EUROPOS PARLAMENTAS Plenarinio posėdžio dokumentas

EUROPOS PARLAMENTAS 2009-2014 Plenarinio posėdžio dokumentas 18.4.2011 A7-0165/2011 PRANEŠIMAS dėl Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi iššūkiai ir finansavimo perspektyvos (2009/2226(INI)) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas Pranešėjas: Vladimír Remek RR\865025.doc PE441.020v02-00 Susivieniję įvairovėje

PR_INI TURINYS Psl. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS...3 AIŠKINAMOJI DALIS...9 UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ...14 BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ...17 PE441.020v02-00 2/20 RR\865025.doc

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS dėl Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi iššūkiai ir finansavimo perspektyvos (2009/2226(INI)) Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos (GALILEO) finansavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinę susitarimą ir pagal 2007 2013 m. daugiametę finansinę struktūrą 1, atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo 2, atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra 3, atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas (SEC(2010)0717), atsižvelgdamas į Europos GNSS agentūros GNSS rinkos ataskaitą (2010 m. gruodžio mėn.), atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą ES biudžeto peržiūra (COM(2010)0700), atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūra (COM(2011)0005), atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7-0165/2011), A. kadangi Europos Parlamentas nuolatos visapusiškai rėmė Europos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemą (GNSS), įgyvendinamą pagal GALILEO ir EGNOS programas, kuria siekiama pagerinti kasdienį Europos piliečių gyvenimą, užtikrinti Europos autonomiškumą ir nepriklausomumą ir užimti didelę pasaulio pažangiųjų technologijų rinkos, priklausančios nuo palydovinės navigacijos, dalį, B. kadangi ES šiuo metu priklauso nuo JAV Pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) ir ja paremta veikla sudaro apie 7 proc. BVP, C. kadangi GALILEO, palyginti su GPS, turėtų teikti aiškių privalumų, kaip, pvz., pagerintas 1 OL C 146 E, 2008 6 12, p. 226. 2 OL L 196, 2008 7 24, p. 1. 3 OL L 176, 2010 10 20, p. 11. RR\865025.doc 3/20 PE441.020v02-00

tikslumas, patikimumas pasaulio mastu, atpažinimas ir paslaugos teikimo užtikrinimas, taip pat Sąjungai suteiks strateginę autonomiją, D. kadangi pasaulio GNSS rinka auga geometrine progresija ir prognozuojama, kad jos vertė 2020 m. pasieks 150 milijardų eurų, kurios mažiau nei 20 proc. bus sukuriama ES, E. kadangi sistema EGNOS jau kasdien naudojasi 80 000 Europos ūkininkų ir neseniai ji buvo sertifikuota naudoti civilinėje aviacijoje ir kadangi netolimoje ateityje ji turėtų būti sertifikuota naudoti ir jūrų transporte, F. kadangi siekiama, kad GALILEO taptų pasaulyje technologiškai pažangiausia ir tobuliausia GNSS, galinčia nustatyti ateities pasaulinį standartą, sutelkiančia mokslą, pažangiąsias technologijas ir kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius, prisidedančia prie ES pramonės inovacijų kūrimo ir konkurencingumo, G. kadangi EGNOS ir GALILEO sistemos ES ekonomikai ir visuomenei duos 60 milijardų netiesioginių pajamų pagerinto kelių ir aviacijos saugumo, sumažintos oro taršos ir pesticidų suvartojimo, naujų darbo vietų ir visuomenės saugumo forma ir teiks didelę ekonominę naudą palyginti su kitomis palyginamomis investicijomis, H. kadangi todėl, kad įvairūs tarptautiniai dalyviai kuria iki keturių pasaulinių ir dviejų regioninių palydovinės navigacijos sistemų, galimybės naudotis paslaugomis suteikimo sparta GALILEO sistemai yra esminis faktorius siekiant, kad ši Europos sistema kaip įmanoma greičiau taptų alternatyvia pagrindine GNSS sistema, I. primena, kad dėl to, jog iš pradžių nepavyko sukurti viešojo ir privataus sektorių partnerytės GNSS programoms finansuoti, 2007 m. priimtas sprendimas programų įgyvendinimą toliau finansuoti tik iš Sąjungos biudžeto (3,4 mlrd. EUR projektavimo, suderinimo ir parengimo darbui etapams iki 2013 m.), todėl visos šios programos savininkė yra Europos Sąjunga, taigi GALILEO ir EGNOS yra pirmieji dideli ES priklausantys šios rūšies projektai, J. kadangi GALILEO yra civilinė sistema, kurią kontroliuoja civiliai, ir visos jos paslaugos turėtų atitikti tarptautinę kosmoso teisę, ES sutartis ir JT chartijoje ir sutartyse nustatytus principus, K. kadangi dėl padidėjusių programos sąnaudų, be kita ko, kilusių dėl netikslių išlaidų prognozių ir išlaidų valdymo strategijų, iš dabartinio biudžeto bus galima finansuoti tik pradinio operacinio pajėgumo (POP), kurį sudaro 18 palydovų, įgyvendinimą, L. kadangi prieš priimant sprendimą dėl įsipareigojimo kitoje daugiametėje finansinėje programoje skirti lėšų iš ES biudžeto Komisija turi pateikti aiškų visų galimų techninių pasirinkimo galimybių ir susijusių išlaidų ir naudos įvertinimą, Vidurio laikotarpio peržiūra: įgyvendinimo vertinimas 1. palankiai vertina Komisijos ataskaitą, kurioje pateikiama šios svarbios pagrindinės iniciatyvos dabartinė padėtis ir nustatomi jos būsimi iššūkiai; PE441.020v02-00 4/20 RR\865025.doc

