešios gegūnės aptiktos Juodlės apyežerės žemapelkėje. 2010 metų vasarą dvi gegūnės rastos nedidelėje Gabriolės duburio pelkutėje. LRK 4 (I) kategorija Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii (Druce) Soó) Teritorijoje aukštoji gegūnė aptikta pelkiniuose miškuose, šaltiniuotose vietose, Ilgos upelio salpose. Populiacijos gana gausios ir gyvybingos. 2010 metais jas sudarė per 100 žydinčių augalų. LRK 5 (Rs) kategorija Statusis atgiris (Huperzia selago (L.) Bernh. Ex Schrank et Mart.) 2010 ir 2011 metais buvo įprastas teritorijos pelkiniuose miškuose. Skirtingose vietose rasta per 30 kerų, dažniausiai nesiekiančių 1 metro skersmens. Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata (L.) Soó) Keliasdešimt augalų aptikta Juodlės ežero pietrytinės pakrantės, Gabriolės ir Ilgaežerio duburių šarmingose ir šaltiniuotose žemapelkėse, tarpinėse pelkėse. Populiacijos negausios, dažniausiai auga pavieniai, padrikai išplitę individai arba nedidelės jų grupelės. Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver.) 2011-06-12 stambus žydintis augalas rastas žemapelkėje prie Juodlės ežero. Tikėtina, kad šioje vietoje baltijinių gegūnių auga ir daugiau. 2 lentelė. Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos Juodlės miško BAST augalų rūšys. Rūšis Pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella) Plunksninė pliusnė (Neckera pennata) Statusis atgiris (Huperzia selago) Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) Siauralapė smiltė (Arenaria saxatilis) Smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) SRS retumo kategorija Gausumas Būklė Lokalizacija 2 (V) Virš 300 m² Gera (Ilgaežerio duburyje pablogėjusi) 2 (V) Ant 1 medžio (2003) Nežinoma Pelkiniuose miškuose, prie šaltinių, upokšnių Ilgaežerio duburyje 5 (Rs) Virš 30 vietų Gera Pelkiniuose miškuose 2 (V) Keliasdešimt augalų 2 (V) Keletas kerų (1994) Blogėjanti Nežinoma Sausuose pušynuose Į šiaurę nuo Juodlės ežero 2 (V) Apie 200 augalų Blogėjanti Juodlės kaime 15

2 lentelės tęsinys Rūšis Liekninis beržas (Betula humilis) Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa) Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) Daugiametis patvenis (Swertia perennis) Karališkoji glindė (Pedicularis sceptrum carolinum) Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris) Miškinė žiomenė (Dracocephalum ruyschiana) Pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea) Pelkinė lanksva (Hammarbya paludosa) Širdinė dviguonė (Listera cordata) Raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta) Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii) Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata) Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia) Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) Gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca) Siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri) Vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos) Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) Nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida) Šakotoji ratainytė (Cladium mariscus) Rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus) SRS retumo kategorija Gausumas Būklė Lokalizacija 2 (V) Apie 70 augalų Vidutiniška Pelkėtuose duburiuose 2 (V) Apie 100 augalų Blogėjanti Šarmingose žemapelkėse 2 (V) 25 žydintys augalai (2010) Blogėjanti Šaltiniuotoje pelkėje 3 (R) Apie 150 augalų Blogėjanti Duburių žemapelkėse 1 (E) 15 20 augalų (apie 10 m 2 ) Viena augavietė, sunyko Pelkiniame miške prie Juodlės 2 (V) Apie 120 augalų Bloga Duburių žemapelkėse 1 (E) Apie 70 žydinčių augalų (1996) 2 (V) Apie 30 augalų (1996) Nežinoma 2014 m neaptikta Vakarų taigos pušyne Ilgaežerio apyežerės pelkėje 2 (V) 1 augalas (1994) Nežinoma 60 kv. pelkėje 2 (V) Apie 300 augalų Gera Pelkiniuose miškuose 1 (E) Apie 30 augalų Blogėjanti Juodlės apyežeryje 4 (I) Virš 100 augalų Gera Pelkiniuose miškuose 5 (Rs) Keliasdešimt augalų 5 (Rs) Vienas žydintis augalas Vidutiniška Nežinoma Duburių pelkėse Juodlės žemapelkėje 2 (V) Apie 50 augalų Blogėjanti Ilgaežerio duburyje 3 (R) Apie 100 augalų Gera Juodlės apyežerio pelkėje 2 (V) Apie 150 augalų Blogėjanti Duburių žemapelkėse 2 (V) Apie 50 augalų (2005 m.) Bloga Drėgname miške 2 (V) Apie 100 augalų Blogėjanti Juodlės pelkėse 2 (V) 7 žydintys augalai 2 (V) 6 žydintys augalai 1 (E) Apie 0,2 ha plote Gera Bloga Blogėjanti Pelkiniame pušyne Ilgaežerio duburyje Šarmingose žemapelkėse 16

1.5.1.5. Kitos retos ir apyretės 1 augalų rūšys Juodlės miško teritorijoje inventorizuotos 37 retos ir apyretės augalų rūšys, iš jų 3 rūšys samanų ir 34 rūšys induočių augalų. Žemiau pateikiamas retų ir apyrečių augalų sąrašas, jų gausumas ir populiacijų būklė. Trumpoji skapanija (Scapania curta (Mart.) Dum.). Rasta Ilgos upelio pakrantėje, kur augo pavieniui įsiterpusi tarp kitų samanų. Dviragė gludutė (Lophocolea cuspidata (Nees) Limpr.). 1994 m. rasta ant drebulės kamieno prie Juodlės ežero. Vandeninė maršantija (Marchantia aquatica (Nees) Burgeff). 1994 m. rasta Šaukėnų miško šaltiniuotame upelyje. Dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum L.) Holub). Negausi populiacija auga Ilgaežerio duburio vakarinės pusės jauname pušyne. Mažažiedė vandens lelija (Nymphaea candida J. Presl.). Labai gausi ir gyvybinga populiacija auga Juodlės ežere. Pievinė šilagėlė (Pulsatilla pratensis (L.) Mill.). Auga Ilgaežerio duburio vakarinės ir Juodlės ežero šiaurinės pusės pušynuose. Populiacijos negausios. Ilgalapė žliūgė (Stellaria longifolia Muhl. Ex Willd.). 1994 metais buvo rasta prie užakusio Akliuko ežerėlio. Smaliukė (Lychnis viscaria L.). 2011 m. negausiai augo 2 kvartale, miško laukymės pakraštyje. Stačioji guboja (Gypsophila fastigiata L.). Aptikta Juodlės kaimo apylinkėse. Miltinė meškauogė ((Arctostaphylos uva ursi L.) Spreng.). 1994 m. Ilgaežerio duburio vakarinėje pusėje rastas nedidelis plotelis. Vėliau neaptikta. Vienažiedė žemoklė (Moneses uniflora L.) A.Gray.). Nedidelės augalų grupelės aptinkamos Gabriolės ir Ilgaežerio duburių pelkiniuose miškuose. Auga kertinėse miško buveinėse. Miškinė gluosvė (Monotropa hypopitys L.). Rasta Ilgaežerio duburio sausuose spygliuočių miškuose. Juodoji varnauogė (Empetrum nigrum L.). Sutinkama teritorijos pelkiniuose pušynuose ir aukštapelkių fragmentuose. Negausi. Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezerum L.). 2010-07-11 rastas Ilgaežerio duburio miške. Negausus. Šilinė perkūnropė (Jovibarba globifera L.) J. Parn.). Teritorijoje labai nedidelė populiacija, užimanti tik kelis kvadratinius metrus, rasta tik Juodlės ežero šiaurinėje dalyje, kalvos pietinės ekspozicijos šlaite. Kalninis serbentas (Ribes alpinum L.). Dažnas Juodlės ežero apylinkėse. Ilgalapė saulašarė (Drosera anglica Huds.). Randama tarpinio tipo pelkėse prie Juodlės ežero. Avietė tekšė (Rubus chamaemorus L.). Teritorijoje auga Gabriolės duburio pelkiniame pušyne. Populiacija nėra gausi, derančių augalų joje nerasta. Stačioji gervuogė (Rubus nessensis Hall). 1994 metais buvo aptikta miške į vakarus nuo Juodlės kaimo. Plaukuotasis drugišius (Oxytropis pilosa L.) DC.). Teritorijoje labai negausiai auga ant žvyringos kalvos, esančios netoli Ilgaežerio duburio. Vaistinė šunlielė (Cynoglossum officinale L.). 1994 m. rasta Juodlės kaime. Apskritalapis katilėlis (Campanula rotundifolia L.). 1994 metais buvo dažnas Juodlės kaimo apylinkėse. Vėliau atskirai netyrinėtas. Tridantė vanagė (Hieracium tridentatum Fr.). 1994 m. gausiai augo pušyno pakraštyje prie Juodlės upelio. 1 Apyretės augalų rūšys neįrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau dėl savo biologijos (augimvietės) savitumų negausios rūšys; šiai kategorijai priskiriamos ir tik dalyje šalies teritorijos sutinkamos (riboto paplitimo, pvz. šilagėlės) rūšys. Ši augalų gausumo kategorija išskirta hab.dr. A.Lekavičiaus ir plačiai naudojama botanikų. 17

Menturlapė baltašaknė (Polygonatum verticillatum L.). 2010-07-02 Ilgaežerio duburyje šaltiniuotoje vietoje augo apie 5 m² plote. 2011-06-15 aptikta Ilgaežerio duburio šiaurinėje dalyje (52-ame miško kvartale). Ūksmingame miške nežydintys augalai augo apie 12 m² plote. Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris L.) Crantz.). 2010 metais augo teritorijos šarmingose žemapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse. Augaviečių būklė blogėjo dėl jų užaugimo medžiais ir krūmais. Rusvoji lizduolė (Neottia nidus avis L.) Rich.). Rasta mišriame miške prie Juodlės ežero, 11-ame miško kvartale ir dar keliose vietose. Alpinė kūlingė (Trichophorum alpinum L.) Pers.). Sutinkama Juodlės ir Ilgaežerio pelkėtose apyežerėse. Juodlės apyežeryje nereta, Ilgaežeryje reta. Melsvasis meldas (Schoenoplectus tabernaemontani (C.C.Gmel.) Palla). Auga Juodlės ežero pakrantėse. Negausus. Ganyklinis duonis (Eleocharis quinqueflora (Hartmann) O.Schwarz). Gausiai auga užpelkėjusiose Juodlės ir Ilgaežerio ežerų pakrantėse. Baltoji saidra (Rhynchospora alba L.) Vahl.). Rasta užakusio Akliuko ežero aukštapelkėje. Šluotelinė viksva (Carex paniculata L.). Gausiai auga Juodlės ir Ilgaežerio ežerų apyežerėse prie šaltiniuotų intakų. Gumulinė viksva (Carex pilulifera L.). Gausiai paplitusi Juodlės kaimo apylinkių pušynuose. Blusinė viksva (Carex pulicaris L.). Rasta prie Ilgos upelio. Pietinė stumbražolė (Hierochloe australis (Schrad.) Roem. et Schult.). Rasta Ilgaežerio duburio vakarinėje pusėje ir Juodlės kaime, netoli buvusios girininkijos pastato. Kamaninis lendrūnas (Calamagrostis neglecta (Ehrh.) P.Gaertn., B.Mey. et Scherb). 1994 m. augo Ilgaežerio duburio 52 kv. durpyninėse pievose. Pilkšvasis lendrūnas (Calamagrostis phragmitoides Hartm.). 1994 m. rastas prie užpelkėjusio Akliuko ežeriuko, virtusio aukštapelke. Melsvoji kelerija (Koeleria glauca (Spreng.) DC.). 1994 m. vienas augalas rastas pušyne, smėlėto šlaito skardyje, prie kelio, vedančio iš Juodlės kaimo į Šaukėnus. 3 lentelė. Apyretės ir riboto paplitimo šalyje Juodlės miško BAST augalų rūšys. Rūšis Trumpoji skapanija (Scapania curta) Dviragė gludutė (Lophocolea cuspidata) Vandeninė maršantija (Marchantia aquatica) Dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum) Mažažiedė vandens lelija (Nymphaea candida) Pievinė šilagėlė (Pulsatilla pratensis) Ilgalapė žliūgė (Stellaria longifolia) Retumo kategorija Reta Reta Apyretė Riboto paplitimo Gausumas Būklė Lokalizacija Viena radavietė (1994) Viena radavietė (1994) Viena radavietė (1994) Nežinoma Nežinoma Nežinoma Prie Ilgos upelio Prie Juodlės ežero Šaltiniuotame upelyje Keliolika augalų Patenkinama Pušyne prie Ilgaežerio Apyretė Gausi Gera Juodlės ežere Riboto paplitimo Apyretė Keliasdešimt augalų Stabili Juodlės kalva Viena radavietė (1994) Nežinoma Prie Akliuko pelkės 18

3 lentelės tęsinys Rūšis Stačioji guboja (Gypsophila fastigiata) Miltinė meškauogė (Arctostaphylos uva ursi) Vienažiedė žemoklė (Moneses uniflora) Miškinė gluosvė (Monotropa hypopitys) Juodoji varnauogė (Empetrum nigrum) Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezerum) Šilinė perkūnropė (Jovibarba globifera) Kalninis serbentas (Ribes alpinum) Ilgalapė saulašarė (Drosera anglica) Avietė tekšė (Rubus chamaemorus) Stačioji gervuogė (Rubus nessensis) Plaukuotasis drugišius (Oxytropis pilosa) Vaistinė šunlielė (Cynoglossum officinale) Apskritalapis katilėlis (Campanula rotundifolia) Tridantė vanagė (Hieracium tridentatum) Menturlapė baltašaknė (Polygonatum verticillatum) Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris) Rusvoji lizduolė (Neottia nidus avis) Alpinė kūlingė (Trichophorum alpinum) Melsvasis meldas (Schoenoplectus tabernaemontani) Baltoji saidra (Rhynchospora alba) Retumo kategorija Riboto paplitimo Riboto paplitimo Gausumas Būklė Lokalizacija Negausi Vidutiniška Kalvotuose pušynuose Viena radavietė (1994) 19 Gali būti išnykusi Pušyne ties Ilgaežerio duburiu Apyretė Negausi Stabili Pelkiniuose miškuose Apyretė Viena radavietė (1994) Nežinoma Ilgaežerio duburyje Apyretė Negausi Gera Pelkiniuose pušynuose Apyretis Negausus Gera Ilgaežerio duburio miške Apyretė Viena radavietė Gera Juodlės kalvos šlaite Apyretis Dažnas Gera Miškuose prie Juodlės Apyretė Vidutinio gausumo Nebloga Pelkėje prie Juodlės ežero Riboto paplitimo Apyretė Riboto paplitimo Apyretė Apie 100 augalų Viena radavietė (1994) Augalai nederantys Nežinoma Gabriolės duburyje Miške link Šaukėnų Keli m 2 Blogėjanti Ant vienos kalvos Viena radavietė (1994) Nežinoma Juodlės k. pakelėje Apyretis Neretas (1994) Nežinoma Juodlės kaime Apyretė Riboto paplitimo Viena radavietė (1994) Apie 17 m 2 Nežinoma Nežydintys augalai Juodlės kaime Ilgaežerio duburyje Apyretis Neretas Blogėjanti Kelių tipų pelkėse Apyretė Negausi Stabili Ilgaežerio duburyje ir kitur Apyretė Negausi Juodlės duburyje gera, Ilgaežerio duburyje - bloga Ilgaežerio ir Juodlės duburiuose Apyretis Negausus Vidutiniška Juodlės ežere Apyretė Viena radavietė Vidutiniška Akliuko pelkėje

3 lentelės tęsinys Rūšis Kamaninis lendrūnas (Calamagrostis neglecta) Pilkšvasis lendrūnas (Calamagrostis phragmitoides) Ganyklinis duonis (Eleocharis quinqueflora) Šluotelinė viksva (Carex paniculata) Gumulinė viksva (Carex pilulifera) Blusinė viksva (Carex pulicaris) Pietinė stumbražolė (Hierochloe australis) Melsvoji kelerija (Koeleria glauca) Retumo kategorija Gausumas Būklė Lokalizacija Apyretis Negausus (1994) Nežinoma Ilgaežerio duburyje Retas Viena radvietė (1994) Nežinoma Prie Akliuko pelkės Apyretis Gausi Blogėjanti Prie Juodlės ir Ilgaežerio ežerų Apyretė Vidutinio dažnumo Gera Prie šaltiniuotų upelių Riboto paplitimo Riboto paplitimo Riboto paplitimo Riboto paplitimo Gausi Gera Juodlės kaimo pušynuose Negausi Nežinoma Prie Ilgos upelio Negausi (1994) Nežinoma Juodlės k., Ilgaežerio apylinkėse Labai reta (1994) Nežinoma Pušyne prie Juodlės 1.5.1.6 Svetimžemės augalų rūšys Teritorijoje aptikta įvairių svetimžemių augalų rūšių. Bevainikė ramunė (Matricaria discoidea) randama ant miško kelių ir jų pakraščiuose. Pušyno aikštelėje netoli Šaukėnų ir pakelėje prie Ilgos upelio aptikta bitinė sprigė (Impatiens grandulifera). Teritorijos šiaurinėje, šiaurvakarinėje ir vakarinėje dalyse labai gausiai išplitusi varpinė medlieva (Amelanchier spicata). Augalai grupėmis auga pakelėse, pamiškėse, miško aikštėse, ant netvarkomų kvartalinių linijų. Varpinė medlieva paplitusi Juodlės ežero apylinkėse, kur blogina sąlygas smiltyninio gvazdiko ir pievinės šilagėlės augavietėms, todėl turi būti naikinama. Naikintina ji visose atvirose vietose, kur augalai dera, o jų sėklas platina uogomis mintantys paukščiai. Juodlės kalvos papėdėje ties sodyba gausiai auga dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides). Pakelėje prie ežero ir Kaminskinės sodybvietėje aptikta apie 10 uosialapių klevų (Acer negundo). Prie Juodlės kalvos rasti keli raukšlėtalapiai erškėčiai (Rosa rugosa). Ant kvartalinių ir priešgaisrinių linijų, retuose pušynuose išplitę invaziniai augalai gausialapiai lubinai (Lupinus polyphyllus) ir šluotiniai sausakrūmiai (Sarothamnus scoparius). 20

Brėžinys su saugomų rūšių radavietėmis neviešinamas. Esant poreikiui su saugomų rūšių brėžiniu galima susipažinti Saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos. 21

1.5.1.7 Augalų bendrijos Šiuo metu Teritorijoje negausiai aptinkamos saugotinos augalų bendrijos: raktažolinis vikšrenynas (Primulo Schoenetum ferruginei) ir liekninis beržynas (Betulo humilis Salicetum repentis). Trečioji Ilgaežerio ežero pakraštyje augusi bendrija šakotasis ratainynas (Cladietum marisci) dėl nežinomų priežasčių sunyko. Viena iš jos sunykimo priežasčių gali būti ir apyežeryje gyvenančių bebrų veikla, nes buvo rasta žvėrių išrautų augalų. Raktažolinio vikšrenyno bendrija (Primulo Schoenetum ferruginei) yra reta visame areale bendrija. Bendrija užima nedidelius plotelius Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkijoje esančiame Gabriolės duburio 43-iame ir Ilgaežerio duburio 53-iame miško kvartaluose. 43 miško kvartale esančiai bendrijai įtaką daro vandens lygio sumažėjimas, kurį, matyt, sukėlė seniai iškasti sausinamieji grioviai. Be to, visai nenaudojama žemapelkė užželia medžiais bei krūmais ir nendrėmis. Bendrijoje daug saugomų rūšių, tarp kurių yra siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus), daugiametis patvenis (Swertia perennis). 1994 1995 m. aprašant bendriją Ilgaežerio duburyje, buvo konstatuotos 48 augalų rūšys iš kurių dažniausiai sutinkamos buvo: rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus), tarpinė drepanė (Drepanocladus cossonii), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), pelkinė mandrauninkė (Parnassia palustris), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), kiškio ašarėlės (Briza media), šiaurinis lipikas (Galium boreale), trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata), paprastoji nendrė (Phragmites australis), alpinė kūlingė (Trichophorum alpinum), Varnstorfo kiminas (Sphagnum warnstorfii). 2011 metais bendrijos būklė buvo bloga dėl užaugimo nendrynais ir medžiais bei krūmais. Bendrijoje labai sumažėjo raktažolių pelenėlių ir kai kurių kitų jai būdingų augalų populiacijos, todėl reikalingos skubios tvarkymo priemonės. Liekninis beržynas (Betulo humilis Salicetum repentis). Nedideli šios bendrijos ploteliai aptinkami tarpinio tipo pelkėse Ilgaežerio ir Gabriolės duburiuose. Bendrijoje auga pelkinis karklas (Salix rosmarinifolia), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), paprastoji pušis (Pinus sylvestris), pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), daugiametis patvenis (Swertia perennis), pievinė miegalė (Succisa pratensis), paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris), viksva trainė (Carex panicea), snapuotoji viksva (Carex rostrata). Pelkinio nendryno (Phragmitetum australis) bendrija aptikta Ilgaežerio duburyje, 60-ame miško kvartale ties Ilgos upelio ištakomis. Joje apibūdintos 24 25 augalų rūšys, iš kurių gausesnės: paprastoji nendrė (Phragmites australis), ganyklinė viksva (Carex lepidocarpa), miškinė sidabražolė (Potentilla erecta), pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris), pelkinis gluosnis (Salix rosmarinifolia), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris), pelkinė glindė (Pedicularis palustris), centrinis kiminas (Sphagnum centrale). Pietrytinės Juodlės ežero dalies apyežerės pelkėse sutinkama ganyklinio viksvyno (Caricetum lepidocarpae) bendrija. Joje auga: plačialapis švylys (Eriophorum latifolium), gelsvoji viksva (Carex flava), viksva trainė (Carex panicea), trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata), stačioji sidabražolė (Potentilla erecta), tarpinė drepanė (Drepanocladus cossonii), žvaigždinė auksotė (Campylium stellatum), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris). Juodlės ežero apyežerės šiaurinėje dalyje nedideliame plote aptinkama balzganinio pušyno (Leucobryo Pinetum) bendrija. Bendrijoje auga: paprastoji pušis (Pinus sylvestris), paprastasis kadagys (Juniperus communis), atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens), pievinis kūpolis (Melampyrum pratense), avinis eraičinas (Festuca ovina), melsvoji balzganė (Leucobryum glaucum), lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia flexuosa), siauralapė smiltė (Arenaria saxatilis), miškinis lendrūnas (Calamagrostis arundinacea), bruknė (Vaccinium vitis idaea), šilinis viržis (Calluna vulgaris), smulkioji rūgštynė (Rumex acetosella), stačioji guboja (Gypsophila fastigiata), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius), šilinė perkūnropė (Sempervivum soboliferum), pievinė šilagėlė (Pulsatilla pratensis). 22

