Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. I pusmetis Vilnius

Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. I pusmetis Vilnius

Turinys Užimtumo tendencijos... 3 Registruoto nedarbo tendencijos... 5 Regioniniai skirtumai... 7 Darbo jėgos pasiūla kas ieškojo darbo?... 8 Kokių darbuotojų ir kompetencijų labiausiai trūko?... 9 Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas... 11 Jaunimo situacija darbo rinkoje... 12 Užsieniečių įdarbinimas... 16 Užimtumo didinimo priemonės... 17 Grupės darbuotojų atleidimai... 19 Profesijos, kurių darbo rinkoje labiausia trūko 2018 metų I pusmetį... 20 Absolventai pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų programas, 2018 metų I pusmetis... 25 2

2010K1 2010K3 2011K1 2011K3 2012K1 2012K3 2013K1 2013K3 2014K1 2014K3 2015K1 2015K3 2016K1 2016K3 2017K1 2017K3 2018K1 2010K1 2010K3 2011K1 2011K3 2012K1 2012K3 2013K1 2013K3 2014K1 2014K3 2015K1 2015K3 2016K1 2016K3 2017K1 2017K3 2018K1 Užimtumo tendencijos Lietuvos statistikos departamento duomenimis, realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu sudarė 0,9 proc., o lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, BVP paaugo 3,7%. Teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai. Darbo jėgos paklausa ir užimtumo lygis augo, nedarbo lygis mažėjo Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika lėmė pagrindinių darbo rinkos rodiklių gerėjimą, nepaisant tam tikrų sezoninių svyravimų. Užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus asmenų) 2018 m. I ketvirtį siekė 70,6 proc., nedarbo lygis 7,4 proc. Tai paskatino auganti darbo jėgos paklausa, kylantis darbo užmokestis ir, tikėtina, naujausi Darbo kodekso pakeitimai, kurie leido darbdaviams drąsiau samdyti naujus darbuotojus. 25 Nedarbo lygis 75 Užimtumo lygis 20 70 15 65 10 60 5 55 0 50 Vyrai ir moterys Vyrai Moterys Vyrai ir moterys Vyrai Moterys Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Situacija darbo rinkoje toliau kaista: užimtumo lygis auga mažėjant užimtųjų skaičiui. Tai vyksta dėl demografinių pokyčių Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo, visuomenės senėjimo, emigracijos procesų. Didelis atotrūkis tarp užimtumo mieste ir kaime 2018 m. I ketvirtį užimtieji mieste sudarė 74,8 proc., kaime 62,2 proc. Ypač žemas moterų užimtumo lygis kaime 59,8 proc. Žemas užimtumas kaimiškose teritorijose rodo netolygią ūkio plėtrą ir žemą darbo jėgos mobilumą. Tuo tarpu miesto gyventojų užimtumas pagal lytį skiriasi nežymiai: moterų 74,7 proc., vyrų 74,9 proc. Užimtumas pramonėje augo Atsigaunanti eksporto rinka ir išaugusios materialinės investicijos skatino užimtųjų skaičiaus pramonėje augimą. Nepaisant nežymaus sezoninio augimo, užimtųjų žemės ūkio, miškininkystės ir 3

žuvininkystės sektoriuje skaičius mažėja. Statybų sektoriui neigiamą poveikį turėjo laikinai sumažėjusios ES fondų investicijos, kurių didelė dalis buvo skiriama infrastruktūros darbams. Dirbančiųjų paslaugų sektoriuje skaičiaus mažėjimą lėmė smuktelėjęs užimtumas didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, informacijos ir ryšių įmonėse. Kita vertus, šias neigiamas tendencijas iš dalies atsvėrė augęs užimtumas transporto ir saugojimo sektoriuje, kuris ir toliau sėkmingai didina eksporto apimtis. Užimtieji pagal ekonomines veiklas 2018K1 103 246,8 94,1 903,2 2017K4 106,5 237,6 98,6 909,6 2017K3 107,7 243,6 101 906,4 2017K2 104,1 241 101,3 916,4 2017K1 103,5 243,8 95,1 902,8 2016K4 106,4 244,8 101,4 905,8 2016K3 109,9 241,2 106,8 910,7 2016K2 107,5 236,2 106,2 917,7 2016K1 110,4 232,6 99,6 908,1 2015K4 109,7 236,7 104,5 887,6 2015K3 122 234 102,6 888,9 2015K2 126,2 227,1 106,5 876,4 2015K1 126,4 221,1 106,3 863,8 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos Užimtumo struktūros pagal profesijas duomenys rodo, kad 2018 m. I ketvirtį išaugo specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų skaičius. Užimtumo šiose profesijose augimą lėmė pramonės plėtra. Galimai dėl paslaugų ir pramonės sektorių augimo, kuriuose padidėjo apskaitininkų, duomenų įvesties operatorių, sekretorių ir kitų panašaus pobūdžio darbuotojų poreikis, taip pat išaugo įstaigų tarnautojų dalis. Tuo tarpu dirbančių nekvalifikuotą darbą skaičius nuosekliai mažėja. 4

