Ugdymo psichologija Educational Psychology 2017, t. 28, p. 79 85 / Vol. 28, pp. 79 85, 2017 Lietuvos psichologų sąjungos Edukacinės psichologijos komiteto veikla: geroji patirtis Ala Petrulytė Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakultetas, Raidos ir ugdymo psichologijos katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, ala.petrulyte@leu.lt Anotacija. Šiandien stebimi dideli iššūkiai mokyklos psichologui: psichologo etatas priklauso nuo mokyklos biudžeto, mokinio krepšelio ir įstaigos vadovo sprendimo; vis dar vyrauja netinkamos bendruomenės nuostatos į psichologą; psichologui sunku atsirinkti prioritetus mokykloje, nes vienu metu vykdomos kelios veiklos ir programos / projektai ir kt. Taigi akivaizdu, kad mokyklos psichologo vaidmenų daugėja. Lietuvos psichologų sąjungos (toliau ir LPS) struktūros dalis yra Edukacinės psichologijos komitetas (toliau ir Komitetas). Šio Komiteto tikslas yra švietimo sistemoje dirbančių psichologų veiklos aktualijos bei poreikiai, į kuriuos atsižvelgiant organizuojamos kasmetinės mokslinės praktinės konferencijos, diskusijos, seminarai bei viešinamas renginių grįžtamasis ryšys. Komitetas bendradarbiauja su Europos psichologų asociacijų federacijos psichologais, dirbančiais švietimo tinkle, Lietuvos psichologų sąjungos Valdyba ir kitais komitetais, Lietuvos psichologijos studentų asociacija. Pastaraisiais metais Komiteto narių pastangos buvo sutelktos į kasmetinių konferencijų organizavimą, talkinta rengiant Lietuvos psichologų kongresus. Šioje informacinio pobūdžio apžvalgoje aptariami renginiai, apibendrinamas dalyvių grįžtamasis ryšys bei pažymimos kitos Lietuvos psichologų sąjungos Edukacinės psichologijos komiteto aktualijos. Esminiai žodžiai: švietimo sistemoje dirbantys psichologai, Lietuvos psichologų sąjunga, Edukacinės psichologijos komitetas, edukacinės psichologijos aktualijos. Mokyklos psichologo veikla yra viena geriausiai reglamentuotų, palyginti su kitomis psichologų veiklos sritimis. Tačiau svarbu yra ne tik mokyklos psichologo profesinės veiklos reglamentavimas, bet ir tai, kaip psichologas įgyvendina savo vaidmenį ir kiek dalyvauja ugdymo bendruomenėje, nes su tuo yra susietas jo autoritetas ir pasitenkini- DOI: http://dx.doi.org/10.15823/up.2017.05 79
mas darbu. Psichologas neturėtų užsidaryti kabinete ir tik konsultuoti, bet turėtų tapti mokyklos bendruomenės dalimi. Šiandien stebimi dideli iššūkiai mokyklos psichologui: psichologo etatas priklauso nuo mokyklos biudžeto, mokinio krepšelio ir įstaigos vadovo sprendimo; vis dar vyrauja netinkamos bendruomenės nuostatos į psichologą; psichologui sunku atsirinkti prioritetus, nes mokykloje paprastai vienu metu vykdomos kelios veiklos ir programos / projektai ir kt. Taigi akivaizdu, kad mokyklos psichologo vaidmenų daugėja. Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) struktūros dalis jau daugelį metų yra Edukacinės psichologijos komitetas, kurio tikslas yra rūpintis švietimo sistemoje dirbančiais psichologais, jų veikla bei poreikiais. Galima pasidžiaugti puikia ir produktyvia atnaujinto Komiteto narių Žydrės Arlauskaitės, Rasos Bubnienės, Virginijos Guogienės, Daivos Klovienės, Aušros Kaukėnienės, Alinos Martinkutės ir Alos Petrulytės (pirmininkė) veikla. Komiteto renginiuose talkininkavo savanorės Laima Strolienė, Jūratė Laukytė Aliona Žukova ir kiti psichologijos specialybės studentai. Pagrindiniai