Þiburys neþibës, jei nebus jame þibalo. Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Nr. 28 (1232) 2019 m. liepos 12 d. PENKTADIENIS Kaina 0,70 Eur

Þiburys neþibës, jei nebus jame þibalo. Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Nr. 28 (1232) 2019 m. liepos 12 d. PENKTADIENIS www.mlaikas.lt Kaina 0,70 Eur Jurbarko ir Suvalkijos kraðto TURIZMAS: nuo naujienø iki...priekaiðtø Vasara tokia trumpa, o ðalia tiek visko ádomaus. Mûsø laikas surinko visas Jurbarko rajono ir Suvalkijos kraðtø (Ðakiø, Kazlø Rûdos, Marijampolës ir Vilkaviðkio) turizmo naujoves ir ádomybes. Naujienø netrûksta ir Jurbarko rajone. Ne tik tokiø graþiø, kaip neseniai vietiniø serediðkiø iðtapytas apleistas namelis (L. Bakðenskienës nuotraukoje), bet ir tokiø, kaip priekaiðtai Jurbarko rajono turizmo ir verslo informacijos centrui, kuriuos paþërë turizmo paslaugø teikëjai. Kas penktas Jurbarko r. abiturientas neiðlaikë matematikos egzamino 3 psl. Kaip bibliotekininkai paskyniðkius mokë lauko ðaðkes pasigaminti 5 psl. Vagis á pastatà kasësi pro pamatus 6 psl. NUOLAT organizuojami 8-9 psl. Ðiame numeryje 3 psl. Lietus javapjûtës nesustabdë pirmieji kombainai jau laukuose Planuoja uþdaryti rajono ðeðiø kaimø paðtus 4 psl. Maþojoje Lietuvos kultûros sostinëje ypatingas vakaras Dvi vietos veiklos grupës vienas vadovas Biblioteka be L. Lukoðienës 7 psl. Paimsrio niokotojus tikisi sudrausminti kameromis Bedarbystei maþinti pasitelks ir savivaldybæ 8 psl. Apkaltino turizmo ir verslo centrà neveiklumu Seredþius apleistà namà pavertë patraukliu turizmo objektu 9 psl. Atostogø idëjos visos Suvalkijos kraðto turizmo naujovës ir ádomybës 12 psl. Jurbarke vykusios ðunø parodos sulaukë sveèiø ir ið uþsienio Jungtinis jurbarkiðkiø kolektyvas Baltijos rampoje 14 psl. Vienos ið paskutiniø BRAÐKIØ dar prekyboje 16 psl. Girdþiø vasaros sporto ðventë sveikatinimui ir bendrystei ISSN 1648-7087

2 / 2019 m. liepos 12 d. Nr. 28 KVIEÈIAME VISUS Á SINAGOGØ AIKÐTËS MEMORIALO ATIDARYMO ÐVENTÆ Liepos 19 dienà 12 valandà Jurbarke, Kauno gatvëje, bus iðkilmingai atidarytas daugiau nei trejus metus kurtas Sinagogø aikðtës memorialas. Ðá memorialà kuriame ne vien Jurbarkui, kuriame visiems Lietuvos gyventojams, nes galvojame, kad vienà kartà reikia pasakyti tai yra bendra mûsø istorija, mes turime kà atminti ir kà saugoti, ko gëdytis ir kuo didþiuotis, teigia memorialà kuriantis ið Lietuvos kilæs Izraelio skulptorius Dovydas Zundelovièius. Skulptorius ir jo vadovaujama Naujoji menininkø kolegija ( CAN New Artists Collegium ), Grigorijus bei Anna Zundelovièiai projektu áamþins medinæ Jurbarko sinagogà, Jurbarke gyvenusiø þydø bei juos gelbëjusiø þmoniø vardus ir pavardes. Pagrindinis memorialo motyvas grindinys ir banguojanèios granito juostos Nemuno upës ávaizdis. Granitinëse bangose suraðytos tûkstanèio þydø ðeimø, gyvenusiø Jurbarke, pavardës. Jos suraðytos jidið ir anglø kalbomis. Virð granitiniø bangø iðkilæs centrinis memorialo elementas, primenantis senàjà medinæ Jurbarko sinagogà. Projekto Tauragë+ funkcinës zonos plëtros strategija rengiama visam Tauragës regionui (keturioms apskrities savivaldybëms), siekiant nustatyti savivaldybëms svarbius probleminius klausimus, kuriø sprendimui reikia bendrø veiksmø. Funkcinës zonos strategijos parengimas yra bandomoji iniciatyva, kurià inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybës kanceliarija, Vidaus reikalø ministerija, Finansø ministerija ir vieðoji ástaiga Centrinë projektø valdymo agentûra kartu su Tauragës apskrities savivaldybëmis. Ðia iniciatyva siekiama paskatinti regiono savivaldybes kartu su socialiniais partneriais, verslininkais ir bendruomeniø atstovais ieðkoti bendrø sprendiniø, siekiant efektyviau pritraukti investicijas ir teikti vieðàsias paslaugas. Numatoma, kad bandomøjø iniciatyvø projektams greta kitø finansavimo ðaltiniø bus skirtas valstybës biudþeto ir Europos Sàjungos investicijø finansavimas. Tauragës apskrities savivaldybës ðiuo metu pasiûlë ðias galimas projekto Tauragë+ funkcinës zonos plëtros strategijos kryptis: Pramoniniø rajonø investicinio patrauklumo didinimas; Regiono gyventojø mobilumo Ðis kûrinys tai ið Jurbarko kilusiø þydø ir jø palikuoniø bei jurbarkieèiø ir Jurbarko kraðto bièiuliø dovana miestui. Projektas sukurtas uþ suaukotas lëðas. Ágyvendinimà ið dalies finansavo Geros valios fondas. Jurbarkas vienas ið pirmøjø Lietuvoje áamþino keturis ðimtus metø kartu gyvenusiø lietuviø ir þydø istorijà. Neabejoju, kad memorialas garsins Jurbarko kraðtà ir bus lankomas jurbarkieèiø ir sveèiø, kviesdamas visus á atidarymo ðventæ dþiaugësi Jurbarko rajono savivaldybës meras Skirmantas Mockevièius. Ðventës programa: 12.00 Sinagogø aikðtës memorialo atidarymo ðventës ceremonija (Sinagogø aikðtëje, Kauno g.) 14.30 Klaipëdos choro Aukuras koncertas (Jurbarko kraðto muziejaus Parodø ir koncertø salëje, Vydûno g. 21A) 15.30 Projekto Sinagogø aikðtës memorialas retrospektyva (V. Grybo memorialiniame muziejuje, Vydûno g. 31; dalyvaus projekto autoriai) 16.30 Susitikimas su Sinagogø aikðtës memorialo kûrëjais (Jurbarko rajono savivaldybës vieðojoje bibliotekoje, Vilniaus g.4) Tarybos ir mero sekretoriatas KVIEÈIAME Á PILOTINIO PROJEKTO TAURAGË+ STRATEGIJOS APTARIMÀ Redakcijos archyvo nuotr. (vidaus susisiekimo) gerinimas; Bûsto, skirto specialistams pritraukti, plëtra; Vandens tiekimo ir nuotekø ðalinimo maþuose miesteliuose ir kaimuose sistemø sukûrimas; Nenaudojamø vieðøjø pastatø pritaikymas senyvo amþiaus þmoniø prieþiûrai; Regiono patrauklumo didinimas, iðnaudojant sveikatos, kultûros ir sporto infrastruktûrà; Turizmo plëtojimui svarbios infrastruktûros sukûrimas. Jurbarko rajono savivaldybës administracija kartu su VðÁ Centrinës projektø valdymo agentûros ekspertais 2019 m. liepos 16 d. Jurbarko rajono savivaldybës maþojoje salëje organizuoja susitikimus, skirtus aptarti projekto Tauragë+ funkcinës zonos plëtros strategijos galimas kryptis, o taip pat identifikuoti svarbiausias problemas ir numatyti efektyvius jø sprendimo bûdus. Siekiant konstruktyvaus darbo, susitikimai organizuojami pagal ðias strategijos kryptis: 9.30 val. Pramoniniø rajonø investicinio patrauklumo didinimas. 11.30 val. Turizmo plëtojimui svarbios infrastruktûros sukûrimas. Regiono patrauklumo didinimas, iðnaudojant sveikatos, kultûros ir sporto infrastruktûrà. 14.00 val. Nenaudojamø vieðøjø pastatø pritaikymas senyvo amþiaus þmoniø prieþiûrai. 