Užimtieji pagal profesijų grupes 2018K1 123,7 317,8 130,5 59,4 188,4 65,1 190,6 147,9 119,1 2017K4 123,8 314,3 129,4 58,9 192,2 66,2 189,9 151,4 122,5 2017K3 122,6 314,6 128,7 60 190,6 70,4 191,9 150,3 125,5 2017K2 123,6 316,4 130,2 62,3 190,4 68,9 192,2 148,3 124,8 2017K1 121,7 314,8 126,5 61,5 186,6 68,3 189,3 148,6 123,7 2016K4 122 318 132,3 61 186,4 69,2 189,2 152,9 124,6 2016K3 126,1 317,5 130 57,3 193,6 70,7 194,2 145,9 129,5 2016K2 129,6 319 129 55,6 192,6 73,4 191,1 141,4 130,1 2016K1 125,8 318,7 126,7 55,6 188,5 76,5 185,2 142,2 127,8 2015K4 117,3 316,2 126,2 59,3 181,4 71,6 187,3 151,8 123,8 2015K3 120,5 315,8 126,2 58,9 184,1 80,4 184,3 153,9 118,8 2015K2 121 306,7 130,5 54,9 184,6 88,7 185,2 147,3 111,9 2015K1 118,1 302,4 132 50,2 180,2 86,8 186,5 149,9 107,7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vadovai Specialistai Technikai ir jaunesnieji specialistai Įstaigų tarnautojai Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai Nekvalifikuoti darbininkai Ginkluotųjų pajėgų profesijos Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Registruoto nedarbo tendencijos Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų liepos 1 d. šalyje buvo registruota 143,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kurie sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su šių metų birželio 1 d. registruotas nedarbas augo 0,2 proc. punkto. Tam įtakos turėjo birželį sumažėjusios įsidarbinimo galimybės, ypač terminuotam darbui, bei didesnis į teritorines darbo biržas besikreipusių darbo neturinčių asmenų skaičius. Kaip ir kasmet, vasarą padaugėjo besiregistruojančio 16-29 m. amžiaus jaunimo iš viso per mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. jaunų asmenų, iš jų 0,7 tūkst. absolventų. Padidėjusiam nedarbui šiek tiek įtakos turėjo per gegužės ir birželio mėnesius gauti 25 pranešimai apie 1390 darbuotojų atleidimą. 9 8 7 6 5 4 3 2 Registruotas nedarbas I pusmečio pabaigoje 8,6 8,5 8,6 7,6 8,4 8,3 7,4 7,5 7,3 8,2 7,3 7,1 5 4,8 4,2 3,7 3,7 3,5 3 2,7 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. Bendras Moterų Vyrų Jaunimas (16-25 m.) Jaunimas (16-29 m.) 5

Šių metų birželio pabaigoje teritorinėse darbo biržose buvo registruota 70,9 tūkst. darbo neturinčių moterų ir jos sudarė 8,2 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Vyrų registruoto nedarbo rodiklis 0,2 proc. punkto aukštesnis negu moterų: darbo neturintys vyrai sudarė 8,4 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų. Šių metų liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 72,1 tūkst. darbo neturinčių vyrų. Jaunų (16-29 m.) bedarbių dalis tarp tos pačios amžiaus grupės šalies gyventojų per birželį padidėjo nuo 4,7 iki 4,8 proc. Registruoto nedarbo augimą lėmė absolventų skaičiaus didėjimas. Liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 22,6 tūkst. 16-29 metų amžiaus jaunuolių. Ilgalaikio nedarbo problema išlieka aktuali Vis ryškėjant darbo jėgos trūkumui ir darbo biržai įgyvendinant priemones, padedančias ilgai nedirbusiems asmenims integruotis į darbo rinką, jų galimybės grįžti į darbo rinką didėja. Tačiau ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų registruotų asmenų išlieka didelė: liepos 1 d. šalyje buvo 38 tūkst. ilgalaikių bedarbių, tai sudarė 26,5 proc. visų registruotų asmenų. Vyrai Moterys Asmenys nuo 50 m. Gyvenantys kaime Nekvalifikuoti Ilgalaikiai bedarbiai Asmenys nuo 55 m. Niekur nedirbę Bedarbio portretas 41,6 42,6 36,8 39,2 32,3 34,4 26,5 27,8 26,4 26,4 23,1 19,2 50,4 51,2 49,6 48,8 Tarp bedarbių daugiau vyrų nei moterų ir jų santykis per metus beveik nepakito. Palyginti su 2017 m. liepos 1 d., tarp bedarbių sumažėjo: kaimo gyventojų, neturinčių profesinio pasirengimo, ilgalaikių bedarbių, asmenų vyresnių nei 55 m. amžiaus. Padidėjo jaunimo (16-29 m.) bei asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dalis tarp visų darbo neturinčių asmenų. Jaunimas (16-29 metų) 15,8 14,5 Su aukštuoju universitetiniu Absolventai 0,8 0,9 12,3 10,9 Tipinis bedarbis vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 2018.07.01 2017.07.01 6

Regioniniai skirtumai Teritoriniai nedarbo skirtumai išlieka ryškus Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų, palyginti su 2017 m. liepos 1 d., mažėjo šešiose iš šešiasdešimties šalies savivaldybių, penkiasdešimt vienoje augo, keturiose nepakito. Labiausiai registruotas nedarbas mažėjo Alytaus (1,2 proc. punkto) rajono savivaldybėje Didžiausias augimas 1,9 proc. punkto Kaune. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų liepos 1 d., buvo registruota bedarbiais Ignalinos (15,1 proc.), Zarasų (14,9 proc.) bei Lazdijų (14,5 proc.) rajonų savivaldybėse. To priežastis ne tik pasiūlos ir paklausos neatitikimas, bet ir sąlyginai mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius. Darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų. Nedidelės tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui. Visos aukščiausio nedarbo teritorijos šalies pasienyje, nutolusios nuo didžiausių šalies miestų, kur ūkio plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis žymiai didesnis. Geografinė padėtis mažina šių savivaldybių gyventojų mobilumo galimybes. Mažiausia darbingo amžiaus gyventojų bedarbiais registruota Neringoje (3,1 proc.), Kretingoje (3,9 proc.) ir Elektrėnuose (5,3 proc.). Šiose teritorijose darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykis mažiau priklausomas nuo sezono, be to netoli Klaipėda ir Vilnius, kur kuriama daug darbo vietų. Todėl čia nedarbas vienas mažiausių visus metus. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų šių metų liepos 1 d. sudarė 12 proc. punkto, lyginant su praeitais metais skirtumas nepasikeitė. 16 Aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijos, 2018 m. liepos 1 d. 14 12 10 8 6 4 2 0 Šalyje - 8,3 7

