programa patvirtinta

Transkriptas

1 A. Juozapavičiaus g. 9 LT Vilnius Tel Fax Lietuvos kultūros Kongresas Konferencija Tausojantis vartojimas ir gamyba kaip tai pasiekti? link tausojančio vartojimo ir gamybos Lietuvoje ir Europoje Kovo 19-20, 2008 Programa s a u g o s A p l i n k o s a p a g e n t ū r a i

2 Konferencijos tikslai Šioje konferencijoje numatoma: 1. Aptarti šiuolaikin s ekonomikos vystymosi tendencijas bei jos įtaką tausojančiam vartojimui ir gamybai. 2. Aptarti, kaip vartotojų visuomen je apskritai yra galimas tausojantis vartojimas. 3. Išnagrin ti keletą pavyzdžių, kaip šiuo metu tausojančio vartojimo ir gamybos principai pritaikomi šalių praktikoje. 4. Suformuluoti pasiūlymus ES Tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų plano įgyvendinimui. 5. Suformuluoti pasiūlymus veiksmams siekiant tausojančio vartojimo ir gamybos principų įdiegimo Lietuvoje nacionaliniame lygmenyje ir bendradarbiavimo tarp valstyb s, verslo ir valdžios institucijų šioje srityje sustiprinimo. Organizatoriai Šios konferencijos organizatoriai yra Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos ministerija, Aplinkos inžinerijos institutu, Centru tausojančiam vartojimui ir gamybai prie JTAP/Vupertalio instituto, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kultūros kongresu ir Vilniaus universitetu. Dalyviai Tikimasi, kad šioje konferencijoje dalyvaus apie 150 nacionalin s ir vietos valdžios institucijų, o taip pat verslo ir visuomeninių organizacijų atstovų. Konferencijos vieta Konferencija vyks Šarūno viešbutyje (Raitininkų g. 4). Viešbutis yra įsikūręs netoli miesto centro bei pagrindinių miesto lankytinų objektų. Konferencijos pagrindiniai r m jai Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija 2