Komiteto veiklos tikslai yra: vadovaujantis LPS komitetų veiklos nuostatais ir laikantis kolegialumo bei viešumo principų, atstovauti šalies švietimo sistemoje dirbantiems psichologams šalies ir užsienio psichologų asociacijose, konferencijose ir plėtoti bendradarbiavimą su edukacinių bendruomenių psichologais. Komiteto tikslas spręsti šiuos uždavinius: Skatinti švietimo sistemoje dirbančių psichologų bendradarbiavimą, apsikeitimą informacija edukacinės psichologijos srityje; Tirti švietimo sistemoje dirbančių psichologų poreikius bei veiklos aktualijas, atsižvelgiant į tai organizuoti kasmetines mokslines praktines konferencijas, diskusijas, seminarus ir kitus renginius, viešinti renginių dalyvių apklausų rezultatus; Bendradarbiauti su Europos psichologų asociacijų federacijos (angl. European Federation of Psychologists Association [EFPA]) psichologais, dirbančiais švietimo tinkle, LPS Valdyba ir komitetais, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, Lietuvos psichologijos studentų asociacija (LiPSA) ir kitų edukacinių bendruomenių psichologais; Kreipiantis LPS Valdybai, konsultuoti ir (ar) koordinuoti edukacinės psichologijos srities psichologų užklausas; Prisidėti prie švietimo sistemoje dirbančių psichologų veiklą reglamentuojančių dokumentų redakcijos, teikiant siūlymus LPS Valdybai; Inicijuoti ir organizuoti mokslo taikomojo pobūdžio tyrimus / projektus, atsižvelgiant į švietimo sistemoje dirbančių psichologų poreikius ir finansines galimybes. Pastaraisiais metais Komiteto narių pastangos sutelktos į kasmetinių konferencijų, skirtų švietimo sistemoje dirbantiems psichologams, organizavimą. Jau įvyko septynios edukacinės psichologijos konferencijos bei ne kartą talkinta rengiant Lietuvos psichologų kongresus. Kita prioritetinė veikla šalies mokinių emocinės ir socialinės sveikatos tyrimas / projektas, kurio rezultatai buvo paviešinti Lietuvos psichologų kongrese (2016), 80
Tarptautinės mokyklų psichologų asociacijos (angl. International School Psychology Association [ISPA]) pasaulinėje konferencijoje, LPS ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Edukacinės psichologijos konferencijoje (2017) (tyrimas iš dalies finansuotas LEU Mokslo fondo). Komitete taip pat svarstyti įvairūs edukacinės psichologijos praktikai aktualūs klausimai, dokumentai, pranešimai spaudai ir užklausos: Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa; Pagalbos vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, koncepcija; LR psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas; Mokyklos psichologų forumo rezoliucija; Lietuvos moksleivių sąjungos programa; LiPSA projekto Mind the Mind (liet. Paisykite proto / psichikos ) priemonė; Psichologų profesinės etikos kodeksas; peticija Dėl priedų mokyklų psichologams už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais ir kt. Buvo vykdoma ir tarptautinė veikla. 2016 2017 m. A. Petrulytė dalyvavo EFPA Psichologija švietime (angl. Psychology in Education ) komiteto darbo grupės veikloje rengiant knygą apie Europos psichologų įtraukiojo ugdymo gerąją patirtį (Arnold, C., & Horan, J. (Eds.). (2017). Inclusive educational practice in Europe: Psychological perspectives. London: UCL/IoE/Trentham Books). Knyga buvo pristatyta EFPA kongrese Amsterdame bei ISPA konferencijoje Mančesteryje. Taip pat A. Petrulytė skaitė pranešimą (bendraautorės V. Guogienė ir R. Bubnienė) pasaulinėje