2013 m. Nr. 24, p. 46 55 No. 24, pp. 46 55, 2013 RELIGINGŲ IR NERELIGINGŲ SUAUGUSIŲJŲ NUOSTATOS DĖL SAVIŽUDYBIŲ IR VIDINĖ DARNA Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas Anotacija. Vienas iš svarbių kintamųjų, kuris gali lemti suicidinio proceso atsiradimą ir vystymąsi teigiama nuostata dėl savižudybės. Savo ruožtu vienokią ar kitokią nuostatą dėl savižudybės gali taip pat lemti įvairūs veiksniai, tarp jų asmens religingumas ir vidinė darna. Labai svarbu išsiaiškinti dvasininkų luomo nuostatas dėl savižudybių, nes kunigai, vienuoliai ir vienuolės vis dar išlieka ta visuomenės grupe, kuri dažniausiai susiduria su padidintos suicidinės rizikos asmenimis. Dažnai tik nuo jų nuostatų ir žinių apie savižudybes priklauso, ar bus užkirstas kelias šiam reiškiniui. Šiame straipsnyje nagrinėjamos religingų (taip pat ir dvasininkų) ir nereligingų suaugusiųjų nuostatos dėl savižudybių ir vidinė darna. Esminiai žodžiai: religingumas, nuostatos dėl savižudybių, vidinė darna. Įvadas Savižudybių tema Lietuvoje yra itin opi problema. Savižudybes lemia įvairūs socialiniai, biologiniai, biocheminiai, politiniai, istoriniai, kultūriniai, individualūs ar tarpasmeniniai veiksniai (Shneidman, 2002). Svarbu akcentuoti tai, kad savižudybė paprastai būna nulemta ne vieno, o kelių veiksnių ar kelių veiksnių grupių sąveikos (Keturakis, 1996). Vienas iš svarbių kintamųjų, susijusių su suicidinio proceso raida, yra teigiama nuostata dėl savižudybės (Sato et al., 2006; Skruibis, 2008a, 2010). Savo ruožtu vienokią ar kitokią nuostatą dėl savižudybės gali lemti taip pat įvairūs veiksniai: fiziologiniai, socialiniai, psichologiniai, gyvenimo konteksto veiksniai ar jų sąveika, tarp jų ir asmens religingumas (Mockus, 2006). Nuostatos dėl savižudybių yra produktyvus savižudybių prevencijos objektas, kadangi jos gali būti koreguojamos ir keičiamos. Nemažai kalbama apie religijos įtaką įvairioms žmogaus gyvenimo sritims. Ir nors XXI a. religija, regis, praranda svarbą individo ir visuomenės gyvenime, vis dėlto nereikėtų pamiršti jos teigiamos pusės. Religija individui gali padėti patenkinti tokius poreikius, kaip: saugumo, priklausymo, atsidavimo ir kt., mažinti egzistencinį nerimą, išvaduoti iš kankinančių abejonių, suteikti gyvenimui kryptį, prasmę, aiškumą, tam tikrą pasaulio ir jo reiškinių paaiškinimą (Fromm, 1981; Jung, 1998; Frankl, 2000, 2009; Šileikaitė, 2005). Asmens religingumas mažina suicidinę riziką (Gailienė, 1998; Durkheim, 2002). Religingumo įtaka įvairiems nuostatų savižudybių atžvilgiu aspektams buvo tirta įvairiose kultūrose ir daugelyje tokių studijų buvo nustatyta, kad ši įtaka yra stipri ir reikšminga (Marion & Range, 2003; Eskin, 2004; Domino, 2005). S. Stackas ir A. J. Kposowa (2008), remdamiesi solidžiu Pasaulio vertybių studijos duomenų banku (reprezentatyvios imtys iš 31 šalies, N = 40 873), nustatė, kad religingumas geriausiai prognozavo nuostatas dėl savižudybių. Religingais save apibūdinantys žmonės mažiau negu nereligingi žmonės ir ateistai pateisina savižudybes. Be to, kuo dažniau žmonės vaikšto į bažnyčią (šventyklą), tuo mažiau jie pateisina savižudybes. Labai svarbu išsiaiškinti dvasininkijos nuostatas dėl savižudybių, nes kunigai, vienuoliai ir vienuolės vis dar išlieka tokia visuomenės 46
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Educational Psychology, No. 24, pp. 46 55, 2013 grupe, kuri dažniausiai susiduria su padidintos suicidinės rizikos asmenimis. Dažnai tik nuo jų nuostatų ir žinių apie savižudybes priklauso, ar bus užkirstas kelias šiam reiškiniui. Dvasininkijos nuostatas dėl savižudybių nagrinėjo G. Domino (1985), tačiau analogiškų tyrimų Lietuvoje neaptikta. Vidinės darnos sąvoką pasiūlė ir išsamiai apibrėžė A. Antonovsky (1995 / 1987). Jis vidinę darną apibūdino kaip holistinę, t. y. visuminę žmogaus psichikos savybę, pasireiškiančią vidiniu stabilumo jausmu, tikėjimu, jog siunčiami aplinkos ir vidiniai signalai yra suprantami. Vidinė darna yra itin svarbus ir aktualus psichologinis konstruktas kiekvieno žmogaus gyvenime, kadangi yra susijęs ir neretai lemia daugybę žmogaus gyvenimo reiškinių, kurie paprastai nulemia žmogaus asmeninę gerovę, pvz., subjektyvų žmogaus sveikatos