PROJEKTAS V I E Š O S I O S GELEŽ I N K E L I Ų I N F R A S T R U K T Ū R O S V A L D Y T O J O 2020 2 0 2 3 M. V E I K L O S P L A N A S
VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJO 2020 2023 M. PLANO TURINYS 1. Įžanga 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo aprašymas ir techninės charakteristikos 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Misija, vizija ir pagrindinės veiklos kryptys 5. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, ir priemonės šiems tikslams pasiekti 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros planai bei jų finansavimo šaltiniai
1. ĮŽANGA Siekiant kryptingai plėtoti Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą, atliepti klientų ir geležinkelio infrastruktūros kaimynystėje gyvenančių žmonių poreikius bei užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, 2018 m. rugpjūčio mėnesį patvirtinta ilgalaikė Lietuvos geležinkelių infrastruktūros strategija (iki 2030 m.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 16 dalimi, 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32), 8 straipsnio 3 dalimi ir Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 3-259 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3-152 redakcija), atsižvelgdamas į Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014 2022 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija) ir siekdamas plėtoti infrastruktūrą ilgalaikėje strategijoje nustatytomis kryptimis, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengė šį Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo 2020-2023 m. veiklos planą. Įgyvendinti Veiklos plane numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektai užtikrins aukštą geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybę, leis padidinti geležinkelių infrastruktūros patrauklumą verslui, generuoti didesnę ekonominę naudą Lietuvos valstybei ir jos gyventojams bei užtikrinti aukštesnę geležinkelio kaimynystėje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę.
2. VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJAS. MISIJA, VIZIJA IR PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS Įgyvendinus Ketvirtojo Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų paketo nuostatas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo AB Lietuvos geležinkelių infrastruktūra (toliau Infrastruktūros valdytojas). AB Lietuvos geležinkelių infrastruktūra perėmė ir tęsia AB Lietuvos geležinkeliai Geležinkelių infrastruktūros direkcijos funkcijas. Ilgalaikėje Lietuvos geležinkelių infrastruktūros strategijoje įtvirtinta infrastruktūros valdytojo misija, vizija ir pagrindinės veiklos kryptys. Strategija įtvirtino pagrindines geležinkelių infrastruktūros plėtros kryptis: užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugumą, užtikrinti pajėgumus, diegti inovacijas ir vykdyti projektą Rail Baltica. Infrastruktūros valdytojas, veikdamas strateginėmis kryptimis, per artimiausius ketverius metus siekia įdiegti optimalaus tankumo, funkcionalumo bei aukšto patikimumo riedmenų automatinės kontrolės sistemą, sumažinti techninės priežiūros vėlavimus, sukurti patikimą geležinkelių infrastruktūros techninės būklės ir kokybės parametrais grindžiamą techninės priežiūros ir efektyvios diagnostikos veiklos modelį, nustatyti aiškų infrastruktūros kokybės lygį ir kokybės rodiklius, elektrifikuoti ruožus Kaišiadorys Radviliškis ir Radviliškis Klaipėda (Draugystės stotis), padidinti traukinių pralaidumą tiesiant antruosius kelius, trumpinant tarpstočius, diegiant automatinės signalizacijos įrenginius ir taikyti infrastruktūros remonto/rekonstrukcijos priemones leidžiant traukiniui pasiekti didesnį vidutinį greitį. Misija - UŽTIKRINAME SAUGIAS JUNGTIS GERESNEI ATEIČIAI Vizija - EFEKTYVIAUSIAS VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJAS SAUGUMAS 0 žūčių PAJĖGUMŲ UŽTIKRINIMAS Verslo poreikius atitinkanti infrastruktūra INOVACIJOS Skaitmenizacija, nuspėjamoji techninė priežiūra RAIL BALTICA Greitis iki 250 km/h, naujos galimybės verslui
3. VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJO VEIKLOS TIKSLAI, PATEIKTI KAIP RODIKLIAI IR KOKYBĖS KRITERIJAI, IR PRIEMONĖS ŠIEMS TIKSLAMS PASIEKTI TIKSLAS RODIKLIS / KOKYBĖS KRITERIJUS 2019 METAI 2023 METAI PRIEMONĖS Padidintas traukinių pralaidumas Įrengtas ir atnaujintas kontaktinis tinklas IX B koridoriuje Teorinis traukinių pralaidumo lygis Kena-Klaipėda, traukinių poros per parą Teorinis traukinių pralaidumo lygis Radviliškis-Pagėgiai- Klaipėda, traukinių poros per parą Elektrifikuota geležinkelių tinklo dalis, proc. nuo išskleistinio kelio ilgio 14 18 36 48 Sumažinta aplinkos tarša, CO 2 kg / tūkst. tkm. 11,350 10,744 Pastatyti antrieji keliai Sutrumpinti tarpstočiai Įdiegta integruota eismo valdymo sistema 9,2 12,3 Įrengtas kontaktinis tinklas ruožuose neelektrifikuotuose IX B koridoriaus ruožuose Atstatyti projektiniai kelių parametrai Modernizuota infrastruktūra Kelio, kurį reikia suremontuoti, ilgis, km 612 300 Greitis remontuotinuose ruožuose, keleivinių/krovininių, km/h Žmonių su negalia ir ribotos judėsenos asmenų pasitenkinimo paslaugomis rodiklis (CSAT), % * 80/60 100/80 Dideli eismo įvykiai, vnt. 4** 0 N/A N/A Pagrindinių geležinkelio kelių atnaujinimo programos priemonės Pėsčiųjų viadukai suremontuoti ir pritaikyti neįgaliesiems Modernizuotos pervažos Visos stotys valdomos viena sistema Sukurta nauja stočių informavimo sistema * Kuriama rodiklio skaičiavimo metodika, siektiną reikšmę planuojama nustatyti 2020 Q1. **2019 m. I-III ketv. duomenys