3 Apžvalga Rio de Žaneire vykusiame pasaulio šalių vadovų susitikime (1992) buvo patvirtinta Darbotvark 21. Joje ( ) šalių vadovai kviet skatinti tokį vartojimą ir gamybą, kuri darytų mažesnį poveikį aplinkai ir gal tų užtikrinti pagrindinius žmonijos poreikius, o taip pat geriau įvertinti vartojimo vaidmenį šiame procese siekiant labiau tausojančio aplinkos išteklių naudojimo. Jungtinių tautų šalių vadovų susitikime, skirtame darnaus vystymosi klausimams aptarti, kuris įvyko Johanesburge 2002 m., buvo sutarta, kad būtina imtis priemonių pakeisti esamas netausojančio vartojimo ir gamybos tendencijas. Tuo tikslu buvo pasirašytas Johanesburgo įgyvendinimo planas. Jame visų šalių vyriausyb s buvo pakviestos parengti dešimtmetes programas tausojančiam vartojimui ir gamybai skatinti metų laikotarpiui. Šios programos turi būti skirtos greitesniam per jimui prie tausojančio vartojimo ir gamybos, kai socialin ir ekonomin raida vyksta nepažeidžiant ekosistemų galimybių atsistatyti, tokiu būdu atsiejant ekonominį augimą nuo aplinkos degradacijos. Tuo pačiu programos turi sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir apsikeitimą geriausiais praktikos pavyzdžiais siekiant labiau išteklius tausojančio vartojimo ir gamybos. Pirmasis tarptautinis tausojančio vartojimo ir gamybos ekspertų susitikimas, įvykęs Marakeše 2003 metais birželio m n., pabr ž būtinybę paspartinti tausojančio vartojimo ir gamybos principų diegimą pasauliniu mastu. Pasitarimo metu buvo inicijuotas taip vadinamas Marakešo procesas, kurio tikslas yra skatinti dešimtmečių programų tausojančiam vartojimui ir gamybai įgyvendinimą. Europoje atnaujinta Europos darnaus vystymosi strategija buvo patvirtinta Europos Taryboje 2006 metais. Strategijoje tausojančio vartojimo ir gamybos problema yra įvardijama šalia kitų šešių prioritetinių sričių, tokių kaip klimato kaita ir švarios energijos gamyba, subalansuota transporto pl tra, gamtos išteklių apsauga ir valdymas, visuomen s sveikata, socialin atskirtis, demografija ir migracija bei pasaulinis skurdas ir darnaus vystymosi iššūkiai. Joje akcentuojamas poreikis palaipsniui keisti dabartinį netausojantį vartojimą ir gamybą ir siekti geresnio integruoto politikos formavimo modelio. Strategijoje Europos Komisijos yra prašoma parengti Europos Sąjungos Tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planą, kuris leistų geriau identifikuoti ir įveikti egzistuojančius barjerus tausojančiam vartojimui ir gamybai, užtikrinti geresnę susijusių politikos sričių integraciją, pagerinti visuomen s supratingumo lygį ir keisti netinkamus vartojimo įpročius. ES Tausojančio vartojimo ir gamybos Pagrindiniai veiksmai siūlomi ES Tausojančio vartojimo ir gamybios veiksmų plane Reikšmingos inovacijos: skatinti žemu anglies dvideginio išmetimu, taupiu energijos ir išteklių naudojimu pasižyminčių technologijų, produktų ir paslaugų vystymą ir komercializaciją Geresni produktai: sukurti sąlygas geresnių produktų rinkai Taupesn ir švaresn gamyba: pagerinti gamybos ES efektyvumą Sumanesnis vartojimas: keisti vartojimo įpročius Pasaulin rinka: panaudoti pirmumo teikiamus pranašumus ir pasauliniu mastu suvienodinti sąlygas pramon s įmon ms Lentel 1: ES Tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planas 3

4 veiksmų plano projektas konsultacijoms buvo pateiktas 2007 metais. Veiksmų plane pagrindinis akcentas yra dedamas svarbiausiems aplinkosaugos klausimams tokiems kaip klimato kaita bei žema anglies dvideginio emisija pasižyminti ekonomika, tausojantis ir racionalus išteklių naudojimas, energijai ir medžiagų srautams, o taip pat pavojingų cheminių medžiagų naudojimo nutraukimui. Kadangi kasdieninio vartojimo produktai sudaro didelę žmogaus ūkin s veiklos poveikio aplinkai dalį, didelis d mesys yra skiriamas produktams pabr žiant vartojimo įpročių keitimo būtinybę. Veiksmų planas yra kuriamas esamos ES politikos pagrindu ir tuo pačiu ją sustiprina siūlydamas kai kuriuos naujus instrumentus ir užtikrindamas politikos priemonių suderinamumą. Labai apibendrinti pagrindiniai veiksmai yra pateikti 1 lentel je. Planuojama, kad ES Veiksmų planas bus patvirtintas 2008 balandį. Atkreipiame d mesį, kad šiuo metu pastabų teikimas ES veiksmų planui jau yra užbaigtas. Liublianoje 2007 metų rugs jį vykusioje konferencijoje buvo identifikuoti trys pagrindiniai prioritetai, kurie tur tų būti akcentuojami ES tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų plane. Tai nustatyti aiškūs tikslai, pateikti konkretūs žingsniai išorinių kaštų internalizavimui bei Žaliųjų pirkimų direktyvos parengimui. Konferencijos metu vykusios diskusijos buvo skirtos trijų, labiausiai sąlygojamų vartojimo, sričių aptarimui apsirūpinimo būstu, maisto ir g rimų poreikių tenkinimo, bei gyvenimo mobilumo. Remiantis Europos Komisijos, Europos aplinkos agentūros ir Vupertalio instituto duomenimis, šios trys sritys turi didžiausią poveikį aplinkai. Taip pat konferencijos metu buvo rekomenduota, kad nacionaliniame lygmenyje pagrindinį d mesį reik tų skirti aplinkos kaštų internalizavimui, kuris gali būti pasiektas per aplinkosaugos mokesčių reformą, kriterijų darniai gyvensenai nustatymui bei ilgalaik s vizijos tausojančiam vartojimui ir gamybai parengimui. Lietuvoje šiuo metu yra parengtas nacionalin s Darnaus vystymosi strategijos pakeitimo projektas. Jame šalia labiau sukonkretintų atskirų strategijos dalių yra nauja Tausojančio vartojimo dalis. Pagrindiniai konferencijos dokumentai Rekomendacijos tausojančio vartojimo ir gamybos principų diegimui Lietuvoje. Dokumentas, skirtas konsultacijoms d l ES Tausojančio vartojimo ir gamybos bei darnios politikos pramon s sektoriuje veiksmų plano (anglų kalba). Atkreipiame d mesį, kad konsultacijoms skirtas laikas jau yra šiuo metu pasibaigęs. Liublianos konferencijos Laikas veiksmui - link tausojančio vartojimo ir gamybos Europoje rezultatus apibendrinanti ataskaita (anglų kalba). Darbas sesijose Keturios paralelin s sesijos bus organizuotos siekiant detaliau aptarti tausojančio vartojimo ir gamybos principų įdiegimą versle bei politikoje ir suformuluoti pasiūlymai veiksmams ES ir Lietuvos lygmenyje. 4