15.30 val. Vandens tiekimo ir nuotekø ðalinimo maþuose miesteliuose ir kaimuose sistemø sukûrimas. Bûsto, skirto specialistams pritraukti, plëtra. Kvieèiame dalyvauti savivaldybës ir jos institucijø, bendruomeniø atstovus, verslininkus, socialinius partnerius, gyventojus ir visus kitus asmenis, kuriems rûpi Jurbarko, o drauge ir Tauragës kraðto plëtra bei gyvenimo kokybës gerinimas. Susitikimø metu vyks aktyvi diskusija dël pasiûlytø krypèiø, esamø problemø bei jø sprendimo bûdø. Praðome teikti pasiûlymus uþpildyti pasiûlymo formà (skelbiama puslapyje www.jurbarkas.lt). Tai sudarys galimybæ susitikimo metu apsvarstyti konkreèius pasiûlymus ir ieðkoti bûdø, kaip juos ágyvendinti. Uþpildytà formà praðome atsiøsti elektroniniu paðtu g.cesonis@cpva.lt, ernestas.sinkus@jurbarkas.lt arba pateikti susitikimo metu. Investicijø ir strateginio planavimo skyrius JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBËS ADMINISTRACIJA SKELBIA NEGYVENAMØJØ PATALPØ NUOMOS KONKURSÀ Jurbarko rajono savivaldybës administracija skelbia negyvenamøjø patalpø nuomos konkursà iðnuomoti bankininkystës veiklai: 1. 13,03 kv. m bendro ploto patalpas (patalpa, paþymëta indeksu 3 ir 3,95 kv. m bendro naudojimo patalpos) administraciniame pastate, unikalus Nr. 9493-6002-0017, pastatas, paþymëtas plane 1B2p, A. Juðkos g. 1, Veliuonos mstl., Jurbarko r. sav.; 2. 12,52 kv. m bendro ploto patalpas (patalpa, paþymëta indeksu 39 ir 4,00 kv. m bendro naudojimo patalpos), administracinëse patalpose, unikalus Nr. 9499-1001-5017:0001, pastato, kuriame yra patalpa unikalus Nr. 9499-1001-5017, pastatas, paþymëtas plane 1B2p, Neringos g. 6, Seredþiaus mstl., Jurbarko r. sav. Pradinë nuomos kaina 3,00 Eur uþ 1 kv. m per mënesá. Nuomos terminas iki 2024 m. liepos 1 d. Paraiðkas dalyvauti nuomos konkurse ir privalomus dokumentus pateikti iki 2019 m. liepos 23 d. 10.00 val. Jurbarko rajono savivaldybës administracijai 309 kab., Dariaus ir Girëno g 96, Jurbarkas. Paraiðkos ir privalomi dokumentai pateikiami uþklijuotame voke su uþraðu: 1. 13,03 kv. m bendro ploto patalpø A. Juðkos g. 1, Veliuonos mstl., Jurbarko r. sav. nuomos konkurso dokumentai. 2. 12,52 kv. m bendro ploto patalpø Neringos g. 6, Seredþiaus mstl., Jurbarko r. sav. nuomos konkurso dokumentai. Paraiðkos formà ir nuomos sutarties projektà galima gauti Jurbarke, Dariaus ir Girëno g. 96, 309 kab., tel. 70 173, faksas 70 171 arba el. paðtu aldona.peckaitiene@jurbarkas.lt. Darbuotoja, atsakinga uþ konkurso vykdymà: Aldona Peèkaitienë, Jurbarko rajono savivaldybës administracijos Infrastruktûros ir turto skyriaus vyriausioji specialistë. Vokai su konkurso dokumentais atplëðiami 2019 m. liepos 23 d. 10.00 val. 201 kab., Dariaus ir Girëno g. 96, Jurbarke. Pradinis ánaðas, lygus 3 mënesiø pradiniam nuompinigiø dydþiui, turi bûti sumokëtas á Jurbarko rajono savivaldybës administracijos sàskaità Nr. LT814010044300080219 Luminor AB banke. Infrastruktûros ir turto skyrius SKELBIAMAS KONKURSAS 2019 m. liepos 12 d. skelbiamas konkursas Jurbarko r. Ðimkaièiø Jono Þemaièio pagrindinës mokyklos direktoriaus pareigoms uþimti. Ðvietimo ástaigos vadovui keliami kvalifikaciniai reikalavimai nurodyti www.jurbarkas.lt, skiltyje Administracinë informacija/laisvos darbo vietos. Pretendentai, dalyvaujantys konkurse, ne vëliau kaip iki 2019 m. lapkrièio 21 d. 17 val. dokumentus Jurbarko rajono savivaldybës administracijai (205 kab.), adresu Dariaus ir Girëno g. 96, 74187 Jurbarkas, gali pateikti tiesiogiai, siøsdami juos elektroniniu paðtu info@jurbarkas.lt arba registruotu laiðku. Atrankos data numatoma 2019 m. gruodþio 5 d., 10 val. Jurbarko rajono savivaldybës administracijoje. Daugiau informacijos tel. (8 447) 70 158, el. paðtu edita.pazereckaite@jurbarkas.lt. Teisës ir civilinës metrikacijos skyrius Prenumeruokite laikraðtá Mûsø laikas! Gyventojams 1 mën. 3,50 Eur, 3 mën. 9,75 Eur. Prenumeratos kainos Ámonëms 1 mën. 4,00 Eur, 3 mën. 12,00 Eur.

Kas laukia giedrø orø atostogoms, o kas javapjûtei. Ði, beje, jau viena koja áþengë ir á Jurbarko rajono laukus. Ûkininkai, kurie augina þieminius rapsus ir mieþius, jau pjauna arba ruoðiasi, jei tik lietus nesukliudys, pradëti javapjûtæ. Po poros savaièiø kombainus iðsivarys ir þieminiø kvieèiø augintojai. O vasarinës kultûros dar bræsta ir laukia vasaros perkopimo á antràjà pusæ. Visà birþelá ðalyje vyravæ karðèiai, prieð javapjûtæ, kaip tyèia, atginë lietingas dienas. Tiesa, sausros padariniai vis tiek jauèiami, todël paskelbta ir ekstremali situacija visoje ðalyje. Tokià padëtá skelbti galima, jei sausros padariniai iðplinta daugiau nei trijø savivaldybiø mastu. Sausros padarytus nuostolius bus galima ávertinti tik po derliaus nuëmimo, taèiau jau dabar aiðku, kad sausra paveikë pasëlius. Prognozuojama, kad vasariniø pasëliø derlius sumaþës apie 40 proc., o kai kuriø vasariniø kultûrø kvieèiø, rugiø, rapsø, grikiø netgi daugiau. Toks maþesnis derlingumas turës átakos ir gyvulininkystës sektoriui. Pasak Jurbarko ûkininkø sàjungos pirmininko R. Jovarausko, nors ir ne taip stipriai, kaip kituose regionuose, taèiau ir mûsø rajono sausra neaplenkë. Dabar jau lyja, bet buvæ karðèiai vis tiek paliko pëdsakà. Ir pas mus derliai, aiðku, nukentëjæ, lyginant su tuo, kà rodë pavasaris, kai tikëtasi vos ne rekordinio metø derliaus. Dabar jau visi Planuoja uþdaryti rajono ðeðiø kaimø paðtus Keièiantis kaimiðkø vietoviø demografijai ir gyventojø elgsenai, Lietuvos paðtas nuolat perþiûri paðto tinklo iðdëstymà, kad paðtai atitiktø gyventojø poreikius bei veiktø efektyviai. Lietuvos paðtas atliko Kartupiø, Lybiðkiø, Stakiø, Volungiðkës, Klausuèiø ir Armeniðkiø paðto analizæ, kuri parodë, kad ðie paðto skyriai yra pertekliniai ir nebeatlieka tiesioginës funkcijos aptarnauti klientus, nes beveik visas paðto paslaugas suteikia á namus pas gyventojus ateinanti laiðkininkë. Siekiant efektyvumo, á susidariusià situacijà sureaguota, todël ðie paðto skyriai netrukus bus uþdaromi. Skelbiama, kad be paðto paslaugø iðvardintø miesteliø gyventojai neliks: paðto korespondencijos, siuntø ir prenumeruojamø spaudos leidiniø pristatymas vyks áprastai. Kaip ir iki ðiol, á namus viskà pristatys mûsø laiðkininkai. Keièiasi tik vieta, kurioje bus galima atsiimti socialines iðmokas ir gauti kitas paðto teikiamas paslaugas aplink nedideliu spinduliu yra keli paðto skyriai, raðoma ðios bendrovës praneðime spaudai. Rajono savivaldybës mero ir tarybos sekretoriatas iðplatino praneðimà spaudai, kad rajono vadovai paðto skyriø uþdarymui nepritaria. Meras mano, kad paslauga svarbi kaimo gyventojams ir jie turi teisæ gauti ðià paslaugà kuo arèiau savo namø. Paðtø uþdarymo datos (2019-ieji): Kartupiø, Lybiðkiø, Stakiø paðtai liepos 23 d. Volungiðkës paðtas rugpjûèio 1 d. Armeniðkiø ir