mokslinėje ISPA konferencijoje School psychology 3.0. A World of Connections! School Psychologists as Communicators, Collaborators, Organizers and Mental Health Advocates (liet. Mokyklos psichologija 3.0. Jungčių pasaulis! Mokyklos psichologai tarpininkai, bendradarbiai, organizatoriai ir psichikos sveikatos gynėjai ), Amsterdame, 2016 m. liepos 20 23 d. A. Petrulytė ir Ž. Arlauskaitė 2016 m. rugsėjo 29 30 d. skaitė pranešimus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Bratislavoje Škola v kontexte psychologie zdravia a pozitivnej psychologie (liet. Mokykla sveikatos psichologijos ir pozityviosios psichologijos kontekste ). Pranešimų pagrindu parengtos dvi publikacijos (In Škola v kontexte psychológie zdravia a pozitívnej psychológie. Bratislava: Paneurópska vysoká škola, 2016). 2017 m. liepos 20 22 d. Ž. Arlauskaitė dalyvavo tarptautinėje mokyklų psichologų ISPA konferencijoje Amsterdame. Per 2017 m. Edukacinės psichologijos komitetas organizavo nemažai svarbių renginių. 2017 m. balandžio 7 d. Vilniuje, LEU, įvyko septintoji Lietuvos švietimo sistemoje dirbančių psichologų konferencija Psichologo parama edukacinei bendruomenei ir šeimai. Į konferenciją susirinko net 140 dalyvių (kartu su pranešėjais) tai liudija didelį susidomėjimą konferencijos pranešimų ir užsiėmimų problematika bei poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis psichologais. Konferencija pradėta LEU Muzikos katedros muzikos pedagogikos studentų sveikinimu, sukūrusiu pozityvią emocinę atmosferą. Sveikinimo žodžius tarė Vilniaus miesto mero patarėjas švietimo ir ugdymo klausimais Albertas Lakštauskas, LPS prezidentė dr. Neringa Grigutytė ir LPS Edukacinės psichologijos komiteto pirmininkė dr. Ala Petrulytė, kuri kartu dalykiškai pristatė ir šios konferencijos kontekstą. Konferencijos plenariniame posėdyje buvo išklausyti penki psichologų mokslininkų ir profesionalų praktikų pranešimai: dr. Marijos Aleksandrovich 81
Pav. Komiteto narės per kasmetinę konferenciją 2017 m. balandžio 7 d. Iš kairės į dešinę stovi Rasa Bubnienė, Rūta Mickevičienė, Žydrė Arlauskaitė ir Virginija Guogienė, sėdi Ala Petrulytė ir Laima Strolienė. Nuotrauka iš Komiteto archyvo. Using of Edinburgh Picture Test in psychological practice (liet. Edinburgo paveikslėlių testo naudojimas psichologinėje praktikoje ) (Slupsko Pomeranijos akademija, Lenkija); dr. Irinos Blažienės ir Romos Vidos Pivorienės Mokyklos bendruomenės narių emocinis saugumas. Patirties refleksija (Vilniaus miesto psichologinė pedagoginė tarnyba); dr. Miglės Dovydaitienės Šiuolaikinio konsultavimo mokykloje iššūkiai (Vilniaus universitetas); Gabijos Jurgelytės Amžinas (ne)meilės trikampis: mokytojai, tėvai, vaikai (Individualiosios psichologijos institutas); dr. Jurgos Misiūnienės ir Viktorijos Bartkutės Pasitenkinimo profesinio gyvenimo kokybe skirtumai ugdymo, sveikatos ir organizacijos psichologo darbe (Vytauto Didžiojo universitetas). Konferencijos antroje dalyje veikė net aštuonios kūrybinės dirbtuvės, kurios buvo išskirtinai praktinio pobūdžio. Ž. Arlauskaitė sesijoje Reali mokyklos psichologo pagalba konsultuojant šeimą kalbėjo apie šeimos aplinkybes, su kuriomis susiduria mokyklos psichologai, įvardijo pagalbos priemones šeimai ir vaikui, nagrinėjo realius pavyzdžius bei tinkamas ir netinkamas darbo strategijas konkrečiais atvejais. Dr. Viktorija Grigaliūnienė sesijoje Kaip tapti sėkmingu žmogumi ir išmokti valdyti stresą aptarė streso įtaką dirbant su mokiniais bei mokytojais ir veiksmingus streso valdymo metodus. Užsiėmime buvo atsakyta į klausimus: kaip valdyti savo emocijas ir stresą, kaip apsaugoti save nuo perdegimo sindromo darbe, kaip atpažinti stresą keliančias situacijas, kaip apibrėžti psichologinio atsparumo veiksnius, kaip išmokti tinkamų streso įveikos technikų. Remigijus Juškėnas sesijoje Vaikų ir paauglių konsultavimo egzistencinis pamatas. Praktinė darbo atvejo 82
