ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS NAUJIENŲ BIULETENIS Nr. 1 (52) VALSTYBINö DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA tai Lietuvos Respublikos Vyriausyb s įstaiga, įkurta 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1185 D l Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos įsteigimo. Valstybin duomenų apsaugos inspekcija nagrin ja asmenų skundus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teis tumą, konsultuoja duomenų valdytojus ir subjektus, tvarko Asmens duomenų valdytojų valstyb s registrą, teikia pasiūlymus valstyb s ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms d l asmens duomenų tvarkymo, apsaugos, vykdo kitas įstatymu priskirtas funkcijas. Naujienų biuletenyje vartojamos santrumpos: VDAI Valstybin duomenų apsaugos inspekcija, ADTAĮ Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisin s apsaugos įstatymas TEMA Europos duomenų apsaugos diena Sausio 28 d. kasmet minima Europos duomenų apsaugos diena. Ši proga kasmet pažymima ir Lietuvoje VDAI rengia spaudos konferenciją Seime bei organizuoja susitikimą su moksleiviais vienoje iš Vilniaus gimnazijų. Šiemet, minint VII-ąją Europos duomenų apsaugos dieną, VDAI iniciatyva sausio 25 d. Seime surengta spaudos konferencija Asmens duomenų apsauga Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Konferenciją prad jo Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Gediminas Kirkilas įžanginiu pranešimu. Toliau apie asmens duomenų apsaugos reformą Europos Sąjungoje ir teisinį reglamentavimą kalb jo Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji patar ja Dijana Šinkūnien pristat pranešimą apie Asmens duomenų apsaugą elektronin se parduotuv se. Pranešimų skaitymą užbaig direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičien. Ji papasakojo apie duomenų subjekto teisių įgyvendinimą. Po konferencijos Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas paskelb pranešimą spaudai: Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu tur tų būti priimtas ES asmens duomenų apsaugos reglamentas.
Taip pat Europos duomenų apsaugos diena buvo pamin ta ir Vilniaus M.Biržiškos gimnazijoje čia VDAI organizavo susitikimą su vyresniųjų klasių moksleiviais. Pranešimus renginyje skait Valstybin s duomenų inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas, asmens dokumentų išrašymo centro direktorius Ramūnas Žičkis bei advokatų kontoros LAWIN atstovas doktorantas Julius Zaleskis. Su moksleiviais kalb tasi apie privatumą ir viešumą informacin je visuomen je, Lietuvos piliečio pasą bei socialinius tinklus ir su jais susijusias problemas. VALSTYBINöJE DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOJE Trumpa pirmojo ketvirčio VDAI veiklos statistika Gauti 79, išnagrin ti 74 asmenų skundai. Užbaigti 5 prevenciniai tikrinimai. Teikti 4 nurodymai ir 1 rekomendacija. Išnagrin ti 76 pranešimai d l išankstin s patikros, išduoti 73 leidimai. Įregistruota 100 duomenų valdytojų. Suderinti 73 teis s aktai ir duomenų valdytojų dokumentai. Suteiktos 1021 konsultacijos duomenų subjektams ir valdytojams. Dalyvauta 10 tarpinstitucinių darbo grupių susitikimų. Atsakyta į 21 Konvencijos ETS Nr. 108 šalių paklausimą. Teikta 20 išvadų ir pozicijų d l įvairių Europos Komisijos ir Europos Tarybos institucijų dokumentų projektų. Išduoti 5 leidimai teikti asmens duomenis į užsienį. Parengtos 27 visuomen s informavimo ir teisinio švietimo priemon s. Informacija duomenų valdytojams Valstybin duomenų apsaugos inspekcija informuoja, kad nuo kovo 1 dienos pasikeit Duomenų apsaugos priemonių aprašų formos. Supaprastintos ir aiškesn s formos palengvins duomenų valdytojų registravimąsi, nes šios formos užpildomos greičiau. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos 2