Darbo jėgos pasiūla kas ieškojo darbo? Darbo jėgos pasiūla nežymiai ūgtelėjo Per 2018 m. I pusmetį teritorinėse darbo biržose įregistruota 123,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų 1,0 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. 200 Darbo jėgos pasiūla 2015-2018 m. Moterys Vyrai 150 100 46,8 118,7 107,2 67,2 97,9 86,2 71,9 74,5 71,2 71,3 69,7 50 48,3 79,4 76,6 50,8 70,3 63 52,5 55,8 52,9 51,2 54,1 0 2008 I pusm. 2009 I pusm. 2010 I pusm. 2011 I pusm. 2012 I pusm. 2013 I pusm. 2014 I pusm. 2015 I pusm. 2016 I pusm. 2017 I pusm. 2018 I pusm. Daugiau įregistruojama bedarbių vyrų Tarp įregistruotų darbo ieškančių asmenų vyrai sudaro didesniąją dalį 56,3 proc. Palyginti su 2017 m. I pusmečiu neturinčių darbo vyrų registravosi 1,7 tūkst. mažiau, o jų dalis tarp visų bedarbių sumažėjo 1,9 proc. punkto. Mažėja neturinčių profesinio pasirengimo Nors beveik kas trečias bedarbis neturi Bedarbiai pagal išsilavinimą, proc. profesinio pasirengimo, todėl jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje, stebima teigiama 2018 I pusm. 12,3 13,3 40,0 34,4 tendencija, kad neturinčių profesinės kvalifikacijos bedarbių dalis tarp visų bedarbių 2017 I pusm. 11,2 13,0 39,9 35,9 kelerius metus nuosekliai mažėja. Tuo tarpu kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla 0 20 40 60 80 100 auga. Palyginti su 2017 aukštasis universitetinis koleginis profesinis nekvalifikuoti m. I pusmečiu labiausiai auga įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą dalis. 8

Kas trečias (29,8 proc.) per šių metų I pusmetį į teritorines darbo biržas besikreipęs darbo neturintis asmuo buvo jaunesnis kaip 30 metų amžiaus, 27,1 proc. vyresni kaip 50 metų amžiaus. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis nuosekliai mažėja, tuo tarpu vyresnio amžiaus bedarbių auga. Kas trečias per pusmetį įregistruotas darbo neturintis asmuo kaimo gyventojas. Tarp kaime gyvenančių bedarbių daugiau vyresnio amžiaus asmenų, didesnė dalis negu tarp miestiečių, neturinčių profesinio pasirengimo ir gerokai mažiau turinčių aukštąjį (universitetinį, neuniversitetinį) išsilavinimą. Dažnai kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes riboja susisiekimo problemos, ypač iš atokesnių vietovių. 2018 m. I pusmetį įregistruotų bedarbių struktūroje pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes 46,8 proc. sudarė kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai, 18,6 proc. specialistai ir vadovai, 34,6 proc. nekvalifikuoti darbininkai. Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla keleta pastarųjų metų nors nežymiai, bet auga. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir ateityje, kai darbo pasiūlą papildys kvalifikuoti reorganizuojamų ir atleidimus numatančių įmonių darbuotojai. Kokių darbuotojų ir kompetencijų labiausiai trūko? Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2018 m. darbdaviai įregistravo 117,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Per 2017 m. tą patį laikotarpį Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje buvo įregistruota 118,6 tūkst. darbo pasiūlymų. Daugiausia laisvų darbo vietų registruota pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, statybininkams, siuvėjams, dažytojams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams. Trys iš penkių įregistruotų laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje. Kas ketvirta penkta darbo vieta pramonėje. Palyginti su praėjusių metų I pusmečiu, paklausos struktūroje augo pramonės ir paslaugų dalis bei mažėjo žemės ūkio ir statybų dalis. 2018 m. I pusmetį palyginti su 2017 m. I pusmečiu augo pastatų elektrikų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, mėsininkų, žuvų darinėtojų, statybininkų paklausa. Mažėjo registruotų darbo Paklausos struktūra pagal ekonomines veiklas 2017-2018 m. Paklausa Pasiūla vietų skaičius plytų mūrininkams, tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, betonuotojams, suvirintojams, administravimo sekretoriams. Statybos sektoriaus profesijų paklausos mažėjimui nemažai įtakos turėjo šių profesijų įtraukimas į trūkstamų profesijų sąrašus, kas leidžia įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių be leidimo dirbti. 61% 60% 4% 5% 2017 m. I pusm. 21% 14% 23% 12% 2018 m. I pusm. Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos 9