supervizija aptarė egzistencinio konsultavimo teorinius ir praktinius aspektus, pristatė konsultavimo atvejį bei pateikė realią praktinę superviziją. Dr. Milda Brėdikytė, dr. Agnė Brandišauskienė, dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė, Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė sesijoje Žaidimas ir mokymasis: ko ir kaip vaikai mokosi žaisdami? aptarė 6 7 metų vaikų raidos krizę ir jos apraiškas vaiko elgesyje ir veikloje. Vedėjos akcentavo kolektyvinių naratyvinių žaidimų ir žaidimų su taisyklėmis svarbą, nagrinėjo, kaip jie padeda vaikams formuotis savireguliaciją, dėmesį, emocijomis ir vaizduote paremtą mąstymą bei kuo skirtingi žaidimai svarbūs vaikų mokymuisi. Daiva Čepulytė-Dapkevičienė sesijoje Metaforinės asociatyvinės OH kortos vaikų konsultavime supažindino su projekcine metodika, kuri žaismingai ir neskausmingai, bet kartu giliai ir iš esmės atskleidžia savo privalumus konsultuojant klientą. Paulius Rakštikas sesijoje Susipažinimas su dėmesingu įsisąmoninimu (Mykolo Romerio universitetas, Pokyčių meistrai ) pirmiausia įvardijo problemą: Įtemptas gyvenimo tempas mums tampa neišvengiamas, nes turime daug tikslų ir norų, siekiame jų vis daugiau dirbdami ir skubėdami, o stresas tampa tarsi gyvenimo fonu, kuris niekada nesibaigia. Užsiėmimo metu supažindino su dėmesingo įsisąmoninimo teoriniais pagrindais, išbandė juos praktiškai ir aptarė, kuo tai gali būti naudinga mokyklos psichologo darbe. Vilma Gabrieliūtė sesijoje Lytiškumas ką turėtų žinoti kiekvienas mokyklos psichologas (VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai ) organizavo diskusiją klausimais: kas yra lytiškumas, kiek nuostatos lemia mūsų elgesį ir gebėjimą kalbėtis lytiškumo temomis su mokiniais ir mokyklos personalu, ką apie lyčių vaidmenis girdime nuo mažens, koks šeimos, mokyklos vaidmuo formuojant asmenybę, ką aš, kaip psichologas, turiu žinoti apie paauglio patyčias lyties atžvilgiu, kad gebėčiau suteikti reikalingą emocinę paramą mokyklos bendruomenei. Interaktyvaus užsiėmimo metu buvo reflektuojama savo vaikystė ir paauglystė lytiškumo tema, kokią įtaką asmens savivertei daro žiniasklaida ir reklama bei kiti normatyvios visuomenės lūkesčiai. Po konferencijos organizatoriai atliko dalyvių apklausą (jos rezultatus padėjo apibendrinti komiteto narė D. Klovienė), kuri parodė, kad ši konferencija klausytojams buvo aktuali ir svarbi, sukėlė dalyvių susidomėjimą, ypač kūrybinės dirbtuvės. Didžiausią dalį (92 proc.) suteikusių grįžtamąjį ryšį konferencijos dalyvių sudarė moterys, kurių amžiaus vidurkis 40 50 metų (37 proc.). Palyginti su praėjusiais metais, vyrų konferencijoje 4 proc. dalyvavo daugiau. Taip pat šiek tiek išsiplėtė klausytojų diapazonas 8 proc. padaugėjo 50 60 metų klausytojų ir 7 proc. padaugėjo 20 30 metų klausytojų. Didžiąją dalį konferencijos dalyvių sudarė psichologai (83 proc.) ir, lyginant su praėjusiais metais, 16 