Microsoft Word - Individualaus_darbo_ypatumai_su_ikimokyklinio_am_iaus.doc

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Microsoft Word - Individualaus_darbo_ypatumai_su_ikimokyklinio_am_iaus.doc"

Transkriptas

1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA IRENA SUCHODYMCEVA INDIVIDUALAUS DARBO YPATUMAI SU IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS SPECIALIŲJŲ POREIKŲ VAIKAIS Magistro darbas (Edukologija: Specialioji pedagogika) Vadovas: doc. dr. O. Monkevičienė Vilnius, 2010

2 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA TVIRTINU Edukologijos katedros vedėja prof. habil.dr. M. Barkauskaitė INDIVIDUALAUS DARBO YPATUMAI SU IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAIS. Magistro diplominis darbas Studijų programa: Specialioji pedagogika 62407S104 Recenzentas doc. dr. A. Rauckienė VPU PPF Vadovas doc. dr. O. Monkevičienė VPU PPF Atliko Irena Suchodymceva PPF, Specialioji pedagogika Vilnius, 2010 SAVARANKIŠKUMO PATVIRTINIMAS 2

3 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRO DARBO TEMA INDIVIDUALAUS DARBO YPATUMAI SU IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAIS Patvirtinu, kad įteiktas magistro darbo planas: 1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame semestre ar ankstesniuose semestruose. 2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Fakultete/Universitete Lietuvoje ir užsienyje. 3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašas. Irena Suchodymceva Tvirtinu... 3

4 Turinys Psl. Įvadas skyrius. Raidos ypatingumų pažinimas ir įvertinimas Specialiųjų poreikių asmenų raidos sutrikimų identifikavimas Specialiųjų poreikių vaikų vertinimas Individualiu ugdymo programų sudarymo pagrindai skyrius. Ugdymo individualizavimas, atsižvelgiant į specialiuosius poreikius Ugdymo metodai Autistiškų vaikų ugdymas Vaikų, turinčių kompleksinę negalę ugdymas Vaikų, turinčių intelekto sutrikimą ugdymas skyrius. Pedagogų ir specialistų požiūrio į specialiųjų poreikių turinčių vaikų 32 ugdymo individualizavimą tyrimas Tyrimo metodika ir organizavimas Tyrimo dalyviai Tyrimo rezultatai Išvados Rekomendacijos Literatūra Priedai

5 SĄVOKOS NAUDOJAMOS DARBE Specialiųjų poreikių asmenys - vaikai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime. Specialioji pedagoginė pagalba - pedagoginių priemonių sistema, padedanti užtikrinti veiksmingą specialiųjų poreikių asmenų ugdymą. Raidos sutrikimai - apima intelekto sutrikimus, specifinius pažinimo sutrikimus, sukeliančius mokymosi negales; emocijų ir elgesio (psichosocialinės adaptacijos) sutrikimus; kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus; klausos sutrikimus; regos sutrikimus; fizinius ir judėjimo sutrikimus; lėtinius somatinius ir neurologinius sutrikimus; kompleksinius sutrikimus; kitus sutrikimus. Sutrikimas - patologijos sukeltas žmogaus organo ar jo funkcijos nuokrypis nuo diagnostinės statistinės normos (A.Bagdonas). S kaip būsena negali įtakoti asmens eliminavimo iš darbo rinkos, tuo labiau iš socialinio gyvenimo. S gali įtakoti profesinio reabilitacinio rengimo formas bei būdus, taip pat darbo vietos specifiškumą, profesinės kompetencijos pobūdį. Sutrikimų kategorijos ir jų laipsniai nustatomi pagal psichinių ar fizinių funkcijų sutrikimus dėl įgimtų ar įgytų sklaidos trūkumų, ligų, traumų, intoksikacijų ir kt. Individualioji programa programa, skirta asmens individualiems gebėjimams ugdyti ir specialiems ugdimosi poreikiams tenkinti. Įvertinimas - tai išsamus informacijos rinkimas apie kiekvieną vaiko raidos sritį. Įgūdžiai labai gerai išmokti veiksmai, kurių elementų nebereikia sąmoningai reguliuoti ir kontroliuoti. Negalė dėl sutrikimo kylantys trūkumai, sunkumai žmogaus bendrųjų gebėjimų srityje (negalė reiškiasi individo lygmeniu) (pagal A. Bagdoną). 5

6 Įvadas Problemos aktualumas Švietimas tai veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui brandaus, savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam tobulinti savo gebėjimus visą gyvenimą. Mokytis prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė ( Lietuvos mokyklai 600 metų,1997). Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, garantuojantys specialiųjų poreikių vaikų, švietimą yra: Švietimo įstatymas ir Specialiojo Ugdymo Įstatymas. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas 1998 m. apibrėžia pedagoginių psichologinių tarnybų vaidmenį įvertinant vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, tėvų ir vaikų teises, pasirenkant ugdymo instituciją ir ugdymosi formą. Visi specialiųjų ugdymosi poreikių asmenys turi teisę būti ugdomi. Lietuvos Respublikos 1998 m. gruodžio 15 d. priimtas Specialiojo ugdymo įstatymas, detaliai reglamentuoja specialiųjų poreikių asmenų švietimo bei ugdymo organizavimo pagrindus, tvarką, sąlygas. Specialiųjų poreikių asmenys įvardijami kaip vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime. Specialiojo ugdymo sąvoka aiškinama kaip specialiųjų poreikių asmenų mokymas ir lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias. Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinis ugdymas aktuali bei sudėtinga problema dėl kelių priežasčių. Sutrikusios raidos vaikų psichofizinė ir asmenybės raida kokybiškai savita, o ikimokyklinis ugdymas sudėtingas, ilgesnis. Dauguma jaunesniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų apskritai nebendrauja, dažniausiai dėl kalbos supratimo ir kalbėjimo sutrikimų. Dalies vaikų bendravimą apsunkina ne tik kalbos, bet ir elgesio nukrypimai arba sutrikimai. Kai kurie nežymiai sutrikusio intelekto vaikai pasižymi atviru agresyvumu, nenoru ir nesugebėjimų bendrauti, yra verksmingi, pavydūs, pernelyg pasyvūs arba impulsyvūs, nesivaldantys. Sutrikusio intelekto vaikų pažintinės veiklos gebėjimai dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų jau ankstyvajame amžiuje gerokai atsilieka nuo normos. Sutrikusios raidos vaikai menkai domisi aplinka, vėliau formuojasi veiksmų su daiktais, žaislais poreikis, atsilieka pažintinių gebėjimų raida. Sunkiai sukaupiančiam dėmesį, hyperaktyviam ar kitų problemų turinčiam vaikui reikia nuolatinės paramos ir supratimo, ramios aplinkos, galimybės pailsėti, pabūti nuošaliau, stebint kitų vaikų veiklą, pagalbos įsitraukiant į žaidimą. 6

7 Ikimokykliniais metais vaikas turi įgyti daug įvairių žinių apie aplinką, išugdyti elementarius pažintinės veiklos gebėjimus, įgūdžius, išmokti bendrauti, būti savarankiškas (Ivoškuvienė, 2003). Todėl per visą ikimokyklinį laikotarpį būtina plėsti sutrikusio intelekto vaikų žinias, ugdyti kalbą, plėsti jos funkcionalumą, ugdyti gebėjimą bendrauti. Kiekvienas vaikas turi teisę būti savimi, augti ir ugdytis sau prieinamu lygiu ir tempu saugioje ugdomojoje aplinkoje. Vaikai, turintys skirtingus negalios ir pedagogikos poreikius, negali būti ugdomi visiškai vienodai, tokiais pačiais būdais ir metodais, pagal tą pačią programą. E. Jurevičiūtės, R. Adomavičienės (2007) nuomone, ugdymo veiksmingumas priklauso nuo specialiosios pedagoginės pagalbos modelio, t.y. atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius, gebėjimus bei pasiekimus, tinkamos aplinkos sukūrimo. K. A. Hansen, R. K. Kaufmann, S. Saifer (1997) individualizavimą apibūdina kaip skirtingu tempu kaupiamos vaiko patirties nustatymą, gerai išsivysčiusių gebėjimų tobulinimą, menkiau išlavėjusių gebėjimų puoselėjimą. Visiems sutrikusios raidos vaikams reikia dideles pedagogo tolerancijos, kantrybės, atlaidumo. Šiems vaikams reika žymiai didesnės pedagoginės pagalbos, negu normalios raidos vaikams. Problema: Kuo yra ypatingas individualus darbas su ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikais? Tyrimo tikslas: atskleisti individualaus darbo ypatumus su ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikais ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo objektas: Individualus darbas su ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikais. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti teisinius dokumentus, mokslinę literatūrą ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimais. 2. Atlikti kokybinį tyrimą, nustatant kokius individualaus darbo būdus naudoja pedagogai ir specialistai ugdydami ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikus. 3. Nustatyti pedagogų ir specialistų požiūrį į ugdymo individualizavimą. Tyrimo metodai : 1. Teoriniai: teisinių dokumentų bei psichologinės, pedagoginės, socialinės, medicininės literatūros analizė. 7

8 2. Empiriniai: pedagogų ir specialistų, ugdančių ikimokyklinio amžiaus, specialiuosius poreikius, turinčius vaikus anketinė apklausa. 3. Matematiniai statistikos metodai. Tyrimų duomenys apdoroti kompiuterinė Excel programa. Tyrimo etapai: I etapas. Siekiant išaiškinti individualaus darbo ypatumus su ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikais, buvo analizuojami teisiniai dokumentai, studijuojama mokslinė literatūra. II etapas. Sudaryta ir atlikta pedagogų ir specialistų anketinė apklausa, apdoroti ir išanalizuoti tyrimo rezultatai. III etapas. Remiantis mokslinė literatūra ir atliktų tyrimų duomenų analize, suformuotos išvados. Darbo struktūra: įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka, priedai. 8

9 1. Raidos ypatingumų pažinimas ir įvertinimas. 1.1 Specialijųjų poreikių asmenų raidos sutrikimų identifikavimas. LR specialiojo ugdymo įstatyme (1998) sutrikimas apibrėžiamas kaip patologijos sukeltas žmogaus organo ar jo funkcijos nuokrypis nuo diagnostinės statistinės normos. Raidos sutrikimas- žymus nukrypimas nuo normalios raidos. Sutrikimas gali pasireikšti fizinio, kognityvinio, emocinio ar socialinio pobūdžio disfunkcija arba atsilikimu. Iki 1995 m. situacija Lietuvoje apibūdinant raidos sutrikimus bei negales buvo labai neapibrėžta. Egzistavo sutrikimų pavadinimų įvairovę, neapibrėžti ir nevienareikšmiai buvo kriterijai, pagal kuriuos nustatomi sutrikimai bei jų grupės. Šiuo metu specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymas, bei priskyrimas vienai ar kitai specialiųjų ugdymosi poreikių grupei vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2002 m. liepos 12d. įsakymų Nr.1329/368/98. Šis dokumentas reglamentuoja bendrąją tvarką, pagal kurią visoje Lietuvos Respublikos Švietimo sistemoje užtikrinamas sisteminis požiūris į asmens priskyrimą kuriai nors sutrikimų grupei ir sutrikimų laipnių bei kriterijų nustatymą. Įsigaliojus minėtam dokumentui, visiems Lietuvos Respublikos specialistams ir visuomenei atsirado galimybė naudoti vieningą terminologiją bei vienodai įvardyti reiškinius ir su jais susijusius veiksmus. Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų grupės ir jų laipsniai yra šie: 1. Intelekto sutrikimai tai protinių gebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinės integracijos sunkumų. Pagal sunkumą intelekto sutrikimai skirstomi į nežymius, vidutinius, žymius ir labai žymius. Intelekto sutrikimai apima protinį atsilikimą ir intelekto regresiją. Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę. Jis pasireiškia negrįžtamu pažintinės veiklos, ypač mąstymo, pakenkimu, veiklos, valios, emocijų neišsivystimu, kartais fizinėmis negaliomis. Šie reiškiniai atsiranda dėl biologinio centrinės nervų sistemos (CNS) nepakankamumo, kuri gali sukelti ligos (meningitas, encefalitas, galvos smegenų ir gimdymo traumos, paveldėjimai ir t. t.). Protinio atsilikimo sampratoje yra trys požymiai: 1. Organinis ar funkcinis CNS pažeidimas. 2. Pažintinės veiklos sutrikimai. 3. Negrįžtamas sutrikimo pobūdis. Protinį atsilikimą sąlygoja ne tik sutrikimo priežastys, bet ir CNS pažeidimo laikas, patologinio proceso išplitimas, gilumas. Kuo anksčiau pažeidžiama vaiko CNS tuo blogiau. Specialistai teigia, kad blogiausia ankstyvas protinis atsilikimas, kai vaiko smegenys pakenkiami iki 9

10 trejų gyvenimo metų, prieš pradedant kalbėti. Kuo ilgiau vaikas auga sveikas, tuo geresni ugdymo rezultatai. Intelekto regresija tai protinis atsilikimas, kurį sukelia smegenų liga. Ji nepraeina, kol procesas linkęs progresuoti, o vaiko intelektas regresuoti. Prie tokių ligų priskiriama epilepsija, šizofrenija ir kt. A. Liaudanskienės, A. Vilūnienės (2006) teigimu nežymaus protinio atsilikimo vaikai mokomi įprastais ugdymo metodais, kurie derinami su alternatyviais ugdymo metodais. Vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo vaikų mokslumas yra žemas. Dominuoja alternatyvūs ugdymo metodai, ugdymo tempas yra lėtas. Reikalingas ugdymo aplinkos ir patalpų pritaikymas. Vaikų, turinčių labai žymų intelekto sutrikimą ugdymo tempas yra individualus, jiems taikomi alternatyvūs ugdymo metodai. Jiems būtina nuolatinė sisteminga specialioji pedagoginė (logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo) pagalba. 2. Specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas - tai nepakankamas pažinimo funkcijų išvystymas dėl smegenų disfunkcijų ( sutrikimų), kuriam būdingas skaitymo, rašymo ir matematikos žinių bei intelekto neatitikimas. 3. Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai tai nukrypimas nuo adaptyvaus elgesio, kuris laikomas normaliu. Vaikai, turintys emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų turi normalų intelektą. Šios sutrikimų grupės vaikų elgsenai dažnokai būdingas nesugebėjimas užmegzti ir palaikyti bendravimo ryšių su aplinkiniais, netinkamas elgesys ar emocijos esant normalioms aplinkybėms, bendras didėjantis nusiminimas, prislėgta nuotaika, polinkis į baimės. Be to, šiai sutrikimų grupei priskiriami vaikai, turintys įvairiapusių raidos sutrikimų, pvz.: vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą, kitų vaikystės dezintegracinių sutrikimų. Šių vaikų intelekto laipsniai gali būti įvairūs. Jiems neretai būdinga sutrikusi kalba. Šių vaikų mokymui reikalingi vizualiniai stimulai, priminimai ir vaizdinė struktūrinė informacija. 4. Kalbos ir komunikacijos sutrikimai - tai nuolatinis bendravimo, kalbėjimo ir kalbos nukrypimas nuo įprastų bendravimo bei kalbėjimo normų. Skiriamos šios kalbos ir komunikacijos sutrikimų rūšys: a) Kalbėjimo sutrikimai: fonetiniai sutrikimai (fonetinė artikuliacinė dislalija, rinolalija, dizartrija, anartrija); kalbėjimo tempo sutrikimai (greitakalbystė, letakalbystė; balso sutrikimai afonija (visiškas balso nebuvimas, balso silpnumas, disfonija (dalinis balso sutrikimas, rezonavimo sutrikimas); 10

11 b) Kalbos sutrikimai (kalbos neišsivystymas, motorinė alalija, dizartrija, rinolalija); c) Visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą. Kalbos neišsivystymas gali būti nežymus, vidutinis ir žymus; d) Fonologiniai sutrikimai (foneminė akustinė dislalija,foneminė artikuliacinė, dislalija, atviroji,uždaroji arba mišrioji rinolalija, nežymi, idutinė arba žymi dizartrija); e) Sutrikdyta kalbos raida (mneminė afazija, semantinė afazija, motorinė afazija, sensorinė afazija, sensomotorinė afazija, įgyta afazija su epilepsija dar vadinama Landau Klefnerio sindromu); f) Rašymo sutrikimai (agafija, disgrafija); g) Skaitymo sutrikimai (asleksija, disleksija); h) Įvairūs kiti komunikacijos sutrikimai (neurozinis mikčiojimas, panašus neurozinį mikčiojimas, organinis mikčiojimas, elektyvusis mutizmas). Kalbos raida gali būti sulėtėjusi nežymiai, vidutiniškai, žymiai ir labai žymiai; 5. Klausos sutrikimai - tai sąlygiškai nuolatiniai ir pastebimi girdimojo jutimo bei suvokimo nesklandumai, kurie nustatomi matuojant asoliučius pojūčių slenksčius (audiometrija). Yra skiriami šie klausos sutrikimų laipsniai: Neprigirdėjimas(nežymus,vidutinis, žymus, labai žymus); Kurtumas (praktiškas, visiškas). 6.Regos sutrikimai - tai regimųjų pojūčių ir suvokimų sutrikimai, kurie trukdo normaliai raidai, mokymuisi, orientavimuisi erdvėje, savarankiškam gyvenimui. Minėti sutrikimai nustatomi matuojant regėjimo aštrumą ir akiplotį. Skiriami šie regos sutrikimų laipsniai: silpnaregystė (vidutinė, žymi), aklumas (su regėjimo likučiais, praktiškas, visiškas) Regos sutrikimų turinčių vaikų mokslumas yra aukštas ar sąlyginai aukštas, tačiau kalbos raidos sutrikimai, atsiradę dėl specifinės regimosios jutiminės patirties stokos ar visiško jos nebuvimo, sunkina minėtų vaikų socialinę integraciją. 7. Judesio ir padėties sutrikimai - tai labai įvairios kilmės ir skirtingas pasekmes sukeliantys sutrikimai. Skiriami šie judesio ir padėties sutrikimų sunkumo laipsniai: Nežymus, kai judama naudojantis papildomomis atramomis; Vidutinis, kai judama tik su vežimėliu; Labai žymus, kai nepajėgiama savarankiškai judėti. Vaikų cerebrinis paralyžius gana dažna vaikų neįgalumo priežastis. Būtent šis sutrikimas yra vienas dažniausių iš judesio ir padėties sutrikimų grupės. 11

12 I. Daugiadienė ir kt. (2007) nurodo, kad cerebrinio paralyžiaus atveju nukenčia ne tik bendroji motorika, bet ir artikuliacinio aparato veikla, kalba. Dažnai vaikai turintys šį raidos sutrikimą, būna neramūs, dirglūs, užsidarę, jų judesiai nekoordinuoti, būdinga pažintinių procesų, atminties, dėmesio stoka, greitas nuovargis, neigiama reakciją į pasikeitimus. Įvairaus laipsnio protinis atsilikimas pasitaiko beveik 70% vaikų, turinčių CP. Labai svarbu išsamiai įvertinti vaiko protinius gebėjimus ir pritaikyti ikimokyklinio ugdymo programą atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir galimybės. 8. Lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai - tai įvairūs lėtiniai sutrikimai (ligos), kurie turi įtakos vaiko ugdymui ir reikalauja specifinių ugdymo(si) sąlygų bei aplinkos pritaikymo. 9. Kompleksiniai sutrikimai - tai įvairūs sutrikimų deriniai: regos ir intelekto; regos ir specifiniai pažinimo; emocijų; elgesio ir socialinės raidos; klausos ir intelekto; klausos ir specifiniai pažinimo; regos ir klausos; intelekto ir judėsio bei padiėties; regos ir judesio bei padėties; klausos ir judesio bei padėties; judesio bei padėties ir somatiniai sutrikimai; kiti raidos sutrikimai. Dažniausiai kompleksiniai sutrikimai nėra vien tik sutrikimų suma, bet sudaro naują kokybę. 10. Kiti raidos sutrikimai - tai sutrikimų grupė, kurią sudaro raidos sutrikimai, atsirandantys dėl nepalankių psichosocialinių veiksnių (psichosocialinės deprivacijos, pedagoginio apleistumo, auklėjimo klaidų, sulėtėjusios psichinės raidos ikimokykliniame arba jaunesniame mokykliniame amžiuje, riboto intelekto. Apibendrinant 1.1. skyriuje išdėstytą medžiagą galima daryti tokias išvadas: m. liepos 12d. įsakymas Nr.1329/368/98 reglamentuoja bendrąją tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikos Švietimo sistemoje užtikrinamas sisteminis požiūris į asmens priskyrimą sutrikimų grupei, sutrikimų laipsnių bei kriterijų nustatymas. 2. Išskiriamos tokios specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų grupės: intelekto, kalbos ir komunikacijos, klausos, lėtiniai somatiniai ir neurologiniai, judesio ir padėties, kompleksiniai, regos, elgesio sutrikimai, specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas, kiti raidos sutrikimai pasižymi savo ypatumais. 12

13 1.2. Specialiųjų poreikių vaikų vertinimas. Tam, kad atsiskleistų neįgalaus vaiko sugebėjimai, reikalinga diagnostika ir funkcinių galimybių analizė (Šinkūnienė J.R., 2001). Kai vaiko raidą lemia gamtiniai limitai, tai yra esant tam tikriems smegenų pažeidimams, kurie sąlygoja įvairius, žymius kompleksinius sutrikimus, labai svarbu ankstyvoji intervencija, ankstyvojo ugdymo procesas, atitinkantis vaiko poreikius. Sėkmingą ankstyvąją intervenciją lemia tinkamas ugdymas, prioritetus teikiantis sutrikusios raidos vaiko galimybių bei jo individualumo ir autonomiškumo pripažinimui, o taip pat atsižvelgiant į vaiko poreikius bei interesus (Ališauskienė S. ir kt., 2003: 10). Kadangi negalė reikalauja įvairiapusiško ugdymo proceso organizavimo, todėl svarbu nuosekliai ir visapusiškai ištirti vaiką, nes ugdymo tikslas priklauso nuo vaiko gebėjimų ir nuo specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Įvertinimas- tai išsamus informacijos rinkimas apie kiekvieną vaiko raidos sritį. Svarbiausia kruopščiai ištirti esamą vaiko raidos lygį, kad būtų pagrindas tolesnio ugdymo pritaikymui ir planavimui (Bagnato ir Neisworth,1991). Pradinį vaiko specialiųjų ugdimosi poreikių įvertinimą atlieka švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija. Tai 3-9 žmonių grupė, kurią gali sudaryti švietimo įstaigos vadovas ar jo pavaduotojas ugdymui, psichologas, spec. pedagogas, logopedas, kiti pedagogai, socialinis pedagogas ir sveikatos priežiūros darbuotojai. Specialiojo ugdymo komisija analizuoja vaiko gebėjimus ir problemas. Savo vertinimą pateikią specialistai (psichologas, spec. pedagogas, logopedas ir kt.). Tuomet daroma išvada dėl vaiko raidos sutrikimų ir jo ugdymosi specialiųjų poreikių (kokios būtinos ugdymo programos, alternatyvūs mokymo būdai, atraminę medžiagą ir kt.). Informacijai apie vaiko turimus įgūdžius bei mokėjimus kaupti naudojami įvairūs vertinimo metodai: 1. Stebėjimas- nešališkas duomenų kaupimas, stebint ar įrašant į vaizdo (ar garso) juostą vaiko žaidimą, kalbą, elgesį žinomos veiklos metu su pažįstamais asmenimis metu. Pagrindinis stebėjimo tikslas- kaupti informaciją apie vaiko gebėjimus ir elgesį, įgūdžių sudarymo spartą bei vaiko raidos pažangą. 2. Formalus vertinimas- bendravimas su vaiku, taikant specialias užduotis ir vertinimo metodikas Stebėjimą nurodė 29% visų atsakiusių į klausimą respondentų. Pagrindinis stebėjimo tikslas- kaupti informaciją apie vaiko gebėjimus ir elgesį, įgūdžių sudarymo spartą bei vaiko pažangą. Kaffemanienė I., Burneckienė I. (2001) nurodo, kad pažinti ir įvertinti vaikų individualius asmenybės raidos ypatumus padeda stebėjimas adaptacinių periodu. Formalųjį vertinimą savo atsakymuose paminėjo 42% apklaustųjų. 13

14 Apie penktadalį tyrime dalyvavusių (19,4%) respondentų pažymėjo, kad apie vaiko turimus bendravimo, pažinimo, savitarnos ir motorikos įgūdžius sužino iš tėvų ar globėjų. Artimieji gali suteikti informaciją apie vaiko raidos istoriją, turimus fizinius, pažinimo, socialinius, emocinius ir žaidimo įgūdžius. Savo atsakymuose 9,7 % respondentų pažymėjo, kad susipažįsta su vaiko anamneze. Įvairi rašytinė medžiaga - anketos, stebėjimų aprašymai ir kt. skirta išsamiai informacijai surinkti apie kiekvieną vaiko raidos sritį (kalbą, pažinimą, savitarną, socialinius gebėjimus ir pan.). Remiantis šia informacija sprendžiama, kurie vaiko įgūdžiai išlavėję, kurių gebėjimų raidą reikia specialiai skatinti. 3. Pokalbis su vaikui artimais žmonėmis (tėvais, globėjais, ir kitais šeimos nariais). Jie geriausiai pažįsta vaiką ir turi neribotas galimybes stebėti bei bendrauti su juo įvairių situacijų metu. Priemonės ir metodai, taikomi vertinant, parenkami, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidos lygį ir vertinimo tikslą. Pavyzdžiui, formalaus vertinimo (testo) metodas nėra pakankamai objektyvus labai sutrikusios raidos vaikų įgūdžiams vertinti. Jų gebėjimams atskleisti geriausiai tiktų jų motorikos, komunikacijos, bendravimo ir pažinimo įgūdžių stebėjimas. Informacijai apie vaiko turimus įgūdžius bei mokėjimus kaupti naudojamos vertinimo rūšys: 1) Adaptacinio periodo įvertinimas. Adaptacijos periodas labai sudėtingas ir vaikui, ir ikimokyklinio ugdymo specialistams. Adaptacijos laikotarpiu vaikai susipažįsta su aplinka, žmonėmis (bendraamžiai, pedagogai, kiti suaugusieji), apsipranta su bendrais reikalavimais, tam tikru gyvenimo ritmu, kuris labai svarbus ugdant pagal individualizuotą programą. I. Kaffemanienė, I. Burneckienė (2001) pirmosiomis dienomis rekomenduoja stebėti tokius dalykus: Elgsenos ypatumai Elgsenos ypatumus nustatant stebima, kaip vaikas elgiasi, ką veikia, kai jam suteikiama veiksmų laisvė: vaikšto po kambarį, lipa ant stalo, sėdi kamputyje, slepiasi (pvz., po stalu), stebi vaikus ir suaugusiosius; ima žaislus, daiktus (kokius), knygeles; ar pastebimas hyperaktyvumas, chaotiški, monotipiški, stereotipiški veiksmai, judesiai. Bendravimo distancija Kokia bendravimo distancija priimtina vaikui: kiek arti jis preina arba leidžia prie jo preiti pedagogui, kitiems suaugusiems, vaikams; ar yra žvilgsnio kontaktas, ar leidžiasi liečiamas, pakeliamas ant rankų; vaiko savijauta ir elgsena tuo metu - yra įsitempęs, prisiglaudžia, priešinasi, pats siekia artimesnio kontakto, stebimos afekto reakcijos. Elgsenos su artimais suaugusiais ir nepažįstamais žmonėmis (vaikais, suaugusiaisiais) skirtumas; ar lengvai atsiskiria nuo motinos? Reakcija į sąveiką 14

15 Kaip vaikas reaguoja į sąveiką - vaikų pedagogo kalbinimą, bandymą prisiartinti, dalyvauti vaiko veikloje, kvietimą žaisti ir pan. Sąveika su žaislais, daiktais Daiktų, žaislų aplinkos tyrimo būdai, pvz., ima į burną, laižo, uosto ir pan.; tyrinėja atskiras detales (pvz., sukinėja mašinėlės ratukus, uždengia ir atidengia žaislinį puodelį); stengiasi išgauti garsą ar šiaip beldžia juo į grindis, stalą, mėto ir pan.; ar žino daiktų, žaislų paskirtį, ar adekvatūs veiksmai su žaislais, daiktais. Kalbėjimo ypatumai Ar pastebimi kokie nors kalbos vartojimo ypatumai: nekalba, nes kalba neišsivysčiusi, nekalba nes nenori, kalba garsažodžiais, sava kalba ; kalba su savimi, su žaislais, kreipiasi į pedagogą, į vaikus,komentuoja, kartoja nuolat tuos pačius žodžius ( ar garsažodžius), kartoja kito vaiko ar pedagogo žodžius, šukčioja nesuprantamus garsus, neadekvačius situacijai žodžius, kalba greitai, garsiai, monotoniškai ir kt. Emocijos, dominuojančios nuotaikos Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas reaguoja į įvairias situacijas, kokia nuotaika dominuoja kai jokie įvykiai nevyksta, kokia reakcija į džiaugsmingus įvykius, į draudimus, stresą, diskomfortą, ar būdinga nemotyvuota nuotaikų kaita, emocinis labilumas, rigidiškumas, kaip pasikeičia elgsena, keičiantis nuotaikai ir kt. Efektyviausi poveikio būdai Pedagogus turėtų dominti poveikio būdai, kuriais efektyviausiai nuraminamas vaiko susijaudinimas, agresivymas, pyktis bei kitos reakcijos įvairiais atvėjais: prašo, leidžia paimti ant rankų, priglausti, pavyksta nukreipti dėmesį skanėstais, žaislais, įkalbinėjimų, geriausia ignoruoti netinkamą elgesį (tariamai neskirti dėmesio). I. Kaffemanienė ir I. Burnickienė (2001) teigia, kad tokio tipo kryptingi stėbėjimai adaptaciniu laikotarpiu (ir vėliau) leidia gėriau pažintį vaiką, jo spontaniškos ir valingos veiklos galimybes, elgesio bei emocijų raiškos ypatumus ir kt. Visi stebėjimų duomenys padės racionaliau organozuoti ugdymą, atsižvelgiant į amžiaus, individualius ypatumus bei raidos sutrikimo ar sociokultūrinio apleistumo nulemtus nukrypimus. 2) Logopedo pateikiamas vaiko įvertinimas. Vertindamas vaiko kalbą, logopedas vadovaujasi bendrais vertinimo principais. Taikomi tyrimo būdai ir metodai priklauso nuo vaiko amžiaus, sutrikimo pobūdžio bei sunkumo. Logopedas vertina kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos įgūdžių raidą bei oralinės (burnos) motorikos funkcionavimą. 15

16 Norėdamas tiksliau diagnozuoti sutrikimą bei priežastis ir numatyti korekcinio darbo planus, pokalbio su vaikui artimais žmonėmis metu logopedas susipažįsta su vaiko vystymosi anamneze, vertina klausą, balsą, bendrąją bei smulkiąją motoriką. Tirdamas mažų vaikų kalbą, logopedas seka jų spontaniškus pasakojimus ir kalbą žaidimo, bendravimo su aplinkinais metu. Burnos mechanizmo išsivystymas ir visavertė veikla turi įtakos ne tik kalbos, bet ir valgymo įgūdžiams formuotis. Todėl logopedas vertina ir vaiko valgymo įgūdžius. Šio tyrimo metu išsiaiškinama: Kokioje padėtyje vaikas geria ir valgo; Galvos padėtis valgymo metu; Valgymo būdai (čiulpia, ryja, kramto); Ar springsta valgydamasar gerdamas; Kokia valgomo maisto konsistencija; Kokie valgymo metu naudojami įrankiai; Ar valgo savarankiškai; Ar turi specialią valgymui skirtą įrangą (specialią kėdę ir pan.) Vertindamas ankstyvojo amžiaus vaikų, turinčių didelių raidos sutrikimų, komunikaciją, logopedas atkreipia dėmesį į šious veiksnius: Kūno padėtį (sėdi, guli ir pan.); Kūno judėsius (burnos, galvos rankų, kojų); Bendravimo būdus (akimis, rankomis, galvos judesiais, garsais, žodžiais); Suvokimus (ar žino savo vardą, ar pažįsta artimus žmones, žaislus, aplinką); Jutimus (klausą, regą, lietimą, uoslę ir skonį); Veido išraišką; Ar vaikas nori bendrauti, žaisti, žiūrėti į akis; Ar moka žaisti; Kokiais būdais išreiškia norus; Kaip elgiasi pasikeitus aplinkai; Kaip valgo, geria (ar turi savarankiško valgymo įgūdžių); Ar turi higieninių įgūdžių. Ši informacija apie vaiką surenkama pokalbio su tėvais ar globėjais metu, stebint vaiką jam žinomoje aplinkoje, iš vaizdo įrašų. Lietuvoje dar nėra standartizuotų kalbos tyrimo testų, bet logopedas, vertindamas ankstyvojo amžiaus sutrikusios raidos vaikų kalbą (be jau anksčiau minėto kalbos tyrimo būdo), gali naudoti 16