direktoriaus 2013 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 1T-8 D l duomenų apsaugos priemonių aprašų patvirtinimo ir patvirtintas formas galima rasti VDAI interneto svetain je, skyrelyje Teis s aktai. D l svetain s www.asmenskodas.lt galimai neteis tos veiklos Valstybin duomenų apsaugos inspekcija prad jo prevencinį patikrinimą d l interneto svetain s www.asmenskodas.lt galimai neteis tos veiklos. Inspekcija gavo nemažai pranešimų d l šio svetain s veiklos. Asmenys skund si, kad gauna el. pranešimus, kuriuose siūloma paslauga, bet nenurodoma kas yra siunt jas, jo kontaktiniai duomenys, prisijungus prie svetain s matosi, kad n ra aiškios naudojimosi šia paslauga sąlygos, privatumo politika. Taip pat pranešimuose n ra nurodyta iš kokių šaltinių yra gauti elektroninio pašto adresai. Siūloma prisijungti prie svetain s www.asmenskodas.lt ir pasitikrinti elektroninio parašo sertifikatus, t.y. ar juose yra asmens kodas. Žmon s klausia, ar galima teikti savo elektroninio parašo sertifikato duomenis ir ar šiais duomenimis nebus pasinaudota neteis tais tikslais. Kol vykdomas patikrinimas, Inspekcija rekomenduoja, neskub ti teikti savo asmens duomenų ir interneto svetain je www.asmenskodas.lt reklamuojama paslauga nesinaudoti. Šios interneto svetain s savininkas, valdytojas ar tvarkytojas n ra užsiregistravęs Asmens duomenų valdytojų valstyb s registre, n ra pateikęs informacijos apie tai, kokius duomenis kokiais tikslais ir kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis tvarko elektroninio pašto adresus, iš kur asmens duomenys gaunami, kam teikiami, etc. Svarbiausi sausio kovo m nesiais VDAI įvykę susitikimai Kovo 18 d. Valstybin je duomenų apsaugos inspekcijoje įvyko susitikimas su Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovais, kuriame aptarti klausimai, susiję Lietuvoje veikiančiuose viešbučiuose tvarkomų asmens duomenų apimtimi ir šių duomenų saugojimo terminu. Kovo 19 d. Valstybin je duomenų apsaugos inspekcijoje įvyko susitikimas su Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovais. Susitikimo metu aptarti Žmogiškųjų išteklių pl tros veiksmų programos 4 prioriteto Administracinių geb jimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas įgyvendinimo priemon s VP1-4.1-VRM-08-V Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partneryst valstyb s projekto Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimo didinimas vykdymo klausimai. 3
Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos paslaugos teikiamos ir elektroniniu būdu Nuo 2013 m. kovo 1 d. Valstybin duomenų apsaugos inspekcija (toliau VDAI), įgyvendinusi Europos Sąjungos l šomis finansuojamą projektą Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos elektroninių paslaugų sistema ir modernizavusi Informacinę sistemą Pagalba, prad jo per Inspekcijos paslaugų portalą teikti elektronines paslaugas. Šios modernios sistemos pagalba gyventojai, verslo atstovai bei valstyb s institucijos gal s efektyviau naudotis Inspekcijos paslaugomis ir visais aktualiais klausimais tiesiogiai kreiptis į VDAI internetu. Nuo kovo m nesio Inspekcijoje veikia paslaugų portalas, užtikrinantis abipusį ryšį su paslaugos gav jais. Prie jo pirmąjį kartą jungiamasi per E. valdžios vartus keliais skirtingais būdais naudojantis elektronine bankininkyste, elektroniniu parašu, asmens tapatyb s kortele ar valstyb s tarnautojo kortele. Pakartotinai jungiamasi paprastai naudojant susikurtą vartotojo vardą ir slaptažodį. Kelios prisijungimo galimyb s užtikrina naudojimosi portalu patogumą. Gyventojai elektroniniu būdu kreiptis į Inspekciją gali ne tik nor dami sužinoti, kas ir kokius jų asmens duomenis tvarko, bet ir pateikti skundą, prašymą ar pranešimą, konsultuotis. Per portalą paslaugos užsakomos, galima nuolat steb ti jų vykdymą bei gauti rezultatus užsakovui patogiu būdu. Užsisakius mokamą paslaugą, už ją taip pat galima sumok ti internetu. Paslauga duomenų subjektui susipažinti su duomenų valdytojų tvarkomais