LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA KOTRYNA RAUDYTĖ SKIRTINGU KINEZITERAPIJOS METODŲ

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA KOTRYNA RAUDYTĖ SKIRTINGU KINEZITERAPIJOS METODŲ POVEIKIS MOTERŲ, SERGANČIŲ DEPRESIJA, NERIMO IR DEPRESIJOS SIMPTOMAMS BEI GYVENIMO KOKYBEI Magistrantūros studijų programos SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA. KLINIKINĖ KINEZITERAPIJA (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas Darbo vadovė doc. dr. Eglė Lendraitienė Darbo konsultantė prof. dr. Virginija Adomaitienė KAUNAS, 2016

2 2 TURINYS TURINYS... 2 SANTRAUKA... 4 ABSTRACT... 6 PADĖKA... 8 SANTRUMPOS... 9 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA Depresijos samprata Depresijos rūšys Depresijos paplitimas Depresijos simptomai ir priežastys Depresijos tyrimo instrumentai Depresijos gydymo metodai Depresijo gydymo poveikis antidepresantais Kineziterapija sergantiems depresija Gyvenimo kokybė Tai chi bei jos poveikis depresijai TYRIMO METODIKA Tiriamieji Tyrimo metodai Nerimo ir depresijos vertinimas Su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo kokybės vertinimas ( SF 36) Tolerancijos fiziniam krūviui vertinimas 6 minučių ėjimo testas Tyrimo organizavimas Matematinė statistika... 32

3 3 3. REZULTATAI HAD skalės (nerimo ir depresijos klausimynas) duomenų analizė SF-36 Gyvenimo kokybės duomenų analizė Šešių minučių ėjimo testo vertinimai REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS LITERATŪRA... 57

4 4 SANTRAUKA Kotryna Raudytė. Skirtingų kineziterapijos metodų poveikis moterų, sergančių depresija, nerimo ir depresijos simptomams bei gyvenimo kokybei magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. dr. E. Lendraitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / Medicinos akademija / Slaugos fakultetas / Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2016, - 63 p. Tyrimo tikslas įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį moterų, sergančių depresija, nerimo ir depresijos simptomams bei gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, nerimo ir depresijos lygį prieš ir po tyrimo. 2. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, gyvenimo kokybę prieš ir po tyrimo. 3. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, 6 minučių ėjimo testą prieš ir po tyrimo. 4. Palyginti moterų, sergančių depresija, pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių, nerimo ir depresijos simptomų lygį, gyvenimo kokybę bei toleranciją fiziniam krūviui prieš ir po tyrimo. Tyrimo metodai. 1. Duotos užpildyti anketos bei sutikimas dalyvauti tyrime 2. Nerimo ir depresijos vertinimas buvo atliktas naudojant HADS klausimyną (Hospital Anxiety and Depression Scale) 3. Fizinės ir psichinės gyvenimo kokybės pokyčiai buvo vertinami SF-36 klausimynu (36 Short Form Health Survey questionnaire) 4. Tolerancija fiziniam krūviui buvo vertinama 6 minučių ėjimo testu ( 6 minutes walking test) 5. Tiriamosios buvo susikirstytos į tris grupes: pirmą tiriamają (taikyta kineziterapija), antrą tiriamają (taikyta kineziterapija su Tai Chi elementais) bei kotrolinę. Tiriamosioms grupėms buvo taikomi užsiėmimai minutes, 5 k. / sav. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 36 moterys. Pirmos tiriamosios grupės amžiaus vidurkis 35,11 ± 11,46, antros tiriamosios grupės amžiaus vidurkis 38, 72 ± 8,89, kontrolinės grupės amžiaus vidurkis 34,00 ± 9,49. Tyrimo išvados. 1. Taikant įprastinę kineziterapiją bei kineziterapiją su Tai Chi elementais moterims, sergančioms depresija, sumažėjo nerimo ir depresijos simptomai, tačiau simptomai sumažėjo ir kontrolinėje grupėje. 2. Taikant įprastinę kineziterapiją bei kineziterapiją su Tai Chi elementais moterims, sergančioms depresija, pagerėjo gyvenimo kokybė. Pirmoje tiriamojoje grupėje pagerėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata, antroje tiriamojoje grupėje ir kotrolinėje pagerėjo tik pschinė sveikata. 3. Taikant įprastinę kineziterapiją bei kineziterapiją su Tai Chi elementais moterims, sergančioms depresija, pagerėjo 6 minučių ėjimo testo tolerancijos fiziniam krūviui rezultatai.

5 5 4. Palyginus grupes tarpusavyje, nerimo simptomų skirtumai, lyginant skirstinius nustatyta, tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupės bei tarp pirmos ir antros tiriamųjų grupių. Depresijos simptomų skirtumai lyginant skirstinius nustatyta tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės bei tarp antros tiriamosios ir kontrolinės grupių. Gyvenimo kokybės skirtumai lyginant skirstinius: fizinė sveikatos nustatyti tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių, psichinės sveikatos nustatyta tarp pirmos ir antros tiriamųjų grupių bei tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių. Tolerancijos fiziniam krūviui skirtumai lyginant skirstinius nustatyti tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių. Praktinės rekomendacijos 1. Patikimesnių išvadų formulavimui tiriamųjų imtis turėtų būti didesnė, o tyrimo laikotarpis ilgesnis, tai reiškia, kad tiriamosios turėtų būti stebimos, vertinamos ir kineziterapija joms turėtų būti taikoma ne tik stacionare, bet ir vėlesniame reabilitacijos periode.

6 6 ABSTRACT Kotryna Raudytė. Master s thesis Impact of different physiotherapy methods on the symptoms of anxiety, depression and quality of life for women, suffering from it / supervisor doc. Dr. E. Lendraitienė; Lithuanian University of Health Sciences/Medical Academy/Faculty of Nursing/Clinical department of Rehabilitation. Kaunas, 2016, - 63 p. The aim of the paper is to assess the impact of different physiotherapy methods on the treatment of the symptoms of anxiety, depression and quality of life for women, who suffer from depression. Objectives: 1. To examine and evaluate the level of anxiety and depression for depressed woman before and after the examination. 2. To examine and evaluate the quality of life for depressed women before and after the examination. 3. To examine and assess the 6 minutes walking test on depressed women before and after the examination. 4. To compare the level of anxiety and depression symptoms as well as the quality of life of the first test group, second test group and control group before and after the examination. Examination methods. 1. Provision of questionnaires and agreement to take part in the examination. 2. The assessment of anxiety and depression was carried out by using HADS (Hospital Anxiety and Depression Scale) questionnaire. 3. Changes of physical and mental quality of life were assessed by using SF-36 (Short Form Health Survey) questionnaire. 4. The tolerance to physical load was evaluated by applying a 6 minutes walking test. 5. The women were divided into three groups: the first test group (physical therapy applied), the second test group (physical therapy with Tai Chi elements applied) and the control group. The previously-mentioned groups were training for minutes, 5 times per week. Study participants. The study included 36 women. The average age of the first test group was equal to 35.11±11.46, the second ± 8.89 and 34.00±9.49 of the control group. Conclusions. 1. The application of traditional physiotherapy and physiotherapy with Tai Chi elements for depressed woman decreased the symptoms of anxiety and depression; however, same symptoms appeared in the control group as well. 2. The application of traditional physiotherapy and physiotherapy with Tai Chi elements for depressed woman increased the quality of life. Both physical and mental health in the first test group, mental health in the second and the control groups.

7 7 3. The application of traditional physiotherapy and physiotherapy with Tai Chi elements for depressed woman improved the results of the 6 minutes walking test tolerance to physical load. 4. When comparing the groups in question, the differences can be divided into distributions: anxiety symptoms were found in the first test group and control group as well as the first test and second test groups; symptoms of depression determined in the first test group and control group as well as in the second test and control groups. Differences of quality of life by distributions: physical health in the first and the control groups. Mental health among the members of the first and the second test groups as well as the first test group and control groups. The differences of the tolerance of physical activity on the physical load by distributions: the first test group and the control group. Practical recommendations 1. To increase the scope of participants when performing a similar study in order to get more accurate results. 2. To extend the duration of the study for the determination of the symptoms of anxiety and depression as well as the efficiency of Tai Chi.

8 8 PADĖKA Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikos vadovei prof. dr.virginijai Adomaitienei už suteiktą galimybę atlikti tyrimą, suteiktas konsultacijas ir pagalbą bei savo magistro baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą rengiant baigiamajį magistro darbą.

9 9 SANTRUMPOS AD Antidepresantai BDI Beck depression inventory CNS Centrinė nervų sistema HADS Hospital anxiety and depression scale HAM D Hamilton depression scale KT- Kineziterapija PSO Pasaulinė sveikatos organizacija SF-36 gyvenimo kokybės skalė SSRI - Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai.

10 10 ĮVADAS Depresija yra ketvirtoji pagrindinė negalios priežastis visame pasaulyje, o jos paplitimas siekia 5 10 proc. suaugusiųjų (1,2). Pasak Lopez ir Murray (3), 2020 metais depresija bus antra pagrindinė daugelio ligų priežastis. Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas liūdesys, interesų ir malonumo pojūčio praradimas, kaltės jausmas ir maža savivertė, sutrikęs miegas bei apetitas, nuovargis ir prastas dėmesio sutelkimas. Depresija gali būti ilgalaikė ar pasikartojanti. Iš esmės pažeidžianti asmens gebėjimą susikaupti ir susikoncentruoti darbe, mokykloje, susidoroti su kasdieniu gyvenimu. Kuo depresijos lygis sunkesnis, tuo ji labiau gali privesti prie savižudybės (1,4). Kasmet dėl savižudybės yra prarandama beveik milijonas gyvybių, o tai reiškia, jog apytiksliai 3000 savižudybių kiekvieną dieną (5). Anot Chapman ir kitų (6), bei Katon (7) didžiausias depresijos paplitimas yra tarp žmonių, kenčiančių nuo lėtinių ligų, kurioms daro įtaką sveikatos rizikos veiksniai, pavyzdžiui mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas. Depresijos būseną gali sukelti santykių nutraukimas, nesėkmė moksluose ar darbe, tačiau tai dar nebus psichikos liga. R. Šerpytytės (8) teigimu, kasmet daugėja žmonių vartojančių antidepresantus, todėl depresija tampa mūsų amžiaus maru. Ši liga išsekina žmogų (9). Kai depresija lengva, žmonės gali būti gydomi be vaistų, bet kai depresija yra vidutinio sunkumo arba sunki, jiems gali reikėti vaistų ir profesionalaus gydymo (1). Kaip nurodoma įvairiuose šaltiniuose, ji turėtų būti gydoma kompleksiškai (10). Jasulaičio bei Neverausko (11, 12) teigimu, šiuo metu didžiausias dėmesys depresijos gydymui skiriamas medikamentams. Tačiau greta šio gydymo yra ir kitų metodų: elektroimpulsų terapija (EIT), šviesos terapija, transkranialinė magnetinė stimuliacija (TMS), miego deprivacija, relaksacinio kvėpavimo technika (RKT) bei fiziniai pratimai. Pagrindinis nemedikamentinis gydymo būdas kineziterapija (13,14,15). Kaip teigia Saudargienė (13,14,15), fizinė veikla yra ypač svarbi psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Ši veikla gerina fizinį pajėgumą, gali palengvinti naujų įgūdžių įsisavinimą bei dalijimąsi savo problemomis ir ypatingais interesais. Fizinė veikla leidžia pasiekti geresnį savęs vertinimą, pasiekti geresnės fizinės formos bei kurti strategijas kasdienių problemų sprendimui. Mankšta sušvelnina depresijos simptomus. Įrodytа, jog sergantiems depresija, sumažėja serotonino kiekis smegenyse, dėl to depresijos gydymui vartojami vaistai, kurie didina serotonino kiekį. Yra pastebėta, jog fizinė mankšta taip pat gali padidinti serotonino kiekį, o tai mažina nerimo ir depresijos simptomus bei gerina žmogaus psichinę būklę (16). Psichologas profesorius James Blumenthal 2012 metais atliko tyrimą, kuriame

