mlaikas2018.pmd

Transkriptas

1 Jeigu kas nors stengiasi tave labai stipriai áþeisti, reiðkia jam dar blogiau. Konfucijus Nr. 16 (1220) 2019 m. balandþio19 d. PENKTADIENIS Prisiekë nauja taryba aiðku, kas uþims TRIS SVARBIAUSIUS POSTUS Balandþio 17 dienà prisiekë nauja Jurbarko rajono taryba. Pirmoje eilëje sëdi (ið kairës) Kazimieras Ðimkus, Vilma Venslauskienë, Audronë Kurienë, Inga Molevaitë, Zita Sorokienë, Skirmantas Mockevièius, Vida Rekeðienë, Genë Gudaitienë, Liudmila Norkaitienë, Darius Juodaitis. Antroje eilëje stovi (ið kairës) Donatas Jackis, Vidmantas Juzënas, Remigijus Brazaitis, Kæstutis Naujokas, Raimundas Jovarauskas, Petras Vainauskas, Gvidas Byèius, Egidijus Giedraitis, Kasparas Jurevièius, Algirdas Gudaitis, Audronis Zairys, Darius Virvilas, Graþvydas Aþna, Daivaras Rybakovas ir Gintaris Stoðkus. Sinagogø aikðtëje prasidëjo memorialo STATYBOS DARBAI 2 psl. KULTÛROS diena Jurbarke su V. Masalskio ðoko terapija ir indënø ðokiais 9 psl. Pirmieji Nemuno laivø paminëjimai 7psl. Mielieji, sveikinu Jus su ðventomis Velykomis! Tegul su Kristaus prisikëlimu atgimusi gamta mums visiems dovanoja giedrià ir graþià pavasario ðventæ. Negailëkime vieni kitiems malonios ðypsenos, gero þodþio, ðilto linkëjimo ir nuoðirdaus bendravimo. Linkiu ðviesos ir santarvës Jûsø namuose, gërio ir sëkmës Jûsø darbuose. Pagarbiai Jurbarko rajono savivaldybës meras Skirmantas Mockevièius Su atbundanèiu pavasariu artëja pati graþiausia pavasario ðventë Ðv. Velykos. Tegul á Jûsø namus ateina ðvelnus saulës spindulys, pirmøjø pavasariniø gëliø kvapas, o kartu su numargintais marguèiais stiprybë, meilë ir dþiaugsmas. Ið visos ðirdies linkiu, kad jëgos vël atgimtø su gamta, kad ðviesià mintá dar geresnë keistø, kad duona ir medum kvepëtø Jûsø namai, kad baltas angelas - dangaus pasiuntinys - Jus saugotø, globotø ir neapleistø. SU ÐV. VELYKOM!!! Kaina 0,70 Eur Ðiame numeryje 2 p s l. Miesto ðventëje ákvepianèios sëkmës istorijos 4 p s l. Ðokiø studijai Nemunëlis iðauðo TRIUMFO VALANDA 5 p s l. Gimnazijoje ypatingai paminëta KOSMONAUTIKOS DIENA VELYKINËS PUOÐMENOS ðventës ðaukliai 6 p s l. Jurbarkieèiai sukruto graþinti aplinkà Medicininiø rinkiniø gamyklos teks palaukti 1 2 p s l. Kariuomenës ir visuomenës dienà sukvies á þygá Ðimkaièiø girioje 1 6 p s l. Cerkvëje latviø dailininkës rimtas Pavasario laukimas NUOLAT organizuojami Lietuvos Respublikos Seimo narys Rièardas Juðka Brangûs buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai, Lietuvos laisvës gynëjai, visi jûsø artimieji, vaikai ir vaikaièiai bei visi þmonës, Prisikëlimo rytas pavasaris þemëje ir sieloje. Atverkime savo ðirdis Tikëjimui, Vilèiai ir Meilei. Laimingi bûkite ir sveiki. Sutikite ðv. Velykø rytà su ðventa malda lûpose. Lai prisikëlæs Jëzus suteikia jums jëgø prasmingiems darbams Lietuvos labui. Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Jurbarko filialo valdybos vardu pirmininkë Irina Paþereckienë ISSN

2 2 / 2019 m. balandþio 19 d. Nr. 16 Miesto ðventëje ákvepianèios sëkmës istorijos Pirmàjá geguþës savaitgalá, geguþës 3 4 dienomis, Jurbarke ðurmuliuos jau 19-oji ðventë Jurbarko miesto ir verslo dienos. Ðventë bus ir tradicinë, ir kitokia, nes á jà ásitrauks dar daugiau iniciatyviø jurbarkieèiø, bendruomeniø, organizacijø. Tradiciðkai ðventë prasidës penktadiená konferencija, kurioje bus kalbama ne apie verslo nûdienà, problemas ir iððûkius, kaip bûdavo áprasta, bet apie bendruomeniðkumo ir bendrystës galià. Kuo toliau, tuo labiau pastebime, kad ði ðventë tampa labiau bendruomeniðka, nes vis daugiau naujø dalyviø ásitraukia, sakë ðià ðventæ kasmet organizuojanèios Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorë Gaiva Maèiulaitienë. Pagrindinis ðios konferencijos praneðëjas bus þinomas þurnalistas, raðytojas Giedrius Drukteinis, kuris paþadëjo papasakoti apie þydø pedagogikà bei atskleisti septynias þydø sëkmës paslaptis, kaip uþauginti genijus bei milijonierius. Organizatoriai kvieèia atvykti ne tik verslo atstovus, bet ir bendruomenes bei visus, kuriems reikia sëkmingø pavyzdþiø ir ákvepianèiø sëkmës istorijø. Ðiømetinæ ðventæ savo nauju projektu Sugráþimai praturtins ir Jurbarko kultûros centras. Jis sukvies á Jurbarkà iðvykusius kraðtieèius pasidalinti savo sëkmës istorijomis. Penktadienio vakarà Jurbarko kultûros centre ávyks pirmas ðio projekto susitikimas, kurio metu koncertuos vienas ið Kauno orkestrø, kuriam vadovauja iðeivis ið Jurbarko kraðto. Antràjà dienà, ðeðtadiená, Kauno gatvëje ir prieigose ðurmuliuos tradicinë mugë. Joje pareiðkë norà dalyvauti ir uþsiregistravo apie 300 dalyviø, ið kuriø 30 vietiniø verslo atstovø ir amatininkø. Ðventës nuotaikà kurs vietiniai Jurbarko kraðto meno kolektyvai, bus galima pamatyti vietinës menininkës Romarikos Pikelienës ðilko darbø kolekcijos pristatymà. Veiksmas senamiestyje ðurmuliuos iki 15 val. Nuo 15 val. jau bus galima persikelti á maþøjø laiveliø prieplaukà, kur vyks jau penktosios Þiobrinës, kurias organizuoja klasteris Panemuniø turai. Tikiuosi, Gaiva, ir mums gerà orà uþsakë, ðypsojosi Panemuniø turø vadovë Kristina Vanèienë. Anot jos, jau kitais metais jiems nereikës Þiobrinëms praðyti gero oro, nes turës dideles palapines nebaugins nei karðta saulë, nei lietus. Bet ðiais metais dar reikës pakentëti veiksmas vyks atviroje erdvëje, todël praðoma visø ið anksto atvykti á ðventæ tinkamai apsirengus. Ðiømetinës Þiobrinës bus kitokios. Ne tik tuo, kad bus jau penktosios. K. Vanèienë pasidþiaugë, kad prie ðios ðventës prisijungë panemuniø bendruomenës ir Raudonës, ir Veliuonos, Se- Sinagogø aikðtëje prasidëjo memorialo statybos darbai Balandþio 17 dienos popietæ Jurbarko senamiestyje Sinagogø aikðtæ apgulë Jurmelsta darbininkai. Startavo paruoðiamieji Sinagogø aikðtës memorialo statybos darbai. Jau kità savaitæ èia savo tiriamuosius darbus turëtø pradëti archeologas. Tikimasi, kad iki birþelio 20 dienos ðios Jurbarko ámonës darbininkai sutvarkys ir paruoð aikðtæ memorialui, iðlies pamatus, iðklos trinkelëmis. Tokius pageidavimus iðsakë ðio memorialo sumanytojai, skulptoriai. Pastariesiems reikia laiko sumontuoti pagrindines plokðtes, iðvedþioti elektros instaliacijas bei paruoðti tekstus.visiems reikia paskubëti, nes jau paskelbta oficiali ðio memorialo atidarymo diena liepos 19-oji. Penktadiená, balandþio 19 dienà, mero kabinete suplanuotas pasitarimas dël Sinagogø aikðtës parengimo memorialo statybos. Memorialui naudojamas dvi medþiagos. Granitas ir bazaltas. Pastarasis atkeliaus á Jurbarkà tiesiai ið Ukrainos. Centrinë memorialo plokðtë, medinës sinagogos imitacija, bus ið bazalto ir áspûdingai apðviesta ðviesolaidþiø. Pagrindinës plokðtës á Jurbarkà atkeliaus ið Ðirvintø rajono, akmens dirbtuviø. Sinagogø aikðtës paminklui nebus iðleista në vieno rajono biudþeto euro. Visi pinigai suaukoti. Lëðø rinkimu rûpinosi ir patys ðio projekto sumanytojai Zundelovièiai. Padëjo ir jurbarkieèiai. Jurbarke ákurtos asociacijos Kuriame Jurbarkui duomenimis, ðiam Tiek G. Maèiulaitienë, tiek K. Vanèienë atkreipia dëmesá, kad iki ðventës dar nemaþai laiko, tad ðventinë programa gali pasipildyti naujais renginiais ar keistis. redþiaus ir kt. Naujø atrakcijø vaikams ir jaunimui pasiûlys ir Panemuniø regioninis parkas. Dar Þiobrinës bus