PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013

Leidinys parengtas įgyvendinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 2015 m. strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. A1-428/V-733/V-705/1V-660, priemonę Nr. 01-04-01 Plėtoti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos stebėseną ir nuolat teikti informaciją visuomenei, švietimo ir ugdymo įstaigoms, šalies ir tarptautinėms institucijoms bei organizacijoms. Leidinyje pristatomi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimų, atliktų 2004, 2008 ir 2012 metais, rezultatai ir jų palyginimas. 2012 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu tyrimą atliko UAB Socialinės informacijos centras. Rengėjai: Eva Januševičienė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Ernestas Jasaitis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (REITOX) nacionalinio centro koordinatorius Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2013

TURINYS 1. 2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS 7 1.1. Pagrindiniai tyrimo tikslai 7 1.2. Tikslinė tyrimo grupė 7 1.3. Tyrimo metodas 7 1.4. Imties dydis, paklaidos tikimybė, atrankos procedūra 7 1.5. Respondentų duomenys 8 1.6. Duomenų svėrimo procedūra 8 1.7. Terminologija 9 2. 2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 13 2.1. Tabako vartojimo paplitimas 13 2.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas 16 2.3. Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas 19 2.4. Narkotikų vartojimo paplitimas 20 2.4.1. Kanapių vartojimo paplitimas 22 2.4.2. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas 24 2.5. Narkotikų vartojimo pradžia 27 2.6. Narkotinių medžiagų vartojimo įpročiai 27 2.7. Narkotikų prieinamumas 28 2.8. Respondentų požiūris į kanapių vartojimo legalizavimą 30 3. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMO TARP 15 24 metų AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ PALYGINIMAS 33 3.1. Tabako vartojimo paplitimas 33 3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas 34 3.3. Narkotikų vartojimo paplitimas 36 3.3.1. Kanapių vartojimo paplitimas 36 3.3.2. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas 36 3.4. Narkotikų prieinamumas 39 4. IŠVADOS 40 PRIEDAS 43

2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS

2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS 1. 2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS 1.1. Pagrindiniai tyrimo tikslai 1. Surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje pagal lytį ir amžiaus grupes; 2. Surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie alkoholinių gėrimų, tabako, raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje; 3. Įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu; 4. Įvertinti ryšį tarp socialinių demografinių respondentų charakteristikų ir tabako, alkoholinių gėrimų ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. 1.2. Tikslinė tyrimo grupė Tikslinė tyrimo grupė 15 64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 1.3. Tyrimo metodas Tyrimo metodas nuolatinių Lietuvos gyventojų apklausa pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateiktą adaptuotą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) Europinio modelio klausimyną, laikantis Lietuvos socialinių tyrimų asociacijos bei Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos (ESOMAR) kokybės standartų, užtikrinančių narių įsipareigojimą laikytis aukštų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kokybės standartų bei socialinių tyrimų etikos principų, rinkos tyrimų objektyvumo ir tyrimų rezultatų neviešinimo. Apklausa atlikta 2012 m. birželio 18 spalio 25 dienomis. Apklausa buvo atliekama tiesioginio interviu būdu respondento namuose, naudojant kompiuterį (CAPI angl. computer assisted personal interview). Respondentus apklausė ir klausimyną pildė specialių mokymų kursą išklausę klausėjai, parengti profesionaliai atlikti apklausas visoje Lietuvoje. Specialių mokymų metu buvo aptarti atrankos atlikimo principai, pristatomas tyrimo maršrutas, papasakota apie narkotines ir psichotropines medžiagas, atkreiptas dėmesys į neaiškius, sudėtingesnius klausimus ir jų formuluotes, pabrėžta, kad apklausos atlikėjai turi laikytis neutralumo, nedaryti įtakos respondentų nuomonei ir griežtai laikytis anketoje ir atmintinėje nurodytų instrukcijų. Po mokymų apklausos atlikėjams buvo išdalytos atmintinės apie narkotines ir psichotropines medžiagas, respondentų atranką, apklausą bei tyrimo eigą. Tais atvejais, kai nebuvo galima išvengti pašalinių asmenų dalyvavimo interviu metu, siekiant užtikrinti respondentų privatumą bei norint sumažinti tyrimo duomenų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą paklaidą, klausimyno dalį, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo patirtimi, pildė pats respondentas. 95,6 proc. visų klausimynų pildė tik apklausėjas, 3,9 proc. visų klausimynų pirmąją dalį, susijusią su narkotikų vartojimo patirtimi, pildė pats respondentas, antrąją apklausėjas ir 0,6 proc. klausimynų užpildė patys respondentai. Apklausėjų darbo kokybė buvo kontroliuojama tikrinant maršruto lapus (ar laikomasi reikalavimų) ir respondentų atrinkimo kriterijus (ar apklausiamas tik vienas žmogus šeimoje, einama į kas antrą butą t. t.). Maršruto reikalavimų neatitinkančios anketos buvo sunaikintos. Tikrinant apklausėjų darbo kokybę, buvo telefonu susisiekta su 11,7 proc. respondentų. Tikrinimo metu sunaikintos 126 anketos. Jei anketoje buvo randama klaidų, netikslumų, papildomai buvo patikrintos visos klaidingą interviu atlikusio darbuotojo anketos. Interviu buvo atliekamas naudojant kompiuterius (CAPI angl. computer assisted personal interview), todėl buvo išvengta suvedimo klaidų. Loginius ryšius tarp klausimų, klausimų seką ir atsakymus į juos kontroliuoja kompiuteris. Tyrimo rezultatai buvo apdoroti naudojant SPSS/PC programinę įrangą. 1.4. Imties dydis, paklaidos tikimybė, atrankos procedūra Iš viso buvo apklausti 4 957 15 64 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, 126 anketos buvo sunaikintos. Iš viso buvo analizuojama 4 831 respondento užpildyta anketa. Dėl įvairių priežasčių tyrime atsisakė dalyvauti 2 903 namų ūkiai ir 2 625 respondentai. Atsisakymo priežastys: laiko stoka, nenorėjimas jo švaistyti dėl interviu, nenoras dalyvauti bet kokiame tyrime / apklausoje, nepasitikėjimas apklausos atlikėjais, baimė, jog kažką siūlys (visi darbuotojai turi ir rodo pažymėjimus, tačiau tai nepakeičia požiūrio), savo nuomonės nuvertinimas ( kad aš nieko nežinau, nežinosiu, ką atsakyti ) ir pan. 5 543 respondentų nebuvo namuose, nors pas juos buvo apsilankyta 3 kartus. 33 respondnetai nutraukė interviu. Didesnė imtis su didesniu patikimumu leidžia analizuoti duomenis atskirose mažesnėse tikslinėse grupėse. Kadangi jauni respondentai priklauso didesnės rizikos grupei, 15 24 metų amžiaus grupėje apklausta 200 respondentų daugiau. Paskirsčius imtį, Lietuvos gyventojų apklausos rezultatų bendrųjų atsakymų pasiskirstymų paklaida su 95 proc. tikimybe neviršija 1,4 proc. Duomenų paklaida atskirose amžiaus grupėse: 15 34 metų amžiaus grupėje yra 2,2 proc., 35 64 metų amžiaus grupėje 1,8 proc. Tyrimui atlikti buvo naudojama reprezentatyvi tikimybinė atranka, kurios metu buvo vertinamas 15 64 metų Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal apskritis, gyvenamąją vietą (miestas, kaimas), amžių ir lytį. Vykdant daugiapakopę atsitiktinę atranką, respondentams atrinkti buvo naudojami keli etapai. Sudarant imtis, remtasi 2012 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis. 7