KITOS VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJO PRIEMONĖS TIKSLAMS PASIEKTI Siekdamas numatytų tikslų, infrastruktūros valdytojas imasi diegti ir organizacines veiklos priemones. Vykdydamas Veiklos meistriškumo programą, siekia padidinti veiklos efektyvumą pasitelkiant organizacinius ir technologinius sprendimus optimizuoja eismo valdymą, diegia integruoto planavimo sprendimus, kuria veiklos architektūrą. Didinamas veiklos efektyvumas pritaikant informacinių technologijų architektūrą prie ateities poreikių, siekia sukurti pridėtinę vertę pereinant prie aukščiausio lygio technologijų naudojimo keičiant kultūrą ir darbuotojų mąstymą - IT funkcijos transformuojamos pagal geriausias pasaulines praktikas, kuriama ir ateities poreikiams IT architektūra, inovacijų ekosistema.
4. VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS TINKLO APRAŠYMAS IR TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo aprašymas pateikiamas Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio nuostatuose, patvirtintuose AB Lietuvos geležinkelių infrastruktūra generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. IS(LGI)-16 (toliau Tinklo nuostatai). Nuostatuose pateikiama informacija apie bendrąsias Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros charakteristikas: geografinė padėtis, jungtys su kaimyninių valstybių geležinkelių infrastruktūromis, vėžės plotis, elektrifikuotos linijos, leidžiama maksimali apkrova ir maksimalūs greičiai ir kt.
5. NAUDOJIMOSI VIEŠĄJA GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA SĄLYGOS Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Tinklo nuostatais. Tinklo nuostatuose aptarti bendrieji prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimai: kokios įmonės (vežėjai) gali naudotis infrastruktūra, jų licencijavimo tvarka, įmonių (vežėjų) civilinė atsakomybė ir kt. Nuostatai taip pat nustato negabaritinių, sunkių ir pavojingų krovinių vežimo sąlygas ir pateikia išsamų teisės aktų, reglamentuojančių šiuos klausimus, sąrašą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, laikydamasis nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.
Atliktas kapitalinis kelio ir žemės sankasos remontas 6. VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS, ATNAUJINIMO, MODERNIZAVIMO IR PLĖTROS DARBAI BEI JŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI Pagrindinių geležinkelio kelių atnaujinimo programa Įrengti BP sumažinti tarpstočiai Rekonstruoti/ suremontuoti tiltai/pralaidos Atstatyti projektiniai kelio parametrai Rekonstruotas tiltas per Nerį Elektrifikuotas IX B koridorius Padidintas traukinių pralaidumas Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas Viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra Panaikintos pervažos įrengiant viadukus
PAGRINDINIŲ KELIŲ ATNAUJINIMO PROGRAMA Infrastruktūros valdytojo rengiama Pagrindinių geležinkelio kelių remonto programa numato artimiausiems trejiems metams planuojamus paprastojo remonto darbus. Šie darbai bus vykdomi infrastruktūros valdytojo lėšomis. 2020 METAI 2021 METAI* 2022 METAI* Tarpstotis Remontuotinas kelio ilgis, km Tarpstotis Remontuotinas kelio ilgis, km Tarpstotis Remontuotinas kelio ilgis, km Jiesia - Mauručiai 6,2635 Kyviškės - Naujoji Vilnia 5,0 Lentvaris Vievis 13,0 Žeimiai - Lukšiai 3,276 Naujoji Vilnia - Vilnius 9,0 Lentvaris Vievis 2,0 Tytuvėnų stotis Tytuvėnai - Viduklė 5,0841 Kazlų Rūda - Pilviškiai 3,0 Valčiūnai Jašiūnai 12,0 Tytuvėnai - Viduklė 3,7 Pilviškiai - Vilkaviškis 12,0 Gimbogala Radviliškis 10,0 Viduklės stotis Viduklė - Tauragė 11,037 Šilėnai - Zokniai 4,0 Radviliškis Šilėnai - Šilėnų stotis 9,0 Viduklė - Tauragė 10,0 Zokniai Šiauliai 2,0 Panevėžys Subačius 3,0 Tauragės stotis 2,01 Gubernija - Meškuičiai 4,0 Panevėžys Subačius 3,0 Tauragė - Pagėgiai 14,53 Meškuičiai Joniškis 6,0 Subačius Kupiškis 3,0 Rimkai - Vilkyčiai 10,08 Joniškis - valstybės siena 12,54 Skapiškis Rokiškis 5,0 Šilutė - Stoniškiai 11,23 Gimbogala Radviliškis 7,0 Kužiai Pavenčiai 9,0 Šilėnai Zokniai 4,0 Telšiai Lieplaukė 2,0 Raudėnai Tryškiai 3,0 Lieplaukė Tarvainiai 3,0 Giruliai - Klaipėda 5,36 Tarvainiai - Plungė 9,0 * Informacija bus tikslinama planuojant kitų 3 metų periodą..
VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS ATNAUJINIMAS IR MODERNIZAVIMAS INFRASTRUKTŪROS PRITAIKYMAS NEĮGALIŲJŲ POREIKIAMS IXB KORIDORIAUS ELEKTRIFIKAVIMAS LINIJŲ PRALAIDUMO DIDINIMAS INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS LINIJOJE VILNIUS KLAIPĖDA Lietuvos Geležinkelių įmonių grupė vykdo projektą Geležinkelių paslaugų pritaikymas pagal universalaus dizaino principus. Šio projekto kurio tikslas iki 2024 m. įgyvendinti priemones, numatytas pagal Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą, suformuoti ilgalaikius tikslus ir kryptį dėl geležinkelių paslaugų pritaikymo neįgaliesiems. Projekto apimtyje ketinama iki 2025 m. pagal universalaus dizaino principus rekonstruoti 9 pėsčiųjų viadukus. Vilniaus ir Kaišiadorių stotyse esančius viadukus numatyta pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims iki 2021 m. Kitų 7 viadukų ekspertizė ir pritaikymas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims arba kiti sprendimai (priklausomai nuo ekspertizės išvadų) - iki 2025 m. Iki 2021 m. metų numatoma rekonstruoti 4 peronus. Iki 2023 m. pabaigos numatoma elektrifikuoti ruožus Kaišiadorys- Radviliškis-Klaipėda ir Vilniaus aplinkkelis. Įgyvendinus projektą Lietuvos geležinkeliuose elektros trauka bus naudojama tiek keleiviniams, tiek prekiniams traukiniams, ženkliai sumažės CO2 ir kitų aplinkai kenksmingų medžiagų išmetimas. Pagal prognozuojamus traukinių srautus bus didinamas pralaidumas ruožuose Vilnius Klaipėda ir Klaipėda - Pagėgiai - Radviliškis. Pastatyti ir pradėti eksploatuoti antrieji keliai atkarpose, labiausiai ribojančiose traukinių pralaidumą vienkeliuose tarpstočiuose Plungė-Šateikiai ir Livintai-Gaižiūnai, taip pat kelias Pušynas-Paneriai leis ženkliai padidinti IXB koridoriaus pralaidumą (ne mažiau kaip 7 traukinių poromis). Sprendimai dėl likusių vienkelių ruožų rekonstrukcijos įrengiant antruosius kelius bus priimami po 2020 metų, atsižvelgiant į traukinių srautų dinamiką, atnaujintas krovinių vežimo prognozes. Siekiant maksimalaus žmonių socialinės aplinkos gerinimo, mobilumo skatinimo ekologiškomis priemonėmis, kartu didinant eismo saugumo lygį, mažinant nelaimingų atsitikimų riziką geležinkelyje, planuojama trumpinti kelionės laiką maršrutu Vilnius Klaipėda, modernizuojant esamą infrastruktūrą. Šiuo metu analizuojamos ir parenkamos techninės priemonės įgyvendinti projektą. Infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo projektų finansavimo šaltiniai - nuosavos ir skolintos lėšos, Europos Sąjungos fondų, valstybės biudžeto lėšos
VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA Didžiausia Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra siejama su projekto Rail Baltica įgyvendinimu. Artimiausius ketverius metus aktyvūs projekto įgyvendinimo veiksmai bus vykdomi visose geografinėse projekto dalyse Lietuvos teritorijoje. Esminiai darbai apims Rail Baltica geležinkelio pratęsimą iki Kauno intermodalinio terminalo bei toliau link Latvijos sienos (sudarant galimybę nuo Lenkijos sienos iki Kauno vežti krovinius 1435 mm pločio vėže), taip pat teritorijų planavimo ir projektavimo etapus Rail Baltica geležinkelio linijos Lenkijos siena-kaunas modernizavimui bei atšakai nuo Kauno į Vilnių.
VERTĖ LIETUVAI: ATSAKOMYBĖ UŽ LIETUVOS GELEŽINKELIŲ TINKLO INFRASTRUKTŪRĄ, SAUGUMĄ, MODERNIZACIJĄ BEI PLĖTRĄ Geležinkelių transporto sektoriaus indėlis į valstybės BVP. Geriausių sąlygų užtikrinimas keleivių ir krovinių pervežimui; LGI darbuotojų komanda, atsakingai kiekvieną dieną prisidedanti prie patikimos ir efektyvios infrastruktūros kūrimo ir priežiūros; Integracija į ES geležinkelių tinklą; Šiuolaikinių saugos ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas.