KĖDAINIŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ DARBUOTOJŲ TOLERANCIJOS KORUPCIJAI LYGIO 2022 METAIS NUSTATYMO REZULTATŲ ATASKAITA 2022 m. kovo 17 d. Šlapaberžė Siekiant tinkamai bei efektyviai įgyvendinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatytus tikslus bei uždavinius viešajame ar privačiame sektoriuje, būtina didinti visuomenės antikorupcinio sąmoningumo lygį, kurti korupcijai atsparią aplinką, skatinant skaidrių ir sąžiningų paslaugų teikimą bei realizuoti visas numatytas korupcijos prevencijos priemones viešajame subjekte. Remiantis korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 2 papunkčiu Kėdainių socialinės globos namuose buvo atliktas įstaigos darbuotojų tolerancijos korupcijai lygio nustatymas. Ši anoniminė anketa leido įvertinti įstaigos darbuotojų bendrą požiūrį į korupciją, jos pasireiškimo apraiškas tiek išorėje, tiek įstaigos viduje, sužinoti darbuotojų nuomonę dėl korupcinio pobūdžio veikų pranešimo atitinkamoms įstaigoms ir kitus svarbius aspektus, siekiant kurti tvarią antikorupcinę aplinką viešajame subjekte. Anketą sudarė 17 klausimų, kurie atspindėjo respondentų (toliau - darbuotojų) demografinius rodiklius, bendrą požiūrį į korupcijos pasireiškimo apraiškas. Pateikti klausimai taip pat leido įvertinti tiek darbuotojų turimas žinias korupcijos prevencijos tema, tiek identifikuoti korupcijos priemonių įgyvendinimo spragas įstaigoje, ataskaitos pabaigoje pateikiant pasiūlymus įstaigos vadovui, dėl tolimesnių priemonių įgyvendinimo, didinant darbuotojų sąmoningumo lygį. Uždara anoniminė anketa buvo suformuota ir pateikta internete, jos prisijungimo nuorodą išsiunčiant darbuotojams į elektroninius paštus bei kitas susirašinėjimo platformas (tokias kaip Messenger). Anketos klausimai buvo pildomi nuo 2022-03-10 iki 2022-03-15. Anketų atsakomumo
lygis 85 proc. Įgyvendinant anonimiškumo principą gauti duomenys pateikiami tik statistiškai apibendrinti. Toliau pateikiami gauti rezultatai: I. DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI 1. Darbuotojų amžius (1 pav.). Iš 74 dalyvavusių darbuotojų: 5 įstaigos darbuotojai dar nėra sulaukę 30 metų; 13 darbuotojų priklauso 31 40 asmenų amžiaus grupei; 23 darbuotojai priklauso 41 50 asmenų amžiaus grupei; 24 darbuotojai priklauso 51 59 asmenų amžiaus grupei; ir 9 darbuotojams amžiaus riba viršija 60 metų. Rezultatas, jog tyrime dalyvavo visų amžiaus grupių darbuotojai, dirbantys Kėdainių socialinės globos namuose. 1 paveikslėlis 2. Darbuotojų išsilavinimas (2 pav.). Darbuotojų išsilavinimas įstaigoje vyrauja įvairus: nuo aukštojo universitetinio iki vidurinio išsilavinimo. 15 darbuotojų nurodė, turintys aukštąjį išsilavinimą, 18 darbuotojų aukštąjį neuniversitetinį, 23 darbuotojai teikė, turintys profesinį išsilavinimą, 14 darbuotojų įgiję tik vidurinį išsilavinimą, o 4 darbuotojai nenorėjo atskleisti savo įgyto išsilavinimo lygio. 2 paveikslėlis
