LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS SOCIALINIO UGDYMO KATEDRA Socialinių industrijų ir komunikacijos magistratūros stu

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS SOCIALINIO UGDYMO KATEDRA Socialinių industrijų ir komunikacijos magistratūros studijų programa RITA BUKLYTĖ MAGISTRO DARBAS POZITYVIOS TĖVYSTĖS MODELIAVIMAS TĖVAMS AUGINANTIEMS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS Darbo vadovė (as): Doc. dr. Sigita Burvytė Vilnius, 2018

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS SOCIALINIO UGDYMO KATEDRA RITA BUKLYTĖ Socialinių industrijų ir komunikacijos magistratūros studijų programa MAGISTRO DARBAS POZITYVIOS TĖVYSTĖS MODELIAVIMAS TĖVAMS AUGINANTIEMS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS Leidžiama ginti (parašas) Katedros vedėja: Doc. dr. Sigita Burvytė Magistrantas (parašas) Darbo vadovas: (parašas) Darbo įteikimo data: Registracijos Nr. Vilnius, 2018 2

PATVIRNIMAS APIE ATLIKTO DARBO TEMOS POZITYVIOS TĖVYSTĖS MODELIAVIMAS TĖVAMS AUGINANTIEMS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteiktas diplominis darbas: 1. Atliktas savarankiškai ir niekur nebuvo pateiktas ankstesniais ar šiais metais. 2. Nebuvo naudotas kitame Institute / Fakultete Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Rita Buklytė Tvirtinu (parašas) 3

TURINYS ĮVADAS... 5 PAGRINDINĖS SĄVOKOS... 8 1. POZITYVIOS TĖVYSTĖS MODELIAVIMO MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ... 10 1.1. Tėvystės ir pozityviosios tėvystės samprata... 10 1.1.1. Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pozityviosios tėvystės suvokimas.... 10 1.1.2. Tėvų ir vaikų ryšio stiprinimas... 12 1.1.3. Pozityvios tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo programos tikslas... 13 1.2. Vaiko raidos etapai... 18 1.2.1. Ikimokyklinio ugdymo principai... 22 1.2.2. Ugdymo metodai... 23 1.2.3. Pasakos visapusiško vaikų ugdymo piemonė... 24 1.2.4. Vaikų norai ir užgaidos... 26 1.2.5. Vaikui - tėvų meilės, rūpesčio, pasitikėjimas jausmas ugdyme... 27 1.3. VERTINGA UŽSIENIO ŠALIŲ IR LIETUVOS TĖVYSTĖS GEBĖJIMŲ UGDYMO PATIRTIS... 29 1.3.1. Pozityvi tėvystė be fizinių bausmių... 32 1.3.2. Pagalbos tėvams ir vaikams ugdymo institucijos... 34 2. TYRIMO METODOLOGIJA... 35 2.1. Kiekybinio tyrimo rezultatų analizė... 37 IŠVADOS... 54 REKOMENDACIJOS... 55 DISKUSIJA... 56 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 57 ANOTACIJA... 61 ANNOTATION... 62 SANTRAUKA... 63 SUMMARY... 65 PRIEDAI... 67 4

ĮVADAS Temos aktualumas. Lietuvoje pozityviosios tėvystės sumanioji edukacija naujas reiškinys. Pozityvios tėvystės ugdymas pirmiausia turėtų būti siejamas su vaiko teisių apsauga, kad vaikas jaustųsi saugiai. Vis dažniau į pozityvios tėvystės ugdymo programas įsitraukia kvalifikuotų pedagogų, kurie nori padėti šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus. Pedagogai tėvams ir jų vaikams padeda lengviau išspręsti iškilusias problemas, padeda į gyvenimą pažiūrėti kitomis akimis. (Žmogaus teisių institutas, 2009). Jau buvo minėta, jog pozityvi tėvystė yra naujas reiškinys, kuris daugeliui žmonių nėra žinomas. Bandant paprasčiau paaiškinti kas yra pozityvi tėvystė tai įgyti tėvų, globėjų įgūdžiai, kaip reikia rūpintis savo vaiko sveikata, bei šeimos gerove, kaip auklėti savo vaikus. (Karmazas, 2009). Tam, kad geriau suprastume pozityvios tėvystės įgūdžius, šeimoms reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tokių kaip reikia tinkamai auklėti bei prižiūrėti ir rūpintis savo vaikais, išmokti apsaugoti vaiką bei užtikrinti vaiko teises ir pareigas šeimoje. Apžvelgiant į užsienio šalių pasiekimus, kurie plėtoją pozityviąją tėvystę, pamatytume, kad jų naudojamas programos, kaip padėti tėvams ugdyti savo vaiką yra stipriasnės ir daugiau pažengusios. Australijoje ypač populiari yra M. S. Sanderio Trigubos P tai ( Triple Positive-Parenting-Program ) programa išvertus į lietuvių kalbą - pozityvios tėvystės programa, kurios reikšmingumą analizavo mokslininkai: Graff I., Speetjens P., Smit F., Wolff M., Tavecchio L. - Effectiveness of the Triple P Positive-Parenting-Program on Parenting : A Meta-Analysis, Taip pat tokie kaip Nowak Ch., Heinrichs N. A. Comprehensive Meta-Analysis of Triple P-Positive Parenting Program Using Hierarchical Linear Modeling: Effectiveness and Moderating Variables. Be abejo pozityvios tėvystės ugdymo principus nagrinėjo ir žymus Amerikos filosofas John Gray pavadimu - Vaikai, kilę iš dangaus. Pozityvios tėvystės teisinėmis švietimo temomis taip pat rašo R. Bulotas (2004), D Heather (1996), D Rowe (1996), H. Starkey (1996), bei Vytautas Šlapkauskas (2004) ir t.t. Lietuvoje kartu su Sigita Burvyte pozityvios tėvystės ypatumus nagrinėjo ir aiškinosi J. Jonynienė, (2010), Tėvystės įgūdžių ir lavinimo programų efektyvumo veiksnių apžvalgą, taip pat nagrinėjo ir. Pozityvų šeimos įvaizdį ir šeimos savivertę padedantys kurti veiksniai, R. Jurkuvienė (2008). Prie pozityviosios tėvystės puoselėjimo Lietuvoje labai daug prisidėjo ir Vaiko namas įkūrėjas, direktorius ir psichologas Evaldas Karmaza, kuris organizuoja diskusijas ir seminarus tėvams bei su jeis dirbantiems įvairiems specialistams, būtent pozityviosios tėvystės iškylusiais klausimais, jų principus, E. Karmaza 5