kitokios tuo, kad ðiais, prezidentiniais metais, èia pat, prie Nemuno, bus galima sutikti prezidentà Antanà Smetona su þmona. Organizatoriai þada, kad bus galima su jais ne tik prie arbatos stalelio nusifotografuoti, bet su prezidentiene kortomis suloðti. Dar naujovë bus ta, kad ðventës metu bus vykdomos þuvies gaminimo edukacijos parodys ir pamokys, kaip reikia patiems paprastai, bet smagiai iðkepti þuvá... Tradiciðkai bus renkamas þiobriø karalius ir karalienë. Ðventinæ nuotaikà maþøjø laiveliø prieplaukoje kurs nuotaikinga Mingë Dorë kolektyvo muzika. Miesto ir verslo dienø organizatoriai pasidþiaugë, kad á ðventæ nori ásitraukti ir aktyvûs jurbarkieèiai. Á juos kreipësi aktyvios mamos, kurios pasiûlë á ðventinæ ðeðtadienio programà átraukti smagià mankðtà, tad á bendrà ðoká kvieèia visas mamas ir vaikus. Aktyviø moterø sumanymas yra priminti, kaip svarbu mamoms kuo daugiau bendrauti su savo vaikais ir parodyti, kaip yra smagu kartu leisti laikà Ðeðtadienio vakarà veiksmo netrûks ir Kauno gatvëje. Kai gatvë bus ramesnë, organizatoriai didþiàjà scenà leis pasimatuoti visiems muzikaliems talentams jiems bus suteikta galimybë scenoje padainuoti ar pamuzikuoti. Vakarinëje programoje ðventinæ nuotaikà kurs vietinë Jurbarko kultûros centro grupë Jada ir kviestinës þvaigþdës Egidijus Sipavièius ir Monique. Jei pavyks, ðeðtadienio vakaro koncertà vainikuos diskoteka su didþëju. Mûsø laiko inf. Startuoja paruoðiamieji darbai. Jau kità savaitæ èia savo tiriamuosius darbus turëtø pradëti archeologas. paminklui paaukota 16 tûkst. eurø. Projekto sumanytojai buvo iðsikëlæ tikslà surinkti memorialui apie 200 tûkst. eurø. Sinagogø aikðtës memorialo, skirto Jurbarke gyvenusiai þydø bendruomenei bei þydø gelbëtojams atminti, vienas ið projekto kûrëjø, CAN New Artists Collegium (Izraelis) atstovas Grigorijus Zundelovièius. Sinagogø aikðtës memorialo idëja ir koncepcija yra Zundelovièiø ðeimos dovana istorijai ir Jurbarko miestui, siekiant atminti ðeimos protëvius, kadaise jame gyvenusius. Mûsø laiko inf. JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBËS TARYBOS 2019 M. BALANDÞIO 25 D. POSËDÞIO DARBOTVARKË (2019 m. balandþio 17 d. potvarkis Nr. V3-21) 1. Dël posëdþio darbotvarkës. 2. Dël Jurbarko rajono savivaldybës tarybos komitetø sudarymo. 3. Dël Jurbarko rajono savivaldybës atstovø Lietuvos savivaldybiø asociacijos nariø atstovø suvaþiavime. 4. Dël Jurbarko rajono savivaldybës tarybos 2015 m. geguþës 28 d. sprendimo Nr. T2-157 Dël patalpø perdavimo panaudos pagrindais Vadþgirio bendruomenës centrui pakeitimo. 5. Dël nekilnojamojo turto (buto) pirkimo Jurbarko rajono savivaldybës nuosavybën socialinio bûsto plëtrai. 6. Dël uþdarosios akcinës bendrovës Jurbarko vandenys" 2018 metø veiklos ataskaitos. 7. Dël uþdarosios akcinës bendrovës Jurbarko komunalininkas 2018 metø veiklos ataskaitos. 8. Dël uþdarosios akcinës bendrovës Jurbarko autobusø parko 2018 metø veiklos ataskaitos. 9. Dël 2019 metø Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimo lëðø vietinës reikðmës keliams tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, priþiûrëti, saugaus eismo sàlygoms uþtikrinti, ðiems keliams inventorizuoti paskirstymo. 10. Dël Jurbarko kraðto muziejaus 2018 metø veiklos ataskaitos. 11. Dël Jurbarko rajono savivaldybës vieðosios bibliotekos 2018 metø veiklos ataskaitos. 12. Dël Jurbarko kultûros centro 2018 metø veiklos ataskaitos. 13. Dël leidimo Jurbarko kultûros centrui ásigyti tarnybiná automobilá. 14. Dël Maþosios Lietuvos Jurbarko kraðto kultûros centro 2018 metø veiklos ataskaitos. 15. Dël Veliuonos kultûros centro 2018 metø veiklos ataskaitos. 16. Dël Jurbarko rajono savivaldybës tarybos 2015 m. balandþio 30 d. sprendimo Nr. T2-106 Dël piniginës socialinës paramos skyrimo komisijos sudarymo ir nuostatø patvirtinimo pakeitimo. 17. Dël vieðosios ástaigos Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro 2018 metø veiklos ataskaitos. 18. Dël pritarimo projektui Meno terapijos metodo taikymas Jurbarko mieste Meno terapijos kelionë. 19. Dël pritarimo projektui Edukacijø platforma. 20. Dël pritarimo projektui Vyresnio amþiaus asmenø uþimtumas meninëmis veiklomis. 21. Dël pritarimo projektui Neformalaus ugdymo centras. 22. Dël vieðosios ástaigos Jurbarko ligoninës 2018 metø veiklos ataskaitos. 23. Dël vieðosios ástaigos Jurbarko rajono pirminës sveikatos prieþiûros centro 2018 metø veiklos ataskaitos. 24. Dël vieðosios ástaigos Erþvilko pirminës sveikatos prieþiûros centro 2018 metø veiklos ataskaitos. 25. Dël vieðosios ástaigos Ðimkaièiø ambulatorijos 2018 metø veiklos ataskaitos. 26. Dël vieðosios ástaigos Vieðvilës ambulatorijos 2018 metø veiklos ataskaitos. 27. Dël vieðosios ástaigos Seredþiaus ambulatorijos 2018 metø veiklos ataskaitos. 28. Dël Jurbarko rajono savivaldybës vieðøjø asmens sveikatos prieþiûros ástaigø 2019 metø iðlaidø, skirtø darbo uþmokesèiui ir medikamentams, normatyvø nustatymo. 29. Dël Jurbarko rajono savivaldybës vieðøjø asmens sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø mënesinës algos kintamosios dalies dydþiø nustatymo. Savivaldybës Tarybos sprendimø projektai skelbiami savivaldybës interneto svetainëje (þr. Teisinë informacija Teisës aktø projektai) Savivaldybës meras Skirmantas Mockevièius

3 2019 m. balandþio 19 d. Nr. 16 / 3 Prisiekë nauja taryba aiðku, kas uþims TRIS SVARBIAUSIUS POSTUS tekos darbuotojai. Lina Juðkaitienë lina.mlaikas@gmail.com Keturiolika uþ ir vienuolika prieð. Tokie slapto balsavimo rezultatai renkant naujàjá Jurbarko rajono vicemerà. Juo tapo Tëvynës Sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokratø (TS-LKD) Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas, kurá daugumos balsais treèiadiená, balandþio 17 dienà, patvirtino prisiekusi naujoji taryba. TS-LKD partijai deleguoti kandidatà á mero pavaduotojo postà priklauso pagal valdanèiosios koalicijos sutartá, kuri buvo pasiraðyta ir postais pasidalinta tik ðio ðventinio tarybos posëdþio iðvakarëse, balandþio 16 dienà. Merà pasveikino ir jo þmona Ramutë su dukra. Palinkëjimø naujai tarybai ir merui skambëjo ávairiausiø ir geros sveikatos, ir geros nuotaikos, ir pozityvaus poþiûrio, ir konstruktyvumo, vienybës. Naujàjá vicemerà pralinksmino vyriausio tarybos nario palinkëjimas netrukdyti dirbti kitiems. Tas pats meras, tik kitas pavaduotojas. Rajono mero Skirmanto Mockevièiaus pavaduotojo postà gavo Daivaras Rybakovas, deklaravæs merui paramà rinkimuose. Pagal ðià sutartá deleguoti kandidatà á administracijos direktoriaus këdæ priklauso Jurbarko socialdemokratams, o á administracijos direktoriaus pavaduotojo postà taip pat tai paèiai TS-LKD. Ðioje sutartyje nëra jokiø konkreèiø pavardþiø, taèiau D. Rybakovas neslepia, kad á administracijos direktoriaus pavaduotojo postà bus siûlomas Darius Juodaitis, kuris iki ðiol ir ëjo ðias pareigas. Mûsø laikui balandþio 18 dienà LSDP Jurbarko skyriaus pirmininkas Audronis Zairys, patvirtino, kad treèiadienio vakarà bendru sutarimu á ðá postà delegavo Vidà Rekeðienæ. Ji ðias pareigas ëjo iki ðiol. Kalbos apie tai, kad V. Rekeðienë iðsaugos administracijos direktorës postà sklido jau seniai. Po minëta valdanèiosios koalicijos sutartimi 14 tarybos nariø paraðø, prie kuriø ir naujas socialdemokratø darbo partijos sàraðe iðrinktos Ingos Molevaitës. Ji apsisprendë prisijungti prie valdanèiosios daugumos. Ðios politikos naujokës paraðo susitarime, kuris buvo pasiraðytas kovo 27 dienà, nebuvo. Tada su perrinktu rajono meru S. Mockevièiumi dirbti kartu sutiko penkiø politiniø jëgø pirmininkai, atstovaujantys 12-ai tarybos nariø. Savo paraðus ant susitarimo dirbti rajono þmoniø labui sudëjo Jurbarko TS-LKD pirmininkas Daivaras Rybakovas, Jurbarko socialdemokratø pirmininkas Audronis Zairys, Tvarka ir teisingumas pirmininkas Algirdas Gudaitis, komiteto Jurbarko kraðtui atstovas Gintaris Stoðkus bei Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkë Vilma Venslauskienë. Valdanèiojoje daugumoje dirbs praktiðkai tos paèios politinës jëgos, kaip ir ðios kadencijos taryboje. Trumpas pirmasis darbo pokalbis Per pirmàjá darbo pokalbá bûsimam vicemerui nereikëjo prakaituo- Po valdanèiosios koalicijos sutartimi 14 tarybos nariø paraðø, prie kuriø ir jauniausios Jurbarko tarybos narës socialdemokratø darbo partijos sàraðe iðrinktos Ingos Molevaitës paraðas. rinkimuose laimëjo daugiausiai rinkëjø balsø ir iðkovojo daugiausiai mandatø (penkis), todël pretendavo á administracijos direktoriaus postà. Norëdami dirbti valdanèiojoje koalicijoje konservatoriai iðkeitë ðá postà á kitus du pavaduotojø. Socialdemokratams pasiûlë administracijos direktoriaus postà, nes juos á kità koalicijà viliojo liberalai ir valstieèiai. Tai Mûsø laikui paaiðkino naujasis vicemeras. D. Rybakovo pageidavimu, jis vicemero pareigas pradës eiti nuo balandþio 23 dienos. Jurbarko socialdemokratai á administracijos direktoriaus postà siûlys Vidà Rekeðienæ, o TS-LKD á jos pavaduotojus Dariø Juodaitá. Abu jie uþëmë tas paèias pareigas iki ðiol. Patvirtinus jø kandidatûras, atsinaujins taryba abu jie uþleis vietà naujiems tarybos nariams. ti átikinëjant tarybos narius, savo darbdavius. Nors savo prisistatymui turëjo iki 15 minuèiø, D. Rybakovas prisistatë trumpiau. Pirmiausiai jis padëkojo rajono merui, priminë savo baigtas studijas universitete, kad yra verslininkas, turintis ámonæ, kurioje dirba 30 þmoniø, kad moka bendrauti su þmonëmis ir rasti tinkamiausius sprendimus. Naujieji tarybos nariai, vicemero darbdaviai, D. Rybakovo taip pat nekamantinëjo. Jis sulaukë tik keliø klausimø. Vieni politikai norëjo iðgirsti, kurià sritá kuruos naujasis pavaduotojas. Pastarasis atsakë, kad ankstesnis kuravo kultûros ir sporto sritá jei meras paskirs, tas paèias sritis kuruos ir jis. Kiti domëjosi, ar D. Rybakovui netrukdys ryðiai su savo ámone ( DK statyba ámonës direktorius, - aut. past.) ir nebus protekcijø. D. Rybakovas patikino, kad atsisakys ðios ámonës direktoriaus pareigø. Liberalai á tarybà atëjo perþiûrëjæ naujojo vicemero pajamø ir turto deklaracijas, tad domëjosi, kodël D. Rybakovas sumokëjæs tiek nedaug mokesèiø. Deklaruota D. Rybakovo (2017 m.) mokëtina pajamø mokesèio suma Vyriausiosios rinkimø komisijos puslapyje kiek daugiau nei 900 eurø. D. Rybakovas patikino, kad viskas skelbiama vieðai, kaip ir tai, kad jo, kaip ámonës direktoriaus, atlyginimas 800 eurø. Eidamas vicemero pareigas jis gaus daugiau nei dvigubai didesnæ algà. Rajono savivaldybës puslapyje skelbiama, kad mero pavaduotojo 2019 metø I ketvirèio vidutinis mënesis darbo uþmokestis, neatskaièius mokesèiø, 2985 eurai. Palyginimui, vidutiniai atlyginimai, neatskaièius mokesèiø, tuo paèiu laikotarpiu rajono mero Eur, administracijos direktoriaus Eur, o jo pavaduotojo 1750 Eur. Tuo tarpu eiliniai tarybos nariai gauna vidutiniðkai, neatskaièius mokesèiø, 388 eurus. Vienà postà paaukojo á du Ramus ir be didelio dþiaugsmo. D. Rybakovas tikëjo, kad jokiø staigmenø nebus bus iðrinktas vicemeru, o be didelio dþiaugsmo, nes jo partija, laimëjusi savivaldos rinkimus, pretendavo á rajono savivaldybës administracijos direktoriaus postà, kurá teko paaukoti. TS-LKD ðiømetiniuose savivaldos Visi 25 papraðë Dievo pagalbos Tie, kurie rinkimuose pateko á tarybà, tie ir dirbs. Në vienas neatsisakë tarybos nario mandato. Ir visi 25 atvyko prisiekti á pirmàjá ðventiná tarybos posëdá. Prisiekë be jokiø nesklandumø. Visi tarybos nariai padëjæ rankà ant Lietuvos Konstitucijos perskaitë priesaikà prisiekë gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir ástatymus, sàþiningai atlikti visas savivaldybës tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmø, paþeidþianèiø gyventojø teises ir vieðuosius interesus. Visi tarybos nariai papraðë Dievo pagalbos, pasirinkdami priesaikos tekstà su Tepadeda man Dievas. Priesaikà galëjo rinktis ir be ðio paskutinio sakinio. Paskutinis prisiekë rajono meras Skirmantas Mockevièius. Mero regalijas jam áteikë vyriausias tarybos narys Kasparas Jurevièiui. Rajono tarybos nario priesaikà priëmë savivaldybës rinkimø komisijos pirmininkë Vitalija Juzënienë. Pasveikinti perrinkto mero ir visos naujos tarybos atvyko naujai iðrinktas Raseiniø rajono vicemeras, Pagëgiø pasienio rinktinës atstovai, Vyriausybës atstovo Tauragës apskrityje pavaduotojas, Jurbarko rajono verslininkø organizacijos nariai. Su dovanomis visiems tarybos nariams apsilankë ir rajono neágaliøjø draugijos vadovë, rajono vieðosios biblio- Seimo narys Rièardas Juðka á ðventiná pirmàjá Jurbarko rajono savivaldybës posëdá balandþio 17 dienà neatvyko. Atleistai V. Rekeðienei iðmokës beveik 13 tûkst. Eur Rajono vicemero iðrinkimas ir patvirtinimas buvo vienas ið keliø ðventinio posëdþio klausimø. Prieð tai tarybos nariai turëjo atleisti ið pareigø administracijos direktoræ Vidà Rekeðienæ bei jos pavaduotojà Dariø Juodaitá pasibaigus savivaldybës tarybos ágaliojimø laikui. Abu ðie klausimai, ypaè atleidþiant ið pareigø V. Rekeðienæ, uþtruko. Naujoji taryba turëjo ápareigoti Jurbarko rajono savivaldybës administracijà iðmokëti V. Rekeðienei ir D. Juodaièiui kompensacijà uþ nepanaudotas kasmetines atostogas bei vieno mënesio vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinæ iðmokà. Daugiausiai diskusijø kilo atleidþiant V. Rekeðienæ. Paaiðkëjo, kad atleidþiamai administracijos direktorei reikës iðmokëti nemenkà sumà ið viso apie eurø, ið kuriø kompensacija uþ nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 9598 Eur, o vieno mënesio vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka apie 3100 Eur. Paaiðkëjo, kad V. Rekeðienë neiðnaudojusi daug savo atostogø (pagal staþà jai priklauso 40 kalendoriø dienø). Politikai piktinosi, kodël tiek daug neatostogavo ir kodël neuþtikrinta, kad laikytøsi tvarkos ir eitø atostogauti bei klausë, kaip bus, jei bus vël priimta á tas paèas pareigas buvo vieða paslaptis, kad ji bus siûloma vël jas uþimti. V. Rekeðienës pavaduotojà D. Juodaitá tarybos nariai atleido ramiai. Kompensacija uþ nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 108,75 Eur ir vieno mënesio savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotojo vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka 1803,88 Eur. Mero teikimu bei tarybos pritarimu, rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pareigas, iki kol bus paskirtas direktorius naujai kadencijai, vykdyti paskyrë rajono savivaldybës teisës ir civilinës metrikacijos skyriaus vedëjà Rûtà Vanèienæ, kuri uþ tai gaus 30 proc. savo algos priemokos.

4 4 / 2019 m. balandþio 19 d. Nr. 16 Maþosios Velykëlës ðiemet sukvietë á Jurbarko Naujamiesèio progimnazijà Praëjusià savaitæ Jurbarko Naujamiesèio progimnazijos valgykla aidëjo nuo pradinukø klegesio. Èia susirinko visi, norëjæ iðmokti ávairiausiais bûdais marginti velykaièius ar pasidalyti jau turima patirtimi. Buvo nemaþai vaikø, kurie á ðá renginá atsivedë savo mamas, moèiutes ar senelius. Prieð porà metø ðioje mokykloje jau vykusi tokia ðventë parodë, kad mokiniams tai ádomu, smagu ir reikalinga. Jurgita Briedienë dþiaugiasi, kad nauja karta renkasi sveikesná maistà. ÐVENTË MOKYKLOS BENDRUOMENEI Treèius metus ið eilës VðÁ Bruneros, organizuojanti moksleiviø maitinimà ávairiose Lietuvos mokyklose, sukvieèia vaikus ðvæsti Velykø. Pernai toks renginys vyko Jurbarko Vytauto Didþiojo progimnazijos valgykloje ir vadinosi Maþosios Velykëlës su moèiute. Ðiemet jis organizuotas èia, Naujamiesèio mokykloje. Kaip pasakojo ðios maitinimo ástaigos Jurbarko skyriaus direktorë Jurgita Briedienë, dabar galëjo registruotis visos mokyklos: Ðiais metais buvo laisva registracija, todël visi norintys galëjo dalyvauti. Renginys jau vyko Juodaièiø pagrindinëje mokykloje, ten susirinko apie penkiasdeðimt dalyviø vaikai kartu su tëveliais ar seneliais. Vadovë teigë, jog Bruneros atstovai èia padengë vaiðiø stalà ir pasiûlë visiems arbatos, saldumynø ir ekologiðkai iðaugintø vaisiø, taip pat kiekvienam vaikui davë po kiauðinukà daþyti. Priemones kiauðiniø marginimui atsineðë patys moksleiviai. Kaip ir su kuo marginti NAUJA KARTA RENKASI SVEIKESNÁ MAISTÀ Nemaþai mokiniø á renginá pakvietë savo mamas, moèiutes ar senelius. Taip siekama ne tik suburti bendruomenæ, bet ir jauniausiajai kartai perduoti graþiausias velykines tradicijas bei paproèius. velykaièius fantazija neribojama. Kiekvieno stilistika labai skirtinga. Smagu, kad vaikai noriai dalyvauja. Tai ðventë, skirta pirmiausia pabendrauti, pabûti kartu, pasakojo J. Briedienë. Ðis, jau tradiciniu tapæs renginys yra skirtas sujungti bendruomenæ, pabûti visiems drauge ne tik vieniems su kitais ir mokytojomis, bet ir su moèiutëmis, tëveliais, seneliais. Ámonë, organizuojanti velykaièiø marginimo ðventæ, nori ne tik suburti bendruomenæ, bet ir padëti tëvams ir seneliams per- duoti vaikams graþiausias velykines tradicijas bei paproèius. Valgykloje tàdien tiesiog akys raibo nuo ávairiausiø priemoniø, kokiomis susirinkusieji ketino daþyti kiauðinius. Jø bûta visokiø nuo seniausiø vaðku kuriamø raðtø iki putø technologijø. Vieni margino laku, flomasteriais, kiauðiniø daþais, kiti vyniojo á popierines servetëles, kuriø raðtai ásispaudë á velykaièius. Buvo ir áprastø, svogûnø lukðtais vyniojamø, pagraþintø ávairiais augalais; daþytø specialiais greitai dþiûstanèiais daþais, akvarele, specialiais Ðokiø studijai Nemunëlis iðauðo TRIUMFO VALANDA Praëjusá ðeðtadiená Jurbarko kultûros centro didþioji salë vos talpino visus susirinkusiuosius èia vyko neeilinë ðventë, kurios metu ðio kultûros centro liaudiðkø ðokiø studijai Nemunëlis ir jos vadovei Jolantai Teliðauskienei buvo áteiktas Lietuvos nacionalinio kultûros centro apdovanojimas Aukso paukðtë. Tai apdovanojimas, skirtas geriausiems mëgëjø meno kolektyvams ir jø vadovams. Ðis aukðèiausias mëgëjø meno apdovanojimas Lietuvoje kasmet balandþio-geguþës mënesiais pagerbia geriausius metø mëgëjø chorus, folkloro ir ðokiø ansamblius, teatrus, liaudiðkos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir puèiamøjø instrumentø orkestrus, jø vadovus, tautinei kultûrai nusipelniusias asmenybes. ávertintos Aukso paukðte. J. Teliðauskienë toká apdovanojimà pelnë jau antrà kartà, ir tai labai iðskirtinis atvejis, pirmàjá gavo 2006-aisiais uþ vyreniøjø Nemunëlio kolektyvo pasiekimus. O ðiemet uþ praëjusiø metø veiklà buvo nominuotas ne vienas ansamblis, bet ir visa ðokiø studija kartu su vadove. Tai net keturios ðokëjø amþiaus grupës, nuo pradinikø iki vyriausiøjø, kuriø talentas, atsidavimas ðokiui ir paèios Jolantos pastangos, Ðventiná vakarà nuotaikingai vedë kultûros scentro renginiø reþisierius Gintaras Zareckas ir viena ið pirmøjø suaugusiøjø Nemunëlio kolektyvo nariø visuomenininkë, verslininkë Ariana Zairienë. Tarsi laukdami pavasará parskrendanèiø sparnuoèiø, jie, kabindami inkilus, vis vedë þiûrovus prie pagrindinio paukðèio auksinio. Visà ðventiná vakarà þiûrovai gërëjosi visø keturiø kolektyvø pasirodymais, kartais Ðokiø studijos Nemunëlis vadovei Jolantai Teliðauskienei Aukso paukðtæ áteikia Lietuvos nacionalinio kultûros centro Choreografijos poskyrio specialistë Þivilë Adomaitienë (deðinëje). J. Paþereckienës nuotr. virstanèiais á jungtinius. Kulminacija, kuomet pagaliau á scenà iðëjo ir pati Jolanta Teliðauskienë, buvo tikrai jaudinanti. Vadovei buvo sunku tramdyti dþiaugsmo aðaras, kai á scenà jos pasveikinti kilo ne tik valdþios atstovai, bet ir buvæ bei esantys mokiniai, o visa salë atsistojusi plojo uþ nuopelnus. Paskendusi gëliø ir sveikinimø jûroje taip bûtø galima nupieðti to vakaro Jolantos portretà. Mûsø laiko inf. lipdukais ir kt. ávairiausiø. Vaikai tiesiog dþiaugësi tai darydami ir stengësi pranokti bendraamþius. Visø jø triûsas renginio pabaigoje buvo ávertintas iðrinkti patys paèiausi. Komisija, sudaryta ið mokytojø ir ámonës darbuotojø, renginio pabaigoje apdovanojo moderniausio, þaismingiausio, stropiausio, pozityviausio, kûrybiðkiausio, meniðkiausio, linksmiausio, kruopðèiausio, kantriausio, iðmaniausio, simboliðkiauso kiauðinio kûrëjus. Ðie apdovanojimai, pasak organizatoriø, buvo daugiau simboliniai, tiesiog prisiminimas, kad vaikai dalyvavo. Ir paskatinimas nepamirðti mûsø kultûriniø tradicijø. Renginio metu kalbintos su auklëtiniais dalyvavusios mokytojos dþiaugësi tokia ðvente. Viena ið jø, ketvirtokø mokytoja Eglë Juðkaitienë, teigë, jog svarbiausia, kad vaikai noriai á tokius renginius susirenka. Susibûrimas vyksta po pamokø. Varu neatvarysi, gali tik sudominti. Smagu, kad tie, kurie atëjo, buvo be galo laimingi. Ið kiekvienos klasës registravosi 3 4 vaikai kartu su tëveliais ar seneliais su ðeima, pasakoja mokytoja. E. Juðkaitienës teigimu, ypaè didelio susidomëjimo sulaukë tie vyresnieji ar jø atþalos, kurie velykaièius margino vaðku jie atpaþino ðá senoviná tradiciná daþymo bûdà ir stengësi perprasti jo paslaptis. Kita kalbintoji treèiokø mokytoja Auðra Þiþienë antrino kolegei. Ðis renginys, pasak jos, tikrai reikalingas visai mokyklos bendruomenei, o ypaè patiems vaikams. Tokiø ðvenèiø nuotaika visuomet bûna labai gera. Visi gaunam labai daug teigiamø emocijø, bendrystës, geranoriðkumo. Ðtai viena moèiutë atneðë pilnà krepðá priemoniø, kurias mielai dovanojo visiems kitiems. Labai svarbu vaikams ta bendrystë, kai dalyvauja jø tëvai ar seneliai, tuomet ir