Šlapimo nelaikymas Parengė Oksana Meškienė Inkstų užduotis palaikyti skysčių pusiausvyrą, filtruojant kraują ir gaminant šlapimą. Nuolatinė inkstų vei

Transkriptas

1 Šlapimo nelaikymas Parengė Oksana Meškienė Inkstų užduotis palaikyti skysčių pusiausvyrą, filtruojant kraują ir gaminant šlapimą. Nuolatinė inkstų veikla reguliuoja druskų bei rūgščių kiekį organizme. Per inkstus filtruojasi apie litrų kraujo per parą, iš jų apie 1,5 litro pašalinama šlapimo pavidalu. Šlapimo nelaikymas arba inkontinencija tai būklė, kai šlapimas išteka dėl šlapimo pūslės funkcijos kontrolės praradimo. Šlapimo nelaikymo dažnis Iki 30 metų šlapimo nelaiko 1 iš 6 moterų 30-45m. šlapimo nelaiko 1 iš 4 moterų Nuo 50m. šlapimo nelaiko 1 iš 2 moterų 1 iš 10 vyrų 50%-95% ilgalaikės slaugos ir priežiūros įstaigų gyventojų Tik % nelaikančiųjų šlapimo kreipiasi į gydytoją. Šlapimo nelaikymo laipsniai Suskirstymas laipsniais yra orientacinis, jis remiasi tuo, kiek vidutiniškai šlapimo pasišalina iš organizmo per 4 valandas. Šlapimo nelaikymo rizikos veiksniai Moterims gimdos vietos pakitimas, pvz., dėl auglių arba dubens dugno raumenų, palaikančių urogenitalinę sistemą, nusilpimo dubens raumenų apkrovimas dėl antsvorio, nėštumo, gimdymų menopauzė Vyrams ilgalaikis šlapimo pūslės spaudimas dėl sėdimo gyvenimo būdo arba antsvorio prostatos ligos chirurginis prostatos gydymas

2 Abiems lytims stuburo smegenų traumos insultai vidurių užkietėjimas šlapimo sistemos ligos(cistitai, inkstų akmenligė, augliai) cukraligė psichinės ligos, demencijos Parkinsono liga chirurginės procedūros vaistai α-adrenoblokatoriai (doksazosinas,tamsulozinas) α-adrenomimetikai (pseudoefedrinas) kalcio kanalų blokatoriai (diltiazemas,verapamilis) diuretikai (furosemidas) opioidiniai analgetikai psichotropiniai vaistai (benzodiazepinai, migdomieji, tricikliai antidepresantai) angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (gali sukelti kosulį, o ilgalaikis kosulysšlapimo nelaikymą) Šlapimo nelaikymo tipai pagal sukėlusią priežastį Šlapimo nelaikymas dėl įtampos Šlapimas teka be noro šlapintis, protarpiais, mažomis porcijomis, kai tik padidėja slėgis pilvo ertmėje (kosint, čiaudint, juokiantis). Šį sutrikimą gali sukelti gimdymo traumos, mažojo dubens operacijos, nutukimas, sunkus fizinis krūvis, lėtinis vidurių užkietėjimas, ilgai užsitęsęs kosulys, lėtinės ligos, kai kurie medikamentai. Šis šlapimo nelaikymo tipas būdingesnis moterims. Dirgli šlapimo pūslė Būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis, kai nespėjama susilaikyti iki nueinant į tualetą. Sutrikimas atsiranda dėl padidėjusio šlapimo pūslės dirglumo (esant nervinės reguliacijos sutrikimams). Mišrus šlapimo nelaikymas Tai dažniausiai dirglios šlapimo pūslės ir įtampos nelaikymų derinys. Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės Esant perpildytai šlapimo pūslei uždaromasis aparatas nesugeba užtvenkti šlapimo tekėjimo. Pacientas jaučia apgaulingą norą šlapintis, silpnėja srovė, atsiranda ne visiško pasišlapinimo pojūtis, net mažas šlapimo kiekis perpildo pūslę ir šlapimas nevalingai išteka. Ši patologija pasitaiko vyrams (sukelia prostatos ligos). Neurogeninis šlapimo nelaikymas Tai šlapimo nutekėjimo sutrikimas, esant nervinės reguliacijos sutrikimui. Gali būti po nugaros smegenų traumų, esant periferinės ir centrinės nervų sistemos ligoms (demencija, parkinsonizmas, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir kt.), įgimtiems defektams. Pooperacinis šlapimo nelaikymas Dažniausiai pasireiškia vyrams po prostatos pašalinimo operacijos. Atsiranda šlapimo nelaikymas vertikalioje padėtyje, horizontalioje dažniausiai pavyksta gerai pripildyti šlapimo pūslę. Šlapimo nelaikymo pasekmės Psichologinės(savigarbos praradimas, priklausomybė nuo slaugančiojo, pasitikėjimo savimi praradimas, depresija) Medicininės(šlapimo takų infekcijos pavojus, drėgna oda, paraudimai, iššutimai, griuvimai, nemiga, pragulos) Fizinės(veiklos apribojimas, nemalonus kvapas, būtinybė naudoti tam tikras absorbuojančias priemones,rinktis tam tikrus drabužius) Socialinės(socialinė atskirtis, negalėjimas keliauti, atsisakoma mėgiamų užsiėmimų) Finansinės(darbo praradimas, blogi santykiai su bendradarbiais ir darbdaviais, trukdžiai karjeroje, finansiniai nuostoliai) Seksualinės(vengiama seksualinio kontakto, nepatogumai sueities metu)