Klausuèiø paðtai rugsëjo 4 d. Nacionaliniui egzaminø centrui paskelbus 2019 m. pagrindinës sesijos valstybiniø brandos egzaminø rezultatus, Jurbarko rajone surinkta 12 ðimtukø. Kaip Mûsø laikà informavo rajono savivaldybës Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus vyr. specialistë Genovaitë Grigucevièienë, gauti keturi ðimtukai ið uþsienio kalbos (anglø) egzamino, du ið lietuviø kalbos ir literatûros, trys ið informaciniø technologijø, du ið matematikos ir vienas ið biologijos egzamino. Praëjusiais metais Jurbarko rajone ðimtukø derlius buvo kur kas gausesnis net 26. Beveik visus ðimtukus susiþërë Jurbarko A. Giedraièio- Giedriaus gimnazijos abiturientai. Ðimtuku ávertintos vieno Veliuonos A. ir J. Juðkø abituriento uþsienio kalbos (anglø) þinios. Uþsienio kalbos (anglø) valstybiná egzaminà rajone laikë 182, neiðlaikë 10 (5,49 proc., Lietuvoje 2,09 proc.), ið kuriø 8 Jurbarko gimnazijos ir 2 Erþvilko gimnazijos abiturientai. Lietuviø kalbos ir literatûros valstybiná egzaminà laikë 165 abiturientai, neiðlaikë 13 (7,88 proc., Lietuvoje 9,38 proc.). 10 ið Jurbarko gimnazijos, 3 Erþvilko gimnazijos. Informaciniø technologijø egzaminà laikë 24 abiturientai. Iðlaikë visi. Biologijos valstybiná brandos egzaminà laikë 66, vienas neiðlaikë (1,52 proc., Lietuvoje 2,44 proc.) Veliuonos gimnazijoje. Fizikos, chemijos, uþsienio kalbos (anglø), lietuviø kalbos ir literatûros, informaciniø technologijø ir biologijos valstybiniø egzaminø rezultatai buvo paskelbti praëjusiomis savaitëmis. Fizikos egzaminà rajone laikë 15 abiturientø, ið kuriø iðlaikë visi. Chemijos brandos egzaminà taip pat iðlaikë visi laikiusieji. Jø bûta ðeðiø. Lietuviø kalbos ir literatûros mokykliná laikë 53 Jurbarko rajono abiturientai, neiðlaikë 3 (5,66 proc., Lie- 2019 m. liepos 12 d. Nr. 28 / 3 Lietus javapjûtës nesustabdë pirmieji kombainai jau laukuose Jurbarkø seniûnijoje jau nuo praeito savaitgalio buvo galima matyti pirmuosius kombainus, kulianèius derliø. UAB Kamës ûkis, vadovaujamas K. Saroèkos, kasmet tradiciðkai vienas pirmøjø atidaro javapjûtës sezonà. O antradiená ðios bendrovës kaimynystëje jau darbavosi ir È. Petraièio ûkio kombainai. M. Kazakevièiûtës nuotr. pripaþino, kad prognozuotø derliø tikrai nebus, sako pirmininkas. O ir grûdø supirkimo kainos ðiemet lyginant su praëjusiais metais yra kur kas maþesnës. Beje, ûkininkai ir iðankstiniø sutarèiø nedaug tëra pasiraðæ. Á iðankstines sutartis dabar þiûrima labai konservatyviai, kadangi tø sutarèiø galima ir neávykdyti, kai tokia permaininga gamta, o tada laukia teisminiai procesai. Kiek þinau, ne tik vietos ûkininkai, bet ir visoje respublikoje á iðankstines sutartis dabar þiûrima labai atsargiai, aiðkina R. Jovarauskas. Jis pats sakë dar kombainø á savo laukus neiðvaræs, bet artimiausiomis dienomis skelbs javapjûtës pradþià. Patikino, kad vos iðlás saulutë, þieminá rapsà visi kuls jau masiðkai. tyti pirmuosius kombainus, kulianèius derliø. UAB Kamës ûkis, vadovaujamas Kæstuèio Saroèkos, kasmet tradiciðkai vienas pirmøjø atidaro javapjûtës sezonà. Antradiená ðios bendrovës kaimynystëje jau darbavosi ir È. Petraièio ûkio kombainai. Vienoje pusëje mes mieþius pjovëme, kitoje pusëje kaimynai rapsus, sako uþkalbintas K. Saroèka, patikindamas, kad þieminius mieþius kulti pradëjo prieð savaitæ, ðeðtadiená. Kitomis dienomis trukdë lietus, o antradiená buvo palankesnis oras, tad ir vël pratæsë darbus. Ið viso bendrovë turi uþsëjusi mieþiais 60 ha. Daugiau nei pusë tuomet, kai pakalbinome, buvo jau nupjauta. Kas penktas Jurbarko r. abiturientas neiðlaikë matematikos egzamino O ðtai Jurbarkø seniûnijoje jau ir praeità savaitgalá buvo galima matuvoje 6,5 proc.). Visi 3 ið Smalininkø technologijø ir verslo mokyklos. Menø egzaminà laikë 9, visi iðlaikë. Technologijø egzaminà laikë 29, visi iðlaikë. Kas penktas neiðlaikë matematikos egzamino Ketvirtadiená paaiðkëjo matematikos, geografijos ir istorijos brandos egzaminø rezultatai, kurie Jurbarko rajonui liûdni. Nors dviejø Jurbarko gimnazistø matematikos þinios ávertintos ðimtukais, bendras vaizdas ne koks. Beveik kas penktas abiturientas egzamino neiðlaikë. Kaip Mûsø laikà informavo G. Grigucevièienë, matematikos egzaminà rajone laikë 163 abiturientai, ið kuriø neiðlaikë 35, arba 21,47 proc., kai ðalyje neiðlaikë 17.87 proc. laikiusiøjø. Geografijos egzaminà laikë 54 rajono abiturientai, neiðlaikë 3, arba 5,56 prco, kai ðalyje 3,85 proc. Istorijos egzaminà rajone laikë 68 abiturientai. Iðlaikë visi. Kokia situacija Lietuvoje Biologijos valstybiná brandos egzaminà laikë 5 786 kandidatai. Egzamino iðlaikymo riba 16 proc. ið 100 uþduoties taðkø. Egzaminà iðlaikë 97,6 proc. kandidatø (2018 m. 98,7 proc. kandidatø). Ðimto balø ávertinimà gavo 1,1 proc. kandidatø (2018 m. 2 proc.). K. Saroèka sako, kad grûdai ðiemet smulkesni, javø varpos trumpesnës, nes pernelyg uþdþiovino. Turi pasëjusi bendrovë ir 20 ha kmynø, juos taip pat jau kulia. Kamës ûkis bene vienintelis rajone kmynø augintojas. Paðnekovas sako, kad ðiemet kmynø prikulia maþiau, nes karðèiai ir jiems pakenkë, be to, ði kultûra dvimetë, o dabar imamas antrametis derlius. Mûsø vienas akcininkas yra ið Ðiauliø, o jo tëvukas þinomas kmynininkas, tai ir mes ðiek tiek paeksperimentuojam, ðypsosi Kæstutis. Dar bendrovë augina kvieèius, pupas, þirnius, rapsus. Pastarøjø, jei tik oras leis, imsis tuoj po mieþiø iðkûlimo. Linksmai. Ðtai kà apie brandos egzaminus mano kai kurie Jurbarko gimnazistai. Paskutinio skambuèio dienà áamþinta nuotrauka. L. Juðkaitienës nuotr. Informaciniø technologijø valstybiná brandos egzaminà laikë 2460 kandidatai. Ðio egzamino iðlaikymo riba 20 proc. ið 100 uþduoties taðkø. Egzaminà iðlaikë 96,5 proc. kandidatø (2018 m. 97 proc.). Ðimto balø ávertinimà gavo 10,6 proc. kandidatø (2018 m. 13,6 proc. kandidatø). Lietuviø kalbos ir literatûros valstybiná brandos egzaminà laikë 17904 kandidatø. Egzamino iðlaikymo riba 30 proc. uþduoties taðkø. Egzaminà iðlaikë 90,6 proc. kandidatø (pernai 91,3 proc.). Ðimto balø ávertinimà gavo 0,9 proc. kandidatø (pernai 0,8 proc.). Uþsienio kalbos (anglø) valstybiná brandos egzaminà laikë 19 160 kandidatø. Egzamino iðlaikymo riba 16 proc. uþduoties taðkø. Egzaminà iðlaikë 97,8 proc. visø laikiusiøjø. 2018 metais uþsienio kalbos (anglø) egzaminà iðlaikë 99,2 proc. kandidatø. Ðimto balø ávertinimà gavo 1260 kandidatø. Uþsienio kalbos (rusø) valstybiná brandos egzaminà laikë 1610 kandidatø. Egzamino iðlaikymo riba 16 proc. uþduoties taðkø. Egzaminà iðlaikë 99,7 proc. visø laikiusiøjø (pernai lygiai tiek pat). Ðimto balø ávertinimà gavo 287 kandidatai.