Paklausos pokyčiai 2017-2018 m. I pusmetį Apsaugos darbuotojai Plytų mūrininkai ir giminiškų profesijų darbininkai Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai Geležinkelio ratstabdininkai, signalizuotojai ir iešmininkai Grindų ir plytelių klojėjai Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai Padavėjai pokytis 2017 2018 Barmenai Darbininkai izoliuotojai Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai Sandėliavimo tarnybos tarnautojai Krovininių platformų ir krautuvų operatoriai Mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai Administravimo ir vykdomieji sekretoriai Suvirintojai Judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai Pastatų ir kitokie elektrikai Kepėjai ir konditeriai Dailidės ir staliai Variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai Dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai Statybininkai Reklamos ir rinkodaros specialistai Virėjai Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Parduotuvių pardavėjai -2000-1000 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 Pastaba: į analizę įtrauktos profesijos, kurių paklausa 2018 m. I pusmetį buvo didžiausia. 10

Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos trūkumas. Labiausiai trūksta elektros inžinerijos technikų Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad 2018 m. I pusmetį lengviausia Pasiūla - paklausa 2018 m. I pusmetį įsidarbinti buvo elektros inžinerijos technikams, kadangi laisvų darbo pasiūla 16791 42309 31252 vietų jiems buvo registruota kelis kartus daugiau negu darbo ieškančių asmenų, turinčių darbdaviui reikiamą darbuotojo kvalifikaciją/ kompetencijas ir galinčių tokį darbą dirbti. Taip pat darbo rinkoje didelis trūkumas paklausa 21181 68022 31944 mėsininkų, žuvų darinėtojų, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų. 0% 20% specialistai 40% kvalifikuoti 60% 80% nekvalifikuoti 100% Darbuotojų trūksta ne vien dėl to, kad buvo nepakankamai jų paruošta, bet ir dėl emigracijos. Kai kurias darbo vietas sunku užpildyti, dėl siūlomo žemo darbo užmokesčio ar sudėtingų darbo sąlygų. Darbo rinkos vaizdą iškreipia ir nelegalus darbas. Darbo vietas sunku užpildyti, kai pretenduojantys į jas asmenys neturi tinkamos kvalifikacijos, kompetencijų ar patirties Dažniausiai darbdavių nurodomos kompetencijos: užsienio kalbų žinios (pagrindinės: anglų, rusų); darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office, specializuotos programos); darbų saugos instrukcijų žinojimas; vairuotojo pažymėjimas, įvairūs kiti pažymėjimai; motyvacija dirbti ir mokytis bei asmeninės savybės. 2018 m. I pusmetį išliko regioninis pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas Didžiausias įsidarbinimo galimybes šalyje turėjo reklamos ir rinkodaros specialistai, parduotuvių pardavėjai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, gydytojai ir slaugos specialistai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, suvirintojai, statybininkai, dailidės ir staliai. Išnagrinėjus teritorinių darbo biržų pasiūlos ir paklausos santykio skirtumus, pastebima, jog 2018 m. pirmąjį pusmetį visose apskrityse trūko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, profesijos nepatrauklumą lemia ilgai trunkančios komandiruotės, nutolimas nuo šeimos, nepatogus darbo grafikas, rizika kelyje, sveikatos problemos dėl nuolatinio sėdimo darbo. Pirmąjį metų pusmetį suaktyvėjus statybos, renovacijos, betonavimo, apdailos darbams darbdaviai registravo laisvas darbo vietas statybų sektoriaus darbuotojams. Beveik visose apskrityse dideles 11

įsidarbinimo galimybes turėjo statybos vadovai, betonuotojai ir betono apdailininkai, statybininkai, grindų ir plytelių klojėjai. Nors apskritys susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau pastebima, kad daugiausiai laisvų darbo vietų per 2018 m. I ketvirtį Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Tauragėje, Utenoje, Vilniuje buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams. Visose apskrityse darbo pasiūlymų gausa išsiskyrė parduotuvių pardavėjams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams. Spręsdami kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, darbdaviai dažnai imasi apmokyti norinčius dirbti darbo vietoje arba labiau automatizuoti gamybos procesą, tokiu atveju darbuotojų poreikis gali mažėti, bet kvalifikaciniai reikalavimai jiems auga. Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje didžiosios šalies įmonės, kurių veikla apima mėsos bei žuvies apdorojimą, plėtė savo veiklą, atidarinėjo naujus padalinius. Todėl joms reikėjo mėsininkų ir žuvų darinėtojų. Darbdaviai šios profesijos atstovams vidutiniškai siūlė 650 Eur dydžio atlyginimą neatskaičius mokesčių, tačiau pati profesija yra nepatraukli dėl darbo sąlygų. Alytuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Tauragėje, Utenoje daugiau nei trys laisvos darbo vietos vienam darbo neturinčiam buvo registruotos miškų ūkio arba žemės darbų operatoriams. Žemės ir miškų ūkio darbai labiau plėtojami pavasario vasaros sezono metu miesteliuose, atokiau nuo didžiųjų miestų, juose dažniau ieškoma žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių, miško ūkio ar pagalbinių darbuotojų, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką, darbuotis medelynuose, ūkiuose, padėti sodo bei daržo darbuose. Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje dėl siūlomo tik minimalaus darbo atlygio, bei pamaininio darbo grafiko trūko siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų. 1 Jaunimo situacija darbo rinkoje Per 2018 m. I pusmetį mažėjo darbo biržoje registruoto jaunimo. Į darbo biržą, dėl darbo paieškos, kreipėsi 36,9 tūkst. jaunų 16-29 m. asmenų, 2017 m. I pusmetį jų buvo 37,2 tūkst. 2018 m. I pusmetį jauni bedarbiai sudarė mažesnę bedarbių dalį nei prieš metus, 29,8 proc. visų bedarbių buvo jaunesni nei 30 m. (per tą patį laikotarpį prieš metus 30,3 proc.). Jaunuolių iki 25 m. taip pat registravosi mažiau. Jų buvo 19,1 tūkst. arba 15,4 proc. visų bedarbių, per tą patį 2017 m. laikotarpį 19,6 tūkst. (16,0proc.). 140 120 100 80 60 40 20 0 122,6 123,7 37,2 36,9 2017 m. I pusmetis 4,2 3,6 2018 m. I pusmetis Bedarbiai (tūkst.) 122,6 123,7 Jaunimas (iki 29 m.) 37,2 36,9 Absolventai (tūkst.) 4,2 3,6 Bedarbiai (tūkst.) Jaunimas (iki 29 m.) Absolventai (tūkst.) 1 Profesijų, kurių darbo vietos užpildomos sunkiausiai, dešimtukai pateikiame Priede 1. 12

Per 2018 m. I pusmetį 46,2 proc. 16-29 m. registruoto jaunimo neturėjo profesinio pasirengimo, 53,8 proc. įgiję profesiją ar specialybę. Per 2018 m. I pusmetį darbo 5,4 biržoje registravosi 3,6 tūkst. absolventų, per 2017 m. I 1,1 pusmetį 4,2 tūkst. Absolventų dalis tarp registruotų jaunų bedarbių 2018 m. I pusmetį sudarė 9,7 proc. Praeitais metais tą patį laikotarpį 11,3 proc. Iš visų per šių metų I pusmetį įregistruotų absolventų 57 proc. baigę universitetus ir kolegijas, 43 proc. profesines mokyklas 2. 2018 m. liepos 1 d. buvo registruota 22,6 tūkst. 16-29 m. jaunuolių, tai 3,9 tūkst. daugiau nei prieš metus (2017 m. liepos 1d. jų buvo 18,7 tūkst.). 2018 m. liepos 1 d. 16-29 m. jaunimas sudarė 15,8 proc. visų bedarbių (2017 m. liepos 1d. 14,5 proc.). 1200 1000 800 600 400 200 0 Jaunimas pagal kvalifikaciją (proc.) 703682 46,2 957 22,4 24,9 Įregistruota absolventų 765 749 631 aukštasis 483 533 433 420 vidurinis su profesine kvalifikacija pagrindinis su profesine kvalifikacija pradinis su profesine kvalifikacija nekvalifikuoti 759 675 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis 2017 m. 2018 m. 180000 160000 140000 120000 100000 80000 60000 40000 20000 0 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 Bedrabiai Registruotas nedarbas Jaunimas (iki 29 m.) Jaunimo (iki 29 m.) registruotas nedarbas 2 Detalesnė informacija apie absolventus pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų programas pateikiama Priede 2. 13

2017 07 01 Jauno 16-29 m. bedarbio portretas 2018 07 01 14,5 Jaunų bedarbių proc. nuo visų bedarbių 15,8 3,7 Jaunų bedarbių proc. nuo darbingo 16-29 m. amžiaus šalies gyventojų 47,2 Merginos 47,3 13,9 Ilgalaikės bedarbės 13,5 52,8 Vaikinai 52,7 11,8 Ilgalaikiai bedarbiai 12,9 40,2 Nekvalifikuoti 40,7 4,8 Per metus jaunų 16-29 m. ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo 1,1 proc. punkto tarp visų ilgalaikių bedarbių 2018 m. liepos 1 d. buvo 3 tūkst. registruotų jaunų iki 29 m. ilgalaikių bedarbių. Jie sudarė 7,8 proc. visų ilgalaikių bedarbių. 2017 m. liepos 1 d. buvo 2,4 tūkst. registruotų jaunų iki 29 m. ilgalaikių bedarbių. Jie sudarė 6,7 proc. visų ilgalaikių bedarbių 14

Aukščiausias jaunimo (16-29 m.) nedarbas 2018 m. liepos 1 d. buvo registruotas Zarasuose (8,4 proc.), Visagine (7,1 proc.), Lazdijuose (7,0 proc.)ir Kupiškyje (6,6 proc.). Žemiausias nedarbas 16-29 m. jaunimo fiksuotas Neringoje (1,4 proc.), Skuode (1,7 proc.), Kretingoje (2,5 proc.) Trakuose (2,6 proc.). Per 2018 m. I pusmetį buvo įdarbinta 22,5 tūkst. 16 29 m. registruoto jaunimo (tai 61,0 proc. registruoto jaunimo), per 2017 m. I pusmetį 22,7 tūkst. (61,1proc.) Per šių metų I pusmetį į aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (ADRP) pradėjo dalyvauti 8,9 tūkst. jaunuolių (16-29 m.), tai yra 12 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. 40000 35000 30000 25000 20000 15000 10000 5000 0 Jaunimo nedarbas didžiuosiuose Proc. miestuose Kaunas 5,7 Vilnius 5,2 Panevėžys 4,7 Klaipėda 4,6 Šiauliai 3,6 37173 36888 22621 22497 7945 9002 Įregistruota Įdarbinta ADRP 2017 m. I pusmetis 2018 m. I pusmetis Jaunimas 16-29 m. pagal ADRP priemones 2017 m. I pusmetis (tūkst.) 2018 m. I pusmetis (tūkst.) pokytis Parama mokymuisi 4,1 4,8 0,7 Remiamasis įdarbinimas 3,2 2,8-0,4 Parama darbo vietoms steigti 0,6 0,4-0,2 Parama judumui* 0 1,0 1,0 * Nuo 2017 liepos 1 d. pasikeitus Užimtumo įstatymui, teritorinis judumas pasikeitė į paramą judumui. Palyginti su 2017 metų I pusmečiu 0,7 tūkst. augo paramos mokymuisi ir 1 tūkst. paramos judumui priemone pasinaudojusių dalyvių skaičius. Veiklą įsigiję pagal verslo liudijimus per pirmą šių metų pusmetį pradėjo 5,5 tūkst. asmenų jaunesnių kaip 30 metų amžiaus, tai yra 1 tūkst. mažiau negu per tą patį 2017 metų laikotarpį. 80,0 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 23,3 Trumpalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo vertinimas, proc. 72,3 63,1 Profesinis mokymas 40,0 Dirbo po 14 d. 75,0 0,0 24,6 63,6 50,0 71,7 73,3 70,8 70,6 65,0 67,9 Pameistrystė Stažuotė Įdarbinimas subsidijuojant Dirbo po 3 mėn. Darbo įgūdžių 15 įgijimo rėmimas 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 Ilgalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo vertinimas, proc. 42,8 31,7 24,3 Profesinis mokymas Dirbo po 12 mėn. 54,5 49,2 47,5 52,5 50,1 33,2 Įdarbinimas Darbo įgūdžių subsidijuojant įgijimo rėmimas Dirbo po 18 mėn.