vertinimą (Verkys, Pileckaitė-Markovienė, 2006), elgsenos ypatumus (Wainwright et al., 2007, 2008; Verkys, Pileckaitė-Markovienė, 2009), psichinę sveikatą (Gana, 2001; Tali, 2004; Flensborg-Madsen, 2006; Pileckaitė-Markovienė, Verkys, 2006) ir kt. Nurodoma, kad asmens religingumas yra vienas iš veiksnių, susijusių ir stiprinančių vidinę darną (Diržytė et al., 2003; Арчакова, 2009). Taigi vidinė darna ir asmens religingumas yra svarbūs siekiant įveikti savižudybių problemą. Atsižvelgiant į atliktą literatūros analizę ir jos metu iškilusias prielaidas, šiame tyrime keliamas tikslas nustatyti, kaip asmens religingumas siejasi su nuostatomis dėl savižudybių ir vidine darna. Įvertinimo būdai Siekiant ištirti religingų ir nereligingų suaugusiųjų nuostatas dėl savižudybių, tyrime buvo naudojama ATTS (Attitudes Towards Suicide) nuostatų dėl savižudybių klausimyno lietuviškoji versija. ATTS metodika Lietuvoje naudojama nuo 2001 metų. Klausimyną sudaro 61 klausimas. Galima išskirti 5 atskiras klausimyno dalis: 1) susidūrimas su savižudybės problema (3 klausimai); 2) nuostatos dėl savižudybių pagrindinė klausimyno dalis (40 teiginių); 3) demografiniai duomenys (5 klausimai); 4) nusivylimas gyvenimu ir suicidiniai ketinimai (11 klausimų); 5) atvirieji klausimai apie savižudybių priežastis ir prevenciją (2 klausimai). Pagrindinę klausimyno dalį nuostatas dėl savižudybių sudaro Likerto skalės teiginiai, kurių reikšmės yra nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku). Išskyrus 41 ir 43 klausimus atsakant į juos reikia pasirinkti vieną iš keturių variantų. Metodiką į lietuvių kalbą išvertė P. Skruibis. Teiginių formuluotės buvo tobulinamos, atsižvelgiant į Vilniaus universiteto suicidologų bei Lietuvių filologijos katedros specialistų pastabas. Atlikus pirmųjų ATTS tyrimų Lietuvoje duomenų (N = 265) faktorinę analizę, gautas 5 faktorių modelis, kuris apėmė 30 iš 40 metodikos klausimų (Skruibis et al., 2008b). Šiuo modeliu naudotasi ir šiame darbe. ATTS klausimyno lietuviškosios versijos patikimumas ir validumas, atsižvelgiant į tiriamo fenomeno multidimensiškumą ir ambivalentiškumą, yra pakankami (Skruibis et al., 2008b). Šio tyrimo klausimyno Cronbacho alpha 0,728 rodo gana gerą vidinį klausimyno suderinamumą. Vidinės darnos lygiui nustatyti buvo naudojama A. Antonovsky Gyvenimo orientacijos anketa (1995 / 1987). Siekiant ištirti tiriamųjų vidinės darnos lygį ir ypatumus, buvo naudotas A. Antonovsky Gyvenimo orientacijos anketos sutrumpintas variantas (Zaborskis, Makari, 2001). Anketą sudaro 13 teiginių. Anketos teiginiai pasiskirsto taip: 5 teiginiai matuoja suprantamumą; 4 teiginiai matuoja kontrolės jausmą; 4 teiginiai matuoja prasmingumą (Antonovsky, 1995 / 1987). Anketos patikimumas ir valdumas atitinka visus keliamus reikalavimus (Eriksson & Lindström, 2005). Tyrimų rezultatai (Eriksson & Lindström, 2005) parodė, kad vidinės darnos skalės Cronbacho alpha koeficientas svyruoja nuo 0,70 iki 0,95. Šio tyrimo metu nustatyta, kad jis lygus 0,884. Tai rodo gana gerą vidinį skalės suderinamumą. Tyrime taip pat buvo naudojama autorių sudaryta Bendrųjų duomenų anketa. Anketą sudaro 11 klausimų. 6 klausimais siekiama surinkti demografinę informaciją apie tiriamuosius. 5 klausimai skirti išsiaiškinti religijos vaidmenį tiriamųjų gyvenime. Tyrimo dalyviai Tiriamųjų atranka buvo vykdoma atsižvelgiant į tiriamųjų vienodumą atsižvelgiant į amžių 47
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Ugdymo psichologija, 2013, Nr. 24, p. 46 55 (35 54 metų imtinai), lytį (išlaikant apylygį vyrų ir moterų skaičių) ir išsilavinimą. Kadangi tyrime dalyvaujantys dvasininkai turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, todėl visų grupių buvo atrinkti tiriamieji, tik turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą. Pagal amžių buvo išskirtos dvi tiriamųjų grupės: 35 44 metų ir 45 54 metų tiriamieji imtinai. Tyrime atsisakė dalyvauti vienas tiriamasis, savo atsisakymą motyvuodamas per menku anonimiškumu, kadangi apklausos buvo vykdomos individualiai, o ne grupėmis. Atliekant tyrimą buvo surinktos 128 anketos. Tyrime buvo panaudota 120 anketų. Aštuonios anketos neatitiko tyrimui keliamų reikalavimų: trijose anketose buvo nurodytas kitas religinis judėjimas (Jehovos liudytojai), keturiose anketose buvo nurodytas tyrimui netikslingas amžius (57, 59, 33, 33 metai), viena anketa buvo atmesta dėl nurodyto išsilavinimo, kuris neatitiko tyrime keliamų reikalavimų (profesinis vidurinis). Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrinamas, nes anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai pateikiami tik apibendrinti. Tyrime dalyvavo religingi ir nereligingi suaugusieji 35 54 metų imtinai. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris tiriamųjų grupes. 1 grupė. Dvasininkija: Kunigai, vienuoliai (-ės) 2 grupė. pasauliečiai. Remiantis mintimi, kad religingas asmuo turi ne tik priskirti save vienai ar kitai religinei bendruomenei, bet ir praktikuoti bei jausti jos įtaką savo gyvenimui, todėl religingi pasauliečiai buvo atrenkami remiantis šiais kriterijais: Tiriamieji, kurie išpažįsta mūsų tyrimui pasirinktą religiją, Romos katalikų bažnyčią; Tiriamieji, kurių gyvenime religija užima labai svarbų arba pakankamai svarbų vaidmenį; Tiriamieji, kurie savo religijai išpažinti skiria labai daug arba pakankamai daug dėmesio ir laiko; Tiriamieji, kurie savo gyvenime visada arba dažnai vadovaujasi savo religijoje išpažįstamomis elgesio ir moralės normomis. 3 grupė. pasauliečiai: Tiriamieji, kurie neišpažįsta jokios religijos; Tiriamieji, išpažįstantys Romos katalikų tikėjimą, tačiau pasižymintys toliau nurodytais požymiais: a) tiriamieji, kurių gyvenime religija užima mažą vaidmenį arba neturi jokios reikšmės; b) tiriamieji, kurie savo religijai išpažinti skiria mažai arba visiškai neskiria dėmesio ir laiko; c) tiriamieji, kurie gyvenime retai arba niekada nesivadovauja savo religijoje išpažįstamomis elgesio ir moralės normomis. Siekiant užtikrinti tiriamų grupių vienodumą, buvo atsižvelgiama į tiriamųjų amžių, lytį ir išsilavinimą. Tiriamieji buvo apklausti 2010 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2011 m. sausio mėnesį. Anketinė apklausa buvo atliekama su kiekvienu tiriamuoju individualiai. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį pateikiamas 1 paveiksle. Tyrime dalyvavo respondentai nuo 35 iki 54 metų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 44 metai (SD = 6,002). Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 amžiaus grupes nuo 35 iki 44 metų ir nuo 45 iki 54 metų. 56% 54% 52% 51.2% 52.2% 54.1% 50% 48% 46% 48.8% 47.6% 45.9% Vyrai Moterys 44% 42% 40% Dvasininkai religingi nereligingi 1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį (proc.) 48
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Educational Psychology, No. 24, pp. 46 55, 2013 70% 60% 50% 40% 30% 58.5% 41.5% 52.4% 54.1% 47.6% 45.9% iki 44 metų nuo 45metų 20% 10% 0% Dvasininkai relingingi nereligingi 2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių (proc.) 30.8% 34.2% Dvasininkai religingi nereligingi 35.0% 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal religingumą (proc.) Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių pateikiamas 2 paveiksle. 78,6 proc. religingų tiriamųjų gyvena su sutuoktiniu ar partneriu, 83,8 proc. nereligingų tiriamųjų taip pat yra vedę / ištekėjusios. 97,6 proc. dvasininkų turi aukštąjį išsilavinimą. Dauguma religingų asmenų taip pat turi aukštąjį išsilavinimą (61,9 proc.). Didesnė dalis nereligingų asmenų turi aukštesnįjį išsilavinimą (59,5 proc.). Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų (93 proc.) išpažįsta krikščionybę ir priklauso Romos katalikų bažnyčiai. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal religingumą pateiktas 3 paveiksle. Kaip matyti 3 paveiksle, tyrime dalyvavo panašus skaičius dvasininkų, religingų ir nereligingų asmenų. 1 lentelė Nuostatų dėl savižudybių rodiklių palyginimas dvasininkų, religingų ir nereligingų tiriamųjų grupėse Nuostatos dėl savižudybių Dvasininkai (N = 41) (N = 42) (N = 37) M SD M SD M SD Priimtinumas 1,34 0,381 2,50 0,639 3,06 0,902 68,514 0,001 Pasmerkimas 3,85 0,504 3,31 0,550 2,98 0,668 23,198 0,001 Nenuspėjamumas 2,39 0,596 2,59 0,673 2,56 0,794 1,033 0,359 Nesikišimas 3,61 0,427 3,29 0,347 3,15 0,405 13,936 0,001 Vienatvė 1,47 0,661 2,31 0,757 2,35 0,857 17,100 0,001 F kriterijus, skirtas vidurkiams palyginti (ANOVA dispersine vienfaktorine analize) P statistinio patikimumo koeficientas 49 F p