3. Darbuotojų darbo trukmė įstaigoje (3 pav.). Darbuotojų darbo trukmė įstaigoje vyrauja nuo 1 metų iki daugiau kaip 20 metų. Remiantis apklausoje dalyvavusių darbuotojų pateiktais atsakymais, iki vienerių metų įstaigoje dirba 2 darbuotojai, 1 4 metų darbo trukmės laikotarpiu dirba 19 asmenų, 5 10 metų darbo trukmės laikotarpiu dirba 24 darbuotojai, 11 19 metų laikotarpiu dirba 15 darbuotojų ir net daugiau kaip 20 metų įstaigoje nurodė dirbantys 14 asmenų. 3 paveikslėlis II. DARBUOTOJŲ ŽINIOS APIE KORUPCIJĄ 4. Darbuotojų buvo teirautasi ar jie yra girdėję apie įstaigoje vykdomas korupcijos prevencijos priemones. Iš visų apklausoje dalyvavusių darbuotojų, 55 darbuotojai (74 proc.) buvo girdėję apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones įstaigoje, 18 darbuotojų (24 proc.) teigė neturintys žinių apie įstaigoje taikomas bei įgyvendinamas priemones, o 1 asmuo nenorėjo iš vis atsakyti į šį klausimą. Šis pateiktas rezultatas leidžia formuoti išvadą, jog įstaigoje yra nepakankamai efektyvi informacijos sklaida, kurią ateityje reikėtų gerinti. 5. Darbuotojai, kurie pažymėjo, jog nebuvo girdėję apie įstaigoje vykdomas korupcijos prevencijos priemones, buvo nukreipti į kitą klausimą, kuris detalizavo, dėl kokių galimų priežasčių yra nepakankama informacijos sklaida apie vykdomas prevencines priemones. Darbuotojai atsakydami nurodė, jog: jiems tai nėra aktualu, kadangi tai nėra susiję su jų tiesioginiu darbu; jie nežino kur tokios informacijos ieškoti. 6. Pateiktas atviras šeštasis klausimas atspindėjo darbuotojų žinias apie korupcijos apraiškas. Darbuotojų buvo teiraujamasi kokias korupcijos apraiškas jie žino. Pateikti šie atsakymai: Kyšininkavimas; Papirkinėjimas; Dokumentų klastojimas; Įvairios piniginės apraiškos;
Dovanų teikimas / ėmimas už atliktą darbą; Mokesčių slėpimas; Piktnaudžiavimas tarnyba ir įgaliojimais; Biudžeto lėšų grobstymas; Piktnaudžiavimas suteiktomis galiomis priimant sprendimus; Psichologinis spaudimas darbo aplinkoje dėl palankių sprendimų priėmimo ar veiksmų atlikimo; Neteisėti viešieji pirkimai; Viešųjų (privačių) interesų nedeklaravimas. Iš pateiktų atsakymų galime formuoti išvadą, jog darbuotojai korupcijos apraiškas sieja su įvairiais neteisėtais finansiniais veiksmais, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei teisės aktų nuostatų nesilaikymu. III. BENDRAS DARBUOTOJŲ POŽIŪRIS Į KORUPCIJĄ 7. Darbuotojų buvo teiraujamasi ar jie praneštų apie jiems žinomą korupcijos atvejį (4 pav.). Darbuotojų atsakymai pasiskirstė dvejopai. Praktiškai pusė apklaustųjų praneštų apie jiems žinomą atvejį, likusi dalis nepraneštų, o 1 asmuo teigė, jog pranešimo atvejis priklausytų nuo susidariusios situacijos aplinkybių. 4 paveikslėlis 8. Nepranešimo apie korupcijos atvejį priežastys. Pasak darbuotojų, jie nepraneštų apie jiems žinomą korupcijos atvejį dėl šių priežasčių, tai: 20 proc. darbuotojų nesijaustų saugūs; 29 proc. darbuotojų nėra įsitikinę, kad tai korupcijos atvejis; 10 proc. mano, jog tie kurie praneša, nukenčia labiausiai; 4 proc. teigia, jog visi žino tuos atvejus, bet niekas niekam nepraneša; 3 proc. darbuotojų nenorėtų nieko išduoti ir sukelti papildomų rūpesčių;