Užsieniečių įdarbinimas Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža per 2018 m. I pusmetį išdavė 1688 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvoje. Palyginus su 2017 m. I pusmečiu leidimų dirbti išduota 1,2 karto mažiau (per 2017 m. I pusmetį išduoti 1952 leidimai dirbti). Išduotų leidimų skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d., pasikeitusios įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos. Be Lietuvos darbo biržos išduodamo dokumento atvykti dirbti į Lietuvą gali užsieniečiai, kurių profesija patenka į trūkstamų profesijų sąrašą. Į 2018 m. I pusmečio trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktos profesijos: Išduoti leidimai dirbti pagal sektorių per 2018 m. I pusmetį, proc. suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, siuvėjas, skerdikas, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, betonuotojas, elektrikas, metalinių konstrukcijų montuotojas, stogdengys, tinkuotojas, tinkuotojas apdailininkas, izoliuotojas. 18 18 Paslaugos Pramonė 1 63 Statybos Žemės ūkis Migracijos departamento duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį buvo išduoti 7852 leidimai laikinai gyventi ir 18300 nacionalinių vizų. Leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduoti užsieniečiams iš 28 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 74 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, Baltarusijos piliečiams 14 proc., Kinijos piliečiams 4 proc., Rusijos Federacijos piliečiams 2 proc. Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota virėjams 11 proc., plataus profilio statybininkams 7 proc., tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojams 6 proc., restorano virėjams 5 proc. Užsieniečių įdarbinimas pagal profesiją: Profesija 2018 m. I pusm. 2017 m. I pusm. Pokytis (+/-) Virėjas 242 51 191 Restorano virėjas 143 129 14 Plataus profilio statybininkas 115 4 111 Tarptautinio keleivių vežimo 99 1346-1247 transporto priemonės vairuotojas Stalius 89 42 47 Mechanizatorius 78 15 63 Elektromonteris 60 28 32 Mėsos išpjaustytojas 47 20 27 Pastolių statytojas 45 3 42 Vamzdyno montuotojas 44 12 32 16

Užimtumo didinimo priemonės 2018 m. I pusmetį teritorinės darbo biržos į darbo rinką padėjo sugrįžti 155,1 tūkst. asmenų. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 84,7 tūkst. asm., iš jų 75 tūkst. įsidarbino neterminuotai. Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus 44,2 tūkst. Remiamas užimtumas, taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, suteiktas 23,8 tūkst., dar 2,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų dalyvavo Užimtumo didinimo priemonėse. Keičiasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūra Didžiausią dalį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūroje sudaro paramos mokymuisi priemonės, antrąjį šių metų ketvirtį daugiau darbo neturinčių asmenų buvo įdarbinta subsidijuojant ar įsidarbino, gavę paramą judumui, teritorijose nutolusiose nuo gyvenamosios vietovėse tūkst. 16 Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės 14 12 10 8 6 4 2 0 2017 I ketv. 2017 II ketv. 2017 III ketv. 2017 IV ketv. 2018 I ketv. 2018 II ketv. kitos parama judumui darbo įgūdžių įgijimo rėmimas įdarbinimas subsidijuojant viešieji darbai parama mokymuisi Paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo beveik pusė visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių 2018 m. I pusmetį darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų pradėjo mokytis beveik 11 tūkst. darbo ieškančių asmenų tai 6 proc. daugiau negu per 2017 metų I pusmetį. Beveik 44 proc. arba 4,8 tūkst. visų pradėjusių mokytis jaunesni kaip 30 metų asmenys. Vyrų mokosi daugiau negu moterų moterys sudaro 42 proc. pradėjusių dalyvauti paramos mokymuisi priemonėje. Kas penktas siekiantis įgyti kvalifikaciją ar kompetencijas ilgalaikis bedarbis, 21,8 proc. asmenys vyresni kaip 50 metų amžiaus. Didžioji dalis, per 94 proc., paramos mokymuisi dalyvių, mokėsi pagal profesinio mokymo programas. Profesinio mokymo programų TOP 5: Įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų; Slaugytojo padėjėjo; Apskaitininko; Socialinio darbuotojo padėjėjo; Apdailininko. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui Lietuvos darbo birža įgijo papildomus įrankius padėsiančius didinti asmenų užimtumą ir konkurencingumą darbo rinkoje. Pradėtos įgyvendinti neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, stažuotės bei įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės. Jose per 2018 m. sausio-birželio mėnesius pradėjo dalyvauti 0,6 tūkst. asmenų. 17