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Ugdymo psichologija, 2013, Nr. 24, p. 46 55 Tyrimo rezultatai Buvo lyginamos respondentų nuostatos dėl savižudybių dvasininkų, religingų ir nereligingų tiriamųjų grupėse. Taikoma vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA). Rezultatai pateikti 1 lentelėje. Patikrinus post_hoc (tukey ir LSD) kriterijumi nustatyta, kad visų trijų grupių priimtinumo rodikliai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,5): didžiausias nereligingų tiriamųjų grupėje, mažiausias dvasininkų grupėje. Pasmerkimo rodiklis didžiausias dvasininkų grupėje, mažiausias nereligingų grupėje, rasti visų trijų grupių statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,5). Nesikišimo faktoriaus rodiklis taip pat didžiausias dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Vienatvės faktoriaus rodiklis didžiausias nereligingų grupėje, o mažiausias dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Nenuspėjamumo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Taip pat buvo palygintos respondentų nuostatos dėl savižudybių jaunesnių (iki 44 metų) respondentų grupėse (2 lentelė). Patikrinus post_hoc (tukey ir LSD) kriterijumi nustatyta, kad visų trijų grupių priimtinumo rodikliai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,5). Jaunesnių tiriamųjų grupėje priimtinumo rodiklis didžiausias nereligingų grupėje, mažiausias dvasininkų grupėje (žr. 2 lentelę). Pasmerkimo rodiklis didžiausias dvasininkų grupėje, tačiau nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Nesikišimo rodikliai skiriasi tik dvasininkų ir nereligingų asmenų (p < 0,5), dvasininkų rodikliai aukščiausi. Vienatvės faktoriaus rodiklis didžiausias nereligingų grupėje, o mažiausias dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Nenuspėjamumo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Buvo tirta, ar skiriasi nuostatos dėl savižudybės vyresnių respondentų grupėse (3 lentelė). Tyrimo rezultatai parodė, kad visų trijų vyresnių tiriamųjų grupėse priimtinumo ir vienatvės rodikliai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,5). Priimtinumo ir vienatvės rodikliai didžiausi nereligingų grupėje. Pasmerkimo ir nesikišimo rodikliai didžiausi dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Vienatvės rodiklis mažiausias dvasininkų grupėje (p < 0,5), religingų ir nereligingų suaugusiųjų ro- Nuostatų dėl savižudybių rodiklių palyginimas jaunesnių tiriamųjų grupėse Nuostatos dėl savižudybių Dvasininkai (N = 24) (N = 22) (N = 20) 2 lentelė M SD M SD M SD F p Priimtinumas 1,29 0,275 2,45 0,609 2,91 0,857 41,331 0,001 Pasmerkimas 3,95 0,515 3,40 0,513 3,03 0,735 13,659 0,001 Nenuspėjamumas 2,45 0,636 2,57 0,610 2,32 0,662 0,872 0,423 Nesikišimas 3,53 0,471 3,33 0,398 3,12 0,379 5,210 0,008 Vienatvė 1,46 0,674 2,45 0,815 2,08 0,730 10,636 0,001 Nuostatos dėl savižudybių Nuostatų dėl savižudybių rodiklių palyginimas vyresnių tiriamųjų grupėse Dvasininkai (N = 17) (N = 20) 50 (N = 17) 3 lentelė M SD M SD M SD F p Priimtinumas 1,40 0,497 2,56 0,681 3,24 0,945 41,331 0,001 Pasmerkimas 3,72 0,469 3,22 0,587 2,91 0,596 13,659 0,001 Nenuspėjamumas 2,29 0,538 2,61 0,751 2,84 0,858 0,872 0,098 Nesikišimas 3,72 0,338 3,25 0,283 3,19 0,442 5,210 0,001 Vienatvė 1,50 0,661 2,15 0,670 2,67 0,900 10,636 0,001
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Educational Psychology, No. 24, pp. 46 55, 2013 dikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Nenuspėjamumo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Buvo lyginamos respondentų nuostatos dėl savižudybių moterų ir vyrų grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų grupėje priimtinumo rodiklis mažiausias dvasininkų grupėje (p < 0,5), religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai nesiskiria (p > 0,5). Pasmerkimo veiksnys statistiškai reikšmingai skiriasi tik dvasininkų ir nereligingų suaugusiųjų (p < 0,5). Nesikišimo veiksnys statistiškai reikšmingai skiriasi tik dvasininkų ir religingų asmenų (p < 0,5). Vienatvės rodikliai mažiausias dvasininkų