11 11 buvo taikomi kineziterapijos užsiėmimai dešimt savaičių. Tyrimo rezultatai parodė, jog užsiėmimai sumažino nerimo ir depresijos simptomus lygiai taip pat kaip ir antidepresantai.(17) Pasak Dimeo (18) bei Canbeyli ir kitų (19), pastebėta, kad pacientams, kurie serga sunkia depresija, aerobinė mankšta (trumpalaikė taip pat) gerina nuotaiką ir teigiamai veikia ne tik fizinį pajėgumą, bet ir psichinę sveikatą. Taip pat yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose depresijos gydymui yra taikoma Tai chi. Tokie pratimai mažina stresą, gerina pusiausvyrą, didina judrumą ir stiprina apatinių galūnių raumenis (20,21). Žmonėms, sergantiesiems depresija bei kitomis ligomis, rekomenduotini Tai Chi pratimai, nes jie gerina gyvenimo kokybę (21). Darbo aktualumas - Išnagrinėję duomenų bazes radome atliktus tyrimus, kurių metu žmonėms sergantiems depresija taikyta kineziterapija arba Tai Chi, bei pastebėjome, kad Lietuvoje tokių tyrimų, pritaikant Tai Chi, nėra. Taip pat neradome jokių tyrimų su žmonėmis sergančiais depresija, kuriuose būtų taikoma kombinuota kineziterapija su Tai Chi bei lyginama su įprastine kineziterapija. Tyrimo tikslas įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį moterų, sergančių depresija, nerimo ir depresijos simptomams bei gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, nerimo ir depresijos lygį prieš ir po tyrimo. 2. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, gyvenimo kokybę prieš ir po tyrimo. 3. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, 6 minučių ėjimo testą prieš ir po tyrimo. 4. Palyginti moterų, sergančių depresija, pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių nerimo ir depresijos simptomų lygį, gyvenimo kokybę bei toleranciją fiziniam krūviui prieš ir po tyrimo.

12 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Depresijos samprata Depresija (lot. Depressio prislėgtumas) yra stabilus ilgalaikis nuotaikos pablogėjimas. Pagal vieną tiksliausių depresijos apibrėžimų tai būsena be džiaugsmo, be energijos. Šia liga dažniausiai susergama dėl tam tikros įtakos socialinių kataklizmų, pablogėjusių gyvenimo sąlygų, netekčių, streso, vienatvės (22). Depresijai būdinga prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, prislopinti judesiai, greta jų dažniausia pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltės jausmas. Depresija dažniausiai būna pagrindinė liga, tačiau dažnai pasitaiko jog ji tampa kitų psichopatologinių sindromų dalis (23). Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, jam būdinga interesų ar malonumo praradimas, sumažėjusi energija, sutrikęs miegas ir apetitas, dėmesio koncentracija. Be to, depresija dažnai pasireiškia su nerimo simptomu. Šios problemos gali tapti lėtiniu arba pasikartojančiu procesu ir sukelti didelių pakenkimų individo gebėjimui rūpintis savimi ir jo kasdieninėmis pareigomis. O blogiausiu atveju, depresija gali privesti prie savižudybės. Beveik 1 milijonas žmonių gyvybių yra prarasta per metus dėl savižudybės, o tai reiškia 3000 savižudžių mirčių kasdien (24). Depresija vienas iš labiausiai paplitusių ir gyvybei pavojingų psichikos ligų formų, kurios turi įtakos apie 21 proc. pasaulio gyventojų. Manoma, kad ši liga yra susijusi su atskirų kompleksinių junginių pokyčiais, įskaitant pagumburio-hipofizės-antinksčių kompleksą; neurotropinų ir citokinų pakitusią gamybą, dėl ko gali atsirasti nuotaikos svyravimai. Iš tiesų, sergant depresija, smegenyse įvyksta funkciniai ir struktūriniai pokyčiai smegenų molekulėse bei ląstelėse (25). Neuronų ir glijos ląstelės reaguoja į šiuos pokyčius adaptyviai pasitelkiant įvairius mechanizmus, siekiant išlaikyti smegenų vientisumą. Ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai apie depresiją pabrėžė padidintą citokinų gamybą. Nors streso sukelto citokinų gamyba yra prisitaikanti pirmajame etape, vėliau ji tampa svarbiu ryšiu patologijos plėtrai. Pagal citokinų hipotezę, depresija sukelia stresą, susijusį su padidinta citokinų gamyba, kuri sužadina oksidacinį smegenų pažeidimą, kuris pažeidžia serotonino (5-HT) sistemą ir prisideda prie kortikoidų atsparumo (26). Visi šie veiksniai, sergant depresija, veikia neurogeneziniuose smegenų regionuose ir funkciškai susijungia tarpusavyje taip, kad paveikiant vieną iš jų, sukeliamos anomalijos kitiems (27). Taigi kaip teigia autoriai, depresija yra pavojinga liga ir turi daugybę priežasčių, simptomų, bei rūšių.

13 Depresijos rūšys Depresija nėra visiems vienodai pasireiškianti liga. Išskiriamos dvi depresijos rūšys - endogeninė ir egzogeninė (28). 1. Endogeninė depresija atsiranda dėl genetiškai nulemtų vidinių priežasčių, serotonino apykaitos sutrikimų. Ši depresija prasideda be išorinių veiksnių ir jai yra būdinga: užslopinti judesiai; sulėtėjęs mąstymas; liūdna nuotaika (pastovūs nuotaikos svyravimai). Endogeninė depresija gali būti skirstoma į dar smulkesnes dalis: 1.1 bipolinė (ciklinė) depresija maniakinės ir depresinės fazės keičia viena kitą; 1.2 monopolinė (periodinė) depresija depresinės, kelis mėnesius trunkančios fazės keičiasi su pagerėjimo (kai žmogus tampa visiškai darbingu); vėlyvoji depresija ši depresija pasireiškia vyresniame amžiuje (29,30). Pagrindinis endogeninės depresijos psichopatologinis požymis yra prislėgta nuotaika (28). 2. Egzogeninė depresija atsiranda veikiant išoriniams dirgikliams. Ji skirstoma į: 2.1 organinę (somatinę) yra sunkių ligų tokių kaip insultas, smegenų auglių ir kt. pasekmė; 2.2 reaktyvią (psichogeninę) depresiją pasireiškiančią patyrus dvasinę traumą, pavyzdžiui, netekus artimo žmogaus (31,30). Organinė (somatinė) depresija atsiranda dėl vidaus organų ligų, smegenų traumų, centrinės nervų sistemos pažeidimų (infekcijų, intoksikacijų, aterosklerozės), (31). Reaktyvioji (psichogeninė) depresija kyla po psichinių traumų, po stipriu ar ilgai trunkančių išgyvenimų, kurie ryškiai sutrikdo CNS veiklą (jaudinimo ir slopinimo procesus), pertempia stresinius adaptacinius organizmo mechanizmus (31). Depresijos rūšių yra daugybė: Užmaskuotos depresijos, dar vadinamos slaptomis, vegetacinėmis, somatinėmis, joms būdinga miego sutrikimai. Nerimastinga depresija, jai būdinga greta prislėgtumo, ir nerimas. Depresija su stuporu, pasireiškia ryškiai užslopintais judesiais. Adinaminė depresija, kai vyrauja ne liūdesys, bet abejingumas, fizinio aktyvumo nebuvimas. Hipochondrinė depresija pasireiškia bloga nuotaika, liguistai fiksuoja savo organizmo funkcionavimą.,,ašarojanti depresija, kai žmogus nesugeba susitvardyti ir net menkiausias įvykis liūdina.

14 14,,Besišypsanti depresija, kai žmogus išoriškai šypsosi, pasitempęs, atrodo tvarkingai, tačiau tokie žmonės dažnai ironizuoja ar pasijuokia iš savęs. Tokia depresijos forma sunki ir gali baigtis savižudybe (28). Depresijos rūšių yra daugybė, ji klasifikuojama pagal daugybę požymių, simptomų dažnumą bei trukmę, tačiau labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti tai ar asmuo depresija susirgo dėl endogeninių ar dėl egzogeninių priežasčių. Tai padeda psichiatrams tikslingai sudaryti gydymą Depresijos paplitimas Kaip jau minėjau įvade, depresija yra ketvirtoji pagrindinė negalios priežastis visame pasaulyje, o jos paplitimas siekia 5 10 proc. suaugusiųjų (1,2) metais depresija bus antra pagrindinė ligų priežastis (3) Valstybinis psichikos sveikatos centras atliko tyrimą susijusį su depresija, kurio metu buvo tiriama kaip kinta žmonių sergamumas bei ligotumas depresija. Tyrimui buvo pasirinktas laikotarpis nuo 2000 iki 2009 metų, kuriame sudalyvavo gyventojų. Kitimas buvo gana didelis, nes iš gyventojų 2000 metais sergančių buvo 380, o 2009 metais nustatyta 685,5 (32). Įvairias depresines būsenas patiria nuo 3 iki 17 proc. Europos gyventojų (33,). Dauguma depresijos ir nerimo simptomų maskuoja kitos ligos. Nyderlandų depresijos ir nerimo studijos pradiniais tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad 25 proc. žmonių, turinčių depresijos ir nerimo simptomų, to nepripažįsta ir šią situaciją suvokia taip, jog jie yra psichiškai sveiki. 26 proc. mano, jog jiems gydymo nereikia, 49 proc. suvokia, jog jiems reikalingas gydymas (35). Lietuvoje metais buvo atliekami tyrimai suaugusiųjų depresiškumo savitumai ir sąsajos su psichosocialiniais veiksniais. 43,8 proc. Lietuvos gyventojų tiriamųjų buvo nustatyta lengva arba vidutinė depresija. Vyrams depresija pasireiškia tris kartus mažiau nei moterims. Depresijos simptomai pasireiškia labiau tiems, kurie turi socialinių problemų, yra vyresnio amžiaus, turintiems didelių problemų, dėl kurių atsiranda stresas bei linkusių į savižudybę (36).