17 Lietuvoje pradėtas taikyti vaikų raidos vertinimo metodikas. Tarp jų galima paminėti Kanadoje sukurtą DISC diagnostinį vaikų raidos vertinimo aprašą (Diagnostic Inventory for Screening Children, Amdur, Mainland, Parker, 1984, 1995) ir Miuncheno funkcinės raidos metodiką (Miunich Functional Development Diagnostic). Jos padėda vertinti vaiko tam tikrų raidos sričių turimus įgūdžius (percepcijos socialinio prisitaikymo, kalbos suvokimo, ekspresyviosios kalbos ir kt.). Bet nei viena iš minėtų metodikų išsamiai neįvertina ankstyvojo amžiaus vaiko kalbos formavimosi. 3) Psichologo pateikiamas vaiko įvertinimas. Pagrindinis psichologinio tyrimo tikslas nustatyti ir įvertinti vaiko psichikos raidos ypatumus: intelekto, kalbos ir alternatyviojo bendravimo, pažintinių procesų lygį, socialinę ir emocinę brandą, asmenybės savybes ir pateikti psichologines vaiko ugdymo rekomendacijas. (Ališauskas, 1996). Vienas svarbiausių psichologinio vertinimo uždavinių išsiaiškinti vaiko poreikius ir jų patenkinimo galimybes, atsižvelgiant į jo gėbejimus. Tai yra svarbu, nustatant vaiko ugdymo prioritetus, ypač konsultuojant tėvus. Didelę negalę turinčių vaikų psichologinio įvertinimo tikslas išsiaiškinti bendravimo ir mokymosi gebėjimų stipriąsias ir silpnasias puses. Remiantis psichologo surinkta informacija, ypač apie vaiko gebėjimus, gali būti sukurta labiausiai jo savarankiškumą ir pažintinę raidą skatinanti aplinka ir ugdymo programos. Kauffman J. M. (1979) pateikia tokią vaiko vertinimo struktūrą: 1. Poreikių įvertinimas; 2. Vaiko tyrimas; 3. Rezultatų aptarimas; 4. Rekomendacijos; 5. Kartotinis įvertinimas. Poreikių įvertinimas. Šios stadijos metu psichologas renka informaciją apie vaiko raidą, sveikatos būklę, išsiaiškina tėvų pageidavimus. Vaiko tyrimas. Šios stadijos metu atliekami įvairūs testai, pildomos anketos. Ikimokyklinukai ir žymių raidos sutrikių turintys vaikai yra vertinami naudojant vadinamuosius raidos testus, skirtus psichomotorinėms funkcijoms vertinti. Populariausios šio metu Lietuvoje naudojamos raidos vertinimo priemones: Diagnostinis vaikų raidos vertinimo aprašas (Diagnostic Inventory for Screening Children- DISC, Admur, Mainland, Parker, 1984, 1995) Miuncheno funkciniės raidos diagnostikos skalė (T.Hellbrugge, vertė N. Gutauskienė, 1998) 17

18 Portage ankstyvojo ugdymo programa (Portage Early Edukation Programme, M.White, and R.J. Cameron,1987; pritaikė Pipko,1994); Portage klausimynas yra skirtas sutrikusios raidos vaikų ugdymo programoms sudaryti. Diagnostinis vaikų raidos vertinimo aprašas- DISC skirtas raidos sutrikimų turinčių vaikų atrankai. Testas padeda įvertinti vaiko patiriamus sunkumus tokių funkcinių sričių kaip smulkioji ir bendroji motorika, kalbos suvokimas ir išraiška, girdimasis ir regimasis dėmesysir atmintis, savarankiškumo įgūdžiai, socialinis pritaikymas. Miuncheno skalė padeda atrinkti sutrikusios raidos vaikus. Lietuvoje kol kas nėra pritaikytų ir standartizuotų neįgalių vaikų vertinimo metodikų, todėl psichologui tenka naudoti įprastus intelekto testus, juos individualiai pritaikant arba taikyti kitus vertinimo metodus, pvz., stebėjimą, žaidimo įvertinimą. Pasirinkti stebėjimą ypač rekomenduojama vertinant labai mažus ir kompleksinė negalią turinčius vaikus. Stebėdamas ir vertindamas žaidimą psichologas atsižvelgia į tokius aspektus, kaip žaidimo skatinimas ir socialumas, manipuliacinė veikla, kūno judesiai, tikslingumas ir kūrybiškumas, verbalizacija, atitikimas amžių. Rezultatų aptarimas. Atlikus vaiko vertinimą pshichologas pristato tyrimo rezultatus komandinio darbo aptarimo metu,kartu juos palygindamas su kitų specialistų pastabomis. Rekomendacijos. Šios stadijos metu psichologas organizuoja individualų susitikimą su vaiko tėvais. Jis pristato ir paaiškina tyrimo rezultatus, apibūdina vaiko poreikius ir dabartinį raidos lygį, stipriąsias ir silpnąsias gebėjimų puses, pateikia bendras ugdymo rekomendacijas. Kartotinis vertinimas. Kartotinio vertinimo paprastai reikia, kai vaikui nustatomas pažintinės raidos sutrikimas ar šio sutrikimo rizika, elgesio problemos. 4) Specialiojo pedagogo pateikiamas vaiko įvertinimas Specialusis pedagogas vertina, koreguoja ir ugdo vaiko pažinimo, bendravimo ir elgesio, motorikos, socialinius ir savitarnos įgūdžius. Žinias apie vaiko mokėjimus ir turimus įgūdžius jis kaupia įvairiais metodais ir būdais: Pokalbis su tėvais ar globėjais. Jo metu išaiškinama vaiko raidos istorija; kokie vaiko fiziniai, pažinimo, socialiniai, emociniai ir žaidimo įgūdžiai; kaip vaikas bendrauja; kokia veikla vaiką labiausiai domina; kokia vaikui labiausiai reikalinga parama. Vaiko veiklos stebėjimas. Vaikas stebimas ilgą laiką skirtingoje, jo nevaržančioje aplinkoje. Stebima taikant įvairius metodus ir žymėjimo būdus. Stebimas ir aprašomas vaiko elgesys. Naudojamas aprašomasis žymėjimas detaliai aprašoma, kas buvo pasakyta ar pasakyta vertinimo metu. Kitas vaiko stebėjimo aprašymo būdas epizodiškas aprašymas svarbiausi tyrimo momentai aprašomi po stebėjimo. 18

19 Kūdikių ar didelę kompleksinę negalią turinčių vaikų fiziniams bendravimo ir kalbos įgūdžiams žymėti, po to įvertinti naudojami vaizdo ir garso įrašai bei jų analizė. Greitam duomenų rinkimui naudojamos įvertinimo skalės. Jos skirtos vaiko elgesiui, namų aplinkai, temperamentui, santykiams su tėvais ir žaidimui vertinti. Vertinti taip pat yra naudojami elgesio ypatumų aprašai. Juose žymima, ar tam tikras elgesys būdingas vaikui, ar ne. Norėdamas sužinoti, kiek laiko vaikas domėjosi tam tikra veikla, pedagogas naudoja veiklos trukmės nustatymą. Kita vaiko turimų įgūdžių vertinimo metodika, kurią taiko pedagogas kontrolinis įgūdžių sąrašas (klausimynas). Normatyvinis testas, pateikia standartizuotą informaciją apie vaiko turimus įgūdžius ir mokėjimus ir skirtas lyginti vaiko veiklą su didesne to paties amžiaus vaikų grupe. Baigęs įvertinimą, specialusis pedagogas apibendrina visą sukauptą vaiko įvertinimo medžiagą ir kartu su kitais komandos nariais, vertinusiais vaiką (psichologu, logopedu, socialiniu darbuotoju ir kt.), aptaria įvertinimo rezultatus ir nusprendžia kokios pagalbos reikia vaikui. Apibendrinant 1.2. skyriuje išdėstytą medžiagą galima daryti tokias išvadas: 1. Įvertinimas- tai išsamus informacijos rinkimas apie kiekvieną vaiko raidos sritį. 2. Vertinimo metodai yra stebėjimas, formalus vertinimas, pokalbis su vaikui artimais žmonėmis. 3. Informacijai apie vaiko turimus įgūdžius bei mokėjimus kaupti naudojamas adaptacinio periodo įvertinimas, bei specialistų (logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo) pateikiami vertinimai. 19

20 1.3. Individualių ugdymo programų sudarymo pagrindai. Specialiųjų poreikių vaikai yra ugdomi pagal individualias programas.ugdytojų komanda ir tėvai(globėjai), įvertinę visų raidos sričių pasiekimų lygį, turėtų drauge parengti individualią ugdymo programą. Sudarant individualią ugdymo programą labai svarbi tėvų nuomonė, nes jie geriausiai pažįsta savo vaiką, žino jo poreikius, stipriąsias ir silpnąsias puses ir gali specialistams pateikti labai vertingų žinių. Pasak J. Ambrukaitį (2002), sudarant individualią programa reikia remtis šiais principais: Visapusiškumo reikia kuo plačiau apimti vaiko vystimosi sferas (elgesį, bendravimą, kalbą, savipagalbą, motoriką ir kt.); Specifiškumo ugdymo programos tikslai ir uždaviniai atitinka konkretaus vaiko specialiuosius poreikius; Nuoseklumo sudarant programą reikia numatyti funkcinius etapinius įgūdžių formavimo žingsnius, pagristus vaiko vystimuisi; Tikroviškumo- atitikti realybę; Abipusio išplėtojimo turi atspindėti konsensusą tarp vaiko tėvų ir specialistų; Konfidencialumo dokumentas skirtas tik tėvams ir dirbantiems specialistams. Lietuvoje nėra sutarta ar apibrėžta bendra individualių programų sudarymo struktūra. E. R. Daniels, K. Stafford (2000) nurodo, kad individualią ugdymo programą turi sudaryti: duomenys apie vaiką; vaiko esamų pasiekimų lygis; tikslai ir uždaviniai; specialioji pagalba ir paslaugos; bendros programos pritaikymas ir pakeitimai; ugdymo vietos ir būdų parinkimas; individualios programos įvykdymo terminai; pažangos žymėjimas ir programos veiksmingumo įvertinimas. G. Kasparavičienė (2002) nurodo, kad individualioje programoje turi būti aiškiai išskirti ir suformuluoti tolimieji ir artimieji tikslai. Tolimieji tikslai suformuoti konkretų įgūdį, o artimiejimaži žingsneliai tam įgūdžiui pasiekti. Apibendrinant 1.3. skyriuje išdėstytą medžiagą galima daryti tokias išvadas: 20