(2009) taip pat ugdo tinkama tėvų auklėjimą be fizinių ar emocinių bausmių, kad auklėjame būtų tik naudojamas vaiko elgesio keitimo strategiją. Lietuvos edukologijos dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė Lietuvoje jau daugiau nei 16 metų domisi ir dirba tėvų ir vaikų tarpusavio santykių gerinimo srityje. Didelę savo darbo su šeimomis praktinę patirtį S. Burvytė sukaupė teikdama individualias konsultacijas šeimoms, bei vesdama pozityvios tėvystės seminarus tėvams, globėjams bei pedagogams, vaikų harmoningo ugdyko klausimais. S. Burvytė, siekdama padėti tėvams ir vaikams kartu dirba su daugybe Lietuvos NVO - (nevyriausybinėmis organizacijomis), taip pat su Vilniaus miesto ir kitų Lietuvos miestų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigomis, bendrojo ugdymo mokyklomis ir kitomis šeimos gerobe besirūpinančiomis organizacijomis, o moklinius tyrimus vaikų ugdymo klausimais šeimoje ir kitose ugdymo institucijose vykdo ir atlieka Lietuvos edukologijos universite Socialinės edukacijos fakultete Socialinio ugdymo katedroje kartu su kolegomis ir studentais. S. Burvytė taip pat veda paskaitas socialinės pedagogikos bakalauro studijų studentams: Pozityvioji tėvystė ; Socialinis pedagoginis darbas su šeima ir kt. ir socialinių industrijų ir komunikacijos magistrantūros studijų studentams: Šeimų įgalinimo projektai, kurių metu dalinasi sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis sumaniosios edukacijos darbo su tėvais, vaikais, globėjais ir įtėvais bei pedagogais ir kitais vaikų ugdytojais žiniomis. Moklininkė prisideda ir prie tėvų bei kitų ugdytojų švietimo, rengdama metodines priemones bei rekomendacijas šeimoms ir pedagogams Tėvai vaikams vaikai tėvams (Burvytė, 2016) ir kt. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytoja S. Burvytė - sumaniosios edukacijos Lietuvoje programų ir kursų tėvams bei pedagogams kūrėja, bei aktyvi pozityviosios tėvystės principų puoselėtoja, kuri yra įkūrusi organizaciją Všį Vaikų ugdymas (www.ugdykim.lt), kurios veikla yra nukreipta į pagalbos tėvams ir kitiems ugdytojams teikiamą, vaikų ugdymo klausimais. S. Burvytė taip pat veda paskaitas - diskusijas jau esamiems tėvams ie tiems, kurie tik planuoja jais tapti, bei įvairių ugdymo įstaigų pedagogams ir kitiems ugdytojams. Všį Vaikų ugdymas tikslas ugdyti tėvų ir kitų ugdytojų sąmoningumą, juos šviesti, skatinti tėvų pozityvią tėvystę, ugdyti pozityvius tėvų bendravimo su savo vaikais įgūdžius. Taip pat 2009 metais buvo vykdomas projektas, kuris visuomenę skatino ginti vaikų teises ir taip pat ugdyti tėvų globėjiškus tėvystės gebėjimus ir įgūdžius Bendruomenių kaitos centras. Pozityviąją tėvystė skatinantis metodas ESF (Europos socialinio fondo agentūra) buvo rengė projektą šeimų ir darbo įsipareigojimų derinimas, kurio tikslai ir uždaviniai buvo siejami su ugdymu ir teisiniu švietimu. Pasak Irenos Leliūgienės, šeima tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausia daro įtaka visam tolesniam asmens gyvenimui. Todėl būtent šeimoje turi būti suteikiami pirmieji dorovinio ugdymo 6

pagrindai, pagal kuriuos formuojasi vaiko pagrindinės elgesio normos, formuojasi vidinis žmogaus pasaulis ir individualios savybės. Taigi, šeima yra pagrindinis vaiko socializacijos veiksnys, kurio dėka yra įgyjama socialinių žinių, formuojami ir tobulinami įgūdžius bei gebėjimus, mokosi tinkamų vertybes ir idealų, taisyklių ir normų (Leliūgienė, 2003). Todėl labai svarbu padėti tėvams, kad jie savo vaikams įskiepytų kuo geresnes vertybes, elgesio normas, kad užaugęs asmuo būtų pilnaverčiu, doru piliečiu. Šeimos yra skirtingos, todėl pozityviosios tėvystės pagalba turi būtu individualizuota ir ją reikia modeliuoti orentuojantis į individualius tėvų ir vaikų poreikius, remiantis pozityviąją tėvystę Lietuvoje reglamentuojančius teisinius aktus - Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija ir Teisinis švietimas bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas visą tai yra pozityvios tėvystės ir vaiko teisių svarbiausi įstatymai. Darbo objektas - pozityviosios tėvystės modeliavimas. Darbo tikslas - atskleisti pozityvios tėvystės modeliavimo galimybes dirbant su šeimomis, auginančiomis vaikus nuo pat gimimo ir/ar ikimokyklinio amžiaus. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir atskleisti pozityvios tėvystės ypatumus ugdant vaikus nuo pat gimimo iki ikimokyklinio amžiaus, apibūdinti vaiko raidos etapus bei ugdymo metodus 2. Ištirti tėvų pozityvios tėvystės sampratą ir priimtiniausius pozityvios tėvystės žinių pateikimo būdus ir formas tėvams. 3. Išryškinti pasakų svarbą vaikų ugdymosi procese bei tėvų ir vaikų ryšių stiprinimo procese. 4. Atskleisti pozityvios tėvystės žinių poreikį ir pagalbos tėvams centrų poreikį gilinant tėvų pozityvios tėvystės žinias. Tyriamasis klausimas: Kokios pozityvios tėvystės programos aktualiausios tėvams auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros ir norminių šaltinių apžvalga ir analizė. 2. Anketinė apklausa elektroniniu būdu. Darbo struktūra. Darbą sudaro keturi pagrindiniai skyriai, kurie yra suskirstyti poskyriais. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas, pateikiama magistro darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. 7

PAGRINDINĖS SĄVOKOS Fizinės bausmės tai bet kokia fizinė jėga, kuri yyra naudojama skausmui arba nepatogumui, nors ir nežymiam sukelti (Karmaza, 2009). Ikimokyklinio ugdymo principai tai socialinis reiškinys, kuris padeda asmenybei tobulėti ir mokytis (Beinorienė, 2006). M. S. Sanderio Triguba P (Triple P-Positive Parenting Program) Pozityvios tėvystės programa. Pasakos tai įvairių tautų palikimas, sudėtingas, daugiašaknis, gyvybingas reiškinys (Molicka 2010). Pasakos kūdikystės ir vaikystės potyrių šaltinis, elgesio bruožų, motyvų visuma, kuri išskiria ji iš kitų žmonių (Molicka 2010). Pasakos tai pagalba tėvams ir vaikams padedanti sustiprinti tarpusavio ryšį ir vaiko elgesį (Urba 2004). P.E.T (Prent Effectiveness Training) tėvystės įgūdžių ugdymo orograma (Gordon, 1962). Pozityvi tėvystė tai įgyti tėvų, globėjų įgūdžiai, kaip reikia rūpintis savo vaiko sveikata, bei šeimos gerove, kaip auklėti savo vaikus (Karmazas, 2009). Pozityvi tėvystė tai tėvų įgyti įgūdžiai, kaip reikia rūpintis vaiko sveikata, šeimos gerove, vaikų auklėjimu sudarant geras sąlygas visapusiškam jo ugdymuisi (fiziškai, socialiai, emociškai ir protiškai (Coste o, 2009). Pozityvioji tėvystė tam tikra vaikų auginimo/auklėjimo/ugdymo filosofija, kuri sutelkta į vaiko galimybių ir gebėjimų ugdymą, kad ateityje taptu pilnaverčiu žmogumi (Coste o, 2009). Pozityvi tėvystė tai įgyti įgūdžiai, kaip reikia rūpintis vaiko sveikata, šeimos gerove, vaikų auklėjimu sudarant geras sąlygas visapusiškam jo ugdymuisi (Coste o, 2009). Pozityvi tėvystė tai mokėjimas pakeisti vaiko netinkamą vaiko elgesį jo nebaudžiant (Coste o, 2009). Pozityvi tėvystė tam tikra vaikų auginimo/auklėjimo/ugdymo filosofija, kuri sutelkta į vaiko galimybių ir gebėjimų ugdymą, kad ateityje taptu pilnaverčiu žmogumi (Coste o, 2009). Sumanioji edukacija tai kvalifikuota pedagogų pagalba tėvams ir vaikams lengviau išspręsti iškilusias problemas. (Žmogaus teisių institutas, 2009). Šeima tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausia daro įtaka visam tolesniam asmens gyvenimui (Leliūgienė, 2003). Šeima tai pagrindinis vaiko socializacijos veiksnys, kurio dėka yra įgyjama socialinių žinių, formuojami ir tobulinami įgūdžius bei gebėjimus, mokosi tinkamų vertybes ir idealų, taisyklių ir normų (Leliūgienė, 2003). 8