Gailinio pušyno (Vaccinio uliginosi Pinetum, Ledo Pinetum) bendrija užima šiaurinę teritorijos dalį ties Gabriolės kaimu. Tipiškiausi jos plotai yra Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkijos 2 kv. 7 skl. ir 3 kv. 35 skl. Bendrija pasižymi kauburiuotu mikroreljefu, aukštu vandens lygiu, stora samanų danga. Tai neaukštomis pušimis apaugusi aukštapelkė (vienoje buvusio ežeriuko vietoje dar išlikusi pelkės plynė). Bendrijos žolių ir krūmokšnių dangai būdingi augalai: pelkinis gailis (Ledum palustre), paprastasis vaivoras (Vaccinium uliginosum), paprastoji viksva (Carex nigra), kupstinis švylys (Eriophorum, vaginatum). Samanų dangoje vyrauja įvairių rūšių kiminai (Sphagnum palustre, Sphagnum girgensohnii), durpyninis gegužlinis (Polytrichum strictum). Praeityje 3-iame miško kvartale esantį pelkinių pušynų plotą bandyta nusausinti (išlikę dalinai užslinkę sausinamieji grioviai). Kimininio eglyno (Sphagno girgensohnii Piceetum) bendrija negausiai sutinkama Juodlės apyežeryje, Ilgaežerio duburyje ir kitose vietose esančiuose reljefo pažemėjimuose. Bendrijai būdinga stora samanų (kiminų) danga. Bendrijoje auga: paprastoji eglė (Picea abies), paprastoji pušis (Pinus sylvestris), Girgensono kiminas (Sphagnum girgensohnii), dvilapė medutė (Majanthemum bifolium), paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella). Bendrijoje aptinkama saugoma augalų rūšis širdinė dviguonė (Listera cordata). Juodlės miške labai paplitę brukniniai mėlyniniai pušynai (Pinetum vaccinio myrtillosum), kitaip dar vadinami žaliašiliais. Šios miško bendrijos pirmame arde auga pušys, eglės dažniau išauga antrame arde ir pomiškyje. Trakas retas, jam būdingi šermukšniai, pasitaiko šaltekšnių ir lazdynų. Žolių krūmokšnių dangoje vyrauja mėlynės (Vaccinium myrtillus), bruknės (Vaccinium vitis idaea), auga pakalnutės (Convallaria majalis), plaukuotieji kiškiagrikiai (Luzula pilosa), pušyninės gelteklės (Scorzonera humilis), samanos šilinės plunksnės (Ptilium crista castrensis). Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkijos 9-to miško kvartalo 3-iame sklype, buvusioje ganykloje, aptinkama gardūnytinio smilgyno (Anthoxantho Agrostietum tenuis) bendrija. Šiuo metu pievoje vyrauja kvapioji gardūnytė (Anthoxanthum odoratum), paprastoji smilga (Agrostis capillaris), gana gausiai auga šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides). Pakraščiuose yra nedidelių plotelių, kuriuose vyrauja stačioji briedgaurė (Nardus stricta). 1.5.1.8 ES Buveinių direktyvos I priedo buveinės Juodlės miško teritorijoje aptinkamos 9 tipų pelkių, miškų ir ežerų buveinės. Savo kilme jos yra natūralios. Didžiausius plotus užima EB prioritetinės svarbos natūralios buveinės 9010 *Vakarų taiga ir 91D0 *Pelkiniai miškai. Kitų tipų buveinės teritorijoje užima mažesnius plotus nuo 1 iki 8,3 ha (žr. 4 lentelę). 3160 Natūralaus distrofinio ežero (Ilgaežerio) ir 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų būklė gera. 7110 *Aktyvių aukštapelkių būklė vidutiniška dėl, palyginti, nedidelio užaugimo. Tokia pati 9010 *Vakarų taigos būklė dėl negyvos medienos trūkumo sausose augavietėse ir 91D0 *Pelkinių miškų dėl praeityje vykdytos sausinamosios melioracijos poveikio atskiruose miško sklypuose. Daugumos pelkių buveinių būklė bloga dėl užaugimo medžiais bei krūmais ir nendrėmis, o 9050 Žolių turtingų eglynų dėl kaip ir visoje šalyje prastėjančios eglynų būklės (defoliacijos), kurią, greičiausiai įtakoja globalinis klimato atšilimas. 2010 2011 metais atlikus buveinių tikslinimą, beveik visos jos buvo nustatytos pagal 2008 metų miškotvarkos nustatytas miško sklypų ribas. Tik dalis kartografuotų pelkių buveinių užėmė atskiras sklypų dalis. Beveik visi miško sklypai (išskyrus 37 kv. 16 skl., esantį Kurtuvėnų girininkijoje) yra VĮ Šiaulių miškų urėdijos, Vainagių girininkijos valdose. Tipiškų EB svarbos buveinių išsidėstymas miško kvartaluose ir sklypuose pateikiamas 5 lentelėje. 23

4 lentelė. Duomenys apie EB svarbos buveines Buveinės kodas Pavadinimas Kartografuotas Kartografuotas 2010 BAST steigimo metu 2 2011 m % Plotas, ha % Plotas, ha 3160 Natūralus distrofinis ežeras 0,1 1,0 0,13 1,2 Gera Būklė 7110 *Aktyvios aukštapelkės 0,1 1,0 0,28 2,66 Patenkinama 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 0,9 8,5 1,47 14,03 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės 0,1 1,0 0,21 1,97 7230 Šarmingos žemapelkės 0,73 7,0 0,48 4,58 Bloga dėl užaugimo Bloga dėl užaugimo Bloga dėl užaugimo 9010 *Vakarų taiga 15,7 150,0 17,06 163,12 Patenkinama 9050 Žolių turtingi eglynai 1,05 10,0 0,27 2,54 9080 *Pelkėti lapuočių miškai 0 0 0,33 3,14 Gera Blogėjanti dėl eglynų defoliacijos 91D0 *Pelkiniai miškai 9,62 92,0 8,98 85,83 Patenkinama Iš viso: 28,33 270,5 29,19 279,07 BAST bendras plotas, ha: 956 956 5 lentelė. Buveinių direktyvos I priedo tipiškos buveinės Juodlės miško BAST Buveinės tipas Kvartalas (sklypai) Bendras plotas (ha) 3160 Natūralus distrofinis ežeras 60 ir 61 kv. 1,2 7110 *Aktyvi aukštapelkė 3 (35d 3.), 13 (3),16 (2), 43 (10) 2,66 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 8 (10 d.)*, 11 (10d.), 12 (14), 52 (18), 60 (27, 29, 30), 68 (4), 69(1, 2) 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės 14,03 11 (10d, 12) 1,97 7230 Šarminga žemapelkė 6 (28), 9 (6), 11 (10d.), 43 (45), 52 (15), 61 (11d.) 4,58 9010 * Vakarų taiga 2(3, 8), 4(13, 23), 5(10), 6 (7, 12, 29, 30), 7 (11, 13, 19, 25, 26, 27), 9 (7, 24), 10 (14, 17, 21, 22), 11 (14, 18), 12 (10, 12, 13, 17, 19), 13 (6, 9, 13, 14), 14 (9, 12-14), 15 (1, 9, 15, 18, 20, 21, 24), 16 (4, 5, 12, 13), 51 (13, 17), 52 (2, 12), 60 (2, 14, 22, 26), 61 (1, 2, 6), 68 (5), 69 (6, 12, 32) 163,12 9050 Žolių turtingi eglynai 6 (16), 51 (1) 2,54 9080 *Pelkėti lapuočių miškai 5 (6, 11), 8 (7) 3,14 91D0 *Pelkiniai miškai 2(7), 3 (35 d.), 4(11), 5(1), 6 (15, 27), 8 (12, 13, 14), 9(11, 13, 15), 11 (9, 15, 16, 20), 12 (1, 15), 16 (9, 10), 37 (16), 43 (1, 2, 9, 40, 41, 47, 49), 52 (10, 13, 16), 60 (7,11, 12, 19, 20, 21), 61(5, 7, 8, 9), 68 (3, 10), 69(3, 4) 85,83 Iš viso: 279,07 2 Buveinių plotai, remiantis 2009 m. balandžio 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-210 3 Čia ir toliau d reiškia, kad nurodytam buveinės tipui priskiriama tik dalis sklypo. 24

3160 Natūralus distrofinis ežeras Teritorijoje yra distrofinis Ilgaežerio ežeras, iš kurio išteka Ilgos upelis. Ežeras yra Ilgaežerio duburio pietiniame gale. Maitinamas šaltinių. Vandens augalų nedaug, auga alavijiniai aštriai (Stratiotes aloides), mažažiedės vandens lelijos (Nymphaea candida). Pakrantėse veši nendrynai, o ežerą supa tarpinio tipo pelkės. 7110 Aktyvios aukštapelkės Buveinės susiformavę ledynmečio metu susidariusių ežeriukų vietose. Kai kuriuose tų buvusių ežeriukų (Akliukas) dar galima rasti baigiančių užaugti akivarų. Aukštapelkėse auga kelių rūšių kiminai, siauralapės balžuvos (Andromeda polifolia), juodosios varnauogės (Empetrum nigrum), plačialapiai švyliai (Eriophorum latifolium), paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris), apskritalapės saulašarės (Drosera rotundifolia). Aukštapelkėms reikalingi tvarkymo darbai, iškertant didesniąją dalį pušų ir plaukuotųjų beržų. 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai Šio tipo buveinės išsidėsčiusios Ilgaežerio ir Juodlės duburiuose. Ilgaežerio duburyje buveinės iš visų pusių supa ežerą. Juodlės ežero pietrytinėje dalyje tarpinės pelkės persipina su šaltiniuotų pelkių ir pelkinių miškų (pušynų) buveinėmis. Ežero pakraščiuose ribojasi su žemapelke. Šio tipo buveinėse didelė retų rūšių santalka. Jos gana natūralios, tačiau didelė dalis apaugusi įvairaus tankumo medžiais bei krūmais ir nuo ežerų pusės plintančiomis nendrėmis (ypač tankūs nendrynai Ilgaežerio apyežeryje). Tai vienos iš pačių vertingiausių buveinių, kurių apsaugai ir tvarkymui būtina skirti daugiausiai dėmesio. Tarpinėje pelkėje medžių ir krūmų arde vyrauja paprastoji pušis (Pinus sylvestris), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), gana gausiai auga paprastasis kadagys (Juniperus communis). Žolių ardas vešlus, jame gausiai auga tokioms bendrijoms nebūdinga paprastoji nendrė (Phragmites australis), ir būdingi augalai, tokie kaip trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata), alpinė kūlingė (Trichophorum alpinum), miškinė sidabražolė (Potentilla erecta), pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris), pelkinis saliavas (Peucedanum palustre) ir kt. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės Juodlės miško BAST šio tipo buveinės susidariusios Juodlės ežero pietinėje ir pietrytinėje apyežeryje, kur sudaro kompleksus su šarmingomis žemapelkėmis bei tarpinėmis pelkėmis ir liūnais. Vietomis nekalkingi šaltiniai, užimantys labai nedidelius plotus, įsiterpia į greta esančius pelkinius miškus. Toks šaltinis užima visą 11 miško kvartalo 12-ą sklypą. Šaltinio pakraščiuose auga gelsvalapės usnys (Cirsium oleraceum), o ties ištakomis kerpsamanės pūkuotosios apuokės (Trichocolea tomentella). Šaltiniuotoje žemapelkėje vyrauja aukštesni augalai, daugiausia viksvos. Šaltiniuoto upelio pakraščiuose gausūs šluotelinės viksvos (Carex paniculata) kupstai. Šioje buveinėje aptinkama į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašyta rūšis pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus). Auga saugomi daugiamečiai patveniai (Swertia perennis). 25

26

27

28

7230 Šarmingos žemapelkės Šarmingos žemapelkės Juodlės miško BAST išsidėsčiusios keliose vietose. Juodlės ežero pietrytinės dalies apyežeryje jos sudaro viena kitą nuosekliai keičiančių buveinių kompleksą su tarpinėmis pelkėmis ir liūnais bei nekalkingais šaltiniais ir šaltiniuotomis pelkėmis. Šiose pelkėse daugumą sudaro žemaūgiai augalai, tokie kaip ganyklinė viksva (Carex lepidocarpa), viksva trainė (Carex panicea), ganyklinis duonis (Eleocharis quinqueflora). Taip pat čia aptikta gausi į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašytos rūšies dvilapio purvuolio (Liparis loeselii) populiacija, auga raiboji (Dactylorhiza cruenta) ir raudonoji (Dactylorhiza incarnata) gegūnės. Kitas plotas, užimantis 0,3 ha, yra 43 kv. (45 skl.). Šioje mažoje pelkutėje labai daug saugomų rūšių, tarp kurių yra siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus), daugiametis patvenis (Swertia perennis). Dar vienas plotas, užimantis 0,4 ha plotą yra išsidėstęs abipus kvartalinės linijos, skiriančios 6 ir 9 miško kvartalus. Šioje truputį degradavusioje buveinėje vyrauja melsvoji melvenė (Molinia caerulea), tačiau išlikę retų rūšių, tokių kaip paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), daugiametis patvenis (Swertia perennis). Ilgaežerio duburyje šarminga žemapelkė yra 52 kvartalo 15 sklype, kur aptinkama raktažolinio vikšrenyno (Primulo Schoenetum ferruginei) bendrija. Šio tipo buveinių tvarkymui būtina skirti ypatingą dėmesį, nes jose telkiasi labai retos ir retos augalų rūšys, o jose esančios populiacijos daugeliu atvejų yra unikalios šiame regione. Ypač skubus tvarkymas (dėl didelio užaugimo medžiais ir krūmais) reikalingas Ilgaežerio duburyje esančiai šarmingai žemapelkei. 9010 *Vakarų taiga Dauguma šio tipo buveinių yra natūralios, tačiau jų rūšių sudėtis gana skirtinga. Daugumoje sklypų pirmame arde vyrauja pušys, rečiau eglės, o kai kur šių rūšių medžių dalis medyne beveik vienoda. Pomiškyje dažniausiai auga eglės. Krūmų ardas gana retas, dažniausiai pasitaiko šermukšnių, šaltekšnių, rečiau kadagių; vietomis trako beveik visai nėra. Juodlės miške labai gausūs puskrūmiai mėlynės, būdingas mėlyninio pušyno augalas. Negausūs bruknių puskrūmiai. Pasitaiko krūmokšnių šilinių viržių. Žolių danga skurdi. Kai kur auga pakalnutės, kiškiakopūsčiai. Samanų ardą sudaro paprastoji šilsamanė (Pleurozium schreberi), purioji dvyndantė (Dicranum polysetum), vietomis pasitaiko atžalinė gūžtvė (Hylocomium splendens). Atviresnėse vietose kai kur sutinkamos kerpės. 9050 Žolių turtingi eglynai Šio tipo buveinės Teritorijoje užima derlingo, normalaus drėgnumo dirvožemio plotus. Buveinėms priskirti mišrūs miškai, kurių medyne vyrauja paprastoji eglė (Picea abies). Medyną taip pat sudaro lapuočių medžių priemaiša, vešlus krūmų ardas ir gausu žolių. Šio tipo buveinės gana natūralios, jose yra negyvos medienos (stuobrių, virtuolių). Daugiausia šio tipo buveines sudaro striepsninio eglyno (Melico nutantis Piceetum) bendrijos. Krūmų arde vyrauja paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), pasitaiko lazdynų (Corylus avellana). Vyraujančios žolių rūšys paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea), triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis), baltažiedė plukė (Anemone nemorosa). Rūšių turtingi eglynai yra vienos iš labiausiai pažeidžiamų miškų buveinių. Pastaruoju metu, greičiausiai dėl globalinių procesų (klimato šiltėjimo), eglės tapo labai neatsparios: jų medynai išretėjo, padaugėjo kinivarpų, eglinių skydamarių pažeistų medžių. Kai kurie miško sklypai, 2006 metų taksacijos duomenimis atitikę žolių turtingų eglynų buveinės požymius, dėl egles apnikusių ligų 2010 metais buvo iškirsti. Todėl likusios tipiškos buveinės turi būti ypač saugomos. 29

9080 *Pelkėti lapuočių miškai Teritorijoje išskirti du šio tipo buveinių plotai. Vienas iš jų yra Juodlės ežero rytiniame pakraštyje, antras Ilgos upelio salpoje. Buveinėse yra viksvinio beržyno (Carici Betuletum pubescentis) miško tipas. Auga plaukuotasis beržas (Betula pubescens), juodalksnis (Alnus glutinosa). Pomiškyje pasitaiko eglučių. Žolinėje dangoje aptinkamos viksvos, pelkinės purienos (Caltha palustris), keturlapės vilkauogės (Paris quadrifolia), trilapiai pupalaiškiai (Menyanthes trifoliata). 91D0 *Pelkiniai miškai Pelkiniai miškai yra kelių tipų. Didžiausią masyvą šiaurinėje teritorijos dalyje ties Gabriolės kaimu sudaro pelkiniai pušynai (Vaccinio uliginosi Pinetum, Ledo Pinetum). Pelkinių pušynų žolių ir krūmokšnių dangai būdingi augalai: pelkinis gailis (Ledum palustre), paprastasis vaivoras (Vaccinium uliginosum), šilinis viržis (Calluna vulgaris), apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia), paprastoji viksva (Carex nigra), kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum). Samanų dangoje vyrauja įvairių rūšių kiminai (Sphagnum). Kertinėse miško buveinėse, prie šaltinių ir miško upelių auga reta kerpsamanė pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella), ant papuvusių medžių virtėlių dažnai randama riestalapė raguotė (Nowellia curvifolia), ūksminguose sklypuose žydi vienažiedė žemoklė (Moneses uniflora). Pelkiniuose miškuose paplitę į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos augalų rūšys: statieji atgiriai (Huperzia selago), širdinės dviguonės (Listera cordata). Labai retai aptinkamos nariuotosios ilgalūpės (Corallorhiza trifida). Pelkiniuose eglynuose rūšių įvairovė gana didelė, gausu žaliųjų samanų. Šio tipo buveinės užima kelis skirtingo dydžio masyvus. Nedidelius plotus užima kimininių eglynų (Sphagno girgensohnii Piceetum) bendrijos, išsidėsčiusios Juodlės ežero pietrytinės dalies apyežerės prieigose ir reljefo pažemėjimuose. Natūraliausi pelkiniai miškai yra Gabriolės duburio šiaurinėje dalyje (3 kv. 35 skl.), tuo tarpu šio duburio vietose, kur buvo iškasti sausinamieji grioviai, kiminų danga degradavusi, gruntinio vandens lygis nukritęs, o buvę pelkinių miškų buveinės transformavęsi į vakarų taigos medynus. 1.5.1.9 Kertinės miško buveinės Juodlės miško BAST 2002 2003 metais išskirta beveik 80 ha (žr. 6 lentelę) kertinių miško buveinių. Visos jos (išskyrus 37 kv. 16 skl., esantį Kurtuvėnų girininkijoje) yra Vainagių girininkijoje Daugiausia buveinių (52,4 ha) yra Ilgaežerio duburyje. Dėl sunkaus prieinamumo stačių šlaitų, Ilgos upelio ir griovių, pelkėtumo, duburyje ilgą laiką nevykdyti miško kirtimai. Teritorijoje gausu negyvos medienos (virtėlių ir stuobrių), čia išteka net keli šaltiniai. Jie drėkina ir kai kurias Juodlės duburio buveines. Šaltiniuotose vietose, prie Ilgos upelio gausiai auga kerpsamanės pūkuotosios apuokės. Pelkiniuose miškuose nereti statieji atgiriai, vietomis aptinkamos vienagraižės žemoklės, aukštosios gegūnės, širdinės dviguonės. Pelkiniuose miškuose auga samanos melsvosios balzganės, riestalapės raguotės, grybai gelsvosios voveraitės. Ant eglės virtėlių išauga skaisčiosios raudonpintės, ant senų pušų pušinės kempinės. Po spygliuočių medžių žieve, beržo kempinėmis aptinkami saugomi vabalai didieji skydvabaliai. Juodlės miško kertinėms buveinėms tinkamiausias yra rezervatinis režimas, draudžiant bet kokias ūkines priemones. 30

6 lentelė. Juodlės miško BAST kertinės miško buveinės Eil. Nr. Kv. Nr. Sklypo Nr. KMB kodas KMB tipas 1 6 7, 15 465721 Pelkiniai pušynai ir beržynai 2 8 13, 14 465702 Pušynai ir mišrūs 9 18 miškai su pušimis 3 9 12-16, 24 465713 Pušynai ir mišrūs 12 12 miškai su pušimis 4 11 11-16, 19 465705 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 5 11 19, 20, 21 465710 Eglynai ir mišrūs 12 15, 16, 17, miškai su eglėmis 18 13 12, 13, 14 Plotas (ha) Tinkamiausias apsaugos režimas 0,556 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 2,335 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 6,324 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 3,357 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 4,654 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 6 14 3, 11 465730 Upelio salpa 2,216 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 7 14 13, 16 465731 Šaltiniuota vieta 2,424 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 8 37 16 465707 Pelkiniai pušynai ir 43 1 beržynai 9 43 40, 41, 43, 44 465714 Pelkiniai pušynai ir beržynai 10 51 5, 10 465712 Eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis 11 52 11-14, 16 465701 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis 12 60 3, 7, 11, 12, 19, 25 465704 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 13 60 20, 21; 465709 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 61 5-9 14 60 26 465703 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 15 68 2, 3 465706 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 16 69 3, 4, 6, 7, 8 465708 Eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis Iš viso: 79,216 1,097 Jokių ūkinių priemonių 3,821 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 1,312 Jokių ūkinių priemonių 6,142 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 22, 633 Jokių ūkinių priemonių 16,085 Jokių ūkinių priemonių 0,774 Jokių ūkinių priemonių 1,197 Jokių ūkinių priemonių 4,289 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 31

4 pav. Juodlės miško BAST kertinės miško buveinės 1.5.2 Laukinės gyvūnijos ypatybės 1.5.2.1 Ankstesni ir plano rengimo metu atlikti gyvūnijos tyrimai 1993 2011 metais Ilgos kraštovaizdžio draustinyje buvo atlikti įvairių sistematinių grupių gyvūnų tyrimai, tačiau apibendrintas faunos rūšių sąrašas nėra paruoštas. 1995 1996 m. smulkiųjų žinduolių tyrimus atliko dr. R. Juškaitis ir Kurtuvėnų RP ekologas V. Lopeta. 1996 m. vasarą prie Juodlės ežero epizodiškai šikšnosparnius tyrė dr. D. H. Pauža. 1997 m. Gabriolės, Juodlės ir Ilgaežerio duburių vorų bendrijas tyrinėjo dr. Vygandas Rėlys. 1999 m. birželio liepos mėn. hidrobiontų tyrimus Juodlės ir Ilgaežerio ežeruose atliko dr. E. Bukelskis. Paukščių ir kai kurių žinduolių rūšių stebėjimus 1993 2011 metais atliko V. Lopeta. 2010 metų gegužės birželio mėnesiais saugomus vabzdžius tyrė G. Švitra. 32

1.5.2.2 Vabzdžiai BAST Juodlės miškas apima daugelį skirtingų buveinių. Didžiausią plotą užima nederlingi spygliuočių miškai, daugiausia pušynai. Palei ežerą ir papelkiais pušynus keičia eglynai. Entomologiniu požiūriu šiose buveinėse ypatingų vertybių nerasta, išskyrus saugomus akiuotąjį satyrą (Lopinga achine) (krūmuotos pamiškės, papelkiai) bei didįjį plokščiavabalį (Peltis grossa) (po pušies žieve). Paminėtinos kai kurios įdomesnės miškinės drugių rūšys rudasis satyras (Lasiommata madera), pavasarinė cidarija (Lampropteryx suffumata), papartinis sprindžius (Petrophora chlorosata), gudobelinis sprindytis (Eupithecia virgaureata), ryškiadėmis sprindytis (Eupithecia conterminata), dėmėtasis žievėsprindis (Paradarisa consonaria), pilkoji nilija (Nola confusalis). Entomologiniu požiūriu skurdžios pasirodė šios teritorijos vietos: tarpinio tipo pelkės palei Ilgaežerį, pelkė šalia 2 kv. 11 sklypo, aukštapelkė 16 kv. 2 sklype, pelkutės 4 kv. 16 skl. (prie Ilgos upelio) ir 43 kv. 45 skl., pelkė Juodlės ežero pietrytiniame pakraštyje. Čia stebėti drugiai pievinis perlinukas (Clossiana selene), Pararge maera, didysis melsvys (Polyommatus amandus), čiobrelinis auksinukas (Lycaena alciphron), žirgeliai didžioji skėtė (Aeschna grandis), geltondėmė skėtė (Somatochlora flavomaculata), keturtaškė skėtė (Libellula quadrimaculata), geltonoji skėtė (Sympetrum flaveolum), raudonakė strėliukė (Erythromma najas), letinė strėliukė (Coenagrion hastulatum). Atviroje žemapelkėje 52 kv. 15 sklype stebėta saugoma tamsioji šaškytė (Melitaea diamina), tačiau ši buveinė baigia užaugti medžiais bei krūmais ir nendrėmis. Nedidukėje atviroje aukštapelkėje 43 kv. 10 sklype rasta ir tipiška aukštapelkinė dieninių drugių rūšis palinis perlinukas (Boloria aquilonaris). Tai vienintelė šios rūšies radvietė BAST. Stebėtas ir apyretis lipikinis sfinksas (Hyles gallii). Labai vertingi yra nedideli pelkiapievių plotai palei Ilgos upelį šiaurinėje BAST dalyje (4 kv. 7 ir 8 skl.). Čia nedideliame plote stebėtos saugomos drugių rūšys: didieji auksinukai (Lycaena dispar), baltajuosčiai melsviai (Eumedonia eumedon), tamsiosios šaškytės (Melitaea diamina). Šalia Ilgos, buvusio Pailgio kaimo vietoje, plyti besinatūralizuojančios sauspievės. Tačiau entomologiniu požiūriu jos nėra itin vertingos. Čia daugiausia rastos tipiškos pievinės drugių rūšys: miškinis storgalvis (Ochlodes sylvanus), paprastoji šaškytė (Melitaea athalia), pievinis perlinukas (Clossiana selene), tamsusis satyras (Aphantopus hyperantus), tamsusis satyriukas (Coenonympha glycerion), krūminis satyriukas (Coenonympha arcania), žvilgantysis auksinukas (Lycaena hippothoe), čiobrelinis auksinukas (Lycaena alciphron), didysis melsvys (Polyommatus amandus). Kita vieta, kur BAST teritorijoje randamos tokios buveinės yra 9 kv. 3 sklypas, esantis šalia Gabriolės duburio. Čia rastos abi garstyčių rūšys: netikroji (Leptidea reali) ir paprastoji (Leptidea sinapis), taip pat aušrelė (Anthocharis cardamines), griežtinis baltukas (Pieris napi), spungė (Inachis io), mažoji hesperija (Pyrgus malvae). Labai vertingas entomologiniu požiūriu yra Juodlės ežeras. Čia aptiktos 5 saugomos vabzdžių rūšys: plačioji dusia (Dytiscus latissimus), dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus), šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), grakščioji skėtė (Leucorrhinia caudalis), sibirinė strėliukė (Sympecma paedisca). Entomologinės vertybės daugiausia susitelkę ežero rytiniame pakraštyje, kuris apaugęs gausia vandens augalija. Rastos ir kitos vandens vabalų rūšys apyretės Graphoderus cinereus, Dytiscus dimidiatus, Dytiscus circumcinctus, plačiakraštė dusia (Cybister lateralimarginalis), rudoji dusia (Acilius canaliculatus), kiaušiniškoji dusia (Hyphydrus ovatus), paprastasis degutvabalis (Hydrous piceus). Gausios žirgelių rūšys bronzinė skėtė (Cordulia aenea), gražioji strėliukė (Coenagrion pulchellum), letinė strėliukė (Coenagrion hastulatum), raudonakė strėliukė (Erythromma najas). 1999 metais Juodlės ežero zoobentose rasti lašalai: paprastasis lašalas (Ephemera vulgata), Heptagenia fuscogrisea, Cloeon dipterum. Taip pat žirgelio Agrion virgo lervos, apsiuvos Phryganea grandis. 1999 m. Ilgaežerio ežero zoobentose buvo sugautos dvidėmės skėtės (Epitheca bimaculata), mėlynžiedžio laumžirgio (Aeshna cyanea) ir kabasparnių Sialis lutaria lervos, apsiuvos Holocentropus dubius ir Limnophilus politus, sukučiai Gyrinus natator. 2010 m. į 33