proc. padaugėjo kitų sričių psichologų. Klausytojai psichologai pasiskirstė taip: mokyklos psichologai 43 proc., kitų sričių psichologai 40 proc. Konferencijos organizavimą dalyviai įvertino 83 balais iš 100. Geriausiai įvertino kūrybines dirbtuves (90 balų), kiek mažesnio įvertinimo sulaukė konferencijos pranešimų turinys (69 balai). Taip pat, palyginti su praėjusiais metais, geriau buvo įvertinta konferencijos medžiaga ir kūrybinių dirbtuvių organizavimas. Iš plenarinių sesijos pranešimų daugumai dalyvių labiausiai patiko šie pranešimai: Šiuolaikinio konsultavimo mokykloje iššūkiai (surinko 46 proc. dalyvių balsų) ir Amžinas 83
(ne)meilės trikampis: mokytojai, tėvai, vaikai (surinko 43 proc. dalyvių balsų). Daugelis dalyvių dėkojo organizatoriams už gerą konferencijos struktūrą, laiko organizavimą, gyrė konferencijos lektorius bei įdomias temas. Klausytojams paliko įspūdį tai, kad atkreiptas dėmesys į emociškai sunkų psichologo darbą, perdegimą, psichologo darbo mokykloje ribas bei jo suvokimą komandiniame arba šeimos kontekste. Į klausimą, kas buvo geriausia konferencijoje, pusė dalyvių rašė, kad labiausiai patiko kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyviai gavo ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių bei įgūdžių. Kūrybinės dirbtuvės, pasak dalyvių, suteikė galimybę neformaliai pabendrauti švietimo įstaigose dirbantiems psichologams iš visos Lietuvos bei sužinoti kitų švietimo sistemoje dirbančių kolegų aktualijas. Atsiliepimuose apie kūrybines dirbtuves minima, kad jos buvo labai praktiškos, pritaikomos darbe. Dauguma dalyvių labai patenkinti tokiu konferencijos organizatorių sumanymu, nes šiose dirbtuvėse renkasi sau tuo metu aktualiausias temas, jose pagilina savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Dauguma dalyvių norėtų, kad būtų skirta daugiau laiko diskusijoms, aptarimams dirbtuvėse. Didesnė dalis dalyvių savo atsiliepimuose pasidžiaugė įdomiais pranešimais ir lektoriais, tačiau norėtų, kad būtų mažiau sausos teorijos bei statistikos. Konferencijos dalyviai išsamiai atsakė į klausimą, kokios temos būtų aktualios ateityje, pateikdami platų pasiūlymų spektrą, iš kurio aiškėja, kad tokio pobūdžio konferencijos yra aktualios ir labai reikalingos ateityje. Dalyvius labiausiai domina šie trys aspektai: konsultavimas (kaip konsultuoti, konsultavimo technikos, darbo pavyzdžiai); specifinės problemos (specialiųjų poreikių turintys vaikai, nerimastingi ir depresyvūs vaikai, sunkumų turintys vaikai, smurto tema, netinkamo elgesio problemos kaip dirbti su šiomis problemomis) ir metodikos (mokyklos psichologo įrankių dėžutė, metodikos, priemonės konsultavimui, kur gauti metodikas). Taip pat dalyviai domisi naujomis darbo kryptimis bei kolegų gerąja patirtimi. Dalyvių atsiliepimai suteikė daug vertingos informacijos konferencijos organizatoriams. Dauguma pasiūlymų buvo labai konkretūs, pavyzdžiui: gauti kitų užsiėmimų vaizdo medžiagą, daugiau grupinių užsiėmimų ir aptarimų, galimybė dalyvauti kitose kūrybinėse dirbtuvėse. Apibendrinus dalyvių pageidavimus, dauguma norėtų daugiau praktinių užsiėmimų, mažiau teorinio dėstymo. Trumpai apžvelgsime LPS kongrese (2017 m. gegužės 11 13 d.) Edukacinės psichologijos komiteto organizuotą diskusiją Mokyklos kaita įtraukiojo ugdymo link ir psichologo vaidmuo. Diskusiją pradėjo A. Petrulytė, nušvietusi įtraukiojo ugdymo sampratą ir kontekstą. Diskusiją pratęsė