2. tačiau apgailestauja dėl to, kad buvo per ilgai vėluojama paskelbti vidurio laikotarpio peržiūrą, dėl to atsirado neaiškumų dėl bendros projekto pažangos ir jo finansinės padėties, kurie kenkia GNSS prietaikų įsiskverbimui į rinką ir mažina visuomenės paramą; 3. siekiant pagerinti skaidrumą, ragina Komisiją atsižvelgiant į dabartinę padėtį atnaujinti strateginę GNSS programų sistemą (C(2008)8378), įskaitant pagrindinius veiksmus, numatytą biudžetą ir tvarkaraštį, būtinus norint pasiekti tikslus; 4. ragina Komisiją, siekiant panaikinti išlaidų perviršį ateityje, taikyti griežtą išlaidų ribojimo ir rizikos mažinimo politiką, įskaitant politiką, būtiną palydovų paleidimo sąnaudoms kontroliuoti; siūlo Komisijai išnagrinėti iki šiol gautis rezultatus ir apsvarstyti galimybę siekiant šio tikslo pasinaudoti nepriklausomų ekspertų, įskaitant pramonės atstovus, paslaugomis, kad būtų žymiai pagerintas projekto valdymo efektyvumas; 5. ragina Komisiją įgyvendinti rekomenduojamas rizikos mažinimo priemones, kaip, pvz., pirkimus iš dviejų šaltinių visų svarbiausių paketų atveju, kad galima būtų laikytis plataus užmojo tvarkaraščio, atsižvelgiant į tikrą konkurencijos lygį susijusiose rinkose ir politinį norą Europoje ateityje išlaikyti paleidimo gebėjimus, inter alia, išreikštą 2010 m. lapkričio 25 d. septintojo Kosmoso tarybos posėdžio rezoliucijoje; Finansinė būklė 6. mano, kad pradinio operacinio pajėgumo teikti 18 palydovų paremtas pradines paslaugas įgyvendinimas turi būti baigtas vėliausiai iki 2014 m. siekiant užtikrinti, kad GALILEO imtuvų gamintojams tikrai taptų antrąja pagrindine GNSS; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją kaip įmanoma greičiau paleisti keturis suderinimo orbitoje palydovus, nustatyti aiškų likusių 14 palydovų paleidimo tvarkaraštį ir užbaigti paskutines darbo dalis; 7. Yra įsitikinęs, kad tikslas pasiekti visišką operacinį pajėgumą (VOP), paremtą 27 palydovų sistema ir tinkamu atsarginių palydovų skaičiumi bei tinkama antžemine infrastruktūra, yra būtina sąlyga norint pasiekti GALILEO pridėtinę vertę atpažinimo, didelio tikslumo ir nenutrūkstamo paslaugų teikimo požiūriu, taigi, gauti ekonominės ir visuomeninės naudos; mano, kad, siekiant įtikinti naudotojus ir investuotojus dėl ilgalaikio ES įsipareigojimo, visos Europos institucijos turi aiškiai ir nedviprasmiškai remti visiško operacinio pajėgumo įgyvendinimą; ragina Komisiją šiuo tikslu pasiųsti teigiamą signalą rinkai; 8. apgailestauja, kad nebuvo pasiūlyta papildomo šios programos finansavimo patikslinant dabartinę daugiametę finansinę programą ir kad dėl to buvo toliau vėluojama, atsirado papildomų sąnaudų ir gali būti, kad buvo prarasta daug galimybių; atsižvelgdamas į tai, mano, kad visiškas operacinis pajėgumas turėtų būti pasiektas vėliausiai iki 2018 m. ir kad tam, Komisijos nuomone, reikėtų apie 1,9 milijardų EUR papildomo finansavimo ir nuo 2014 m. apie 800 milijonų EUR papildomo eksploatavimo sąnaudų finansavimo; ragina Komisiją toliau vykdyti visas finansiniu požiūriu efektyvias taupymo priemones ir sukurti tinkamą finansavimo struktūrą (atsižvelgiant, be kita ko, į pajamas, gaunamas iš GALILEO komercinių paslaugų), kad būtų apribotas būtinas papildomas finansavimas; 9. pabrėžia, kad dabartinį GNSS mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ES finansavimą RR\865025.doc 5/20 PE441.020v02-00

sudaro ne daugiau nei 15 mln. EUR per metus; įspėja apie pavojų, kuris kiltų kitoms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoms, jei ši veikla būtų išbraukta iš dabartinės bendrosios programos (Septintoji bendroji programa); mano, kad ateityje pagal Aštuntąją bendrąją programą reikia suteikti didesnį mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir kitų priemonių finansavimą siekiant palengvinti GNSS paremtų produktų ir paslaugų kūrimą; 10. pabrėžia, kad reikia padidinti finansavimą siekiant paspartinti GNSS prietaikų ir paslaugų, kurios yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad investicijos į GALILEO infrastruktūrą būtų visapusiškai išnaudojamos ir kad GALILEO sistema būtų išvystyta pasiekiant visišką pajėgumą, kūrimą, Visuomenės informuotumas 11. yra tvirtai įsitikinęs, kad papildomas GNSS finansavimas gali būti užtikrintas tik jei būtų žymiai pagerintas sprendimus priimančių asmenų ir platesnės visuomenės informuotumas apie GNSS teikiamą naudą ES ekonomikai ir visuomenei; džiaugiasi, kad kuriamos konkrečios iniciatyvos, kaip, pvz., idėjų konkursas GALILEO Masters, kuriame 2010 m. dalyvavo 350 dalyvių iš 44 šalių, GALLILEO vaikų konkursas ir premija už GNSS inovacijas; 12. ragina Komisiją ir Europos GNSS agentūrą (GSA) dėti daugiau pastangų didinant potencialių naudotojų ir investuotojų informuotumą apie GNSS, skatinti naudoti GNSS paremtas paslaugas ir nustatyti bei apibendrinti šių paslaugų poreikį Europoje; taigi pabrėžia, kad GALILEO sistema kuriama ES lygmens viešojo intereso tikslais ir todėl reikalavimas ją finansuoti viešosiomis lėšomis yra pagrįstas; 13. ragina Komisiją ir Europos GNSS priežiūros instituciją tinkamai skelbti kvietimus teikti paraiškas, vykdyti informavimo kampanijas ir taikyti technologijų perdavimo mechanizmus ir taip atkreipti nacionalinių institucijų ir su kosminėmis technologijomis susijusių MVĮ, kaip galutinių naudotojų, dėmesį, kartu pabrėžiant, jog svarbu išlaikyti Europos regioninę pusiausvyrą; Tarptautinė dimensija 14. ragina Komisiją aktyviai įtraukti pasaulio regionus, kuriuose priėmus Europos GNSS technologiją ir ją pritaikius gali būti padedama rinkos vystymuisi, kaip, pvz., Lotynų Amerika, Pietryčių Azija arba Afrika; 15. remia Komisijos pastangas užtikrinti GALILEO suderinamumą ir sąveikumą su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir siekti standartizavimo pasaulio lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų galimų priemonių, kad su Kinija būtų greitai išspręsti dabartiniai suderinamumo klausimai; Būsimi iššūkiai: finansavimas ir valdymas 16. pabrėžia strateginę kosmoso politikos ir GNSS programos svarbą siekiant sukurti tikrą Europos pramonės politiką, pagrįstą konkrečiais projektais, duodančiais apčiuopiamų rezultatų piliečiams ir įmonėms; todėl ragina Komisiją pripažinti svarbų vaidmenį, kurį PE441.020v02-00 6/20 RR\865025.doc