3 Šlapinimosi dienoraštis Prieš einant pas gydytoją reikia pildyti šlapinimosi dienoraštį. Vertinant jo duomenis, gydytojui lengviau pavyksta nustatyti diagnozę. Šlapinimosi dienoraštyje atžymima išgertų skysčių kiekis per parą (taip pat ir sriubos pavidalu ir pan.), šlapimo nelaikymo epizodų ir kontroliuojamų pasišlapinimų kiekis per parą, padėtys, kuriose dažniausiai nesulaikomas šlapimas ir veiksmai, kurių metu pasitaiko šlapimo nelaikymas. Šlapinimosi dienoraščio pildymas keletą dienų iki apsilankymo pas gydytoją leidžia išsaugoti pasitikėjimą savimi apsilankymo metu. Turėdami viską vienoje vietoje tikrai nepamiršite jokios svarbios informacijos ir galėsite detaliai atsakyti į kiekvieną gydytojo klausimą. Ko gali paklausti gydytojas? Kokiose situacijose pasitaiko šlapimo nelaikymas? juokiantis, keliant sunkius daiktus, fiziškai dirbant ir pan. Ar pasitaiko šlapimo nesulaikymas pakeliui į tualetą? Ar dažnai jaučiate spaudimą ant pūslės? Ar šlapindamiesi Jūs turite stipriai įsitempti? Kaip atrodo šlapimo srovė šlapinimosi metu? (nenutrūkstama / nutrūkstanti) Ar naudojate sugeriamuosius gaminius, vaistus ar kitas priemones, galinčias turėti įtakos šlapimo sistemos būklei? Koks Jūsų gyvenimo būdas? Tyrimai Kraujo ir šlapimo tyrimai Pilvo organų echoskopija Cistoskopija Liekamojo šlapimo tūrio išmatavimas echoskopinio tyrimo metu Įtampos tyrimas. Nustato, ar įtampos metu (kosint, keliant daiktus, atliekant fizinius pratimus) iš šlapimo pūslės išteka šlapimas. Urodinaminis tyrimas (uroflaumetrija). Funkcinis šlapimo pūslės bei šlaplės raumeninio rauko tyrimas Urografija. Radiologinis tyrimas, kurio metu padaroma keletas rentgeno nuotraukų, prieš tai suleidus į veną rentgenokontrastinės medžiagos, kad išryškėtų šlapimo sistema ir galima būtų nustatyti jos funkcijas.