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS 1.5. Respondentų duomenys 1.1 lentelėje pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal apskritis. Analizuojant duomenis, tose apskrityse, kur respondentų skaičius mažiausias, atsiranda gana jautri paklaida, todėl ataskaitoje naudojamas labiau patikimas ir diferencijuojantis faktorius lyginant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą skirtingose vietovėse yra suskirstytas ne vien tik pagal kintamąjį (miestas, kaimas), bet ir pagal gyvenamosios vietos dydį (žr. 1.2 lentelę): trys didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), kuriuose gyvena daugiau nei 150 000 gyventojų; kiti miestai, kuriuose gyvena nuo 30 001 iki 150 000 gyventojų; rajonų centrai ir miesteliai, kuriuose gyvena nuo 2 001 iki 30 000 gyventojų; kaimo vietovės, kuriose gyvena iki 2 000 gyventojų. 1.6. Duomenų svėrimo procedūra Kadangi 15 24 metų amžiaus grupėje buvo apklausta 200 respondentų daugiau, tai iškreipė bendrą tiriamos populiacijos (15 64 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai) struktūrą. Dėl to buvo atliekama duomenų svėrimo procedūra. Duomenys buvo sveriami pagal amžių ir lytį, svoriai buvo skaičiuojami pagal amžiaus grupes (15 34 ir 35 64 metų amžiaus). Pasverti duomenys atitinka realų Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal apskritį, gyvenamąją vietą, amžių ir lytį (žr. 1.3 lentelę). 1.1 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal apskritis Apskritis Absoliutus sk. Proc. Alytaus 244 5,0 Kauno 958 19,8 Klaipėdos 552 11,4 Marijampolės 252 5,2 Panevėžio 395 8,2 Šiaulių 487 10,1 Tauragės 176 3,6 Utenos 239 5,0 Telšių 247 5,1 Vilniaus 1 281 26,5 Iš viso 4 831 100,0 1.2 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą Gyvenamoji vieta Absoliutus sk. Proc. Kaimo vietovės 1 491 30,9 Rajonų centrai ir miesteliai 1 001 20,7 Kiti miestai 700 14,5 Trys didieji miestai 1 639 33,9 Iš viso 4 831 100,0 1.3 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį Amžiaus Vyrai Moterys Iš viso grupė absoliutus sk. proc. absoliutus sk. proc. absoliutus sk. proc. 15 34 m. 1 019 43,5 974 39,1 1 993 41,3 35 64 m. 1 323 56,5 1 515 60,9 2 838 58,7 Iš viso 2 342 100,0 2 489 100,0 4 831 100,0 8

2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS 1.7. Terminologija Narkotinės ir psichotropinės medžiagos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (Žin., 1998, Nr. 8-161) 4 straipsnį, narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams. Narkotines ir psichotropines medžiagas pagal joms taikomą kontrolės režimą, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, klasifikuoja ir į sąrašus įrašo Sveikatos apsaugos ministerija. Šiame tyrime į sąvoką narkotinės ir psichotropinės medžiagos įeina kanapės (hašišas, marihuana, žolė ), ekstazis, amfetaminas, kokainas, heroinas, LSD, haliucinogeniniai grybai bei pačių respondentų nurodytos kitos nelegaliai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. Toliau tekste šios medžiagos vadinamos narkotikais. Psichoaktyviosios medžiagos apima ne tik narkotikus, bet ir psichiką veikiančius vaistus, alkoholį, tabaką, lakiąsias medžiagas. Vartojimo laikotarpis (kategorijos): Nors kartą gyvenime (angl. lifetime prevalence, toliau LTP) respondentai nurodo, kad tam tikrą psichoaktyviąją medžiagą vartojo nors kartą gyvenime. Vartoję per paskutiniuosius 12 mėnesių (angl. last year prevalence, toliau LYP) respondentai nurodo, kad tam tikrą psichoaktyviąją medžiagą vartojo per pastaruosius 12 mėnesių. Vartoję per paskutiniąsias 30 dienų (angl. last month prevalence, toliau LMP) respondentai nurodo, kad tam tikrą psichoaktyviąją medžiagą vartojo per paskutiniąsias 30 dienų. Vartojimo dažnumas sąvoka, naudojama konkrečios psichoaktyviosios medžiagos vartojimo dažnumui apibūdinti. Tai yra konkrečios psichoaktyviosios medžiagos vartojimo kartai per tam tikrą vartojimo laikotarpį. Besaikis alkoholio vartojimas sąvoka, išskirta remiantis Sveikatos sutrikimų dėl alkoholio vartojimo testu (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT, Babor et al., 2006). Besaikis gėrimas yra nustatomas, jeigu respondentas nurodo išgėręs šešis ir daugiau standartinius alkoholinio gėrimo vienetus vienu metu. Respondentams buvo paaiškinta, kad standartiniam alkoholio vienetui prilygsta arba taurė vyno (140 ml), arba butelis (ar skardinė) alaus (330 ml), arba taurelė stipraus alkoholinio gėrimo (40 ml), arba taurė kokteilio. 9

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 2. 2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 2.1. Tabako vartojimo paplitimas 2012 metais atliktos apklausos duomenimis, du iš trijų (66,0 proc.) 15 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra nors kartą gyvenime rūkę, o nė karto nebandžiusiųjų rūkyti yra 34,0 proc. Rūkymas Lietuvoje yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų: nors kartą gyvenime bandė rūkyti 80,3 proc. 15 64 metų amžiaus vyrų ir 52,6 proc. 15 64 metų amžiaus moterų. Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad rūkymas tiek jaunesnių, tiek vyresnių asmenų amžiaus grupėse yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų (žr. 2.1 lentelę). Norint apibūdinti tabako vartojimo paplitimą, informatyvesni yra LYP bei LMP rodikliai, kurie nurodo rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų respondentų dalį nuo visų apklaustųjų. Tyrimo duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų Lietuvoje rūkė daugiau kaip trečdalis (36,1 proc.) 15 64 metų amžiaus gyventojų. Rūkymas per paskutiniąsias 30 dienų yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų (49,4 proc. vyrų ir 23,5 proc. moterų). Nagrinėjant rūkymo paplitimą jaunesnių ir vyresnių respondentų grupėse, stebimos tos pačios tendencijos: rūkymo paplitimas tarp vyrų yra didesnis nei tarp moterų. Nuo 2004 iki 2008 metų mažėję rūkiusiųjų tiek per paskutiniuosius 12 mėnesių, tiek per paskutiniąsias 30 dienų skaičiai, 2012 metais padidėjo. Lyginant 2012 ir 2008 metų tyrimo rezultatus, stebimas rūkiusiųjų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų dalies padidėjimas. Šį augimą lėmė padidėjusi per paskutiniuosius metus ir paskutinįjį mėnesį rūkiusių vyrų dalis, tuo tarpu moterų, rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių, dalis sumažėjo, o per paskutiniąsias 30 dienų išliko tokia pati kaip prieš ketverius metus (žr. 2.1 pav.). 2.1 lentelė. Respondentų, vartojusių tabaką, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. LTP LYP LMP 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 80,3 52,6 66,0 73,8 59,0 66,5 85,3 48,6 65,7 2008 m. 74,3 58,8 66,0 74,8 68,7 71,6 73,9 50,8 61,5 2004 m. 80,9 51,9 65,8 79,3 66,0 72,6 82,3 41,9 60,7 2012 m. 49,6 23,8 36,3 44,7 26,8 36,0 53,4 21,9 36,6 2008 m. 43,1 25,5 33,7 43,3 30,8 36,7 43,1 21,2 31,4 2004 m. 51,7 24,3 37,4 49,4 32,6 41,0 53,5 18,3 34,7 2012 m. 49,4 23,5 36,1 44,4 26,3 35,6 53,3 21,6 36,4 2008 m. 40,5 23,5 31,5 40,6 27,8 33,8 40,5 20,1 29,6 2004 m. 48,6 22,1 34,8 45,9 28,9 37,4 50,7 17,3 32,9 2.1 pav. Tabako vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal respondentų lytį, proc. 13

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Didžiausias rūkymo paplitimas yra 25 44 metų amžiaus grupėje: nors kartą gyvenime yra rūkę 74,6 proc. 25 34 metų amžiaus respondentų ir 70,5 proc. 35 44 metų amžiaus respondentų; per paskutiniuosius 12 mėnesių tabaką vartojo 43,5 proc. 25 34 metų amžiaus respondentų ir 41,2 proc. 35 44 metų amžiaus respondentų; per paskutiniąsias 30 dienų rūkė 43,0 proc. 25 34 metų amžiaus respondentų ir 40,9 proc. 35 44 metų amžiaus respondentų (žr. 2.2 pav.). Mažiausiai rūkymas yra paplitęs tarp jauniausių (15 24 metų amžiaus) ir vyriausių (55 64 metų amžiaus) respondentų. Visose amžiaus grupėse tabako vartojimo paplitimas tarp vyrų yra reikšmingai didesnis nei tarp moterų. 2004 metų tyrimo duomenimis, rūkantys asmenys per dieną surūkydavo vidutiniškai 13,5 cigaretės. 2008 metais šis skaičius padidėjo ir siekė 14,4 cigaretės, o naujausio tyrimo duomenimis (2012 m.), vienam rūkančiajam per dieną tekdavo vidutiniškai 13,6 cigaretės. 2012 metais, palyginti su ankstesnio tyrimo duomenimis, sumažėjo rūkančiųjų atsitiktinai ir nereguliariai bei daugiausiai (nuo 21 cigaretės per dieną) rūkančių tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų visose amžiaus grupėse, tačiau padidėjo 1 10 bei 11 20 cigarečių per dieną surūkančių respondentų dalis. 2012 metais daugiausiai (17,3 proc.) 15 64 metų amžiaus respondentų surūkydavo nuo 1 iki 10 cigarečių per dieną. Vyresnio amžiaus asmenys paprastai surūko daugiau cigarečių nei jaunesni. Daugiausiai (18,5 proc.) 35 64 metų amžiaus respondentų surūkydavo vidutiniškai nuo 11 iki 20 cigarečių per dieną, o 15 34 metų amžiaus asmenys daugiausiai (20,2 proc.) surūkydavo nuo 1 iki 10 cigarečių per dieną. Visose amžiaus grupėse padaugėjo nerūkusių per paskutiniąsias 30 dienų moterų, tuo tarpu vyrų, nerūkusių per paskutiniąsias 30 dienų, stipriai sumažėjo vyresnių asmenų amžiaus grupėje (žr. 2.2 lentelę). Pagal 2012 metais atlikto tyrimo rezultatus, rūkyti pradedama vidutiniškai 17 metų amžiaus (pagal medianą). Palyginti su ankstesniais tyrimais, rūkyti pradedama vidutiniškai metais anksčiau (žr. 2.3 lentelę). Mažiausias 2.2 pav. Tabako vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc. 14

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS amžius skiriasi nedaug, o didžiausias amžius 2012 metais buvo 10 metų didesnis nei 2008 metais. Mediana rodo, jog pusė apklaustųjų pradėjo rūkyti iki 17 metų, kita pusė turėdami daugiau kaip 17 metų. Iki 16 metų rūkyti pradėjo ketvirtadalis apklaustųjų, iki 19 metų trys ketvirtadaliai apklaustųjų. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų rūkyti pradėjo iki 25 metų. Tyrimas rodo, kad populiacijoje buvo vienas ar keli asmenys, kurie pradėjo rūkyti, kai jiems buvo vos 6 metai. 2012 metais atlikto tyrimo metu nustatytas vyriausias asmuo, pabandęs rūkyti, buvo 55 metų amžiaus. 2012 metų tyrimas atskleidė, kad daugelis tyrimo dalyvių, rūkiusių per paskutiniąsias 30 dienų, nėra patenkinti savo įpročiu. Didžioji dalis (65,3 proc.) per paskutiniąsias 30 dienų rūkiusių asmenų yra mėginę mesti rūkyti, tačiau vėl pradėjo, 14,6 proc. norėtų mesti, nors nėra to mėginę. Tik penktadalis rūkančių žmonių (19,7 proc.) nėra mėginę mesti rūkyti ir neketina to daryti. 0,3 proc. žmonių, kurie rūkė per paskutiniąsias 30 dienų, teigia, kad šiuo metu esą visiškai metę rūkyti (žr. 2.3 pav.). Analizuojant duomenis vyrų ir moterų grupėse, reikšmingų skirtumų nepastebėta. 2.2 lentelė. Rūkymo reguliarumo pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. Atsitiktinai, nereguliariai 1 10 cigarečių per dieną 11 20 cigarečių per dieną 21 ir daugiau cigarečių per dieną Nerūkė per paskutiniąsias 30 dienų 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 1,0 0,5 0,7 1,2 1,0 1,1 0,8 0,2 0,5 2008 m. 3,2 5,7 4,5 3,6 7,1 5,5 2,8 4,5 3,7 2004 m. 1,4 1,3 1,3 1,8 1,8 1,8 1,0 0,9 1,0 2012 m. 17,8 16,7 17,3 20,3 20,1 20,2 15,9 14,5 15,2 2008 m. 10,1 12,1 11,2 12,1 15,0 13,6 8,5 9,7 9,1 2004 m. 15,9 15,1 15,5 18,3 20,5 19,4 14,0 11,3 12,5 2012 m. 27,2 6,0 16,3 20,8 5,1 13,1 32,2 6,6 18,5 2008 m. 23,7 5,8 14,2 22,9 6,1 14,0 24,5 5,6 14,4 2004 m. 26,0 4,8 15,0 21,9 5,4 13,6 29,4 4,5 16,1 2012 m. 3,4 0,2 1,8 2,1 0,1 1,1 4,4 0,3 2,2 2008 m. 6,9 5,9 6,3 5,9 7,1 6,6 7,6 4,9 6,2 2004 m. 3,7 0,3 1,9 1,9 0,2 1,0 5,2 0,3 2,6 2012 m. 50,6 76,5 63,9 55,6 73,7 64,4 46,7 78,4 63,6 2008 m. 56,1 70,5 63,8 55,5 64,8 60,3 56,6 75,3 66,6 2004 m. 51,4 77,9 65,2 54,1 71,1 62,6 49,3 82,7 67,1 2.3 lentelė. Rūkymo pradžios amžius, metais Metai Minimumas 25 procentilis Mediana 75 procentilis 90 procentilis Maksimumas 2012 m. 6 16 17 19 25 55 2008 m. 5 16 18 20 26 45 2004 m. 6 15 18 19 23 48 2.3 pav. Mėginimas mesti rūkyti tarp asmenų, vartojusių tabaką per paskutiniąsias 30 dienų, 2012 m., proc., N = 1 742 15