gali vaidinti palydovinė navigacija, ir ją integruoti nustatant visų kitų rūšių susijusią Bendrijos politiką; 17. pažymi, kad ilgalaikis stabilumas yra svarbus siekiant kuo labiau sumažinti papildomą vėlavimą, brangiai kainuojantį perprojektavimą ir naudotojų bazės praradimą; todėl ragina Komisiją skubiai pateikti teisėkūros pasiūlymų dėl GNSS programų paslaugų lygio, finansavimo ir valdymo ateityje; be to, mano, kad tam, kad programos būtų gerai valdomos, labai svarbu, kad susijusi praktinė patirtis ir įgytos žinios būtų išsaugotos; 18.ragina Komisiją į poveikio vertinimą, kuris bus atliktas prieš pateikiant būsimąjį teisėkūros pasiūlymą, įtraukti aiškią ir išsamią informaciją apie: paslaugų (atvirosios paslaugos, žmogaus gyvybės apsaugos paslauga, komercinės paslaugos, paslaugos valstybinėms institucijoms), kurias galėtų teikti įvairios palydovų konfigūracijos (įskaitant POP ir VOP, naudojamas kartu su kitomis GNSS ar atskirai), technines specifikacijas (tikslumas, geografinė aprėptis, patikimumas ir t. t.); EGNOS paslaugų vaidmenį įvairiose galimose GALILEO konfigūracijose ir tai, ar VOP palydovų sistemoje reikia, ar nereikia išsaugoti EGNOS; galimų GALILEO ir EGNOS konfigūracijų išlaidas, ne tik susijusias su investicijomis į infrastruktūrą, bet taip pat valdymo ir nenumatytiems atvejams skirtas išlaidas (įskaitant POP, VOP ir kitas galimybes); 19. mano, kad GALILEO ir EGNOS, kadangi jos yra ES priklausančios Europos programos, įgyvendinamos Europos lygmens viešojo intereso tikslais, turėtų būti finansuojamos daugiausia iš ES biudžeto; mano, kad greta ES biudžeto lėšų turėtų būti ištirti visi galimi finansavimo šaltiniai, įskaitant naujoviškus finansavimo būdus; pabrėžia, kad tokie kritiniu atveju priimami ad hoc sprendimai, tokie, kaip praeityje priimti sprendimai, gali sukliudyti įgyvendinti strateginius tokius didelės apimties ES projektus, sumažinti jų pridėtinę vertę ir pakenkti su jais susijusiam politinį impulsui; todėl mano, kad reikėtų rasti patikimus, išsamius ir ilgalaikius jų finansavimo sprendimus; siūlo, kad iš anksto numatytos metinės sumos būtų padengiamos iš ES biudžeto (likusiai infrastruktūrai ir GALILEO eksploatavimo sąnaudoms finansuoti); pažymi, kad apskaičiuota suma laikotarpiu po 2013 m., nustatyta atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, yra orientacinė ir ragina Komisiją iki 2011 m. vasaros pateikti detalią numatomų finansinių poreikių sąmatą siekiant sustiprinti atskaitomybę už projektą, jo nuspėjamumą ir skaidrumą; 20. mano, kad nenumatytos išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Bendrijos biudžeto, nekeliant pavojaus kitoms esamoms programoms; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti GALILEO rezervinį fondą, iš kurio būtų padengiamos nenumatytos išlaidos; 21. Mano, kad GNSS ilgalaikės valdysenos ir valdymo struktūra turėtų būti padalijamos Komisijos, GSA ir Europos kosmoso agentūros (EKA) užduotys ir atsakomybė, taip pat sprendžiami kiti susiję klausimai, kaip, pvz., tinkamas išlaidų pasidalijimas, pelno pasidalijimo mechanizmas, taisyklės dėl atsakomybės, kainodaros politika ir galimas privataus sektoriaus dalyvavimas GNSS programose ir prisidėjimas prie jų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją daryti sparčią pažangą svarstant būsimas sistemos veiklos valdymo schemas, prisiimti atsakomybę už ilgalaikes operacijas ir infrastruktūros RR\865025.doc 7/20 PE441.020v02-00

pritaikymą, užtikrinti duomenų ir paslaugų teikimo tęstinumą ir kaip galima labiau padidinti komercinių paslaugų plėtojimo galimybes; 22. pabrėžia, kad svarbu, kad bet kokia ilgalaikė GNSS valdysenos ir valdymo struktūra būtų visiškai skaidri, finansiniu požiūriu patikima ir atskaitinga ir valdoma kaip įmanoma atsakingiau; pažymi, kad šis klausimas nuolatos turėtų būti koordinuojamas su Taryba ir Europos Parlamentu, įskaitant išsamius atnaujinimus; 23. ragina Komisiją sukurti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad teikiant tiek privačias, tiek valstybės institucijoms teikiamas GNSS paremtas paslaugas ir prietaikas būtų gerbiamos pagrindinės piliečių teisės, tokios, kaip privatumas ir duomenų apsauga; 24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos kosmoso agentūrai. PE441.020v02-00 8/20 RR\865025.doc

AIŠKINAMOJI DALIS I. Įvadas ES žengė svarbų žingsnį savo politiniu sprendimu, įtvirtintu Reglamente 683/2008, sukurti ES priklausančias ir valdomas savarankiškas Europos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemas (GNSS) (GALILEO ir EGNOS). Šis komunikatas yra šios pagrindinės iniciatyvos laikotarpio vidurio peržiūra, kuria įvertinamas iki šiol vykęs procesas ir įgyvendinimas ir kurioje pradedama diskusija dėl šios iniciatyvos valdysenos, eksploatavimo ir finansavimo ateityje. GALILEO. Trumpa apžvalga GALILEO kartu su EGNOS (Europos geostacionarios navigacijos tarnyba, papildoma sistema, kuria pagerinamas JAV Pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) tikslumas ir patikimumas) yra ES kuriama GNSS. Kai ji bus užbaigta, ją turėtų sudaryti 27 palydovai ir tinkamas atsarginių palydovų skaičius orbitoje, kurios aukštis yra maždaug 23 000 km nuo žemės paviršiaus, ir maždaug 40-ties antžeminių stočių pasaulinis tinklas. Savo nuosavą pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą ES nusprendė sukurti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, Europos nepriklausomybės nuo kitų pasaulinių navigacijos sistemų ir savarankiškumo, antra, užimti dalį šios milžiniškai augančios pasaulio pažangiųjų technologijų rinkos, kurioje šiuo metu labiausiai dominuoja JAV. GALILEO, antrosios kartos palydovinės navigacijos sistema, teiks keletą signalo patobulinimų, dėl kurių bus pagerintas tikslumas, didesnis atsparumas daugiatrakčiams atspindžiams ir interferencijai, ir užtikrins paslaugos teikimą visame pasaulyje bei atpažinimo sprendimą, kitaip nei GPS ir Rusijos pasaulinės navigacijos palydovų sistema (GLONASS). Be to, kitaip nei GPS ir GLONASS, GALILEO sukurta kaip civilinė sistema, kurią kontroliuoja civiliai, tai reiškia, kad užtikrinamas nepertraukiamas paslaugos teikimas. Šis paskutinis aspektas yra gana svarbus turint omenyje, kad šiuo metu daugiau nei 7 proc. ES BVP (įskaitant finansų sektorių, transportą, telekomunikacijas, elektros perdavimo tinklus ir prekybos vertybiniais popieriais sistemas) priklauso nuo galimybės naudotis GPS. Taigi, neturint kitų nepriklausomų GNSS sistemų, GPS signalų (laikinas) apribojimas ar pablogėjimas turės didžiulių pasekmių mūsų ekonomikai ir visuomenei. Projektas GALILEO vykdomas keturiais etapais: 1. Projektavimo etapas buvo baigtas 2001 m., jo metu sukurta sistemos konstrukcija ir architektūra, taip pat apibrėžtos paslaugos. 2. Kūrimo ir suderinimo etapas, kuris prasidėjo 2002 m. ir kuris, kaip numatyta, turėjo vykti iki 2005 m. Buvo paleisti du eksperimentiniai palydovai (GIOVE-A, GIOVE-B), kurie atliko pirminę dažnių registravimo užtikrinimo funkciją; Suderinimas orbitoje naudojant keturis visaverčius palydovus turėtų būti pradėtas maždaug 2011 m. viduryje 2012 m. pradžioje. 3. Parengimo darbui etapas susideda iš visos GALLILEO sistemos sukūrimo paleidžiant visą 30 palydovų, įskaitant atsarginius, sistemą ir antžeminės struktūros sukūrimo. 4. Eksploatavimo etapas prasidės pasiekus visišką operacinį pajėgumą (VOP). RR\865025.doc 9/20 PE441.020v02-00