4 / 2019 m. liepos 12 d. Nr. 28 Jurbarko rajono visuomenë kvieèiama ásijunti á Pilieèiø chartijos rengimà Jurbarko rajono savivaldybës administracija kartu su kitomis Tauragës apskrities savivaldybëmis, siekdama gerinti asmenø aptarnavimo Jurbarko rajono savivaldybës vieðojo valdymo institucijose kokybæ ir didinti teikiamø paslaugø prieinamumà visuomenei bei pilieèiø pasitenkinimà jomis, pagal 2014 2020 metø Europos Sàjungos fondø investicijø veiksmø programos 10 prioriteto Visuomenës poreikius atitinkantis ir paþangus vieðasis valdymas priemonæ Nr. 10.1.3-ESFA-R- 920 Paslaugø ir asmenø aptarnavimo kokybës gerinimas savivaldybëse ágyvendina dalinai finansuojamà Europos Socialinio fondo, nacionalinio biudþeto ir savivaldybiø lëðomis projektà Nr. 10.1.3-ESFA-R- 920-71-0001 Paslaugø teikimo ir asmenø aptarnavimo kokybës gerinimas Tauragës regiono savivaldybëse. I etapas. Viena ið numatytø projekto veiklø parengti Jurbarko rajono savivaldybës Pilieèiø chartijà. Pilieèiø chartija tai konsultuojantis su paslaugø vartotojais parengtas ir vieðai skelbiamas vieðojo valdymo institucijos dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie vieðojo valdymo institucijos paslaugø ir asmenø aptarnavimo kokybës standartus ir nustatomi paslaugø vartotojø veiksmai bei elgsenos principai, kuriuos jie turëtø atlikti, norëdami gauti institucijos deklaruojamos kokybës paslaugas. Pilieèiø chartijoje turëtø atsispindëti bendras siekis gerinti paslaugos teikëjo ir gavëjo bendradarbiavimà ir pasitikëjimà vienas kitu, kelti teikiamø paslaugø kokybæ, akcentuojant institucijos tikslus, paslaugø teikimo principus, jø veiklos monitoringà, kartu numatant galimybæ pilieèiams ir vartotojams skøstis dël paslaugø kokybës ir kartu dalyvauti sprendþiant dël paslaugø teikimo proceso ir kokybës gerinimo, abipusiai prisiimant atsakomybæ. Todël á ðá Pilieèiø chartijos rengimo procesà yra kvieèiami aktyviai ásitraukti tiek Jurbarko rajono politikai ir savivaldybës administracijos vadovai bei specialistai, tiek ir verslo bei visuomenës atstovai. Kad Pilieèiø chartija taptø visuomenæ ir valdþios atstovus vienijanèiu árankiu sprendþiant Jurbarko rajonui aktualius klausimus ir kiekvienam pilieèiui svarbius asmeninius reikalus, numatoma ásigilinti á pastaruoju metu savivaldybës teikiamø paslaugø specifikà ir problematikà bei gyventojø ir verslininkø lûkesèius ir pagrástus argumentus dël jiems teikiamø paslaugø kokybës pagerinimo bei abipusio supratimo ir didesnio bendradarbiavimo. Kad visø suinteresuotø pusiø mintys bûtø iðgirstos, numatoma savivaldybës internetinëje svetainëje patalpinti informacijà apie Pilieèiø chartijos rengimà bei anketà kiekvieno nuomonei iðsakyti. Rengiamos Pilieèiø chartijos metmenis planuojama aptarti rengiant susitikimus su visuomenës ir verslo atstovais kiekvienoje Jurbarko rajono seniûnijoje, á kuriuos bus kvieèiami uþ teikiamø paslaugø kokybæ atsakingi savivaldybës administracijos specialistai, seniûnai, seniûnaièiai, vietos bendruomeniø atstovai, politikai. Tik bendradarbiaujant galës bûti parengtas daugiau abipusio pasitikëjimo ir geranoriðkumo áneðantis dokumentas, rekomenduojantis kaip turëtø elgtis valdþios atstovai ir patys pilieèiai sprendþiant visiems aktualius klausimus. Parengta Pilieèiø chartija turës aptarti ðiuos bendrus bruoþus: Vieðøjø paslaugø teikimo ir gyventojø aptarnavimo kokybës standartus ir kriterijus; kompetencijas ir atsakomybæ; informacijos abipusá pateikimà ir nusiskundimø nagrinëjimà bei þalø atlyginimo aptarimà; kas bendrai sudarytø efektyvias priemones, skirtas uþtikrinti kokybiðkas vieðàsias paslaugas. Profesorius Rimantas Dapkus Biblioteka be L. Lukoðienës Jurbarko vieðojoje bibliotekoje nebedirba vyr. metodininkë Lina Lukoðienë. Birþelio 28-oji buvo paskutinë jos darbo diena ðioje ástaigoje. Apsisprendë atsisakyti bibliotekininkës pareigø, nes nori visas jëgas skirti gimtojo Vadþgirio kultûros puoselëjimui, kur iki ðiol ëjo (ir toliau eis) Erþvilko kultûros centro Vadþgirio skyriaus meno vadovës pareigas. L. Lukoðienë ir toliau atstovaus Jurbarko rajono savivaldybei Kultûros ministerijos suformuotoje Regionø kultûros taryboje, á kurià 2018 metø birþelá jà delegavo Jurbarko rajono savivaldybës taryba. L. Lukoðienë iðrinkta Tauragës apskrities regioninës kultûros tarybos pirmininkës pavaduotoja. Pirmininkë renkama ketveriø metø kadencijai. Vadþgirietë L. Lukoðienë yra muzikos pedagogë, muzikantë, grojanti ávairiais instrumentais. Maþojoje Lietuvos kultûros sostinëje ypatingas vakaras Liepos 6 d. Vadþgiryje ðiø metø Maþojoje Lietuvos kultûros sostinëje vyko muzikos, istorijos ir mados vakaras, skirtas Valstybës dienai paminëti. Vakaras prasidëjo Ðv. Juozapo baþnyèioje, kurioje savo muzikinæ programà pristatë jurbarkietis solistas Andrius Bakanas, studijuojantis LMTA. Ne daþnai savame kraðte girdimas bosas atliko lietuviø ir uþsienio kompozitoriø sakralinæ ir pasaulietinæ muzikà, kiekvienà kûriná palydëdamas jautriu palinkëjimu klausytojams. Koncerto metu þiûrovams taip pat buvo pristatoma ádomi Vadþgirio miestelio istorija: dvaras, baþnyèia ir mokykla trys kertinës aðys, apie kurias sukosi ir tebesisuka spalvingas vadþgiriðkiø gyvenimas. Daþnai buvo minimos ðviesuoliø dvarininkø Eleonoros Vaitkevièienës, Onos ir Antano Davaina-Silvestravièiø, pedagogø ir Vadþgirio mokyklos statybø iniciatoriø Monikos ir Stasio Galbuogiø, lietuviðko þodþio puoselëtojo ir naujos baþnyèios statybos iniciatoriaus kun. Juozapo Darguþo, kun. Povilo Katelës pavardës ir nuopelnai Vadþgirio kraðtui. Bene paèioje seniausioje Vadþgirio vietoje buvusios klebonijos sodelyje, kuriame dar tebeauga neapglëbiami àþuolai, menantys seniausias Vadþgirio gyvenimo akimirkas, dizainerë Dinara Klapatauskienë pristatë naujausià savo rûbø kolekcijà. Ðioje kolekcijoje dizainerë Dinara susitelkë á bene geriausiai Lietuvà reprezentuojantá augalà linà. Kaip ir prieð keletà metø, rûbus demonstravo iðtikimiausios Dinaros klientës, gebanèios subtiliai atskleisti mylimos dizainerës stilistiná uþmanymà ir Dvi vietos veiklos grupës vienas vadovas Patvirtinta nauja miesto vietos veiklos grupës (MVVG) Jurbarkas valdþia. Liepos 4 dienà Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro konferencijø salëje vyko visuotinis miesto vietos veiklos grupës Jurbarkas nariø susirinkimas, kuriame iðrinktas ir naujas MVVG administracijos vadovas, nauja administratorë, naujas valdybos pirmininkas bei atnaujinta pati valdyba. Naujuoju administracijos direktoriumi pasiûlytas ir paskirtas Arûnas Stasiûnas, kuris naujas pareigas derins su turimomis VVG grupës Nemunas administracijos vadovo pareigomis. Iki ðiol MVVG Jurbarkas vadovavo Gaiva Maèiulaitienë, turizmo ir verslo informacijos centro direktorë, ðiø pareigø atsisakiusi vieðai birþelio 28 dienos tarybos posëdyje. Visuotinio susirinkimo metu nuspræsta, kad G. Maèiulaitienë atleista nuo liepos 8 dienos. Ðv. Juozapo baþnyèioje klausytojø ðirdis suvirpino solistas Andrius Bakanas, kiekvienà savo kûriná palydëdamas jautriu palinkëjimu. Dizainerë Dinara Klapatauskienë pristatë naujausià savo rûbø kolekcijà ið lino. M. Kazakevièiûtës nuotr. MVVG Jurbarkas administracijos direktoriumi paskirtas Arûnas Stasiûnas. Redakcijos archyvo nuotr. MVVG Jurbarkas administratore bus ádarbinta Jolanta Puidokienë, einanti VVG Nemunas administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. MVVG Jurbarkas valdybai pirmininkaus tarybos narë Liudmila Norkaitienë, kuri pakeis Algirdà Gudaitá pasibaigus sprendimus. Ið juodø, baltø ir ciklameno spalvos dûmø uþdangos iðniræ pirmieji modeliai, nuþengë basomis á vasariðkà pievà ir apdovanojo þiûrovus nepakartojamais áspûdþiais. Mistiðkumo kolekcijos pristatymui suteikë muzikantas Tomas Byèkovas, grojæs hang drum (mënulio bûgnas). Kolekcijos pristatymo pabaigoje vadþgiriðkius nustebino dar vienas áspûdingas reginys buvæs klebonijos sodelis pasipuoðë spalvotø dûmø sukurta trispalve. Jaukø vakarà pratæsë ir panaktinëti kvietë jaunoji atlikëja Toma Butkutë, atlikusi romantiðkà, lietuviðkø kûriniø programà. Linos Lukoðienës ir Mûsø laiko inf. kadencijai pasibaigë pastarojo ágaliojimai. A. Gudaitis paskirtas valdybos pirmininko pavaduotoju. Á MVVG Jurbarkas valdybà Jurbarko rajono savivaldybës taryba delegavo ðiuos valdþios atstovus: tarybos narius Algirdà Gudaitá, Daivarà Rybakovà, Jurbarko miesto seniûnà Romualdà Kurà, administracijos direktoræ Vidà Rekeðienæ. Á valdybà kaip nevyriausybiniø organizacijø atstovai iðrinkti Tomas Tomkus (Jurbarko teniso klubo asociacija), Diana Striaukienë (Jurbarko Treèiojo amþiaus universitetas), Greta Ðulcaitë (Jurbarko jaunimo organizacijø sàjunga), Alma Busch (Miðkininkø gatvës bendruomenë) ir verslo atstovai Julius Gumuldis (Klasteris Panemuniø turai ), Oksana Mazur (UAB Jurbarko laikas ), Liudmila Norkaitienë (IÁ Lanmeta ), Arijana Zairienë (Jurbarko kraðto verslininkø sàjunga).