15 15 1 pav. Susirgimų statistika (37) 2 pav. Susirgimų statistika (38) Vaikystėje psichiniai procesai dar nėra susiformavę, todėl ryškių psichopatologinių sindromų nebūna (31). Paauglystėje nerimo ir depresijos simptomai būna išsamesni, galima įžvelgti pagrindinius depresijos požymius. Suaugusiųjų žmonių depresijai būdingi visi triados požymiai (28).

16 16 Senatvėje depresijos ir nerimo simptomai dažniausiai užsitęsia, juos dažnai lydi aterosklerozės požymiai, kurie daro ją chroninę. Ši depresija yra rimta psichinė liga, kurią sunku pagydyti (28). Buvo atliktas tyrimas; depresijos paplitimo tarp vidutinio amžiaus migrantų. Pasak tyrimo autorių, depresijos paplitimas yra didesnis tarp pirmos kartos migrantų, kurių amžius 50 metų ir vyresni (39). Depresijos paplitimas kas met vis auga, tai rodo ir kitų autorių pateikti duomenys. Vis daugiau žmonių suserga skirtingomis depresijos formomis ir daugelis jų neigia jog serga, kiti tiesiog atsiriboja ir slepia, kas galiausiai gali privesti netgi prie savižudybės. Todėl depresija, mūsų dienomis, yra labai opi problema visame pasaulyje Depresijos simptomai ir priežastys Žmogaus emocinę būseną ir jos kokybę vertinti yra labai sudėtinga. Pastaraisiais metais buvo atlikta daug tyrimų ir dažniausiai teigiama, jog depresiją įtakoja anatominiai, genetiniai, neurobiocheminiai, psichologiniai ir asmeniniai veiksniai (40). Depresija taip pat yra skirstoma į: lengvą; vidutinio sunkumo; sunkią (sunkiai depresijai gali pasireikšti psichozės simtomatika arba ne). Jei žmogus turi lengvos depresijos simptomus jų darbingumas nesutrikdomas. Turintys tokio sunkumo simptomus, žmonės stengiasi įveikti juos; Jei žmogus turi vidutinio sunkumo depresijos simptomus, jo veikla būna sutrikdyta, pavyzdžiui, socialinė, darbinė ir buitinė; Sunkios depresijos, be psichozės simtomatikos, metu atsiranda didelis nerimas, savęs nuvertinimo idėjos, ažitacija, įvairūs somatiniai simptomai bei stiprus kaltės jausmas. Šie veiksniai išlieka ilgam taip sutrikdydami įprastą gyvenimą. Sunki depresija su psichozės simptomatika pasireiškia tais pačiais simptomais, kaip ir prieš tai nurodyti, tik atsiranda haliucinacijos, kliedesiai bei depresinis slopinimas iki stuburo (31). Paprastai, negydomas depresijos epizodas trunka 6 8 mėnesius. Žmogų tai paveikia neigiamai, ypač jo socialinį bei intymųjį žmogaus gyvenimą (41). Dažniausiai ši liga tampa lėtine ir pasikartojančia (41,42).

17 17 Jei žmogus daugiau, nei dvi savaites, jaučiasi praradęs džiaugsmą, malonumo jausmą, jaučiasi nelaimingas, atsiriboja nuo įprastinės veiklos bei turi mažiausiai 5 iš 9 simptomų ir jie kartojasi kiekvieną dieną, jam galima įtarti depresiją. Depresijos simptomai: Nerimas, irzlumas ar prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį; Kaltės, menkavertiškumo jausmas, padidėjęs verksmingumas; Pesimistinis ateities vaizdavimas, suicidinės mintys; Atsiribojimas nuo kasdieninės veiklos, sumažėjęs bendravimas su šeimos nariais, draugais; Gyvenimo džiaugsmo, veiklos keliančios malonumą, praradimas; Ryškūs svorio pokyčiai, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas (pakitęs svoris daugiau kaip 5 proc. viso kūno svorio per mėnesį); Sutrikęs miegas nemiga arba per didelis miego poreikis; Koncentracijos, dėmesio stoka, nuovargis bei energijos praradimas; Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi; Padidėjęs alkoholio ir vaistų vartojimas; Sunkumas susikaupti; Raumenų skausmai, galvos svaigimas. Kiekvienas žmogus skirtingai patiria šiuos aukščiau išvardintus simptomus, bet tai nebūtinai reiškia, kad žmogus serga depresija (42,43). Aš visiškai sutinku su kitų autorių nuomone. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai kaip mes jaučiamės, jei asmuo ilgą laiką jaučia aukščiau išvardintus simptomus, manau, labai svarbu kreiptis į specialistus, jog jie padėtų išsisaiškinti šių simptomų priežastis Depresijos tyrimo instrumentai Depresijos ir nerimo simptomų įvertinimui, jų gydymo veiksmingumui vertinti yra naudojamos įvairios skalės. Dauguma depresijos ir nerimo vertinimo skalių turi pagrindinius kelis klausimus, kurie būtent ir nustato/ įvertina depresijos ir nerimo simptomų stiprumą bei depresijos sunkumo laipsnį. Klausimai susidaro iš pagrindinių sutrikimų, pavyzdžiui, miego ar apetito sutrikimo, kaltės ar nerimo jausmo, fizinio aktyvumo sumažėjimo, somatinių simptomų. Populiariausios vertinimo skalės yra šios: Hamiltono depresijos skalė;

18 18 Becko Rafelsono skalė; Mangomerio Asbergo depresijos skalė; Zungo depresijos skalė (28); (glausta apklausa, kuri nustato depresijos sunkumą (nuo normalaus iki sunkios depresijos); HAD nerimo vertinimo skalė; SF 36 gyvenimo kokybės vertinimas (31). Hamiltono depresijos skalė naudojama klinikiniams paciento psichinės būklės vertinimui. Ankščiau ši skalė buvo laikoma kaip depresijos vertinimo auksiniu standartu, bet šiomis dienomis ji sulaukia kritikos dėl depresijos koncepcijos bei dėl naudojimo tikslų. Hamiltono depresijos skalė nenaudojama kaip skryningo ir diagnostikos instrumentas. Ši skalė dažniausiai naudojama gydant depresijos sutrikimus, įvertinana jos sunkumą ir kitimą. HAM-D išlieka vienu populiariausiu instrumentų atliekant su depresija susijusius mokslinius tyrimus, taip pat yra plačiai naudojama ir klinikiniame darbe (44) Beko depresijos skalė tai depresijos sunkumą matuojantis instrumentas ir labai plačiai naudojamas. Susumuojami klausimai, į kuriuos atsako pats žmogus, ir taip gaunamas rezultatas. Tam, kad tiksliai įvertinti savo emocinę būklę, testo klausimai sudaryti iš pagrindinių depresijos simptomų, tokių kaip kaltės jausmas, sumažėjęs pasitenkinimas ir kitų. Depresijos simptomų sunkumui nustatyti sudarytas klausimynas iš 21 klausimo bei kelių galimų atsakymų (31). Zungo skalė. Ši skalė buvo pristatyta 1965 m. Didžiojoje Britanijoje. Skalė turi visuotinį pripažinimą ir išversta į 30 kalbų. Skalė sudaryta remiantis depresijos diagnostiniais kriterijais ir sergančių depresija žmonių apklausomis. Šia skale žmogus pats vertina savo depresiškumo lygį. Skalė sudaryta iš 20 teiginių. Skalės klausimais kurie atspindi: dvasinės tuštumos jausmą, nuotaikos sutrikimus, bendruosius ir specifinius somatinius sutrikimus, psichomotorinius sutrikimus, suicidines mintis ir dirglumą/neryžtingumą. Šiame tyrime Zungo skalės Kronbacho alfa (0,815). Nustatyta šios skalės koreliacija su kitomis skalėmis: Hamiltono, Beko, Liubino ir MMPI anketa (31). Montgomery-Asberg depresijos vertinimo skalę (MADRS). Ši skalė dažniausiai klinikiniams tyrimams pacientų atrankai bei efektyvumo įvertinimui. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinamas šios skalės patikimumas su kitomis skalėmis. Tyrėjai gavo išvadas jog ši skalė turi aukštą patikimumo lygį ir yra tinkama klinikiniams tyrimams vertinant depresijos lygį (45). HAD nerimo vertinimo skalė - Ligoninės depresijos vertinimo skalė (HAD) yra naudojama nustatyti nerimo ir depresijos laipsnį. Šis klausimynas yra skirtas vertinti klinikinę psichinę būklę (46). Bjelland ir bendraautoriai (2002) atliko HADS klausimyno patikimumo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad klausimynas yra patikimas vertinant nerimo ir depresijos simptomų sutrikimų sunkumą (47).

19 19 Dar keli autoriai atliko tyrimų su depresijos skalių patikimumų vertinimu. Schwarzbold ML ir kt atliko tyrimą, kurio metu buvo tikrinamas kelių depresijos klausimynų patikimumas: Hamilton Rating Scale for Depression (HAM-D), Beck Depression Inventory (BDI), and Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS). Gauti rezultatai bei išvados, parodė jog HAM-D (jautrumas 92,9%, specifiškumas 78,1%); BDI (jautrumas 92,3%, specifiškumas 96,7%); HADS (jautrumas 92,9%, specifiškumas 83,9%). Taigi, išvados yra tokios, kad šie klausimynai turi aukštą pagrįstumą ir naudingumą depresija sergantiems pacientams (48). SF 36 gyvenimo kokybės vertinimas - tarptautiniame gyvenimo kokybės tyrimo projekte buvo nurodyti etapai, pagal kuriuos atlikta gyvenimo kokybės testo SF-36 kultūrinė ir kalbinė adaptacija. Tyrimui panaudotas SF-36 klausimynas. Iš aštuonių gyvenimo sričių, tokių kaip: fizinis aktyvumas, bendras sveikatos vertinimas, veiklos apribojimas dėl fizinių bei emocinių problemų, skausmas, energingumas ir gyvybingumas, socialinė funkcija bei emocinė būklė, sudaryti 36 klausimai. Atliktame Rugienės, R. ir kitų (2005) Gyvenimo kokybės klausimyno adaptavimo, jo tinkamumo įvertinime, gautos išvados, jog tiriamiesiems duoti klausimai iš gyvenimo kokybės SF- 36 testo buvo suprantami ir priimtini (49) Depresijos gydymo metodai Kaip jau minėjau ankščiau, depresija yra skirstoma į tris sunkumo laipsnius: lengva depresija, vidutinė depresija ir sunki depresija. Lengva depresijos forma žmogaus nepaveikia taip, kad sutriktų jo kasdienės veiklos funkcionavimas aplinkoje (50). Vidutinio sunkumo depresija dalinai paveikia žmogaus kasdienę veiklą, sumažėja jo darbingumas, atsiriboja nuo jį supančios aplinkos, sumažina socialinius poreikius ir jų teikimą (51). Sunki depresija dažniausiai pasireiškia su psichozės požymiais, tokiais, kaip nevaldomos emocijos, neadekvatus elgesys, gali net patirti haliucinacijų bei iškraipyti realybę (52). Anksčiau depresija buvo gydoma tik medikamentiniu būdu, tačiau jau ilgą laiką psichoterapija konkuruoja su medikamentiniu gydymu. Kai atsirado patikimų gydymo būdų, depresija pradėta gydyti kompleksiškai (51,52). Pastaruoju metu vis labiau populiarėja depresijos gydymas kineziterapija. Žmogui, sergant depresija, sutrikdo jo emocinę būklę, kognityvinę funkciją, taip pat turi didelės įtakos fizinei būklei (50). Nemedikamentiniai depresijos gydymo būdai yra šie: Psichoterapija lengvos depresijos gydymui; elektro impulsų terapija sunkiai depresijai gydyti;

20 20 transkranialinė magnetinė stimuliacija medikamentams atsparias depresijas gydyti; šviesos terapija (fototerapija) žiemos depresijai gydyti; miego deprivacija (nemigos gydymas); psichosocialinė reabilitacija; relaksacinio kvėpavimo technikos; fiziniai pratimai(11). Sergantiems depresija, dažnai pastebimas nerimas, sutrikęs miegas, tai tikrai blogina gyvenimo kokybę. Taigi, gydant šią ligą, būtina koreguoti šiuos sutrikimus. Pastaruoju metu prie medikamentinio gydymo vis dažniau taikoma ir kineziterapija. Tai yra svarbus elementas, siekiant fizinės bei psichinės gerovės. Daugelis tyrimų parodė tai, jog fizinis aktyvumas yra efektyvesnė priemonė depresijos gydymui, nei psichoterapija ar gydymas medikamentais (18, 54, 55). Kineziterapija pripažįstama, kaip fizinės ir psichosocialinės sveikatos gerinimo priemonė (55) sergantiems depresija, nes, kai yra naudojama fizinė treniruotė gerėja ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė būklė (56,57). Nors fizinė veikla yra vienas mažiausiai suprantamų depresijos gydymo būdų, tačiau vis daugiau tyrimų įrodo, kad fizinė veikla (pratimai) gali būti panaudota kaip alternatyvus gydymo būdas (58,59). S. Saudargienės ir kitų (2008), atliktame tyrime taip pat buvo įrodyta jog fiziniai pratimai sumažino nerimo ir depresijos simptomus, pagerino miego bei gyvenimo kokybę (15). Kitame tyrime, išvadose nurodoma, jog šviesa ir vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai sumažina ligos simptomus (57, 60). Tai, jog fizinė veikla didina endorfinų gamybą ir mažina skausmą, įrodymais paremta teorija. Visa tai būdingiausia fiziškai mažai aktyviems žmonėms (61). Dar vienas tyrimas, kuris truko 12 savaičių įrodė kineziterapijos įtaką, sergančiųjų depresija, gyvenimo kokybei (62). JAV atliktame tyrime depresija sergantys vidutinio amžiaus žmonės buvo padalinti į dvi grupes: tiriamoji grupė (n = 26) dalyvavo vidutinio intensyvumo pratimų programoje 3 k./ sav., min., o kontrolinė grupė nesimankštino. Tyrimo trukmė 10 savaičių. Statistiškai reikšmingi rezultatų skirtumai buvo užfiksuoti tarp grupių vertinant depresijos lygį (63). Kaip matome, iš daugybės atliktų tyrimų, susijusių su depresijos gydymu, taikant kineziterapiją, žmogaus būklė gerėja. Kineziterapija teikia naudą tiek psichoemocinei būklei, tiek fiziologinei. Kineziterapija turi nemažai pliusų ir vienas jų yra tai, jog ji nesukelia šalutinių poveikių bei ją galima taikyti kartu su AD.

21 Depresijo gydymo poveikis antidepresantais Antidepresantai (AD) yra skiriami visų sunkumo laipsnių depresijai. Šiandien yra platus jų pasirinkimas. Jie skiriasi savo sudėtimi ir sukeliamu poveikiu. Triciklinių antidepresantų (nortriptilino, doksepino, amitriptilino, imipramino) grupės yra gerai ištirta ir žinoma tiek jų veikimas, tiek šalutinis poveikis. Šie vaistai yra pigūs, todėl lengvai prieinami, tačiau dažnai vartojant, pasireiškia šalutiniai poveikiai (burnos džiūvimas, mieguistumas, svorio priaugimas ir kt.), kurie yra nemalonūs, todėl pacientai nenori tęsti gydymo bei jį nutraukia. Citalopramas, fluoksetinas, paroksetinas, sertralinas, fluvoksaminas tai selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, kuri veiksmingai šalina depresijos simptomus. Šie vaistai naudojami vieną kartą dienoje. Šios grupės AD neturi stipraus šalutinio poveikio, todėl pastaruoju metu jie tapo dažniausiai skiriamais vaistai gydant depresiją bei mažinant jos simptomus. Serotoninas yra viena pagrindinė biologiškai veikli medžiaga, kuri lemia depresijos simtomus, tačiau be jos įtakos turi ir dopamino ir noradrenalino chemines pusiausvyros galvos smegenyse (11). Įrodyta, kad antidepresantai veikia neurotransmiterius smegenyse vieni labiau serotoninerginius, kiti noradrenalinerginius. Antidepresantai padeda sulaikyti noradrenalino bei serotonino reabsorbciją (28). James A.(2009), ir bendraautoriai metais atliko atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo 202 suaugusieji (153 moterys; 49 vyrai) jiems visiems buvo diagnozuota depresija kaip pagrindinė liga. Atistiktinai jie buvo suskirstyti į keturias grupes: grupinė kineziterapija, kineziterapijos programa namuose, vaistais gydomi ir tiriamieji gavę placebą. Tyrimo rezultatai parodė jog grupinės kineziterapijos tiriamiesiems pagerėjimas buvo 45 proc., namų kineziterapijos programos 40 proc, gydymas vaistais 47 proc., placebo 31proc. (p = 0,054). Visų grupių rezultatai buvo mažesni po gydymo; tarp aktyvaus gydymo grupės ir placebo nebuvo žymaus skirtumo (p = 0,23), todėl autoriai padarė išvadą, jog labai daug priklauso nuo žmogaus požiūrio į gydymasi ir visą jo procesą (17) Kineziterapija sergantiems depresija Norint užtikrinti žmogaus psichinę bei fizinę gerovę, vienas svarbiausių elementų yra fizinis aktyvumas. Žmonių bloga nuotaika yra siejama su mažu fiziniu pajėgumu ir suprastėjusiomis jo funkcijomis (64). Tam, kad žmogus būtų aktyvus didelę reikšmę turi psichologinė fizinio aktyvumo

22 22 dalis. Daugelio tyrimų metu yra įrodyta jog kineziterapija gali būti efektyvesnė ir už psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Ji gali padėti įveikti klinikinę (54). Norint pagerinti sergančių pacientų būklę, reikia (65): Pasirinkti asmeniui įdomią fizinę veiklą. Įtraukti šeimos narius ir draugus į visą. Makštą privaloma atlinti 2 5 kartus per savaitę. Mankštos trukmė apie 30 minučių. Mankštos metu širdies turi plakti proc. maksimalaus susitraukimų dažnio. Kad sužinoti maksimalų susitraukimų dažnį per minutę, iš 220 reikia atimti savo amžiaus metus. Privalomas geras apšilimas ir atvėsimas Būtina aktyviai gyventi daugiausia dėmesio skirti vaikščiojimui, kuo mažiau važinėti. Depresija sergančių asmenų kineziterapijoje atliekami vidutinio arba didelio intensyvumo aerobiniai pratimai, kurie lavina koordinaciją ištvermę bei mažo ir vidutinio intensyvumo tempimo, relaksacinio kvėpavimo pratimai ir stiprinantys raumenis. Vienas svarbiausių dalykų kineziterapijoje, kaip ir vaistai taip ir mankšta turi būti dozuojama, tai yra labai svarbu (66). Manoma, jog bent minučių vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas per dieną efektyviausiai įtakoja psichinę sveikatą. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla mažina psichologinę reakciją į psichosocialinį stresinį faktorių, keičiant galvanines odos savybes, sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą, modifikuojant psichologinius veiksnius. Cikliniai aerobinės krypties pratimai: greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, šokiai, plaukimas ar lengvas bėgimas efektyviausiai veikia psichinę sveikatą. Asmenims sergantiems depresija, kasdien atliekami vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai mažina depresijos ir nerimo simptomus ir gerina miego bei su sveikata susijusią gyvenimo kokybę (14,15). Fizinė treniruotė, sergant depresija, gerina sergančiųjų prognozę, smegenų plastiškumą, kognityvines funkcijas. Naujausi tyrimai rodo, kad pratybos, tokios kaip Tai Chi gali suteikti psichologinės naudos, pavyzdžiui, mažinant depresijos simptomus ir didinant psichinę gerovę (67). Sėkmingai pagerinta funkcija ir sumažinti depresijos simptomai, žmonėms, kuriems fizinio aktyvumo programa buvo sumaišyta su gimnastikos elementais bei užsiėmimo metu buvo stebimi trenerio (64). Taip pat atliekant mišrius ištvermės ir stiprinimo pratimus individualiai, sumažėja depresijos sunkumas (68). Moterims, kurioms buvo taikyta kineziterapijos programa, nerimo ir depresijos simptomai sumažėjo labiau, nei tų moterų, kurios nesimankštino (69,70). Autorių nuomone, fizinis krūvis veikia biologiškai aktyvių medžiagų pusiausvyrą smegenyse bei mažina stresą (11). Taikant fizinį krūvį yra teigiamai veikiama motorinė sistema, mažinamas stresas bei įtampa, padidinamas protinis darbingumas, pašalinamas ilgai užsitęsęs nuovargis, mažinamas depresijos lygis bei ilginamas kokybiško gyvenimo (71).

23 23 Fizinio aktyvumo teigiamas poveikis pastebimas ne tik gydant ir mažinant depresijos simptomus (5 pav.). 3 pav. Pratimų nauda audiniams ir organams (66) Saikingas mankštinimasis sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, kūno masės indeksą, kraujo spaudimą, gerėja plaučių ventiliacija, psichologinė sveikata bei depresija (72). Fizinė veikla gali būti alternatyva žmonėms netoleruojantiems vaistų nuo depresijos dėl jų sukeliamo šalutinio poveikio. Aerobikos pratimų mokymas pasižymi antidepresantiniu ir raminančiu poveikiu ir apsaugo nuo žalingų pasekmių (73). Taip pat tyrimą atlikęs psichologijos profesorius Blumenthal (2004) nustatė, kad dešimt mėnesių nuoseklių ir nuosaikių treniruočių gali sumažinti depresijos simptomus lygiai taip pat, kaip antidepresantų vartojimas (74). Reguliari fizinė veikla yra susijusi su psichologinę gerovę: mažėja stresas, nerimas ir depresija (66,75) Gyvenimo kokybė Jau nuo XX amžiaus antros pusės gyvenimo kokybės gerinimo klausimas įgauna didelę reikšmę, norint išspręsti problemas iškylančias visuomenėje (76).

24 24 Gyvenimo kokybė (GK) yra labai plati koncepcija, ji kompleksiškai apima asmens fizinę sveikatą, psichologinę būklę, nepriklausomybės laipsnį bei socialinius ryšius (77). Vis dažniau medicinos literatūroje minima sąvoka gyvenimo kokybė. Susidomėjimas šia sąvoka bei jos tyrimais medicinoje auga. GK tampa mokslinių tyrinėjimų objektu. Medicinos darbuotojai vis dažniau remiasi ne vien tik klinikiniais ar laboratoriniais duomenimis, bet ir ieško priemonių, leidžiančių įvertinti ligą paciento požiūriu (78). Gyvenimo kokybei matuoti naudojami įvairūs klausimynai. Su sveikata susijusi GK matuoti taikomi klausimynai, kurie skirstomi į bendruosius ir specifinius. Specifiniai klausimynai taikomi konkrečioms ligoms (pvz; bronhinė astma, širdies nepakankamumas) (78). Visame pasaulyje labiausiai paplitę bendrieji klausimynai tokie, kaip GK PSO 100, PSO- BREF-26, SF-36 ( Short form 36 tai trumpoji klausimyno forma) ir daugelis kitų. Lietuvos mokslininkai, tokie kaip (prof. habil. dr. Juozulynas A., Prapiestis J., Jurgelėnas A., Reklaitienė R. bei kiti) plačiai naudoja šiuos klausimynus tirti ir vertinti gyvenimo kokybei. Šių klausimynų tikslas yra pamatuoti žmonių sveikatos būklės priklausomybę nuo socialinių, ekonominių charakteristikų bei sveikatos būklės pokyčius dėl gyvensenos pokyčių (78). Kaip ir daugelio ligų depresija sergančių žmonių gyvenimo kokybė gali pablogėti, todėl ją būtina tirti, norint sužinoti, kaip ši liga paveikė pacientų psichinė ir fizinė sveikatą. Pastaruoju metu žmonės išgyvena sunkų laikotarpį, kurio metu yra patiriamas didelis stresas, nerimas ir apima baimės jausmas bei nusivylimas. Visi šie aspektai paveikia asmens sveikatą, neigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, todėl gali išsivystyti įvairūs psichikos sutrikimai. Esant tokiai asmens būklei yra pažeidžiama psichinių procesų darna, kurių metu, atsiranda keisti pojūčiai, mintys bei jausmai, visa tai gali pakeisti žmogaus charakterį bei elgesį. Tokia žmogaus būklė gali sukelti grėsmę tiek aplinkiniams žmonėms, tiek pačiam asmeniu, nes ji skiriasi nuo visuotinai priimtos psichinės sveikatos būklės (31). Depresija yra vienas dažniausių, ilgai trunkančių, atsinaujinančių psichinės sveikatos būklės sutrikimų (70), apie kurį rašytiniai šaltiniai byloja jau daugiau nei 2500 metų (79). Depresija neabejotinai plačiai paplitęs sutrikimas, kuris dažnai yra sunkus, sukeliantis psichologinį distresą Jo pasekmė bandymai žudytis, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat šeiminio gyvenimo kokybės pablogėjimas (80). Ši liga dažniausiai pasireiškia psichologiniais, emociniais bei somatiniais simptomais Tai chi bei jos poveikis depresijai Šiuolaikinės medicinos požiūriu, fiziniai pratimai yra puiki ligų gydymo priemonė. Ankstesniais laikais buvo manoma, jog kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant širdies ligomis,

25 25 mankštintis nepatariama. Mūsų dienomis net patys autoritetingiausi gydytojai rekomenduoja saikingą mankštą net ir širdininkams. Vėlyvosios Han dinastijos laikų Kinijoje įžymusis chirurgas Huan Duo, stebėjo tigro, meškos, beždžionės, elnio ir paukščio judesius ir suformavo penkis gyvūnų pratimus. Huan Duo teigė: judėjimas skatina virškinimą, kraujotaką bei padeda išvengti ligų. Mankšta labai svarbi sveikatai. Daktaras Xue Yuxingas, Taivano ligoninės vyriausiasis gerontologas teigė, kad senstant žmogaus kaulai pasidaro trapūs, todėl sudėtingų pratimų reikėtų vengti.tai ji chuan tai geriausia mankšta pagyvenusiems asmenims. Ši padeda daugelio negalavimų gydymui: reumatui, širdies ligoms, aukštam kraujospūdžiui bei daugeliui kitų. Chuan skiriasi nuo pratimų su treniruokliais, kamuoliais, ar įprastinių kineziterapijos procedūrų. Todėl kad atliekant tai chi pratimus, visos kūno dalys saveikauja tarpusavyje Lėti, švelnūs, aptakūs judesiai, palaipsniui apkrauna visus sąnarius. Užsiimant šiuo menu ilgesnį laiką, pamažu kaulai tampa lankstesni, sąnariai paslankesni bei sutvirtėja kraujagyslės. Dar vienas teigiamas dalykas tas, jog yra treniruojama centrinė nervų sistema, teigiama, kad galima išsigydyti nemigą bei neurasteniją. Šiuolaikinės medicijos tyrimai įrodė, jog dauguma ligų yra sukeliamos dėl nervinės įtampos, streso arba dvasinio diskomforto. Harmoningi Tai Chi judesiai bei jų atlikimo metu atsipalaidavimas, gali sumažinti įtampą bei stresą net ir mūsų dabartiniais laikais, kai yra didelis tempas ir visi skuba, įtemptai dirba, naudojasi perpildytomis transporto priemonėmis bei kiekvieną dieną girdi didmiesčio triukšmą (81) Senatvėje pamažu silpnėja kepenų ir inkstų funkcija, kuri neleidžia pašalinti suvartojamų vaistų, organizmas apnuodijamas. Ilgesnį laiką reguliariai atliekant Tai Chi pratimus sustiprinamos viso organizmo funkcijos, kas pristabdo senėjimo procesus. Senyvo amžiaus žmonės atlikdami Tai chi pratimus grupėse nei kiek neišsiskiria judrumu, jautrumu bei dvasingumu iš jaunų asmenų tarpo (81). Tai Chi, taip pat vadinamas Taiji ar Tai Chi Chuan, yra proto kūno pratimų forma, kilusi iš Kinijos. Ji yra tradicinis Kinų kovos menas (20). Tai Chi jungia Kinijos kovos menus ir meditacijos judesius, kurie gerina pusiausvyrą ir kūno bei proto gijimą, įtraukiant lėtai atliekamas, į šokį panašias pozas, kurių srautas susijungia į vieną bendrą visumą. Anot L.Y. Lee ir kitų (2009) ši sistemą apibūdima kaip YinYang koncepcija, ši koncepcija teigia, jog aplink mus esančioje gamtoje viskas siejasi ir sudaro dvi energijas Yin (moteriškają) ir Yang (vyriškają) (21) Tai chi apima psichinę koncentraciją, fizinę pusiausvyrą, raumenų atsipalaidavimą ir laisvą kvėpavimą (20). Šioje kovų meno srityje naudojami judesiais yra lėti ir turi atramą abiejose kojose (20). Tai Chi tarsi apjungia kūną ir protą bei sujungia judesius, kvėpavimą bei sąmoningą mąstymą (21). Ji padeda sumažinti stresą, sustiprinti raumenis bei pagerinti pusiausvyrą (20). Žmonėms sergantiesiems

26 26 depresija bei kitomis ligomis Tai Chi yra rekomenduojama norint pagerinti asmens gyvenimo (20,21), stiprina tokias organizmo funkcijas kaip imuninę sistemą bei širdies ir kraujagyslių funkciją (82). Pastaraisiais metais Tai Chi tapo labai populiari gydymo technika visame pasaulyje. Atlikta daugybė klinikinių tyrimų, kurių metu buvo taikyta Tai Chi, jų rezultatai patvirtinta, jos poveikį gerinant įvairius simptomus (83). Tai Chi turi didelį potencialą plačiai integruotis į reabilitacijos gydymą. Vis daugiau klinikinių tyrimų pradėjo vertinti Tai Chi veiksmingumą kaip gydymą įvairioms sveikatos problemoms. Buvo atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė atliktų atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų (RKT), kurie studijavo Tai Chi poveikį psichologinei gerovei. Apžvalgai buvo surinkti tyrimai iš anglų ir kinų duomenų bazių, 37 RKT, jie buvo įtraukti į duomenų bazę 2013 metais. Šios peržiūros tyrimai parodė, kad Tai Chi intervencijos turi teigiamą poveikį tiriamųjų psichologiniai savijautai, įskaitant depresiją, nerimą, bendrojo streso valdymo (84). Ankstesni tyrimai parodė, kad Tai Chi gali būti naudinga ir veiksminga sergantiems neurologinėmis ligomis (85,86), širdies ir kraujagyslių ligomis (83), ortopedinėmis ligomis (87), reumatinėmis ligomis (87), vežiu bei daugeliu kitų (88). Wang, CH. ir kiti (2010) straipsnio autoriai išvadose teigia, kad tai chi gali pagerinti psichologinę būseną, sumažinti stresą, nerimą, depresiją ir padidinti savivertės jausmą, tiek sergančių lėtinėmis ligomis, tiek ir sveikų asmenų. Autoriai taip pat nurodė tam tikras populiacijas, kurioms Tai Chi teikia naudą. Jie padarė išvadą, kad Tai Chi buvo naudinga mažinant stresą ir nerimą tarp asmenų sergančių ŽIV, pagyvenusiems asmenims, turintiems klubo ar kelio sąnario osteoartritą, sergantiems depresija ir fiziškai sveikiems asmenims. Tai Chi dalyviai, kuriems buvo diagnozuota depresija jautė didelį simptomų sumažėjimą (89). Tai Chi taip pat buvo įtraukta į reabilitacijos programos gydymą žmonėms patyrusiems insultą (90). Ankstesni tyrimai ir atsiliepimai rodo, kad Chi yra saugus gydymo būdas pacientams, patyrusiems insultą, turintiems funkcinę negalią. Taip pat tai gali būti kaip papildomas gydymo būdas reabilitacijoje. Buvo įrodyta, kad Chi yra naudinga gerinant motorines funkcijas, pusiausvyrą, bei gyvenimo kokybę, ir mažinant kritimų riziką (90).