šiame ežere pastatytas gaudykles nepapuolė nei vienas vabalas, stebėti bronzinių skėčių individai. Be paminėtų vandens vabzdžių rūšių, 1999 m. Ilgaežerio ir Juodlės ežeruose buvo aptiktos 4 uodų trūklių ir 2 kitų dvisparnių (Culicidae ir Heleidae) rūšys. Didelė vandens vabzdžių įvairovė bebrų užtvindytame Gabriolės duburio plote. Čia gyvena gausi šarvuotųjų skėčių (Leucorrhinia pectoralis) populiacija, stebėtos sibirinės strėliukės (Sympecma paedisca), keturiose vandens vabalų gaudyklėse sugautos 8 vabalų rūšys. Labai gausi keturtaškių skėčių populiacija. Ilgos upelyje šiaurinėje Juodlės miško BAST dalyje taip pat rasta saugomų vabzdžių rūšių. Tik čia stebėta saugoma pleištinė skėtė (Opiogomphus cecilia), kurios lervos vystosi tekančiame vandenyje, ir retoka kruvinoji strėliukė (Pyrrhosoma nymphula). Bebrų patvenktose Ilgos atkarpose vystosi šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis). Viso Teritorijoje 1999 ir 2010 m. užregistruota virš 80 lašalų, žirgelių drugių, kabasparnių, dvisparnių ir vandens vabalų rūšių, iš kurių 11 saugomų. 1.5.2.3 Kitos bestuburių sistematinės grupės Atliekant vorų tyrimus tarpinio tipo plynraistyje Ilgaežerio ežero pietinėje pusėje, nustatyta, kad kartu su Juodlės apyežeriu tai buvo viena iš vertingiausių Kurtuvėnų regioninio parko vakarinėje dalyje tirtų vorų bendrijų vietų. Čia vyravo charakteringos aukštapelkėms rūšys. Aštuonios iš 23 vienokį ar kitokį nykstančių rūšių statusą Vokietijoje (Lietuvoje retų rūšių paplitimas nepakankamai ištirtas) turinčių rūšių gyveno tik šiuose dviejuose biotopuose. Pagrindinės dominuojančios rūšys prie Ilgaežerio ir Juodlės buvo gimininis šuolininkas (Pardosa sphagnicola) ir dygliapalpis slampinėlis (Trochosa spinipalpis). Labai savitos tik šioje bendrijoje rastos pelkinės rūšys buvo plaukuotasis plėtnys (Aphileta misera), Tallusia experta, Taranucnus etosus, tamsiakraštis žvilguolis (Neon valentulus), šviesiadėmis plokščiavoris (Gnaphosa nigerrima). 1999 metais Juodlės ir Ilgaežerio ežeruose atlikus zoobentoso ir zooplanktono tyrimus, buvo aptikta 1 velniaplaukių, 2 mažašerių žieduotųjų kirmėlių, 3 dėlių, 9 verpečių, 11 vėžiagyvių ir 3 vandens moliuskų rūšys. 1.5.2.4 Žuvys, varliagyviai ir ropliai Atliekant žuvų tyrimus, 1999 m. Ilgaežerio ir Juodlės ežeruose sugautos 6 žuvų rūšys: kuoja (Rutilus rutilus), ešerys (Perca fliuviatilis), raudė (Scardinius erythrophthalmus), paprastasis karosas (Carassius carassius), lynas (Tinca tinca) ir lydeka (Esox lucius). Abiejuose ežeruose pagal žuvų gausumą ryški dominantė kuoja. Juodlės miško BAST gyvena paprastieji tritonai (Triturus vulgaris), pilkosios rupūžės (Bufo bufo), gyvavedžiai driežai (Lacerta vivipara), gluodenai (Anguis fragilis), drėgnuose miškuose ir pelkėse pasitaiko paprastųjų angių (Vipera berus). Juodlės ežere rastos didžiosios kūdrinės varlės (Rana esculenta). Teritorijoje stebėtos į Buveinių direktyvos IV priedą įtrauktos rūšys: mažosios kūdrinės varlės (Rana lessonae), smailiasnukės varlės (Rana arvalis), nendrinės rupūžės (Bufo calamita), vikrieji driežai (Lacerta agilis). 1.5.2.5 Paukščiai Teritorijoje aptikta per 70 paukščių rūšių. Vyrauja miško paukščiai. Spygliuočių ir mišriuose miškuose gyvena paprastieji suopiai (Buteo buteo), paukštvanagiai (Accipiter nisus), miškiniai kalviukai (Anthus trivialis), juodieji (Turdus merula) ir giesmininkai (Turdus philomelos) strazdai, pilkosios (Sylvia curruca) ir juodagalvės (Sylvia atricapilla) devynbalsės, ankstyvosios (Phylloscopus trochilus), pilkosios (Phylloscopus collybita) ir žaliosios (Phylloscopus sibilatrix) pečialindos, didžiosios (Parus major), mėlynosios (Parus palustris), juodosios (Parus ater), kuoduotosios (Parus cristatus) ir pilkosios (Parus palustris) zylės, riešutinės (Nucifraga caryocatactes), karietaitės (Troglodytes troglodytes), liepsnelės (Erithacus rubecula), bukučiai (Sitta europea), lipučiai (Certhia familiaris), juodagalvės (Pyrrhula 34

pyrrhula) ir raudongalvės (Carpodacus erythrinus) sniegenos, kikiliai (Fringilla coelebs). Retai sutinkami brastiniai tilvikai (Tringa ochropus), uldukai (Columba oenas), vištvanagiai (Accipiter gentilis), sketsakaliai (Falco subbuteo). Vandens ir pelkių paukščių įvairove pasižymi Juodlės ežeras. Čia gyvena ausuotieji (Podiceps cristatus) ir rudakakliai (Podiceps grisegena) kragai, didžiosios antys (Anas platyrhynchos), laukiai (Fulica atra), perkūno oželiai (Gallinago gallinago), didžiosios (Acrocephalus arundinaceus) ir mažosios (Acrocephalus scirpaceus) krakšlės, ežerinės nendrinukės (Acrocephalus schoenobaenus), nendriniai žiogeliai (Locustella luscinioides), nendrinės startos (Emberiza schoeniclus), retkarčiais užskrenda pilkieji garniai (Ardea cinerea), rudagalviai kirai (Larus ridibundus). Be to, Juodlės miško BAST stebėtos Paukščių direktyva saugomos rūšys: didieji baubliai (Botaurus stellaris), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), jūriniai ereliai (Haliaëtus albicilla), jerubės (Bonasa bonasia), pilkosios gervės (Grus grus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), lututės (Aegolius funereus), lėliai (Caprimulgus europaeus), tulžiai (Alcedo atthis), juodosios meletos (Dryocopus martius), mažosios musinukės (Ficedula parva). 1.5.2.6 Žinduoliai Tyrimų metu nustatyta, kad draustinyje gyvena paprastieji kirstukai (Sorex araneus) ir kirstukai nykštukai (Sorex minutus), ežiai (Erinaceus europaeus), kurmiai (Talpa europaea), voverės (Sciurus vulgaris), rudieji (Clethrionomys glareolus), pieviniai (Microtus agrestis) ir vandeniniai (Microtus oeconomus) pelėnai, geltonkaklės pelės (Apodemus flavicollis), beržinės sicistos (Sicista betulina), pilkieji kiškiai (Lepus europaeus), rudosios lapės (Vulpes vulpes), miškinės kiaunės (Martes martes), žebenkštys (Mustela nivalis), ūdros (Lutra lutra), stirnos (Capreolus capreolus), šernai (Sus scrofa), taurieji elniai (Cervus elaphus). Pelkiniuose miškuose aptinkamai baltieji kiškiai (Lepus timidus), užklysta briedžiai (Alces alces). 1996 metų vasarą prie Juodlės ežero stebėti į Buveinių direktyvos IV priedą įtraukti šikšnosparniai: vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), Natuzijaus šikšniukai (Pipistrellus nathusii) ir šiauriniai šikšniai (Eptesicus nilssoni). Bebrai (Castor fiber) nuolat gyvena Ilgos upelio baseine visuose trijuose (Gabriolės, Ilgaežerio ir Juodlės) duburiuose. Jų veiklos reikšmė įvairi. Gabriolės duburyje jie naudingi, nes įrengė vandens telkinį retiems vabzdžiams ir pelkių paukščiams. Tačiau Ilgaežerio duburyje jie daro žalą, užliedami Ilgos upelio salpose esančias nedideles pelkutes su retųjų augalų populiacijomis (užtvenktose vietose pamažu įsigali nendrynai, išstumdami saugomas bendrijas). Bebrai nepageidautini ir šiaurinėje BAST dalyje, kur svarbu išsaugoti sraunų neužtvenktą Ilgos upelį veistis saugomiems pleištiniams žirgeliams. Žinoma, kad bebrų skaičių gerai reguliuoja vilkai (Canis lupus), tačiau pastaruoju metu greičiausiai dėl trikdymo (šaudymo iš bokštelių) ir gausių teritorijos lankytojų vilkų nesutinkama ankstesnėse jų veisimosi vietose, o dažniausiai randamos praeinančių ar teritorijoje laikinai apsistojusių žvėrių pėdos. 1.5.2.7 Retos ir saugomos gyvūnų rūšys Juodlės miško BAST aptiktos net 27 Lietuvos saugomų rūšių sąrašo rūšys (žr. 7 lentelę), 16 paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos (PD) I priedą ir 19 gyvūnų rūšių, įtrauktų į Buveinių direktyvos (BD) II arba IV priedus. Daugumos saugomų gyvūnų rūšių svarba nacionaliniu ir tarptautiniu mastu yra nedidelė dėl negausių jų populiacijų. 35

7 lentelė. Saugomos Juodlės miško BAST gyvūnų rūšys, jų apsaugos statusas, gausa ir būklė Rūšies pavadinimas lietuviškas lotyniškas Žinduoliai Vilkas Canis lupus BD II ir IV Ūdra Lutra lutra Apsaugos statusas 4 Lokalizacija Gausumas Būklė SRS 5 (Rs), BD II ir IV Juodlės miškas, Ilgaežerio duburys Juodlės ežeras Užklysta Viena šeima (1998) Retas Nežinoma Upinis bebras Castor fiber BD II ir IV Ilgos upelis, Ilgaežeris Kelios šeimos Gera Beržinė sicista Sicista SRS 4 (I), Ilgaežerio betulina BD IV duburys Vienas žvėrelis Nežinoma Baltasis kiškis Lepus SRS 3 (R) Pelkiniuose timidus miškuose Negausus Gera Vandeninis Myotis BD IV pelėausis daubentonii Juodlės ežeras 7 8 žvėreliai Nežinoma Natuzijaus Pipistrellus BD IV šikšniukas nathusii Juodlės ežeras Pavieniai Nežinoma Šiaurinis Eptesicus SRS 4 (I), šikšnys nilssonii BD IV Juodlės ežeras Pavieniai Nežinoma Paukščiai Rudakaklis Podiceps SRS 3 (R), Juodlės ežeras 1 pora Stabili kragas griseigena PD (I) Didysis Botaurus SRS 3 (R), Juodlės ežeras 1 patinas Nežinoma baublys stellaris PD (I) Didysis Egretta alba SRS 4 (I), Juodlės ežeras Labai retai Stabili baltasis garnys PD (I) užklystantys Šaukštasnapė Anas SRS 3 (R) Juodlės ežeras Labai retai Stabili antis clypeata užskrenda Jūrinis erelis Haliaëtus SRS 3 (R), Gabriolės duburys Retai užskrenda Stabili albicilla PD (I) Nendrinė lingė Circus PD (I) Juodlės ežeras 1 pora Patenkinama aeruginosus Vištvanagis Accipiter SRS 3 (R) Ilgaežerio 1 paukštis Nežinoma gentilis duburys Sketsakalis Falco SRS 3 (R) Gabriolės ir Pavieniai Stabili subbuteo Juodlės duburiai paukščiai Jerubė Bonasa PD (I) Mišrūs miškai Negausi Vidutiniška bonasia Pilkoji gervė Grus grus LRK 5 (Rs), Gabriolės ir 2 3 paukščiai Gera PD (I) Juodlės duburiai Upinė žuvėdra Sterna PD (I) Juodlės ežeras 1 užklystanti pora Stabili hirundo Juodoji žuvėdra Chlidonias niger SRS 3 (R), PD (I) Juodlės ežeras 2 4 paukščiai Paukščių skaičius Uldukas Lututė Columba oenas Aegolius funereus sumažėjęs SRS 3 (R) BAST pušynai 1 2 patinai Gera SRS 3 (R), PD (I) Brandūs miškai 2 3 patinai Stabili 4 Lentelėje naudojamos santrumpos: BD ES Buveinių direktyva (92/43/EEC), PD ES Paukščių direktyva (79/409/EEC), I, II, III (bet kuris romėniškas skaičius) ES direktyvos priedo numeris; LRK Lietuvos raudonoji knyga, 1 (E), 2 (V), 3 (R), 4 (I), 5 (Rs) - Lietuvos raudonosios knygos kategorijos. 36

7 lentelės tęsinys Rūšies pavadinimas lietuviškas lotyniškas Apsaugos statusas Lokalizacija Gausumas Būklė Paukščiai Lėlys Caprimulgus PD (I) Pušynai 2 patinai Nežinoma europaeus Tulžys Alcedo atthis SRS 3 (R), Juodlės ežeras Retai užskrenda Nežinoma PD (I) migruodami Juodoji meleta Dryopcopus PD (I) Brandūs pušynai Įprasta Gera martius Lygutė Lulula PD (I) Pušynai prie Pavieniai Vidutiniška arborea Ilgaežerio, Pailgio paukščiai Paprastoji Lanius PD (I) Juodlės k., 1 2 poros Gera medšarkė collurio Kaminskinė Mažoji Ficedula PD (I) Ūksmingi Ne mažiau 5 6 Gera musinukė parva medynai porų Ropliai Vikrusis Lacerta BD IV Juodlės kalvos 1 radvietė Nežinoma driežas agilis pietinis šlaitas Varliagyviai Mažoji Rana BD (IV) Gabriolės Negausi Nežinoma kūdrinė varlė Nendrinė rupūžė Smailiasnukė varlė Vabzdžiai Šarvuotoji skėtė Grakščioji skėtė Pleištinis žirgelis Sibirinė strėliukė Plačioji dusia Dvijuostė nendriadusė Didysis skydvabalis Didysis auksinukas Akiuotasis satyras Tamsioji šaškytė Baltajuostis melsvys lessonae Bufo calamita SRS 5 (Rs), BD IV duburyje Spygliuočių miškas netoli Juodlės ežero Labai reta Rana arvalis BD IV Pelkiniai miškai Gausi Gera Leucorrhinia pectoralis Leucorrhinia caudalis Ophiogomph us cecilia SRS 4 (I), BD II ir IV SRS 3 (R), BD IV SRS 4 (I), BD II ir IV Nežinoma Gabriolės duburys, Juodlės ežeras Gausi Gera Juodlės ežeras Gausi Nežymiai Ilgos upelis šiaurinėje BAST dalyje Negausus blogėjanti Blogėjanti Sympecma paedisca BD IV Juodlės ežeras Gausi Gera Dytiscus SRS 4 (I), Juodlės ežeras Negausi Gera latissimus BD II ir IV Graphoderus SRS 4 (I), Juodlės ežeras Pavieniai vabalai Stabili bilineatus BD II ir IV Peltis grossa SRS 3 (R) Ilgaežerio Pavieniai vabalai Vidutiniška duburys Lycaena LRK 3 (R), Ilgos upelio slėnio Pavieniai drugiai Blogėjanti dispar BD II ir IV pelkiapievėse Lopinga SRS 4 (I), Rytinėje BAST Pavieniai drugiai Vidutiniška achine BD (IV) dalyje Melitaea SRS 3 (R) 52 kv., 15 skype Pavieniai Vidutiniška diamina ir BAST šiaurėje individai Aricia SRS 4 (I) Šiaurinėje BAST Pavieniai drugiai Vidutiniška eumedon dalyje 37

Brėžinys su saugomų rūšių radavietėmis neviešinamas. Esant poreikiui su saugomų rūšių brėžiniu galima susipažinti Saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos. 38

Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis). 2010-06-09 ir 2010-06-27 aptikta šešiose Juodlės miško BAST vietose. Didžiausia populiacija buvo Gabriolės duburyje bebrų užtvindytame plote ir Juodlės ežero rytiniame ir pietrytiniame pakraščiuose, gausiai priaugusiuose vandens augalijos. Šiaurinėje BAST dalyje prie patvenkto Ilgos upelio stebėti tik pavieniai individai. Grakščioji skėtė (Leucorrhinia caudalis). 2010-06-09 gausi populiacija stebėta Juodlės ežero rytiniame pakraštyje. Pleištinis žirgelis (Ophiogomphus cecilia). 2010-06-27 viena patelė aptikta Juodlės miško BAST šiaurinėje dalyje prie Ilgos upelio. Teritorijoje rūšies gausumą riboja lervų gyvenimui tinkamų upės buveinių trūkumas. Sibirinė strėliukė (Sympecma paedisca). 2010-05-12 gausiai skraidė visame Juodlės ežere; tą pačią dieną bebrų užtvindytame Gabriolės duburyje, kuriame mažai atviro vandens plotų, buvo negausi. Dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus). 2008-07-22 ir 2008-08-26 po vieną individą sugauta pietvakariniame Juodlės ežero pakraštyje. 2010-05-12 po vieną vabalą sugauta ežero šiauriniame ir vakariniame pakraščiuose. Plačioji dusia (Dytiscus latissimus). 2010-05-12 po du individus sugauta Juodlės ežero šiauriniame ir vakariniame pakraščiuose (G. Švitra). Didysis skydvabalis (Peltis grossa). Teritorijoje retas, randami tik pavieniai vabalai. 2002-07-15 Ilgaežerio duburyje vienas vabalas aptiktas ant beržo kempinės; 2010-06-08 teritorijos pietrytiniame pakraštyje du vabalai aptikti po nudžiūvusios pušies žieve. Didysis auksinukas (Lycaena dispar). 2010-06-27 rastas tik Juodlės miško BAST šiaurinėje dalyje, Ilgos upelio slėnio pelkiapievėje. Populiaciją sudarė tik keliolika individų, dėl riboto mitybinių augalų paplitimo ji užėmė nedidelį plotą. Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon). 2010-06-27 keli individai stebėti Ilgos slėnio šlaituose šiaurinėje Teritorijos dalyje. Akiuotasis satyras (Lopinga achine). Juodlės miško BAST akiuotieji satyrai stebėti rytinėje dalyje, pelkiapievių pakraščiais. Tamsioji šaškytė (Melitaea diamina). Teritorijoje sutinkama pavieniui. 2010-06-26 aptikta Ilgos slėnyje, šiaurinėje Juodlės miško BAST dalyje ir užaugančioje žemapelkėje 52 kv. 15 sklype. Šiai rūšiai tinkamų buveinių pelkiapievių BAST nedaug. Nendrinė rupūžė (Bufo calamita). Teritorijoje labai reta, stebėta vienintelį kartą. 1997-07-04 nendrinės rupūžės jauniklį spygliuočių miške į pietryčius nuo Juodlės ežero rado Klaipėdos universiteto studentai. Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae). Negausi. Stebėta bebrų užtvindytoje Gabriolės duburio dalyje. 1997-07-08 dvi varlės matytos Gabriolės kaimo kūdroje. Smailiasnukė varlė (Rana arvalis). Dažnai sutinkama teritorijos pelkiniuose miškuose greta vandens telkinių. 2010 metų vasarą Ilgaežerio duburyje buvo gausesnė už pievinę rusvąją varlę. Vikrusis driežas (Lacerta agilis). Rūšies paplitimas ir gausumas teritorijoje nenustatytas. 1996-05-18 trys driežai šildėsi kalvos pietiniame šlaite. Rudakaklis kragas (Podiceps griseigena). 1994-04-22 ir 2010 birželio mėn. pora paukščių stebėta Juodlės ežere, kur galėjo perėti. Didysis baublys (Botaurus stellaris). 1994 2008 m dažniausiai vieno patino balsas buvo girdimas Juodlės ežero nendrynuose. Didysis baltasis garnys (Egretta alba). Labai retai užskrendantis paukštis. Juodlės ežere vienas garnys stebėtas 2008-08-27. 39