Šeima tai didžiuliai rūmai, kuriuose gyvena motina, tėvo ir vaikų meilė, gerumas, tarpusavio pagarba (Fromas, 1955). Vaikystė tai asmenybės dvasinis ir fizinis formavimosi laikotarpis (Beinorienė, 2006). Vaikystė tai gražiausias ir geriausias gyvenimo laikotarpis, kuris yra kupinas ieškojimų ir atradimų, emocijų, neužmirštamų akimirkų ir įspūdžių (Beinorienė, 2006). Vaikystė tai etapas, kai sukuriami pagrindiniai pagrindai vaiko gyvenimui. Meilės, rūpesčio, vertybių supratimui, mokymuisi ir tobulėjimui, troškimams, svajonėms ir prisiminimams (Beinorienė, 2006). Všį Vaikų ugdymas teikia pagalba ikimokyklonio amžiaus vaikų tėvams, stiprina vaikų tarpusavio santykius, institucija siekia ugdyti harmoningą asmenybę, ugdant tėvų ir kitų ugdytojų sąmoningumą, pozityvius tėvų bendravimo su savo vaikais įgūdžius (Burvytė). 9

1. POZITYVIOS TĖVYSTĖS MODELIAVIMO MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Tėvystės ir pozityviosios tėvystės samprata Šiame darbe Pozityvios tėvystės modeliavimas tėvams auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus pozityvioji tėvystė bus grindžiama B. Coste o (2009) apibrėžimu, įvardijančiu ją kaip vaikų ugdymo metodologija, kuri ugdo vaiko galimybių ir gebėjimų ugdymą, tam, kad pilnai subrendęs asmuo sugebėtų visiškai save realizuoti. Pozityvioji tėvystė tai naujai vartojama sąvoka. Plačiąja prasme tai tėvų įgyti įgūdžiai, kaip reikia rūpintis vaiko sveikata, šeimos gerove, vaikų auklėjimu sudarant geras sąlygas visapusiškam jo ugdymuisi (fiziškai, socialiai, emociškai ir protiškai). Siaurąja prasme tai mokėjimas pakeisti netinkamą vaiko elgesį jo nebaudžiant, o suteikiant galimybę saugiai patirti jo elgesio pasekmes, taip vaikas, remdamasis savo patirtimi, galės išmokti prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Taigi, pozityvioji tėvystė tam tikra vaikų auginimo/auklėjimo/ugdymo filosofija, kuri sutelkta į vaiko galimybių ir gebėjimų ugdymą, kad ateityje taptu pilnaverčiu žmogumi. B. Coste o (2009). 1.1.1. Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pozityviosios tėvystės suvokimas. Pozityviosios tėvystės modeliavimo tėvams auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus tema yra daugiau analizuojama ir aiškinamasi užsienio šalių mokslininkų literatūroje: B. Coste o, (2009), E. Mazlish ir A. Faber, (2012), J. Durran, (2012), Solts ir Dreikurs, (2012), M. R. Sanders, (2010) ir kt.. O Lietuvoje pozityvios tėvystės tema nagrinėja mokslininkai: R. Ilgūnienė, (2012), K. Ralys, (2012), S. Burvytė, (2012-2013), L. Rupšienės, (2001), N. Liobikienė, (2012), J. V. Uzdilos, (2001), K. Miškinio, (2003), V. Aramavičiūtės, (1978), Z. Bajoriūno, (2004), Lietuvos valstybės mokslininkai vis daugiau domisi vaikų ugdymų šeimoje bei analizuoja įvairius šeimoje ugdymo procesus bei vaikų ugdymą šeimoje, mokslininkų buvo pastebėta, jog pokyčiai tėvų ir vaikų ugdyme reikalauja daugiau įvairesnio ir didesnio pasirengimo, metodų tėvystei ir motinystei ugdyti. Todėl, kad pilnaverčio asmenybės raidos tarpsnyje kūdykystėje yra padedamas pagrindas toleimesnei ir naturaliai mažamečio raidai ir ugdymui. Lietuvoje esančios Valstybinės institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų garinama šeimos politika ir jos santykiai. Ir yra pastebėta, kad institucijos vis daugiau pradeda skirti dėmesį pozityviosios tėvystės skatinimui, kaip vienai iš esminių galimų alternatyvų padedančių ir suteikiančių tėvams ir ugdytojams galimybę prisitaikyti pozityviąją tėvystę prie vis kintančio ir augančio vaikų auklėjimo proceso. Pasak N. Liobikienės (2012), - pozityviąją tėvystę reikia ugdyti, suteikiant tėvams kuo daugiau žinių apie vaiko poreikius, jo vystymąsi bei labia svarbu tėvams padėti įsisavinti reikalingus ugdymo gebėjimus 10

ir svarbias vaiko ugdymo metodikas. Lietuvoje 2012 metais buvo išleistas teisinis įpareigojimas tėvams, kurie priklauso rizikos grupių šeimoms privalomai išklausyti kaip reikia ugdyti ir bendrauti su vaiku, tai buvo vadinama tobulinimo kursai (Valstybės žinios, 2012, 146-7530), teismas tėvus ir ugdytojus įpareigoja išklausyti šiuos kursus už pažeistus Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksą (Valstybės žinios, 1985, 1-1) 181 straipsnyje numatytus pažeidimus. Šiuo įpareigojimu siekiama tėvams suteikti žinių apie pozityviąją tėvystę, gerinti tėvų socialinius bendravimo su vaikais įgūdžius. Taigi, labiai svarbu yra tėvai ir globėjai pozityviąją tėvystę pradėtų naudoti ir taikyti sau asmeniškai ir taikytų vaikui nuo pat kūdikio gimimo, o ne tuomet, kai teismas juos įpareigoja per didelius ginčus, iškilus esminiams tam tikroms problemoms. Nors jų esamos problemos ir yra laikui bėgant išsprendžiamos, tačiau jos sukelią vaikui neigiamus atsiminimus ir palieka didelę neigiamą žymę vaiko asmenybės pasamonėje. Todėl, šiandieninėje visuomenėje nemažai yra kalbama apie pozityviąją tėvystę, kas tai yra, kodėl ji yra reikalinga, kodėl yra būtina stiprinti vaikų ir tėvų komunikavimo įgūdžius, tarpasmenynį ryšį. Kam viso to reikia? Apželgsime pozityviosios tėvystės ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme esamus teorinius šaltinius. Vaikai ikimokykliniame amžiuje, jų auklėjimas, ugdymas užima labai svarbią ir ypatingą vietą. Pasak Lietuvos edukologijos srities mokslininkų, atstovų (Burvytė, 2012-2013), psichologų (Karmaza, 2007), R. Žukauskienė, (2012) ir kt., ikimokyklinio vaikų ugdymas turėtų būti labiausiai sutelktas į vaiko raidai reikalingų įgūdžių sąlygų sudarymą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme yra labai svarbu, kad tėvai ir kiti ugdytojai sudarytų tinkamas vaikams galimybes taisyklingai ugdytis savo asmenybę, taikydami vaikams pozityvius auklėjimo metodus. Pagrindinė popzityvios tėvystės problema yra ta, kad ne visuomet tėvai žino ir sugeba kaip reikia pritaikyti pozityviosios tėvystės principus kasdienėse vaikų ugdymo, auklėjimo situacijose, todėl dažnu atveju reikalinga specialistų pagalba. Todėl, kad laikui bėgant vyksta tarpasmeniniai pokyčiai, tarp vaikų ir tėvų santykių plotmėje. Spartūs tarpkultūriniai pokyčiai visuomenėje, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai veikia vaikų ugdymosi sąlygas joje dažniausiai dėl to silpnėja vaikų ir tėvų dvasinis bei emocinis ryšys. Nuo pat kūdikystės vystosi vaiko gyvensenos modeliai, kuriuos žmogus taiko visą gyvenimą. Todėl yra labai svarbu vaikui rodomas tinkamas pavyzdys. Siekiant kokybiškų tarpasmeninių santykių šeimoje, tėvai ir kiti jo ugdytojai įsipareigoja nuolat domėtis vaiku, jo ugdymo sąlygomis, stebėti aplinką, padėti pažinti ir suvokti kylančius sunkumus, o visa tai reikalauja tėvų ir kitų ugdytojų pedagoginio ir psichologinio raštingumo. Dažnai tėvai susiduria su įvairiais sunkumais bendraudami su savo mažamečiais vaikais ir juos auklėdami, tam jiems reikalingos tėvystės įgūdžių lavinimo ir stiprinimo programos. 11

1.1.2. Tėvų ir vaikų ryšio stiprinimas Pasak S. Burvytės (2016), tarp vaikų ir tėvų dvasinis ryšys atsiranda dar labai anksti, vaikui dar net negimus. Todėl dėl labai anksti suformavusio pasitikėjimo ryšio vienas kitu, vaiko ir tėvų pasitikėjimas metams bėgant vis stiprėja. Todėl labai svarbu, kad tėvai sukurtų santykius, kurie padėtų vaikui žengti į brandesni, suaugusiųjų gyvenimą. Taip vaikams sekmingiau sekasi pereiti sunkų išssiskyrimo laikotarpi kai pradeda lankyti darželį. Taigi jeigu tėvų ir vaikų ryšis yra pozityvus, malonus, pagrįstas tikrai šiltais jausmais. Tokių tėvų vaikai, turi stiprų dvasinį ryšį su savo tėvais ir yra labiau linkę kurti tolimesnius pozityvius santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais. Mažamečiams vaikams labai svarbu jausti artimų žmonių pasitikėjimą ir norą juos palaikyti. Tėvai kurie moka tinkamai atsakyti kitiems žmonėms su pagarba be empatijos, taip padeda vaikams labiau tinkamai vertinti save, tokių tėvų vaikų savisaugos jausmas ir savęs vertinimas yra didesnis, jie atviresni bendradarbiavimui su kitais. Jie turi geresnę psichologinę sveikatą, moka išklausyti, priimti tėvų savomus patarimus, tinkamai reaguoti į pastabas ir atitinkamai pagal tai elgtis. (Burvytė, 2016). S. Burvytė, (2016) - Šeimos, gali kurti, puoselėti, stiprinti šį ryšį pozityviai, smagiai bendraudami su savo mažamečiais vaikais. Nes kai vaikai mėgaujasi leidžiamu kartu laiku su tėvais jie yra labiau atsipalaidavę, atviresni kalbėdami su jais, vaikai tokioje būsenoje yra labiau linkę išklausyti tėvų pasakojimus ir patarimus, išlaikyti ir suprasti pozityvius santykius su jais. Tokie vaikai yra geriau linkę suvokti savo tėvus kaip rūpestingus jiems linkenčius kuo geriausio, mylinčius, palaikančius, o ne pabaisas, perdėtai kontroliuojančius, baisius ir valdingus žmones, kurių šio amžiaus vaikai labai bijo. Vaikai, kartais patirs nesėkmę, kurios jiems bus labai skaudžios, jiems reikės Jūsų palaikymo, aišku tos nesėkmės ne visada bus didelės Jūsų akimis, bet vaiko akimis jos bus pačios didzžiausios ir skausmingiausios, todėl Jūs turėtumėte visada juos palaikyti, padrąsinti ir padėti, nes Jūsų tėvų ar glogėjų pagalba, vaikai išmoks ne tik savimi ir Jumis pasitikėti bet ir išmoks skirti gėrį nuo blogio (Burvytė, 2016). O bandymai bausti vaikus fizinėmis bausmėmis dažniausiai juos prives prie uždarumo, ir pykčio ir nenuoširdumo. Vaikai, kurie dažnai mato savo tėvus kaip pyktus, irzlius, visus kontroliuojančius ar smurtaujančius, jie yra linkę vengti savo tėvų ir taip pat yra labiau linkę į depresiją. Tokie vaikai laikui bėgant vis labiau bijos ir nenorės kalbėtis su ugdytojais, apie jiems svarbius ir rūpemus dalykus, vengs ir nenorės leisti laiką kartu, nepriims jų patarimus, bandyma suartėti bei rodyti savo dėmesį. (Burvytė, 2016). Šiuo laikotarpiu labai svarbu leisti patiems vaikams, aišku su Jūsų pagalba nuspręsti, kokios yra jų vertybinės nuostatos. Vaikui rodydami besąlygišką meilę, juo susidomėjimu ir supratingumu, kalbant kaip 12

su sau lygiu, tėvai turi rodydi pasitikėjimą savo vaikų jo sugebėjimais ir priimti vaiko sprendimus tinkamai, bei susitvarkyti su šių sprendimų padariniais kalbant kartu su vaiku ir tuo pačiu jo neteisti, o palaikyti ir gerbti vaikų jausmus, taip pat tėvai privalo palaikydami savo vaikus, juos padrąsindami, pabandyti viską dar kartą. Be abejo atsižvelgdami į asmens būsena, kai vaikai ar vaikas jaučiasi nuskriaustas ar kai mano, kad su juo buvo pasielgta nesąžiningai, stengtis viską aptarti, galimus ir esamus nesutarims ir sprendimus. Taip tėvai vis padrąsindami savo vaikus padės jiems tapti kuo labiau savarankiškesniais ir nepriklausomais. Tam, kad tėvams padėti išugdyti dorą savimi pasitikinti pilieti yra parengta daugybę pozityvios tėvystės programų ir kursų. Todėl tolimesniame darbe aptarsiu kokios yra programos ir jų naudą. 1.1.3. Pozityvios tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo programos tikslas Tėvystės gebėjimų ugdymo programos tikslas ugdyti ir skatinti pozityvių santykių šeimoje įgūdžių kūrimą, padedant tėvams: Padeda greitai sužinoti tinkamą informaciją apie vaikus, jų sveikatą, raidos ypatumus įvairiais vaiko amžiaus tarpsniais bei vaiko amžiui tinkamus auklėjimo metodus. Tėvai turi galimybę išmokti naujų ir veiksmingų auklėjimo būdų, ir juos išbandyti praktiškai (pvz aktyvus klausymasis, tinkamas pagyrimas, jausmų išsakymas ir išreiškimas, taisyklių ir ribų nustatymas, bei jų laikymasis, dalyvavaujant vaiko gyvenime, be abejo išmokymas kaip tinkamai sudrausminti nežeidžiant vaiko savivertės, veiksmingas konfliktų sprendimas). Padeda stiprinti pačių tėvų savimi pasitikėjimą, moko jausmų atpažinimo ir kaip juos įvardinti, slopinti pykčio išraiškas, jų valdymas (Šeimos santykių institutas, 2016). Pozityvios tėvystės įgūdžiai yra įgyjami ne tik per teorinius bet labiausiai per praktinius aspektus. Vaiko ugdymas yra ir abiejų tėvų augimo procesas, todėl, kad nėra vieno metodologinio modelio auklėti ir auginti vaikus (Šeimos santykių institutas, 2016). Įvairiuose netikėtuose sunkiose, strresinėse situacijose kartais yra pasimetama ir nežinoma, kaip tinkamai reaguoti į vaiko elgesį, todėl prašome patarimo iš kitų aplinkinių asmenų. Ir jie kartais padeda kaip reikia auklėti savo vaikus, bet tai nėra gera išeitis, nes visiems tas pats ugdymo metodas netinka, jei vienam padėjo, dar nereiskia, kad padės ir kitiems. Todėl yra labai svarbu, kad tėvai patys suvoktų, kad jiems taip pat reikia tinkamos, kvalifikuotos pagalbos ir eitų pasimokyti pozityviosios tėvystės įgūdžių, o nelaukti kol vaikas užaugs, nes viso to pasėkmės gali būti sunkiai suvaldoma ateityje paauglystė. 13