Profesinio mokymo dalyvių pasiskirstymas pagal švietimo sritis (proc.) Architektūra ir statyba Gamyba ir perdirbimas Informacijos ir ryšio technologijos Inžinerija ir inžinerinės profesijos Kompiuterija Menas Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė Paslaugos asmenims 32,5 9,9 6,2 5,9 1,8 7,8 16,7 2 2,3 2 Saugos paslaugos Socialinės paslaugos 5,6 5,4 Sveikatos priežiūra Transporto paslaugos Verslas ir administravimas 1,8 Remiamo įdarbinimo priemonėse per šešis 2018 m. mėnesius dalyvavo 7,4 tūkst. darbo ieškančiųjų. Įdarbinta subsidijuojant 6,3 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje dalyvavo 1,1 tūkst., ką tik mokslus baigusių bedarbių. Šiose priemonėse jie ne tik įgyja trūkstamų darbinių gebėjimų ir patirties, bet didžioji dauguma asmenų užsitikrina užimtumą priemonei pasibaigus, apie 70 proc. baigusiųjų, pasibaigus įdarbinimo subsidijuojant ir įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėms, pasilieka dirbti toliau. 100,0 80,0 60,0 Trumpalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo vertinimas, proc. 83,3 78,1 74,4 65,2 66,7 68,5 64,2 67,7 52,4 55,6 58,1 59,0 48,4 40,0 20,0 0,0 19,3 0,0 Profesinis mokymas Pameistrystė Stažuotė Įdarbinimas Po 14 d. Po 3 mėn. subsidijuojant Po 6 mėn. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas 18

Aktyvios darbo rinkos politikos ir kitų laikino užimtumo priemonių taikymas registruotą nedarbą 2018 m. I pusmetį mažino 1,1 proc. punkto. 100,0 50,0 Ilgalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo vertinimas, proc. 50,5 49,2 50,0 47,5 37,9 42,3 38,8 27,3 24,3 0,0 Po 12 mėn. Po 18 mėn. Po 24 mėn. Profesinis mokymas Įdarbinimas subsidijuojant Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas Grupės darbuotojų atleidimai Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos darbo birža gavo 66 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, jais buvo įspėta 2,9 tūkst. dirbančiųjų. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pranešimų skaičius išaugo beveik 4 kartus. Prie šio skaičiaus augimo prisidėjo valstybiniame sektoriuje vykstantys pokyčiai: struktūros pertvarkymai, įstaigų reorganizavimas. Remiantis pirmojo šių metų pusmečio duomenimis buvo gauta 12 pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus iš valstybinio sektoriaus: Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos, Lietuvos edukologijos universiteto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Muitinės departamento, Hidrometeorologijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos ministerijos, kuriais buvo įspėta daugiau nei 500 darbuotojų. Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje buvo gauti 7 pranešimai iš įvairių urėdijų (VĮ Raseinių miškų urėdija, VĮ Marijampolės miškų urėdija, VĮ Jonavos miškų urėdija, VĮ Kauno miškų urėdija, VĮ Kėdainių miškų urėdija, VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, VĮ Panevėžio miškų urėdija ) apie įspėtus 107 darbuotojus. 9 pranešimai buvo gauti iš VĮ Kelių priežiūra, apie įspėtus 379 darbuotojus Vilniuje, Kaune, Utenoje, Telšiuose, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje. 4000 3000 2000 1000 0 18 971 66 2883 2017 m. I pusmetis 2018 m. I pusmetis Įspėti apie atleidimą darbuotojai, tūkst. 80 60 40 20 0 Įspėtų darbuotojų skaičiumi didžiausi numatomi grupės darbuotojų atleidimai per šių metų pirmąjį pusmetį gauti: UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija įspėjo 419 darbuotojų, AB Akmena įspėjo 175, Lietuvos edukologijos universitetas įspėjo 110. UAB Sveikatingumo projektai pranešė apie įmonės bankrotą ir įspėtus 92 darbuotojus, UAB Idavang pranešė įspėjusi 92 darbuotojus Panevėžyje, 68 darbuotojus Šiauliuose. Numatomų grupės darbuotojų atleidimų priežastys: įmonės struktūriniai pokyčiai, įmonės bankroto bylos iškėlimas, įmonės veiklos nutraukimas ir reorganizacija. 19

Priedas 1 Profesijos, kurių darbo rinkoje labiausia trūko 2018 metų I pusmetį Vienam ieškančiajam darbo tenkančių darbo vietų skaičius pagal teritorines darbo biržas Alytus Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai Statybos vadovai Žemės darbų mašinų operatoriai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai Mėsininkai ir žuvų darbininkai Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai Kepėjai ir konditeriai Darbininkai izoliuotojai Miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojai 0 2 4 6 8 10 12 Kaunas Mėsininkai ir žuvų darinėtojai Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų Vyresnieji parduotuvių darbuotojai Betonuotojai ir betono apdailininkai Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai Kepėjai ir konditeriai Žemės darbų operatoriai 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

Klaipėda Elektros inžinerijos technikai Metalo poliruotojai, šlifuotojai ir įrankių galąstojai Darbininkai izoliuotojai Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai Metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Tinkuotojai Statybininkai Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai Barmenai 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Marijampolė Maisto gamybos mašinų operatoriai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Kepėjai ir konditeriai Baldžiai Medienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai Miškų ūkio darbuotojai Statybininkai Reklamos ir rinkodaros specialistai Betonuotojai ir betono apdailininkai 0 5 10 15 20 25 30 21