Ž. Arlauskaitė, kuri, remdamasi praktine patirtimi, aptarė mokyklos psichologo konsultavimo ypatumus. Ji akcentavo, kad mokyklos psichologo darbe svarbu suvokti save, adekvačiai įvertinti savo kompetencijas bei išorines aplinkybes. Psichologas turi mokėti ne tik pamatyti jau atsiradusias problemas, bet sugebėti įvertinti galimus iššūkius, sugebėti tinkamai suplanuoti prevencinę veiklą, kad dalies problemų neatsirastų. Tam padeda vaiko šeimos konteksto (smurtą patyrusi šeima, šeima, auginanti vaiką, turintį negalią, daugiavaikė šeima, atotolio šeima, emigrantų / imigrantų šeima ir kt.), mokyklos atmosferos, santykių klasėje suvokimas. Tinkami būdai prevencinei veiklai: švietimas, konsultavimas, tyrimai bei apklausos. Diskusijos grupė buvo nedidelė, 84
tačiau tikrai atspindėjo problematiką, dalyviai galėjo pasidalyti, pagilinti ir papildyti savo asmenines bei profesines kompetencijas. Numatyti LPS Edukacinės psichologijos komiteto artimiausios veiklos prioritetai: švietimo sistemoje dirbančių psichologų mokslinės konferencijos Psichologinė pagalba ugdymo bendruomenėje: tradicijos ir naujovės (2018 m.) organizavimas; edukacinės bendruomenės subjektų poreikių bei veiklos aspektų tyrimai; švietimo sistemoje dirbančių psichologų koordinavimas. Jei susidomėjote Edukacinės psichologijos komiteto veikla, norite tapti jo nariais ar turite klausimų Komitetui, maloniai kviečiame mums rašyti: pedagogine.psichologija@psichologusajunga.lt arba lps@psichologusajunga.lt. Activities of the Educational Psychology Committee of the Lithuanian Psychological Association: Best Practice Ala Petrulytė Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of Education, Department of Developmental and Educational Psychology, 39 Studentų St., LT-08106 Vilnius, Lithuania, ala.petrulyte@leu.lt Summary The school psychologist nowadays faces big challenges: his official workload depends on the school budget, the school voucher and the will of the school principal; inappropriate community attitudes towards a psychologist are still prevalent; it is difficult for a psychologist to identify priorities at school since several different activities and programs / projects are implemented at the same time, etc. Thus the number of a school psychologist s roles is increasing. Educational Psychology Committee is a structural part of the Lithuanian Psychological Association. This committee focuses on the needs and topical issues of the activities of educational psychologists and, taking this into account, organizes annual scientific-practical conferences, discussions, seminars, and publishes the feedback on the events. The Committee cooperates with educational psychologists of the European Federation of Psychologists Associations, the Board of the Lithuanian Psychological Association and its other committees as well as with the Lithuanian Psychology Students Association. In recent years, members of the Committee have focused on organizing annual conferences and helping with the congresses of Lithuanian psychologists. This informational review discusses the events, summarizes the feedback from the participants and highlights other topical issues of the Educational Psychology Committee of the Lithuanian Psychological Association. Keywords: educational psychologists, Lithuanian Psychological Association, Educational Psychology Committee, topical issues of educational psychology. 85