Daugialis tėvų ypač jaunų nepasitiki savo žiniomis ir jėgomis. Didelę dali tėvų jų pyktina ir trigdo vaikų elgesys, nors dažniausiai tai yra labai akivaizdu, kad mažamečiai vaikai tik kartoja savo tėvų žodžius, pamėgdžioja jų pačių elgesį, kokį matė nuo pat gimimo (Šeimos santykių institutas, 2016). Todėl, programos yra parengtos naujausiais socialinių mokslų tyrimais ir psichologijos raidos teorijomis, atsižvelgiant į vaiko raidos etapus (kūdikystė, ikimokyklinis amžius ir t.t.). Ši programa yra universali, nes tinkama naudoti įvairioms šeimoms auginantiems sveikus ir su elgesio ar emocinių sutrikimų neagalią turinčius vaikus, taip pat ir susiduriančioms šeimoms su ugdymo sunkumais dėl skirting ir individualaus kiekvieno vaiko temperamento ar raidos, ar socialinės aplinkos (pvz.: darželio, ar mokyklos problemų). Taigi, pozityvios tėvystės ugdymo įgūdžių, gerinimo programa naudojama taikant efektyvius, interantyvius mokymosi metodus, taip tėvai ir ugdytojai turi galimybę labiau išmokti ir įsisavunti vaikų elgesio normų keitimo ar drausminimo būdus bei juos išbandyti realiai užsiėmimų metu. Vilniuje įsikūręa Šeimų santykių institutas - vadovaujasi nuostata, kad vaikų kurie turi emocinių ir elgesio sutrikimų, jos rizikos mažinimui yra labai svarbi šeimos aplinka, be abejo jos auklėjimo stilius ir metodai. Todėl ši programą teikia ir individualias šeimos konsultacijas. Tokias kaip tėvystės įgūdžių ir gebėjimų ugdymo ir stiprinimo užsiėmimus. T. Gordon Pozityvios Tėvystės įgūdžių lavinimo programa (1962) tai pirmoji susisteminta tėvystės įgūdžius lavinimo, gerinimo programa, P.E.T - (Parent Effectiveness Training). Ši programa padėjo išugdyti daugiali kartu, kurie tapo savarankiškais bei savimi pasitikinčiiais ir visuomene gerbiančiais vaikus. Ši programa jau gyvuoja 55 metus ir vis dar yra sėkmingai naudojama 50 skirtingų pasaulio šalių. Tėvystės įgūdžio lavinimo programa paprasta ji siekia sukurti dvipusį vaikų ir tėvų tarpusavio ryšio stiprinimą, kuris vaikam ir jų tėvams padėtų iš ugdyti vaikui kuo didesni pasitikėjimą savimi, skatinti jo kūrybiškumą, o vaiko tėvus ši programa moko įsigylinti ir išmokti sėkmingai spręsti auklėjimo klausimus, tam, kad tėvai jaustis pasitikinčiais savimi tėvais. 14

Programoje tėvai mokosi: Tėvai įgyja šiuos įgūdžius per: Ši programa kitokia, nes Programos trukmė: Grupės dydis: Lentelė Nr1.: Thomas Gordon Pozityvios Tėvystės įgūdžių lavinimo programa, 1962: Pažinti save ir vaiką, suvokti tikruosius vaikų bei savo juntamus jausmus, tėvai mokosi tinkamai, pozityviai išsakyti savo norus bei poreikius, kalbėtis su vaikais taip, kad vaikai jų klausytusi, tėvai ugdosi kaip reikia išspręsti šeimoje iškylančius konfliktus, problemas, Mokosi kaip reikia skatinti vaiką bendrauti ir bendradarbiauti, taip pat kaip reikia ugdyti vaiko atsakomybės ir savarankiškumo ir t.t. Programos metu organizuojamas paskaitas, diskusijas, per atliekamus praktinius pratymus, žaidimi vaidmenimis, per vaizdine ir video garsine medžiagą. Taip pat per atliekamus namų darbus, kuriuos daro šeimos aplinkoje, o jų rezultatus aptaria mažose grupelėse. Yra įgyvendinama, naudojama skirtingose šalyse, kultūrinėse ir religinėse aplinkose. Tu šalių nacionalinėmis kalbomis. Nes daugelis kitų tokių programų skirtos įveikti tik specifines problemas ar iškilusius sunkumus, o tuo tarpu Parents Effectiveness Training programa siekiant padėti tėvams. 3-4 valandos, nes programa susideda iš 8 modulių, kurie yra suskirstyti į 12 nuoseklių praktinių užsiėmimų. 15 20 žmonių. Programos efektyvumas: Buvo tlikti tarptautiniai tyrymai, kurie atskleidė, kad įgūdžių lavinimo programoje dalyvavusių šeimų ir nedalyvavusių tėvų tyrimai, atskleidė, kad ši programa turi didelį poveikį tėvams. Programos dėka išauga didesnis pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais. Tėvai ir ugdytojai taip pat įgyja komunikavimo įgūdžių, kurie leidžia plėtoti tinkama abipusį bendravimą su vaiku. programa. Vilniaus miesto psichologinė pedagoginė tarnyba siūlo Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų 15

Programos tikslas: Programos uždaviniai: Vaiko raidos ypatumai: Santykiai šeimoje: Probleminės ugdymo situacijos: Mokymosi forma: Mokymosi metodai: Programos trukmė: Užsiėmimų dažnumas: Grupės dydis: Lentelė nr.2 Vilniaus miesto psichologinė pedagoginė tarnyba Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų programa,2013. Atskleisti pozityvios tėvystės nuostatas ir žinias apie vaikų ugdymą bei skatinti stiprinti tėvų bendravima su vaikais. Suteikti tėvams žinių apie vaikų raidos ypatumus, išmokyti drausminimo būdų be smurto. Padėti tėvams tobulinti bendravimo su vaikais įgūdžius, padėti suvokti vaikų poreikius ir skatinti juos sąmoningai rinktis bei išmokyti tinkamai taikyti vaikų auklėjimo metodus. Vaikystėje, fizinė, emocinė ir socialinė bei kognityvinė vaiko raida, svarbiausi joo poreikiai ir pokyčiai. Mokoma pozityvaus tarpusavio bendravimo, savęs pažinimo, savo jausmų, emocijų, atpažinimo. Mokoma probleminių sprendimų ir konfliktų valdymo bei sprendimo. Vaikų tinkama ir netinkamo auklėjimo stiliai. Tėvų vaidmens svarbą kuriant pozityvų bendravimą, komunikavima šeimoje ir t.t. Smurto prieš vaikus naudojimas, jų rūšys, bei kokia yra tolimesnė įtaka vaiko raidai. Koks yra vaikų delinkventinis elgesys: (melavimas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir vagiliavimas ir kt.). Švietimo instutucijų pagalbos teikimas tėvams ir jų vaikams. Mokomosios grupės tėveliams. Trumpos teorinės žinios, jos yra taikomos atliekant namų darbus. 20 valandų, vieno užsiėmimo (susitikimo) trukmė ne trumpesnė kaip 2 ir ne ilgesnė kaip 6 valandos. 1-2 kartus per savaitę. 8-10 dalyvių. 16

Atsižvelgiant į pozityvios tėvystės elgesio galimybių spektus toliau darbe bus analizuojami vaiko raidos etapai. Vaiko raida labiausiai priklauso nuo ji supančios artimiausios aplinkos, todėl, kad šeimos ir kitos artimos vaikui aplinkos, kur jis daugiausiai praleidžia laiko daro didžiausia poveikį jo raidai. Vaiko raida - labiausiai priklauso nuo to kaip šalia jo esantys žmonės supranta pozityviosios tėvystės suvokimą, todėl labia svarbu, kad tėvai suprastu pozityviosios tėvystės bei jo pozityvaus ugdymo principus, metodus ir taip gebėtų jais vadovautis ugdydami, auklėdami savo vaikus. Tėvai turėtų labiau pasitikėti savimi ir jaustis tvirtai ir drąsiai bendraudami su savo vaikais ir kurdami su jais pasitikėjimu pagrįstus santykius. Tėvams ir kitiems vaiko ugdytojams labia svarbu pasitikėjimas savimi, jį suteikia turimos ir jau esamos pozityvios tėvystės žinios ir nuolatinis savęs tobulinimasis ne tik iš savo patirties bet ir keitimasis informacija su kitais tėvais. Ugdytojai remiantis savo turimomis žiniomis ir patirtimi tėvystės gebėjimais sugeba geriau spręsti iškilusias problemas sudėtingiausiose gyvenimiškose situacijose. Tėvai ir kiti ugdytojai turėtų būti labiau pakantūs, tolerantiškesni vaiko ugdymosi laikotarpi ir taip suteiktų jam galimybę ugdytis išgyvenant įvairius individualius potyrius ir pajaučiant savo elgesio pasekmes. Taiga, visi vaikai turi turėti galimybę patys pažinti jį supančią aplinką. Svarbu, kad ugdytojų, tėvų turimos auklėjimo ir ugdymo žinių supratimas vaikų ugdymo klausimais būtų išsamus ir pagrįstos moksliniais tyrimais bei suteiktų šeimoje galimybę gerai jaustis kiekvienam šeimos nariui (Paramos vaikams centras, 2016). 17