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS 2.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas 2012 metų duomenimis, 82,0 proc. 15 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutiniuosius 12 mėnesių yra vartoję alkoholinių gėrimų. Per paskutiniąsias 30 dienų alkoholinių gėrimų yra vartoję 66,7 proc. tiriamos populiacijos (žr. 2.4 lentelę). Per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinių gėrimų vartojo didesnė dalis vyresnių nei jaunesnių respondentų (80,7 proc. 15 34 metų amžiaus ir 82,8 proc. 35 64 metų amžiaus), o per paskutiniąsias 30 dienų didesnė dalis jaunesnių nei vyresnių tyrimo dalyvių (69,2 proc. 15 34 metų amžiaus ir 65,0 proc. 35 64 metų amžiaus). Analizuojant ir pagal lytį, tiek per paskutiniąsias 30 dienų, tiek per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinių gėrimų vartojimas yra labiau paplitęs tarp vyresnių (35 64 metų amžiaus) nei jaunesnių (15 34 metų amžiaus) vyrų. Priešinga tendencija stebima tarp moterų, vartojusių alkoholį per paskutiniąsias 30 dienų, alkoholinių gėrimų vartojimas yra dažnesnis tarp jaunesnių nei vyresnių moterų. Tuo tarpu alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių tiek tarp 15 34, tiek tarp 35 64 metų amžiaus moterų yra panašus. Tiek 15 34, tiek 35 64 metų amžiaus grupėse alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas tarp vyrų yra reikšmingai didesnis nei tarp moterų. Alkoholinių gėrimų vartojimas nuo 2004 iki 2008 metų mažai kitęs pagal LYP rodiklį, 2012 metais reikšmingai pakito pagal LYP ir LMP rodiklius. 2012 metais alkoholinių gėrimų vartojimo per paskutiniuosius 12 mėnesių rodiklis sumažėjo 4,9 proc., palyginti su 2008 metų tyrimu, tuo tarpu per pastarąjį mėnesį alkoholinių gėrimų vartojimas padidėjo 4,5 proc. (žr. 2.4 pav.). 2012 metais alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas per paskutiniuosius 12 mėnesių yra reikšmingai didesnis 25 34 ir 35 44 metų amžiaus grupėse (25 34 metų amžiaus 89,6 proc., 35 44 metų amžiaus 86,9 proc.) (žr. 2.5 pav.). Alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų yra labiausiai paplitęs tarp 25 34 metų amžiaus asmenų (77,9 proc.). Šio tyrimo rezultatus lyginant su 2008 metų tyrimo rezultatais, LYP kategorijoje reikšmingų skirtumų nepastebėta beveik visose amžiaus grupėse, išskyrus jauniausius (15 24 metų amžiaus) respondentus. Šioje amžiaus grupėje respondentų, vartojusių alkoholinius gėrimus per paskutiniuosius 12 mėnesių, yra 16,5 proc. mažiau nei prieš ketverius metus. Tuo tarpu LMP kategorijoje reikšmingi skirtumai stebimi visose 5 amžiaus grupėse. Lyginant 2012 metų alkoholinių gėrimų vartojimo per paskutiniąsias 30 dienų dažnumą su 2008 metų duomenimis, išaugo kasdien arba beveik kasdien, keletą kartų per savaitę ir nors vieną kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojusiųjų dalis. Didžiausias augimas stebimas vyresnio (35 64 metų) amžiaus respondentų grupėje. Asmenų dalis, kurie vartojo alkoholinius gėrimus rečiau nei vieną kartą per savaitę, liko beveik nepakitusi (žr. 2.5 lentelę). 2.4 lentelė. Respondentų, vartojusių alkoholinius gėrimus, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. LYP LMP 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 85,9 78,2 82,0 82,6 78,8 80,7 88,5 77,9 82,8 2008 m. 89,0 85,1 86,9 90,7 88,8 89,7 87,6 82,1 84,6 2004 m. 89,5 81,0 85,1 87,8 82,9 85,4 90,9 79,7 84,9 2012 m. 75,2 58,8 66,7 73,1 65,0 69,2 76,7 54,8 65,0 2008 m. 69,4 55,9 62,2 72,9 65,3 68,9 66,4 48,2 56,6 2004 m. 76,6 59,8 67,8 75,5 65,7 70,6 77,5 55,5 65,8 2.4 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas pagal respondentų lytį, proc. 16

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 2.5 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc. 2.5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumą per paskutiniąsias 30 dienų, proc. 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. Kasdien arba beveik kasdien Keletą kartų per savaitę Nors vieną kartą per savaitę Rečiau negu vieną kartą per savaitę Sunku pasakyti Per paskutiniąsias 30 dienų nevartojo vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 5,2 0,3 2,7 2,5 0,2 1,4 7,3 0,4 3,6 2008 m. 3,3 0,6 1,8 2,9 0,7 1,7 3,6 0,5 1,9 2004 m. 3,3 0,4 1,8 2,5 0,4 1,5 4,1 0,4 2,1 2012 m. 16,7 4,3 10,3 14,7 4,7 9,8 18,2 4,0 10,6 2008 m. 12,3 3,9 7,9 13,7 5,6 9,4 11,2 2,6 6,6 2004 m. 12,5 2,6 7,3 12,5 3,7 8,1 12,5 1,8 6,8 2012 m. 24,2 13,4 18,6 25,4 17,5 21,6 23,3 10,7 16,6 2008 m. 20,2 10,3 14,9 23,4 15,6 19,3 17,5 6,0 11,3 2004 m. 23,4 10,9 16,9 25,2 14,6 19,9 21,9 8,2 14,6 2012 m. 28,0 38,4 33,4 29,0 39,8 34,3 27,2 37,6 32,7 2008 m. 30,5 37,1 34,0 30,4 39,4 35,2 30,5 35,2 33,0 2004 m. 29,9 35,2 32,7 27,9 37,3 32,6 31,6 33,7 32,7 2012 m. 1,1 2,4 1,8 1,5 2,7 2,1 0,8 2,2 1,5 2008 m. 3,2 4,0 3,6 2,7 3,6 3,2 3,6 4,4 4,0 2004 m. 5,7 9,1 7,4 5,7 8,6 7,1 5,7 9,4 7,7 2012 m. 24,8 41,2 33,3 26,9 35,0 30,8 23,3 45,2 35,0 2008 m. 30,6 44,1 37,8 26,9 35,1 31,2 33,6 51,4 43,2 2004 m. 23,4 40,2 32,2 24,5 34,3 29,4 22,5 44,5 34,2 17

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Beveik trečdalis (31,0 proc.) respondentų nurodė, niekada vienu metu neišgeriantys šešių ar daugiau standartinių alkoholio vienetų (2008 m. 33,6 proc., 2004 m. 25,1 proc.). Lyginant respondentus pagal lytį, moterų dalis, vartojusių šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų, nepadidėjo, tuo tarpu tarp vyrų, vartojusių šešis ar daugiau standartinių alkoholinių vienetų, stebimas padidėjimas vartojant kasdien arba beveik kasdien, kiekvieną savaitę ir kiekvieną mėnesį. Analizuojant pagal amžių, 2012 metais daugiau nei prieš ketverius metus vyresnių (35 64 metų amžiaus) respondentų atsakė, kad suvartoja šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų kiekvieną mėnesį arba dažniau (žr. 2.6 lentelę). 2012 metais populiariausi alkoholiniai gėrimai Lietuvoje alus arba sidras. Juos vartoja didžiausia respondentų dalis ir šie alkoholiniai gėrimai yra vartojami dažniausiai. Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartoja panašiai tiek pat Lietuvos gyventojų kaip ir alų arba sidrą, tačiau stiprieji alkoholiniai gėrimai vartojami ne taip dažnai kaip alus arba sidras. Trečioje vietoje pagal populiarumą yra vynas. Mažiausia gyventojų dalis vartoja likerį bei įvairius alkoholinius kokteilius (žr. 2.6 pav.). 2012 metais, kaip ir 2008 bei 2004 metais, alkoholinius gėrimus vartoti pradedama vidutiniškai 18 metų amžiaus (žr. 2.7 lentelę). 50 proc. apklaustųjų pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus iki 18 metų. Iki 16 metų vartoti 2.6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai jie suvartoja šešis ir daugiau standartinius alkoholinio gėrimo vienetus vienu metu, proc. Kasdien arba beveik kasdien Kiekvieną savaitę Kiekvieną mėnesį Rečiau negu kartą per mėnesį Niekada Per paskutiniuosius 12 mėnesių nevartojo 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 2,4 0,3 1,3 1,0 0,1 0,6 3,4 0,4 1,8 2008 m. 1,7 0,3 0,9 1,3 0,4 0,8 2,0 0,2 1,0 2004 m. 1,0 0,1 0,5 0,6 0,0 0,3 1,3 0,1 0,6 2012 m. 10,7 1,9 6,2 9,3 2,5 6,0 11,9 1,5 6,4 2008 m. 7,4 2,1 4,6 8,6 2,6 5,4 6,5 1,6 3,9 2004 m. 12,1 2,3 7,0 12,0 3,3 7,6 12,2 1,6 6,5 2012 m. 18,2 7,0 12,4 16,5 6,3 11,5 19,5 7,4 13,1 2008 m. 15,5 7,3 11,1 18,6 10,6 14,4 12,9 4,6 8,5 2004 m. 23,3 6,8 14,7 22,4 8,3 15,3 24,0 5,7 14,2 2012 m. 34,7 27,5 31,0 33,9 28,6 31,3 35,3 26,8 30,8 2008 m. 41,8 31,9 36,6 41,0 36,5 38,6 42,6 28,3 34,9 2004 m. 37,6 36,2 36,9 36,6 37,2 36,9 38,4 35,5 36,9 2012 m. 19,9 41,5 31,0 21,8 41,2 31,3 18,5 41,7 30,9 2008 m. 22,4 43,3 33,6 21,3 38,6 30,4 23,3 47,2 36,1 2004 m. 14,6 34,8 25,1 15,3 33,4 24,3 14,0 35,9 25,7 2012 m. 14,1 21,8 18,0 17,4 21,2 19,3 11,5 22,1 17,2 2008 m. 11,2 15,0 13,2 9,3 11,3 10,3 12,3 18,1 15,6 2004 m. 10,5 19,0 14,9 12,2 17,1 14,6 9,1 20,3 15,1 2.6 pav. Alkoholinių gėrimų rūšių vartojimo dažnumas Lietuvoje 2012 metais, proc. 18