Lina Juðkaitienë lina.mlaikas@gmail.com Bibliotekininkai Rytë ir Lukas antradienio rytà á seno autobusiuko bagaþinæ pasikrauna pilnas medines dëþes knygø ir þurnalø, teptukø puokðtæ, keturis kibirus dideliø akmenø, kuriuos Lukas iðvakarëse specialiai pririnko Jurbarko þvyro karjere, þinoma, savininkams leidus. Dar pasikrauna kvadratiniø putplasèio plokðèiø ir á kelià. Ratuota biblioteka mobili pramoga uþraðu iðtapyto autobusiuko ekipaþas patraukia á Paskynus, á bendruomenës namus, kur praleido visà pusdiená. Ne tik knygø ir þurnalø vietiniams veþë, bet ir lauko ðaðkes bei lentà kartu su vietiniais pagamino, kurià èia pat, prie bendruomenës namø, ant pievutës, iðbandë turnyrà surengë. Susigrûmë bendruomenës narë Laima ir pirmininkas Vaidas. Toji mobili bibliotekininkø komanda bibliotekininkai Rytë Galbuogienë ir Lukas Bakðys bei ið Vadþgirio su visais akriliniais daþais, staltiesëmis ir akmenø pavyzdþiais atvaþiavusi bibliotekininkë Erika Þievienë, kuri ir sugalvojo, kuo paskyniðkius antradienio pusdiená uþimti. Lauko ðaðkës jos idëja. Erika juokauja, kad minèiø pasisemia ið visagalio interneto tik reikia kiek patobulinti. Parodysime, kaip ið nieko pasigaminti kaþkà. Jau turësite per paskyniðkiø dûzges kà veikti. Galësite ðaðkiø turnyrà surengti. Paskynai prieð Vadþgirá, juokavo bibliotekininkë Erika, kuri prieð mënesá su paskyniðkiais mokësi pinti àþuolø vainikus, o rugpjûèio 19 dienà þadëjo supaþindinti su Ebru technika pieðti ant vandens. Ratuota biblioteka mobili pramoga, pasirodo, Jurbarko vieðosios bibliotekos sugalvotas projektas, finansuojamas europinëmis (vietos veiklos grupës Nemunas projektas) ir savivaldybës lëðomis. Mobili bibliotekininkø komanda kartà per mënesá lankosi Paskynuose, Pavidaujyje, Rutkiðkiuose ir Vertimuose kaimuose, kuriuose nëra bibliotekos filialø. Ir taip visus dvejus metus. Bibliotekininkai jau dabar mato, kad tie dveji metai per maþai projektas turëtø bûti tæstinis. Antradienio rytà á Paskynø bendruomenës namus susirinko tiek þmoniø, kad, juokavome, atëjo kone pusë kaimo ir vaikø, ir suaugusiø; ir jaunø mamø su kûdikiais, ir moèiuèiø su anûkais. Visi susëda prie tuoj pat sustumtø stalø, pasitiesia staltieses, iðsidalina akmenis (ið viso reikia 24). Apsisprendþia juos tapyti raudona ir þaliomis spalvomis, dekoruodami jau paruoðtais trafaretais papuoðia bo- 2019 m. liepos 12 d. Nr. 28 / 5 Kaip bibliotekininkai paskyniðkius mokë lauko ðaðkes pasigaminti Improvizuotas turnyras prie paèiø pasigamintos lauko ðaðkiø lentos ðalia bendruomenës namø. Paskynø bendruomenës pirmininkui Vaidui Vaèiukynui iððûká metë paskyniðkë Laimutë. Prie bibliotekininkës Erikos nusidriekë skaitytojø eilë rinkosi ne tik þurnalus apie mokslo naujienas, bet ir lietuviø autoriø knygas. ruþëlëmis, flamingais, parðiukais, ðuniukais ir kt. gyviais. Kiti kantriai subraiþo ðaðkiø lentà ir daþo juoda balta spalvomis. Pramoga átraukia, nors vietinës moterys pripaþásta, kad gyvenime dar neteko nieko panaðaus daryti, bet patinka ir graþu. Kitos jau planuoja ir namuose kaþkà panaðaus pasidaryti. Nereikës dviraèiu minti á Vadþgirá Bibliotekininkams nëra kada poilsiauti. Reikia uþregistruoti ir tuos, kurie perskaitytas knygas atneða ir naujø pasiima. Bene pirmoji specialiai dël knygø atëjo senjorë Albina, kaip paaiðkëja, nuolatinë Vadþgirio bibliotekos skaitytoja. Iki ðiol knygø vaþiuodavo dviraèiu á Vadþgirá iki ten esanèios bibliotekos mindavusi 3 kilometrus. Dabar jai bus patogiau biblioteka á namus atvaþiavo, nors, pati sako, kad ne bëda bûtø jai ir á Vadþgirá nukakti. Mûsø laiko kalbinama moteris prisipaþásta, kad gydytojai uþdraudë skaityti dël bëdø su akimis, bet ji vis tiek skaito, nes patinka. Tà dienà moteris pasiëmë dvi knygas vienà lietuviø, kità uþsienio autorës. Ieðkojo knygos apie Veliuonà, bet neradusi uþsisakë kitam kartui, kad atveþtø. Moteris, pasirodo, domisi miesteliø istorija. Jau skaitë apie Seredþiø, nes ið to kraðto pati kilusi. Skaitë ir apie Vilkijos kraðtà, o dabar norëtø daugiau suþinoti apie Veliuonà, kur giminës, paþástami gyvena. Ji pati Paskynuose gyvena nuo 1964 metø. Knygø atneðë ir naujø pasiëmë ir naujausi Paskynø kaimo gyventojai, jauna ðeima Greta ir Daumantas Bernotai, prieð pusmetá atsikraustæ ið Kauno. Atvyko ne vieni, o stumdami veþimëlá, kuriame ramiai gulëjo jauniausia Paskynø kaimo gyventoja, 5 mënesiø neseniai pakrikðtyta Patricija. Ðeimyna atvaþiavo ne tuðèiomis, o su saldþiàja egle pavaiðino á bendruomenës namus susirinkusius ir prie stalø pluðanèius. Bernotai nusipirko sodybà bûtent èia, nes Gretos giminës ið ðio kraðto. Prieð tai abu gyveno ir dirbo Vokietijoje. Sako, kad patinka kaime, Lietuvoje, tik þmonës galëtø bûti linksmesni, daþniau ðypsotøsi. Paskyniðkei Albinai nebereikës vaþiuoti dviraèiu 3 kilometrus á Vadþgirio bibliotekà. Draugiðki ir vieningi Viskam vadovauja, reguliuoja Paskynø bendruomenës pirmininkas Vaidas Vaièiukynas ðias pareigas einantis pirmà kadencijà, bet prieð tai ilgus metus ëjæs pavaduotojo pareigas. Jis pats vietinis, ið èia pat netoliese esanèio Ðapaliðkiø kaimo. Vyras dþiaugiasi draugiðka ir aktyvia Paskynø bendruomene. Patikina, kad atsitikus nelaimei þmonës suskuba á pagalbà jei koks gaisras, nukentëjusiam ir pinigø suneða, ir darbais padeda. Ðypsosi, kad daugiau susirenka, kai kvieèia talkos, kai padëti dirbti reikia, nei á ðventes, nors ir ðvæsti ateinanèiø irgi netrûksta. Kaip pasakojo Vaidas, 2015 metais kaimas surengë paskyniðkiø dûzges, á kurias susirinko virð 200 þmoniø gimusiø, augusiø, dirbusiø ar kada nors gyvenusiø Paskynuose suvaþiavo ir ið kitø miestø, ir uþsienio. Toji ðventë taip patiko vietiniams, kad sugalvojo, kad jà reikia kas penkerius metus ðvæsti tad kita data numatyta 2020 metais. Planuoja kitais metais projektà raðyti ir paramos ðiai ðventei praðyti. Bendruomenës vienybæ ir draugiðkumà rodo dar vienas faktas, susijæs su bendruomenës namais. Pasirodo, ðis pastatas buvo pastatytas tarybiniais metais kaip kolûkio kontora, kurià, iðirus kolûkiams, ásigijo Vilkyðkiø pieninë. Kurá laikà èia veikë pieno supirkimo punktas, bet kai 2011 metais ásisteigë bendruomenë, paskyniðkiai sugalvojo ðá pastatà su þeme (28 arai) nusipirkti. Tuo metu jiems tai kainavo apie 15 tûkst. litø. Didþiàjà dalá paëmë paskolos, o likusià dalá pati bendruomenë susimetë po tiek, kiek galëjo. Ðiuose namuose dabar ir linksmi, ir liûdni renginiai vyksta tarnauja ne tik kaip koncertinë, bet ir kaip ðarvojimo salë. Raðydami projektus susitvarkë ðiø namø vidø, prieigas, ásigijo lauko treniruokliø, tinklinio aikðtelæ árengë, rekonstravo autobusø stotelæ ir susitvarkë jos aplinkà. Dabar