GALILEO palydovų sistemos parengimo darbui pirkimai atliekami pagal ES viešųjų pirkimų taisykles, siekiant laisvos prieigos ir sąžiningos konkurencijos, kad potencialiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos. Pirkimas buvo padalytas į šešis pagrindinius darbo paketus, kuriuose nustatytos išsamios taisyklės dėl pagrindinių rangovų ir kitų subjektų, bei sutarčių, kurios turi būti sudarytos su MVĮ, procentinės dalies. GALILEO turėjo būti plėtojama kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė. Derybos dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 2007 m. pavasary žlugo, dėl to GALILEO sistema buvo perklasifikuota. Šiuo metu Europos GNSS programa yra visiškai finansuojama iš Sąjungos biudžeto, jai iki 2014 m. skirtas 3,4 milijardų EUR biudžetas. Manoma, kad netiesioginė programos teikiama nauda sudarys apie 60 milijardų EUR per metus (įskaitant vartotojų ir tiekėjų rinką ir naudą visuomenei). GNSS laikoma rinkos lūžio technologija (panašiai, kaip IRT), turinčia didelį inovacijų kūrimo, pažangiųjų technologijų žinių bazės sudarymo potencialą ir potencialą padidinti produktyvumą daugelyje sektorių. Manoma, kad su GNSS pagrindu veikiančių produktų ir paslaugų rinka augs daugiau nei 10 proc. per metus. GALILEO savininkė yra ES Jos viešąją valdyseną ir valdymą galima apibendrinti taip: Politinę priežiūrą užtikrina Europos Parlamentas ir Taryba. Tam tikslui buvo sukurta GALILEO tarpinstitucinė grupė. Komisija atlieka programos vykdytojo funkciją. Europos GNSS agentūra (GSA) padeda Komisijai, atlieka akreditavimo institucijos vaidmenį ir yra atsakinga už rinkos parengimą ir sertifikavimo organizavimą. Europos kosmoso agentūra (EKA) yra pirminis rangovas arba viešųjų pirkimų ir sistemos kūrimo įstaiga. II. Įgyvendinimo vertinimas Iki šiol pasiekti rezultatai Komunikate pabrėžiami iki šiol pasiekti rezultatai: EGNOS atviroji paslauga pradėta teikti 2009 m. spalio mėn. šiuo metu EGNOS didelio tikslumo žemės ūkiui kasdien naudoja 80 000 Europos ūkininkų; neužilgo ji taip pat bus naudojama civilinėje aviacijoje ir jūrų transporte; sudarytos pirmosios 4 sutartys dėl sistemos inžinerijos, operacijų ir 14 papildomų GALILEO palydovų (papildančių keturis palydovus, iš pradžių užsakytus EKS) konstravimo ir paleidimo (likusieji du paketai bus turi būti suteikti 2011 m. pirmojoje pusėje); imtasi 4 pilnaverčių GALILEO palydovų (suderinimo orbitoje palydovų) paleidimo, kuris turėtų įvykti tarp 2011 m. vidurio ir 2012 m. pradžios, parengiamųjų darbų; GNSS taikymo veiksmų planas buvo priimtas 2010 m, juo sukurtos konkrečios iniciatyvos stiprinti vartotojų rinką; imtasi svarbių veiksmų kuriant antžeminę infrastruktūrą, įskaitant keleto antžeminių stočių įrengimą ES teritorijoje ir už jos ribų; PE441.020v02-00 10/20 RR\865025.doc

paskelbti keli konkursai pagal 7-ąjąs bendrąją mokslinių tyrimų programą, kurių bendra vertė 120 milijonų EUR, skirti prietaikų ir imtuvų technologijoms kurti. Finansinė būklė Finansinė būklė yra mažiau teigiama. Suderinimo orbitoje stadijos ir paleidimo sąnaudos žymiai padidėjo. Komisija mano, kad su dabartiniu biudžetu GALILEO palydovų sistemą galima sudaryti tik iš 18 palydovų (14 palydovų ir 4 suderinimo orbitoje palydovai). Šia palydovų sistema programa galėtų pasiekti pradinį operacinį pajėgumą (POP), kuris leis teikti ankstyvas paslaugas, t. y. teikti atvirąsias paslaugas, paieškos ir gelbėjimo paslaugas ir paslaugas valstybės institucijoms, tačiau ne visu pajėgumu. Pradėjus teikti ankstyvąsias paslaugas galėtų būti platinama su GALILEO suderinama naudotojų įranga ir išplečiamas jos taikymas. Būtų palengvintas GALILEO įsiskverbimas į GNSS rinką ir sustiprinti Europos bendrovių inovaciniai pajėgumai ir konkurencinė padėtis; Galiausiai, pasiekus POP bus duota svarbi žinia pasauliui, kad ES yra pasiryžusi ir gebanti sukurti sudėtingą GNSS. Tačiau tam, kad būtų visapusiškai išnaudoti GALLILEO privalumai, ji turi pasiekti visišką operacinį pajėgumą (VOP). Sumažintos sistemos pajėgumo lygis yra pirmasis žingsnis žengiant į rinką, tačiau jis yra ribojantis ir tikrai bus nepakankamas norint pasiekti GALILEO sistemos tikslus. Tam, kad būtų pasiektas VOP, reikėtų papildomų investicijų. Kadangi Komisija nepasiūlė papildomo finansavimo dabartiniu daugiametės finansinės programos laikotarpiu, nuo 2014 m. reikės didesnio papildomo finansavimo, nei manyta anksčiau. Šiuo metu Komisija mano, kad, dėl papildomų sąnaudų (pvz., kilusių dėl gamybos grandinės nutraukimo), norint pasiekti VOP reikia 1,9 milijardo EUR. Be to, VOP bus atitolinta 2 3 metais (iki maždaug 2019 m.), dėl to bus prarasta daug netiesioginės naudos. Išlaidų perviršis yra rimta problema, tačiau į ją turi būti žiūrima iš teisingos perspektyvos. GPS sistemos kūrimas, įgyvendinimas ir atnaujinimas kainavo apie 40 milijardų JAV dolerių. Taip pat, GALILEO grąžos norma yra žymiai didesnė nei bet kurios kitos palyginamos investicijos į infrastruktūrą grąžos norma (pvz., transeuropinių tinklų vidutinė grąžos norma yra apie 8 proc., o GALILEO grąžos norma, manoma, turėtų siekti apie 40 proc.). Tarptautinė veikla Kadangi 2007 m. buvo paleistas pirmasis Kinijos COMPASS palydovas, galime manyti, kad neužilgo orbitoje atsiras nauja palydovinės navigacijos sistema (ketvirtoji po GPS, GLONASS ir GALILEO). Indija kuria savo regioninę sistemą (IRNSS, angl. Indian Regional Navigation Satellite System), o Japonija kvazizenitinę sistemą (QZSS). Mūsų konkurentai sustiprėjo ir galime numanyti, kad jie dinamiškai žengia pirmyn. Tam, kad GALILEO mikroschemų gamintojams taptų antrąja pagrindine GNSS, labai svarbu kaip įmanoma skubiau užtikrinti galimybę naudotis ankstyvosiomis paslaugomis ir ilgam laikui įsipareigoti dėl GALILEO finansavimo ateityje. RR\865025.doc 11/20 PE441.020v02-00