Panevėžys Mėsininkai ir žuvų darinėtojai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Žemės darbų operatoriai Betonuotojai ir betono apdailininkai Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai Kepėjai ir konditeriai Sandėliavimo tarnybos tarnautojai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Šiauliai Darbininkai izoliuotojai Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai Kranų ir kėlimo įrenginių operatoriai Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai Tinkuotojai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Statybininkai Grindų ir plytelių klojėjai Ikimokyklinio ugdymo mokytojai 0 5 10 15 20 25 22

Tauragė Grindų ir plytelių klojėjai Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai Elektromechanikai ir elektromonteriai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Darbininkai izoliuotojai Mėsininkai ir žuvų darinėtojai Barmenai Kepėjai ir konditeriai Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai Miškų ūkio darbuotojai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Telšiai Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai Maisto gamybos mašinų operatoriai Darbininkai izoliuotojai Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai Kepėjai ir konditeriai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai Statybos vadovai Miestų ir kelių eismo planuotojai Suvirintojai 0 2 4 6 8 23

Utena Mėsininkai ir žuvų darinėtojai Maisto gamybos mašinų operatoriai Geologai ir geofizikai Plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai Baldžiai Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai Medienos meistrai Miškų ūkio darbuotojai 0 5 10 15 20 25 30 35 Vilnius Mėsininkai ir žuvų darinėtojai Elektros inžinerijos technikai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Baldų apmušėjai Sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai Pastatų ir kitokie elektrikai Metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai Ikimokyklinio ugdymo mokytojai Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Pastaba: į analizę įtrauktos tik tos profesijos, kurioms buvo registruota bent 80-100 laisvų darbo vietų didžiuosiuose miestuose ir bent 20-40 mažesniuose miestuose arba atsižvelgiant į konkrečios profesijos aktualumą regione. 24

Absolventai pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų programas, 2018 metų I pusmetis Priedas 2 Registruota daugiausia aukštųjų mokyklų (universitetų, kolegijų) absolventų Vilniaus universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Mykolo Romerio universitetas Kauno kolegija 157 165 179 210 Vilniaus kolegija Kauno technologijos universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas Klaipėdos universitetas 102 95 124 116 124 Šiaulių valstybinė kolegija 82 0 50 100 150 200 250 Registruota daugiausia aukštųjų mokyklų (universitetų, kolegijų) absolventų pagal studijų programas Bendrosios praktikos slauga 73 Kineziterapija Teisė 62 64 Veterinarinė medicina 45 Socialinis darbas 41 Ekonomika 37 Verslo vadyba Buhalterinė apskaita 29 29 Teisė ir ikiteisminis procesas Medicina 24 26 0 10 20 30 40 50 60 70 80 25

Registruota daugiausia profesinių mokyklų absolventų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras 107 Šiaulių profesinio rengimo centras 96 Alytaus profesinio rengimo centras 76 Marijampolės profesinio rengimo centras Kauno informacinių technologijų mokykla 68 67 Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio rengimo centras 49 52 Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras 44 Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras 39 38 0 20 40 60 80 100 120 Registruota daugiausia profesinių mokyklų absolventų pagal mokymo programas Automobilių mechaniko mokymo programa 119 Virėjo mokymo programa 101 Apdailininko (statybininko) mokymo programa 91 Higieninės kosmetikos kosmetiko mokymo programa 59 Logisto ekspeditoriaus mokymo programa Suvirintojo mokymo programa 39 43 Padavėjo ir barmeno mokymo programa Technikos priežiūros verslo darbuotojo mokymo programa 38 37 Automobilių elektromechaniko mokymo programa Kirpėjo mokymo programa 33 37 0 20 40 60 80 100 120 140 26

Aukštųjų mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo įstaigas Vilniaus universitetas Kauno kolegija 175 174 Vytauto Didžiojo universitetas 154 Mykolo Romerio universitetas 130 Klaipėdos valstybinė kolegija Kauno technologijos universitetas Vilniaus kolegija Vilniaus Gedimino technikos universitetas 114 114 109 99 Šiaulių valstybinė kolegija 92 Klaipėdos universitetas 83 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Aukštųjų mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo programas Kineziterapija 69 Teisė 59 Bendrosios praktikos slauga 49 Buhalterinė apskaita 46 Ekonomika 43 Socialinis darbas 42 Verslo vadyba 36 Finansai 28 Kosmetologija 27 Veterinarinė medicina 23 0 10 20 30 40 50 60 70 80 27

Profesinių mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo įstaigas Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras 326 Šiaulių profesinio rengimo centras 283 Alytaus profesinio rengimo centras Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras 257 253 Viešoji įstaiga Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio rengimo centras Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla Klaipėdos technologijų mokymo centras Plungės technologijų ir verslo mokykla 167 149 137 129 118 102 0 50 100 150 200 250 300 350 Profesinių mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo programas Kirpėjo mokymo programa 426 Slaugytojo mokymo programa Apdailininko (statybininko) mokymo programa Virėjo mokymo programa Automobilių mechaniko mokymo programa Statybos verslo paslaugų teikėjo mokymo programa 229 197 194 192 176 Manikiūrininko mokymo programa Higieninės kosmetikos kosmetiko mokymo programa Smulkiojo veslo paslaugų teikėjo mokymo programa 144 139 127 Apskaitininko ir kasininko mokymo programa 82 0 100 200 300 400 500 28