27 27 2. TYRIMO METODIKA 2.1. Tiriamieji Tyrimo objektas moterų, sergančiu depresija, nerimo ir depresijos simptomų bei gyvenimo kokybės pokyčiai taikant įprastinę kineziterapiją ir kineziterapiją su Tai Chi elementais. Visos moterys buvo atrinktos pagal šiuos kriterijus: moterys nuo 30 iki 55 metų; turinčios diagnozuotus nerimo simptomus ir lengvą arba vidutinio sunkumo depresiją; pasirašiusios savanoriško sutikimo dalyvauti tyrime sutartį. Tyrimas buvo atliktas laikantis visų bioetikos principų. Visos tiriamosios pasirašė savanorišką sutikimą dalyvauti tyrime (1 priedas). Sutikime jos patvirtino raštu, kad sutinka, jog jų asmens ir sveikatos duomenys bus panaudojami magistro baigiamajame darbe. Tiriamosios buvo nuosekliai supažindintos su tyrimo metodika, tikslais ir galimais nepatogumais. Tyrime dalyvavo 36 moterys. Tiriamųjų amžius, ūgis, kūno masė bei ligos trukmė pateikta 1 lentelėje. 1 lentelė. Tiriamųjų amžiaus, kūno masės, ūgio ir ligos trukmės (metais) charakteristikos (vidurkiai ± standartinis nuokrypis) Charakteristikos Pirma tiriamoji grupė Tiriamosios Kontrolinė grupė Antra tiriamoji grupė Amžius(m) 35,11 ± 11,46 34,00 ± 9,49 38, 72 ± 8,89 Ūgis (m) 1,68 ± 0,06 1,73 ± 0,04 1,69 ± 0,06 Svoris (kg) 71,00 ± 13,27 71,22 ± 19,47 66,33 ± 12,34 Ligos trukmė (metais) 1,7 ± 0,44 1,7 ± 0,83 1,7 ± 0, Tyrimo metodai Apklausa pagal parengtą anketą (2 priedas); Nerimo ir depresijos vertinimas pagal HAD skalę (3 priedas); Gyvenimo kokybės vertinimas pagal SF- 36 klausimyną (4 priedas);

28 28 Tolerancijos fiziniam krūviui vertinimas pagal 6 minučių ėjimo testą Nerimo ir depresijos vertinimas Ligoninės depresijos vertinimo skalė (HAD) yra naudojama nustatyti nerimo ir depresijos laipsnį (2 priedas). Ši anketa yra skirta vertinti klinikinę psichinę būklę. Skalė yra paprasta, galima greitai užpildyti, nes klausimai yra nesudėtingi. Lietuvoje šią skalę adaptavo R. Bunevičius ir S. Žilėnienė 1991 (46). Skalę sudaro 14 teiginių, klausimas turi keturis atsakymus, atitinkamai įvertintus nuo 0 iki 3 balų. Respondentų prašoma ilgai negalvojant atsakyti į klausimą, pažymint jam priimtiniausia atsakymą. Dažniausiai pirmoji reakcija atsakant į klausimą, labiausiai atspindi psichoemocinę būklę. 7 klausimai pažymi nerimo simptomus, likę 7 depresijos simptomus. Maksimalus balų skaičius yra 21, kuo daugiau balų surenkama, tuo stipresni nerimo ir depresijos simptomai. Jei balų suma viršija 10 balų, tai labai tikėtina, jog respondentas serga šia liga. HAD o skalės balai: 0 7 normalūs nuotaikų svyravimai; 8 19 lengva depresija; 20 > vidutinio sunkumo depresija. Šioje skalėje depresijai įvertinti naudojamas malonumo jausmo praradimas Su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo kokybės vertinimas ( SF 36) Klausimynas susideda iš trisdešimt šešių klausimų, kurie skirstomi į dar aštuonias srytis: bendra sveikatos būklė, fizinis aktyvumas, veiklos apribojimai dėl fizinių sutrikimų, veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būklę, energingumą bei kūno skausmus. Šis klausmynas tai komas jau nuo 1992 metų. Nuo 1992 iki 2005 metų SF 36 klausimynas buvo panaudotas 4400 publikacijų. Šiuo klausimynu įvertinama pastarųjų 4 savaičių savijauta. Sudarytas iš trijų lygių: pirmas klausimai, antras aštuonios sritys, kurios turi po du klausimus ir susijungia bendrai į dešimt klausimų bei trečias yra du apibendrinti matavimai, kurie išsiskiria į fizinę ir psichinę asmens sveikatos būklę. Klausimyną galima užpildyti trimis būdais: popieriuje, kompiuteryje bei telefonu.

29 29 SF 36 klausimyno apklausa trunka nuo penkių iki dešimties minučių, visi atsakymai vertinami balais ir apskaičiuojami pagal tam tikrą formulę. Jį pildyti gali tiriamieji ne jaunesni nei 14 metų (91) Bendra sveikatos būklė Fizinė sveikata Psichinė sveikata Fizinė būklė Fizinė funkcija Skausmas Bendra būklė Socialinė funkcija Psichinė būklė Emocinė būklė Energingumas 4 pav. SF 36 klausimyno modelis Tolerancijos fiziniam krūviui vertinimas 6 minučių ėjimo testas Norint įvertinti moterų, turinčių nerimo ir depresijos simptomus, toleranciją fiziniam krūviui buvo taikytas šešių minučių ėjimo testas. Šis testas nereikalauja jokios papildomos įrangos ar apmokymų. Jis naudojamas bendram organizmo bei atskirų jo sistemų atsako į fizinį krūvį įvertinimui (92). Testo atlikimui pasirinktas universiteto koridorius, kurio ilgis 100 metrų. Tiriamųjų buvo paprašyta kiek įmanoma daugiau kartų suvaikščioti nurodytu keliu. Nueitas ratų skaičius, bei laikas buvo skaičiuojamas garsiai tam, kad tiriamosios galėtų aiškiai girdėti, kiek nueita ratų ir kiek laiko dar joms liko. Kiekvienas ratas buvo fiksuojamas tyrimo protokolo lape, o pabaigoje nueitas kelias buvo paskaičiuotas metrais. Šešių minučių testo vertinimas: > 300 m maža tolerancija fiziniam krūviui; m vidutinė tolerancija; 425 m > - gera tolerancija.

30 Tyrimo organizavimas Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, 2016 metų sausio balandžio mėnesiais. Tiriamosioms buvo duotos dvišalės sutikimo formos ir anketos, kuriose jos turėjo nurodyti savo socialinį bei šeimyninį statusą. Užpildžius anketas bei pasirašius sutikimus, buvo atlikti pirmieji testavimai: duota užpildyti HAD o ir SF 36 klausimynus, atliktas 6 minučių ėjimo testas. Tiriamosios buvo suskirstytos į tris grupes: Pirmą tiriamąją grupę taikyta įprasta kineziterapija (vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai); Antrą tiriamąją grupę taikyta kineziterapija su Tai chi elementais; Kontrolinę gautas tik medikamentinis gydymas Testavimai buvo atliekami du kartus (vienas kartas prieš tyrimą, antras kartas po tyrimo). Kineziterapija (su vidutinio intensyvumo aerobiniais pratimais) bei kineziterapija su Tai Chi elementais buvo taikoma minutes, 5 k./ sav. Įprastinės kineziterapijos programą sudarė trys dalys: įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji. Įvadinėje dalyje buvo taikyti kvėpavimo, bendrojo lavinimo pratimai, kurie aktyvino širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos darbą. Jos trukmė: min; Pagrindinėje dalyje buvo atliekami vidutinio aerobinio intensyvumo bei ištvermę lavinantys pratimai. Taip pat šioje dalyje buvo taikyti lankstumą didinantys tempimo, koordinaciją gerinantys ir raumenis stiprinantys pratimai. Jos trukmė: min; Baigiamojoje dalyje buvo atliekami kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai. Šios dalies trukmė: min. Mankštose buvo naudojamos lazdelės, jogos kilimėliai, gymnic kamuoliai, elastinės juostos. Kineziterapijos su Tai Chi elementais programą sudarė trys dalys: įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji. Įvadinėje dalyje buvo taikyti kvėpavimo, bendrojo lavinimo pratimai, kurie aktyvino širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos darbą. Jos trukmė: min; Pagrindinėje dalyje 8 Tai Chi judesių seka. Jos trukmė: min; Baigiamojoje dalyje buvo atliekami kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai. Šios dalies trukmė: min.

31 juostos. 31 Mankštose buvo naudojamos lazdelės, jogos kilimėliai, gymnic kamuoliai, elastinės Tiriamųjų n = 36 Pirmas testavimas: Anketa, HAD o skalė, SF 36 klausimynas, 6 minučių ėjimo testas Kontrolinė Grupė n = 12 Tiriamoji grupė1 n = 12 Tiriamoji grupė2 n = 12 Antras testavimas: Anketa, HAD o skalė, SF 36 klausimynas, 6 minučių ėjimo testas 5 pav. Tyrimo organizavimo schema

32 Matematinė statistika Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS for Windows ir Microsoft Office Excel 2010 statistinius paketus. Apskaičiuoti visi reikalingi aprašomosios statistikos parametrai: vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir kita. Statistiniai skirtumai tarp grupių, duomenys dėl mažos imties pasiskirstę ne pagal normalųjį dėsnį ar išreikšti sutartinės skalės balais buvo apdoroti neparametrinių kriterijų pagalba: kartotiniams tyrimams susietose grupėse buvo panaudotas Wilcoxon o kriterijus, o tarp skirtingų grupių Mann Whitney U kriterijus. Grupių skirstinių skirtumo patikimumas laikytas reikšmingu, esant p < 0,05

33 33 3. REZULTATAI Pirmą tiriamąją grupę sudarė 12 pacienčių, kurių amžiaus vidurkis 37,82 ± 8,55 (30-55 metai) (6 pav.). Antrą tiriamąją grupę sudarė 12 pacienčių, kurių amžiaus vidurkis 38, 72 ± 8,89 (30-55 metai) (6 pav.). Kontrolinę grupę taip pat sudarė 12 pacienčių, kurių amžiaus vidurkis 37,27 ± 6,78 (30-55 metai) (6 pav.). Grupių amžiaus vidurkiai 37,27 37,82 38,72 1 tiriamoji grupė 2 tiriamoji grupė Kontrolinė grupė 6 pav. Pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių amžiaus vidurkiai Pagal išsilavinimą pirmos ir antros tiriamosios grupės pacientės pasiskirstė šitaip: 56 proc. su aukštuoju universitetiniu, 22 proc. su aukštuoju neuniversitetiniu, 11 proc. nebaigtas aukštasis, 11 proc. profesinis (7 pav.).

34 34 Nebaigtas aukštasis; 11% Pirma ir antra tiriamosios grupės Profesinis; 11% Aukšasis neuniversit etinis; 22% Aukštasis universiteti nis; 56% 7 pav. pirmos ir antros tiriamųjų grupių rezultatai pagal išsilavinimą Kontrolinės grupės pacientės pasiskirstė šitaip: 67 proc. su aukštuoju universitetiniu, 33 proc. nebaigtas aukštasis (8 pav.) Kontrolinė grupė Nebaigtas aukštasis 33% Aukštasis universiteti nis 67% 8 pav. kotrolinės grupės rezultatai pagal išsilavinimą Taip pat buvo nagrinėta socialinė padėtis. Pagal gautus duomenis pirmos tiriamosios grupės pacientės pagal socialinę padėtį pasiskirstė taip: 67 proc. dirbanti, 11 proc. studentė, 22 proc. bedarbė (9 pav.).