5 Sesijoje, skirtoje aptarti tausojančio vartojimo principų pritaikymą versle, bus kalbama apie verslo vaidmenį ir reikšmę šioje srityje. Bus pristatyti kai kurių verslo sričių pavyzdžiai, demonstruojantys kaip galima gaminamais produktais ir teikiamomis paslaugomis skatinti vartotojus orientuotis į tai, kas yra mažiau žalinga aplinkai. Šioje sesijoje taip pat bus diskutuojama, kokių žingsnių gal tų imtis valdžios institucijos tam, kad verslas būtų skatinamas eiti šia kryptimi. Sesijos, skirtos aptarti nacionalin s/regionin s politikos klausimus, dalyviai tur s galimybę artimiau susipažinti su kai kurių šalių patirtimi kaip atitinkama teritorijų planavimo ir infrastruktūros vystymo politika galima pasiekti mažesnio išteklių naudojimo ir tuo pačiu pagerinti gyvenimo kokybę. Ši sesija visų pirma bus įdomi savivaldos institucijų atstovams, o taip pat visiems specialistams, dalyvaujantiems teritorijų vystymo, miestų ir infrastruktūros pl tros procesuose. Kokie tolimesni žingsniai ir reikalingi veiksmai tur tų būti daromi po to, kai bus patvirtintas ES tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planas, bus diskutuojama sesijoje, skirtoje ES veiksmų plano aptarimui. Rekomendacijos veiksmams diegiant tausojančio vartojimo ir gamybos principus Lietuvoje bus aptariamos sesijos, skirtos bendradarbiavimo tarp valstyb s institucijų, verslo ir visuomen s sustiprinimui, metu. Ši sesija bus orientuota į politikos formavimo procese tiek valstyb s, tiek vietos valdžios lygmenyje dalyvaujančius asmenis. 5