21 1. Specialiųjų poreikių vaikai yra ugdomi pagal individualias programas, kurioje turi būti aiškiai išskirti ir suformuluoti tikslai, įvykdymo terminai, pažangos žymėjimas ir programos veiksmingumo įvertinimas; 2 Sudarant individualiąsias ugdymo programas dirba specialistų komanda- auklėtojos, spec.pedagogas, psichologas, logopedas, bei vaiko tėvai arba atstovai. Apibendrinant 1 skyriuje išdėstytą medžiagą galima daryti tokias išvadas: 1. Dabar išskiriamos tokios specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų grupės: intelekto, kalbos ir komunikacijos, klausos, lėtiniai somatiniai ir neurologiniai, judesio ir padėties, kompleksiniai, regos, elgesio sutrikimai, specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas, kiti raidos sutrikimai. Visi sutrikimai pasižymi savo ypatumais; 2. Specialiųjų poreikių vaikų vertinimo metodai yra stebėjimas, formalus vertinimas, pokalbis su vaikui artimais žmonėmis. Informacijai apie vaiko turimus įgūdžius bei mokėjimus kaupti naudojamas adaptacinio periodo įvertinimas, bei specialistų (logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo) pateikiami vertinimai. 3. Specialiųjų poreikių vaikai yra ugdomi pagal specialistų komandos sudarytas individualias programas, kurioje aiškiai išskirti ir suformuluoti tikslai, įvykdymo terminai, pažangos žymėjimas ir programos veiksmingumo įvertinimas. 21

22 2. Ugdymo individualizavimas, atsižvelgiant į specialiuosius poreikius Ugdymo metodai. Atsižvelgiant į vaikų raidos sutrikimų ypatumus, numatomi konkretūs individualūs ugdymo uždaviniai ir tikslingai organizuojama vaikų veikla, nes sutrikusios raidos vaikai dažnai negeba patys jos pasirinkti. Vaikų veikla organizuojama įvairiai: individualiai, grupele. Pirmaisiais ir antraisiais ugdymo metais vaikams būtinas intensyvus pedagogo vadovavimas, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais kai kuriems ugdytiniams vis dar reikės aktyviai padėti, o kitų vaikų veiklą galbūt pakaks paskatinti, inspiruoti suteikiant gerokai daugiau savarankiškumo. Skiriasi ir ugdymo metodai. Pirmaisiais ir antraisiais ugdymo metais vaikų praktinės pažintinės veiklos ir kalbiniai gebėjimai menki. Ugdytiniai gana pasyvūs, sunkiai sukaupia dėmėsį, dažniausiai nesupranta žodinių instrukcijų, todėl daugelį užduočių reikia teikti žodžio ir gesto instrukcija, o vaikai juos atlieka tik bendrais veiksmais, su pedagogo pagalba. Taigi pirmaisiais ir antraisiais ikimokyklinio ugdymo metais dominuojantys ugdymo metodai yra šie: Paprasta, elementari vieno dviejų žodžių instrukcija; kartais ją būtina papildyti gesto instrukcija; Bendripedagogo ir vaiko veiksmai; Paraleliniai veiksmai, kai vaikas stebi ir mėgdžioja pedagogo demonstruojamą veiksmo pavyzdį. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais ugdymo metais pagal galimybes vis labiau skatinamas vaikų savarankiškumas, tačiau pedagogo vadovavimas būtinas. Jei būtina, taikomi tokie pat metodai kaip ir pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais. Atsižvelgiant į vaikų galimybes, dažniau negu iki tol taikoma vienos dviejų dalių žodinė instrukcija. Lavinant pažintinius gebėjimus (suvokimą, mąstymą, atmintį), apžiūrimi dideli ir maži objektai; bendrų veiksmų ir mėgdžiojimo būdu mokoma atpažinti spalvą ir formą aptikti aplinkoje nurodytos formos, spalvos daiktų ir juos sudėtiį tam tikros formos ar spalvos dežutes, atliktiklasifikavimoir tapatinimo veiksmus (dėti daiktus į atitinkamo dydžio kibirėlius, krepšelius). 22

23 Vaiko veiksmus nuolat lydi pedagogo kalba, šypsena, malonus kalbinimas. Pedagogui reikia gebėti maloniai bendrauti su kiekvienu vaiku, priglausti ir paglostyti mažylį, paimti už rankos. Itin svarbu taikyti įvairius skatinimo metodus. Būtina pagirti vaiko pastangas, net jei rezultatai menki. Kai kurious vaikus, pavyzdžiui, turinčius emocinės raidos ir bendravimo sutrikimų, reikia pagirti vien už norą, pastangas bendrauti su pedagogu, veikti kartu su bendraamžiais. Didelis dėmesys skiriamas teigiamoms vaikų emocijoms žadinti. Rekomenduojama pažintinę veiklą organizuoti žaidimo forma. Tam padės daugelis emocingų žaidimų (Šarkelė varnelė, Keidu keidu, Viru viru košę), muzikinių, judriųjų ir ugdomųjų žaidimų, nuotaiką, skatina vaikus bendrauti, aktyvina dėmesį, ugdo kalbos supratimą ir šnekamąją kalbą. Lovaas metodas yra intensyvią elgesio terapija pagrįstas pagalbos autistams metodas. Dažnai jis vadinamas taikomąja elgesio analize (applied behavior analysis - ABA). Yra ir kitas jo pavadinimaas - diskrečių mėginimų mokymas (discreet trial teaching - DTT). Metodo aprašymas. Grupėje su vaikais individualiai dirbama valandų per savaitę pagal ABA intensyvios terapijos programą (kai kuriuose šaltiniuose dar minima kaip Lovaas metodas). Ugdant autistišką vaiką dedamos visos pastangos, kad būtų sukurtos tokios ugdymo sąlygos, kuriose būtų galima padidinti vaiko sėkmę ir sumažinti nesėkmes. Reikalavimai supaprastinami taip, kad jie pagelbėtų vaikui atsakyti teisingai ir paremtų jo tinkamą elgesį. Stengiamasi garantuoti vaiko, dalyvaujančio ugdymo procese,,motyvaciją. Ugdymo (intervencijos) esmė elgesio formavimas per pagalbos suteikimą ir jos nutraukimą, skatinant sėkmingą tarpusavio suartėjimą. Sulaukus teisingo atsakymo nedelsiant vaikas skatinamas. Skatinimo pavyzdžiai: maistas/gėrimas, žaidimas su mėgstamu žaislu, mėgstamos knygos vartymas bei socialinis atlygis (pagyrimas). Ugdymo procese, maistas ir kitos,,dirbtinės skatinimo priemonės pakeičiamos socialiniais ir kasdieniniais skatinimo būdais. Ugdymo struktūra tokia, kad,,teigiamas elgesys yra labiausiai įvertinamas. Labai svarbu pradiniame etape ugdyti kartojant veiksmus arba užduotis tai ypatinga bihevioristinė seka reikalinga ugdymo efektyvumui didinti. Šią seką sudaro trijų dalių ugdymo vienetai (I R P) (instrukcija reakcija paskatinimas), kiekvienas iš jų remiasi kartojimu. Kartojant veiksmus ar užduotis vaikas išmoksta arba veiksmai/užduotys įtvirtinami. Taip pat šis ugdymas padeda pedagogui išlikti nuosekliam ir lengviau įvertinti vaiko pažangą: 1. Instrukcijos supratimų įtvirtinimas - instrukcija (I). Instrukcija turi skambėti aiškiai, paprastai ir garsiai. Pradiniame ugdymo etape svarbiausia, kad vaikas sukauptų dėmesį instrukcijos išklausymui. Negalima instrukcijos kartoti be rezultatų (arba jei nėra atsakymo). Instrukcija pradžioje turi būti įsakmi ir skambėti garsiau nei kasdienė kalba, vėliau tariama natūraliu garsumu. 23