Pagrindinis GNSS programų tarptautinės veiklos iššūkis bus užtikrinti suderinamumą ir sąveikumą su GALILEO, prieiti prie pasaulinių su GNSS susijusių išteklių ir nustatyti pasaulinius standartus, užtikrinti kosminės dalies ir antžeminių stočių tinklo saugumą užtikrinant griežtesnę svarbių GNSS technologijų, sukurtų finansuojant Europos lėšomis, kontrolę, prisijungti prie tarptautinių pastangų plėtoti inovacines prietaikas ir specialias supraregioninių interesų prietaikas. Svarbus tikslas bus kurti rinkos galimybes Europos GNSS technologijos ir prietaikų pramonei. III. Būsimi iššūkiai Laikotarpio vidurio peržiūroje pradedama diskusija dėl GNSS programų valdysenos, eksploatavimo ir finansavimo ateityje. Tai yra labai svarbi diskusija, kurios metu turėtų būti išaiškinti ES ketinimai ir ilgalaikiai įsipareigojimai šioje srityje. Veikimas ir eksploatavimas po 2013 m. Politiniu lygiu turėtų įvykti plataus masto ir išsami diskusija dėl norimo užmojo lygio (kurios metu būtų apsispręsta dėl teikiamų paslaugų lygio) ir turimų finansinių išteklių (kurios metu reikės politiškai pasirinkti tarp vien tik ES finansuojamos programos ir programos, kurioje leidžiama prisidėti nacionaliniams ar privatiems subjektams). Šios diskusijos rezultatai darys poveikį politikos galimybėms dėl GNSS sistemų valdysenos ir valdymo ateityje. Diskusijai svarbūs yra šie aspektai: Numatoma, kad EGNOS ir GALILEO eksploatavimo sąnaudos sieks apie 800 milijonų EUR per metus. Siekiant užtikrinti ilgalaikį EGNOS ir GALILEO stabilumą ir kad naudotojai iš siūlomų paslaugų galėtų gauti didžiausią naudą, reikės ilgalaikio įsipareigojimo padengti šias sąnaudas. Numatoma, kad pajamos (daugiausiai mokesčiai už didelio tikslumo komercines paslaugas) artimiausioje ateityje bus ribotos, ir jos lėtai kils, iki 2030 m. pasiekdamos maždaug 80 milijonų EUR per metus, tai reiškia, kad negalima tikėtis greitai pasiekti sistemų savaiminį tvarumą. Siekiant sumažinti paslaugos atsakomybės riziką saugos požiūriu ypač svarbių prietaikų srityje, reikia paskubinti palydovinės navigacijos taisyklių dėl atsakomybės išaiškinimą, ypatingą dėmesį skiriant EGNOS. Intelektinės nuosavybės teisės ar rizikos valdymas taip pat yra neatskiriami elementai, atsirandantys dėl nuosavybės. Vartotojams skirtų prietaikų kūrimui reikia didesnio mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimo. Remdamasi anksčiau minėtos diskusijos rezultatais, Komisija turėtų atlikti išsamią analizę, kad būtų galima tiksliau nustatyti veikimo ir eksploatavimo po 2013 m. galimus scenarijus ir būdus. Tai apima visus komercinius eksploatavimo aspektus, taip pat skirtingų eksploatavimo modelių teisines, sutartines ir finansavimo struktūras, kuriomis bus užtikrinta, kad būtų sukurtas stabilus valdymo modelis. 8.7.2010 PE441.020v02-00 12/20 RR\865025.doc

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui dėl tarpinio Europos palydovinės radijo navigacijos programų vertinimo: įgyvendinimo įvertinimas, būsimi sunkumai ir finansinės perspektyvos (2009/2226(INI)) Nuomonės referentė: Maria Eleni Koppa PASIŪLYMAI Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus: 1. pabrėžia remiantis Europos pasaulinę palydovinę radijo navigacijos programą Galileo kaip naudingą priemonę, kuri sustiprins ES ekonomikos vystymąsi, saugumą ir strateginę autonomiją, ir pripažįsta, kad iš esmės neįmanoma vykdyti kosmoso politikos neatsižvelgiant į kitus atitinkamus kosmoso operatorius; 2. pažymi, kad Komisija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) yra užmezgusios dialogą ir bendradarbiauja su kitų pasaulinių navigacijos palydovų sistemų (angl. GNSS) operatoriais, t.y. JAV, Kinija, Indija ir Japonija, siekdamos užtikrinti suderinamumą ir, kur įmanoma, GNSS sistemų sąveikumą; 3. atkreipia dėmesį į Kinijos Liaudies Respublikos valstybės tarybos ministro pirmininko atsakymą į Komisijos pirmininko laišką dėl dažnių juostų ir ragina rasti sprendimą, kad Compass ir Galileo sistemos būtų suderinamos; 4. primygtinai ragina, kad Galileo paslaugos būtų teikiamos nuosekliai laikantis principo, jog Galileo yra civilinė sistema, kurią kontroliuoja civiliai; vis dėlto pripažindamas galimą jo panaudojimą kariniams tikslams, pabrėžia kad bet koks Galileo naudojimas turi atitikti tarptautinę teisę, JT chartiją ir ES sutartis; 5. ragina Komisiją, kaip programos valdytoją, nustatyti būtinus techninės apsaugos kriterijus ir specialias procedūras, kuriomis reguliuojama prieiga prie viešosios reguliuojamos paslaugos, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti galimybes neteisėtai naudoti Galileo, ir taip pat parengti su Galileo susijusių specialių ypač svarbių objektų ir technologijos perdavimo trečiosioms šalims kontrolės režimą; 6. primygtinai ragina, kad svarstydamos GNSS gamintojų prašymus kontroliuoti su GNSS susijusių gaminių eksportą, visų pirma kai taikomi tarptautiniai eksporto kontrolės režimai, pavyzdžiui, Vasenaro susitarimas dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo RR\865025.doc 13/20 PE441.020v02-00