jie jauèiasi svarbesni. Bendrystë suvienija ir duoda daugiau teigiamø rezultatø. Vaikai jauèiasi emociðkai geriau, kai á mokyklà ateina jø artimieji, jie jauèiasi tvirtesni, kietesni, pasakoja Auðra. Ji dþiaugiasi pavykusiu velykiniu renginiu, taèiau norëtø daugiau panaðiø, vaikus vienijanèiø popieèiø: galimybës surengti rudeninæ Koðës dienà, vaisiø, darþoviø salotø gaminimo pamokas, kitokias sveikatinimo programas. Jurgita Briedienë dþiaugësi ne tik jau tradicine tapusia ðvente. Paklausta apie daug diskusijø këlusá naujojo valgiaraðèio mokslo metø pradþioje atsiradimà, kuomet buvo pereita prie ávairiø kruopø koðiø, þymiai gausesnio darþoviø patiekalø meniu, paðnekovë tvirtino, kad pokyèiai, nors ir pamaþu, ateina. VðÁ Bruneros propaguoja sveikatai palankià mitybà. Gamindami maistà moksleiviams jie grieþtai laikosi visø reikalavimø: valgykloje vaikai gali pasirinkti ávairiø ekologiðkø koðiø, ekologiðko cukraus, pieno, aliejaus ir kitø produktø. Nuolat apie ámonëje yra diskutuojama, kalbamasi ir su vaikais, ir su jø tëvais susirinkimø metu. Pastebim, kad maisto vartojimo kultûra pirmiausia ateina ið ðeimø. Jei mokiniai sveikai maitinasi namuose, jie nevengia tokio maisto ir mokyklose. Sveikas maistas pamaþu populiarëja. Atsiranda daugiau informacijos apie tokià mitybà socialiniuose tinkluose, raðoma spaudoje, sako paðnekovë. Ji pastebi, kad informacija duoda teigiamø rezultatø prieð deðimtmetá niekas nekalbëjo apie vandens naudà sveikatai, o dabar prieðingai: dabartinë karta geria vandená ir labai dideliais kiekiais. Uþaugo didelis bûrys vaikø, já gerianèiø. Valgykloje nuolat stovi padëklai ir vienkartinës stiklinës. Vanduo akimirksniu iðgraibstomas kiekvienos pertraukos metu. Tikëtina, kad greitai taip atsitiks ir su sveikesniu maistu. Jei ne ið ðeimø, kurios vis dar nesiûlo vaikams sveikai maitintis, tai ið vaikø darþeliø á mokyklas atkeliaus karta, kuri þinos apie kokybiðkesnio maisto poreiká. Rinksis maþiau cukraus, druskos, perdirbtø angliavandeniø ar transriebalø turinèius produktus. Redakcijos kalbinta mokytoja E. Juðkaitienë ðiai minèiai pritaria: Valgydama mûsø Naujamiesèio progimnazijos valgykloje pastebiu, kad maistas yra skanesnis grynesnis, maþiau produktø, apvoliotø miltuose, nëra natrio gliutomatu ar panaðiais pagardintø. Geriau ir sveikiau. Tik reikia visiems prie to priprasti. Maþosios Velykëlës tikrai labai graþus ir reikalingas VðÁ Bruneros organizuotas renginys. Tai visos mokyklos bendruomenës ðventë, smagiai praleistas laikas ir patirties pasidalijimas. Pirmieji velykaièiai ko gero ðiemet ir buvo iðmarginti Naujamiesèio progimnazijoje bei Juodaièiø pagrindinëje mokykloje. Tikëtina, kad ði graþi tradicija kitàmet vyks ir kitose Jurbarko rajono mokymo ástaigose. Mûsø laiko inf.

5 2019 m. balandþio 19 d. Nr. 16 / 5 Gimnazijoje ypatingai paminëta KOSMONAUTIKOS DIENA kas ima ir sugalvoja, kaip tai galima padaryti. Ir dar mokslininkai gimnazistams pasiuntë dar vienà svarbià þinià. Niekada nesiliauti svajojus. Svajonës veda á prieká. Lina Juðkaitienë lina.mlaikas@gmail.com Paragauti kosmoso ir mënulio tiesiogine bei perkeltine prasmëmis. Prisiminti, kad visi sëdime tame paèiame kosminiame laive, vardu Þemë, tad visi esame kosmose. Pajusti pasididþiavimà talentingais lietuviais, iðgirsti ádomiø kosmonautikos ir astronomijos ekspertø paskaitø ir, þinoma, pasidþiaugti ðio renginio organizatoriø iðradingumu. Visa tai buvo galima patirti balandþio 12 dienà Jurbarko A. Giedraièio-Giedriaus gimnazijoje, kurioje tà dienà pirmà kartà buvo minima Tarptautinës aviacijos ir kosmonautikos diena. Ðiuo renginiu paminëtas 50-metis, kai pirmà kartà þmonijos istorijoje amerikieèiø astronautas Neilas Armstrongas iðsilaipino ir þengë Mënulio pavirðiumi. Ðià tikrà Kosmosui ir Mënuliui skirtà ðventæ sugalvojo ir suorganizavo gimnazijos fizikos mokytojas ekspertas Antanas Kiniulis, pakvietæs lektorius, kosmonautikos ir astronomijos ekspertus Sauliø Lapiená ir Algirdà Kazlauskà. Gimnazistai ir sveèiai galëjo vieni pirmøjø suþinoti, kaip pavyko padaryti Juodosios skylës nuotraukà, kas yra viena didþiausiø ðiø dienø aktualijø, karðta naujiena. Taip pat suþinojo apie Lietuvà mënulyje, apie kosmoso tyrimo kuriozus bei apie tai, kad prie JAV Apollo misijø þenkliai ir svariai prisidëjo daug lietuviø, tarp kuriø vienas gyveno Smalininkuose. A. Kiniulis ne tik ekspertus pasikvietë, bet ir visà gimnazijà á ðá Lietuviai nuo astronautø gelbëtojø iki pasaulinio lygio iðradëjø Kosmonautikos ir astronomijos ekspertai Saulius Lapienis ir Algirdas Kazlauskas (apaèioje). A. Giedraièio-Giedriaus gimnazijos fizikos mokytojas ekspertas Antanas Kiniulis kartu su Erþvilko gimnazijos ir Vytauto Didþiojo progimnazijos fizikos mokytojomis. renginá átraukë. Vieni gimnazistai Kosmonautikos dienos tema prikepë pyragø, keksiukø originaliais pavadinimais buvo galima paragauti NASA meduoliukø, mënulio pyrago, Apollo 11 gardumyno, paragauti Pirmøjø þingsniø. Ðiais kosmoso gardumynais vaiðino sveèius. Kiti gimnazistai, vadovaujami dailës mokytojos, paruoðë savo kûriniø, skirtø kosmosui, parodà. Dainingi gimnazijos auklëtiniai paèiame renginyje sudainavo dainas lima ir japoniðkø trieiliø (Haiku) apie mënulá, Era ðokëjos suðoko ðia tema paskaityti. Jø autorë taip kosminá ðoká. Renginio organi- pat ðios gimnazijos auklëtinë Nezatoriai pasinaudojo proga ir pasi- ringa Gailiûtë, kuri uþ Planetø dþiaugë talentingais ðios srities ciklà ( Haiku stiliumi) tapo migimnazistais. Aktø salës prieigose nëtos viktorinos laureate. buvo galima pasiþiûrëti mënulio Bene pagrindinë ðio renginio þiastrofotografijø, kuriø autorius Jurnia ta, kad norint prisidëti prie kosbarko gimnazistas Orestas Palðausmoso ir Mënulio tyrimø nebûtina kas. Vaikinas uþ ðias nuotraukas tagimti Amerikoje. S. Lapienis papapo respublikinës viktorinos Po sakojo apie kraðtietá Jurgá Algá þvaigþdëtu dangum 2018 metø III Paulikà, lietuvá, gyvenusá Smalininvietos laimëtoju. Èia pat buvo ga- Fred Edvardas Bakutis ( ) JAV karinio jûrø laivyno kontradmirolas, Apollo 7,8, 9, 10,11 misijø oficialus asmuo. Pasiþymëjo neeiline karjera nuo iðsigelbëjimo jûroje iki astronautø paieðkø vandenyne. Pasaulinio lygio iðradëjas Gasparas Kazlauskas ( ). Lietuvio patentuotu árankiu gaminti prietaisai tebëra Mënulio pavirðiuje. Orbitalinio suvirinimo galvutës iðradëjas. kuose, kurio þinios apie radiacijà kosmose pasitarnavo ir skrydþiams á Mënulá. JAV lietuvis vadovavo ne vienos JAV kosmoso ateities planavimo komisijos darbui, pirmuosius palydovus pradëjo konstruoti dar prieð 50 metø ir net turëjo ketinimà ant pirmojo palydovo nupieðti Lietuvos trispalvæ. Lietuvis ne veltui vadinamas kosmoso ateities kûrëju. Ir dar abu ekspertai tarsi susitaræ kartojo tà patá. Negalima