Šaukštasnapė antis (Anas clypeata). 2003-05-08 Juodlės ežere plaukiojo 8 antys. Jūrinis erelis (Haliaëtus albicilla). Teritorijoje neperi, tik retkarčiais užklysta. 2004-07-19 suaugęs paukštis praskrido virš Ilgaežerio, o 2010-06-09 kitas erelis matytas Gabriolės duburyje. Vištvanagis (Accipiter gentilis). Labai retas. 2002-03-15 praskrido virš Ilgaežerio duburio. Sketsakalis (Falco subbuteo). Retkarčiais stebimas Juodlės ir Gabriolės duburių pušynuose, kur gali perėti. Pavieniai paukščiai matyti 1999-05-29 ir 2010-06-25. Pilkoji gervė (Grus grus). Kasmet apsistoja bebrų užtvindytame Gabriolės duburyje, kur gali perėti. 1994 metais lizdą sukrovė pelkėje prie Juodlės ežero. 2011 m. gegužės 14 dieną paukščių balsai girdėti toje pačioje pelkėje. Daugiausia stebėti 3 paukščiai. Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Stebima Juodlės ežere. Apie 1995 metus perėjo iki 5 7 porų, pastaraisiais metais ežere stebimas žuvėdrų sumažėjimas. Uldukas (Columba oenas). 2010 metų vasarą vieno paukščio balsas dukart girdėtas miške į rytus ir pietryčius nuo Ilgaežerio duburio. 2011 metų gegužės 14 dieną ūbavo pušyne netoli Šaukėnų. Lututė (Aegolius funereus). 2007-05-04 stebėta aukštos pušies drevėje, Ilgaežerio duburio vakariniame pakraštyje esančioje kertinėje miško buveinėje. 2010-05-12 dviejų patinų balsai girdėti Juodlės ežero apylinkių spygliuočių miškuose (pranešė G. Švitra). Tulžys (Alcedo atthis). 2002-07-23 vienas paukštis matytas Juodlės ežere. Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Teritorijoje gyvena tik Juodlės ežere, kur yra dideli nendrynai. Peri 1 2 poros. Jerubė (Bonasa bonasia). Gyvena ir peri mišriuose miškuose. Sutinkama įvairiose vietose, bet negausi; tam įtakos turi gausūs plėšrūnai. Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Juodlės ežere beveik kasmet stebima viena žuvėdrų pora; duomenų apie šių paukščių perėjimą teritorijoje nėra. Lėlys (Caprimulgus europaeus). Nuo 2003-06-30 iki tų pačių metų liepos mėnesio pabaigos, lėlių apskaitos metu, teritorijoje girdėti dviejų patinų balsai: vienas Gabriolės duburyje, kitas spygliuočių miške tarp Ilgaežerio duburio ir Galvydiškės (stebėjo V. Lopeta). Juodoji meleta (Dryocopus martius). Teritorijoje, kurioje vyrauja brandūs spygliuočių medynai, sutinkama dažnai. Peri. Lygutė (Lulula arborea). 2010 2011 m balsas girdėtas Ilgaežerio duburio vakarinio pakraščio pušynuose ir ties Pailgio kaimu. Teritorijoje, kur vyrauja ištisiniai miškų masyvai ir nedaug atvirų plotų, negausi. Paprastoji medšarkė ( Lanius collurio). Rūšis negyvena dideliuose ištisiniuose miško masyvuose, todėl teritorijoje negausi. Sutinkamos pavienės poros ar paukščiai. 2010-08-09 patelė stebėta tarpumiškyje už Juodlės ežero. 2011 metų birželio mėn. vienas paukštis stebėtas vietovėje, vadinamoje Kaminskine. Mažoji musinukė (Ficedula parva). 2002-05-30 patinėlio balsas girdėtas Ilgaežerio duburio pelkiniame miške. 2011 metų gegužės birželio mėnesiais penkių šešių patinėlių balsai girdėti skirtinguose miško kvartaluose, ūksminguose miško sklypuose. Šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssonii). 40

Nuo 1996-06-09 iki 1996-06-11 kelių žvėrelių skleidžiami signalai girdėti virš Juodlės ežero (D. H. Pauža). Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii). Nuo 1996-06-09 iki 1996-06-11 pavienių šikšnosparnių signalai buvo girdimi virš Juodlės ežero (D.H.Pauža). Vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii). Nuo 1996-06-09 iki 1996-06-11 virš Juodlės ežero skraidė 7 8 besimaitinantys vandeniniai pelėausiai (D.H.Pauža). Baltasis kiškis (Lepus timidus L.). 2004 ir 2006 metų žiemą pėdsakai ant sniego rasti draustinio pelkiniuose miškuose. 2010 metų vasarą vienas žvėrelis matytas miške į rytus nuo Ilgaežerio duburio. Beržinė sicista (Sicista betulina). 1996-08-07 vienas žvėrelis stebėtas Ilgaežerio duburio 52 miško kvartalo pelkutėje. Ūdra (Lutra lutra). Rūšies gausumas teritorijoje netirtas. 1998 m. prie Juodlės ežero matytas ūdros jauniklis, spėjama, motinai žuvus patraukęs prie žmonių sodybos. Upinis bebras (Castor fiber). Juodlės miško BAST bebrai įsitvirtinę Ilgos upelio baseino visuose trijuose (Gabriolės, Ilgaežerio ir Juodlės) duburiuose. Ilgaežerio duburyje aptikta trobelė, kurioje gyvena nuolat. Užtvankas stato Ilgos upelyje. Populiacija stabili. Vilkas (Canis lupus). Maždaug nuo 2005 m. vilkų gausumas Teritorijoje sumažėjęs, sutinkami pavieniui užklystantys žvėrys. 1.5.3 Grybijos ypatybės Juodlės miško BAST kerpės netyrinėtos. Kerpšilio tipo miškų nėra, tačiau Ilgaežerio ir Juodlės pušynų aikštėse, pietinės ekspozicijos šlaituose pasitaiko nedidelių plotelių gausiai apaugusių kerpėmis. Grybų įvairovė teritorijoje specialiai nėra tyrinėta. Surinkta duomenų apie kai kurias kertinėse miško buveinėse aptinkamas grybų rūšis. Ant senų pušų kai kur aptinkamos pušinės kempinės (Phelinus pini). Pelkiniuose pušynuose vietomis gausios gelsvosios voveraitės (Cantharellus lutescens). Drėgnesnėse vietose, pelkiniuose miškuose ant eglių, rečiau beržų virtėlių ir stuobrių aptinkamos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos skaisčiosios raudonpintės (Pycnoporellus fulgens). Miškuose auga įvairios grybų rūšys: tikriniai baravykai (Boletus edulis), lepšės (Leccinum scabrum), raudonviršiai (Leccinum aurantiacum), tikrieji kazlėkai (Suillus luteus), žalsvieji aksombaravykiai (Xerocomus subtomentosus), pilkosios meškutės (Diaphora mendica), paprastieji kelmučiai (Armillaria mellea), gelsvarudės (Amanita fulva) ir paprastosios musmirės (Amanita muscaria), piengrybiai paberžiai (Lactarius torminosus), grūzdai (Lactarius turpis), valgomieji (Gyromitra esculenta) ir rudeniniai (Gyromitra infula) bobausiai, valgomosios voveraitės (Cantharellus cibarius), raukšlėtieji gudukai (Cortinarius caperatus) ir daugelis kitų. Sausuose pušynuose prie Ilgaežerio duburio vėlai rudenį negausiai dygsta žaliuokės (Tricholoma equestre). 41

1.6 ŽEMĖS IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBĖ IR NAUDOJIMAS 1.6.1 Esamos žemėvaldos Pagal žemės nuosavybės kadastro ir Šiaulių miškų urėdijos miškotvarkos projekto duomenis Juodlės BAST dominuoja miško paskirties žemė sudaranti 92,85 % visos teritorijos. Kitos paskirties žemė daugiausia vandens telkiniai ir pelkės, sudaro mažiau negu dešimtadalį teritorijos 7,15 %. Dominuojanti Juodlės miško dalis yra valstybės nuosavybės, tačiau 7,17 % priklauso privatiems asmenims. Kitos paskirties žemė yra taip pat daugiausia valstybinė 6,31% ir tik 0,83 % sudaro privatūs plotai (žr. 8 lentelę, 6 pav.). 5 pav. Miško žemės naudmenos 42

8 lentelė. Žemėvaldų struktūra Žemėvaldos kategorija Plotas, ha Miško žemė 886,70 92,85% % Privati 68,51 7,17% Valstybinė 818,20 85,68% Kitos paskirties žemė 68,24 7,15% Privati 7,95 0,83% Valstybinė 60,29 6,31% Viso: 954,94 100,00% 6 pav. Žemėvaldų konfigūracija. 43

1.6.2 Žemės ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtinėms vertybėms Juodlės miško BAST ribose praktiškai nėra šiuo metu žemės ūkiui naudojamų plotų. Pailgio kaimo vietoje, kur prie sodybų buvo dirbamos žemės plotelių, šiuo metu savaime auga miškas. Gabriolės duburio sauspievėje, kur dar apie 1995 metus ganė Juodlės kaimo gyventojas, šiuo metu niekas negano ir nešienauja, todėl šis plotas pradeda želti medžiais ir krūmais. Ariamų žemės plotų Teritorijoje nėra. 1.6.3 Žemės naudojimas praeityje Apie Juodlės miško BAST naudojimą praeityje nedaug žinoma. Teritorijoje šiuo metu mažai gyvenama, į ją patenka viena Juodlės kaimo sodyba ir Gabriolės vienkiemio dalis. Kai kurių kaimų (Pailgio, Tarutlaukės) ar sodybų (Kaminskinė) vietą liudija tik išlikę pamatai ar sodybų medžiai. Aplink sodybvietes esančios pievelės šiuo metu neganomos ir nešienaujamos, todėl savaime uželdinėja mišku. Prie Gabriolės duburio buvusioje ganomoje pievoje išlikę aptvarų likučiai. Kiek daugiau duomenų išlikę apie Juodlės duburio naudojimą. Kelis kartus Juodlės ežerą buvo bandyta nuleisti. Iki 1965 metų užpelkėjusio Juodlės ežero pakraščių pievose buvo ganomi galvijai. Apie tuo metu buvusias gamtines vertybes informacijos nėra. 1967 metais Juodlės ežeras paskelbtas vandens paukščių draustiniu, nes padidėjus vandens plotui, pagausėjo ančių ir kitų vandens paukščių. 1969 metais, pastačius naują užtvanką, buvo įrengti du paplūdimiai. 1970 metais prie ežero pastatyti poilsio namai. Aštuntame ir devintame dešimtmetyje Juodlė buvo viena iš populiariausių Šiaulių, Kelmės bei kitų rajonų poilsio vietų. Remiantis senais žemėlapiais ir miškininkų teigimu, galima spręsti, kad Ilgaežerio duburyje esantys sausinamieji kanalai buvo iškasti greičiausiai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Miško kirtimai ir kiti tvarkymo darbai kai kuriuose sunkiai prieinamuose Ilgaežerio duburio sklypuose nevykdomi jau keliasdešimt metų. 7 pav. Juodlės miško apylinkės. Topografinis pagrindas Lietuvos žemėlapis, apimantis Taurutlaukę ir Gabriejolę. Karo Topografijos Skyriaus 1939 m. leidinys iš senos kartografinės medžiagos papildytos oro nuotraukomis. M 1:100.000 Braižė ats. j. ltn. Dirsė 44

1.6.4 Teritorijos miško ištekliai Miškuose ūkininkaujama pagal II miškų grupės (draustinių miškų) reikalavimus. Miškai yra 208 pogrupio (draustinių miškai). Didžioji jų dalis yra valstybinės nuosavybės, patenka į Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkijos plotus. Dauguma privačių miško sklypų yra teritorijos šiaurinėje, šiaurvakarinėje ir vakarinėje dalyse. 9 lentelė. Miško pasiskirstymas pagal nuosavybės formą. Nuosavybės forma Plotas, ha % Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai 818,20 92,27 Privatūs miškai 68,51 7,73 Viso: 886,70 100,00 Juodlės miško BAST vyrauja nederlingi dirvožemiai, normalaus drėkinimo miško augavietės Nb; mažiau yra normalaus drėkinimo derlingų Nc ir ir pelkinių durpinių dirvožemių nederlingų augaviečių Pb (žr. 10 lentelę). 10 lentelė. Miško augaviečių procentinis pasiskirstymas pagal dirvožemio drėgnumą ir derlingumą. Kodas Dirvožemio drėgnumo laipsnis Tipas Dirvožemio derlingumo laipsnis a b c d f Labai nederlingas Nederlingas Derlingas Labai derlingas Labai derlingas su uosiais Iš viso Š N L U P Ryškūs (15-45 nuolydžio) šlaitų Normalaus drėkinimo Laikinai perteklinio drėkinimo (glėjiniai) Pastoviai perteklinio drėkinimo (glėjiniai) 0,27 0,56 0,83 55,62 18,10 73,71 1,34 2,34 3,68 0,10 0,31 0,41 Pelkiniai nenusausinti 1,73 14,02 5,10 20,85 Nenurodyta 0,52 Iš viso: 1,73 71,36 26,39 0,00 0,00 100,00 Medynų sudėtyje vyrauja pusamžiai pušynai. Gerokai mažiau yra eglynų ir beržynų (žr. 11 lentelę, 8 pav.). Juodalksnynai išsidėstę prie Ilgos upelio, drebulynų tėra tik du miško sklypai. Teritorijoje yra po kelis pušynų, eglynų ir beržynų sklypus, sulaukusius gamtinės brandos. Juodlės ežero apylinkėse ir tarp Juodlės kaimo ir Šaukėnų miestelio dauguma 150 metų ir vyresnio amžiaus pušynų medynų nusakinti. 45

11 lentelė. Medynų procentinis pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis ir jų brandumo grupes. Vyraujanti medžių rūšis Medynų brandumo grupės 1 2 3 4 5 6 Jaunuolynai Pusamžiai Pribręstantys Brandūs Perbrendę Pasiekę gamtinę bandą Iš viso: Pušis 3,63 55,11 5,04 3,37 1,99 0,56 69,70 Eglė 2,43 5,47 0,52 2,58 0,36 11,36 Beržas 0,83 3,33 1,00 1,47 3,97 0,59 11,19 Nenurodyta 6,52 Juodalksnis 0,86 0,16 1,02 Drebulė 0,14 0,06 0,20 Iš viso: 7,04 64,77 6,72 7,41 5,96 1,57 100,00 8 pav. Medynų pasiskirstymas pagal brandumo grupe 46

47

48

49

1.6.5 Vyraujančios rekreacinės formos ir objektai Teritorijoje rekreacijos intensyvumas gana didelis, tačiau poilsiautojų srautai pasiskirstę labai nevienodai. Daugiausiai poilsiautojų susirenka Juodlės ežero pakrantės vakarinėje ir šiaurinėje pusėje bei Gabriolės duburio buvusioje sodybvietėje, vadinamoje Kaminskinėje. Poilsiautojų veikla neretai būna negatyvi: jie kuria laužus, kerta medžius ir sausuolius, palieka įvairių šiukšlių. Tarybiniais metais ant Juodlės kalvos buvo įrengta poilsiavietė. Šiuo metu rekreacinės zonos ir įrenginių čia nėra, tačiau tradicija apsistoti laikinam poilsiui išliko. Botaniniu požiūriu svarbi Juodlės kalva, ant kurios auga smiltyniniai gvazdikai, pievinės šilagėlės ir šilinės perkūnropės, nukenčia nuo laipiojimo, taip pat skatinančio ir šlaitų eroziją. Turistų mėgstamas ir aplink ežerą įrengtas Juodlės pažintinis takas. Jame pastatyti informaciniai stendai, apžvalgos bokšteliai, lieptai per upelius. Prie pagrindinių miško kelių, vedančių link Juodlės ežero, pastatytos informacinės rodyklės, o prie valstybės saugomo gamtos paveldo objekto Šaukėnų pušies stovi informacinis stendas. Šis pažintinis takas nukreipia lankytojų srautus ir kartu apsaugo apylinkėse esančias gamtines vertybes. Tačiau šio tako statiniai ir lankytojai taip pat daro lokalų poveikį pelkės ekosistemai: primėtyta šiukšlių, kai kur išminti takai apie pakylas. Kaimo turizmo sodybų ar kitų rekreacinių objektų ir pastatų šiuo metu teritorijoje nėra. Vietovėje vyraujančios pagrindinės rekreacijos formos grybavimas, uogavimas ir žvejyba, rečiau maudymasis Juodlės ežere. 1.6.6 Medžioklės ir žvejybos ypatybės Šiaurinėje ir vakarinėje teritorijos dalyje medžioja Šiaulių rajono Kurtuvėnų medžiotojų būrelis. Medžioklės sezono metu surengia 1 2 varymines medžiokles. Pagrindiniai medžiojami žvėrys yra šernai, rečiau stirnos, lapės, elniai, miškinės kiaunės, usūriniai šunys. Pietinėje teritorijos dalyje medžioja Vainagių Lygumų medžiotojų būrelis. Daugiausia medžioja kanopinius žvėris: šernus, stirnas, rečiau elnius. Per varymines medžiokles rečiau nušauna lapių ir miškinių kiaunių. Ilgaežerio duburyje prie Ilgos upelio retkarčiais nušauna bebrų. Aktyviai medžioja iš bokštelių, nušauna daug šernų, kartais sumedžioja prie šėryklų ateinančius mangutus ar elnius. Dabartinės medžioklės nuo vykusių prieš dvidešimt ir daugiau metų skiriasi tuo, kad labai sumažėjo varyminių medžioklių, o įsivyravo medžioklė iš bokštelių. Medžioklės poveikį Juodlės BAST saugomoms gamtinėms vertybėms vienareikšmiškai vertinti negalima. Medžioklių metu yra naikinami prie šėryklų ateinantys mangutai, kurie LR aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. D1-663 Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios įtraukti į invazinių gyvūnų sąrašą. Taip pat nemažai nušaunama ir šernų, kurie naikina saugomas augalų buveines, išknisa retus augalus ir pan. Tačiau medžiojamiems gyvūnams prie medžioklės bokštelių privilioti yra papilama daržovių. Todėl gyvūnams koncertuojantis šiose vietose yra gana stipriai pažeidžiama dirva, ištrypiami augalai. Juodlės ežere aktyviai žvejojama. Žiemą ant ledo gaudomos lydekos. Kitais metų laikais be lydekų gaudomi lynai, kuojos, raudės, ešeriai. Ilgaežerio ežere dėl mažesnio žuvies kiekio žvejojama rečiau. Žvejyba Juodlės miško BAST esančioms gamtinėms vertybėms didesnio neigiamo poveikio neturi. 1.6.7 Vandens telkinių naudojimo būdai Juodlės ežero vandens lygis reguliuojamas pylime įrengta pralaida. Šiuo metu ši pralaida ženklaus neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms neturi. Pats ežeras žuvingas ir mėgstamas žvejų. Dėl užaugimo vandens augalija maudymuisi naudojamas mažai. Ežeras labai apaugęs nendrėmis, kurios žiemą pjaunamos nuo ledo ir naudojamos dengti stogams. Ilgaežerio ežeras žvejų lankomas retai. Kitai veiklai Juodlės miško BAST esantys vandens telkiniai nenaudojami. 50

9 pav. Juodlės BAST. Pagrindas Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 skaitmeninis rastrinis topografinis žemėlapis. 1.6.8 Naudingųjų iškasenų gavyba Juodlės miško BAST nėra naudingųjų iškasenų plotų ir naudingųjų iškasenų gavyba nevykdoma. 1.6.9 Kitos gamtos išteklių naudojimo rūšys Teritorijoje daugiausiai naudojami miško ištekliai. Nedidelio intensyvumo kirtimus vykdo VĮ Šiaulių miškų urėdija ir privatūs savininkai. Sezono metu intensyviai uogaujama (teritorijoje gausiai dera mėlynės) ir grybaujama. Kai kuriais metais Šaukėnų miestelyje superkami grybai. 51

1.7 TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI 1.7.1 Teritorijoje vykdomos veiklos, teigiamai veikiančios plano objektą Teritorijoje šiuo metu beveik nėra veiklų, teigiamai veikiančių pievų ir pelkių buveines neganoma ir nešienaujama. Esant ledo dangai, Juodlės ežere pjaunamos nendrės stogams dengti, kas kiek sulėtina ežero užaugimą ir pagerina saugomų vandens vabzdžių buveinių būklę. Tačiau nendrių pjovimas ežere turi būti prižiūrimas, paliekant neišpjautus nendrynų ruožus juose gyvenantiems saugomiems paukščiams didiesiems baubliams ir nendrinėms lingėms. 1.7.2 Teritorijos ekonominį gyvybingumą palaikančios veiklos Juodlės miško BAST beveik negyvenama tėra tik viena sodyba Juodlės kaime, prie ežero. Miško teritorijoje buvę Pailgio, Tarutlaukės kaimai jau išnykę. Gyventojai susitelkę į vakarus nuo Teritorijos. Čia yra seniūnijos centras Šaukėnų bažnytkaimis. Kiek didesni Šukiškių ir Spaudžių kaimai (žr. 11 lentelę). Pensijinio amžiaus žmonės daugiausia gyvena Giriškių, o darbingo Gabriojolės kaime. Šaukėnų miestelyje daugiau darbingų žmonių. Duomenys apie Juodlės miško BAST ir gretimų vietovių gyventojų skaičių ir darbingumą pateikiami 12 lentelėje. 12 lentelė. Duomenys apie gyventojų ekonominį aktyvumą 5 Kaimo pavadinimas Kiemų skaičius Gyventojų skaičius Gyventojų darbingumo rodikliai (%) Darbingų skaičius Nedarbingų skaičius Giriškiai 8 6 33 67 Gabriejolė 1 3 67 33 Juodlė 1 2 50 50 Spaudžiai 17 49 61 39 Šaukėnai 243 678 59 41 Šukiškiai 14 28 55 45 Iš viso: 284 766 325 275 Kaip matyti iš 12 lentelės, darbingi gyventojai Juodlės BAST teritorijoje ir greta jos sudaro daugiau kaip pusę gyventojų. Dalis gyventojų ūkininkauja, kiti dirba Šaukėnuose ar aplinkiniuose miestuose. 1.7.3 Teritorijos naudojimas švietimo reikmėms Teritorijoje prie kelių, gamtos paveldo objektų ir mašinų stovėjimo aikštelėse stovi Kurtuvėnų regioninio parko informacinės sistemos įranga: informaciniai stendai, suolai, atramos pastatytos dviračiams ir pririšti žirgams. Aplink Juodlės ežerą yra nutiestas 4,5 kilometro ilgio pažintinis takas, jo stotelės įrengtos miške, pievelėse, ežero pakraščiuose ir pietrytinės pakrantės pelkių buveinėse. Pažintinio tako maršrutas miške paženklintas atitinkamais ženklais. Lankytojams į pelkę nutiestas medinis takas, įrengtos dvi pakylos, iš kurių stebimi paukščiai, galima apžvelgti ežerą ir pelkę. Statiniai ir lankytojai daro lokalų poveikį pelkės ekosistemai: primėtyta šiukšlių, išminti takai aplink pakylas, auga nebūdingi augalai. Teritorija palanki naudoti švietimo reikmėms, tačiau ją būtina tinkamai prižiūrėti, nuolat šalinti šiukšles, atnaujinti stendus ir kitą tako įrangą, pastatyti ženklus, įspėjančius, kad lipti nuo pakylos bei takų ir eiti į pelkę pavojinga ir draudžiama. 5 Šaltinis: 2010 metų spalio mėn. Šaukėnų seniūnijos gyventojų registro duomenys. 52

1.7.4 Gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti kita specifinė veikla Kitos specifinės veiklos, reikšmingai įtakojančios Juodlės miško BAST, šiuo metu neužregistruota. 1.7.5 Su teritorija ar jos dalimi susiję kiti projektai, planai ar programos, galintys turėti poveikį gamtotvarkos plano objektams Kelmės savivaldybės teritorijos Bendrajame plane 2005 2015 metų rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje Juodlės miško BAST pažymėtas rekreacijos aptarnavimo centras, kurio veikla bendrojo, pažintinio ir gamtos turizmo organizavimas. Toks centras neįkurtas. 2015 m pastate prie Juodlės ežero įkurtas Šaukėnų bendruomenės tradicinių amatų centras, kurio veikla pavojaus gamtai nekelia. Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plano rekreacinio naudojimo plėtros kryptyse teritorijoje numatytos net kelios turistinės trasos: - Trijų pasagų žirginio turizmo trasa, automobilių dviračių turizmo trasa, dviračių trasa Šaukėnų žiedas eina iki Juodlės ežero; - Žirginio turizmo Parkų trasa per Ilgos kraštovaizdžio draustinį eina pro Ilgaežerio duburį ir Juodlės ežerą; - Juodlės pelkių pažintinis takas eina aplink Juodlės ežerą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kurtuvėnų regioninio parko užsakymu 2012 m. buvo įgyvendinamas projektas Bulėnų pelkės ir Juodlės miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų natūralaus hidrologinio rėžimo atkūrimas. Jo metu buvo atkuriamas Ilgos upelio baseino natūralus hidrologinis rėžimas: įrengta 15 užtvankų ant į Ilgos upelį įtekančių griovių, Gabriolės duburyje ant Ilgos upelio ir griovio įrengti akmenų metiniai vandens lygio palaikymui. Visos šios priemonės teigiamai veikia Juodlės miško BAST gamtines vertybes. 1.7.6 Žmogaus veikla gretimose teritorijose Iš šiaurės, rytų ir pietų pusių Teritoriją supa Kurtuvėnų regioninio parko miškai. Juose vyrauja žemesnių miško grupių (III ir IV) medynai, todėl vykdomi visų rūšių miško kirtimai. Jie nėra intensyvūs. Iš vakarų pusės prie Teritorijos šliejasi gyvenamos teritorijos: čia yra seniūnijos centras Šaukėnų miestelis, Pailgio ir Giriškių kaimai. Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkaujama, ganomi gyvuliai, tačiau yra ir nenaudojamų plotų (ypač Giriškių kaimo apylinkėse), kurie savaime užauga mišku. Šiauriniu Šaukėnų miestelio pakraščiu pratekantis Ilgos upelis užtvenktas, kur susidaręs 22 ha ploto tvenkinys, vadinamas Šaukėnų jūra. Jis naudojamas mėgėjiškai žūklei ir maudymuisi. Todėl galima teigti, kad greta Teritorijos nevykdomos veiklos, reikšmingai įtakojančios Teritorijos gamtines vertybes. 53