prekių ir technologijų eksporto kontrolės, ES valstybės narės visiškai pripažintų ypatingai svarbų GNSS pobūdį, t.y. jų poveikį ES ir jos piliečių saugumui ir Europos GNSS programoms; 7. tačiau dar kartą patvirtina savo poziciją, kad atsižvelgiant į dideles investicijas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti galima naudoti Galileo sistemą siekiant remti BUSP/BSGP, įskaitant krizių valdymo operacijas, ir įgyvendinti ES solidarumo ir savitarpio pagalbos įsipareigojimus; ragina, kad Komisijos, Europos gynybos agentūros (EGA) ir Europos kosmoso agentūros (EKA) jau pradėta taikyti Europos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų saugumo ir gynybos srityje sistema būtų taikoma ir Galileo ; 8. pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis Europos kosmoso politika, parengta naudoti taikiais tikslais, neturėtų prisidėti prie bendro kosmoso sukarinimo ir ginklavimosi, ir dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis JT Kosminės erdvės sutartyje nustatytų principų, visų pirma šių: kosminė erdvė naudojama tik taikiems tikslams; tyrinėjant kosminę erdvę ir ją naudojant skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas; objektą paleidžiančios valdžios institucijos prisiima atsakomybę, kai padaroma žala trečiajai šaliai, kaip išsamiau nurodyta JT Konvencijoje dėl tarptautinės atsakomybės už kosminių objektų padarytą žalą; 9. remia JT pastangas nustatyti veiklos kosmoso erdvėje taisykles ir toliau vykdyti tarptautinės kosmoso teisės kodifikavimą; šiuo klausimu palankiai vertina ES veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodekso, kuriame atsižvelgiama ir į būtinybę mažinti kosmoso šiukšlių kiekį ir kurį gali pasirašyti bet kuri ES nepriklausantis šalis, priėmimą; dar kartą ragina šį elgesio kodeksą padaryti teisiškai privaloma priemone; 10. remia kuo skubesnį Europos informacijos apie padėtį kosmose pajėgumų sukūrimą, kad būtų apsaugota svarbiausia Europos infrastruktūra kosmose; taigi visiškai pritaria Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Europos gynybos agentūros (EGA) atliekamam papildomam darbui šioje srityje. PE441.020v02-00 14/20 RR\865025.doc

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZUATAI Priėmimo data 23.6.2010 Galutinio balsavimo rezultatai +: : 0: Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) 41 3 4 Gabriele Albertini, Dominique Baudis, Frieda Brepoels, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Richard Howitt, Anneli Jäätteenmäki, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Ulrike Lunacek, Mario Mauro, Andreas Mölzer, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Ria Oomen-Ruijten, Justas Vincas Paleckis, Pier Antonio Panzeri, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz- Wolski, Werner Schulz, Ernst Strasser, Zoran Thaler, Kristian Vigenin Laima Liucija Andrikienė, Georgios Koumoutsakos, Norbert Neuser, David-Maria Sassoli, György Schöpflin, Indrek Tarand, Traian Ungureanu Pat the Cope Gallagher RR\865025.doc 15/20 PE441.020v02-00

16.3.2011 BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi sunkumai ir finansavimo perspektyvos (2009/2226(INI)) Nuomonės referentė: Edit Herczog PASIŪLYMAI Biudžeto komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus: 1. pabrėžia strateginę kosmoso politikos ir visų pirma dviejų pavyzdinių iniciatyvų GMES programos ir palydovinės navigacijos sistemos programos svarbą siekiant sukurti tikrą Europos pramonės politiką, pagrįstą konkrečiais projektais, duodančiais apčiuopiamų rezultatų piliečiams ir įmonėms; 2. primena, kad dėl to, jog iš pradžių nepavyko sukurti viešojo ir privataus sektorių partnerytės Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (angl. GNSS, Global Navigation Satellite System) programoms finansuoti, 2007 m. priimtas sprendimas programų įgyvendinimą toliau finansuoti tik iš Sąjungos biudžeto; primena, kad šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į lėšų, numatytų pagal dabartinę DFP, trūkumą, nuspręsta 2,4 mlrd. eurų padidinti 1a išlaidų kategorijos didžiausią viršutinę ribą 2007 2013 m. laikotarpiui; be to, pažymi, kad 2010 m. Komisija pasiūlė vėl persvarstyti DFP ir padidinti 1a išlaidų kategorijos didžiausią viršutinę ribą, nes trūksta lėšų ITER projektui įgyvendinti; 3. pabrėžia, kad tokie kritiniu atveju priimami ad hoc sprendimai gali sukliudyti sėkmingai gyvendinti strateginius didelės apimties ES projektus ir sumažinti su jais susijusią pridėtinę naudą ir politinį impulsą; mano, kad geriausia būtų rasti ilgalaikį su biudžetu susijusį sprendimą numatant ES lygmens finansavimą, laikantis su šiomis programomis susijusių techninių reikalavimų ir tvarkaraščio, kuris padeda užtikrinti jų aktualumą ir įvykdomumą; PE441.020v02-00 16/20 RR\865025.doc