sakyti, kad tai yra neámanoma. Tai nëra tiesa. Kadaise Juodosios skylës nuotrauka atrodë neámanomas dalykas, o dabar tai jau realybë. Kaþ- Varikliø konstrukcijø talentas inþinierius Eugenijus Þiûrys ( m,). Kauno gimnazijos auklëtinis kûrë energijos aprûpinimo sistemas Apollo misijoms. Ðiuolaikiniø astronautø pirðtiniø ir skafandrø konstruktorius Robertas Balinskas ( ). Bûtent ðis lietuvis vadovavo astronautø skafandrø projektavimui. Mënulio televizijos kûrëjas Vytautas Pranas Volertas ( ). Inþinieriaus, matematiko darbai pasitarnavo Apollo 15 ryðiø sistemoms. Kosminiø sistemø kûrëjas Romualdas Kaðuba (gim. 1931). Þymus lietuviø kilmës inþinierius dirbo ir Apollo programoje ir kt. VELYKINËS PUOÐMENOS ðventës ðaukliai Artëjant ðv. Velykoms Jurbarko mieste ir rajone dygsta ávairios velykinës puoðmenos, kuriø kûrëjai bendruomeniø, ástaigø, organizacijø kolektyvai, pavieniai savanoriai, kuriems smagu ir kûrybos procesu pasidþiaugti, ir rezultatà parodyti. Jurbarko kultûros centro aikðtë pasidabino originalia Velykø kompozicija, o skverelyje prie Liukso iðsirikiavo pirmosios velykinio parkelio pintinës. Jei jau prakalbome apie pintines, tai viena jø verta atskiro dëmesio. Tiesa, ji iki velykinio parkelio neatkeliavo, o paþenklino rajono ribà Seredþiaus seniûnijà. Dydþiu nenusileidþianti Raudonës velykø simboliui ant poros metrø dydþio këdës sëdinèiam kiðkiui, pintinë su marguèiais þavi pro Seredþiø vaþiuojanèius pakeleivius. Suintrigavo puoðmena ir Mûsø laikà. Pasigroþëjome, nufotografavome, kad ir jums smalsumà sukeltume, kad vaþiuodami keliu akis paganytumëte, o stabtelëjæ ir ásiam- Vaþiuojant pro Seredþiø pasitinka ðtai tokia þmogaus ûgio marguèiø pintinë. þintumëte. Uþ ðià áspûdingà mar- ti pernykðtá variantà ir gavosi iðties guèiø pintinæ Seredþiaus seniûnija áspûdingo dydþio pintinë, kurià tedëkinga seniûnaitijos seniûnaitei ko veþte atveþti ir pastatyti. Jolantai Pauþienei bei jos pagalbiseniûnë pasidþiaugia, kad prie ninkëms Kristinai Lekeèinskienei, tokiø iniciatyvø visada prisideda ir Daivai Sutranavièienei, Julijai Tau Carito moterys. Julija Taujinsjinskienei bei Danutei Eidukienei. kienë apskritai labai veikli. PensiSeredþiaus seniûnijoje panaði nio amþiaus, su lazdele, o jos visur puoðmena J. Pauþienës iniciatyva pilna ji ir Carite, ir talkose. Karbuvo sukurta ir praëjusiais metais, tu su Danutë Eidukienë, Carito taèiau ðiemet nuspræsta patobulin- vadove, jos pasiuvo velykinei pin- Jurbarko velykiná parkelá prie kavinës Liuksas ketvirtadiená puoðë vienuolika velykiniø dekoracijø. Tarp jø ir Erþvilko gimnazijos Varlaukio skyriaus ir Varlauko bendruomenës dekoratyvinis kiauðinis, prie kurio specialiai susëdo fotografijai á Nykðtuko þaidynes atvykæ maþieji varlaukiðkiai su lydinèiais suaugusiaisiais. tinei ðiuos graþius marguèius, pasidþiaugia seniûnë. kultûrinës veiklos organizatorë Edita Riaukienë. O kokios puoðmenos be Velykø bobutës. Jà su graþia zuikiø ðeimynële sutikti galite prie Jurbarko kultûros centro Skirsnemunës skyriaus. Ðios kompozicijos autorë Velykinëmis dekoracijomis jau pasipuoðë ir Vieðvilës, Jurbarkø ir kitos seniûnijos. Mûsø laiko inf. ir nuotr.

6 6 / 2019 m. balandþio 19 d. Nr. 16 Jurbarkieèiai sukruto graþinti aplinkà Po vyro smurto deðinio raktikaulio lûþis Jurbarko miestas ir rajonas aktyviai jungiasi prie akcijos DAROM Praëjusá savaitgalá buvo tvarkomas Miðkininkø gatvës ir ðalia esanèiø gatviø kvartalas, prie Jurbarko ligoninës esantis puðynas, Jurbarko karjero teritorija. Tuo pat metu ir rajono seniûnijose bruzdëjo bendruomenës, tvarkydamos vieðàsias erdves, kiemus. Didþiausias talkininkø bûrys patraukë tvarkyti puðyno, esanèio prie VðÁ Jurbarko socialiniø paslaugø centro. Talka èia vyko dviem etapais. Vienà dienà puðyno teritorijà tvarkë savivaldybës darbuotojai, o kità susibûrë ðalia esanèiø medicinos ástaigø personalas su ðeimomis, organizacijos, artimiausiø gatveliø gyventojai. Ðià talkà iniciavo VðÁ Jurbarko socialinës paslaugos ir neformali bendruomenë Tvarkau Jurbarko kraðtà. Balandþio 12 dienà Jurbarko r. sav. Ðimkaièiø sen. Vadþgirio mstl. iðgertuviø metu prieð 43 metø moterá, kuriai nustatytas 3,91 prom. girtumas, namuose smurtavo 51 metø sugyventinis, kuriam nustatytas 3,21 prom. girtumas. Jurbarko ligoninëje moteriai diagnozuota deðinio raktikaulio lûþis. Vyras sulaikytas. Neblaivus ir neturintis teisiø vairuoti Balandþio 12 dienos vakarà policija Jurbarke, Knygneðiø g. sustabdë automobilá Audi 80, kurá vairavo 38 metø vyras, gyv. Jurbarko r. sav. Kavoliø III k. Asmuo neturëjo teisës vairuoti transporto priemoniø, nepateikë transporto priemonës registracijos liudijimo, techninës apþiûros talono bei privalomojo civilinës atsakomybës draudimo poliso. Jam nustatytas 3.28 prom. girtumas. Muðtynës tarp vyrø Liberalø sàjûdþio iniciatyva buvo tvarkoma Jurbarko karjero teritorija. Balandþio 13 dienos vakarà vyras, atvykæs á priþiûrimà sodybà, esanèià Jurbarko r. sav. Skirsnemunëje, pastebëjo, kad atidarytas medinis negyvenamo namo langas ir pro já patekus á vidø, ið sandëliuko dingæ du vyriðki juodos spalvos dviraèiai. Turtas nedraustas. Nuostolis 200 eurø. Vyras smurtavo prieð savo senelæ Prie karjero ðákart darbavosi maþiau gyventojø, nei ankstesniais metais. Akcijos iniciatoriai liberalø sàjûdþio atstovai. Prie jø prisijungë ðeimø nariai ir tinklinio gerbëjai. Talkininkai tvarkë pakrantes ir tinklinio aikðtelæ. Balandþio 14 dienos vakarà gautas praneðimas, kad Jurbarke Kæstuèio g. esanèiuose namuose 29 metø vaikinas pastûmë savo 82 metø senelæ ir ði nugriuvo ant lovos. Tokiais savo veiksmais jis sukëlë moteriai fiziná skausmà. Átariamasis po ávykio pasiðalino val. jis sulaikytas, jam nustatytas 1,81 prom. girtumas. Graþinti puðyno aplinkà susirinko apie pusðimtá ávairiø ástaigø ir organizacijø atstovø, pavieniø gyventojø. Krûvos surinktø ðakø bus panaudojamos biokuro gamybai. Daugelyje seniûnijø taip pat pats darbymetis. Ásijungæ á akcijà DAROM gyventojai tvarko Nemuno pakrantæ, daugiausiai lankomas vieðàsias erdves, sodina medelius, gëles, geni ðakas. Socialinëje erdvëje aktyviai dalinamasi bendro dar- bo akimirkomis. Dþiugu, kad ði bendrystë ne tik ðvarina aplinkà, bet ir vienija asmenis, ðeimas, bendruomenes, vëliau veiklà perkelianèias á bendrus projektus, renginius, prasmingà buvimà kartu. Mûsø laiko inf. Medicininiø rinkiniø gamyklos teks palaukti Medicininiø rinkiniø gamyklos Jurbarke, kurià ruoðiasi statyti UAB Naujos mintys, teks palaukti. Tai Mûsø laikui treèiadiená patvirtino rajono meras Skirmantas Mockevièius, o Verslo þinioms tvirtino ir minëtos bendrovës generalinis direktorius Evaldas Graþys. Pastarojo teigimu, projekto ágyvendinimas atidedamas dël finansavimo stokos. Bendrovë Naujos mintys praëjusiais metais