1.2. Vaiko raidos etapai Kam jie reikalingi? Tai būdas stebėti kaip vaikas vystosi, kokia jo psichinė būsena, kaip jis auga pagal savo amžiaus tarpsnius. Jie reikalingi tam, kad padėtų tėvams ir specialistams stebėti kaip vaikas vystosi. Fizinė raida: Emocinė raida: Socialinė raida: Kognityvinė (intelektinė, pažintinė) raida: Moralinė raida: Patarimai tėvams: Lentelė nr.3 S. Burvytė Vaiko raidos etapai nuo gimimo iki 6 mėnesių, 2011. Nuo gimimo iki 6 mėnesių Vaikas turi čiulpinėjimo ir visko griebimo refleksus, jis moka apsiversti gulint ant nugaros, ant pilvo ir taip pat nuo pilvo ant nugaros, vaikai jau geba sukoncentruoti žvilgsnį ir sekti objektus, taip pat noriai siekia daiktų ir laiko juos rankytėse, gali paimti nedidelius daiktus nuo plokščio, lygaus paviršiaus, puikiai įvaldo stambiąją motoriką (rankų, kojų judesiai), taip pat vaikui nusistovi maitinimo režimas, greitas vaiko fizinis augimas ir pokyčiai. Vaikas šypsosi žiūrėdamas į veidrodį ir matydamas jo atspindį, atskiria save ir kitą asmenį, džiaugiasi kitų vaiku būvimu šalia, šypsosi jiems ir juos liečia, skleidžia įvairiausius garsus, kad gautų kuo daugiau dėmesio, labai noriai žaidžia su kitais ir mėgaujasi garso efektais, taip pat jau susiformuoja ir prieraišumas tėvams/globėjams (vaikas ir tėvai/globėjai susipąžįsta vienas su kitu išmoksta, kaip reikia iššifruoti vienas kito sunčiamus signalus ir suformuoja emocinį ryšį), labai išsigąsta nepažįstamų žmonių. Vaikas reaguoja į veido išraiškas, mimikas, balso toną, žiūri į tą asmenį, kuris tuo metu kalba, atpažįsta tėvus ir globėjus, rodo tarpusavio kontaktą šypsosi, kai pamato mama/globėja. Ima daiktus, kuriuos mato šalia, juos tyrinėdamas naudojasi pirštais ir burna, daiktus dedasi į burną, atpažįsta artimus jam daiktus ir žmones, supranta, kad verkdamas gali paveikti aplinką, gauti daugiau dėmesio. Vaikas mato save, puikiai suvokia save kaip svarbiausią asmenį, jis neturi nei blogio, nei gėrio supratimo. Stenkitės kuo daugiau kalbėkite su kūdikiu, kuo daugiau juos lieskite, apkabinkite, dainuokite jam. Vaikas su kiekvienu Jūsų prisilietimu mokosi suprasti ir koks yra pasaulis. Jūsų vaikui patinka klausytis jūsų balso, todėl stenkitės su kuo daugiau kalbėtis, dainuoti. Reaguokite į vaiko veido mimikas, skleidžiamus garsus, ir kartokite juos, tol kol ką nors pasakys. Taip jis pažindinate vaiką su balso tono skleidžiamu garsu ir tonu. 18

Pasakokite vaikui ką jis daro ar ką darote jūs. Visada stenkitės sureaguokite į naujagimio klyksmą, verksmą tam, kad jis visada žinotu, kad yra Jums svarbus ir vertas dėmesio. Lentelė nr.4 S. Burvytė Vaiko raidos etapai nuo 6 mėnesių iki 1 metų, 2011. Fizinė raida: Emocinė raida: Socialinė raida: Kognityvinė raida: Moralinė raida: Nuo 6 mėnesių iki 1 metų Vaikas sėdi pats, gali padeti mamai ji nurengti, sugriebia daiktus, laiko pieštukus, šaukštą, gali bandyti valgyti pats, gali bandyti žengti kelis žingsnius. Nemėgsta, bijo būti atskirai nuo mamos, bijo nepažįstamų žmonių, naujų dar nematytų vietų, vaikui po truputi atsiranda pykčio priepuoliai ir priešinimasis, tai labiausiai pasireiškia valgant, aiškiai išreiškia emocijas. Vaikas supranta ir atpažįsta įvairius žmonių jausmus ir pats juos bando reiškia, atkartoti. Vaikui vystosi humoro jausmas, po truputi jis tampa vis išrankesnis, supranta, ką reiškia žodis ne. Vaikas parodo pirštu į pažįstamus, matytus objektus, po truputi susieja žodžius su jo matomu daikto savybėmis. (pvz.: pasakius gėlė, žiūri į pievą), jau po truputi bando pasakyti kelis. Vaikas jaučiasi visų dėmesio centre, vis dar vaikas neskiria, gerų dalykų nuo blogų. Patarimai tėvams: Prasideda vaiko tyrinėjimo metas, jis bando pats savarankiškai paimti daiktus, juos čiupinėti. Jūs privalote skatinti vaiko pasaulio pažinimo procesą reaguodami į vaiko atradimus. Mažiems vaikams yra labai įdomios visos įvairios ryškios spalvos ir formos. Liesdami jas ir čiupinėdami jie taip pažista įvairias formos ir jų paviršių. Stenkitės kalbėkitis su vaiku kuo daugiau, reaguokite į jo skleidžiamus garsus tai padeda jam mokytis kalbos ir bendravimo būdų. Kartais kartokite vaiko skleidžiamus garsus, karts nuo karto įterpkite naujų garsų bei paprastų žodžių. Po kiek laiko pastebėsite, kaip vaikas bando jus pakartoti. Tuo pačiu vaikas mokosi ir naudotis savo balsu pakviesti, parodyti, kad pykstą ar džiaugiasi. Patartina vaikui pasakas skaityti kiekvieną dieną. Kai skaitote, įvardinkite objektų, žmonių ar gyvūnų pavadinimus, parodykite juos paveikslėlyje. Leiskite jam perversti puslapius. 19

Fizinė raida: Emocinė raida: Socialinė raida: Kognityvinė (intelektinė, pažintinė) raida: Moralinė raida: Lentelė nr.5 S. Burvytė Vaiko raidos etapai nuo 1 iki 3 metų, 2011. Nuo 1 iki 3 metų Dažniausiai pradeda naudotis daugiau viena ranka nei kita, lengvai lipa laiptais, bėgioja, šokinėja, susiformuoja šlapimo pūslės ir žarnyno kontrolė, laiko rankoje pieštuką, pats valgo ir geria iš puodelio, gali pradėti jausti, kada tuštinsis, jau gali nešioti daiktus juos jėga stumti ir traukti, bando apsirengti paprastą rūbą. Gali sapnuoti košmarus, užsispyręs: nori, kad viskas būtų pagal jį, mėgsta fantazuoti ir žaisti vaizduotės žaidimus, jautriai reaguoja į kitų žmonių jausmus, egocentriškas: mato ir supranta viską tik iš savo požiūrio taško, naudoja įvardį aš, man, kalbėdamas/a apie save, mėgaujasi rutina ir ritualais (pvz.: pasaka prieš miega), atpažįsta žmones iš artimiausios aplinkos. Vaikas noriai padeda atlikti įvairiausius namų ruošos darbus, gali pasireikšti savanaudiškas elgesys, labai saugo ir nesidalina savo daiktais su kitais, nusiplauna ir nusišluosto rankas, turi tualeto įgūdžius, padidėjusi dėmesio apimtis, mėgsta žaisti kartu su kitais vaikais (tačiau dar nemoka bendradarbiauti), mokosi atsižvelgti į kitų poreikius ir jausmus, nepriklausomas: džiaugiasi užsiimdamas veikla vienas. Pamokytas vaikas gali nubrėžti liniją ar apskritimą, parodo knygoje paveikslėlį, vaikas klausosi ir mėgaujasi trumpomis istorijomis, save jau vadina vardu, gali ir suranda panašius objektus ir sugrupuoti juos, kiekvieną dieną vis gerėja vaiko problemų sprendimo įgūdžiai. Vaikas to truputi pradeda skirti gėrį nuo blogio, bet vis dar jaučiasi pasaulio centru. Patarimai tėvams: Labai svarbu, kad Jūs dalyvautumėte vaiko užsiėmimuose, žaidimuose, taip jis galės iš jūsų mokytis laimėjimo ir pralaimėjimo įgūdžių, bei sąžiningumo ir taisyklių laikymosi, be abejo ir bendradarbiavimo įgūdžių. Vaikui vis labiau pradeda patikti kalbos, diskusiniai žaidimai, todėl galite žaisti jų klausinėdami Kur yra tavo nosytė?, Kur yra tavo akytė?. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali keistis: vienu metu jis gali norėti drąsiai tyrinėti jam nepažįstamą teritoriją, o kitu metu bėgti pas Jūs norėdamas pritarimo ar nusiraminimo. Šiuo laikotarpiu svarbu nedaryti jokio spaudimo vaikui ir nereikalauti iš jo daugiau nei jis yra pasiruošęs, labai svarbu paskatinti, padėti vaikui atlikti reikalus pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą 20