4 Šlapimo nelaikymo gydymas Nesigydykite patys. Kadangi šlapimo nelaikymas tik ligos simptomas, svarbu nustatyti pagrindinę ligą. Priklausomai nuo nelaikymo priežasties, gydytojas gali rekomenduoti gydymą Tai gali būti neinvaziniai veiksmai, pvz.: šlapimo pūslės treniravimas Kėgelio raumenų pratimai Jeigu šie pratimai nebus efektyvūs, gydytojas gali rekomenduoti gerti atitinkamus vaistus, pagrįstais atvejais chirurginę intervenciją. Šlapimo pūslės treniravimas Tikslas nusilpusių šlapimo pūslės raumenų funkcijų atstatymas, kontroliuojant šlapimo pašalinimą nustatytomis valandomis ir palaipsniui didinant pertraukas tarp apsilankymų tualete. Šlapimo pūslės ištuštinimo schema nustatoma išnagrinėjus šlapinimosi dienoraštį. Nustatomas toks šlapimo pašalinimo dažnumas (paprastai kas 2 4 valandas), kad pūslė nebūtų perpildyta ir neatsirastų staigus noras šlapintis. Kėgelio raumenys ir jų stiprinimas Kėgelio raumenys tai raumenų ir raiščių kompleksas, palaikantis pilvo ertmės organus. Pas moteris šie raumenys nusitiesia gaktikaulio srityje, apimdami šlaplės, makšties angą ir išangę. Pas vyrus Kėgelio raumuo tai raumuo, esantis aplink gaktikaulį ir prostatą. Kai raumenys yra stiprūs, jie yra gerai įtempti ir palaiko organus reikiamoje padėtyje. Šios grupės raumenų pratimus turėtų atlikti visos moterys ir vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus. Kodėl verta mankštinti Kėgelio raumenis? gilesni seksualiniai pojūčiai didelė tikimybė, kad ateityje neatsiras tokių sveikatos sutrikimų, kaip šlapimo nelaikymas ar šlapimo pūslės susirgimai moterims tai lengvesnis ir mažiau skausmingas gimdymas bei greitesnis formos susigrąžinimas po gimdymo, o ateityje mažesnė gimdos ligų tikimybė Kėgelio pratimai Patariama sutraukti dubens raumenis taip, tartum turėtume sustabdyti tuštinimosi procesą, laikyti juos sutrauktus 45 sekundes, vėliau pilnai atpalaiduoti. Patartina šiuos pratimus daryti 10 kartų po 10 pratimų per dieną. Juos galite atlikti bet kur ir bet kada (sėdint, stovint). Šlapinantis pabandykite sustoti šlapintis ir vėl iš naujo pradėti, darykite tai keletą kartų. Gydymas vaistais Medikamentinis gydymas veiksmingiausias vyraujant dirglios šlapimo pūslės tipui. Dažniausiai šiam sutrikimui gydyti skiriama anticholinerginių preparatų oksibutinin (Driptan), tolterodinas (Detrusitol) Literatūros duomenimis, anticholinerginius preparatus gerai toleruoja iki 80 proc. pacientų. Gydymo trukmė 3-6 mėn, po to galima daryti pertrauką. Chirurginis gydymas Esant įtampos ir mišriam šlapimo nelaikymui, kai gydymas vaistais 3 6 mėnesius neefektyvus. Pasaulyje yra žinoma apie 200 operacijų tipų šlapimo nelaikymui koreguoti. Pasirinkimas priklauso nuo moters negalavimų, anatominių ir fiziologinių šlapimo sistemos pokyčių bei šlapimo pūslės rauko funkcijos. Paskutiniu metu labiausiai vertinamos nesudėtingos, efektyvios ir kuo mažiau žalojančios aplinkinius audinius operacijos. Šlaplės vidurinės dalies pakėlimas sintetine juostele. Operacija trunka apie 20 minučių, komplikacijų dažnis labai mažas, efektyvumas virš 90 %.

5 Vyrų šlapimo nelaikymas, kuris atsiranda po įvairių operacijų, pažeidus nervus, gydomas chirurginiu būdu implantuojamas specialus reguliuojamas pošlaplinis raištis. Higiena Ligoniai gali naudoti įvairius įklotus, sauskelnes, priklausomai nuo nevalingai ištekančio šlapimo kiekio. Įklotai dažniausiai naudojami, esant lengvam šlapimo nelaikymui. Pavyzdžiui, kai ką nors sunkaus keliant, kosėjant, nevalingai išteka keli lašai šlapimo. Yra įklotų vyrams. Sauskelnės yra skirtos vidutiniam ir sunkiam šlapimo nelaikymui. Renkantis sauskelnes svarbiausi šie kriterijai: Sauskelnių dydis Sauskelnių dydis nustatomas pagal klubų apimtį. Dydžių būna įvairių. Galima įsigyti ir labai mažų sauskelnių XS žmonėms kurių klubų apimtis cm, arba labai didelių XL žmonėms, kurių klubų apimtis iki 160 cm. Sugeriamo šlapimo kiekis Atsižvelgiama į tai, kiek šlapimo žmogus nelaiko, ar naudoja šlapimą varančius vaistus, ar geria daug skysčių. Įprastai žmogus per parą išskiria 1,5-2l šlapimo. Pvz. riboto mobilumo moteris, apsilankanti tualete tik su globėju.