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS alkoholinius gėrimus pradėjo ketvirtadalis apklaustųjų, iki 20 metų trys ketvirtadaliai apklaustųjų. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti iki 23 metų. Minimumas rodo, kad populiacijoje buvo vienas ar keli asmenys, kurie pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kai jiems buvo 7 metai. 2012 metais vyriausias asmuo, pradėjęs vartoti alkoholinius gėrimus, buvo 45 metų amžiaus. 2.3. Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas Diferenciacija tarp vartojimo paskyrus gydytojui arba be gydytojo nurodymo ne visada suteikia galimybę teisingai interpretuoti duomenis. Net tada, jeigu pacientai vartoja šiuos medikamentus paskyrus gydytojui, pasitaiko atvejų, kai vartojama ilgesnį laiką ir (arba) didesnėmis dozėmis ir palaipsniui prie jų priprantama. Iš kitos pusės, kai migdomieji yra vartojami be gydytojo nurodymo ir tik kartais, toks vartojimo būdas kai kuriais atvejais gali būti visiškai nepavojingas. Todėl vertinant psichiką veikiančių medikamentų vartojimo paplitimą būtina atsižvelgti į interpretavimo sunkumus. 2012 metais kiek daugiau nei penktadalis (20,5 proc.) 15 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų buvo bent kartą savo gyvenime vartoję raminamuosius / migdomuosius vaistus. Raminamuosius / migdomuosius vaistus moterys (28,0 proc.) vartojo beveik du kartus daugiau nei vyrai (12,6 proc.), daugiau vyresni nei jaunesni Lietuvos gyventojai (15 34 m. 13,4 proc., 35 64 m. 25,6 proc.). Šie vaistai dažniausiai yra vartojami gydytojui paskyrus (15,4 proc.). Be gydytojo paskyrimo nors kartą gyvenime raminamuosius / migdomuosius vaistus yra vartoję 3,7 proc. respondentų, o 1,4 proc. respondentų šiuos vaistus yra vartoję abiem atvejais (žr. 2.8 lentelę). Per paskutiniuosius 12 mėnesių raminamuosius / migdomuosius vaistus yra vartojęs kiek daugiau nei kas dešimtas (11,1 proc.) gyventojas, o per paskutiniąsias 30 dienų šiuos vaistus yra vartoję 7,4 proc. gyventojų. Analizuojant šiuos rodiklius pagal lytį ir amžių, stebimos tokios pačios tendencijos kaip ir tarp vartojusių raminamuosius / migdomuosius vaistus bent kartą gyvenime: minėtų vaistų vartojimas yra labiau paplitęs tarp vyresnių (35 64 metų amžiaus) Lietuvos gyventojų nei jaunesnių (15 34 metų amžiaus) asmenų ir, nepriklausomai nuo amžiaus grupių, moterų, vartojančių vaistus, yra daugiau nei vyrų. Palyginti su 2008 metų tyrimo duomenimis, 2012 metais reikšmingų skirtumų raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo bent kartą gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių paplitime nenustatyta, o vartojusių šiuos vaistus per paskutiniąsias 30 dienų sumažėjo. Analizuojant 2012 ir 2008 metais atliktų tyrimų duomenis pagal 5 amžiaus grupes, didžiausi skirtumai pastebėti šiose amžiaus grupėse: 55 64 metų amžiaus respondentų grupėje stebimas LTP rodiklio augimas, 25 34 2.7 lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimo pradžios amžius, metais Metai Minimumas 25 procentilis Mediana 75 procentilis 90 procentilis Maksimumas 2012 m. 7 16 18 20 23 45 2008 m. 6 16 18 20 21 35 2004 m. 7 16 18 19 22 50 2.8 lentelė. Respondentų, vartojusių raminamuosius / migdomuosius vaistus, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. LTP LYP LMP 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 12,6 28,0 20,5 8,7 18,3 13,4 15,7 34,2 25,6 2008 m. 12,3 25,0 19,0 8,8 17,4 13,3 15,1 31,1 23,7 2004 m. 13,3 26,0 19,9 8,6 17,3 13,0 17,1 32,2 25,2 2012 m. 6,5 15,5 11,1 4,0 8,5 6,2 8,4 19,9 14,6 2008 m. 7,5 15,6 11,8 5,7 10,0 7,9 9,1 20,1 15,0 2004 m. 7,3 14,8 11,2 3,8 6,3 5,0 10,0 20,9 15,9 2012 m. 4,7 9,9 7,4 2,5 4,1 3,3 6,5 13,6 10,3 2008 m. 5,6 11,0 8,5 4,2 5,9 5,1 6,8 15,3 11,2 2004 m. 4,4 9,9 7,2 1,6 3,6 2,6 6,6 14,4 10,8 19

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS metų amžiaus grupėje LYP ir LMP rodiklių mažėjimas ir 45 54 metų amžiaus grupėje LMP rodiklio mažėjimas (žr. 2.7 pav.). 2.4. Narkotikų vartojimo paplitimas 2012 metais atlikto reprezentatyvaus 15 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką nors kartą gyvenime yra vartoję 11,1 proc., bent kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių 2,6 proc., o bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų 0,8 proc. gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (17,5 proc.) nei moterys (5,0 proc.), jaunesni (15 34 metų amžiaus) nei vyresni (35 64 metų amžiaus) respondentai, t. y. 17,8 ir 6,4 proc. (žr. 2.9 lentelę) Nuo 2004 iki 2008 metų vykęs narkotikų vartojimo padidėjimas bendroje populiacijoje tiek tarp nors kartą gyvenime bandžiusiųjų, tiek tarp vartojusiųjų per paskutiniuosius 12 mėnesių bei per paskutiniąsias 30 dienų, 2012 metais sumažėjo pagal visus minėtus vartojimo rodiklius. Vis dėlto 2012 metais išlieka tos pačios tendencijos kaip ir ankstesniais metais jaunimas (15 34 metų) narkotikus vartoja dažniau nei vyresnio (34 64 metų) 2.7 pav. Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc. 20