grupėje, religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai nesiskiria (p > 0,5). Nenuspėjamumo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Nustatyta, kad visų trijų vyrų grupių priimtinumo ir pasmerkimo rodikliai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,5). Priimtinumas didžiausias nereligingų tiriamųjų grupėje, mažiausias dvasininkų grupėje. Pasmerkimo rodiklis didžiausias dvasininkų grupėje, mažiausias nereligingųjų grupėje. Nesikišimo faktoriaus rodiklis taip pat didžiausias dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Vienatvės faktoriaus rodiklis didžiausias nereligingųjų grupėje, o mažiausias dvasininkų grupėje, tačiau nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Nenuspėjamumo rodikliai taip pat statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Buvo lyginami vidinės darnos rodikliai dvasininkų, religingų ir nereligingų tiriamųjų grupėse. Rezultatai pateikti 4 lentelėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendros vidinės darnos ir jos komponentų suprantamumo, kontrolės jausmo ir prasmingumo rodikliai aukščiausi dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau statistiškai reikšmingai nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Buvo lyginami vidinės darnos rodikliai jaunesnių (iki 44 metų) ir vyresnių respondentų grupėse. Patikrinus post_hoc (tukey ir LSD) kriterijumi nustatyta, kad jaunesnių dvasininkų bendros vidinės darnos ir prasmingumo rodikliai yra didesni negu kitų grupių tiriamųjų (p < 0,5), tačiau statistiškai reikšmingai nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Pagal suprantamumo ir kontrolės jausmo rodiklius rasti statistiškai reikšmingi visų trijų grupių skirtumai, dvasininkų įverčiai yra aukščiausi, o žemiausi įverčiai būdingi religingiems suaugusiesiems (p < 0,5). Vidinės darnos rodiklių palyginimas dvasininkų, religingų ir nereligingų tiriamųjų grupėse Vidinės darnos rodikliai Dvasininkai (N = 41) (N = 42) (N = 37) 4 lentelė M SD M SD M SD F p Suprantamumas 21,15 3,268 17,24 3,532 18,08 5,540 9,939 0,001 Kontrolės jausmas 16,61 2,783 13,12 2,481 14,22 4,656 11,455 0,001 Prasmingumas 13,90 1,546 12,86 2,043 11,70 1,984 13,477 0,001 Vidinė darna 51,66 6,785 43,21 7,087 44,00 11,078 12,467 0,001 5 lentelė Vidinės darnos rodiklių palyginimas jaunesnių tiriamųjų grupėse Vidinės darnos rodikliai Dvasininkai (N = 24) (N = 22) (N = 20) M SD M SD M SD F p Suprantamumas 20,67 3,266 16,77 3,715 19,80 4,150 6,862 0,002 Kontrolės jausmas 16,25 2,817 13,09 2,428 15,45 3,804 6,589 0,003 Prasmingumas 13,79 1,641 12,59 1,736 12,30 1,625 5,077 0,009 Vidinė darna 50,71 6,702 42,45 6,794 47,55 8,519 7,365 0,001 51
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Ugdymo psichologija, 2013, Nr. 24, p. 46 55 6 lentelė Vidinės darnos rodiklių palyginimas vyresnių tiriamųjų grupėse Vidinės darnos rodikliai Dvasininkai (N = 24) (N = 22) (N = 20) M SD M SD M SD F p Suprantamumas 21,82 3,245 17,75 3,338 16,06 6,369 7,442 0,001 Kontrolės jausmas 17,12 2,736 13,15 2,601 12,76 5,238 7,474 0,001 Prasmingumas 14,06 1,435 13,15 2,346 11,00 2,179 10,078 0,001 Vidinė darna 53,00 6,874 44,05 7,480 39,82 12,476 9,148 0,001 Buvo lyginami vidinės darnos rodikliai vyresnių respondentų grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendros vidinės darnos ir jos komponentų suprantamumo, kontrolės jausmo ir prasmingumo rodikliai aukščiausi vyresnių dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau statistiškai reikšmingai nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Toliau buvo lyginami vidinės darnos rodikliai moterų ir vyrų grupėse. Analizuojant duomenis lyties aspektu, rasti tie patys dėsningumai: moterų ir vyrų dvasininkų vidinės darnos rodikliai yra didesni negu kitų grupių tiriamųjų (p < 0,5), o religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Rezultatų aptarimas Ištyrus dvasininkų, religingų ir nereligingų suaugusiųjų nuostatas savižudybių atžvilgiu gauti rezultatai parodė, kad savižudybės priimtinumas buvo didžiausias tarp nereligingų suaugusiųjų, o mažiausias tarp dvasininkų. Šie rezultatai siejasi su A. Mockaus (2006) atlikto tyrimo rezultatais, kurie parodė, kad religijos mokslus