3 proc. darbuotojų mano, jog nėra prasmės pranešti, kadangi vis tiek nusikalstamos veikos vykdytojų niekas nenubaustų. 9. Remiantis darbuotojų pateiktais atsakymais, 78 proc. (58 darbuotojai) žinotų kur kreiptis, norint pranešti apie korupciją, 20 proc. (15 darbuotojų) neturi informacijos ar nežino kur kreiptis, 1 asmuo į šį klausimą nepateikė atsakymo. 10. Darbuotojai norintys pranešti apie korupcijos atvejį, kreiptųsi į: Įstaigos direktorių; Tiesioginį vadovą; Į asmenį atsakingą už korupcijos prevenciją ir kontrolę įstaigoje; Specialiųjų tyrimų tarnybą; Policiją; Darbo inspekciją; Valstybinę mokesčių inspekciją. 11. Atsakant į klausimą ar darbuotojai norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje (5 pav.), atsakymai pasiskirstė taip: 9 darbuotojai teigė norintys dalyvauti antikorupcinėje veikloje, 30 darbuotojų ši siūloma veikla nedomintų, 33 darbuotojai šį pasiūlymą apsvarstytų, bet nežino ar norėtų prisijungti prie antikorupcinės veiklos įgyvendinimo įstaigoje, 1 darbuotojas atsakė jau dalyvaujantis šioje veikloje ir 1 asmuo nepanoro pateikti atsakymo į šį klausimą. 5 paveikslėlis 12. Darbuotojai turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę apie korupcijos paplitimą įstaigoje (6 pav.). Remiantis darbuotojų pateiktais atsakymais, 52 darbuotojai (70 proc.) teigė, jog įstaigoje nėra paplitusi situacija, kuomet norima darbuotojams papildomai atsilyginti už jų atliekamą darbą, 21 darbuotojas (29 proc.) nėra įsitikinęs dėl šios situacijos paplitimo mąsto, o 1 įstaigos darbuotojas vis dėl to mano, jog įstaigoje būna situacijų, kuomet norima papildomai darbuotojams atsilyginti.
6 paveikslėlis 13. Darbuotojų buvo teirautasi ar yra buvę situacijų, kai jiems ar jų kolegoms buvo siūlomas kyšis ar buvo kitaip susidūręs su korupcija. Didžioji dauguma įstaigos darbuotojų (97 proc.) teigė, jog niekada nebuvo susidūrę su tokia situacija, kai tuo tarpu 2 įstaigos darbuotojai (3 proc.) į šį klausimą atsakė teigiamai. 14 ir 15 klausimai. Apie tai, kad darbuotojams ar jų kolegoms buvo siūlomas kyšis ar kitaip buvo susidūręs su korupcija darbe, įstaigos 2 darbuotojai nurodė, jog pranešė apie šiuos atvejus tiesioginiam vadovui. Tokie darbuotojų veiksmai, nukreipti prieš korupciją, rodo aukštą sąmoningumo lygį bei korupcijos apraiškų netoleravimą. 16. Darbuotojų buvo klausiama ar jie yra bandę duoti kyšį ar kitaip darę spaudimą, dėl jiems palankių sprendimų priėmimo (7 pav.). Šiuo klausimu darbuotojų požiūris išsiskyrė. 69 darbuotojai (93 proc.) niekad nėra davę kyšio ar darę tiesioginio spaudimo, tačiau 4 darbuotojai (6 proc.) teigė, jog kyšio davimas priklausytų nuo susidariusios situacijos bei 1 darbuotojas (1 proc.) nurodė, jog yra davęs kyšį. 7 paveikslėlis 17. Pasiūlymai ir pastabos dėl efektyvesnės korupcijos prevencijos vykdymo įstaigoje. Daugelis darbuotojų konkrečių pasiūlymų pateikti negalėjo, kadangi jie patys nebuvo tiesiogiai