savo asmens duomenimis Inspekcijoje jau buvo teikiama, tačiau, pasak projekto vadov s Ritos Vaitkevičien s, d l proceso sud tingumo ja naudojasi labai mažai asmenų. Įgyvendinus projektą ši paslauga tapo daug paprastesn, tod l tikimasi didesnio gyventojų aktyvumo. Naudojantis elektronin mis paslaugomis, taip pat mažinama administracin našta verslui nebereikia rengti popierinių dokumentų, siųsti jų paštu ar pristatyti į Inspekciją. Taip sutaupoma ne tik l šų, bet ir laiko. Verslui elektronin je erdv je teikiamos tokios paslaugos išankstin s patikros procedūros vykdymas; duomenų valdytojų registracija ir registracijos duomenų keitimas asmens duomenų valdytojų valstyb s registre; duomenų valdytojų atsakymų į VDAI užklausimus d l tvarkomų asmens duomenų teikimas ir leidimo teikti asmens duomenis į trečiąsias valstybes išdavimas. Norintys gauti individualizuotą paslaugą, visais dominančiais klausimais į Inspekciją gali kreiptis užpildydami formą, tačiau paslaugos teikiamos ir nenorintiems savęs identifikuoti vartotojams palikta galimyb teikti paklausimus elektroniniu paštu bei klausiate atsakome skiltis VDAI interneto svetain je. Nenorintiems ar neturintiems galimyb s kreiptis į Inspekciją internetu, paslaugos toliau teikiamos ir įprastais būdais. Projektas Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos elektroninių paslaugų sistema prad tas vykdyti 2010 m. III ketvirtį ir planuojamas baigti 2013 m. II ketvirtį. Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto Informacin visuomen visiems įgyvendinimo 4
priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-01 Elektronin s valdžios paslaugos. Plačiau sužinoti apie Inspekcijos teikiamas elektronines paslaugas bei jas užsisakyti galima interneto svetain je www.ada.lt, skyrelyje Paslaugos. LIETUVOJE Įsigaliojo šie duomenų apsaugai aktualūs teis s aktai Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2013 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 1T-8 D l duomenų apsaugos priemonių aprašų formų patvirtinimo (Žin., 2013, Nr. 20-998). Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2013 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 1T- 10 (1.12.) D l Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 1T-96 (1.12.),,D l teis s aktų, reguliuojančių Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos veiklą ir įtvirtinančių asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos reikalavimus, sąrašo patvirtinimo pakeitimo. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1T-16 (1.12) D l reikalavimų detalių sąskaitų teikimui patvirtinimo (Žin., 2013, Nr. 30-1517). Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 1T-17 D l asmens duomenų tvarkymo tiesiogin s rinkodaros tikslais teis tumo patikrinimo kontrolinio klausimyno patvirtinimo (Žin., 2013, Nr. 32-1578). EUROPOS SĄJUNGOJE Rygoje įvyko antrasis kasmetinis Baltijos šalių duomenų apsaugos institucijų susitikimas Kovo 21-22 dienomis Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas, vyriausioji patar ja Dijana Šinkūnien bei Prevencijos skyriaus ved ja Daiva Vyčinien dalyvavo Latvijos duomenų apsaugos institucijos organizuojamame metiniame Baltijos šalių duomenų apsaugos institucijų susitikime Rygoje, Latvijoje. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs praktin s asmens duomenų apsaugos klausimai bei 2012 metais Baltijos šalyse vykusios Šengeno vertinimo misijos rezultatai. Pagrindinis Baltijos šalių duomenų apsaugos institucijų atstovų susitikimų tikslas apsikeitimas informacija bei praktine patirtimi duomenų apsaugos srityje. Susitikimo metu atstovai dalijosi mintimis d l praktinio ES duomenų apsaugos reformos įgyvendinimo ir sutar, jog Baltijos šalių bendradarbiavimas šioje srityje būtinas. Taip pat Baltijos šalys kartu vykdys jungtinį tyrimą, kuris 2013-aisiais bus atliekamas lošimų sektoriuje. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bus vertinamas asmens duomenų tvarkymas ir apsauga šioje srityje. Tęsiant bendradarbiavimą, kitas metinis susitikimas numatytas 2014 metais Vilniuje. Atnaujinta Šengeno informacin sistema SIS II Europos Komisija paskelb informaciją apie atnaujintą Šengeno informacinę sistemą II (SIS II). Šengeno informacin sistema padeda nacionalin ms teis saugos ir administruojančioms įstaigoms geriau apsaugoti Šengeno erdvę, kovoti su nusikalstamumu ir surasti dingusius asmenis. 5