35 35 Pirmos tiriamosios grupės socialinė padėtis 11% 11% 78% dirbanti studentė bedarbė 9 pav. Pirmos tiriamosios grupės socialinės padėties rezultatai Antros tiriamosios grupės pacientės pagal socialinę padėtį pasiskirstė taip: 67 proc. dirbanti, 11 proc. studentė, 22 proc. bedarbė (10 pav.). Antros tiriamosios grupės socialinė padėtis 11% 11% 78% dirbanti studentė bedarbė 10 pav. Pirmos tiriamosios grupės socialinės padėties rezultatai Kontrolinės grupės pacientės pagal socialinę padėtį pasiskirstė taip: 78 proc. dirbanti, 11 proc. studentė, 11 proc. bedarbė (11 pav.).

36 36 Kontrolinės grupės socialinė padėtis 11% 11% 78% dirbanti studentė bedarbė 11 pav. Kontrolinės grupės socialinės padėties rezultatai Pagal gyvenamąją vietą pirmos tiriamosios grupės pacientės 8 (88,8 proc.) gyvena mieste, 1 (11,1 proc.) gyvena kaime. Antros tiriamosios grupės pacientės 8 (88,8 proc.) gyvena mieste, 1 (11,1 proc.) gyvena kaime. Kontrolinės grupės pacientės 8 (88,8 proc.) gyvena mieste, 1 (11,1 proc.) gyvena kaime (12 pav.) Pirmos ir antros tiriamųjų bei kontrolinės grupių pasiskirstymas pagal gyvenamają vietą 11% 89% Gyvena mieste Gyvena kaime 12 pav. Pirmos ir antros tiriamųjų bei kontrolinės grupės pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą rezultatai Taip pat buvo nagrinėta šeimyninė padėtis. Pirmoje tiriamojoje grupėje susituokusių buvo 44 proc., išsiskyrusių 22 proc., vienišų 33 proc. Antroje tiriamojoje grupėje susituokusių buvo 44 proc., išsiskyrusių 22 proc., vienišų 33 proc (13 pav.).

37 37 Pirmos ir antros tiriamųjų grupių šeimyminė padėtis 11% 11% 78% Susituokusios Išsiskyrusios Vienišos 13 pav. Pirmos ir antros tiriamųjų grupių šeimyninės padėties rezultatai Kontrolinėje grupėje susituokusių 78 proc., išsiskyrusių 11 proc., vienišos 11 proc. (14 pav.). Kontrolinės grupės šeimyminė padėtis 11% 11% 78% Susituokusios Išsiskyrusios Vienišos 14 pav. Kontrolinės grupės šeimyninės padėties rezultatai

38 HAD skalė, balai 3.1. HAD skalės (nerimo ir depresijos klausimynas) duomenų analizė ,36 8,36 2 4,73 2,09 0 Nerimas Depresija Prieš 15 pav. Pirmos tiriamosios grupės nerimo ir depresijos rezultatai prieš ir po tyrimo, - p < 0,05, lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo Iš 15 paveikslėlyje pavaizduotų rezultatų, nerimo (Z = -2,940; p = 0,003 ) ir depresijos (Z =; p = 0,003) simptomai, po tyrimo statistiškai reikšmingai sumažėjo. Nerimo simptomai prieš tyrimą 10,36 ± 2,84 balai, sumažėjo iki 4,73 ± 2,49 balų. Depresijos simptomai prieš tyrimą 8,36 ± 2,54 balai sumažėjo iki 2,09 ± 2,26 balų.

39 HAD'o skalė, balai ,58 11,58 4 8,25 7, Nerimas Depresija Prieš Po 16 pav. Antros tiriamosios grupės nerimo ir depresijos rezultatai prieš ir po tyrimo, - p < 0,05, lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo Iš 16 paveikslėlyje pavaizduotų rezultatų nerimo (Z = -3,083; p = 0,002) ir depresijos (Z= - 2,949; p = 0,03) simptomai po tyrimo statistiškai reikšmingai sumažėjo. Nerimo simptomai prieš tyrimą 12,58 ± 4,01 balai, sumažėjo iki 8,25 ± 4,05 balų. Depresijos simptomai prieš tyrimą 11,58 ± 3,70 balai, sumažėjo iki 7,67 ± 2,90 balų.

40 HAD'o skalė, balai ,55 8,45 9,00 7, Nerimas Depresija Prieš Po 17 pav. Kontrolinės grupės nerimo ir depresijos rezultatai prieš ir po tyrimo, - p < 0,05, lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo Iš 17 paveikslėlyje pavaizduotų rezultatų nerimo (Z = -2,615; p = 0,009) ir depresijos (Z= - 2,459; p = 0,014) simptomai po tyrimo statistiškai reikšmingai sumažėjo. Nerimo simptomai prieš tyrimą buvo 10,55 ± 2,91 balai, o po tyrimo sumažėjo iki 8,45 ± 2,96 balų. Depresijos simptomai prieš tyrimą 9,00 ± 1,73 balai, o po tyrimo sumažėjo iki 7,36 ± 1,57 balų.

41 HAD'o skalė, balai ,58 10,36 10,55 4,73 11,58 8,45 8,36 9,00 8,25 # 2,09 Prieš Po Prieš Po Nerimas Depresija 1 tir. gr kontr. gr 2 tir. gr. # 7,36 7,67 18 pav. Pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių HAD nerimo ir depresijos skalės rezultatai prieš ir potyrimo, - statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo, #- statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas tarp grupių Bendri pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių nerimo ir depresijos rodiklių vidurkiai pavaizduoti 18 paveikslėlyje. Lyginant skirstinius tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių prieš tyrimą, nebuvo užfiksuotas statistiškai reikšmingas (p > 0,05) skirtumas. Lyginant skirstinius po tyrimo statistiškai (p < 0,05) reikšmingas skirtumas užfiksuotas. Vertinant rodiklius atskirai: nerimo rodikliai prieš tyrimą nebuvo statistiškai reikšmingi (p > 0,05) tarp visų grupių: pirma tiriamoji ir kontrolinė (U = 49,500; p = 0,465); antra tiriamoji ir kontrolinė (U = 59,500; p = 0,683); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 54,500; p = 0,477). Po tyrimo lyginant skirstinius tarp grupių gauta: pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 17,500; p = 0,005); antra tiriamoji ir kontrolinė (U = 55,500; p = 0,567); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 27,500; p = 0,017). Depresijos simptomų rodikliai lyginant skirstinius prieš tyrimą reikšmingai (p > 0,05) nesiskyrė: pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 41,500; p = 0,206); antros tiriamosios ir kontrolinės (U = 36, 000; p = 0,063); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 26,500; p = 0,061). Po tyrimo šie rodikliai reikšmingai (p < 0,05) skiriasi lyginant skirstinius: pirma tiriamoji ir kontrolinė (U = 5,500; p = 0,000); antra tiriamoji ir kontrolinė (U = 57,000; p = 0,567); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 8,500; p = 0,001).

42 SF-36 Gyvenimo kokybės duomenų analizė SF-36 klausimynas Psichikos komponentų santrauka Fizinių komponentų santrauka Psichinė sveikata Veiklos apribojimas dėl emoc. Socialinis funkcionavimas Energingumas Bendra sveikatos būklė Kūno skausmai Veiklos apribojimai dėl fiz. Fizinė būklė 54,19 37,37 52,27 43,28 79,64 52,73 96,97 48,48 92,05 52,27 72,27 44,55 75,55 47,82 79,00 60,45 93,18 36,36 92,73 76, Po KIN Prieš KIN 19 pav. Pirmos tiriamosios grupės SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatai lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo, - statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo Devynioliktame paveikslėlyje pateikta tiriamosios grupės gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po tyrimo. Bendras tiriamosios grupės SF-36 skalės psichinių komponentų vidurkis prieš tyrimą: 37,37 ± 5,8 balai, fizinių komponentų vidurkis prieš tyrimą: 43,28 ± 5,3 balai. Po tyrimo bendras psichinių komponentų vidurkis: 54,2 ± 5,6 balų, fizinių komponentų vidurkis: 52,3 ± 5,1 balų. Nustatyta, kad po gydymo tiriamosios grupės pacientams rodikliai lyginant skirstinius pagerėjo visose srityse: Fizinė būklė (Z = -2,937; p = 0,003); veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikmų ( Z = -2,383; p = 0,005); kūno skausmai (Z = -2, 383; p = 0,017); bendra sveikatos būklė (Z = -2, 849; p = 0,004); energingumas (Z = -2,950; p = 0,003); socialinis funkcionavimas (Z = -2,944; p = 0,003); sveikatos apribojimai dėl emocinių sutrikimų (Z = -2,840; p = 0,005); psichinė būklė (Z = -2,943; p = 0,003); fizinių komponentų santrauka (Z = -2,763; p = 0,006); psichinių komponentų santrauka (Z = -2,937; p = 0,003). Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi. Didžiausias pokytis buvo užfiksuotas veiklos apribojimas dėl fizinių sutikimų skirtumas net 56,8 balai, o mažiausias fizinė būkė 16,7 balų.

43 Psichikos komponentų santrauka 45,54 35,44 Fizinių komponentų santrauka 46,93 42,89 Psichinė sveikata 63,00 52,67 Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų 36,11 69,44 Socialinis funkcionavimas 79,17 54,17 Energingumas 58,75 37,92 Bendra sveikatos būklė 54,58 43,08 Kūno skausmai 71,33 56,17 Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų 54,17 41,67 Fizinė būklė 86,67 74,17 43 SF-36 klausimynas Po KIN Prieš KIN 20 pav. Antros tiriamosios grupės SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatų skirstiniai prieš ir po tyrimo, - statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo Dvidešimtame paveikslėlyje pateikta antrosios tiriamosios grupės gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po tyrimo. Bendras tiriamosios grupės SF-36 skalės psichinių komponentų vidurkis prieš tyrimą: 35,44 ± 5,8 balai, fizinių komponentų vidurkis prieš tyrimą: 42,9 ± 5,3 balai. Po tyrimo bendras psichinių komponentų vidurkis: 45,54 ± 9,1 balų, fizinių komponentų vidurkis: 46,93 ± 10,0 balų. Nustatyta, kad po tyrimo antrosios tiriamosios grupės pacientams rodikliai pagerėjo visose srityse: Fizinė būklė (Z = -2,937; p = 0,003); veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikmų (Z = -0,065; p = 0,501); kūno skausmai (Z = -1, 278; p = 0,201); bendra sveikatos būklė (Z = -1, 863; p = 0,004); energingumas (Z = -2,820; p = 0,005); socialinis funkcionavimas (Z = -2,532; p = 0,011); sveikatos apribojimai dėl emocinių sutrikimų (Z = -2,401; p = 0,0016); psichinė būklė (Z = -2,410; p = 0,016); fizinių komponentų santrauka (Z = -0,785; p = 0,432); psichinių komponentų santrauka (Z = -2,937; p = 0,003). Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi fizinės būklės, energingumo, socialinio funkcionavimo, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų, psichinės būklės bei psichinių komponentų santraukos srityse. Didžiausias pokytis buvo užfiksuotas veiklos apribojimas dėl fizinių sutikimų skirtumas net 33,33 balai, o mažiausias fizinė būkė 10,3 balų.