savimi ir kai jam tai pavyksta, pastebėkite tai ir būtinai jį pagirkite. Tai yra labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą. Lentelė nr.6. S. Burvytė Vaiko raidos etapai nuo 3 iki 6 metų, 2011. Patarimai tėvams: Šiuo laikotarpiu vaikai dažnai išgyvena individualias įvairias baimes ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Tačiau galite vaikui padėti vaikui padėti jas įveikti. Svarbiausia, kad vaiko baimes priimtumėte kaip realias ir sudėtingas. Niekada nesijuokite iš vaiko baimių, jų neignoruokite. Kaip įmanoma labiau, stenkitės atitraukti vaiką nuo jį gąsdinančios situacijos, o kai jis/ji jau nusiramina, pasikalbėkite su juo, išklausykite ji ir paklauskyte kaip jis jaučiasi. Leisdami savo vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite jam greičiau ugdytis ir skatinsite jo pasitikėjimą savimi bei jumis. Taip vaikas žinos, kad gali jūsų prašyti pagalbos. 21

Apžvelgus vaikų raidos etapus nuo kūdikystės ikimokyklinio amžiaus norėčiau aptarti kaip yra svarbu jau ankstyvoje vaikystėje vaikams sekti, skaityti pasakas. Nes pasakos padeda vaikams ugdyti jų vaizduotę ir tobulėti kaip asmenybei. Dauguma suaugusiųjų, patys to nesuvokdami padeda vaikams išmokti kalbėti. Taigi, tėvams ruošiantiems vaikus pažinti pasaulį didžiulis lobynas yra lietuvių liaudies grindžiama kūryba (Žukauskienė, 2012). 1.2.1. Ikimokyklinio ugdymo principai Ikimokyklinio ugdymo principai tai socialinis reiškinys, kuris padeda asmenybei tobulėti ir mokytis. Taigi, vaikystė dvasinis ir fizinis žmogaus formavimosi laikotarpis. Vaikystė - gražiausias žmogaus ir geriausias gyvenimo laikotarpis, kuris yra kupinas nuolatiniu ieškojimų bei atradimų, naujų emocijų, neužmirštamų nuostabių akimirkų ir įspūdžių. Kiekvienas vaikas, auganti asmenybė yra unikali ir individuali, kuri efektyviausiai vystosi tik tada, kai suteikiama jam pasirinkimo laisvė ugdytis, kai pats asmuo gali rinktis norima veiklą pagal savo poreikius, užgaidas ir nuotaiką. Vaikystė - etapas, kai sukuriami pagrindiniai pagrindai vaiko gyvenimui. Meilės, rūpesčio, vertybių supratimui, mokymuisi ir tobulėjimui, troškimams, svajonėms ir prisiminimams. Taip ateityje galėdami pratęsti savo kultūrą bei papročius. Vaikas savo vaikystės ugdymosi periodu, pasaulį pažįsta jį siedamas su natūralia, spontaniška jo sklaida. Vaikystės periodu vaikams nėra duodama sunkiu, sudėtingų darbu, todėl vaikystės periodas itin svarbi ir vertingą, kur labiausiai reiškiasi vaiko savivoka ir vyksta savaiminis socialinis kongnityvinės patirties kaupimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas vyksta remiantis pedagogų sukurta Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, kuris pagrįstas metodinėmis rekomendacijomis. Vaikams, ikimokyklinis ugdymas yra organizuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą ugdymo programą (Beinorienė, 2006). Principai: 1. Humaniškumo principas kiekvienas vaikas yra pastebimas, palaikomi jų sumanymai, yra gerbiami, džiaugiamasi jų laimėjimais. Tėvų ir globėjų su vaikų santykiai yra grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, pagarba, tolerancija ir atsakomybe jo nuomonei bei interesams. 2. Demokratiškumo principas kai vaikai, jų tėvai, globėjai ar pedagogai yra vaiko bendrojo ugdymo proceso kūrėjai, kurie kartu padeda atsiskleisti ir pamatyti kokie yra vaiko poreikius. 3. Prieinamumo principas lygios vaikų teisės ir galimybės, kurios vaikams leis pagal jų poreikius ir turimus gebėjimus patiems pasirinkti ugdymo veikas, visa tai ne bus priklausoma nuo vaiko šeimos socialinės padėties. 22

4. Ugdymo integralumas vaiko auklėjimas, kuris orientuotas į įvairiapusio mąstymo bei analitinių gebėjimų ugdymą, kuris apima ne tik jo gebėjimus, žinias, vertybines ir etnines nuostatas, bet ir vaiko asmeniniai jausmais, gyvenimiški pojūčiai bei vaizduotė. 5. Individualizavimo principas tai vaiko ugdymas, kuris yra pritaikytas pagal kiekvienam vaikui reikalinga būtinas ir svarbiausias kompetencijas, taip pat atsižvelgiant į vaiko asmenybę, jo galimybes, poreikius bei pasiekimus. 6. Tęstinumo principas - kiekvienas vaikas turi galimybę tobulinti savo gebėjimus bei dalyvauti saviraiškos visose švietimo pakopose: ankstyvoje, ikimokyklinėje, priešmokyklinėje. Suteikiamos visos būtinos sąlygos vaiko svarbiausioms kompetencijoms lavintis bei ugdytis per jo pasirinktą veiklą. 7. Tautiškumo principas - Padėti vaikui suprasti ir išmokti tautos kultūros tradicijas, papročius. 8. Žaismingumo principas - Priimamas vaiko poreikis ir noras žaisti, o ne mokytis. Vaikų žaidimas traktuojamas, kaip jų gyvenimo būdas ir natūralus ugdymasis. 9. Integralumo principai - Suteikiamos visos būtinos sąlygos vaiko socializacijai. Garantuojamas psichinis, fizinis ir socialinis ugdymasis bei vaiko pažinimo, jausminės ir veikos patirties, besiformuojančio vaizdo apie supantį pasaulį vientisumo darną. 10. Į vaiką orientuoto, lankstaus ir individualizuoto ugdymo principas - Pažinti visapusiškai vaiką, gerbti jo išskirtinumą. Reflektuojamas vaikų ugdymosi situacijų prasmingumas. Individualizuoti vaiko ugdymą, atsižvelgiant į jo augimo ir vystymosi tempą (Beinorienė, 2006). Apibendrinant galima teigti, kad vaiko vystymasis yra efektyviausias tada kai vaikui yra suteikiama pasirinkimo laisvė ugdytis, kai pats asmuo gali rinktis norima veiklą pagal savo poreikius bei yra laikomasi, naudojama šių išvardintu vaiko ugdymo principų, kurie skatina vaiko vystymasį. 1.2.2. Ugdymo metodai Svarbiausi ikimokyklinio ugdymo metodai bei natūralaus vaiko ugdymosi būdai yra žaidimas ir pasakų sekimas, skaitymas. Todėl, kad ikimokyklinukas geba realizuoti visus savo svarbiausius poreikius. Pvz Žaisdamas pažintinius, judėjimo, atskleidžia visas savo galimybes ir gebėjimus. O kai vaikui yra sekamos, skaitomos pasakos skatinamas jo kūrybingumas, mokosi analizuoti aplinką, skirti gėri nuo blogio, be abejo yra stiprinamas tarpusavio ryšys, vaikas geba geriau bendrauti, diskutuoti, mokosi išklausyti kitus, taip atskleidžia visas savo galimybes ir gebėjimus. 23