buvo pirmoji ámonë, pasinaudojusi galimybe 99 metams iðsinuomoti vienà ið Jurbarko rajono savivaldybës suformuotø þemës sklypø. Èia buvo suplanuotos 11 mln. Eur siekianèios investicijos á medicininiø rinkiniø gamyklà, kurioje bûtø gaminamos vienkartinës priemonës, reikalingos ávairioms operacijoms ar tyrimams. Anot Naujos mintys vadovo, nors potencialus partneris rastas, projektas atidedamas. Verslo þinioms E. Graþys kalbëjo, kad jø Balandþio 13 dienos vakarà gautas praneðimas, kad Jurbarko r. sav. Skirsnemunës sen. Sliekiðkiø k., kieme, iðgertuviø metu, 52 metø vyras, kuriam nustatytas 2,44 prom. girtumas, sumuðë paþástamà 43 metø vyrà, kuriam nustatytas 3,16 prom. girtumas. Ið sodybos pavogti dviraèiai Graþindami puðyno aplinkà talkininkai puðyno pakelëse sukrovë didþiules ðakø ir kelmø krûvas, kurios bus iðveþtos biokuro gamybai. Prie akcijos DAROM ðeðtadiená prisijungë ir kai kuriø daugiabuèiø gyventojai. Graþino savo namø ir netoliese esanèias erdves. Ðià savaitæ darbuojasi ir miesto mokyklos Naujamiesèio progimnazija tvarko Jaunimo parkà, Vytauto Didþiojo link Biðpilio besitæsianèià erdvæ, o A. Giedraièio-Giedriaus gimnazija Dvaro parkà. Kriminalai, nelaimës ámonë planavo prisivilioti panaðias gamyklas kitose ðalyje turintá partnerá. Já surado, taèiau dël dabartinës situacijos projektas ðiek tiek atidedamas. Vis dëlto patikino, kad niekas nesikeièia, ir gamykla Jurbarke iðkils, tik kiek vëliau, nei planuota. Bendrovës internetinëje svetainëje skelbiama, kad netoli Jurbarko suplanuotos 6 tûkst. kv.m. gamybinës patalpos. Èia turëtø bûti ádarbinta per 300 darbuotojø. Praëjusiø metø vasarà Jurbarko rajono savivaldybëje pristatydamas projektà E. Graþys kalbëjo, kad 2 mln. Eur turi patys investuotojai, bankai suteiks dar 5 mln. Eur paskolø, o likusiø 4 mln. Eur investicijø bus ieðkoma. Taip. Man ði situacija yra þinoma. Apie tai mane telefonu informavo ámonës vadovas, Mûsø laikui sakë rajono meras, patvirtinæs, kad apie tai þinojo dar prieð savivaldos rinkimus. Meras atkreipë dëmesá, kad þemës nuomos sutartyje nurodyti atitinkami terminai, per kuriuos investuotojas turi gauti leidimà statybai (per 18 mënesiø), pradëti statybas (per 24 mënesius), áregistruoti statinius (per 48 mënesius). Taigi, investuotojas turi pakankamai laiko sutartiniams ásipareigojimams ávykdyti, sakë meras. S. Mockevièius apgailestavimo, kad nesulaukë pagalbos ið Ûkio ministerijos. Jo teigimu, siekdami padëti ámonei praëjusiais metais Ûkio ministro V. Sinkevièiaus vizito metu kartu su UAB Naujos mintys diskutavo dël galimybës ámonei gauti paramà ið struktûriniø fondø ar kitø ðaltiniø. Taèiau ir ministras nieko konkretaus, kas palengvintø ir paspartintø ámonës ásikûrimà Jurbarke, nenurodë, apgailestavo meras, pabrëþæs, kad rajono savivaldybë ir toliau rems visas verslo iniciatyvas ir padës visiems, kurie norës pradëti verslà rajone. Mûsø laiko inf. SMS þinutëmis grasino susidorojimu Balandþio 14 dienà gautas Jurbarko r. sav. Rutkiðkiø k. 22 metø gyventojos praneðimas, kad á jai priklausantá mobiliojo ryðio telefonà buvæs 23 metø sugyventinis, gyv. Tauragëje, siøstose sms þinutëse jà plûdo necenzûriniais þodþiais ir grasino susidorojimu. Vyras grasino savo þmonai Balandþio 16 dienos rytà namuose, esanèiuose Jurbarko r. sav. Antupiø k., neblaivus 53 metø vyras, kuris atsisakë tikrintis girtumà, grasino susidorojimu savo 50 metø þmonai. Sustabdþius automobilá átarimai pasitvirtino Balandþio 18 dienos vidurnaktá Jurbarko r. sav. Skirsnemunës k. policija sustabdë átartinai manevruojantá automobilá Audi A6, kurá vairavo ðio kaimo 41 metø gyventojas. Jam nustatytas 2.60 prom. girtumas. Marijampolës VPK Jurbarko PK inf. Degë automobilis Balandþio 12 dienà gautas praneðimas, kad Ðimkaièiø miestelyje dega automobilis. Atvykus ið automobilio VW Passat variklio skyriaus rûko dûmai. Gaisro metu apdegë variklio skyriaus degios dalys. Aplink garaþø masyvà degë þolë Balandþio 16 dienos pavakaræ gautas praneðimas, kad Kliðiø k., garaþø masyve kaþkas dega. Atvykus á iðkvietimo vietà aplink garaþø masyvus 6 a plote degë þolë. Ugnis persimetë á dviejø apleistø garaþø duobes, todël uþsidegë sukrautos ðiukðlës. Garaþai mûriniai 30x12 m, perdengimas gelþbetoninis, 10 garaþø be durø, duobës pilnos ðiukðliø. Gaisro metu aprûko garaþø sienos, iðdegë 10 a þolës. Jurbarko PGT inf. Kvieèiame á visuotiná ataskaitiná susirinkimà, kuris vyks 2019 m. geguþës 2 d val., adresu: Dariaus ir Girëno 120 A, Jurbarkas, draugijos patalpose. Jurbarko rajono neágaliøjø

7 2019 m. balandþio 19 d. Nr. 16 / L A I V Y B A N E M U N E. M E D I N I A I N E M U N O 7 L A I V A I Pirmieji Nemuno laivø paminëjimai Upës nuo seniausiø laikø tarnavo kaip prekybos ir transporto arterijos. Ne iðimtis ir Nemuno upë. Vieni ið pirmøjø raðytiniø Nemuno laivø paminëjimø mus pasiekë ið Ordino laikø m. vokieèiams Klaipëdoje pastaèius tvirtovæ, Ordinas pradëjo kontroliuoti Nemuno þiotis, per kurias seniau buvo prekiaujama su uþsienio pirkliais. Nuo XIII a. vidurio iki 1385 m. pasiraðytos Krëvos sutarties su Lenkija apie Nemunu vykusià prekybà nëra beveik jokiø þiniø. Ordino kronikininkai, apraðydami þygius á Lietuvà daþnai mini, kad kryþiuoèiai naudojasi laivais, taèiau ádomiau yra tai, kad retkarèiais pamini ir lietuviø laivus m. geguþæ kryþiuoèiø bûrys 5 broliai ir 150 kariø iðjojo ið Sembos link Gardino pilies. þemiau Gardino apiplëðæ Nemuno pakrantëje lietuviø kaimà uþgrobë laivus ir palikæ arklius leidosi plaukti uþgrobtais laivais þemyn upe. Ðitai matydami, netikëliai pastojo jiems kelià, o ðitame laivø mûðyje krito brolis Ditrihas ið Ezbeko ir dar vienas brolis... Po to broliai nuplaukë beveik iki Junigedos pilies. Kai èia laivai ástrigo seklumoje ir toliau neástengë plaukti dël maþo vandens. Suguþëjæ netikëliai nukovë brolá Heinmanà, vardu Kindas, kità brolá, vardu Listas, ir 25 vyrus. Vieðpaties padedami, kiti paspruko. (Dusburg, 1861, p. 159, III 260) m. Ragainës komtûras, pasistatydino karo laivà su sienomis ir daug kitø laivø Junigedos pilies puolimui. Pasklidus apie ðá laivà garsui, jam sunaikinti buvo pasiøstas lietuviø karo vadas Surminas su ðimtu laivø, kuriuose buvo ðeði ðimtai ar daugiau vyrø (Dusburg, 1861, p , III 318) m. Didysis magistras Karolis ið Tryro, Nemuno pakrantëje, per ðeðias mylias aukðèiau Ragainës, pastatë Kristmemelio pilá. Ten suplaukë tokia galybë laivø, kad ið jø pasidarë tiltas per Nemunà, kuriuo kiekvienas galëjo saugiai pereiti á netikëliø krantà... Nederëtø nutylëti ir to, kad dievo valia daug broliø laivø, pakrautø maisto bei kitø daiktø, reikalingø piliø statybai, plaukdami mariomis, paskendo, o drauge prigërë 4 broliai ir keturi ðimtai vyrø (Dusburg, 1861, p , III 315) m. rugsëjo 25 lietuviai su visa savo jëga