1.8 EKOLOGINIS GAMTOTVARKOS PLANO OBJEKTŲ VERTINIMAS 1.8.1 Pažeidžiamumas ir stabilumas Teritorijoje didelius plotus užimančios 9010 *Vakarų taigos buveinės yra santykinai stabilios, didesnis pavojus dėl miškų kirtimų šioms buveinėms yra privačiose valdose. Dėl tinkamų (Nb) augaviečių gausumo, šių buveinių plotą ateityje papildys nauji bręstantys medynai. Dalinis šio tipo buveinių pažeidimas yra tik dėl plintančių invazinių augalų varpinių medlieva, intensyvių sanitarinių kirtimų ir mažo negyvos medienos palikimo, ypač sausose gerai privažiuojamose vietose. 91D0 *Pelkinių miškų buveinės labiau pažeidžiamos dėl dalyje miško sklypų praeityje vykdyto miškų sausinimo. Pastebėta, kad miško sklypuose ar net kvartaluose, kuriuose buvo iškasti sausinamieji grioviai, ištisinė kiminų danga yra sunykusi, o gruntinio vandens lygis nukritęs. Kai kuriose vietose buvusios 91D0 *Pelkinių miškų buveinės dėl nusausėjimo pakitusios į 9010 *Vakarų taigos medynus. 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinės dėl jauno medynų amžiaus dar besiformuojančios struktūros. Iš miškų buveinių labiausiai pažeidžiami 9050 Žolių turtingi eglynai. Vėsiame klimate augančių medžių būklė blogėja greičiausiai dėl globalinio atšilimo. 2010 metais pastebėtas netikrojo eglinio skydamario (Physokermes piceae Shrank.) išplitimas, dėl ko keli ankstesniais metais išskirti buveinės sklypai labai praretėjo ar net buvo iškirsti eglėms nudžiūvus. 2011 metais išskirti du tipiški buveinės sklypai, kurių medynų būklė turi būti stebima. Pelkių ekosistemoms kenkia praeityje vykę sausinimo darbai ir vandens lygio kaitaliojimas Juodlės ežere. Apsausėjusiuose plotuose sparčiai vyksta durpių mineralizacija, auga medžiai ir krūmai, įsiveisia azotamėgiai augalai. Gerokai apsausėjusios Ilgaežerio ir Gabriolės duburių šarmingos žemapelkės apauga medžiais bei krūmais ir turi būti nuolat tvarkomos. 7230 Šarmingos žemapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai bei 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės yra ankstyvos sukcesinės stadijos buveinės, kurios susidaro vandens telkiniui keičiantis į miško buveines. Nenaudojamos ir netvarkomos šios buveinės dėl pakitusio vandens lygio ir anksčiau buvusios taršos bei kitų veiksnių maždaug per du dešimtmečius gali visai sunykti. Nedideliems aukštapelkių ploteliams reikalingas tvarkymas, nes jie užauga pušimis ir pamažu virsta pelkiniais pušynais. Ilgaežerio apyežerės buveinės pažeidžiamos dėl galimo užtvindymo bebrams patvenkus Ilgos upelį. Tarp pelkių buveinėse aptinkamų augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, daugumą sudaro labai retos, sparčiai nykstančios ar pažeidžiamos rūšys, tokios kaip raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus), daugiametis patvenis (Swertia perennis), karališkoji glindė (Pedicularis sceptrumcarolinum), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius). Siauralapės smiltės ir smiltyninio gvazdiko augimviečių būklei pavojų kelia poilsiautojų lankymasis trypimas, vaikščiojimas kalvos šlaitais, laužų kūrenimas. Šiems augalams, o taip pat paprastosioms tuklėms, daugiamečiams patveniams, pievinėms bei vėjalandėms šilagėlėms pavojų kelia užaugimas medžiais ir krūmais, iš kurių agresyviausia varpinė medlieva (Amelanchier spicata) bei invaziniai augalai gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) ir šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius). Medžiai ir krūmai bei nendrės neigiamai veikia ir raktažolinio vikšrenyno Primulo Schoenetum ferruginei bendriją. Gamtotvarkos plano rengimo metu (2011 metais) nustatyta, kad labai sumažėjusi raktažolių pelenėlių ir kai kurių kitų jai būdingų augalų populiacijos. Iš saugomų gyvūnų rūšių saugiausios yra plačiųjų dusių, akiuotųjų satyrų, smailiasnukių varlių, juodųjų meletų populiacijos. Dėl mažo tinkamų biotopų plotų lengvai pažeidžiamos didžiojo auksinuko, baltajuosčio melsvio, pleištinio žirgelio radvietės. Pastarosioms žalą daro bebrai, todėl svarbu išsaugoti sraunų neužtvenktą Ilgos upelį veistis saugomiems pleištiniams žirgeliams. Tamsiosios šaškytės buveinė baigia užaugti medžiais bei krūmais ir nendrėmis. 54

1.8.2 Retumas Teritorija pasižymi didele retų rūšių įvairove. Aptiktos 27 į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos augalų rūšys, iš jų 3 (vėjalandė šilagėlė, dvilapis purvuolis ir pelkinė uolaskėlė) įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą. Saugomų rūšių populiacijos yra unikalios šiam regionui ir labai svarbios tų rūšių genetinei įvairovei šalyje išsaugoti. Pelkinės uolaskėlės populiacija šioje Teritorijoje yra labiausiai į šiaurės vakarus nutolusi Lietuvoje. Reta Žemaičių aukštumoje ir kita rūšis dvilapis purvuolis, kurio populiacija Juodlės ežero pakrančių šarmingoje žemapelkėje yra gana gausi ir kol kas gyvybinga. Be to, rastos dar 36 kitos Lietuvoje retos ir apyretės augalų rūšys. Juodlės miško BAST, kaip ir kitose Kurtuvėnų regioninio parko vietose, yra nemažai pietinėje šalies dalyje labiau paplitusių rūšių, kurios kitose regiono vietovėse neaptinkamos arba ypač retos. Vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu didelė svarba yra išnykstančių rūšių raibosios gegūnės, karališkosios glindės, miškinės žiomenės, rusvojo vikšrenio bei tik keliose šalies vietose gausiau sutinkamų daugiamečių patvenių populiacijų atžvilgiu. Paprastosios tuklės, liekninio beržo, raktažolės pelenėlės, dėmėtosios ir gelsvosios gegūnių, nariuotosios ilgalūpės radviečių vietinė svarba didelė, o šalies mastu vidutinė. Tiek šalies, tiek vietiniu lygmeniu pūkuotosios apuokės, širdinės dviguonės populiacijų svarba vidutinė. Dėl labai mažų populiacijų plunksninės pliusnės, vienalapio gedučio, šakotųjų ratainyčių augaviečių svarba yra nedidelė. Teritorijoje nedidelį plotą užima bendrija raktažolinis vikšrenynas, labai mažą bendrija liekninis beržynas. Ilgaežerio duburyje bendrija šakotasis ratainynas sunykusi dėl nežinomų priežasčių. Labai svarbios ir visoje šalyje gana retos yra pelkinės buveinės nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, šarmingos žemapelkės, kiek dažnesnės yra tarpinės pelkės ir liūnai, tačiau šio tipo buveinių su ypač didele retų rūšių gausa šalyje ypač mažai. Dėl šių priežasčių Juodlės miško BAST yra ypač vertinga ir labai svarbi ne tik buveinių, bet ir rūšių apsaugai. Teritorijoje aptinkamos miškų buveinės šalyje nėra retos. Juodlės miško BAST sutinkamos net 27 į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos gyvūnų rūšys, 16 paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos (PD) I priedą ir 19 gyvūnų rūšių, įtrauktų į Buveinių direktyvos (BD) II arba IV priedus. 1.8.3 Natūralumas ir tipiškumas Teritorijoje vyrauja palyginti natūralios ar mažai pakeistos miškų buveinės, o palyginti nedidelę jų dalį, apie 7 % sudaro Juodlės ežero apylinkėse sodinti jaunuolynai. Dėl miškuose vykdomos ūkinės veiklos tik apie 20 % Teritorijos yra natūrali. Natūraliausi išlikę 91D0 *Pelkiniai miškai ir 9050 Žolių turtingi eglynai. Jų rūšinė sudėtis ir vertikalioji medyno struktūra yra beveik tipiška šio tipo buveinėms. Didžiausius plotus užimantys 91D0 *Pelkiniai miškai su gausiais virtėliais yra Ilgaežerio duburyje. Kiek mažiau natūralūs yra 9010 *Vakarų taigos miškai gali būti, kad tose vietose beveik prieš šimtmetį pušynai buvo pasodinti, tačiau per tą laiką sunatūralėjo ir dabar vizualiai neįmanoma atskirti, kuri miško dalis yra natūrali, kuri atsodinta. Todėl šie plotai vertinami kaip pusiau kultūriniai arba pusiau natūralūs. Vertingiausios Teritorijoje pelkių buveinės yra vidutiniškai pakitusios arba natūralios. Natūraliausios jos yra Juodlės ežero pietrytinėje pakrantėje, nors ir čia pastebima kai kurių nepageidaujamų buveinių pokyčių: plinta medžiai bei krūmai ir nendrės. Į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašytų augalų rūšių buveinės palyginti natūralios. Pelkinės uolaskėlės buveinė atitinka visus kriterijus. Nedaug pakitusios arba visai nepakitusios yra dvilapio purvuolio buveinės. Juodlės miške esančios vėjalandės šilagėlės augavietės yra per Lietuvą einančio arealo pakraštyje, todėl nėra gausios ir aptinkamos ne visai tipiškose vietose (pakelėse, prie kvartalinių linijų), eroduotuose šlaituose, kur lengviau įsikuria dėl mažesnės tarprūšinės konkurencijos. Gerokai mažiau tipiškos ar vidutiniškai degradavusios ir pakitusios nedidelį plotą užimančios pelkės, įsikūrusios miškų apsuptyje, tačiau jose iki šiol išlikę daug retų rūšių populiacijų. Buveinės dar gyvybingos ir, tinkamai jas tvarkant, galima visiškai atkurti jų gyvybingumą. 55

1.8.4 Įvairovė Teritorija pasižymi didele augalų rūšių įvairove. Nors Ilgos kraštovaizdžio draustinio floros sąrašas nėra sudarytas, Juodlės miško BAST, atsižvelgiant į anksčiau didesnėje Teritorijos dalyje vykdytų tyrimų duomenis bei buveinių įvairovę, preliminariais vertinimais galima teigti, kad florą gali sudaryti ne mažiau kaip 500 550 induočių augalų rūšių. Čia telkiasi miškų, pelkių ir ežerų buveinės. Teritorijos ribose konstatuotos 9 tipų europinės svarbos buveinės, įtrauktos į Buveinių direktyvos I priedą. 1.8.5 Dydis ir fragmentiškumas Bendras Teritorijos plotas, kuriai rengiamas Gamtotvarkos planas, yra 956 ha. Mažiausiai fragmentuotos yra didelius plotus užimančios 9010 Vakarų taigos ir 91D0 *Pelkinių miškų buveinės. Ateityje jų plotą gali dar papildyti joms tipiškose augavietėse esantys dar bręstantys medynai. Tuo tarpu 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinių mažą skaičių nulemia daugiausia pelkėtų derlingų (Pc) augaviečių, priklausančių nuo reljefo, fragmentiškumas. Teritorijoje dėl praeityje vykdyto užsodinimo mišku ar savaiminio užžėlimo labai fragmentuotos sausos pievos tėra tik du jų plotai: Pailgio kaimo sodybvietėje ir vietovėje, vadinamoje Kaminskine. 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinės Juodlės ežero pietrytinėje pakrantėje, Ilgaežerio apyežeryje užima didelį plotą ir sudaro būdingus kompleksus. Jų plotas yra pakankamas, kad išliktų stabilios. Kitų tipų pelkių aukštapelkių, šarmingų žemapelkių ir šaltiniuotų pelkių fragmentacija nulemta daugiausia gamtinių sąlygų (reljefo, hidrologinio režimo, natūralaus užaugimo) ar žmogaus veiklos (užsodinimo mišku). Teritorijoje fragmentiškos kai kurių saugomų gyvūnų rūšių buveinės. Pavyzdžiui, Teritorijoje tik Juodlės ežere sutinkamos plačiosios dusios, dvijuostės nendriadusės, rudakakliai kragai, didieji baubliai, juodosios žuvėdros. Labai mažame Ilgos upelio plote rastos pleištinės skėtės, didžiojo auksinuko populiacijos. Saugomų buveinių struktūra, retų augalų rūšių sudėtimi į Juodlės mišką labai panaši besiribojanti teritorija Galvydiškės kaimo apylinkių BAST. 1.8.6. Teritorijos svarba nulemta jos padėties Juodlės miško BAST 2005 2015 m. Kelmės rajono bendrajame plane įrašyta kaip saugoma teritorija, esanti gamtiniame karkase, kurioje veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai. Juodlės miško BAST yra vidinio stabilizavimo areale. 56

2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2.1 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS Gamtotvarkos plano tikslas yra užtikrinti natūralių distrofinių ežerų, aktyvių aukštapelkių, tarpinių pelkių ir liūnų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, šarmingų žemapelkių, vakarų taigos, žolių turtingų eglynų, pelkinių miškų, dvijuostės nendriadusės, dvilapio purvuolio, pelkinės uolaskėlės, ūdros, vėjalandės šilagėlės palankią apsaugos būklę. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai: 1. atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių: 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažesniame kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažesniame kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažesniame kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažesniame kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą; 2. atkurti ir išsaugoti vėjalandžių šilagėlių (ne mažiau kaip 20 žydinčių augalų) buveines; 3. stabdyti svetimžemių augalų plitimą; 4. sumažinti teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms; 5. padidinti negyvos medienos kiekį EB svarbos natūralių buveinių 9010 *Vakarų taiga ne mažiau kaip 150 ha plote, 9050 Žolių turtingi eglynai ne mažiau kaip 2,5 ha plote, 91D0 Pelkiniai miškai ne mažiau kaip 85 ha plote; 6. kontroliuoti bebrų populiaciją. 2.2 GAMTOSAUGINĖS PROBLEMOS Pagrindinės Juodlės miško BAST gamtosauginės problemos susijusios su atvirų plotų (įvairių tipų pelkių ir teritorijoje retų pievų) užaugimu medžiais bei krūmais ir nendrėmis. Teritorijoje jau senokai nėra vykdomas tradicinis ūkininkavimas ganymas ir šienavimas, kuris anksčiau palaikė buveinių struktūrą. Pleištinio žirgelio buveinės Ilgos upelyje šiaurinėje Teritorijos dalyje ir retų augalų radvietės Ilgaežerio duburyje nukenčia dėl bebrų įrengiamų užtvankų, užtvindomų plotų ir pasikeitusio buveinių hidrologinio režimo. Kita vertus Gabriolės duburyje bebrų patvenkimas kitoms vabzdžių rūšims yra naudingas, nes kai kuriose Gabriolės ir Ilgaežerio duburių vietose hidrologiniam režimui neigiamos įtakos turi praeityje iškasti sausinamieji kanalai. Miškų buveinėse saugomoms retoms vabzdžių ir grybų rūšims neigiamą įtaką daro intensyvūs sanitariniai kirtimai, kurių metu pašalinami išdžiūvę, džiūstantys, išvirtę medžiai ar stuobriai, vadinami negyva mediena. Juodlės ežero šiaurinėje ir šiaurrytinėje pusėje, kur auga reti smėlynų augalai, sezono metu pasireiškia neigiama poilsiautojų veikla: šiukšlinimas, laužų kūrenimas, erozijos sukėlimas laipiojant kalvų šlaitais, vandens paukščiai ežere baidomi leidžiant garsią muziką. Ilgaežerio duburio vakarinės pusės sausuose pušynuose augantiems retiems ir apyretiems augalams pavojingi plintantys lubinai, šluotiniai sausakrūmiai ar šalia medžiotojų bokštelių esančios žvėrių šėrimo vietos, kurios sukuria sąlygas plisti šioms vietoms nebūdingiems augalams. Juodlės kaimų apylinkėse smėlynų augalams smiltyniniams gvazdikams, pievinėms šilagėlėms grėsmę kelia trake įsitvirtinusi sparčiai plintanti svetimžemė rūšis varpinė medlieva. Kai kuriose vietose pakelėse augančioms vėjalandėms šilagėlėms kenkia grybautojų ne vietoje statomi automobiliai. Šių augalų dauginimosi sąlygos blogėja ir dėl kitų priežasčių: gaisrų nebuvimo, storėjančios samanų dangos. Juodlės miško BAST esantis pažintinis takas iš dalies netenkina lankytojų poreikių, o kai kurie infrastruktūros elementai dėl gamtinių sąlygų yra netinkami naudoti ar net kelia grėsmę lankytojams. Neretai teritorijos lankytojai neretai įvažiuoja ir palieka automobilius draudžiamose vietose. Taip pat nereti atvejai, kai trūkstant informacijos apie saugomoje teritorijoje vykdomus gamtotvarkos darbus neteisingai interpretuojama jų reikšmė. 57

2.3 GAMTOTVARKOS PLANO UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi uždaviniai, priemonės ir įgyvendinimo rodikliai pateikiami 13 lentelėje. 13 lentelė. Gamtosauginės problemos, jų sprendimo uždaviniai, priemonės ir įgyvendinimo rodikliai. Eil. Nr. Apsaugos problemos 1. Dėl nutrūkusio tradicinio ūkininkavimo EB svarbos buveinės 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės ir kt. bei saugomų rūšių veisimosi buveinės praranda joms būdingą struktūrą dėl užaugimo medžiais ir krūmais bei žoline augmenija. Uždaviniai Priemonės pavadinimas Įgyvendinimo rodikliai. atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių: 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažesniame kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažesniame kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažesniame kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažesniame kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą 1.1. Iškirsti medžius ir krūmus 1.2. Reguliariai šalinti atžalas I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais pašalinti medžiai ir krūmai tvarkymo plotuose Nr. 1-9, 13, 16-17, 19-21, 24-26, 28-30, 34, 35, iš viso 22,63 ha plote. I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais atžalos pašalintos 31 tvarkymo plote, užimančiame 0,52 ha plotą, II įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose Nr. 1-5, 8, 13, 16, 19-21, 23, 26, 28, 29,30, 35, iš viso užimančiuose 14,39 ha plotą, III įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose Nr. 1-5, 8, 13, 16, 19-21, 23, 26, 29, 30, 35, iš viso užimančiuose 14,05 ha plotą, V, VII ir IX įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose Nr 1-5, 8, 13, 16, 19,21, 23, 26, 28, 29,30, 35, iš viso užimančiuose 14 ha plotą. 58

13 lentelės tęsinys Eil. Nr. Apsaugos problemos Uždaviniai Priemonės pavadinimas Įgyvendinimo rodikliai 1.3. Reguliariai šalinti žolinę augaliją II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais žolė kartą per vegetacijos periodą nupjauta ir pašalinta iš tvarkymo plotų Nr. 6, 7, 17, 24, 30, iš viso 5,52 ha plote, o 2 tvarkymo plote, užimančiame 0,19 ha plotą, žolė nupjauta ir pašalinta du kartus per vegetacijos periodą. III Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais kartą per vegetacijos periodą žolė nupjauta ir pašalinta iš tvarkymo plotų Nr.17, 24 ir 30, iš viso 3,94 ha plote, o 2 tvarkymo plote, užimančiame 0,19 ha plotą, du kartus per vegetacijos periodą. IV Gamtotvarkos plano metais žolė kartą per vegetacijos periodą nupjauta ir pašalinta iš tvarkymo ploto Nr. 2, iš viso 0,19 ha plote, V 2, 6, 7, 20, 30 tvarkymo plotuose, iš viso 3,16 ha plote, VI 17 ir 24 tvarkymo plotuose, iš viso 2,6 ha plote, VII 2, 20 ir 30 tvarkymo plotuose, iš viso 2,14 ha plote, VIII 6 ir 7 tvarkymo plotuose, iš viso 1,02 ha plote, IX 2, 17, 20, 24 ir 30 tvarkymo plotuose, iš viso 4,74 ha plote. Pradedant II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais 3 tvarkymo plotas, iš viso užimantis 0,14 ha plotą, šienaujamas rotaciniu būdu kasmet nušienaujant trečdalį ploto ir ketvirtais metais pradedant ciklą iš naujo. 1.4. išpjauti nendres I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais nendrės nušienautos tvarkymo plote Nr. 25 užimančiame 0,25 ha plotą. II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais nendrės nušienautos 9, 16, 25 ir 34 tvarkymo plotuose, iš viso 5,27 ha plote. III Gamtotvarkos plano metais nendrės nušienautos tvarkymo plotuose Nr. 9 ir 34 tvarkymo plotuose, iš viso 4,77 ha plote. IV, VI, VIII ir X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais nendrės nušienautos tvarkymo plotuose Nr. 9, 16 ir 25 ir 34, iš viso 5,27 plote. 1.5. Iškirsti sumedėjusią augaliją kvartalinėse linijose I III, V, VII ir IX Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais pašalinta kvartalinę liniją gožianti augmenija tvarkymo plote Nr. 22 užimančiame 0,22 ha plotą. 59

13 lentelės tęsinys Eil. Nr. Apsaugos problemos 2. Dėl efektyvios miškų gaisrų kontrolės, potencialiose vėjalandžių ir pievinių šilagėlių augvietėse nevyksta miško gaisrai, storėja miško paklotė, kuri trukdo natūraliai užsisėti, o atskirose vietose augavietes gožia augmenija. 3. Atsitiktinai ar tikslingai į Lietuvą buvo atgabentos ir išplatintos svetimžemės rūšys gausialapis lubinas ir varpinė medlieva, kurios dabar nekontroliuojamai plinta ir išstumia saugomas augalų rūšis. Uždaviniai Priemonės pavadinimas Įgyvendinimo rodikliai Atkurti ir išsaugoti vėjalandžių šilagėlių (ne mažiau kaip 20 žydinčių augalų) buveines Stabdyti svetimžemių augalų plitimą. 2.1. Kartografuoti žydinčias vėjalandės šilagėles 2.2. Praardyti miško paklotę vėjalandžių šilagėlių augavietėse 2.3. Pašalinti vėjalandes šilagėles gožiančius viržius, krūmus ir medžius 3.1. Naikinti gausialapius lubinus 3.2. Naikinti bitines spriges I, III, VI ir IX Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais apeiti Juodlės miško BAST pušynai ir sužymėtos vėjalandžių šilagėlių radavietės 100 ha plote. I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais praardyta miško paklotė maždaug 100 šilagėlių augaviečių bendrame maždaug 1 ha plote. I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais pašalinti šilagėles gožiantys medeliai ir plotuose Nr. 33 ir 38, iš viso 0,18 ha plote. I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais tvarkymo plote Nr. 33, iš viso 0,05 ha plote, iškasti ir iš tvarkymo plotų pašalinti gausialapiai lubinai bei nujauti ir iš tvarkymo ploto pašalinti krūmokšniai ir žolė. II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais šiame tvarkymo plote pakartotinai iškasi ir iš tvarkymo ploto pašalinti lubinai bei išrauti sausakrūmiai, nupjautos atžalos ir žolė. Vėliau, pradedant III Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais kas 3 metai iš tvarkymo ploto pašalintos sugrėbtos samanos ir nuokritos. I III Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais gausialapiai lubinai iškasti, o vasaros pabaigoje nušienauti ir iš tvarkomos teritorijos pašalinti 36 ir 37 tvarkymo plotuose, iš viso 11,86 ha plote, o 32 tvarkymo plote, iš viso 4,67 ha plote, nušienauti ir iš tvarkomo ploto pašalinti du kartus per vegetacijos sezoną. IV-VI Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais du kartus per vegetacijos sezoną nušienauti ir iš tvarkomos teritorijos pašalinti tvarkymo plotuose Nr. 32, 36 ir 37, iš viso 16,53 ha plote. Naikinimas iškasant augalus žydėjimo metu. I II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais iš tvarkymo plotų Nr. 10 ir 11, iš viso 0,2 ha plote, iškastos ir iš tvarkomos teritorijos kompostuoti išvežtos smulkiažiedės sprigės. 60