Kas yra Šengeno erdv? Šengeno erdv yra didel Europos kontinento dalis, kurioje vykdomi patikrinimai, kertant kai kurias vidines sienas. Dalyvaujančios šalys taiko bendras tikrinimų taisykles kertantiems išorines Šengeno erdv s sienas bei vienodą politiką vizų išdavimo ir bendradarbiavimo tarp policijos ir teisingumo institucijų kriminaliniais klausimais. Kas yra Šengeno informacin sistema? Šengeno informacin sistema (ir antroji sistemos karta SIS II) yra pagrindinis Šengeno bendradarbiavimo įrankis. Tai informacin sistema, kuri leidžia nacionalinių sienų kontrolei, muitinei ir policijos paj goms, atsakingoms už patikrinimus, kertant išorines Šengeno sienas bei jud jimą Šengeno erdv je, keistis įsp jimais (angl. alerts) d l ieškomų ar dingusių asmenų ir objektų, tokių kaip pavogtos transporto priemon s bei dokumentai. SIS II atlieka svarbų vaidmenį naudojantis šia sistema, kompensuojama už vidinių sienų tikrinimų panaikinimą ir palengvinamas laisvas asmenų jud jimas Šengeno erdv je. SIS II teikia informaciją apie asmenis, kurie neturi ties s patekti ar pasilikti Šengeno erdv je, arba tuos kurie siejami su kriminaline veikla. SIS II taip pat saugoma informacija apie dingusius asmenis, ypač vaikus ar kitus labiausiai pažeidžiamus individus, kuriems reikalinga apsauga. SIS II taip pat saugomi tam tikrų objektų detalūs aprašymai, pavyzdžiui, automobilių, šaunamųjų ginklų, laivų, ir asmens tapatyb s dokumentų, kurie yra pamesti ar pavogti arba panaudoti vykdant nusikaltimą. Iš esm s, muitin, policijos paj gos, teisin s ir susijusios administravimo institucijos šalyje gali teikti paklausimą, kuris aprašo ieškomą asmenį ar objektą. Paklausimo sąlygos yra šios: Neleisti patekti į Šengeno erdvę asmenims, kurie neturi teis s patekti ar pasilikti Šengeno erdv je. Rasti ir sulaikyti asmenį, kuriam išduotas Europos arešto orderis. Pad ti surasti individus, kai to prašo teisin s ar įstatymo priežiūros institucijos. Surasti ir apsaugoti dingusį asmenį. Rasti pavogtą ar pamestą nuosavybę. Duomenys, laikomi SIS II yra tie, kurie būtini asmens indentifikavimui (įskaitant nuotrauką ir pirštų antspaudus) bei su paklausimu susijusi informacija (įskaitant veiksmus, kurių bus imtasi). Kurios institucijos turi prieigą prie SIS II duomenų? Prieiga prie SIS II yra ribota. Prieigą turi nacionalin s įstatymo priežiūros, teis saugos ir administruojančios institucijos. Šios institucijos gali naudoti SIS II duomenis tik tiek, kiek joms reikia specifin ms užduotims atlikti. Europos institucijos EUROPOL ir EUROJUST taip pat turi ribotas prieigos teises. Kaip užtikrinama asmens duomenų apsauga? Institucijos kiekvienoje šalyje naudojančios SIS II yra įpareigotos tikrinti informacijos, kurią įveda į sistemą, kokybę. Šengeno erdv je yra griežti duomenų apsaugos reikalavimai. Jei duomenys apie asmenį yra saugomi, tas asmuo turi teisę prašyti prieigos prie šių duomenų ir įsitikinti, kad jie yra teisingi ir teis tai įvesti. Jei taip n ra, asmuo turi teisę prašyti, jog duomenys apie jį būtų ištaisyti ar ištrinti. Suteikti prieigą gali būti atsisakoma tik tada, kai tai būtinai reikalinga teis tos užduoties, susijusios su užklausa, vykdymui ir kitų asmenų teisių ir laisvių gyvenimui. Kas atsitinka, jei mano vardas yra netinkamai panaudotas asmens, susijusio su nusikaltimu ar nelegaliu įvažiavimų į Šengeno erdvę? 6