apsupo Kristmemelio pilá, pastatydami tris maðinas ir su savimi turëdami daug rusinø lankininkø. Galiausiai broliai su maþa kariuomene prieð juos kovojo laivø mûðyje (Canonici, 1861, p. 286) 1382 m. balandá leisdamasis Nemunu þemyn, Kæstutis su bombardomis atplaukë prie Jurgenburgo. (Marburg, 1863, p. 613, 125) m. pradëtas Þemaitijos krikðtas. Vytautas su Jogaila laivais Dubysos upe pasiekë Betygalà, kur pradëjo pirmàjá þemaièiø krikðtà. Vytinë Nemune ties Gardinu. Pirmojo pasaulinio karo atvirukas, iðleistas panaudojant 1884 m. darytà nuotraukà. Atvirukas ið Aido Mozûraièio asmeninio archyvo Vytinës Karaliauèiuje, XIX a. pabaiga. Atvirukas ið Aido Mozûraièio asmeninio archyvo Vytinës Nemune ties Paþaisliu. XIX a. vidurio paveikslo fragmentas. Dailininkas Vincentas Damachauskas ( ) Ið ðiø, bei kitø Ordino kronikose paminëtø ávykiø matosi, kad XIIIXIV a. Nemunu plaukiojo lietuviø laivai. Petro Dusburgo pasakojimas, kad kryþiuoèiø karo laivà Veliuonos apylinkëse puolë ðimtas lietuviø laivø, rodo, kad Nemune laivø buvo tikrai nemaþai, nes per trumpà laikà puolimui buvo surinktas toks laivø kiekis. Deja, kronikose neapraðoma, kaip atrodë lietuviø naudoti laivai. Neapraðoma ir daþnai minimø Ordino naudotø laivø iðvaizda. XV XVIII a. Nemuno laivø apþvalga XV a. viduryje Kaune pradëjo veikti Hanzos kontora. Prekyba Nemunu pagyvëjo. Raðytiniuose ðaltiniuose minima, kad prekës Nemunu buvo gabenamos plaustais, pergomis, strugais, ðkutais, vytinëmis. Ikonografinës medþiagos apie XV XVIII a. Nemune plaukiojusius medinius laivus yra labai nedaug. Ankstyvus Nemuno laivø simbolinius atvaizdus galima pamatyti 1539 m. kartografo Olaus Magnus þemëlapyje Carta Marina, 1600 m. Tadeuðo Makausko Gardino ir Kauno miestø graviûrose, 1684 m. Prûsijos miestø: Ragainës, Tilþës, Tapiau, Welhau graviûrose. XVII a. muitiniø registruose vyrauja ásivyrauja tik Nemuno baseine statomas laivo tipas vytinë. Taip pat daþnai minimi strugai. Lyginant su strugu, vytinë buvo modernesnis laivo tipas. Nuo XV a. pab. iki XVII a. pirmos pusës Kaunas buvo stambiausias LDK vytiniø ir ðkutø statybos centras. Istorikas Zigmantas Kiaupa raðydamas apie Aleksoto laivø statyklà mini, kad XVI a. kaunieèiai laivadirbiai gerai skyrë vytines ir ðkutus, mokestá uþ pastarøjø statybà nustatydami 5 kartus didesná nei vytinës, taèiau kiti ðaltiniai apie ðkutus beveik nieko nesako. XVII a. Lietuvos muitiniø knygose ðkutas neminimas, vyrauja vytinë ir tik retkarèiais pasitaiko strugas, botas ar perga. Antra vertus, Vyslos baseine ðkutas buvo labai paplitæs laivas, daþniausiai naudotas grûdams á Dancigà gabenti. Istorikas daro prielaidà, kad ilgainiui, jau vëlesniais amþiais, ðie du Nemune plaukiojanèiø laivø tipai susiliejo á vienà, iðlaikydami Nemune vytinës vardà. Tà galimybæ patvirtina ir lietuviø kalbos duomenys. Konstantino Sirvydo þodyno Dictionarium trium linguarum 1642 m. iðleistame treèiajame leidime raðoma: szkuta - navis frumentaria fluuiatilis witine (ðkuta laivas grûdams gabenti vytinë). Manau, kad iki XIX a. pradþios vytinë buvo tapæs bendriniu, panemunës ruoþe nuo aukðtupio iki Kauno pastatytø, apvalios korpuso formos krovininiø laivø, plaukianèiø á þemupá ir gráþtanèiø á aukðtupá, bei tarnaujanèiø kelis metus, pavadinimu. Tai atsispindi ir XIX a. pradþios apraðymuose. Pavyzdþiui,1817 m. J. E Lachnickio Lietuvos Gardino gubernijos statistikoje raðoma, kad prekyba vandens keliais Gardino gubernijoje ëjo dviem upëmis Nemunu ir Bugu. Jomis laivai plaukdavo á Karaliauèiø ir Dancigà. Nemunu prekës plukdomos á Karaliauèiø laivais, vadinamais vytinëmis ir pusvytinëmis m. nuo kovo iki rugsëjo mënesio ties Gardinu Nemunu praplaukë 124 vytinës, 43 pusvytinës. Ið ðio apraðymo matome, kad visi Nemuno aukðtupyje praplaukæ laivai Lachnickio vadinami bendrai vytinëmis, tiesiog maþesni laivai, kad atskirti nuo dideliø vadinami pusvytinëmis. Lachnickis raðo, kad Bugu, per Vyslà á Dancigà be vytiniø dar plaukioja ðie laivai: lyzvos (lyzwy), dubai (dubasy), galeros, lichtunai (lichtuny) ir plaustai. Taigi Lachnickis þinojo ne vienà upiniø laivø tipà, bet pagal já, Nemune prekës plukdomos tik vytinëmis ir pusvytinëmis. Dar daugiau Lachnickis teigia, kad Bugu, toliau Vysla, prekës ið lietuviðkojo Bresto gabenamos ir vytinëmis. Ið lietuviðkojo Bresto Bugu ir Vysla á Dancigà 1817 m. iðplaukë 23 vytinës ir 5 pusvytinës, bet Lenkijos muitiniø registruose vytinës neminimos. Tai ir vël rodo, kad vietiniai þmonës, ar ðiuo atveju muitininkai, laivo tipà nurodo jiems áprastu pavadinimu, greièiausiai vytinæ pavadindami ðkutu. Nuo XVIII a. pabaigos, Oginskio kanalu sujungus Nemuno ir Dniepro, o tuo paèiu ir Baltijos bei Juodosios jûros baseinus, Nemunu pradëjo plaukioti ir Dniepro baseinui bûdingi laivai dubai, baidokai. Taip pat pasirodë bûtent plaukimui kanalu geriau pritaikytos berlinkos. Ið Nemuno þemupio, daþniausiai tik iki Kauno plaukiojo prûsiðki botai. Naujø laivø atëjimas á Nemuno baseinà, bei Lietuvos etniniø þemiø prijungimas prie Rusijos imperijos po treèiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybës padalijimo lëmë tai, kad vytinës buvo atskirtos nuo kitø Nemuno laivø tipø. Nemuno laivø tipai XIX a. XIX a. Nemuno laivø atvaizdø, nors ir negausiai, galima rasti dailininkø pieðiniuose, litografijose ir fotografijose. Iðliko ne vienas Nemuno laivø apraðymas. Raðytiniuose ðaltiniuose minimi ðie Nemunu plaukiojusiø mediniø laivø tipai: vytinës, pusvytinës, strugai, krobkos (korobkos), laibos, barkos, baidokai, botai (batai), prûsiðki botai (batai) arba kurðiø kelioniniai laivai (Kurischer Reisekahn), berlinkos. Trumpai apþvelgsiu visø Nemuno laivø tipus, atsiþvelgiant á ávairiuose XIX a. ðaltiniuose pateiktus laivø apraðymus. Vytinës (vokiðkai wittinen, lenkiðkai wicina). Vytinës plaukiojo ið Nemuno aukðtupio, Nemunu, Kurðiø mariomis arba vidiniais kanalais per Deimenà ir Priegliaus upæ iki Karaliauèiaus ir atgal bei, kaip teigë I. E. Lachnickis, Bugu ir Vysla iki Dancigo. Galima sakyti, kad tai lietuviðkas upinis laivas, nes laivai buvo statomi tik Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës (LDK) teritorijoje. Laivo pavadinimas nekeièiamas ir minimas ávairiomis kalbomis. XIX a. vytinës buvo statomos tik Nemuno aukðtupyje, dabartinës Baltarusijos teritorijoje. Iðtisi kaimai: Svirþenis, Stolpcai, Bereþna, Kolodino ir daugelis kitø vertësi vytiniø statyba, jø remontu. Kolodine buvo statomos didþiausios vytinës galëjusios plukdyti iki pûdø (240 t) javø. Labai svarbià reikðmæ turëjo Gardinas m. Gardino miesto taryboje priimtas nutarimas, kuriuo leista statyti stambius upiø laivus 1 2 gildijos pirkliams, o maþesnius 3-ios gildijos m. teisæ statyti laivus èia gavo jau visi dvarininkai ir pir--- nukelta á 8 psl. ---