13 lentelės tęsinys Eil. Nr. Apsaugos problemos 4. Nekultūringi lankytojai važiuoja ir palieka automobilius neleistinose vietose, šiukšlina ar sukelia kitokias aplinkos pažaidas. 5. Paliekama per mažai biologinei įvairovei svarbios negyvos medienos kai kuriose miško buveinėse. Uždaviniai Priemonės pavadinimas Įgyvendinimo rodikliai Sumažinti Teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms EB svarbos natūralių buveinių 9010 *Vakarų taiga (ne mažiau kaip 150 ha plote), 9050 Žolių turtingi eglynai (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 91D0 *Pelkiniai miškai (ne mažiau kaip 85 ha plote) medynuose paliekant ne mažiau kaip 20 m3/ha storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių 3.3. Naikinti uosialapius klevus 3.4. Naikinti dygliuotuosius šalatalankius 3.5. Naikinti šluotinius sauskrūmius 4.1. Apriboti automobilių pravažiavimą įrengiant 3 kelio užtvaras 5.1. papildyti miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą Gamtotvarkos plano priemonėmis dėl paliekamos negyvos medienos kiekio kartografuotų miškų buveinių plotuose 5.2. paliktinos negyvos medienos pažymėjimas ant medžių kamienų kartografuotų miškų buveinių plotuose I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais tvarkymo plote Nr. 18, iš viso 0,1 ha plote, naudojant glifosato tirpalą nudžiovinti, o II Gamtotvarkos plano metais nupjauti ir iš tvarkymo ploto pašalinti uosialapiai klevai. I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais tvarkymo plote Nr. 12, iš viso 0,1 ha plote, naudojant herbicidų kapsules nudžiovinti, o II Gamtotvarkos plano metais nupjauti ir iš tvarkymo ploto pašalinti uosialapiai klevai ir šaltalankiai. I III Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose Nr. 32, 36 ir 37, iš viso 16,53 ha plote, išrauti arba iškasti bei iš tvarkomų plotų pašalinti šluotiniai sausakrūmiai. I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais įrengtos 3 kelio užtvaros 1 šiaurinėje ir 2 pietvakarinėje Juodlės ežero dalyse. Papildytas miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas. Pažymėti paliktini medžiai. 61

13 lentelės tęsinys Eil. Nr. Apsaugos problemos 6. Teritorijoje pagausėjus bebrų jų veikla kai kuriose vietose kelia grėsmę nusistovėjusiam hidrologiniam režimui, o kartu ir saugomoms pelkinėms buveinėms, tačiau kitose vietose jų veikla yra naudinga saugomų rūšių pleištinio žirgelio, raktažolės pelenėlės, pievinio plaurečio ir kt., buveinėms. Uždaviniai Priemonės pavadinimas Įgyvendinimo rodikliai Kontroliuoti bebrų populiaciją 6.1. organizuoti kasmetines bebrų apskaitas, siekiant įvertinti bebrų šeimų gausumo dinamiką, pasiskirstymą ir poveikį gamtinėms vertybėms 6.2. organizuoti susitikimus su medžiotojų būreliais raginat juos medžioti bebrus ir/ar ardyti užtvankas neperspektyviose bebravietėse 6.3. nustatyti neperspektyvias bebravietes ir jose organizuoti bebrų užtvankų ardymą I X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais organizuotos bebrų apskaitos ir įvertinta jų gausumo dinamika, pasiskirstymas ir poveikis gamtinėms vertybėms. II X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais sumedžiota dalis bebrų, kurių veikla, remiantis atliktų bebrų apskaitų metu gautais duomenimis, kenkia Teritorijoje saugomoms gamtinėms vertybėms. II X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais išardytos bebrų užtvankos, kurios, remiantis atliktų bebrų apskaitų metu gautais duomenimis, kelia grėsmę Teritorijoje saugomoms gamtinėms vertybėms. 2.4 GAMTOTVARKOS METODŲ ALTERNATYVOS Gamtotvarkos metodų alternatyvos nurodytos 14 lentelėje. Kai kurie gamtotvarkos metodai neturi alternatyvų, nes yra ekspertų pasiūlyti kaip geriausi ir vieninteliai įmanomi ar veiksmingiausi esamoje situacijoje. 14 lentelė. Juodlės miško BAST gamtotvarkos priemonių alternatyvos. Eil. Nr. Uždaviniai 1. Atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažiau kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažiau kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažiau kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą Nulinė alternatyva Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau buveinių būklė ir toliau blogės, dėl ko jos gali išnykti, o išlikusių atkūrimo ir apsaugos darbai bus sudėtingesni ir tam reiks daugiau lėšų). Alternatyvūs įgyvendinimo metodai, privalumai / trūkumai Rankiniu būdu iškirsti medžius ir krūmus, po to kelerius metus iš eilės naikinti atžalas ir, jeigu reikia, šienauti (sąlyginai brangus, bet efektyvus metodas); deginti medžius ir krūmus taikant kontroliuojamo gaisro metodą (pigus metodas, bet didelė rizika, kad ugnis išplis į mišką, gyvenamuosius rajonus ir pridarys didelės žalos, be to, su pelenais pasklis daug lengvai įsisavinamų maistmedžiagių ir mineralinių medžiagų); parengti ir su Šiaulių miškų urėdija suderinti rekomendacijas naujo periodo miškotvarkos planui, kad ūkininkavimas Teritorijoje esančiuose miškuose būtų kuo palankesnis čia esančių gamtinių vertybių apsaugai ir geros jų būklės palaikymui (sąlyginai brangus metodas, tačiau efektyvus siekiant užtikrinti Teritorijoje esančių saugomų buveinių gerą apsaugos būklę). 62 Tinkamiausias įgyvendinimo metodas pirminis medžių ir krūmų iškirtimas bei išgabenimas; tolimesnis atkurtos buveinės būklės palaikymas šalinant medžių ir krūmų atžalas ir nendres bei šienaujant; parengti rekomendacijas naujo periodo miškotvarkos projektui.

2. Atkurti ir išsaugoti vėjalandžių šilagėlių (ne mažiau kaip 20 žydinčių augalų) buveines 3. Stabdyti svetimžemių augalų plitimą. 4. Sumažinti Teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms. Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau dėl storos paklotės ir užtamsinimo abiejų rūšių šilagėlių populiacija gali žymiai sumažėti) Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau toliau plintantys invaziniai augalai pradės skverbtis gilyn į saugomas buveines ir goš saugomus augalus, todėl blogės jų būklė). Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau buveinių būklė ir toliau neigiamai įtakos buveinių būklę ir gadins estetinį vaizdą). Praardyti miško paklotę aplink šilagėlių augavietes (daug rankinio darbo reikalaujantis, brangokas, tačiau efektyvus metodas); šilagėlių augavietėse pašalinti augalus gožiančius medelius ir viržius (sąlyginai brangus metodas, nes augalijos šalinimas turi būti atliekamas rankiniu būdu; sukurti kontroliuojamo gaisro zonas ir išdeginti vietomis miško paklotę (pigesnis metodas, bet reikalauja daug įgudimo, išlieka didelio gaisro rizika, visuomenei sunkiai paaiškinamas metodas). Šienauti gausialapius lubinus (sąlyginai nebrangus metodas, tačiau mažai efektyvus, nes lubinai atžels iš šaknų); pirmais metais iškasti lubinus, o sekančius trejus metus šienauti du kart per vegetacijos sezoną (brangus metodas, nes reikalaujantis nemažai rankų darbo, tačiau efektyvus); iškasti bitines spriges jų žydėjimo metu ir išvežus už tvarkomų plotų kompostuoti (brangus metodas, nes reikalauja nemažai rankų darbo, tačiau šiuo metu efektyvesnio nėra žinoma); nupjauti uosialapius klevus ir kasmet šalinti atžalas (standartinis sumedėjusios augalijos šalinimo būdas, tačiau uosialapių klevų atveju reiktų atžalas reiktų šalinti kasmet be pertraukos. Nutraukus priemonės taikymą efektas būtų atvirkštinis uosialapiai klevai atželtų dar tankiau); uosialapius klevus nudžiovinti naudojant specialius cheminius preparatus, juos iškirsti ir pašalinti iš tvarkymo plotų (brangus metodas, tačiau, atsižvelgiant į šio augalo biologiją ir patirtį, tai vienintelis efektyvus būdas juos išnaikinti) šluotinių sausakrūmių išrovimas arba iškasimas (brangus metodas, nes reikalauja nemažai rankų darbo, tačiau šiuo metu efektyvesnio nėra žinoma) Įrengti automobilių važiavimą draudžiančius ženklus (sąlyginai nebrangus metodas, tačiau paremtas rik vairuotojų supratingumu ir, tikėtina, nebus efektyvi); įrengti rakinamas kelio užtvaras, dėl kurių į uždarytą teritoriją galės patekti tik raktus turinčios tarnybos (efektyvus metodas, apribojantis patekimą į jautrią teritoriją) Aplink šilagėlių augavietes pašalinti jas gožiančią augmeniją ir praardyti miško paklotę. Gausialapius lubinus pirmais metais iškasti su šaknimis ir kitus trejus metus šienauti du kartus per vegetacijos sezoną; iškasti bitines spriges jų žydėjimo metu ir išvežus už tvarkomų plotų kompostuoti; nudžiovinti uosialapius klevus naudojant specialius cheminius preparatus, nudžiūvusius nupjauti ir pašalinti iš tvarkymo plotų. įrengti kelio užtvaras automobiliams pėsčiųjų zonoje. 63

5. Atkurti ir išsaugoti vandens paukščiams perėti tinkamas Juodlės ežero saleles. 6. Užtikrinti negyvos medienos pakankamą kiekį visoje Teritorijoje siekiant sudaryti sąlygas saugomų vabzdžių ir medieną ardančių grybų plitimui naujose vietose. 7. Atkurti susipažinimui su Teritorijos gamtinėmis vertybėmis skirtos infrastruktūros gerą būklę bei informuoti lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir apie būtinybę vykdyti gamtotvarkos priemones. 8. Užtikrinti optimalų bebrų veiklos intensyvumą visoje Teritorijoje siekiant sureguliuoti pelkinių buveinių hidrologinį rėžimą ir kartu išsaugoti saugomų pleištinio žirgelio, raktažolės pelenėlės, pievinio plaurečio ir kt. buveines. Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau salelių būklė ir ateityje blogės ir neatliks savo paskirties) Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, pernelyg mažas negyvos medienos kiekis skurdins buveinių vertę). Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau Teritorijos lankytojų nepasieks aktuali informacija apie čia saugomas gamtines vertybes ir jų apsaugos būdus). Nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau nekontroliuojam a bebrų populiacijos veikla Teritorijoje gali nenuspėjamai paveikti saugomas buveines). Rankiniu būdu naudojant krūmapjoves kirsti salelėse medžius ir krūmus ir po to reguliariai šalinti atžalas (sąlyginai brangus, nemažai laiko sąnaudų reikalaujantis darbas); nudeginti salų augmeniją (palyginti pigus metodas, tačiau labai sunku prognozuoti kada tokiems darbams atsiras tinkamos klimatinės sąlygos ir tokių sąlygų laikotarpis metuose yra neprognozuojamas ir labai trumpas). Negyvos medienos kiekio didinimas galimas tik: 1) stengiantis neišimti natūraliai susidariusios negyvos medienos, 2) dirbtinai sukeliant medžių žūtį (mechaniškai arba chemiškai žalojant). Kadangi manome, kad optimalus negyvos medienos kiekis gali būti pasiektas paliekant natūraliai žuvusius medžius, tai alternatyvių priemonių sukeliančių medžių žūtį nesiūlome. Atkurti dėl aplinkos poveikio jau nefunkcionuojančius pažintinio tako komponentus ir papildyti naujais, pagerinančiais keliavimo kokybę (sąlyginai brangi priemonė, tačiau tai ilgalaikė investicija, sudaranti sąlygas lankytojams betarpiškai susipažinti su Teritorijos vertybėmis); Įrengti papildomus pažintinius stendus (sąlyginai nebrangi priemonė, iš dalies išsprendžianti informacijos trūkumo problemą); Straipsniai vietinėje spaudoje, reportažai televizijoje (sąlyginai nebrangi priemonė, leidžianti pasiekti platesnius visuomenės sluoksnius, tačiau ne visuomet pasiekia tikslinę grupę). Bebrų vietinės populiacijos monitoringas ir pačių bebrų bei jų įrengtų užtvankų skaičiaus reguliavimas tiesioginėmis žmogaus pastangomis (sąlyginai brangus, tačiau gana efektyvus metodas); didinti natūralių bebrų priešų vilkų skaičių Teritorijoje (labai brangus metodas, o ir dirbtinis skaičiaus didinimas (reintrodukcija ir perkėlimas iš kitų vietų) sukeltų dideles socialines įtampas, nes Teritorija yra išsidėsčius netoli urbanizuotų centrų); užtvenkti iš dalies ežerą nudrenuojančius kanalus (labai brangus metodas, kurio pasekmės sunkiai prognozuojamos). Kirsti medžius ir krūmus salelėse; reguliariai šalinti salelėse atsirandančias krūmų atžalas. Pažymėti stuobrius, sausuolius, kuriuos būtų tikslinga palikti miške sanitarinių ir kitų kirtimų metu. Atkurti aplinkos poveikio pažeistą su Teritorija susipažinti skirtą infrastruktūrą ir papildyti naujais komponentais, pagerinančiais keliavimo kokybę; Įrengti su Teritorijos gamtinėmis vertybėmis ir jų išsaugojimui taikomomis gamtotvarkos priemonėmis supažindinimui skirtus pažintinius stendus. Kasmetinių bebrų apskaitų organizavimas ir pačių bebrų bei užtvankų skaičiaus reguliavimas atsižvelgiant į apskaitų metu gautą informaciją. 64

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 3. GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Juodlės miško BAST registruotoms vertybėms 9 tipų ES svarbos buveinėms, 27 Lietuvos saugomų rūšių sąrašo augalų rūšims, iš kurių 3 įrašytos ir į Buveinių direktyvos II priedą, 2 Lietuvos raudonosios knygos augalų bendrijoms ir 27 Lietuvos saugomų rūšių sąrašo gyvūnų rūšims, iš kurių 16 paukščių rūšių, įtraukta į Paukščių direktyvos (PD) I priedą, bei 19 gyvūnų rūšių, įtrauktų į Buveinių direktyvos (BD) II arba IV priedus, apsaugoti siūloma įgyvendinti 6 uždavinius ir 19 priemonių (žr. 13 lentelę). Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas, priemonių įgyvendinimo periodiškumas, darbų įkainiai, apimtys ir lėšų poreikiai pateikiama 15 lentelėje. 15 lentelė. Gamtotvarkos darbų įkainiai, įgyvendinimo periodiškumas, apimtys, prioritetiškumas ir lėšų poreikis. (I dalis, 1-5 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai). Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 1 uždavinys. Atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažiau kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažiau kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažiau kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą. 1.1 Medžių ir krūmų šalinimas 1 3 35 V 0,45 2000 0,45 900 2 4 8 P 0,19 2000 0,19 380 3 4 8 P 0,14 2000 0,14 280 4 4 7, 8 P 0,32 2000 0,32 640 7, 8, 5 4 P 1,22 2000 1,22 2440 9 Kurtuvėnų 6 2 11 P 0,63 RPD, 2000 0,63 1260 7 5 2 V 0,39 Šiaulių 2000 0,39 780 8 43 10 V 0,81 MU 2000 0,81 1620 6 28 9 V 0,38 2000 0,38 760 9 6 2, 13 7 V 0,3 2000 0,3 600 34 16 8 1 V 1,41 2000 1,41 2820 65

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 1.1 1.2 iškirsti medžius bei krūmus reguliariai šalinti atžalas 17 9 3 V 1,99 2000 1,99 3980 19 43 45 V 0,25 2000 0,25 500 20 43 49 V 0,05 2000 0,05 100 8 10 21 V 4,03 2000 4,03 8060 11 10 24 11 10 V 0,61 2000 0,61 1220 25 11 10 V 0,25 2000 0,25 500 26 11 10 V 0,77 Kurtuvėnų 2000 0,77 1540 28 13 3 V 0,34 RPD, 2000 0,34 680 29 16 2 V 1,07 Šiaulių 2000 1,07 2140 30 52 15 V 1,9 MU 2000 1,9 3800 27, 60 29, 30 34 61 11 V 4,58 2000 4,58 9160 68 4 69 1 35 69 2 V 0,5 2000 0,5 1000 Iš viso: 22,58 22,58 45160 1 3 35 V 0,45 1300 0,45 585 0,45 585 0,45 585 2 4 8 P 0,19 Kurtuvėnų 1300 0,19 247 0,19 247 0,19 247 3 4 8 P 0,14 RPD, 1300 0,14 182 0,14 182 0,14 182 4 4 7, 8 P 0,32 Šiaulių 1300 0,32 416 0,32 416 0,32 416 7, 8, MU 5 4 P 1,22 1300 1,22 1586 1,22 1586 1,22 1586 9 66

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 1.2 1.3 reguliariai šalinti atžalas Reguliariai šalinti žolinę augaliją 8 43 10 V 0,81 1300 0,81 1053 0,81 1053 0,81 1053 13 7 2, 34 V 0,3 1300 0,3 390 0,3 390 0,3 390 16 8 1 V 1,41 1300 1,41 1833 1,41 1833 1,41 1833 19 43 45 V 0,25 1300 0,25 325 0,25 325 0,25 325 20 43 49 V 0,05 1300 0,05 65 0,05 65 8 10 Kurtuvėnų 21 V 4,03 RPD, 1300 4,03 5239 4,03 5239 4,03 5239 11 10 23 12 14 V 0,64 Šiaulių 1300 0,64 832 0,64 832 0,64 832 MU 26 11 10 V 0,77 1300 0,77 1001 0,77 1001 0,77 1001 28 13 3 V 0,34 1300 0,34 442 29 16 2 V 1,07 1300 1,07 1391 1,07 1391 1,07 1391 30 52 15 V 1,9 1300 1,9 2470 1,9 2470 1,9 2470 31 52 18 V 0,52 1300 0,52 676 35 69 2 V 0,5 1300 0,5 650 0,5 650 0,5 650 Iš viso: 14,91 0,52 676 14,39 18707 14,05 18265 14 18200 2 4 8 P 0,19 750 0,38 285 0,38 285 0,19 142,5 0,19 142,5 3 4 8 P 0,14 750 0,05 37,5 0,05 37,5 0,05 37,5 0,05 37,5 6 2 11 P 0,63 750 0,63 472,5 0,63 472,5 7 5 2 V 0,39 Kurtuvėnų 750 0,39 292,5 0,39 292,5 17 9 3 V 1,99 RPD 750 1,99 1492,5 1,99 1492,5 20 43 49 V 0,05 750 0,05 37,5 0,05 37,5 24 11 10 V 0,61 750 0,61 457,5 30 52 15 V 1,9 750 1,9 1425 1,9 1425 1,9 1425 Iš viso: 5,9 5,95 4462,5 4,37 3277,5 0,24 180 3,21 1987,5 67

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 1.4 1.5 Išpjauti nendres iškirsti sumedėjusią augaliją kvartalinėse linijose 6 28 9 V 0,19 1450 0,19 275,5 0,19 275,5 0,19 275,5 9 6 16 8 1 V 0,25 1450 0,25 362,5 0,25 362,5 25 11 10 V 0,25 1450 0,25 362,5 0,25 362,5 0,25 362,5 27, Kurtuvėnų 60 29, RPD 30 34 V 4,58 1450 4,58 6641 4,58 6641 4,58 6641 61 11 68 4 69 1 22 8 14 9 18 11 9 12 1 Iš viso: 5,27 0,25 362,5 5,27 7641,5 4,77 6916,5 5,27 7641,5 V 0,22 Šiaulių MU, Kurtuvėnų RPD 1000 0,22 220 0,22 220 0,22 220 0,22 220 Iš viso: 0,22 0,22 220 0,22 220 0,22 220 0,22 220 Iš viso: 1 1000 68

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 2 uždavinys. Atkurti vėjalandžių ir pievinių šilagėlių buveines ir palaikyti gerą jų apsaugos būklę. 2.1 kartografuoti žydinčias vėjalandes šilagėles - - - - - Kurtuvėnų RPD 10 100 1000 100 1000 Iš viso: 100 1000 100 1000 2.2 praardyti miško paklotę vėjalandžių šilagėlių augavietėse - - - - - Kurtuvėnų RPD 1600 1 1600 2.3 pašalinti vėjalandes šilagėles gožiančius viržius, krūmus ir medžius Iš viso: 1 1600 33 60 22 V 0,05 930 0,05 46,5 38 69 13, 17, 18, 19 V 0,13 Kurtuvėnų RPD, Šiaulių MU 930 0,13 120,9 Iš viso: 0,18 0,18 167,4 Iš viso: 0,05 0,05 125 69

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 3 uždavinys. Sustabdyti svetimžemių augalų plitimą 3.1 3.2 Naikinti gausialapius lubinus Naikinti bitines spriges 32 16 15 7, 18 9, 11 14, 22, 60 23, 28 3, 4, 22 9 68 1, 6, 13 V 4,67 Kurtuvėnų RPD 2900 4,76 (x2) 13543 4,76 (x2) 13543 4,76 (x2) 13543 36 68 V 10 2900 10 29000 10 29000 10 29000 37 68 6 V 1,86 2900 1,86 5394 1,86 5394 1,86 5394 10 7 11 7 12, 18 8, 34 Iš viso: 16,53 16,53 47937 16,53 47937 16,53 47937 16,53 47937 16,53 47937 V 0, 1 Kurtuvėnų 2000 0,1 200 0,1 200 V 0,1 RPD 2000 0,1 200 0,1 200 Iš viso: 0,2 0,2 400 0,2 400 4,76 (x2) 10 (x2) 1,86 (x2) 13543 29000 5394 4,76 (x2) 10 (x2) 1,86 (x2) 13543 29000 5394 70

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 3.3 3.4 3.5 Naikinti uosialapius klevus Naikinti dygliuotuosius šalatalankius Naikinti šluotinius sauskrūmius 18 9 3 V 0,1 12 32 5 7 Kurtuvėnų RPD 2500 0,1 250 0,1 250 Iš viso: 0,1 0,1 250 0,1 250 17, 18, 19 P 0,1 4, 5, 6 16 15 18 7, 9, 11 14, 60 22, 23, 28 22 3, 4, 9 68 1, 6, 13 Kurtuvėnų RPD 3000 0,1 300 0,1 300 Iš viso: 0,1 0,1 300 0,1 300 V 4,67 Kurtuvėnų RPD 2500 4,67 11677 4,67 11677 4,67 11677 36 68 6 V 10 2500 10 25000 10 25000 10 25000 37 68 6 V 1,86 2500 1,87 4675 1,87 4675 1,87 4675 Iš viso: 16,53 16,53 41352 16,53 41352 16,53 41352 71

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 4 uždavinys. Sumažinti Teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms bei likviduoti lankytojų paliktas aplinkos pažaidas. 4.1 Apriboti automobilių pravažiavimą įrengiant 3 kelio užtvaras - - - - - Kurtuvėnų RPD 500 3 1500 Iš viso: 3 1500 Iš viso: 3 3 150 72

Priemonės eil. Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Nuosavybės forma Tvarkyti numatytas plotas, ha 15 lentelės I dalies tęsinys Gamtotvarkos plano priemonės pavadinimas Nr. Tvarkymo plotas Atsakinga institucija Planuojamų darbų įkainiai Eur/ha ar Eur/vnt. ar Eur/m 3 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 uždavinys. Užtikrinti negyvos medienos pakankamą kiekį visoje Teritorijoje siekiant sudaryti sąlygas saugomų vabzdžių ir medieną ardančių grybų plitimui naujose vietose. 5.1 5.2 papildyti miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą Gamtotvarkos plano priemonėmis dėl paliekamos negyvos medienos kiekio kartografuotų miškų buveinių plotuose paliktinos negyvos medienos pažymėjimas ant medžių kamienų kartografuotų miškų buveinių plotuose - - - - - - - - - - Šiaulių MU, Kurtuvėnų RPD Kurtuvėnų RPD, Šiaulių MU - - - 7 700 4900 Iš viso: 700 4900 73