24 2. Atliekamo veiksmo kartojimas - reakcija (R). Jei nėra jokio atsakymo, tai laikoma neteisingu atsakymu. Taikomi nuoseklūs kriterijai. Reikia įsitikinti, ar vaikas elgiasi teisingai. Jei vaikas neatsako, sufleruojame teisingą atsakymą, jei neatlieka veiksmo tada iš karto suteikiama fizine pagalba. 3. Paskatinimų kartojimas - paskatinimas (P). Vaikas už teisingą atsakymą nedelsiant apdovanojamas. Tam naudojami įvairūs atlygio būdai: gardumynai, gėrimai, mėgiama veikla, socialinis atlygis ir t.t. Mūsų darbo patirtis parodė, kad kuo daugiau paskatinimų, tuo pasiekiamas didesnis efektas. Vienas iš autistiškų vaikų ugdymo metodų yra sufleravimas/pagalba. Sufleravimas gali būti verbalus arba neverbalus. Sufleravimas pateikiamas iškart po instrukcijos (per tris sekundes). Jį reikia nutraukti kuo greičiau. Taip pat reikia vengti neapdairių pasakinėjimų kaip žvilgčiojimo į reikiamą daiktą ar teisingo atsakymo,,konstravimo. Po kiekvieno kartojimo daroma pauzė (viena/trys sekundės), pakankamai ilga, kad būtų galima kartojamus dalykus atskirti tarpusavyje, bet ne per ilga, kad vaikas neprarastų dėmesio ir nepradėtų elgtis kitaip nei iš jo tikimasi. Supažindinant su nauju daiktu/veiksmu kartojama ta pati instrukcija keletą kartų iš eilės. Įsisavintų kartojimų kriterijus: teisingų atsakymų skaičius - 90%, t.y. 9 teisingi atsakymai iš 10. Kauno vaikų su negalia reabilitacijos centre specialistų komanda pradinio ugdymo programoje išskiria tris pagrindines darbo kryptis: dėmesingumo skatinimą, neverbalinės imitacijos mokymą ir gebėjimo lyginti ugdymą. Įgyvendinant programą ir rengiantis kiekvienoms pratyboms, remiamasi atmintine darbui su autistiškais vaikais. 1. Numatyti, ko noriu ir ko galiu išmokyti; 2. Numatyti garsinius ir vizualinius dirgiklius; 3. Apgalvoti kaip naudosiu dienos tvarkaraštį; 4. Kaip nurodysiu tvarkaraštyje, ką turi daryti? 5. Kuo motyvuosiu, kodėl turi daryti? 6. Kokias priemones naudosiu? 7. Kur padėsiu priemones? 8. Kaip pasakysiu (parodysiu), kur priemonės padėtos ir ką su jomis daryti? 9. Kaip pasakysiu, kiek laiko dirbsime? 10. Kaip pasakysiu, kada baigsime darbą? 11. Kuo paskatinsiu. 24

25 Pasirinkus užduotį pagal vaiko gebėjimus ir laikantis šios atmintinės darbas tampa rutina, suteikianti saugumo jausmą, nes vaikas žino, ką darys, kiek laiko darys, ką darys po to. Panašiai organizuojamas ir laisvalaikis. Apibendrinant 2. 1 skyriuje išdėstytą medžiagą galima daryti tokias išvadas: 1. Vaikų veikla organizuojama įvairiai, priklausomai nuo vaiko amžiaus. 2. Lovaas metodas yra intensyvia elgesio terapija pagrįstas pagalbos autistams metodas. 25

26 2.2. Autistiškų vaikų ugdymas. Įvairiose šaltiniuose autizmo sindromas apibūnamas taip:,,psichologijos žodyne (1993) autizmas apibūdinamas kaip pasitraukimas iš realybės į savo minčių, svajonių, fantazijų pasaulį. Bakk., Gunevald K.(1997) nurodo, kad autizmas- tai sunkus psichikos sutrikimas, kurį reikia ilgai ir intensyviai gydyti. Ambrukaitienė A.J., Ivoškuvienė R. (1997) teigia, kad autizmas yra ypatingas viaapimantis sutrikimas- nukenčia vaiko socialiniai santykiai su aplinka, nesusiformuoja verbalinė ir neverbalinė komunikacija, nevisaverčiai ėsti pažinimo procesai ir bendroji bei smulkioji motorika. Anot Lesinskienės S. (1997), autizmas apibūdinamas kaip nespecifinis elgesio sindromas, atspindintis tam tikrą esamą smegenų disfunkciją. Vaitkevičienė (2004) nurodo, kad autizmas (gr. Autos pats) mąstymas, visiškai priklausantis nuo individualių individo poreikių, psichinių būsenų, realaus santykio su tikrove praradimas; patologinis uždarumas, noro bendrauti nykimas; ryšių su artimaisiais ir aplinka silpnėjimas. L.Mikulėnaitė, R.Ulevičiūtė (2004) nurodo, kad pagrindiniai autizmo požymiai yra sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos ir komunikacijos problemos, netipiškas, keistas elgesys, vaizduotės bei laiko suvokimo problemos. Autistiškiems vaikams būdinga vengti akių ir fizinio kontakto su kitais asmenimis, net artimaisiais. Dažnai stebimi stereotipiniai judesiai, padidėjęs jautrumas garsui ar ryškiai šviesai, nerangūs judesiai, ataksija. Šiems vaikams sunku priimti pokyčius. Autizmas vienas sunkiausių raidos sutrikimų. Šis sutrikimas pasireiškia iki 3 metų. Autizmo sindromas yra labai retas. Rimienė R., (1995) parodo, kad autizmo pasireiškimas - keturi- penki atvejai iš ar net mažiau- 1 iš atvejų. Berniukai serga 4 kartus dažniau negu mergaitės. Sudėtinga autizmo simptomatika lemia ypatingą vaikų ugdymą. Pagrindinis tikslas bent minimaliai parengti vaikus, turinčius autizmo bruozų, savarankiškai gyventi ir suformuoti pagrindinius savitarnos įgūdžius. Reikalingas struktūrinis specialiai organizuotas mokymas ir elgesio terapijos metodai, savalaikė ir konstruktyvi pagalba tėvams, nuolatinis tėvų ir su vaiku dirbančių pedagogų bendradarbiavimas (McCrtney G., Hepper P., 1998). Labai svarbus aspektas individualios ugdymo programos sudarymas. Prieš pradedant individualią ugdymo programą, svarbu nuosekliai ir visapusiškai ištirti ir įvertinti vaiką su autizmo sindromu. Tai sudėtingas procesas. Įvertinimas tūri būti periodiškai kartojamas. Vaiką turintį autizmo sindromą, vertina specialistų komanda. Įvertinimui galima naudoti įvairias metodikas. Svarbiausia, kad jis būtų įvertintas įvairiais aspektais pakankamai nuodugniai: intelektas, kalba, smulkioji ir 26

27 stambioji motoriką, socialiniai įgūdžiai, elgesys ir kita. Įvertinus vaiką, turintį autizmo sindromą, su vaikų dirbančių specialistų ir tėvų komanda sudaro individualią ugdymo programa. Programa pritaikyta kiekvienam vaikui, pagal jo gebėjimus, raidos lygį. Numatomos pagrindinės darbo su vaikais gairės: Elgesio modifikavimas. Daugeliui vaikų, turinčių autizmo požymių, kyla vienokių ar kitokių elgesio problemų. Šie vaikai gali būti labai aktyvūs, sunkiai nustygstantys vienoje vietoje, arba labai ramūs. Vaikams autistams būdingą elgesį galima suskirstyti į šias kategorijas: 1. Autoaresivumas (savęs žalojimas) rankų kandžiojimas, galvos daužymas; 2. Agresyvumas (kitų žalojimas) spardymas, spjaudymas, mušimas; 3. Staigus veiklos nutraukimas riksmas, pabėgimas; 4. Nesugebėjimas savęs kontroliuoti fizinio kontakto vengimas, demėsio sukaupimo stoka, žalingi įpročiai. Vaiko elgesio modifikavimo programa turi būti individuali. Pirmiausia reikia matyti gerą elgesį, ką vaikas bedarytų. Balsas turi būti ramus. Elgesio modifikavimo pagrindas - reikalavimų vienodumas. Sudarant programą, svarbu išaiškinti tas sąlygas, kurių metu elgesys sušvelnėja. Bendravimo ir kalbos ugdymas. Autistiškiems vaikams būdinga sutrikusi ar vėluojanti kalbos raida. Jauniems autistams, turintiems komunikacijos sutrikimų, gali būti būdingas mutizmas, echolalija ir net oralinė apraksima. Dalis vaikų šalia tik autizmui būdingų kalbos sutrikimų turi dar ekspresinę disfaziją. Vaikams autistams labai sunku sukaupti tiek regimąjį, tiek girdimąjį dėmesį. Dažnai jiems sunku palaikyti kontaktą akimis, jų netinkami kūno judesiai, taktilinis jautrumas, jie nesugeba užjausti ar suprasti kitų. Komunikacija sunkina baimės, nemotyvuoto elgesio ir emocijų kaita. Vaikų autistų komunikacijos mokymas reikalauja daug žinių bei kantrybės. Darbo pradžioje verbalinis bendravimas ribojamas, nes vaikas į jį nereaguoja (tarsi negirdi). Autistiškų vaikų kalba ugdoma simboliais ir įprastais, logopedijoje žinomais būdais. Bendravimo mokymo lygis priklauso nuo vaiko gebėjimų lygio. Autistiškiems vaikams itin svarbu taikyti įvairius skatinimo metodus. Taip įvertinamos vaiko pastangos, ir jis nuteikiamas tolesnei veiklai. Paskatinimai gali būti labai įvairūs, pavyzdžiui: pagyrimas, įvairūs daiktai, mėgstamas maistas, žaislas ar veiklos rūšys (ėjimas pasivaikščioti, televizoriaus žiūrėjimas, muzikos klausimas ir taip toliau), priklausomai nuo vaiko pomėgių. Žodinis paskatinimas- pagyrimas turi būti trumpas ir aiškus (pavyzdžiui,,šaunuolis,,,puiku ir panašiai). Apdovanoti vaiką patartina tik tada, kai užduotis būna atlikta iki galo. Socialinių įgūdžių formavimas. 27