6 Programa PIRMA DIENA Registracija 1. Plenarinis pos dis Sveikinimas Aplinkos ministras Artūras PAULAUSKAS Faktai ir tendencijos Globalios tendencijos Michael KUHNDT, CSCP Vupertalis, Vokietija Tendencijos Lietuvoje Prof. Romualdas JUKNYS, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Kavos pertrauk l /Spaudos konferencija/parodos atidarymas Plenarinis pos dis Įvadiniai pranešimai Apibr žiant tausojantį vartojimą ir gamybą Apibr žiant temą ES Tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planas Jakub WEJCHERT, Aplinkos direktoratas, ES Liublianos konferencijos rezultatai: Alenka BURJA, Aplinkos ir teritorijų planavimo ministerija, Slovenia Tausojantis vartojimas. Praeitis ir dabartis: Prof. Maurie COHEN, Lydso universitetas, JK Tausojantis vartojimas. Ateitis: Prof. Friedrich SCHMIDT-BLEEK, Faktorius 10 institutas, Prancūzija Pietų pertrauka 6

7 Arena Ekonominis augimas ir tausojanti gamyba veiksniai ir kliūtys Prof. Sören BERGSTRÖM, SE, Dr. Linas ČEKANAVIČIUS, LT; Prof. Remigijus ČIEGIS, LT Veiksnių ir kliūčių apžvalga Vartotojų visuomen ir tausojantis vartojimas - veiksniai ir kliūtys Dr. Zita ČEPONYTö, LT Dr. Vytautas RUBAVIČIUS, LT Prof. Gert SPAARGAREN, NL Areną veda prof. Krescencijus STOŠKUS, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas Furšetas 7

8 ANTRA DIENA Apvalaus stalo diskusija Apvalaus stalo diskusijos, kurioje kviečiami dalyvauti praneš jai, numatoma: Diskusija apie veiksnius ir kliūtis 1) aptarti, kokios šiuolaikin s ekonomikos pl tros ir visuomen s gyvenimo tendencijos stabdo tausojančio vartojimo ir gamybos principų diegimą, bei numatyti pagrindines prielaidas, leidžiančias jas keisti; 2) apsvarstyti, kaip vartotojų visuomen je apskritai yra galimas tausojantis vartojimas; 3) apsvarstyti vartojimo Lietuvoje ir kitose naujose ES šalyse savituosius bruožus ir tolesnes perspektyvas; Apvalaus stalo diskusiją moderuos prof. R. Juknys (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Kavos pertrauka Paralelin s sesijos Pasiūlymų aptarimas, sprendimų paieška Tausojančio vartojimo principai versle (Michael Kuhndt, CSCP) Jörg Schäfer, Europos aliuminio gamintojų asociacija (tbc) R. Varkulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacija Tausojančio vartojimo principai nacionalin je/regionin je politikoje (Jūrat Juozaitien, AM, Sören Bergström, Naturekonomihuset AB, SE) Darnaus teritorijų planavimo ir infrastruktūros vystymo pavyzdžiai Edinburgo pavyzdys Courtney Peyton, Thirdwave UK Transporto srautų valdymas Londone James Mead, London Government, UK Darnaus miesto modelis Annica Claesson, MUE 25 Darnumo vertinimas Sören Bergström, SE 8

9 13.30 Pietų pertrauka Paralelin s sesijos ES Tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planas. Tolimesni žingsniai (Alenka Burja, Apl. ir terit. vyst. min., SL, Pawel Kazmierczyk, EAA) Žingsnių, reikalingų įgyvendinti ES Tausojančio vartojimo ir gamybos veiksmų planą, aptarimas bei kitų reikalingų atlikti veiksmų analiz Rekomendacijų formulavimas Bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų, verslo struktūrų ir visuomen s. Rekomendacijos veiksmams (Romas Juknys, LT) Galimų bendradarbiavimo tarp valdžios institucijų verslo struktūrų ir visuomen s formų bei sąlygų identifikavimas bei rekomendacijų diegiant tausojančio vartojimo ir gamybos principus Lietuvoje aptarimas Kavos pertrauk l Galutinis plenarinis pos dis Konferencijos išvados. Konferencijos pabaiga Furšetas Direktorius A. V. (parašas) Liutauras Stoškus 9