44 44 SF-36 klausimynas Psichikos komponentų santrauka Fizinių komponentų santrauka Psichinė sveikata Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų Socialinis funkcionavimas Energingumas Bendra sveikatos būklė Kūno skausmai Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų Fizinė būklė 42,48 35,49 44,71 44,69 58,18 52,36 60,60 30,30 70,45 64,77 55,00 42,27 43,73 38,36 65,45 56,55 51,00 50,00 82,73 80, SF- 36 klausimynas Po KIN Prieš KIN 21 pav. Kontrolinės grupės SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatų skirstiniai prieš ir po tyrimo,- statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo Dvidešimt pirmame paveikslėlyje pateikta kontrolinės grupės gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po tyrimo. Bendras kontrolinės grupės SF-36 skalės psichinių komponentų vidurkis prieš tyrimą: 35,49 ± 4,6 balai, fizinių komponentų vidurkis prieš tyrimą: 44,69 ± 2,2 balai. Po tyrimo bendras psichinių komponentų vidurkis: 42,48 ± 14 balų, fizinių komponentų vidurkis: 44,71 ± 8,1 balų. Nustatyta, kad po tyrimo kontrolinės grupės pacientams rodikliai pagerėjo visose srityse: Fizinė būklė (Z = -1,656; p = 0,098); veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikmų ( Z = - 0,171; p = 0,864); kūno skausmai (Z = -1, 072; p = 0,284); bendra sveikatos būklė (Z = -1, 577; p = 0,115); energingumas (Z = -2,384; p = 0,017); socialinis funkcionavimas (Z = -0,954; p = 0,340); sveikatos apribojimai dėl emocinių sutrikimų (Z = -2,232; p = 0,026); psichinė būklė (Z = -1,691; p = 0,091); fizinių komponentų santrauka (Z = -0,676; p = 0,345); psichinių komponentų santrauka (Z = -2,703; p = 0,007) Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi psichinių komponentų santraukos, veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų bei energingumo srityse. Didžiausias pokytis buvo užfiksuotas veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų skirtumas net 30,3 balai, o mažiausias veiklos apribojimas dėl fizinė būklės 1 balas.

45 SF-36 skalė, balai ,27 44,69 44,71 46,93 43,28 42,89 # 54,19 35,44 45,54 42,48 37,37 35,49 # # 1 tir. gr kontr. gr 2 tir. gr Prieš Po Prieš Po Fizinė sveikata Psichinė sveikata 22 pav. Pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno fizinės ir psichinės sveikatos skirstinių vertinimai prieš ir po tyrimo, - statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo, #- statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas tarp grupių Bendri pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių, psichinės ir fizinės sveikatos rodiklių skirstiniai pavaizduoti 22 paveikslėlyje. Vertinant fizinę ir psichinę būklę tarp grupių prieš tyrimą statistiškai reikšmingas (p > 0,05) skirtumas nenustatytas. Fizinė sveikata: pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 52,000; p = 0,576); antra tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 54,500; p = 0,477) bei pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U = 63,500; p = 0,877). Psichinė sveikata: pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 42,500; p = 0,237); antra tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 63,000; p = 0,853) bei pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U = 47,000; p = 0,241). Po tyrimo nustatytas statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas tarp grupių. Fiziniuose komponentuose statistiškai reikšmingas pokytis pirmojoje tiriamojoje grupėje. Grupių rezultai lyginant skirstinius po tyrimo: fizinė sveikata, pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 26,500; p = 0,025); antra tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 55,000; p = 0,496); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U = 46,000; p = 0,217). Psichinė sveikata, pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 13,000; p = 0,002); antra

46 46 tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 50, 000; p = 0,323); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U = 25,000; p = 0,011). Psichiniuose komponentuose po tyrimo rezultatai lyginant skirstinius statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi visose tryjose grupėse. Lyginant grupes tarpusavyje pirma tiriamoji grupė statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi, tiek lyginant su kontroline, tiek su antra tiriamaja grupėmis. 2 lentelė. Pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių SF- 36 klausimyno rezultatai lyginant skirstinius. Statistiškai patikimas skirtumas laikytas kai (p < 0,05) prieš ir po tyrimo Pirma tiriamoji ir kontrolonė grupės Rodikliai: Prieš tyrimą Po tyrimo Fizinė būklė U = 45,000; p = 0,299 U = 35,000; p = 0,085 Veiklos apribojimas dėl fizinių U = 44,500; p = 0,275 U = 27,000; p = 0,010 sustrikimų Kūno skaumai U = 47,500; p = 0,387 U = 35,500; p = 0,097 Bendra sveikatos būklė U = 41,000; p = 0,194 U = 15,000; p = 0,03 energingumas U = 58,500; p = 0,893 U = 25,500; p = 0,019 Socialinis funkcionavimas U = 42,000; p = 0,209 U = 20,500; p = 0,006 Sveikatos apribojimas dėl U = 40,000; p = 0,153 U = 30,500; p = 0,017 emocinių sutrikimų Psichinė sveikata U = 60,000; p = 0,973 U = 19,500; p = 0,007 Antroje lenelėje pateikti SF- 36 gyvenimo kokybės duomenys tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių, prieš ir po tyrimo lyginant skirstinius. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome jog po tyrimo visi komponentai statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skiriasi išskyrus du komponentus: fizinės būklės ir kūno skausmų.

47 47 3 lentelė. Antros tiriamosios ir kontrolinės grupių SF- 36 klausimyno rezultatai lyginant skirstinius. Statistiškai patikimas skirtumas laikytas kai (p<0,05) prieš ir po tyrimo Antra tiriamoji ir kontrolonė grupės Rodikliai: Prieš tyrimą Po tyrimo Fizinė būklė U = 51,000; p = 0,344 U = 50,500; p = 0,320 Veiklos apribojimas dėl fizinių U = 56,000; p = 0,521 U = 62,500; p = 0,822 sustrikimų Kūno skaumai U = 64,000; p = 0,900 U = 57,500; p = 0,594 Bendra sveikatos būklė U = 53,500; p = 0,420 U = 52,500; p = 0,395 Energingumas U = 47,500; p = 0,235 U = 51,000; p = 0,334 Socialinis funkcionavimas U = 50,000; p = 0,301 U = 48,500; p = 0,260 Sveikatos apribojimas dėl U = 60,500; p = 0,721 U = 58,000; p = 0,592 emocinių sutrikimų Psichinė sveikata U = 65,000; p = 0,950 U = 54,000; p = 0,454 trečioje lentelėje pateikti SF- 36 gyvenimo kokybės duomenys tarp antros tiriamosios ir kontrolinės grupių, prieš ir po tyrimo lyginant skirstinius. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, jog po tyrimo visi komponentai statistiškai nereikšmingi (p > 0,05). 4 lentelė. Pirmos tiriamosios ir antros tiriamosios grupių SF- 36 klausimyno rezultatai lyginant skirstinius. Statistiškai patikimas skirtumas laikytas kai (p < 0,05) prieš ir po tyrimo Pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės Rodikliai: Prieš tyrimą Po tyrimo Fizinė būklė U = 65,000; p = 0,950 U = 51,000; p = 0,342 Veiklos apribojimas dėl fizinių U = 57,000; p = 0,554 U = 33,000; p = 0,017 sustrikimų Kūno skaumai U = 50,000; p = 0,314 U = 51,000; p = 0,346 Bendra sveikatos būklė U = 58,000; p = 0,616 U = 35,000; p = 0,055 Energingumas U = 54,500; p = 0,468 U = 35,000; p = 0,049 Socialinis funkcionavimas U = 61,000; p = 0,746 U = 37,000; p = 0,056

48 6 min. ėjimo testas, metrai 48 Sveikatos apribojimas dėl U = 50,500; p = 0,315 U = 42,500; p = 0,061 emocinių sutrikimų Psichinė sveikata U = 66,000; p = 1,000 U = 33,000; p = 0,040 Ketvirtoje lenelėje pateikti SF- 36 gyvenimo kokybės duomenys tarp pirmos tiriamosios ir antros tiriamosios grupių, prieš ir po tyrimo lyginant skirstinius. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome jog po tyrimo visi komponentai statistiškai nereikšmingai (p > 0,05) skiriasi, išskyrus tris komponentus: veiklos apribojimas dėl fizinių sustrikimų, energingumas bei psichinė sveikata Šešių minučių ėjimo testo vertinimai ,09 390, Prieš Pirma tiriamoji grupė Po 23 pav. Pirmos tiriamosios grupės 6 minučių ėjimo testo tolerancijos fiziniam krūviui rezultatai lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo, - statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo Dvidešimt trečiame paveikslėlyje pavaizduoti pirmos tiriamosios grupės rezultatai. Prieš tyrimą 6 minučių ėjimo testo tolerancijos fiziniam krūviui bendras tiriamųjų vidurkis : 372,09 ± 29,97

49 6 min. ėjimo testas, metrai 49 metai, o po tyrimo, vidurkis: 390,91 ± 33,53 metrų. Po tyrimo užfiksuotas statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas lyginant skirstinius (Z = -2,937; p = 0,003) ,67 369, Prieš Antra tiriamoji grupė Po 24 pav. Antros tiriamosios grupės 6 minučių ėjimo testo tolerancijos fiziniam krūviui rezultatai lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo, - statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo Dvidešimt ketvirtame paveikslėlyje pavaizduoti antros tiriamosios grupės rezultatai. Prieš tyrimą 6 minučių ėjimo testo tolerancijos fiziniam krūviui bendras tiriamųjų vidurkis : 357,67 ± 29,23 metrai, o po tyrimo, vidurkis: 369,83 ± 27,88 metrų. Po tyrimo užfiksuotas statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas lyginant skirstinius (Z = -3,068; p = 0,002).

50 6 min. ėjimo testas, metrai ,36 384,55 Prieš Po Kontrolinė grupė 25 pav. Kontrolinės grupės 6 minučių ėjimo testo rezultatai lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo, - statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo Dvidešimt penktame paveikslėlyje pavaizduoti tiriamosios grupės rezultatai. Prieš tyrimą 6 minučių ėjimo testo bendras tiriamųjų vidurkis :376,36 ± 33,48 metrai, o po tyrimo, vidurkis: 384,55 ± 37,00 metrų. Po tyrimo užfiksuotas statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas lyginant skirstinius (Z = -2,673; p = 0,008).