6 suvartotų skysčių kiekis pašalintų skysčių kiekis (standartiškai 80% suvartotų skysčių) šlapimo šalinimas tualete (vienu kartu apie 200 ml) šlapimo nelaikymas vidutiniškai per 4 valandas 1450 ml 80% of 1450 ml = 1160 ml 3 times 200 ml = 600 ml 1160 ml 600 ml (WC) = 560 ml 560 ml / 24h = 93 ml per 4 valandas Šlapimo sugėrimo laipsnis atžymimas ant sauskelnių įpakavimo:,,plus sugeria iki 1,5l,,Super iki 2,2-2,5l,,Maxi virš 3l Žmogaus aktyvumo laipsnis Anatominės (primenančios vaikiškas sauskelnes, užsegamos lipdukais). Skirtos gulintiems pacientams. Turi susiaurintą tarpukojį, todėl sauskelnės geriau priglunda ir šlapimas neprateka. Juostinės (tvirtinamos spec. diržu). Tinka tiek aktyviems, galintiems apsitarnauti žmonėms, tiek gulintiems pacientams, kuriems reikia slaugytojo pagalbos. Juostinių sauskelnių uždėjimas Kai pacientas neramus (nuplėšia sauskelnes) ar pvz., atliekamos injekcijos į raumenis, galima naudoti juostines sauskelnes su užsegimu nugaroje.

7 Juostinių sauskelnių uždėjimas gulinčiam pacientui. Kelnaitės(vaikštančiam žmogui, gimdyvėms po gimdymo) panašios į mūsų dėvimas apatines kelnaites tik su sugeriančiu sluoksniu, po panaudojimo nuimamos perplėšiant sauskelnių šoną, nereikia mautis per kojas). Kaip gauti kompensuojamas priemones Turite kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs jūsų būklę pagal patvirtintą sąrašą, skirs valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir /ar vienkartinių paklodžių. 30 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių dėl CNS ir nugaros smegenų sužalojimo padarinių (T90.5, T91.3) dėl liekamųjų kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškinių dėl galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų (I61 64, I69, G95.1) dėl išsėtinės sklerozės (G35) dėl galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05) asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis 45 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kai nustatyti šie susirgimai: liekamieji kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškiniai, išsėtinė sklerozė (G35), galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05); 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių išrašoma vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus neįgalumo lygis. Sauskelnių poreikis Per parą žmogui, jei nėra viduriavimo, reikalinga 2-3 vnt. sauskelnių, o esant viduriavimui, šis skaičius gali išaugti iki 5-6 vnt.per parą. Patarimai, esant šlapimo nelaikymui Gerkite pakankamai vandens (8 stiklines per parą). Venkite gėrimų su kofeinu (kavos, kolos), nes jie skatina šlapimo gamybą ir dirgina šlapimtakius. Stenkitės vakare negerti skysčių, miegokite šiek tiek pakeltomis kojomis. Sumažinkite antsvorį (kad ant pilvo susikaupę riebalai nespaustų šlapimo pūslės). Reguliariai šlapinkitės. Išmokite valdyti stresą (jogos pratimai, gilus kvėpavimas). Kėgelio pratimai.

8 Nerūkykite (tabako dūmuose esantis kadmis gali susikaupti inkstuose ir paskatinti akmenų formavimąsi. Rūkantiems žmonėms dažniau išsivysto šlapimo pūslės vėžys). Nevartokite medikamentų, galinčių skatinti nevalingą šlapimo išsiskyrimą. Gerkite įvairių raminančių arbatžolių (melisų, mėtų, ramunėlių, valerijonų). Gerkite mišinių, galinčių palengvinti šlapimo nelaikymą (vaistinės piliarožės šaknų, šalavijų ir puplaiškių lapų, jonažolės ir trikertės žvaginės žolės, krapų sėklų, širdažolės, kraujažolės, gysločio lapų). Valgykite maistą, kuriame gausu ląstelienos, pektinų (kviečių sėlenas, rupią kviečių duoną, kukurūzų dribsnius, žirnius, pupas, slyvas, datules, migdolus, žemės riešutus ir kt.). Šie produktai neleidžia užkietėti viduriams ir apsaugo šlapimo pūslę nuo papildomo spaudimo. Valgykite morkas, ropes (šios daržovės stimuliuoja šlapimo gamybą ir padeda iš organizmo pasišalinti toksinams). Šaltiniai