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS amžiaus respondentai. Pagal respondentų lytį, tarp vyrų vartojimo paplitimas sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus nors kartą gyvenime narkotikus vartojusių vyresnių vyrų grupę, o tarp moterų vartojimo paplitimas sumažėjo visose amžiaus grupėse (žr. 2.9 lentelę). Kitų narkotikų, išskyrus kanapes, vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas taip pat mažėjo, kaip ir vartojusiųjų bet kokius narkotikus. Nedidelis padidėjimas matomas tik vyresnio (35 64 metų) amžiaus vyrų grupėje (žr. 2.10 lentelę). 2.9 lentelė. Respondentų, vartojusių bet kokius narkotikus, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. LTP LYP LMP vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 17,5 5,0 11,1 24,9 10,4 17,8 11,8 1,6 6,4 2008 m. 16,4 9,2 12,5 28,3 16,5 22,1 6,4 3,3 4,7 2004 m. 13,1 3,8 8,2 20,8 7,3 14,1 6,8 1,2 3,8 2012 m. 4,0 1,2 2,6 7,8 3,1 5,5 1,1 0,0 0,5 2008 m. 8,4 4,2 6,2 14,3 7,4 10,6 3,5 1,6 2,5 2004 m. 3,9 1,2 2,5 7,5 2,8 5,2 0,1 0,0 0,1 2012 m. 1,2 0,4 0,8 2,5 0,9 1,7 0,3 0,0 0,1 2008 m. 2,2 0,9 1,5 4,1 1,8 2,9 0,6 0,2 0,4 2004 m. 1,4 0,1 0,7 2,9 0,2 1,5 0,0 0,0 0,0 2.8 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal respondentų lytį, proc. 2.10 lentelė. Respondentų, vartojusių narkotikus nors kartą gyvenime (LTP), pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. Bet kokie narkotikai Bet kokie narkotikai, išskyrus kanapes 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 17,5 5,0 11,1 24,9 10,4 17,8 11,8 1,6 6,4 2008 m. 16,4 9,2 12,5 28,3 16,5 22,1 6,4 3,3 4,7 2004 m. 13,1 3,8 8,2 20,8 7,3 14,1 6,8 1,2 3,8 2012 m. 4,4 1,1 2,7 7,3 2,6 5,0 2,0 0,2 1,1 2008 m. 4,6 2,6 3,6 8,0 4,7 6,3 1,8 0,9 1,3 2004 m. 3,8 1,0 2,3 7,1 1,6 4,3 1,1 0,5 0,8 21

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Didžiausias narkotikų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas, skirtingai nei 2008 metais, tačiau taip pat kaip ir 2004 metais, stebimas trijuose didžiuosiuose miestuose (žr. 2.9 pav.). 2.4.1. Kanapių vartojimo paplitimas 2012 metais, kaip ir ankstesniais metais, kanapės išlieka populiariausias narkotikas Lietuvoje. Tyrimo duomenys rodo, kad 10,5 proc. 15 64 metų amžiaus gyventojų yra bent kartą gyvenime vartoję kanapių. Per paskutiniuosius 12 mėnesių šio narkotiko yra vartoję 2,3 proc. gyventojų, o per pastarąjį mėnesį 0,7 proc. 2012 metų tyrimo duomenis lyginant su 2008 metų duomenimis, kanapių vartojimo paplitimas Lietuvoje reikšmingai skiriasi: vartojimas nors kartą gyvenime sumažėjo nuo 11,9 iki 10,5 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo 5,6 iki 2,3 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų nuo 1,2 iki 0,7 proc. (žr. 2.11 lentelę). 2012 metais, kaip ir ankstesniais metais, kanapes vartojusių moterų dalis visose amžiaus grupėse yra gerokai mažesnė nei vyrų. Lyginant 2012 metų tyrimo rezultatus su ankstesniu tyrimu, moterų vartojimas sumažėjo visose vartojimo kategorijose (LTP, LYP, LMP), tuo tarpu vyrų vartojimas sumažėjo LYP ir LMP kategorijose, o vyrų, vartojusių narkotikus bent kartą gyvenime, dalis padidėjo, bet šis skirtumas nėra reikšmingas (žr. 2.10 pav.). Analizuojant pagal 5 amžiaus grupes, didžiausias ka napių vartojimo paplitimo kitimas pastebėtas 15 24 metų amžiaus respondentų grupėje (žr. 2.11 pav.). 2008 metais didžiausias narkotikų vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime buvo tarp 15 24 metų amžiaus jaunimo, tuo tarpu 2012 metais tarp 25 34 metų amžiaus respondentų. Narkotikų vartojimo per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų paplitimas 2012 metais didžiausias tarp jauniausių respondentų. 2.9 pav. Respondentų, vartojusių narkotikus nors kartą gyvenime, pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį, proc. 2.11 lentelė. Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. LTP LYP LMP 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 16,9 4,6 10,5 24,2 9,6 17,1 11,2 1,4 6,0 2008 m. 15,8 8,5 11,9 27,6 15,6 21,2 6,0 2,8 4,3 2004 m. 12,1 3,4 7,6 19,0 6,9 12,9 6,5 0,9 3,5 2012 m. 3,6 1,0 2,3 7,5 2,7 5,1 0,7 0,0 0,3 2008 m. 7,7 3,8 5,6 13,4 6,9 9,9 3,0 1,3 2,1 2004 m. 3,4 1,1 2,2 6,5 2,6 4,6 0,8 0,1 0,4 2012 m. 1,1 0,3 0,7 2,4 0,8 1,6 0,1 0,0 0,0 2008 m. 1,7 0,7 1,2 3,6 1,6 2,6 0,1 0,1 0,1 2004 m. 1,4 0,1 0,7 2,9 0,2 1,5 0,3 0,0 0,1 22

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 2.10 pav. Kanapių vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal 15 64 m. respondentų lytį, proc. 2.11 pav. Kanapių vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc. 23

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS 2.4.2. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas Po kanapių Lietuvoje labiausiai vartojami narkotikai yra ekstazis ir amfetaminai. 2008 metais buvusio antro pagal populiarumą narkotiko ekstazio vartojimas 2012 metais sumažėjo. 2012 metais ekstazio ir amfetamino vartojimo paplitimas yra beveik toks pat kaip ir 2004 metais. Ekstazį bent kartą gyvenime 2012 metais buvo vartoję 1,3 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų 0,05 proc. 15 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Po ženklaus ekstazio vartojimo paplitimo augimo 2008 metais, 2012 metais stebimas respondentų, vartojusių ekstazį, skaičiaus mažėjimas visose vartojimo kategorijose. Pagal respondentų lytį reikšmingai nepakito tik LTP rodiklis tarp vyrų ir LMP rodiklis tarp moterų (žr. 2.12 pav.). Amfetaminus bent kartą gyvenime vartojo 1,2 proc. 15 64 metų amžiaus gyventojų. Per pastaruosius metus minėtą narkotiką yra vartoję 0,2 proc. apklaustųjų, o per pastarąjį mėnesį 0,1 proc. tiriamos populiacijos (žr. 2.13 pav.). Palyginus šiuos rezultatus su ankstesnio tyrimo duomenimis, reikšmingai sumažėjo tik vartojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių, kitose vartojimo kategorijose reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti. 2012 metų tyrimo duomenimis, kokainą bent kartą gyvenime vartojo 0,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų 0,04 proc. 15 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2008 metų tyrimo duomenimis, reikšmingų skirtumų kokaino vartojimo paplitime nenustatyta. Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas pateikiamas 2.14 paveiksle (LSD ir haliucinogeninių grybų paplitimas dėl itin mažo vartotojų skaičiaus grafike nepateikiamas). 2.12 pav. Ekstazio vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP kategorijose pagal respondentų lytį, proc. 2.13 pav. Amfetamino vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP kategorijose pagal respondentų lytį, proc. 24