1. Žaidybinis (mašinėlės, lėlės, vėžimėliai, žaisliniai baldai, indai, minkšti žaislai, gyvūnai, pastatai ir t.t.) skatinantis teigiamas emocijas, kurios padėtų ugdytis socialiniams įgūdžiams, vaikui natūraliu, suprantamu būdu ir padėtų sukoncentruoti jo visą dėmesį į ugdomąją veiklą. 2. Vaizdinis (susijęs su vaizdu) kompiuterio, filmukų, reklamos, plakatų, paveiksliukų ir t.t. žiūrėjimas, informacija pateikiama per vaizdą, nukreiptas į vaizdinių formavimą, kad vaikas lengviau suprastu jį supančia aplinką. 3. Praktinis (vaidinimas, šokimas, dainavimas, stalo žaidimai ir t.t.) padedantis vaikams per veiklą suprasti juos supančią aplinką. 4. Žodinis - (pasakų sekimas, skaitymas, pokalbiai, diskusijos ir t.t.) suteikian galimybę išmokti išklausyti ir perduoti informaciją. 5. Kūrybinis (piešimas, delionių, kaladėlių deliojimas ir t.t..) suteikia sąlygas vaikams įgyvendinti savo idėjas bei taip ieškoti problemų sprendimo būdų. 1.2.3. Pasakos visapusiško vaikų ugdymo piemonė Pasakos tautų palikimas, sudėtingas, daugiašakkis, gyvybingas reiškinys. Todėl, kad kiekvienos tautos pasaka yra savita ir ji atspindi tos tautos, papročius ir išmintis per kurį buvo ugdoma visuomenė. S. Burvytės (2014) Paskos vaiko gyvenime. Vaikų pasakos vaikams knyga yra skirta vaikų emocijų atpažinimui ir vaikų tai įvairių kūrybingumui ugdyti. Pasak Sigitos Burvytės (2014) visuomenėje labai svarbu skatinti vaikų kūrybingumą, o vaikų kuriamos pasakos - gera galimybė ugdyti vaikų kūrybingumą. Taigi, ši knyga yra pačių vaikų kurtų pasakų vaikams knyga. Pasakos - labai tinkama priemonė atpažinti vaikų baimes, dominuojančius charakterio bruožus bei padėti vaikams koreguoti savo elgesį, kuris padeda vaikams savarankiškai ir nežalojant kitų patiems patenkinti savo poreikius. Pasak psichologės M. Molickos (2010) vaikystėje be pasakų žmogaus dvasinis pasaulis būtų labai skurdus, nes į jas sudėda viskas, kas gražiausia ir brangiausia žmogui. Iš vaikystėje girdėtų pasakų, jų prisiminimų yra stiprinamas žmogaus gerumas, tyrumo jausmas, stiprinamas ryšys su praeitimi, su gimtinę, papročiais, tradicijomis ir be abejo šeima. Tėvai parinkdami pasakas vaikams vadovaujasi savo patirtimi, atsinešta iš savo vaikystės, ir gyvenimiškąją patirtimi, o kiekvienos šeimos mikrokultūra yra individuali ir visaip ypatinga, šeimos nariai yra susieti giliais ir įvairiapusiais santykių ryšiais, susiformavusiais dėl bendros istorijos, kultūros, išorinio pasaulio supratimo. Tokioje gyvenimo sistemoje šeimos narius sieja labai stiprūs ilgalaikiai, glaudūs abipusiai ryšiai, įsipareigojimai, kurių ifektyvumas ir intensyvumas laikui bėgant gali keistis, bet išlieka 24

visą gyvenimą. Šeimose iš kartos į kartą yra perduodamos vertybės ir vienai iš šių vertybių perdavimo formų yra pasakos (Molickas, 2010). Todėl tėvai, seneliai ar kiti vaika prižiūrintys asmenys parinkdami pasakas, jas komentuodami ir paaiškindami padeda vaikui susivokti ir formuotis savo vertybines nuostatas. Šeima, jos nariai yra labai susieti tarpusavio ryšiais, kuriuos stiprina bendri išgyvenimai ir bendros patirtys. Šeimos nariai tarpusavyje yra priklausomi ne tik materialine prasme, bet ir meilės, dėmesio vienas kitam davimo ir gavimo ar bendravimo prasme. Pozityviai, funkcionuojančios šeimos savo tokių elgesių skatina savo narius labiau save realizuoti, suteikti jiems laisvę ir saugumo bei meilės jausmą ieškant savo kelio (Molickas, 2010). Taigi, pasakos atlieka labai svarbų vaidmenį vaiko ugdyme. Pasakos kūdikystės ir vaikystės potyrių šaltinis, elgesio bruožų, motyvų visuma, kuri išskiria jį iš kitų žmonių. Nes pasakos yra viena iš galimų bendravimo su vaiku formų, kuri padeda susikalbeti dar su nekalbančiu kūdykių, nors jis ir nekalba, bet kai sekame pasakas, keičiame balso toną, pakeičiame nuotaikas, savo veido išraiškas, žiūrėdami į akis, šio ugdymo proceso metu vaiko smegenyse atsiranda jungtys, kurios susieją garsą su mamos veido išraiškomis ir taip vaikas pradeda po truputi mus suprasti. Galima teigti, kad skaitant pasakas tiek kūdykiams, tiek ankstyvoje vaikystėje padedama vaikui pasirengti gyvenimui ir išgyventi įvairius jausmus. Beje vaikai klausydamiesi pasakų išmoksta analizuoti ir lavinti savo vaizduotę, mokosi mąstyti, sutelkti dėmesį ir kūrybiškumą (Molickas, 2010). Atsakomybė už harmoningą vaiko raidą tenka tėvams, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams tenka prisidėti ir susidaryti tinkamas harmoningas asmens brandos sąlygas. Pasakos yra viena iš priemonių, padedančių ugdyti vaiką. Vaikams reikia vertinti pasakų reikšmes norint ugdyti vaikų charakterį, emocinį raštingumą, skatinant juos suteikiant atitinkamų žinių. Svarbiausia tėvai turėtų nepamiršti, kad sekant pasakas svarbu išlaikyti ryšį su vaiku skaityti nuoširdžiai, retkarčiais pažiūrint į vaiką, paklausiant jo nuomonės apie apie perskaitytus ar būsimus dalykus (Urba 2004). Sekant pasakas teksto nereikia sekti akimis todėl galima panaudoti įvairius žaislus ar lelytes pagyvinant pasakojimą ir tarpusavio bendravimą su vaiku taip stiprinant tarpusavio ryšį. Bet turėtumėte nepamiršti prieš sekdami pasakas vaikams pasakyti, kad tai yra pasaka (autoriaus sugalvotas, netikras atsitikimas, pasakojimas), tokių atveju nebus iškraipomas vaiko pasaulio pažinimas ir vaikas gebės atskirti kas yra tikra, o kas yra išgalvota (Urba 2004). Todėl, daugeliui tėvų kyla daugybe klausimų kaip tinkamai parinkti vaikui pasakas tinkamas pagal jų amžių. Taigi, atrenkant vaikui pasakas galima atsižvelgti ne tik į tai, ar jos yra tinkamos, bet ir į tai koks skaitant vyrauja metu laikas, kokia vaiko nuotaika, ar pasakos yra ilgos, trumpos, sudėtingos ar lengvos. 25