studijuojančių studentų priimtinumo nuostatos įverčiai buvo kur kas mažesni nei medicinos mokslų studentų. Savižudybės pasmerkimas buvo didžiausias tarp dvasininkų, o mažiausias tarp nereligingų tiriamųjų. Analizuojant duomenis lyties aspektu, rasti tie patys dėsningumai. Šie duomenys patvirtina kitų autorių (Stack, Lester, 1991; Neeleman et al., 1997) nuomonę, kad stipresnis religingumas siejasi su didesniu savižudybės smerkimu. Tuo tarpu nesikišimo faktoriaus rodikliai buvo didžiausi tarp dvasininkų. Šie rezultatai prieštarauja P. Skruibio (2008) duomenims, jog religijos studentams būdingas labai stipriai išreikštas tikėjimas, kad žmonės, žinodami apie kito žmogaus savižudybės riziką, turėtų imtis aktyvių pagalbos veiksmų. Svarbu, kad ši pozicija būtų paremta ir tiksliomis žiniomis apie savižudybes. Kadangi dvasininkai gali atlikti itin reikšmingą vaidmenį savižudybių prevencijoje (tam itin palanki būtų jų aktyvi pagalbos pozicija), būtų svarbu jiems suteikti tikslesnių suicidologinių žinių. Analizuojant duomenis amžiaus aspektu, rasta statistiškai reikšmingų skirtumų nesikišimo ir vienatvės faktoriaus atžvilgiu. Tarp jaunesniųjų tiriamųjų nesikišimo nuostata buvo didžiausia tarp nereligingų suaugusiųjų, tai atitinka A. Spoerri ir kt. (2010) tyrimų rezultatus. Vyresnių suaugusiųjų didžiausi tiriamųjų nesikišimo nuostatos įverčiai nustatyti tarp dvasininkų. Tokie rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad jaunesni dvasininkai turi prevencine prasme palankesnes nuostatas savižudybių atžvilgiu nei vyresni dvasininkai. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiek bendras vidinės darnos lygis, tiek atskirų jos komponentų (suprantamumo, kontrolės jausmo, prasmingumo) įverčiai buvo didžiausi tarp dvasininkų. Tai siejasi su A. Diržytės ir kolegų (2003) atlikto tyrimo rezultatais, kurie parodė, kad asmens religingumas ir vidinė darna yra teigiamai susiję. Kita vertus, vidinės darnos komponentų suprantamumo ir kontrolės jausmo įverčiai religingų suaugusiųjų buvo mažiausi. O vidinės darnos komponento prasmingumo įverčiai buvo mažiausi nereligingų tiriamųjų. Remiantis tokiais tyrimo rezultatais galima daryti prielaidą, jog dvasininkų ir religingų suaugusiųjų aukštesnius prasmingumo komponento įverčius lėmė religijos įtaka. Kadangi, kaip teigia nemažai autorių (Fromm, 1981; Jung, 1998; Frankl, 2000, 2009), religija įprasmina žmogaus gyvenimą ir mirtį. Kita vertus, religingumas gali turėti įtakos ir 52
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Educational Psychology, No. 24, pp. 46 55, 2013 žemesnius religingų suaugusiųjų kontrolės jausmo įverčius. Remiantis Romos katalikų bažnyčios skelbiamomis dogmomis, žmogaus likimas ir visa tai, kas vyksta jo gyvenime, yra Dievo, o ne paties žmogaus rankose, todėl jis nesijaučia galįs kontroliuoti ir ką nors keisti savo gyvenime. Religingas asmuo neretai praranda gebėjimą savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus (Fromm, 1976 / 2005). Analizuojant vidinės darnos ir jos komponentų rezultatus tiek amžiaus, tiek lyties atžvilgiu, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta. Šie duomenys prieštarauja kitų tyrimų rezultatams (Pileckaitė-Markovienė, Lazdauskas, 2006). Vidinė darna lemia žmogaus psichinę sveikatą (Gana, 2001; Tali, 2004; Flensborg-Madsen, 2006; Pileckaitė-Markovienė, Verkys, 2006), o nuostatos savižudybių atžvilgiu ir suicidinis procesas yra tarpusavyje susiję (Sato et al., 2006; Skruibis et al., 2008a, 2010), todėl galima daryti prielaidą, jog vidinė darna gali būti tuo psichologiniu kintamuoju, kuris mažina suicidinę riziką. Išvados 1. Nustatyta, kad religingų ir nereligingų suaugusiųjų nuostatos dėl savižudybių skiriasi. Savižudybės priimtinumo įverčiai buvo didžiausi nereligingų suaugusiųjų, o mažiausi dvasininkų. Savižudybės pasmerkimas buvo didžiausias dvasininkų, o mažiausias nereligingų suaugusiųjų. Nesikišimo rodikliai taip pat buvo didžiausi dvasininkų (p < 0,05). Analizuojant duomenis amžiaus ir lyties aspektu rasti tie patys dėsningumai. 2. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendros vidinės darnos ir jos komponentų suprantamumo, kontrolės jausmo ir prasmingumo rodikliai aukščiausi dvasininkų grupėje (p < 0,5), tačiau statistiškai reikšmingai nesiskiria religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai (p > 0,5). Analizuojant vyresnių tiriamųjų vidinę darną, rasti tie patys dėsningumai. 3. Analizuojant jaunesnių tiriamųjų vidinę darną rasti statistiškai reikšmingi visų trijų grupių skirtumai pagal suprantamumo ir kontrolės jausmo rodiklius, dvasininkų įverčiai yra aukščiausi, o žemiausi įverčiai būdingi religingiems suaugusiesiems (p < 0,5). 4. Analizuojant duomenis lyties aspektu, rasti tie patys dėsningumai: moterų ir vyrų dvasininkų vidinės darnos rodikliai yra didesni negu kitų grupių tiriamųjų (p < 0,5), tuo tarpu religingų ir nereligingų suaugusiųjų rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,5). Literatūra Antonovsky A. Rozwiklanie tajemnicy zdrowia. Warszawa: Fundacja IPN, 1995. / Išversta iš Antonovsky A. Unravelling the mistery of health: how people manage stress and stay well. San Francisco: Jossey- bass Publisher, 1987. Diržytė A., Patapas A., Limantaitė E. Religious beliefs, sense of coherence and well-being of Lithuanian students. Socialinis darbas, 2003, Nr. 1 (3), p. 15 22. Domino G. Clergy s attitudes toward suicide and recognition of suicide lethality. Death Studies, 1985, Vol. 9, Issue 3 4, p. 187 199. Domino G. Cross-cultural attitudes towards suicide: the SOQ and a personal odyssey. Archives of Suicide Research, 2005, vol. 9 (2), p. 107 122. Durkheim E. Savižudybė. Vilnius: Pradai, 2002. Eriksson M., Lindström B. Validity of Antonovsky s sense of coherence scale: a systematic review. Journal of Epidemiology and Community Health, 2005, vol. 59, p. 460 466. Eskin M. The effects of religious versus secular education on suicide ideation and suicidal attitudes in adolescents in Turkey // Social Psychiatry and Psychiatric Epidemiology, 2004, vol. (39), p. 536 542. Flensborg-Madsen T., Ventegodt S., Merrick J. Sense of coherence and physical health. A review of previous findings. Scientific World Journal, 2005, Vol. 25, No. 5, p. 665 673. Frankl V. E. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2009. 53
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Ugdymo psichologija, 2013, Nr. 24, p. 46 55 Frankl V. E. Nesąmoningas Dievas. Psichoterapija ir religija. Vilnius: Vaga, 2000. Fromm E. Psichoanalizė ir religija. Vilnius: Mintis, 1981. Gailienė D. Jie neturėjo mirti. Vilnius: Tyto alba, 1998. Gana K. Is sense of coherence a mediator between adversity and psychological well-being in adults? Stress and Health, 2001, Vol. 17, Issue 2, p. 77 83. Jung C. G. Psichologija ir religija. Vilnius: Aidai, 1998. Keturakis V. Savižudžio asmenybės problema šiuolaikinėje suicidologijoje. Psichologija, 1996, Nr. 15, p. 32 47. Marion M. S., Range L. M. Do extenuating circumstances influence African American women s attitudes toward suicide. Suicide and Life-Threatening Behavior, 2003, Vol. 33 (1), p. 44 51. Mockus A. Religijos mokslų ir medicinos studentų nuostatos savižudybių atžvilgiu. In Psichologijos mokslo taikymas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės: jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijos medžiaga. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 65 68. Neeleman J., Halpern D., Leon D., Lewis G. Tolerance of suicide, religion and suicide rates: an ecological and individual study in 19 Western countries. Psychological Medicine, 1997, 27, p. 1165 1171. Pileckaitė-Markovienė M., Lazdauskas T. Jauno ir vidutinio amžiaus suaugusiųjų vidinės darnos ypatumai lyties, amžiaus ir išsilavinimo aspektu. In III pasaulio lietuvių psichologų konferencijos medžiaga, 2006, p. 169 176. Pileckaitė-Markovienė M., Verkys V. Pedagogų psichinės sveikatos, vidinės darnos bei jų sąsajų ypatumai. Ugdymo psichologija, 2006, Nr. 16, p. 58 63. Sato R., Kawanishi C., Yamada T., Hasegava H., Ikeda H., Kato D., Furuno T., Kishida I., Hirayasu Y. Knowledge and altitude towards suicide among medical students in Japan: Preliminary study. In: Psychiatry Clin Neurosci, 2006, 60 (5), p. 558 562. Shneidman E. S. Savižudžio sąmonė. Vilnius: VIA RECTA, 2002. Skruibis P. Ryšys tarp nuostatų savižudybės atžvilgiu ir suicidinių tendencijų. Daktaro disertacija: VU, 2008. Skruibis P., Gailienė D., Hjelmeland H., Fartacek R., Fekete S., Knizek B. L., Osvath P., Renberg E. S., Rohrer R. R. Attitudes towards suicide among regional politicians in Lithuania, Austria, Hungary, Norway and Sweden. Suicidology Online, 2010, 1, p. 79 87. Skruibis P., Kazlauskas E., Gailienė D. (2008a). Nevilties lygis nuostatos savižudybių atžvilgiu ir suicidinė rizika. Psichologija, Nr. 37, p. 44 56. Skruibis P., Gailienė D., Labanauskaitė L. (2008b). Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyno (ATTS) lietuviškoji versija. Psichologija, Nr. 38, p. 84 99. Spoerri A., Zwahlen M., Bopp M., Gutzwiller F., Egger M. Religion and Assisted and Non-assisted Suicide in Switzerland: National Cohort Study. International Journal of Epidemiology, 2010, 39 (6), p. 1486 1494. Stack S., Kposowa A. J. The association of suicide rates with individual level suicide attitudes: a cross-national analysis. Social Science Quarterly, 2008, Vol. 89 (1). p. 39 59. Stack S., Lester D. The effect of religion on suicide ideation. Social Psychiatry and Psychiatric Epidemiology, 1991, Vol. 26, No. 4, p. 168 170. Šileikaitė Š. I. Kantas apie religiją ir religinį auklėjimą. Acta paedagogica Vilnensia, 2005, Nr. 15, p. 67 78. Tali H. Examination of the Salutogenic Model, Support Resources, Coping Style, and Stressors Among Israeli University Students. The Journal of Psychology. Israel: The Open University of Israel, 2004, Vol. 138 (6), p. 505 521. 54
Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis / Educational Psychology, No. 24, pp. 46 55, 2013 Verkys V., Pileckaitė-Markovienė M. Pedagogų gyvenimo būdas, vidinė darna ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas. Pedagogika, 2009, t. 94, p. 9 14. Wainwright N. E. J., Surtees P. G., Welch A. A., Luben R. N., Khaw K-T, Bingham S. A. Sense of coherence, lifestyle choices and mortality. Journal of Epidemiology and Community Health, 2008, 62, p. 829 831. Wainwright N. W. J., Surtees P. G., Welch A. A., Luben R. N., Khaw K-T, Bingham S. A. Healthy lifestyle choices: could sense of coherence aid health promotion? Journal of Epidemiology and Community Health, 2007, 61, p. 871 876. Zaborskis A., Makari J. Lietuvos moksleivių gyvensena: raida 1994 1998 metais ir vertinimas tarptautiniu požiūriu. Panevėžys: E. Vaičekausko leidykla, 2001. Арчакова Т. О. Жизнестойкость против факторов риска. Электронный сборник статей PsyJournals, 2009, 1 [žiūrėta 2011-11-28]. Prieiga per internetą: <http://psyjournals. ru/pj/2009/n1/22860_full.shtml>. Summary ATITUDES TOWARDS SUICIDE AND SENSE OF COHERENCE AMONG RELIGIOUS AND NON-RELIGIOUS ADULTS Aistė Kucavičiūtė, Margarita Pileckaitė-Markovienė, Paulius Skruibis The aim of the paper was to investigate religious and non-religious adults attitude towards suicide, the sense of coherence. Attitudes Towards Suicide (Skruibis, 2008b) and Sense of Coherence (Antonovsky, 1987) Scales were used as evaluational tools. 120 religious and non-religious adults took part in the survey. Level of person s religiosity was ascertainable by scale created by authors. It had been found that the attitude towards suicide was different between religious and non-religious adults. The highest standard scores of suicide acceptability were among non-religious adults and the lowest among clergy (p < 0.05). Suicide condemnation was highest among clergy and lowest among non-religious adults (p < 0.05). Rates of non-interference were highest among clergy (p < 0.05). Data analysis by the aspects of sex and age showed the same consistant patterns. Got results showed that clergy had higher sense of coherence than other two groups of respondents (p < 0.05). Data analysis by the aspects of sex and among older participants of the survey showed the same consistant patterns. Data analysis among younger adults showed that standard scores of such components of sense of coherence as comprehensibility and manageability were lowest among religious adults and standard scores of the component meaningfulness were lowest among non-religious adults (p < 0.05). Keywords: religiosity, attitudes towards suicide, sense of coherence. Įteikta 2013 m. sausio mėn. 55