bendruomenës namø viduje jauku ir ðilta. Ðalia katilinë pasikuria ir pasiðildo pastatà. Þiemà tikrai neðàla, net per karðta bûna. Bereikia dabar priestatà pastatyti, kur malkas galëtø laikyti medþiagos tam suruoðtos. Dar norëtøsi bendruomenës namø stogà pasikeisti ir priestatà pasistatyti, kurioje kaimo pirtá árengtø. Pirmininkas dar norëtø kaime koká plenerà surengti ið medþio menininkai galëtø skulptûrø kaimui prikurti. Minèiø ir idëjø bendruomenei netrûksta, tik pinigø nëra. Bendruomenë gyvena ið 6 eurø kasmetinio nario mokesèio, dar ið aukotojø ir 2 proc. gyventojø pajamø mokesèio. Bendruomenës pirmininkas pasidþiaugia, kad vietiniai pagaliau sulauks Paskynø kelio asfalto tikina, kad rajono valdþia paþadëjo, kad jau rugpjûtá turëtø prasidëti konkretûs darbai. Dobilø kaimas Sveèiuodamiesi Paskynuose suþinojome ir dar vienà ádomybæ. Jei uþkalbinsite gatvëje vietiná, didelë tikimybë, kad jo pavardë bus Dobilas. Bendruomenës pirmininkas patikina, kad kaime tikrai daug Dobilø gyvena. Paaiðkëja, kad ðios dinastijos pradþià davë buvusio bendruomenës pirmininko Algio Dobilo tëtis, atsikraustæs á Paskynus. Susilaukë daug sûnø, ið kuriø trys liko gimtajame kaime, sukûrë ðeimas ir vëlgi susilaukë sûnø. Paðnekovas ðypsosi, kad, apskritai, ðiame kaime yra vieni ðvogeriai ir uoðviai. Senais laikais buvo toks posakis, pats esu girdëjæs, kad uþëjæs á sodybà nelabai gali kitø apðnekëti, nes negali þinoti, kad jis galbût kaþkieno giminë, nes visas kaimas giminë, ðypsojosi Vaidas. Kodël Paskynai? Yra tokia versija. Kadangi kaimà supa daug miðkø, gali bûti, kad kadaise miðkuose buvo proskyna, kurioje þmonës ásikûrë. Tik galbût ilgainiui ið Proskynai Paskynais virto.

6 / 2019 m. liepos 12 d. Nr. 28 Kriminalai, nelaimës Grubus elgesys vieðoje vietoje Liepos 6 d. buvo gautas Jurbarko gyventojos praneðimas, kad liepos 5 d. apie 23.00 val. Jurbarko r. sav. Girdþiø k., prie naktinio klubo, t. y. vieðoje vietoje, áþûliu elgesiu paþeisdamas visuomenës tvarkà bei rimtá, sutrikdydamas paðaliniø asmenø ramybæ, paðaliniø asmenø akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu asmuo iðvadino pareiðkëjà necenzûriniais þodþiais, sugriebë jà uþ rankos ir pargriovë ant þemës, griuvimo metu buvo suþalota ranka, sukeltas fizinis skausmas. Medikai nustatë rieðo ir plaðtakos daliø sumuðimus. Rastas vyro kûnas Liepos 7 d. apie 13.00 val. gautas praneðimas, kad Jurbarko r. sav. Veliuonos mstl., namø valdoje, rastas pasikoræs vyras (gim. 1972 m.). Kûnas be iðoriniø smurto þymiø. Smurtavo prieð motinà Liepos 11 d. apie 1:00 val., bûdamas neblaivus (2,35 prom.) vyras Naukaimio II k., bandë sumuðti savo blaivià motinà, grasino jai susidorojimu, vartojo necenzûrinius þodþius. Ásiaudrinæs vyras namuose sudauþë dalá namø apyvokos daiktø. Nuostolis tikslinamas. Vyras sulaikytas. Marijampolës VPK Jurbarko PK inf. Iðëjo ir negráþo NEPILNAMETË Liepos 4 dienà, 5 val. ið vaikø globos namø, esanèiø Smalininkø mstl., iðëjo nepilnametë (gim. 2003 m.). Mergina tamsiø, ilgø plaukø, liekno kûno sudëjimo, 1.60 m ûgio. Ið vaikø globos namø iðeina nebe pirmà kartà. Jos buvimo vieta neþinoma. Marijampolës VPK Jurbarko PK inf. Ápusëjus vasaros sezonui ir suintensyvëjus lauko darbams, ûkininkai patiria vis daugiau nuostoliø, dël ásisiautëjusiø vagysèiø. Ið þemës ûkio technikos dingsta dideli kuro kiekiai, bei ávairûs prietaisai, saugomi uþrakintuose garaþuose. Treèiadiená Erþvilko sen. Varlaukio k. gyvenantis ûkininkas pastebëjo, kad ið kombaino NIVA SK5 buvo iðleista apie 200 litrø degalø, taip pat pavogti keli árankiai, kuriø vertë siekia apie 250 eurø. Mûsø laikui vyras komentavo, kad jau nebeþino ko griebtis. Toks ávykis kartojasi kasmet jau 3 metus. Visa technika saugoma rakinamame ûkiniame pastate. Ðiemet, kad patektø á pastatà, vagiui teko papluðëti po uþrakintomis pastato durimis buvo prakasta landa, Daugëja uþterðtø nitritais ir nitratais ðachtiniø ðuliniø Vagis á pastatà kasësi pro pamatus Policija ûkininkams negali padëti, jei ðie nesiima visø bûtinø priemoniø apsisaugojimui nuo vagysèiø. Policijos nuotr. pro kurià jis ir pateko á vidø. Vyras teigia, kad yra beveik visiðkai tikras dël vagies tapatybës, taèiau, deja, negali to árodyti, kadangi neturi ásirengæs stebëjimo kamerø. Tokios ar panaðios vagystës pasitaiko ir kituose Jurbarko rajono kaimuose. Redakcijos archyvo nuotr. Nacionalinio visuomenës sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragës departamento Jurbarko skyrius (NVSC Jurbarko skyrius) nemokamai organizuoja nëðèiøjø arba kûdikiø iki 6 mën. amþiaus, kuriø maistui naudojamas ðachtinio ðulinio vanduo, ðachtiniø ðuliniø vandens cheminá iðtyrimà azoto grupës junginiø nitritø ir nitratø kiekiui nustatyti. Primename, kad asmens sveikatos prieþiûros ástaigos (toliau ASPÁ) teikia informacijà NVSC Jurbarko skyriui apie jø veiklos teritorijoje nuolat gyvenanèias nëðèiàsias ar kûdikius iki 6 mënesiø amþiaus, kuriø maistui naudojamas ðachtinio ðulinio vanduo, pateikiant uþpildytà nustatytos formos Praneðimà apie nëðèiàjà arba kûdiká iki 6 mënesiø amþiaus, kuriø maistui naudojamas ðachtinio ðulinio vanduo. Per 2019 m. I pusmetá Jurbarko mieste ir rajone buvo iðtirti 9-iø ðachtiniø ðuliniø vandens mëginiai nitritø ir nitratø kiekiui nustatyti, ið kuriø 5-iø ðachtiniø ðuliniø vandens kokybë neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 Geriamojo vandens saugos ir kokybës reikalavimai reglamentuojamø ribiniø verèiø. Leidþiama nitritø norma 0,50 mg/l, o nitratø 50 mg/l. Padidintas nitratø kiekis rastas 2- uose ðachtiniuose ðuliniuose (1 Jurbarko mieste, Serbentø g. ir 1 Jurbarko r. sav., Raudonës sen., Bartiðkiø k.). Padidintas nitratø ir nitritø kiekis rastas 3-juose ðachtiniuose ðuliniuose (1 Jurbarko r. sav., Ðimkaièiø sen., Stulgiø k., 1 Jurbarko r. sav., Skirsnemunës sen., Naukaimio k., 1 Jurbarko r. sav., Raudonës sen., Kybartø k.). NVSC Jurbarko skyriaus specialistai informuoja, kad daugëja uþterðtø nitritais ir nitratais ðachtiniø ðuliniø (2018 metais iðtirtas 21 ðachtinis ðulinys, 6-iuose mëginiuose rastas padidintas nitratø kiekis, ið jø 1- ame rastas padidintas nitritø kiekis; 2017 metais iðtirti 24 ðachtiniai ðuliniai, tik 1 mëginyje rastas padidintas nitratø kiekis; 2016 metais iðtirta 17 ðachtiniø ðuliniø, 2-juose mëginiuose rastas padidintas nitratø kiekis, 1-ame rastas padidintas nitritø kiekis; 2015 metais iðtirti 28 ðachtiniai ðuliniai, 3-juose mëginiuose rastas padidintas nitratø kiekis). Vartotojai ir ASPÁ informuojami apie iðtirtø ðachtiniø ðuliniø vandens tyrimø rezultatus. Asmenims, kuriø ðachtiniø ðuliniø vandenyje nustatoma ribines