6 Uždavinys. Kontroliuoti bebrų populiaciją 6.1 6.2 6.3 organizuoti kasmetines bebrų apskaitas, siekiant įvertinti bebrų šeimų gausumo dinamiką, pasiskirstymą ir poveikį gamtinėms vertybėms organizuoti susitikimus su medžiotojų būreliais raginat juos medžioti bebrus ir/ar ardyti užtvankas neperspektyviose bebravietėse nustatyti neperspektyvi as bebravietes ir jose organizuoti bebrų užtvankų ardymą - - - - - Kurtuvėnų RPD 145 1 145 1 145 1 145 1 145 1 145 Iš viso: 1 145 1 145 1 145 1 145 1 145 - - - - - Kurtuvėnų RPD 15 3 45 3 45 3 45 3 45 Iš viso: 3 45 3 45 3 45 3 45 - - - - - Šiaulių miškų MU 100 3 300 3 300 3 300 3 300 Iš viso: 3 300 3 300 3 300 3 300 74

15 lentelės II dalis (6-10 Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai Priemonės eil. Nr. Tvarkymo ploto Nr. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso planuojamų išlaidų, Eur. Galimi finansavimo šaltiniai Finansavimo prioritetai 1. Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažiau kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažiau kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažiau kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą 1.1 1 900 2 380 3 280 4 640 5 2440 6 1260 7 780 8 1620 9 760 13 600 16 2820 17 3980 19 500 20 100 21 8060 24 1220 25 500 26 1540 28 680 29 2140 30 3800 34 9160 ES parama, LR biudžetas I 75

Priemonės eil. Nr. Tvarkymo ploto Nr. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso planuojamų išlaidų, Eur. Galimi finansavimo šaltiniai Finansavimo prioritetai 35 1000 Iš viso: 45160 15 lentelės II dalies tęsinys Priemonės eil. Nr. Tvarkymo ploto Nr. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso planuojamų išlaidų, Eur. Galimi finansavimo šaltiniai Finansavimo prioritetai 1 0,45 585 0,45 585 2925 2 0,19 247 0,19 247 1235 3 0,14 182 0,14 182 910 4 0,32 416 0,32 416 2080 5 1,22 1586 1,22 1586 7930 8 0,81 1053 0,81 1053 5265 13 0,3 390 0,3 390 1950 16 1,41 1833 1,41 1833 9165 1.2 19 0,25 325 0,25 325 1625 20 130 21 4,03 5239 4,03 5239 26195 23 0,64 832 0,64 832 4160 26 0,77 1001 0,77 1001 5005 28 442 29 1,07 1391 1,07 1391 6955 30 1,9 2470 1,9 2470 12350 31 676 35 0,5 650 0,5 650 3250 Iš viso: 14 18200 14 18200 92248 76 ES parama, LR biudžetas II

2 0,19 142,5 0,19 142,5 997,5 3 0,05 37,5 0,05 37,5 0,05 37,5 0,05 37,5 0,05 37,5 337,5 6 0,63 472,5 1417,5 1.3 7 0,39 292,5 877,5 17 1,99 1492,5 1,99 1492,5 5970 20 0,05 37,5 0,05 37,5 112,5 24 0,61 457,5 0,61 457,5 915 30 1,9 1425 1,9 1425 7125 Iš viso: 2,65 1987,5 2,19 1642,5 1,07 802,5 4,79 3592,5 0,05 37,5 17752,5 15 lentelės II dalies tęsinys Priemonės eil. Nr. Tvarkymo ploto Nr. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Išlaido s apimti s 77 Iš viso planuojamų išlaidų, Eur. 9 0,19 275,5 0,19 275,5 0,19 275,5 1653 16 0,25 362,5 0,25 362,5 0,25 362,5 1812,5 1.4 25 0,25 362.5 0,25 362.5 0,25 362.5 2175 34 4,58 6641 4,58 6641 4,58 6641 39846 Iš viso: 5,27 7641,5 5,27 7641,5 5,27 7641,5 45486,5 1.5 22 0,22 220 0,22 220 1320 Iš viso: 0,22 220 0,22 220 1320 Iš viso: 2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti vėjalandžių šilagėlių (ne mažiau kaip 20 žydinčių augalų) buveines 2.1-100 1000 100 1000 4000 Iš viso: 100 1000 100 1000 4000 2.2-1600 ES parama, LR biudžetas Galimi finansavimo šaltiniai ES parama, LR biudžetas ES parama, LR biudžetas ES parama, LR biudžetas ES parama, LR biudžetas I Finansavimo prioritetai I I II II

Iš viso: 1600 2.3 33 46,5 ES parama, LR 38 120,9 biudžetas Iš viso: 167,4 II 15 lentelės II dalies tęsinys 3 Uždavinys. Stabdyti svetimžemių augalų plitimą 3.1 4,76 32 13543 81258 (x2) ES parama, 10 36 29000 174000 LR (x2) biudžetas 1,86 37 5394 3234 (x2) Iš viso: 16,53 47937 287622 3.2 10 400 ES parama, LR 11 400 biudžetas Iš viso: 800 ES parama, 3.3 18 500 LR biudžetas Iš viso: 500 ES parama, 3.4 12 600 LR biudžetas Iš viso: 600 32 35031 ES parama, 3.5 36 75000 LR 37 14025 biudžetas Iš viso: 124056 I I I I I 78

15 lentelės II dalies tęsinys Priemonės eil. Nr. Tvarkymo ploto Nr. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemonėms planuojamos išlaidos 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso planuojamų išlaidų, Eur. Galimi finansavimo šaltiniai Finansavimo prioritetai 4 Uždavinys. Sumažinti Teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms 4.1-1500 Iš viso: 1500 ES parama, LR biudžetas 5 Uždavinys. EB svarbos natūralių buveinių 9010 *Vakarų taiga (ne mažiau kaip 150 ha plote), 9050 Žolių turtingi eglynai (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 91D0 *Pelkiniai miškai (ne mažiau kaip 85 ha plote) medynuose paliekant ne mažiau kaip 20 m3/ha storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių ES parama, 5.1-4900 LR biudžetas II 5.2 - - Iš viso: 4900 II 79

15 lentelės II dalies tęsinys 8 Uždavinys. Kontroliuoti bebrų populiaciją 6.1-1 145 1 145 1 145 1 145 1 145 1450 Iš viso: 1 145 1 145 1 145 1 145 1 145 1450 6.2-3 45 3 45 3 45 3 45 3 45 405 Iš viso: 3 45 3 45 3 45 3 45 3 45 405 6.3-3 300 3 300 3 300 3 300 3 300 2700 Iš viso: 3 300 3 300 3 300 3 300 3 300 2700 Iš viso Gamtotvarkos planui įgyvendinti: 669049,4 ES parama, LR biudžetas ES parama, LR biudžetas ES parama, LR biudžetas II II II 80

3.1 GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ DETALIZACIJA 1. Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti EB svarbos natūralių buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (ne mažiau kaip 8,5 ha plote), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ne mažiau kaip 1,5 ha plote), 7230 Šarmingos žemapelkės (ne mažiau kaip 4,5 ha plote) būdingą struktūrą Priemonė 1.1. Iškirsti medžius ir krūmus. Nr.1 9, 13, 16-17, 20-21, 23-24, 26, 28-31, 33-35 iš viso 22,63 ha plote (valstybinė žemė 20,13 ha, privati žemė 2,50 ha). Medžių ir krūmų kirtimas Juodlės miško BAST vykdomas vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 30 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-690 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo pakeitimo atnaujintų miško kirtimų taisyklių 97 str. ir tų pačių taisyklių 99 str. Planuojant kirtimo darbus būtina atsižvelgti į šia priemone numatytų tvarkyti tvarkymo plotų detalizacijoje nurodytų plotų tvarkymo specifiką, apribojimus bei nurodytas išimtis. Tvarkymo plotuose, kurie pilnai arba dalinai patenka į miško žemę miško kirtimai vykdomi iki 0,3 skalsumo. Pasikeitus teisiniam miško kirtimų reglamentavimui ateityje būtų tikslinga įvykdyti plynus (lydimo) kirtimus paliekant tik pavienes pelkinės formos pušis ir kadagius. Tvarkymo plotai Nr. 26, 30, 34, 35 ribojasi su kertinėmis miško buveinėmis ir dėl galimos GIS duomenų paklaido tvarkymo plotai gali persidengti su kertinėmis miško buveinėmis. Todėl planuojant darbus Kurtuvėnų regionio parko ekologas turi patikslinti šių tvarkymo plotų ribas natūroje ir, esant poreikiui, pakoreguoti tvarkymo plotų ribas, kad nebūtų įsibrauta į kertinių miško buveinių teritorijas. Kirtimo darbai turi būti atliekami pirmais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, ne anksčiau kaip po rugsėjo 1 dienos, kad būtų išsaugoti vėlai žydintys reti augalai daugiamečiai patveniai bei pelkinės uolaskėlės, ir gali būti vykdomi iki pavasario, kovo 15 dienos. Gali būti paliekamos pavienės pelkinės formos pušys ir kadagiai. Pelkėje esančiuose tvarkymo plotuose turi būti atliekami esant pašalui, tačiau kol dar nėra sniego dangos, nes žiemą aukštai nupjauti kelmeliai trukdys šienavimui. Paliekami kelmeliai turi būti ne aukštesni kaip 5 cm nuo žemės paviršiaus. Tvarkymo darbai teritorijoje dėl šlapumo ir sunkaus pasiekiamumo atliekami rankomis, naudojant kirvius, benzopjūklus, krūmapjoves. Esant būtinybei ratinę techniką galima naudoti tik esant didesniam negu 10 cm dirvos paviršiaus įšalimui. Sausesnėse vietose su ratine technika galima važiuoti tik nuslūgus vandens lygiui ir pakankamai pradžiūvus dirvai. Esant ledo ir sniego dangai biomasės išvežimas iš tvarkymo plotų pageidautinas naudojant lengvą plačiaratę techniką. Esant tinkamoms gamtinėms sąlygoms, likvidinė mediena, kurios plongalys ne mažesnis kaip 8 cm, turi būti iš tvarkymo plotų ištraukta ir išgabenta į medienos sandėlius, kurių vietą Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo metu nurodys VĮ Šiaulių miškų urėdija. Vietose, kur įmanoma privažiuoti (pavyzdžiui, tvarkymo plotas Nr. 1.) nepakenkiant saugomos vertybėms (jas tvarkymo darbus atliekantiems asmenims turi nurodyti Direkcija), turi būti ištrauktos ir išvežtos šakos bei nelikvidinė mediena, kurią galima panaudoti biokurui. Tačiau dauguma tvarkymo plotų yra duburiuose, toliau nuo kelių, todėl nėra išvežimo galimybės. Todėl likusi nukirstų medžių ir krūmų biomasė, o taip pat ir likvidinė mediena, jei dėl gamtinių sąlygų jos neįmanoma ištraukti iš tvarkymo plotų iki transportavimo vietos nepakenkiant tos vietos gamtinėms vertybėms, turi būti sukraunama į krūvas iš anksto parinktose ir su Direkcija bei Šiaulių miškų urėdija suderintose vietose, kur nėra retų augalų, ir paliekama pūti. Tik šlapiausiose vietose, kur nėra retų rūšių, leistinas šakų deginimas žiemą, esant ledo ir sniego dangai. Tvarkymo plotuose Nr. 29 ir 34 numatytas papildomas sumedėjusių augalų būdas mažų eglučių ir pušaičių rovimas. Kadangi tokių medelių nedaug, rovimas kaip atskira tvarkymo priemonė neišskirta. Priemonė 1.2.: Reguliariai šalinti atžalas. Nr. 1-5, 8, 13, 16, 19-21, 23, 26, 28, 29-31, 33, 35 iš viso 14,91 ha plote (valstybinė žemė 13,04 ha, privati žemė 1,87 ha). 81

Siekiant stabdyti iškirstų lapuočių medžių bei krūmų pakartotinį užaugimą iš atžalų I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais atžalos turi būti pašalintos 31 tvarkymo plote, II įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose Nr. 1-5, 8, 13, 16, 19-21, 23, 26, 28, 29,30, 35, III įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose Nr. 1-5, 8, 13, 16, 19-21, 23, 26, 29, 30, 35, o V, VII ir IX įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose Nr 1-5, 8, 13, 16, 19,21, 23, 26, 28, 29,30, 35. Planuojant atžalų šalinimo darbus būtina atsižvelgti į šia priemone numatytų tvarkyti tvarkymo plotų detalizacijoje nurodytų plotų tvarkymo specifiką, apribojimus bei nurodytas išimtis. Teritorijoje darbai atliekami rankiniu būdu, dėl šlapumo ir pelkės pažeidžiamumo negalima naudoti technikos. Gausesnių bei didesnių atžalų šalinimui patogiausia naudoti kirvius bei krūmapjoves, o mažesnėms ir plonesnėms atžaloms šalinti tinka ir galingesnės žoliapjovės - trimeriai. Atžalų šalinimo darbai, kad būtų išsaugoti vėlai žydintys Teritorijoje augantys reti daugiamečiai patveniai bei pelkinės uolaskėlės, turi būti atliekami ne anksčiau kaip nuo rugsėjo 1 dienos ir gali būti vykdomi iki pavasario, kovo 15 dienos, o pelkėje esančiuose tvarkymo plotuose turi būti atliekami esant pašalui. Tvarkymo plotuose, iki kurių įmanoma privažiuoti, nepadarant žalos saugomos vertybėms, atžalos turi būti išvežamos. Nukirstų atžalų išvežimui įmanomoms sąlygoms, būtinas biomasės išvežimas iš tvarkymo plotų, naudojant lengvą plačiaratę techniką. Ratinę techniką patartina naudoti tik esant didesniam negu 10 cm dirvos paviršiaus įšalimui. Neprivažiuojamose vietose nukirstų atažalų biomasė turi būti sukraunama į krūvas iš anksto parinktose ir su Direkcija bei Šiaulių miškų urėdija suderintose vietose, kur nėra retų augalų, ir paliekama pūti. Tik šlapiausiose vietose, kur nėra retų rūšių, leistinas šakų deginimas žiemą, esant ledo ir sniego dangai. Deginimo vietas turi nurodyti Direkcija suderinusi su Šiaulių miškų urėdija. Pailgio kaimo nevertingose pievose atžalas galima sudeginti ir rudenį. Esant galimybei išvežti, atžalas kartu su šakomis galima panaudoti biokurui. Priemonė 1.3. Reguliariai šalinti žolinę augaliją Nr. 2, 3, 6, 7, 17, 20, 24, 30 iš viso 5,9 ha plote (valstybinė žemė 4,94 ha, privati žemė 0,96 ha). Siekiant išsaugoti Juodlės miško BAST augančių retų augalų populiacijas, II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais žolė kartą per vegetacijos periodą turi būti nupjauta ir pašalinta iš tvarkymo plotų Nr. 6, 7, 17, 24, 30, o 2 tvarkymo plote žolė turi būti nupjauta ir pašalinta du kartus per vegetacijos periodą. III Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais kartą per vegetacijos periodą žolė turi būti nupjauta ir pašalinta iš tvarkymo plotų Nr.17, 24 ir 30, o 2 tvarkymo plote du kartus per vegetacijos periodą. IV Gamtotvarkos plano metais žolė kartą per vegetacijos periodą turi būti nupjauta ir pašalinta iš tvarkymo ploto Nr. 2, V 2, 6, 7, 20, 30 tvarkymo plotuose, VI 17 ir 24 tvarkymo plotuose, VII 2, 20 ir 30 tvarkymo plotuose, VIII 6 ir 7 tvarkymo plotuose, IX 2, 17, 20, 24 ir 30 tvarkymo plotuose. Pradedant II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais 3 tvarkymo plotas šienaujamas rotaciniu būdu kasmet nušienaujant trečdalį ploto ir ketvirtais metais pradedant ciklą iš naujo. Dėl pelkių buveinių šlapumo ir pažeidžiamumo, didžioji dalis tvarkymo plotų turi būti šienaujamos tik rankiniu būdu dalgiais arba benzininėmis žoliapjovėmis trimeriais. Techniką galima panaudoti šienaujant sausesnius plotus, kurių dirvožemis šienavimo laikotarpiu nėra įmirkęs, galima naudoti ant traktoriaus pakabinamas žoliapjoves. Šienavimą rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip nuo rugsėjo 1 dienos, kai baigia žydėti reti vėlai žydintys augalai, ir baigti iki kovo 15 d.. Nesant galimybės nušienauti visus tvarkymo plotus, reikėtų juos suskirstyti į barus ir šienauti rotaciniu būdu taip, kad kiekvienas baras būtų nušienaujamas kas du metus. Būdingą augaliją (išskyrus 2, 17 tvarkymo plotus) keletą dienų verta padžiovinti, kad išbirtų žolių sėklos. Išdžiūvusi arba žalia žolės masė iš tvarkymo ploto turi būti pašalinama ji gali būti naudojama šieno ar (šlapesnėse vietose, kur žolė prastesnė) kraiko gamybai arba tiesiog išvežta iš tvarkymo plotų. Ten, kur išvežti nėra galimybės, sausą žolę ir nendres reikia sudeginti ant skardos lakštų Direkcijos nurodytose ir su Šiaulių miškų urėdija suderintose vietose, kur nėra saugomų augalų. Pelenus būtina išnešti ir išvežti iš tvarkymo ploto (juos galima išpilti Direkcijos 82

ekologo nurodytose su Šiaulių miškų urėdija suderintose vietose miške, kur nėra saugomų buveinių ir augalų rūšių. Priemonė 1.4. Išpjauti nendres Nr. 9, 16, 25 ir 34 iš viso 5,27 ha plote (valstybinė žemė 5,27 ha). Nendrių pjovimas skirtas saugomų augalų ir buveinių būklės pagerinimui, o viename plote prie Juodlės ežero nendrių biomasės pašalinimas skirtas apšviestumo padidinimui ir saugomų žirgelių lervų vystymosi sąlygų pagerinimui. Todėl I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais nendrės turi būti nušienautos tvarkymo plote Nr. 25. II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais nendrės turi būti nušienautos 9, 16, 25 ir 34 tvarkymo plotuose, III Gamtotvarkos plano metais nendrės turi būti nušienautos tvarkymo plotuose Nr. 9 ir 34. IV, VI, VIII ir X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais nendrės turi būti nušienautos tvarkymo plotuose Nr. 9, 16 ir 25 ir 34. Nendrių šalinimo darbai, kad būtų išsaugoti vėlai žydintys reti Teritorijoje augantys daugiamečiai patveniai bei pelkinės uolaskėlės, turi būti atliekami rugpjūčio mėnesio pačioje pabaigoje rugsėjo mėnesio pradžioje. Dėl sudėtingo reljefo ir tvarkymo plotų drėgnumo, šienaujama turi būti rankiniu būdu naudojant dalgius arba žoliapjoves. Nupjauta biomasė turi būti išnešama už tvarkymo plotų. Nendrės kelioms dienoms ar savaitei paliekamos išdžiūti, o po to turi būti sudeginamos ant skardos lakšto. Deginimo vietas nurodo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos ekologas, jas suderinęs su Šiaulių miškų urėdija. Nendrių ir sausos žolės deginimo laikas taip pat turi būti suderintas su plotų naudotojais VĮ Šiaulių miškų urėdija. Pelenai turi būti išnešti iš tvarkymo plotų ir buveinių. Juos galima išpilti ir miške, bet pylimo vietas turi nurodyti Kurtuvėnų regioninio parko ekologas, prieš tai jas suderinęs su Šiaulių miškų urėdija. Pjaunant nendres Ilgaežerio duburyje kartu turi būti įgyvendinamos ir kitos šiame Gamtotvarkos plane numatytos priemonės, susijusios su bebrų skaičiaus reguliavimu. Taip bus duburys apsaugotas nuo užtvindymo ir sumažinta galimybė nendrynams iš naujo suvešėti. Priemonė 1.5. Iškirsti sumedėjusią augaliją kvartalinėse linijose. Tvarkymo plotas Nr. 22 iš viso 0,22 ha plote (valstybinė žemė 0,22 ha). Tvarkomos kvartalinės linijos dažnai sudaro sąlygas saugomoms augalų rūšims įsikurti. Juodlės duburyje siūloma šviesinti dvi susikertančias kvartalines linijas, einančias šiaurės pietų ir rytų vakarų kryptimis. Ant šių kvartalinių linijų auga kelių rūšių gegūnės, paprastosios tuklės, karališkosios glindės (Pedicularis sceptrum carolinum), todėl I III, V, VII ir IX Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais pašalinta kvartalinę liniją gožianti augmenija tvarkymo plote Nr. 22. Kvartalines linijos šviesinimo darbus rekomenduotina vykdyti rugsėjo mėnesį, kai jau nužydėję reti augalai. Darbai atliekami rankiniu būdu, naudojant krūmapjoves ir žoliapjoves ar dalgius. Kadangi privažiavimo nėra (net žiemą įšalas būna negilus, todėl liktų gilios provėžos), nupjautų krūmų ir žolės biomasė turi būti sunešama ir sukraunama į linijos pakraštį tose vietose, kur nėra retų augalų (ši vieta turi būti suderinta su Direkcija), ir paliekama supūti. Netvarkyti reikėtų tik neilgą kvartalinės atkarpą, kurią nurodys Gamtotvarkos plano darbus koordinuojantis Kurtuvėnų RPD darbuotojas, nes ant jos auga ūksminis augalas pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella). 2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti vėjalandžių šilagėlių (ne mažiau kaip 20 žydinčių augalų) buveines Priemonė 2.1. kartografuoti žydinčias vėjalandes šilagėles Juodlės miško BAST gamtotvarkos plano rengimo metu buvo sužymėtos aptiktos vėjalandžių šilagėlių radimo vietos, iš kurių perspektyviausiose planuojama praardyti miško paklotę, kad šilagėlės galėtų plačiau užsisėti. Todėl I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais būtina apeiti visas vėjalandžių šilagėlių radavietes jų žydėjimo metu, atrinkti perspektyviausias ir jų ribas sužymėti specialiais žymekliais, kad vėlyvą rudenį pakloto ir žolių dangos praardymą vykdantys darbuotojai galėtų žinoti kur atlikti darbus. Žymėjimo metu apie 20 centimetrų nuo 83