susidūrę su korupcijos apraiškomis. Pateiktas pastebėjimas aktyviau viešinti įstaigoje vykdomas prevencines priemones bei vykdyti švietėjišką veiklą korupcijos tema. IV. APIBENDRINIMAS Išanalizavus pateiktus rezultatus galime formuoti šias išvadas: Pateikta anketa leido įvertinti įvairaus amžiaus bei skirtingą išsilavinimo lygį turinčių darbuotojų sąmoningumo lygį, korupcijos apraiškų atžvilgiu. Daugelis įstaigoje dirbančių darbuotojų yra girdėję ar susipažinę su įstaigoje vykdomomis korupcijos prevencijos priemonėmis. Tie asmenys, kurie nėra girdėję apie antikorupcines priemones, teigė, jog ši informacija jiems yra nėra aktuali arba jie nežino kur ieškoti tokios informacijos. Remiantis darbuotojų pateiktais atsakymais, korupcijos apraiškos traktuojamos kaip neteisėti finansiniai veiksmai, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei teisės aktų nuostatų nesilaikymu. Bendras darbuotojų požiūris į korupciją yra diskutuotinas, kadangi įstaigos darbuotojai nėra tikri ar praneštų apie jiems žinomus korupcijos atvejus. Tokį darbuotojų elgesį įtakoja galimas nesaugumo jausmas teikiant pranešimą, patys darbuotojai nebūtų tikri ar tai yra korupcijos atvejis, nenorėtų sukelti papildomų rūpesčių kitiems. Šioje situacijoje vyrauja darbuotojų vidinės priežastys. Toliau analizuojant žinias korupcijos tema, darbuotojai turi pakankamai informacijos kur reikia kreiptis norint pateikti pranešimą apie korupcijos atvejį. Dauguma darbuotojų tiesiogiai kreiptųsi į tiesioginį įstaigos vadovą, dalis praneštų specialiųjų tyrimų tarnybai, policijai ar kitoms institucijoms. Deja, tik maža dalis darbuotojų norėtų prisidėti prie antikorupcinės veiklos įgyvendinimo įstaigoje. Tai kelia klausimą: ar korupcijos tema darbuotojams yra neaktuali bei neįdomi ar vis dėl to, ši tema kaip tik yra svarbi, kurią tiesiog nenorima garsiai diskutuoti? Tačiau dabartinė situacija rodo įstaigos darbuotojų vangumą bei iniciatyvos stoką. Dauguma įstaigos darbuotojų (70 proc.) mano, jog įstaigoje nėra paplitusi korupcija ir jie patys tiesiogiai nebuvo susidūrę su korupcijos apraiškomis. Vis tik korupcija neaplenkė 2 įstaigos darbuotojų, tačiau dėl jų pozityvaus antikorupcinio mąstymo, apie šiuos neteisėtus veiksmus buvo pranešta tiesioginiam jų vadovui. Nepaisant to fakto, jog didžioji dalis apklausos dalyvių (93 proc.) niekada nėra davę kyšio ar darę papildomo spaudimo dėl palankių sprendimo priėmimo, pastebimas darbuotojų neapsisprendimas, ką jie darytų pastebėję korupcijos atvejį (praneštų/nepraneštų). Tai rodo,
jog darbuotojams reikalingas papildomas antikorupcinis švietimas. Šį teiginį patvirtina darbuotojų pasiūlymas vykdyti mokymus korupcijos prevencijos tema. Atsižvelgiant į pateiktas išvadas siūlau įstaigos vadovui, šiuos pasiūlymus: 1. Su Kėdainių socialinės globos namų darbuotojų tolerancijos korupcijai lygio 2022 metais nustatymo rezultatų ataskaita supažindinti padalinių vadovus. 2. Pravesti įstaigos darbuotojams mokymus,,įstaigų darbuotojų atsparumo (nepakantumo) korupcijai ugdymo tema; 3. Didinti informacijos sklaidą apie įstaigoje vykdomas antikorupcinės prevencijos priemones (periodiškai informacinėmis technologijomis informuoti įstaigos darbuotojus); 4. Ant gyvenamojo ir administracinio pastato užklijuoti informacinius lipdukus su tekstu, jog įstaigoje netoleruojamos korupcijos apraiškos. Parengė: asmuo, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą įstaigoje - Aušra Goštautienė