Kartais netikra tapatyb panaudojama vykdant nusikaltimus ar bandant įvažiuoti ar pasilikti Šengeno erdv je. Toks neteis tas panaudojimas įtraukia pamestus ar pavogtus tapatyb s dokumentus. Jei susiklosčius tokiai situacijai gaunama užklausa, įvesta į SIS II, tai gali sukelti sunkumų nekaltam asmeniui, kurio tapatyb buvo pavogta. Tačiau yra naudojamos konkrečios procedūros, kad būtų užtikrinta nekaltų asmenų interesų apsauga. Kaip kreiptis d l prieigos, asmens duomenų ištaisymo, pakeitimo ir neteis to panaudojimo? Jei manote, kad jūsų asmens duomenys buvo neteis tai panaudoti, juos reikia ištaisyti ar ištrinti, galite kreiptis d l prieigos prie šių duomenų bet kurioje Šengeno šalyje, susisiekdami su kompetentinga organizacija ar institucija (paprastai, nacionaline duomenų apsaugos institucija ar institucija, atsakinga už nacionalinių duomenų, įvedamų į SIS II, kokybę). Jei esate už Šengeno erdv s, galite susisiekti su Šengeno šalies konsulatu, šalyje, kurioje tuo momentu gyvenate. Būsite informuotas apie savo užklausos vykdymo eigą v liausiai per tris m nesius. Daugiau informacijos apie SIS II ir jūsų teises (anglų kalba) pateikiama Europos Komisijos interneto svetain je ec.europa.eu/dgs/home-affairs/sisii. Taip pat plačiau apie Šengeno erdvę galima pasiskaityti VDAI interneto svetain s skyrelyje Šengeno jungtin s priežiūros institucija. Europos Sąjungos komisar Reding: naujos ES duomenų apsaugos gair s ne vien d l sutikimo ES komisar teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietyb s reikalams Viviane Reding sako, jog aiškus asmens sutikimas yra vienas iš kertinių naujo duomenų apsaugos reglamentavimo pasiūlymo akmenų. Pasak komisar s, jau nuo 1995 m. dabartin je duomenų apsaugos direktyvoje teigiama, kad asmens sutikimas turi būti vienareikšmiškas. Komisija mano, jog sutikimas turi būti išreikštas ir 27 nacionalin s duomenų apsaugos institucijos su tuo sutinka. Šia tema netyla kalbos kaip išreikštas sutikimas bus įgyvendinamas praktikoje? Ar jis reikalingas bet kokiomis aplinkyb mis? Ar jis reikš šimtus iššokančių langelių (popups) kompiuterio ekrane ir išmaniuosiuose telefonuose? Ne. Tai nereiškia n vieno iš šių dalykų. Tai reiškia didžiulį kai kurių lobistų susirūpinimą. Kalb dama debesų kompiuterijos konferencijoje, kuri vyko kovo 7 d. Briuselyje, V. Reding sak, kad sutikimas turi būti išreikštas, nes piliečiai nesupranta numanomo sutikimo sąvokos. Teis tas interesas yra pagrindas asmens duomenims rinkti be sutikimo, tačiau anot komisar s, šiuo metu jis naudojimas, pavyzdžiui, ir marketingo sferoje. Ir bus naudojamas ir toliau, nes tokiais atvejais sutikimas n ra svarbus. Taigi ir liks nesvarbus. Išreikštas sutikimas reikalingas, kuomet duomenų rinkimas tampa įkyrus, braunasi į privatų asmens gyvenimą. Komisar nori tęsti derybas d l sutikimo ir žada palaikyti pirmininkaujančios Airijos bei Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu. Plačiau apie įvykusią konferenciją (anglų kalba) The 2013 European Cloud Computing Conference. Europos duomenų apsaugos priežiūros institucijos d l mobiliųjų prietaisų program lių: reikia daugiau skaidrumo Europos Sąjungos duomenų apsaugos priežiūros institucijos sako, jog daugeliu atvejų duomenų valdytojai tur s remtis individo sutikimu kaip teisiniu pagrindu rinkti jo asmens duomenis ir tas sutikimas tur s būti gautas prieš mobiliojo įrenginio program lei (angl. app, application) pradedant rinkti 7
vartotojo buvimo vietos informaciją. Taip pat asmenys turi tur ti galimybę ištrinti savo asmens duomenis, ištrindami šias program les. ES 29 duomenų apsaugos darbo grup s nuomon je, išspausdintoje kovo 15 d., pateikiamos pagrindin s rekomendacijos mobiliųjų program lių kūr jams, savininkams, parduotuv ms, įrangos ir operacinių sistemų gamintojams bei kitiems susijusiems asmenims, d l ES duomenų apsaugos direktyvos ir e-privatumo direktyvos laikymosi. Duomenų apsaugos institucijos sako, jog sutikimas turi būti laisvai duotas, konkretus ir asmeniui turi būti suteikta pakankamai informacijos. Kalbant apie išmaniuosius įrenginius, laisvai duodamas sutikimas reiškia, kad vartotojas turi tur ti teisę pasirinkti sutikti ar nesutikti, kad jo asmens duomenys būtų renkami. Duomenų apsaugos institucijų reikalavimas konkrečiam sutikimui keliamas įvairaus pobūdžio duomenų, tokių kaip vietos, kontaktų, unikalaus įrenginio identifikatoriaus, duomenų subjekto tapatyb s, telefono identifikatoriaus, kredito kortel s ir mok jimų duomenų, telefono skambučių ir trumpųjų sms žinučių, naršymo istorijos, el. pašto, socialinių tinklų informacijos ir biometrinių duomenų, rinkimui. Konkretus sutikimas reiškia, kad asmenys gali kontroliuoti, kokias asmens duomenų rinkimo funkcijas, siūlomas program l je, jie nori aktyvuoti. Gamintojai netur tų pakeisti duomenų rinkimo tikslų, prieš tai neatsiklausę vartotojo ir negavę jo sutikimo. Privatumo politika tur tų būti kiek įmanoma supaprastinta. Ji turi informuoti individus, jeigu duomenys naudojami trečiosios šalies tikslams, tokiems kaip reklama ar tyrimai. Informacija turi būti pateikiama prieš pradedant rinkti duomenis. Visą darbo grup s nuomonę (anglų k.) galima perskaityti http://ec.europa.eu/justice/dataprotection/article-29/documentation/opinion-recommendation/files/2013/wp202_en.pdf Atstovavimas tarptautin se darbo grup se Sausio 7-10 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrin jimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus ved ja Barbara Jurgelevičien dalyvavo 29 darbo grup s Sienų apsaugos, kelionių ir teis saugos pogrupio (BTLE) bei Keitimosi informacija ir duomenų apsaugos darbo grup s (DAPIX) ir Pirmininkavimo draugų (angl. Friends of Presidency) susitikimuose Briuselyje, Belgijos Karalyst je. Sausio 21 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrin jimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus ved ja Barbara Jurgelevičien dalyvavo Keitimosi informacija ir duomenų apsaugos darbo grup s (DAPIX) susitikime Briuselyje, Belgijos Karalyst je.. Sausio 29-31 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrin jimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus ved ja Barbara Jurgelevičien dalyvavo Keitimosi informacija ir duomenų apsaugos darbo grup s (DAPIX) ir Pirmininkavimo draugų (angl. Friends of Presidency) susitikimuose Briuselyje, Belgijos Karalyst je. Vasario 25-27 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas dalyvavo Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grup s susitikime Briuselyje, Belgijos Karalyst je. Kovo 11-15 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičien dalyvavo Duomenų apsaugos lygio vertinimo misijoje pagal vizų liberalizavimą pagal ES pl tros planą Kišiniove, Moldovoje. Kovo 17-20 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičien dalyvavo Europolo, Šengeno, Muitin s Jungtinių priežiūros institucijų darbo grupių susitikimuose Briuselyje, Belgijos Karalyst je. 8
Kovo 27 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrin jimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus ved ja Barbara Jurgelevičien dalyvavo ES Tarybos Keitimosi informacija ir duomenų apsaugos darbo grup s Duomenų apsaugos pogrupio E.23 (b) pos dyje Briuselyje, Belgijos Karalyst je. GREITAI Balandžio 9-11 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrin jimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus ved ja Barbara Jurgelevičien dalyvaus Europos Sąjungos Tarybos Keitimosi informacija ir duomenų apsaugos darbo grup s Duomenų apsaugos pogrupio E.23(b) pos džiuose Briuselyje, Belgijos Karalyst je. Balandžio 29-30 d. Valstybin s duomenų apsaugos inspekcijos atstovas dalyvaus Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkavimo darbo grup s DAPIX pogrupio pos dyje Briuselyje, Belgijos Karalyst je. 9