šilagėlių kerų įkalamas medinis kuoliukas dažytu galu, kad rudenį būtų galima surasti šilagėlių augimo vietą. Apsisaugojant nuo galimo kuoliuko ištraukimo (grybaujant ar uogaujant) siūloma dažais pažymėti ir artimiausią žaliuojantį medį. Kuoliuko vietos koordinatės užsirašomos, jei jos skiriasi nuo turimų augalo koordinačių. Siekiant įvertinti atliktų darbų eigą ir šilagėlių populiacijos pokyčius III, VI ir IX Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais būtina pakartotinai kartografuoti vėjalandžių šilagėlių augavietes Juodlės miško BAST pušynuose. Atliekant vėjalandžių šilagėlių kartografavimo darbus būtina užregistruoti šių augalų augaviečių centro koordinates. Pažymėti vėjalandžių šilagėlių centro koordinates turi šiuos augalus nesunkiai identifikuoti galintys specialistai, nes kartais vėjalandė šilagėlė sudaro hibridus su kitomis šilagėlių rūšimis. Priemonė 2.2. praardyti miško paklotę vėjalandžių šilagėlių augavietėse Teritorijoje augančios vėjalandės ir pievinės šilagėlės nyksta dėl storos samanų dangos, nuokritų sluoksnio, augalų sėkloms negalint pasiekti dirvožemio ir sudygti. Seniau, kai miškų gaisrų kontrolė nebuvo tokia efektyvi, miškas išdegdavo dėl žmogaus sukeltų arba natūralių faktorių daug didesniuose plotuose. Naujai susiformavusios pažeminės gaisravietės buvo puiki terpė sudygti ir augti daugeliui šilagėlių rūšių. Siūloma priemonė yra samanų dangos ir nuokritų sluoksnio pašalinimas, kuris turi būti atliekamas I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Preliminariais skaičiavimais šios priemonės įgyvendinimo metu turėtų būti praardyta miško paklotė maždaug 100 šilagėlių augaviečių bendrame maždaug 1 ha plote. Tyrimų metu nustatyta, kad šilagėlių sąžalynas išbarsto sėklas iki 25 metrų spinduliu nuo motininio augalo. Pavienės šilagėlės pasisėja daug mažesniu atstumu. Kadangi Juodlės miško BAST vyrauja pavienės šilagėlės ar mažos jų grupelės, miško paklotę tikslinga praardyti iki 10 metrų spinduliu aplink motininius augalus, nes maža tikimybė, kas sėklos pasklis plačiau. Siūloma tvarkymo priemonė yra samanų dangos ir nuokritų sluoksnio pašalinimas. Tvarkymui pageidautina pirmiausia parinkti vietas, kur didesnis šilagėlių tankumas (tai būtų matyti, atlikus priemonę 2.1.). Aplink perspektyvius šilagėlių kerus 10 metrų spinduliu pašalinama samanų danga, nugrėbiant ją grėbliu. Siekiant nepažeisti šilagėlių šaknų, darbas turėtų būti atliekamas rankiniu būdu (rankomis nuraunamos ir prie pat šilagėlių kerų augančios samanos). Rugsėjo spalio mėnesį samanos, spygliai, šakos ir kitos nuokritos sugrėbiamos į krūveles ir išvežamos iš miško. Jų negalima papilti buveinėse ir saugomų rūšių radavietėse. Kiekvienoje tvarkomoje šilagėlių augavietėje siūloma praardyti apie 300 m 2 plotą. Po kelerių metų, atliekant šilagėlių monitoringą ir nustačius, kad miško paklotės praardymą tikslinga taikyti ir kitose vietose, tvarkymo plotų skaičių būtų galima padidinti; tai padaryti reikėtų, atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą Ilgaežerio duburio vakariniame pakraštyje šilagėlių plitimui siūloma pritaikyti nedidelę miško aikštelę (tvarkymo plotą Nr. 33), kurioje anksčiau buvo žvėrių šėrykla. Iškirtus medžius ir krūmus, išnaikinus lubinus ir sausakrūmius, aikštelėje siūloma nupjauti krūmokšnius ir grėbliais praardyti paklotę, siekiant pagerinti aikštės pakraštyje augančių šilagėlių užsisėjimą. Pagal LR Miškų įstatymo, patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. I-671 10 straipsnio 2 punktą: < Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių < > gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams). < >. Samanos yra priskiriamos miško ištekliams. Priemonė 2.3. Pašalinti vėjalandes šilagėles gožiančius viržius, krūmus ir medžius. Tvarkymo plotai Nr. 33 ir 38, iš viso 0,18 ha plote (valstybinė žemė 0,18 ha). Kai kuriose šilagėlių augavietėse, daugiausia pakelėse, siūloma I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais pašalinti šilagėles gožiančius medelius ir viržius tvarkymo plote Nr. 38, užimančiame 0,13 ha plote. Apie 100 metrų ilgio tokia pakelės atkarpa yra 69 miško kvartale, 19 sklypo vakariniu pakraščiu einančio kelio pakraštyje; pavienių medelių yra ir kitose vietose. Augaviečių šviesinimo darbai turi būti atliekami rankiniu būdu, naudojant krūmapjoves 84

žoliapjoves (arba kirvius ir dalgius). Norint nepakenkti augalams, tvarkymo darbai turėtų būti atliekami augalams nužydėjus, kada pasirodo jų lapai (birželio liepos mėnesiais), o nukirstų medelių ir išpjautų viržių biomasė turi būti pašalinta iš tvarkymo ploto, sukrauta kvartalinės linijos pakraštyje, kur neauga saugomi augalai, ir palikta supūti. 3 Uždavinys. Stabdyti svetimžemių augalų plitimą. Priemonė 3.1. Naikinti gausialapį lubiną. Tvarkymo plotai Nr. 32, 36 ir 37 iš viso 16,53 ha plote (valstybinė žemė 16,53 ha). Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) gausiausias teritorijos pietinėje, pietvakarinėje, šiaurinėje ir šiaurvakarinėje dalyse. Išplitęs smėlėtame dirvožemyje prie miško kelių, kvartalinių ir priešgaisrinių linijų. Auga daugiau kaip kilometro ilgio juostoje ant kvartalinės linijos, vadinamos Plačiąja linija. Didžiausią pavojų lubinai kelia pietvakarinėje teritorijos dalyje, kur auga kartu su vėjalandėmis ir pievinėmis šilagėlėmis, gali jas užgožti. Be to, praturtinę dirvožemį azotu, jie sudaro sąlygas plisti nitrofilams, ypač avietėms (kai kur tai jau pastebima pušynuose) Šiose vietose ir yra išskirti lubinų naikinimui skirti tvarkymo plotai Nr. 32, 36 ir 37. Savo verte ir augalijos struktūra šie plotai nevienodi. Tvarkymo ploto Nr. 32 dalyje ant plačiosios linijos nėra saugomų šilagėlių ir kitų augalų, tačiau tai židinys, iš kur invaziniai augalai plinta į greta esančias retų rūšių augavietes. Šiame tvarkymo plote gausu lubinų, yra sausakrūmių, auga avietės, įvairūs medeliai ir krūmai. Tuo tarpu kituose dviejuose tvarkymo plotuose, kurie yra pušynuose, aptinkamos dviejų rūšių šilagėlės, kurioms pavojų kelia ne tik lubinai bet ir sausakrūmiai; pastarųjų naikinimo priemonė aprašoma atskirai. Taikytinos lubinų naikinimo priemonės iškasimas ir šienavimas. 32 tvarkymo ploto dalyje ant plačiosios linijos, kuris labai prižėlęs ir iškasimas rankiniu būdu sudėtingas, lubinus siūloma šienauti dukart per sezoną pirmąkart gegužės pabaigoje birželio mėnesį, antrąkart liepos mėnesį. Dėl sumedėjusios augalijos gausumo, šienauti siūloma rankiniu būdu. Nupjauti lubinai turi būti surenkami ir išvežami iš Teritorijos; siūloma juos panaudoti kompostavimui. Dukart per sezoną šienaujama trejus metus iš eilės, po to, atlikus plano peržiūrą, įvertinus ploto būklę, tvarkymo priemonė gali būti pratęsta. Kitoje tvarkymo ploto dalyje, kuri yra pušyne, lubinai naikinami iškasant. Tokia pat priemonė taikoma ir tvarkymo plotuose Nr. 36 ir 37. Prieš darbus (saugant nuo pažeidimus) žymėtais kuoliukais turi būti pažymimos šilagėlių augavietės. Pradedant I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, pirmus metus gegužės pabaigoje birželio viduryje siūloma lubinus iškasti su šaknimis, nupurtyti žemes ir išvežti kompostuoti. Tą pačią priemonę taikyti antrais ir trečiais tvarkymo metais. Vasaros antroje pusėje tvarkymo plote iš likusių šaknų išaugę žydintys lubinai turi būti nupjaunami ir pašalinami. Ketvirtais šeštais tvarkymo metais lubinai šienaujami dukart per sezoną. Jei lubinai neišnyksta, galima numatyti pakartotinį lubinų stiebų su šaknimis iškasimą bei trejų metų šienavimą du kartus per vegetacijos periodą. Nukirstų lubinų biomasė turi būti pašalinta iš tvarkymo plotų ji turi būti išvežta iš Teritorijos ir kompostuojama. Priemonė 3.2. Naikinti bitinę sprigę. Tvarkymo plotai Nr. 10 ir 11, iš viso 0,2 ha plote (valstybinė žemė 0,2 ha). Prasiskleidus pirmiesiems bitinės sprigės žiedams (įprastai birželio mėnesį), augalai iškasami, sudedami į maišus ir išvežami kompostuoti. Svarbu nepalikti nei vieno stiebo, nes jie gali išleisti pridėtines šaknis ir ataugti. Todėl I II Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais bitinės sprigės naikinimo darbai turi būti atliekami tvarkymo plotuose Nr. 10 ir 11. 10 tvarkymo plote kartu su sprigėmis į kompostą išvežamos greta esančios organinės atliekos, kuriose gali būti augalų sėklų. Kitais metais tvarkymo plotai apžiūrimi, iškasami iš sėklų išaugę nauji augalai, kurie taip pat išvežami iš Teritorijos ir kompostuojami. Trečiais ir vėlesniais metais tvarkymo plotai stebimi ir prireikus tvarkomi aprašytu būdu. 85

Priemonė 3.3. Naikinti uosialapius klevus. Tvarkymo plotai Nr. 18, iš viso 0,1 ha plote (valstybinė žemė 0,1 ha). Invazinių uosialapių klevų naikinimui išskirtas tvarkymo plotas Nr. 18. Pirmųjų tvarkymo metų vasarą tvarkymo plote augantys uosialapiai klevai naikinami, naudojant chemines priemones. Prieš darbų pradžią darbininkus būtina supažindinti su darbo ir aplinkos apsaugos taisyklėmis. Atliekant darbus, būtina dėvėti specialią aprangą ir apsaugines priemones (akinius, respiratorius). Uosialapių klevų kamienuose apie 25 30 cm aukštyje nuo žemės ne rečiau kaip 10 cm gręžtuvu išgręžiamos 8 10 cm skersmens bei 5 6 cm gylio skylės ir į jas su aplikatoriais supilamas glifosato tirpalas. Kad chemikalus neišplautų lietus, išgręžta kamienų vieta aprišama. Kai medis turi daug kamienų, kiekvienas iš jų aprašytu būdu apdorojamas atskirai. Arba, gali būti į kelmus sukalamos specialios glifosfatų kapsulės gamintojo nurodytais kiekiais. Pirmąkart priemonę reikėtų taikyti birželio mėnesį, po to stebėti medžių džiūvimą. Jei medžiai nenudžiūsta, priemonę reikia pakartoti rugpjūčio mėnesį. Jei ir tuomet medžiai galutinai nenudžiūsta arba aptinkama naujų nepastebėtų medžių, priemonę būtina pakartoti antrais tvarkymo metais. Uosialapiams klevams nudžiūvus, juos reikia nupjauti. Kamienus ir šakas būtina švežti iš tvarkymo ploto ir panaudoti kurui. Priemonė 3.4. Naikinti dygliuotuosius šaltalankius. Tvarkymo plotai Nr. 12, iš viso 0,1 ha plote (valstybinė žemė 0,1 ha). Tvarkymo priemonė skirta saugomų smiltyninių gvazdikų ir apyrečių augalų pievinių šilagėlių ir šilinių perkūnropių, kurių augimo sąlygas blogina invaziniai augalai, apsaugai. Pirmųjų tvarkymo metų vasarą tvarkymo plote augantys uosialapiai klevai ir dygliuotieji šaltalankiai naikinami, naudojant chemines priemones. Kiekvienas asmuo, cheminėmis priemonėmis naikinantis uosialapius klevus ir dygliuotuosius šaltalankius, privalo būti kvalifikuotai pasirengęs dirbti su herbicidais, aprūpintas visomis būtinomis apsisaugojimo priemonėmis (specialiais drabužiais, avalyne, pirštinėmis, respiratoriumi, akiniais), ir visus darbus vykdyti tik dėvėdamas apsauginius drabužius, respiratorių ir apsauginius akinius. Prieš darbų pradžią darbininkus būtina supažindinti su darbo ir aplinkos apsaugos taisyklėmis. Į uosialapių klevų ir dygliuotųjų šaltalankių kamienus tolygiais atstumais specialiu grąžtu įgręžiamos 30-35 mm gylio ir 13 mm pločio skylės, į kurias plaktuku įkalamos specialios herbicidų kapsulės (pvz., Roundup kapsulės ECOPLUG). Vienam medžiui ar krūmui reikalingų kapsulių kiekis priklauso nuo augalo diametro: 4 centimetrų diametrui reikia 1 kapsulės. Taigi, jei medžio diametras yra 32 centimetrai, tada 32: 4 = 8 kapsulės. Smulkūs šių rūšių invaziniai augalai, kai į juos neįmanoma įkalti herbicidų kapsulių, naikinami kitais patogiausiais ir efektyviausiais, teisiškai leistinais metodais. Pirmąkart priemonę reikėtų taikyti birželio mėnesį, po to stebėti medžių ir krūmų džiūvimą. Jeigu jie nenudžiūsta, priemonę reikia pakartoti rugpjūčio mėnesį. Jei ir tuomet medžiai ir krūmai galutinai nenudžiūsta arba aptinkama naujų nepastebėtų medžių ir krūmų, priemonę būtina pakartoti antrais tvarkymo metais. Uosialapiams klevams ir šaltalankiams nudžiūvus, juos reikia nupjauti. Negyvus kamienus ir šakas siūloma išvežti iš tvarkymo ploto ir panaudoti kurui ar kt. ūkinėms reikmėms. Priemonė 3.5. Naikinti šluotinį sausakrūmį. Tvarkymo plotai Nr. 32, 36 ir 37, iš viso 16,53 ha plote (valstybinė žemė 16,53 ha). Šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius) gausiausias teritorijos pietinėje, pietvakarinėje, šiaurinėje ir šiaurvakarinėje dalyse. Išplitęs smėlėtame dirvožemyje prie miško kelių, kvartalinių linijų, auga ant priešgaisrinių linijų. Lengvai plinta eroduotuose plotuose, tačiau jų krūmų yra ir pušynuose. Nuo 2010 metų stebimas spartus sausakrūmių plitimas. Invaziniai augalai kelia didelį pavojų šilagėlėms ne tik jas stelbdami, bet ir praturtindami dirvožemį azotu, dėl ko pušyne gali plisti azotamėgiai augalai avietės ir dilgėlės. Sausakrūmiai labai vislūs, nes subrandina daug sėklų, kurios gali išlikti daigios net 80 metų. Dėl šių priežasčių jie turi būti naikinami I III Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, esant poreikiui ir vėliau. 86

Tvarkymo plote Nr. 37 sausakrūmiai negausūs, tuo tarpu tvarkymo plote nr. 36 labai gausūs. Tvarkymo plote Nr. 32 sausakrūmių kiekis labai įvairus; gausiausi jie šio ploto pietinėje dalyje. Prieš darbų pradžią tvarkymo plotuose žymėtais kuoliukais pažymimos šilagėlės, kad nebūtų sutryptos ir užkrautos išrautų invazinių augalų krūvomis. Šluotiniai sausakrūmiai naikinami žydėjimo metu gegužės birželio mėnesį juos išraunant su šaknimis. Rovimui siūloma naudoti tvirtus metalinius kablius; jei su jais išrauti nepavyksta, tokiu atveju augalus reikia iškasti. Blogiausiu atveju sausakrūmius galima nukirsti (tada jie vėl atžels iš šaknų). Tokia pat priemonė taikoma trejus metus iš eilės. Išrauti ar iškasti sausakrūmiai sukraunami į krūvas ir išvežami iš Teritorijos. Juos galima pasiūlyti įmonei UAB Kelmės vandenys, kuri 2016 m. turėjo įsirengusi nuotekų dumblo kompostavimo aikštelę, kurioje šis dumblas yra maišomas su medienos drožlėmis, šienu, lapais bei kitomis žaliosiomis atliekomis; arba kitai tuo metu veikiančiai suinteresuotai įmonei. Jeigu tokios galimybės nėra, biomasę siūloma sumulčiuoti ir sudeginti. Po trijų tvarkymo metų, atlikus Gamtotvarkos plano peržiūrą, jei sausakrūmiai neišnyksta, rovimą siūloma pratęsti. Sausakrūmiai gali paplisti ir iš gretimų teritorijų, nes jie auga ir greta Juodlės miško BAST, į vakarus nuo Plačiosios linijos. Todėl skatintinas šių invazinių augalų naikinimas visoje parko teritorijoje (pvz., sausakrūmiai naudojami puokščių darymui). 4 Uždavinys. Sumažinti Teritorijos lankytojų daromą neigiamą poveikį vertingoms ekosistemoms. Priemonė 4.1. Apriboti automobilių pravažiavimą įrengiant 3 kelio užtvaras. Aplink Juodlės ežerą įrengtas Juodlės pažintinis takas. Takas skirtas pėstiesiems, o jo dalį numatyta pritaikyti neįgaliesiems. Šiaurine tako dalimi (Juodlės kalvos papėde) eina kelias į Šaukėnus, kuriuo dažniausiai važiuoja automobiliai. Tačiau automobiliai, motociklai užklysta ir į kitas tako vietas, ir yra statomi ten, kur tai daryti draudžiama. Nepageidautinas važinėjimas į vietovę, vadinamą Kaminskine, kur pažeidžiama vienintelė teritorijoje esanti smiltpievė. Neturėtų būti važiuojama iki pažintinio tako stotelės paukščiai, kur neleistinas poilsiavimas ir palapinių statymas. Norint sukliudyti važinėti automobiliais į pėstiesiems skirtas pažintinio tako vietas, numatyta įrengti kelio užtvaras (užkardas). I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais vieną užtvarą siūloma įrengti kelio pradžioje nuo automobilių stovėjimo aikštelės į Kaminskinę (apytikslės jos koordinatės (LKS 94) X 432604, Y 6187587), kitas dvi pietvakarinėje ežero pusėje (apytikslės jų koordinatės (LKS 94): X 432404, Y 6186993 ir X 432733, Y 6186738). Prieš įrenginėjant užtvaras, galutinę jų vietą reikia suderinti su miško naudotoja VĮ Šiaulių miškų urėdija ir Kurtuvėnų RPD. 5 Uždavinys. EB svarbos natūralių buveinių 9010 *Vakarų taiga (ne mažiau kaip 150 ha plote), 9050 Žolių turtingi eglynai (ne mažiau kaip 2,5 ha plote), 91D0 *Pelkiniai miškai (ne mažiau kaip 85 ha plote) medynuose paliekant ne mažiau kaip 20 m 3 /ha storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių Priemonė 5.1. papildyti miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą Gamtotvarkos plano priemonėmis dėl paliekamos negyvos medienos kiekio kartografuotų miškų buveinių plotuose Teritorijos miškų buveinėse, ypač sausuose, gerai privažiuojamuose pušynuose, labai mažai negyvos medienos : stambesnių medžių virtėlių, nudžiūvusių medžių ir stuobrių, todėl didžiojoje sklypų dalyje nėra su pūvančia mediena susijusių saugomų vabzdžių ir grybų rūšių. Retos rūšys išlikę sunkiai privažiuojamose kertinėse miško buveinėse, daugiausia Ilgaežerio ir Gabriolės duburiuose. 87

Siekiant sudaryti sąlygas saugomų vabzdžių ir medieną ardančių grybų plitimui naujose vietose, išskirtose miškų buveinėse būtina gerokai padidinti negyvos medienos kiekį. Retiems vabzdžiams išlikti būtina palikti neiškirstų džiūstančių ar nudžiūvusių medžių, ypač su nenusilupusia žieve. Šių medžių turėtų likti tiek ūksminguose, tiek saulėtuose miško sklypuose (pvz. pušynuose į vakarus nuo Ilgaežerio duburio). Negyvos medienos reikia pagausinti 15 ir 16 miško kvartalų pietinio pakraščio sklypuose, greta esamų ar būsimų ūkinių miškų biržių, kur geros apšvietimo sąlygos, svarbios šilumamėgėms vabzdžių rūšims (pvz. auksavabaliams). Ties esamomis biržėmis būtų galima nupjauti ir palikti gulėti atskiras blogesnės būklės nusakintas pušis. Natūralūs miškai svarbūs ir kai kuriems saugomiems miškų paukščiams, pvz. mažosioms musinukėms, lizdus sukančioms medžių stuobriuose ir po atšokusia medžių žieve. Nustatyta, kad šie paukščiai gyvena ūksmingame 61 kv. 1 sklype, kuriame gausu stuobrių ir nudžiūvusių medžių. Paukščių apsaugai šiame miško sklype nereikėtų vykdyti sanitarinių miško kirtimų. Priemonė 5.2. paliktinos negyvos medienos pažymėjimas ant medžių kamienų kartografuotų miškų buveinių plotuose I Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais ekspertinės Teritorijos apžiūros metu specialiais aerozoliniais dažais reikia pažymėti tuos lapuočių medžių bei pušų sausuolius ir virtėlius, kuriuos būtų tikslinga palikti miške sanitarinių ir kitų kirtimų metu. 6 Uždavinys. Kontroliuoti bebrų populiaciją Priemonė 6.1. organizuoti kasmetines bebrų apskaitas, siekiant įvertinti bebrų šeimų gausumo dinamiką, pasiskirstymą ir poveikį gamtinėms vertybėms Ilgos upelio baseine, prie Ilgaežerio ir Juodlės ežerų gyvena bebrai. Įvairiose vietose jų poveikis skirtingas. Juodlės ežere graužikai jokios žalos nedaro, Gabriolės duburyje jie netgi naudingi, nes užtvenkdami kanalus ir Mažosios Ilgikės upokšnį, sudaro geresnes sąlygas gyventi vandens vabzdžiams, varliagyviams, gervėms. Ilgos upelio slėniuose bebrų poveikis skirtingas. Šie graužikai nepageidautini Ilgaežerio duburyje, kur užtvenkdami Ilgos upelį pakelia vandens lygį, kas sukelia nendrynų suvešėjimą, o nendrynai išstumia retus augalus: raktažoles pelenėles, rusvuosius vikšrenius, kt. Bebrai nepageidautini ir 51, 52, 60 kvartaluose, kur turėtų būti reguliuojamas jų skaičius. Praeityje jų skaičių reguliuodavo čia gyvenantys vilkai ir tokių problemų nebuvo. Šiaurvakarinėje teritorijos dalyje bebrai nepageidautini Ilgos upelio atkarpoje, kur gyvena pleištinis žirgelis, nes įrengdami užtvankas gali visiškai pakeisti saugomų vabzdžių gyvenamą vietą. Todėl siektinas kompromisas sutarti su medžiotojų būreliu, kad šie bebrus medžiotų tik neperspektyviose bebravietėse bei ardytų bebrų užtvankas tose vietose, kur patvenktas vanduo kenkia saugomoms buveinėms ir rūšims. Tam būtina atlikti bebraviečių inventorizaciją ir nustatyti jų vertę bei įtaką ekosistemoms. Remiantis inventorizacijos duomenimis visos bebravietės turėtų būti suklasifikuotos į dvi kategorijas perspektyvios (saugotinos) ir neperspektyvios (naikintinos) bebravietės. Perspektyvios bebravietės turėtų būti saugomos, o neperspektyvios naikinamos medžiojant juose gyvenančius bebrus bei ardant užtvankas. Be to, siekiant kuo tiksliau reguliuoti bebrų veiklą, reikia organizuoti reguliarias kasmetines bebrų apskaitas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas metodikas, kurių metu būtų nustatomos perspektyvios ir neperspektyvios bebravietės ir remiantis šia informacija planuojamas bebrų populiacijos reguliavimas bei užtvankų ardymas. Todėl bebrų veiklos ir gausumo monitoringas turėtų būti vykdomas I X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Priemonė 6.2. organizuoti susitikimus su medžiotojų būreliais raginat juos medžioti bebrus ir/ar ardyti užtvankas neperspektyviose bebravietėse Remiantis kasmetinių apskaitų rezultatais (priemonė 9.1) ir įvertinus bebrų keliamas grėsmes EB svarbos buveinėms ir kitoms saugomoms rūšims, reikia organizuoti bebrų tikslinę medžioklę arba gaudymą ir sumažinti gyvūnų skaičių iki optimalios ribos, kai jų veikla nekenks 88

saugomoms buveinėms. Bebrų skaičius reguliuojamas II X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. D1-378 Dėl bebrų populiacijos gausos reguliavimo Upinių bebrų skaičiaus reguliavimu turi užsiimti šiai veiklai atitinkamus leidimus turintys asmenys ar organizacijos. Priemonė 6.3. Nustatyti neperspektyvias bebravietes ir jose organizuoti bebrų užtvankų ardymą Vien bebrų skaičiaus reguliavimas neužtikrins subalansuoto šių gyvūnų poveikio Teritorijoje saugomoms buveinėms bei rūšims. Todėl būtina dar viena priemonė organizuoti bebrų pastatytų užtvankų pilną ar dalinį likvidavimą. Užtvankų ardymas turėtų būti atliekamas II, IV, VI, VIII ir X Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais bebrų apskaitų metu (priemonė Nr. 8.1.) nustatytų neperspektyvių bebraviečių vietose. Ši priemonė turi būti įgyvendinama vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. D1-378 Dėl bebrų populiacijos gausos reguliavimo. 89

90

91

92