4. primena, kad Europos Parlamentas ir Taryba bendrame pareiškime dėl Europos GNSS programų finansavimo sudarius atitinkamą susitarimą 2007 m. lapkričio 23 d. patvirtino, kad bendra nustatyta suma, reikalinga visiškam GNSS projekto GALILEO operaciniam pajėgumui pasiekti, 2007 2013 m. yra 3 400 mln. eurų, ir nurodė, kad ši suma neturėtų būti viršyta 2007 2013 m. finansinės programos laikotarpiu; vis dėlto yra įsitikinęs, jog dabartinėje finansinėje programoje numatytų lėšų nepakanka, kad iki 2013 m. būtų pradėtos teikti veiksmingos ir konkurencingos paslaugos ir užtikrintos būtinos technologinės sąsajos; taigi apgailestauja dėl to, kad Komisija 2011 m. sausio mėn. atlikusi laikotarpio vidurio peržiūrą nepasiūlė jokių papildomų lėšų GNSS programoms įgyvendinti laikotarpiu iki 2013 m., todėl gali būti nepriimtinai vėluojama jas užbaigti; pažymi, kad tuo atveju, jei šiuo laikotarpiu prireiktų papildomų lėšų, dabartinėms daugiametėms programoms numatytų lėšų perskirstymas nėra tinkama pasirinktis ir kad nepriimtina toliau mažinti lėšų, numatytų pagal 1a išlaidų kategoriją, ypač susijusių su Septintąja bendrąja programa; 5. pabrėžia, kad GNSS yra itin svarbi technologija, kuri galėtų iš pagrindų pakeisti Europos transporto infrastruktūrą ir įvairius rinkos sektorius; pažymi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kitos ne Europos GNSS programos bus pradėtos naudoti ir kad dėl bet kokios delsos galėtų sumažėti konkurencingumas tarptautiniu mastu, taptų atgyvenusi dabartinė infrastruktūra, nebūtų galima panaudoti technologijas ir šiuo metu kuriamas taikomąsias programas ir nauda, kurios tikimasi, sumažėtų net 60 proc.; 6. prašo Komisiją kuo greičiau informuoti Europos Parlamentą, jei prireiktų papildomo finansavimo siekiant laiku užbaigti GNSS projektą ir iki 2011 m. vasaros, kai bus pateiktas naujas pasiūlymas dėl DFP, pateikti bent atnaujintą finansinę apžvalgą; 7. taigi pabrėžia, kad GALILEO tai ne tik pirmasis didžiulis tokio pobūdžio ES projektas, bet ir projektas, įgyvendinamas Europos lygmens viešojo intereso tikslais, todėl finansavimas naudojantis viešosiomis lėšomis yra pateisinamas; ragina Komisiją pagerinti projekto valdymą ir užtikrinti, kad paslaugos, apimančios 30 palydovų sistemą, būtų konkurencingos ir per kiek galima trumpiausią laikotarpį būtų pradėtos teikti visu pajėgumu, siekiant išvengti netikrumo ir duoti rinkos dalyviams teigiamą žinią; atkreipia dėmesį į tai, kad gali susidaryti didelis einamųjų investicinių išlaidų ir būsimų eksploatacinių išlaidų skirtumas; taigi pritaria pasiūlymui, kad ateityje įgyvendinant tokios didelės apimties projektus kaip šis iš anksto numatytos metinės sumos būtų padengiamos iš ES biudžeto ir kad valstybės narės pirmiausia būtų atsakingos už bet kokių papildomų išlaidų finansavimą užtikrinant papildomų lėšų ES biudžete, ir kad taip pat būtų nustatytos ES biudžeto sritys, kuriose panaudojamos ne visos lėšos, ir kiti finansavimo šaltiniai, įskaitant naujoviškus finansavimo būdus, nes šios lėšos padėtų patenkinti papildomus tokių didelės apimties projektų finansavimo poreikius; 8. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įplaukas, gautas vykdant su GALILEO susijusią komercinę veiklą, įtraukti į ES biudžetą; 9. ragina Komisiją informuoti Parlamentą, kaip bus užtikrinamas metinių su GALILEO susijusių eksploatacinių išlaidų, kurios, kaip nustatyta, sieks 800 mln. eurų, finansavimas, kai sistema bus pradėta naudoti; 10. pažymi, kad apskaičiuota suma (1,9 mlrd. eurų) laikotarpiu po 2013 m., nustatyta atliekant RR\865025.doc 17/20 PE441.020v02-00

laikotarpio vidurio peržiūrą, yra tik orientacinė; todėl mano, kad Komisija turėtų parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikę GNSS programų finansavimo po 2013 m. strategiją, taip pat apsvarstyti sumanymą 2014 2020 m. laikotarpiui nustatyti metines sumas, kuriomis iki 2020 m. būtų dengiamos GALILEO infrastruktūros užbaigimo ir jos aptarnavimo išlaidos. PE441.020v02-00 18/20 RR\865025.doc

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZUATAI Priėmimo data 16.3.2011 Galutinio balsavimo rezultatai +: : 0: Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) 37 1 0 Damien Abad, Alexander Alvaro, Reimer Böge, Lajos Bokros, Giovanni Collino, Jean-Luc Dehaene, Isabelle Durant, James Elles, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Ingeborg Gräßle, Estelle Grelier, Lucas Hartong, Jiří Havel, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Barbara Matera, Miguel Portas, Vladimír Remek, Dominique Riquet, László Surján, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Angelika Werthmann, Jacek Włosowicz Gerben-Jan Gerbrandy, Edit Herczog, Paul Rübig, Georgios Stavrakakis Marit Paulsen RR\865025.doc 19/20 PE441.020v02-00

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZUATAI Priėmimo data 12.4.2011 Galutinio balsavimo rezultatai +: : 0: Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) 44 4 0 Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Lena Ek, Ioan Enciu, Adam Gierek, Robert Goebbels, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Judith A. Merkies, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Alejo Vidal-Quadras Antonio Cancian, António Fernando Correia De Campos, Francesco De Angelis, Ilda Figueiredo, Matthias Groote, Andrzej Grzyb, Satu Hassi, Yannick Jadot, Silvana Koch-Mehrin, Bernd Lange, Werner Langen, Mario Pirillo, Algirdas Saudargas, Catherine Trautmann PE441.020v02-00 20/20 RR\865025.doc