vertes virðijanti nitratø ir nitritø koncentracija, pateikiama informacija apie galimà pavojø sveikatai bei saugaus vandens ruoðimo bûdus. Cheminë tarða geriamajame vandenyje yra ypaè pavojinga kûdikiams iki 6 mën. amþiaus ir nëðèioms moterims, nes jø organizme nepakanka nitratus skaidanèio fermento ir iðsivysto methemoglobinemija ( pamëlusiø kûdikiø sindromas). Nitritai ir nitratai toksiniai junginiai, kuriais uþterðtas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepaðalinami nei virinant, nei buitiniais vandens filtrais. Labai svarbu tinkamai priþiûrëti ðuliná, kad ðis netaptø apsinuodijimo ar susirgimo þarnyno infekcijomis prieþastimi. Jurbarko r. Policijos komisariato virðininkas Aivaras Dumèius informavo, kad apskritai Jurbarko rajone ðiemet vagysèiø maþiau nei pernai. Kiekvienais metais prasidëjus javapjûtës sezonui, kuro vagystës suintensyvëja. Komisariato virðininko teigimu, laikyti technikà rakinamuose pastatuose, nëra pakankama saugumo priemonë. Norint uþtikrinti visiðkà saugumà yra bûtina árengti vaizdo stebëjimo kameras, apðviesti teritorijà, kurioje saugoma vertinga technika. Taip pat galima átaisyti judesio daviklius, taèiau svarbiausios priemonës ðviesa ir kameros informuoja A. Dumèius. Virðininko teigimu, ðios dvi priemonës yra svarbiausios, nes vagystës atveju yra uþtikrinama iðliekamoji vertë, ið uþfiksuotos medþiagos galima identifikuoti vagá, o gerai apðviestø teritorijø nusikaltëliai taip pat vengia. Þinoma, reikia nepamirðti ir elementariø saugumo veiksmø nepalikti technikos laukuose, neaptvertose teritorijose ar be prieþiûros. Pagal LR Baudþiamojo kodekso 178 str. 2 punktà, asmenys, kurie pasisavino svetimà turtà, yra baudþiami bauda, areðtu, laisvës apribojimu arba laisvës atëmimu iki 6 metø. Lietuvos keliuose mobili tyrimø laboratorija Keliø bûklæ tiria ðtai tokia mobili tyrimo laboratorija. Susisiekimo ministerijos nuotr. Lietuvos valstybinës reikðmës keliuose aktyviai vyksta keliø kokybës tyrimai ðiam tikslui ðiemet pirmà kartà pasitelkta mobili tyrimo laboratorija, leidþianti greièiau, tiksliau ir objektyviau ávertinti keliø bûklæ. Nuo geguþës mënesio jau nuskenuota 4500 km keliø, ið viso ðiais metais planuojama iðtirti 15 300 km keliø dangos bûklæ, informuoja Susisiekimo ministerija. Ðiuo metu jau iðanalizuoti pirmøjø 1000 km asfaltuotø rajoniniø valstybinës reikðmës keliø tyrimø duomenys. Pagal juos nustatytas dangos bûklës indeksas (DBI) rodo, kad 59 proc. ðiø keliø yra blogi, t. y., DBI virðija 4 balus. Ðio indekso reikðmë nustatoma pagal kelio dangos paþeidimø plyðiø, iðdauþø, nelygumø, provëþø kieká bei jø tiesioginæ átakà eismo saugai ir komfortui. Dangos bûklës indeksas susideda ið 3 parametrø. Pirmasis komforto indeksas atspindi dangos nelygumø situacijà. Antrasis saugumo indeksas, nustatomas atsiþvelgiant á kelyje susidariusias vëþes, t. y., defektus, dël kuriø kelyje stovi vanduo, todël automobilá gali sumëtyti arba jis gali nuslysti nuo kelio. Treèiasis struktûrinis indeksas, parodantis dangos stiprumà, t. y., kelio galimybæ atlaikyti apkrovas, atsparumà lûþimui. Mobiliosios laboratorijos pagalba iki ðiø metø pabaigos bus iðtirta visø asfaltuotø rajoninës reikðmës keliø tinklo bûklë ir priimti sprendimai dël remontuotinø ruoþø bei jø tvarkymo apimèiø. Bendras tokiø keliø ilgis 8 192 km. Jei keliø finansavimas ateityje nepadidës, iki 2035 m. Lietuvoje turëtø bûti sutvarkyti beveik visi magistraliniai ir kraðto keliai, kurie yra blogos bûklës ir maþdaug pusë prastos bûklës rajoniniø keliø. Keliø direkcijos parengtame ilgalaikës valstybinës reikðmës keliø prieþiûros ir plëtros iki 2035 m. strategijos projekte numatyta, kad iki 2035 m. turi bûti sutvarkyta apie 2119 km rajoniniø keliø, tam reikës apie 551 mln. eurø.

Rasa Murauskienë murauskiene.rasa@gmail.com Liepos 1 d. Uþimtumo tarnybos Klaipëdos klientø aptarnavimo departamento direktorë Dangirutë Jurkuvienë, patarëja Andþela Jakienë ir Jurbarko skyriaus vedëja Rita Kliukienë susitiko su Jurbarko rajono savivaldybës administracija ir seniûnais, kuriems pristatë darbo rinkos situacijà dël Uþimtumo tarnybos teikiamø paslaugø verslui ir bendradarbiavimo susitarimo pasiraðymo. Susitikime buvo akcentuojamas Uþimtumo didinimo programos ágyvendinimas, pagal kurià laikinai ádarbinant Uþimtumo tarnyboje registruotus bedarbius, tvarkomos vieðosios erdvës Jurbarko rajono seniûnijose. 2019 metais ðiai programai planuojama skirti iki 164 tûkst. Eur ir ádarbinti iki 80 asmenø iki 3 mën. Lankys bedarbius seniûnijose Uþimtumo tarnybos Klaipëdos klientø departamento direktorë Dangirutë Jurkuvienë sako, kad susitikimo su savivaldybës administracija tikslas keisti darbo modelá bendradarbiaujant su rajono seniûnijomis ir su savivalda kaip visa institucija. Uþduotis identifikuoti tikruosius bedarbius kiekvienoje seniûnijoje, á kurias vyktø tiek savivaldybës, tiek Uþimtumo tarnybos atstovai. Tà komandà, kaip pasakoja D. Jurkuvienë, sudarytø Uþimtumo tarnybos Jurbarko skyriaus vedëja, darbo su darbdaviu specialistas, seniûnijos seniûnas, socialinis darbuotojas ir, savaime suprantama, ta auditorija, kuri neturi darbo. Á seniûnijas vaþiuosime geriau susipaþinti su darbo neturinèiu kontingentu. Koks ten yra, mes þinome, bet norime pasiþiûrëti gyvai. Identifikuoti tikrus bedarbius nuo tø, kurie galimai nelegaliai dirba. Siekiamybë tokia, kad visi, kurie ateis á Uþimtumo tarnybà, norëtø arba dirbti, arba mokytis arba kurti verslà. Institucija keièiasi, ir ástatyminë bazë kuriama bûtent ta linkme. Individualizuotai dirbant ir paaiðkës, kurie þmonës galëtø, turëtø ir privalëtø dirbti, sako D. Jurkuvienë. Klaipëdos klientø departamento direktorë daug kalbëjo ir apie teikiamø paslaugø vieðinimo svarbà. Turime labai rimtø priemoniø jauniems þmonëms iki 29 metø, gráþusiems ið uþsienio ir esantiems èia. Uþimtumo tarnyba jiems padeda ásteigti darbo vietà. Skiria iki 17 tûkst. eurø. Tai dideli pinigai ásisteigti sau darbo vietà be ásipareigojimø, tik su sàlyga, kad trejus metus jà iðlaikys. Turime labai gerø pavyzdþiø, kai þmonës pagal tà paramà nusipirko priemones ir jau Bedarbystei maþinti pasitelks ir savivaldybæ Uþimtumo tarnybos Klaipëdos klientø departamento direktorë Dangirutë Jurkuvienë sako, kad identifikuoti tikruosius bedarbius bandys kartu su savivaldos atstovais vaþinëdami po seniûnijas ir susipaþindami su situacija ið arèiau. Siekiamybë tokia, kad visi, kurie kreipsis á Uþimtumo tarnybà, norëtø arba dirbti, arba mokytis arba kurti verslà. vykdo plëtrà. Jurbarke pagal tà priemonæ yra ásteigtos 26 vietos. Èia ne tik jaunimui, bet ir neágaliems, pasakoja D. Jurkuvienë. Apgailestavo dël pilotinio projekto Jurbarko r. savivaldybës administracijos direktorë Vida Rekeðienë, kalbëdama apie bendradarbiavimo sutartá su Uþimtumo tarnyba, apgailestavo, kad Jurbarkas nebuvo átrauktas á Uþimtumo tarnybos ágyvendinamà pilotiná projektà, á kurá buvo átrauktos septynios savivaldybës. Ten su kiekvienu bedarbiu dirbama individualiai. Neþinau, kodël nepasirinktas Jurbarkas, nes bedarbystë pas mus didþiulë, 12 proc. Mes, aiðku, Uþimtumo tarnybai padësime, bet ypatingai didelio rezultato nesitikim, svarstë V. Rekeðienë. Savivaldybiø, kurios ágyvendina Uþimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugø nedirbantiems ir socialinæ paramà gaunantiems asmenims modelio pilotiná projektà, sàraðui pritarta 2018 m. Vyriausybës pasitarime. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos parengtas modelis ágyvendinamas Alytaus mieste, Akmenëje, Druskininkuose, Pagëgiuose, Panevëþio mieste, Ðilutëje ir Utenoje. Kodël bûtent ðiose savivaldybëse, aiðkaus atsakymo nepateikia ir pati Uþimtumo tarnyba. Konkreèiø kriterijø teisës aktuose nebuvo nustatyta. Pasirinktos savivaldybës yra ávairaus dydþio, skirtinguose Lietuvos regionuose, dalis jø yra ðalia Lietuvos sienos su kitomis valstybëmis (kur stebimas didþiausias nedarbas), dalis miesto, dalis aptarnauja daugiau kaimiðkàjà (nuo urbanizuotø teritorijø nutolusià sritá), dalis jø jau ágyvendina panaðià veiklà, todël yra galimybë dalintis geràja patirtimi. Toks pasirinkimas, manytume, yra sëkmingas, nes projekto ágyvendinimo laikotarpiu bus pasiektas tikslas ávertinti kuo ávairesná spektrà problemø ir siûlyti jø sprendimo bûdus, o jei prireiks siûlyti naujà teisiná reguliavimà ar keisti ðiuo metu galiojanèius teisës aktus, Mûsø laikui aiðkino Uþimtumo tarnybos prie LR SADM atstovë spaudai Milda Jankauskienë. Daug tikimasi ið savivaldybiø Uþimtumo tarnyba akcentuoja, kad sprendþiant nedarbo maþinimo ir uþimtumo didinimo problemas didelës átakos turi savivaldybiø aktyvumas ir ásitraukimas. Ðiais metais intensyviai vyksta susitikimai ir konkreèiø veiklos planø derinimas su ðalies savivaldybëmis, tame tarpe ir Jurbarko. Uþimtumo tarnyba su socialiniais partneriais Triðalëje taryboje analizavo visø ðalies savivaldybiø uþimtumo situacijas ir pateikë rekomendacijas bei siûlymus, kuriø ágyvendinimas sudarytø galimybes sunkiai besiintegruojantiems á darbo rinkà asmenims sugráþti greièiau. Dël susiekimo, mobilumo ir nekvalifikuotø darbo pasiûlymø daugiausiai su problemomis susiduria vyresnio amþiaus, ilgalaikiai bedarbiai. Inicijuojamos pavëþëjimo paslaugos, darbo vietos kvalifikuotiems darbuotojams nutolusiose seniûnijose, bandomosios praktikos darbo vietose, palydëjimo paslaugos sudarytø prielaidas minëtiems asmenims palankesnes sàlygas ásilieti á darbo rinkà. Visoms savivaldybëms siûloma pradëjusiems dirbti tëvams, atsiþvelgiant á jø darbo grafikà, skirti reikalingas vaikø prieþiûros paslaugas, teikti ásidarbinimui bûtinas sveikatos paslaugas (áskaitant þalingø áproèiø gydymà), didinti nemokamø savivaldybëje teikiamø teisiniø paslaugø valandø skaièiø. Taip pat rekomenduojama pagal poreiká gyventojams teikti atvejo vadybininko paslaugas, orientuotis á neterminuotà tvaresná ádarbinimà, glaudþiau bendradarbiauti su Uþimtumo tarnyba. Kaip specialiosios rekomendacijos pagal situacijà kiekvienoje savivaldybëje, gali bûti iðskiriamas kompleksiniø paslaugø teikimas, prioritetinis ilgalaikiø bedarbiø dalyvavimas uþimtumo didinimo programose, naujø kvalifikuotø darbo vietø steigimas nutolusiose savivaldybëse, darbo grupiø su Uþimtumo tarnybos specialistais kûrimas sprendþiant ilgalaikio nedarbo atvejus ir kt. Situacija Jurbarko darbo rinkoje Uþimtumo tarnybos duomenimis, Jurbarko savivaldybëje liepos 1 d. buvo registruota 1808 darbo neturinèiø asmenø tai 17 proc. maþiau, palyginti 2018 m. liepos 1 d. Net 47 proc. registruotø nedirbanèiø asmenø buvo vyresni nei 50 metø, 13 proc. sudarë jaunuoliai iki 29 metø. Per metus registruotas nedarbas sumaþëjo 2,2 proc. Ilgalaikiø bedarbiø maþiau beveik 3 kartus. Tarp registruotø bedarbiø daugiausiai yra vyresniø nei 50 metø asmenø 849 (pernai 949), jaunimo iki 29 metø 239 (pernai 299), ilgalaikiø bedarbiø 295 (pernai 850) 65 proc. maþiau nei 2018 metø liepos 1 d. 2019 m. liepos 12 d. Nr. 28/ 7 Tuo tarpu laisvø darbo vietø birþelá Jurbarke registruota maþiau nei pernai tuo paèiu metu. Ðiemet jø buvo 296, pernai 315. Per mënesá tarpininkauta ádarbinant 103 darbo ieðkantiems asmenims, pernai birþelá 138 asmenys ásiliejo á darbo rinkà. Savarankiðkà veiklà pagal verslo liudijimus pradëjo 85 jurbarkieèiai, pernai 75 asmenys. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonëse birþelá pradëjo dalyvauti 28 darbo ieðkantys þmonës, pernai 53. Nauja kvalifikacijas ir kompetencijas praëjusá mënesá panoro ágyti 13 asmenø, pernai 20. TOP 5 pagal laisvø darbo vietø skaièius Krovikai (15) Mësininkai, þuvø darinëtojai ir giminiðkø profesijø darbininkai (13) Judamøjø þemës ir miðkø ûkio árenginiø operatoriai (13) Darbininkai izoliuotojai (11) Daþytojai ir giminiðkø profesijø darbininkai (11) Darbdaviai birþelio mënesá ieðkojo gyvosios gamtos mokslø technikø (iðskyrus medicinos ir patologijos laboratorijø technikus), reklamos ir rinkodaros specialistø, maþmeninës ir didmeninës prekybos vadovø, administravimo ir vykdomieji sekretoriø, apskaitos ir buhalterijos tarnautojø, taèiau turinèiø tokià profesinæ kvalifikacijà Jurbarko savivaldybëje maþai. Paimsrio niokotojus tikisi sudrausminti kameromis Ðtai toká vaizdà ketvirtadienio rytà paimsry pamatë Jurbarko komunalininko darbuotojai. Jurbarko komunalininkas savo feisbuko paskyroje liepos 11 dienà pasidalino Jurbarko miesto paimsrio poilsio zonos nuotraukomis. Suoliukai iðvartyti, suniokoti. Tiltelis per Imsræ - sulauþytas. Jurbarke siautëjo viesulas ar...?, - raðoma bendrovës paskyroje. Tuo paèiu perspëjama, kad tiltelio bûklë avarinë ir siûlo praëjimui geriau rinktis greta esantá tiltà. Apie jo bûklæ informuosime rajono savivaldybës administracijà ir lauksime nurodymø, - raðoma UAB Jurbarko komunalininkas paskyroje. Tvarkysime. Tas tiltas tikrai prastos bûklës. Sutreðæs. Tikriausiai perdarysime visà tiltukà. Tuo paèiu atnaujinsime ir sutreðusius suoliukus, - Mûsø laikui ketvirtadiená komentavo Jurbarko miesto seniûnijos vyriausioji specialistë Asta Adomaitienë. Kas dël iðvartytø suoliukø, anot paðnekovës, tokie niokojimai atvejai paimsry daþnai kartojasi, todël jau svarstoma galimybë paismry árengti vaizdo stebëjimo kameras. Tokia galimybë yra derinta su rajono savivaldybës administracija, - sakë A. Adomaitienë.