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 2.14 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15 64 m. amžiaus respondentų, proc. 2.12 lentelė. Respondentų, nors kartą gyvenime (LTP) vartojusių bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. Bet kokie narkotikai, išskyrus kanapes Ekstazis Amfetaminas Kokainas Heroinas LSD Haliucinogeniniai grybai 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 4,4 1,1 2,7 7,3 2,6 5,0 2,0 0,2 1,1 2008 m. 4,6 2,6 3,6 8,0 4,7 6,3 1,8 0,9 1,3 2004 m. 3,8 1,0 2,3 7,1 1,6 4,3 1,1 0,5 0,8 2012 m. 2,2 0,5 1,3 4,0 1,3 2,7 0,8 0,0 0,4 2008 m. 2,6 1,7 2,1 4,7 3,3 3,9 0,8 0,5 0,6 2004 m. 1,5 0,5 1,0 3,2 1,1 2,1 0,2 0,1 0,1 2012 m. 2,1 0,4 1,2 3,7 1,1 2,4 0,8 0,1 0,4 2008 m. 2,2 1,0 1,6 3,6 1,5 2,5 1,0 0,6 0,8 2004 m. 1,8 0,5 1,1 3,4 1,0 2,2 0,5 0,1 0,3 2012 m. 1,5 0,3 0,9 2,3 0,5 1,4 0,8 0,2 0,5 2008 m. 0,7 0,4 0,5 1,0 0,5 0,7 0,4 0,4 0,4 2004 m. 0,8 0,1 0,4 1,3 0,1 0,7 0,4 0,1 0,2 2012 m. 0,7 0,1 0,4 1,0 0,2 0,6 0,5 0,0 0,2 2008 m. 0,2 0,2 0,2 0,4 0,4 0,4 0,1 0,1 0,1 2004 m. 0,6 0,1 0,3 1,1 0,1 0,6 0,2 0,1 0,1 2012 m. 0,4 0,0 0,2 0,3 0,1 0,2 0,4 0,0 0,2 2008 m. 0,6 0,2 0,4 0,9 0,4 0,7 0,4 0,0 0,2 2004 m. 0,5 0,1 0,3 0,9 0,1 0,5 0,1 0,1 0,1 2012 m. 0,4 0,1 0,2 0,7 0,2 0,5 0,2 0,0 0,1 2008 m. 0,4 0,2 0,3 0,6 0,4 0,5 0,2 0,0 0,1 2004 m. 0,8 0,2 0,5 1,5 0,1 0,8 0,3 0,2 0,2 25

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Tyrimo metu respondentų buvo paklausta, ar buvo vartotos dar kokios nors psichiką veikiančios medžiagos, kurios prieš tai nebuvo paminėtos. 0,6 proc. (28 respondentai) apklaustųjų teigimu, jie yra vartoję kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dažniausiai nurodytos kitos psichiką veikiančios medžiagos buvo širka (0,1 proc., arba 5 respondentai), buzas (0,08 proc., arba 4 respondentai) bei žoliniai preparatai / spice (0,04 proc., arba 2 respondentai). 0,2 proc. (12 respondentų) apklaustųjų negalėjo įvardyti, kokia konkrečiai tai buvo medžiaga. 2.13 lentelė. Respondentų, per paskutiniuosius 12 mėnesių (LYP) vartojusių bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. Ekstazis Amfetaminas Kokainas Heroinas LSD Haliucinogeniniai grybai 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 0,2 0,1 0,2 0,3 0,3 0,3 0,1 0,0 0,0 2008 m. 1,2 0,8 1,0 2,3 1,6 1,9 0,3 0,2 0,3 2004 m. 0,7 0,1 0,4 1,6 0,3 0,9 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,5 0,0 0,2 0,8 0,1 0,5 0,2 0,0 0,1 2008 m. 1,0 0,4 0,7 1,8 0,4 1,1 0,4 0,3 0,3 2004 m. 0,5 0,2 0,3 0,9 0,4 0,7 0,1 0,0 0,0 2012 m. 0,3 0,0 0,2 0,7 0,0 0,3 0,1 0,0 0,04 2008 m. 0,3 0,2 0,2 0,4 0,3 0,3 0,2 0,1 0,2 2004 m. 0,6 0,0 0,3 1,1 0,1 0,6 0,1 0,1 0,2 2012 m. 0,2 0,1 0,1 0,0 0,1 0,1 0,4 0,0 0,2 2008 m. 0,2 0,1 0,1 0,3 0,1 0,2 0,1 0,1 0,1 2004 m. 0,2 0,0 0,1 0,5 0,0 0,3 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2008 m. 0,3 0,2 0,2 0,4 0,4 0,4 0,2 0,0 0,1 2004 m. 0,2 0,0 0,1 0,4 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 2008 m. 0,2 0,1 0,1 0,3 0,3 0,3 0,1 0,0 0,4 2004 m. 0,4 0,0 0,2 0,7 0,0 0,3 0,2 0,0 0,1 2.14 lentelė. Respondentų, per paskutiniąsias 30 dienų (LMP) vartojusių bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc. 15 64 m. 15 34 m. 35 64 m. Ekstazis Amfetaminas Kokainas Heroinas LSD Haliucinogeniniai grybai vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso 2012 m. 0,1 0,03 0,05 0,2 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 2008 m. 0,5 0,2 0,3 0,8 0,4 0,6 0,2 0,0 0,1 2004 m. 0,3 0,0 0,2 0,6 0,1 0,4 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,2 0,0 0,1 0,3 0,0 0,1 0,2 0,0 0,1 2008 m. 0,4 0,0 0,2 0,5 0,0 0,2 0,3 0,0 0,2 2004 m. 0,2 0,0 0,1 0,3 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,1 0,0 0,04 0,2 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 2008 m. 0,1 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 2004 m. 0,1 0,0 0,1 0,3 0,1 0,2 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,1 0,1 0,1 0,0 0,1 0,1 0,1 0,0 0,0 2008 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 2004 m. 0,2 0,0 0,1 0,4 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2008 m. 0,1 0,1 0,1 0,1 0,2 0,1 0,1 0,0 0,0 2004 m. 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2008 m. 0,1 0,0 0,0 0,2 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 2004 m. 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 26

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 2.5. Narkotikų vartojimo pradžia Lietuvoje labiausiai paplitusio narkotiko kanapių vartojimo pradžios vidutinis amžius (pagal medianą) yra 20 metų. Ketvirtadalis respondentų pabandė kanapių būdami 18 metų ar jaunesni, trys ketvirtadaliai 22 metų ar jaunesni. Devyni iš dešimties kanapes vartojusių respondentų tai pradėjo daryti 28 metų ar jaunesni. Buvo vienas respondentas, kuris kanapių pabandė būdamas 10 metų amžiaus, o vyriausias užfiksuotas amžius, kai pirmą kartą buvo pabandyta kanapių, 62 metai. Duomenys apie kitų narkotikų vartojimo pradžios amžių pateikti 2.15 lentelėje. 2.6. Narkotinių medžiagų vartojimo įpročiai 2.15 lentelė. Narkotikų vartojimo pradžios amžius (metais) Apklausos metu respondentų buvo klausiama, kokiose situacijose ir kokiais atvejais jie bandė arba turi įprotį vartoti narkotikus. 2012 metais atliktas tyrimas parodė tas pačias tendencijas kaip ir ankstesni du tyrimai: dažniausiai (7,6 proc. respondentų) narkotikai yra vartojami kartu su draugais (žr. 2.15 pav.). Taip pat dažnai apklaustieji minėjo, kad narkotikus bandė diskotekose ar naktiniuose klubuose (1,1 proc.) bei iš neturėjimo ką veikti (0,5 proc.). 1,7 proc. respondentų nurodė, jog narkotikus jie vartojo kitais atve- Minimumas 25 procentilis Mediana 75 procentilis 90 procentilis Maksimumas 2012 m. 10 18 20 22 28 62 Kanapės 2008 m. 12 17 19 21 27 57 2004 m. 11 17 19 22 26 46 2012 m. 15 18 20 24 26 38 Ekstazis 2008 m. 13 17 19 22 25 30 2004 m. 14 17 18 20 24 33 2012 m. 14 18 20 22 29 37 Amfetaminas 2008 m. 13 16 18 21 27 30 2004 m. 13 17 19 21 26 48 2012 m. 16 20 23 25 33 40 Kokainas 2008 m. 17 18 22 26 36 40 2004 m. 17 19 23 25 30 34 2012m. 15 17 20 26 34 50 Heroinas 2008 m. 14 16 18 23 27 28 2004 m. 13 17 18 19 21 50 2012 m. 19 20 20 26 27 27 LSD 2008 m. 16 17 22 24 32 35 2004 m.* Haliucinogeniniai 2012 m. 17 21 23 25 43 50 2008 m. 14 17 19 22 43 48 grybai 2004 m. 13 17 18 21 24 30 *Duomenys nepateikiami dėl labai mažo šio narkotiko vartojimo paplitimo. 2.15 pav. Respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: Kokiose situacijose ir kokiais atvejais Jūs bandėte arba turite įprotį vartoti narkotines medžiagas (Galimi keli atsakymo variantai), 2012 m., proc., N = 4 831 27

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS jais: iš smalsumo, noro pabandyti, kariuomenėje, kalėjime, kolonijoje, užsienyje, darbe, iš kvailumo, renginyje vakarėliuose, nežinojau, kad tai narkotikas, sesijos metu, kai gyvenau didmiestyje, buvau išgėręs, norėjau patirti naujų emocijų, po operacijos. Respondentų, kurie nurodė, jog nors kartą gyvenime yra vartoję narkotikų, buvo paklausta, ar jų šeimos nariai, draugai ir pažįstami žino apie tai. Tyrimo duomenimis, narkotikai paprastai yra vartojami kartu su draugais, todėl nenuostabu, kad narkotikus vartojančių asmenų draugai dvigubai dažniau nei šeimos nariai žino apie narkotikų pabandymą ar vartojimą. 2012 metais 42,8 proc. respondentų, bandžiusių arba vartojusių narkotikus, nurodė, kad jų šeimos nariai žino apie tai, ir beveik pusė (46,9 proc.) nurodė, kad nežino. Tuo tarpu nurodžiusiųjų, kad apie narkotikų vartojimą žino jų draugai ar pažįstami, buvo 86,3 proc., kad nežino tik 8,2 proc. (žr. 2.16 pav.). Per visą tyrimų istoriją, priežastys, sustabdančios nuo narkotikų vartojimo, išlieka tos pačios. Dažniausiai (60,2 proc.) respondentai įvardijo nesidomėjimą narkotikais. Kitos dažnai vardijamos narkotikų nevartojimo priežastys neigiamas nusistatymas prieš narkotikų vartojimą (38,3 proc.) ir suvokimas apie narkotikų žalą sveikatai (28,3 proc.) (žr. 2.17 pav.). 2.7. Narkotikų prieinamumas 2012 metais 86,9 proc. visų apklaustųjų teigė, kad jų aplinkoje niekas nevartoja narkotikų, 12,2 proc. respondentų nurodė, kad keli jų draugai vartoja narkotikus ir tik 0,9 proc. 15 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų teigė, jog apie pusė arba daugiau jų aplinkos žmonių vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas. 2012 metų tyrimas parodė, kad vyresni (93,8 proc.) respondentai dažniau 2.16 pav. Respondentų, nors kartą gyvenime vartojusių narkotikus, pasiskirstymas atsakius į klausimą: Ar Jūsų tėvai / kiti šeimos nariai ir draugai / pažįstami žino, kad Jūs pabandė / vartojate narkotikus?, 2012 m., proc., N = 445 2.17 pav. Respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: Kas Jus sulaikė nuo mėginimo pabandyti narkotikų? (Galimi keli atsakymo variantai), 2012 m., proc. 28

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS nurodo neturintys savo aplinkoje draugų / pažįstamų, vartojančių narkotikus, nei jaunesni (77,1 proc.) respondentai. Jaunesni respondentai dažniau (21,4 proc.) nurodė turintys kelis narkotikus vartojančius draugus / pažįstamus, palyginti su vyresniais (35 64 metų amžiaus) respondentais (5,8 proc.). 2012 m. tyrimo duomenimis, 36,9 proc. 15 34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų pažįsta žmonių, kurie vartoja kanapes. Nurodžiusiųjų, jog pažįsta amfetaminą vartojančių žmonių, buvo 7,6 proc., ekstazį 6,5 proc. Mažiausiai respondentų nurodė pažįstantys žmonių, vartojančių LSD (2,1 proc.) (žr. 2.18 pav.). Palyginti su 2008 metų tyrimo rezultatais, 2012 m. padaugėjo respondentų, asmeniškai pažįstančių kanapes ir haliucinogeninius grybus vartojančių asmenų, tačiau sumažėjo respondentų, kurie pažįsta amfetaminą, ekstazį, kokainą, heroiną bei LSD vartojančių asmenų. 2012 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56,4 proc.) teigia, jog jiems būtų neįmanoma gauti kanapių per 24 valandas, jei jie to norėtų (49,2 proc. vyrų, 63,2 proc. moterų). Kad kanapių per 24 valandas gauti būtų labai lengva, nurodė 4,6 proc. vyrų ir 2,7 proc. moterų bei beveik tris kartus daugiau (5,8 proc.) jaunesnių respondentų nei vyresnių (2,0 proc.) (žr. 2.16 lentelę). Palyginti su 2008 metų tyrimu, 2012 metais 6,5 proc. padaugėjo respondentų, manančių, kad per 24 valandas jiems būtų neįmanoma gauti narkotikų (2008 m. 49,9 proc., 2012 m. 56,4 proc.). Kaip ir ankstesnių tyrimų metu, 2012 metais 15 34 metų amžiaus asmenys tarp lengviausiai gaunamų narkotikų įvardija kanapes. Jų labai lengva gauti būtų 5,8 proc. 15 34 metų amžiaus gyventojų. 2008 metais kanapes labai lengvai galėjo gauti 8,1 proc. 15 34 metų amžiaus respondentų. Tarp sunkiausiai gaunamų 2012 metais buvo įvardyti haliucinogeniniai grybai (73,2 proc. respondentų jų gauti per 24 valandas būtų neįmanoma), heroinas (71,8 proc. respondentų šio narkotiko gauti per 24 valandas būtų neįmanoma) bei LSD 2.18 pav. Teigiamai atsakiusių 15 34 metų amžiaus grupės respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmonių, kurie vartoja tam tikrą narkotiką?, proc. 2.16 lentelė. Respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: Jums asmeniškai būtų sunku ar lengva gauti kanapių per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?, 2012 m., proc. 15 64 m. (N = 4 831) 15 34 m. (N = 1 994) 35 64 m. (N = 2 837) vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso Neįmanoma 49,2 63,2 56,4 35,5 48,9 42,0 59,7 72,5 66,5 Labai sunku 18,6 16,9 17,7 19,4 18,4 18,9 18,0 15,9 16,9 Gana sunku 12,7 8,0 10,3 16,6 12,4 14,6 9,7 5,2 7,3 Gana lengva 14,9 9,2 12,0 22,0 15,2 18,7 9,5 5,4 7,3 Labai lengva 4,6 2,7 3,6 6,5 5,1 5,8 3,1 1,1 2,0 29