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių

Detaliau

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos

Detaliau

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - IKIMOKYKLINÄŒ IR PRIEÅ€MOKYKLINÄŒ PEDAGOGIKA.docx IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

Del specialiuju poreikiu asmenu sutrikimu ir ju laipsniu nustatymo ir specialiuju poreikiu asmenu priskyrimo specialiuju ugdymosi poreikiu grupei tvar

Del specialiuju poreikiu asmenu sutrikimu ir ju laipsniu nustatymo ir specialiuju poreikiu asmenu priskyrimo specialiuju ugdymosi poreikiu grupei tvar ĮSAKYMAS Nr. 1329/368/9, 2002.07.12. D l Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų... Page 1 of 16 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

Microsoft Word - Plan metod. ob doc

Microsoft Word - Plan metod. ob doc Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO I

PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO I PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMŲ 2016-2017 MOKSLO

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

Mielieji, Jūsų nuomonė mums labai svarbi

Mielieji, Jūsų nuomonė mums labai svarbi susitarimu. UGDYMO KOKYBĖ KAUNO VAIKŲ DARŽELYJE VAIVORYKŠTĖ Įstaigos bendruomenės pedagogų, vaikų ir ugdytinių tėvų (globėjų) Pagarbūs vaiko ir pedagogo, auklėtojos padėjėjos santykiai: Kultūringas elgesys,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015

PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015 PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015 2016 IR 2016 2017 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO

Detaliau

JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų

JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų lopšelio-darželio Žilvitis direktorė Vitalija Jagelavičienė

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai Jolanta Jarmolovičiūtė IV Vilniaus traumų psichologijos konferencija 2013 m. kovo 22 d. Problemos aktualumas 1 pav. 0-19 metų amžiaus moterų mirtingumo nuo savižudybių

Detaliau

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų gimnazijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. V- TYTUVĖNŲ

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS KANITERAPINĖS PAGALBOS CENTRAS PADEDAME SVEIKTI Kaniterapijos ištakos Kaniterapijos istorija rašoma nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Kapralas Williamas Wynas karo lauke rado Jorkšyro terjerų kalaitę

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika PATVIRTINTA Direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-55 VILNIAUS LOPŠELIS- DARŽELIS,,MAŽYLIS SVEIKATOS STIPRINIMO IR PRIEŽIŪROS PLANAS 2018-2019 m. m. Tikslas padėti ugdytiniams saugoti ir stiprinti

Detaliau

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el. PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT 35158 Panevėžys, tel.(8 45) 46146, el. p. info@panevezysvsb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi

Detaliau

KAUNO LOPŠELIO-DARŽELIO KLEVELIS ZUIKUČIŲ GRUPĖS VEIKLOS PLANAS M.M. Grupės savitumas Prioritetiniai metų tikslai Ugdytojai, tėvų komitetas

KAUNO LOPŠELIO-DARŽELIO KLEVELIS ZUIKUČIŲ GRUPĖS VEIKLOS PLANAS M.M. Grupės savitumas Prioritetiniai metų tikslai Ugdytojai, tėvų komitetas KAUNO LOPŠELIO-DARŽELIO KLEVELIS ZUIKUČIŲ GRUPĖS VEIKLOS PLANAS 2018-2019 M.M. Grupės savitumas Prioritetiniai metų tikslai Ugdytojai, tėvų komitetas Grupė skirta mišraus 1. Atnaujinti Geros pradžios Ugdytojai:

Detaliau

Slide 1

Slide 1 UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PUBP struktūra. Vertinimo normos ugdymo procesui (pagrindiniam ugdymo koncentrui) 1 Kalbos kurso uždaviniai Kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai Kalbos sistemos pažinimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS I.

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gimnazija (Ugdymo įstaigos pavadinimas) VISUOMENĖS SVEIKATOS

Detaliau

Skaidrė 1

Skaidrė 1 PASĄMONINIŲ PSICHOTIPŲ VALDYMAS 2 modulių praktinė programa Norint tapti savimi ir realizuoti savo tikrąjį Aš, pirmiausia reikia pažinti save ir savo mąstymo įpročius. Suvokę ir įsisąmoninę savo mąstymo

Detaliau

Vadovu sarasas__ir moksliniai interesai_internetui. doc

Vadovu sarasas__ir moksliniai interesai_internetui. doc 2010-2011 m. m. bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų vadovai ir jų mokslinių interesų sritys Edukologijos katedra Kūno kultūra priešmokyklinis Meninis vaiko doc. dr. Aušrin Gumuliauskien 1 - - - - 2

Detaliau

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

Microsoft PowerPoint - 2.pptx KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

Microsoft Word - Hiperaktyvus vaikai

Microsoft Word - Hiperaktyvus vaikai Hiperaktyvus vaikas Hiperaktyvus vaikas pastoviai aktyvus, impulsyvus, jo judesiai gali būti chaotiški. Jis visada nerimsta sėdėdamas, daug kalba, dažnai neužbaigia pradėtų darbų, pamiršta įsipareigojimus,

Detaliau

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d Projektas PATVIRTINTA Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. d. įsakymu Nr. ŠVIETIMO SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švietimo sektoriaus

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita

1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita PRITARTA Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-65 ŠIRVINTŲ RAJONO ŠVIETIMO CENTRO DIREKTORIAUS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. BENDRA INFORMACIJA APIE ŠVIETIMO CENTRĄ Širvintų

Detaliau

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

Projektas

Projektas BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės

Detaliau

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS PATVIRTINTA Gimnazijos direktoriaus 07 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-79 KELMĖS R. ŠAUKĖNŲ VLADO PŪTVIO PUTVINSKIO GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS 07/8 m.m. PRITARTA Gimnazijos tarybos posėdžio 07 m. birželio

Detaliau

KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA

KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA 2018 2019 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS PATVIRTINTA Kėdainių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-206 KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLOS 2018 2019 MOKSLO METŲ UGDYMO

Detaliau

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi emociškai saugūs. Mes tai nevyriausybinė

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

Projektas m

Projektas m 2018 2019 MOKSLO METŲ KAUNO PANEMUNĖS PRADINĖS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2018 2019 mokslo metų Kauno Panemunės pradinės mokyklos (toliau Mokyklos) ugdymo planas (toliau Ugdymo

Detaliau

2014–05–22 NVO susitikimo protokolas

2014–05–22 NVO susitikimo protokolas Nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgalių vaikų ir jų šeimų interesus, susitikimas Susitikimo protokolas 5/22/2014 Nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgalių vaikų ir jų šeimų interesus,

Detaliau

Skaidrė 1

Skaidrė 1 Vidurinio ugdymo programos aprašas Individualus ugdymo planas Telšių Džiugo vidurinės mokykla Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė Svarbūs klausimai baigiantiems 10 klasę: Ko aš noriu? Ką

Detaliau

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus) INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Agronomijos fakultetas Žemdirbystės katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: AFŽEB07E Pavadinimas lietuvių kalba: Mokslinių tyrimų metodika Pavadinimas anglų kalba:

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra Mokslinė-praktinė konferencija

Detaliau

Projektas PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO T

Projektas PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO T PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus 2019- įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO TVARKYMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Alytaus Sakalėlio

Detaliau

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos

Detaliau

0a42b357-f e-9243-dc7e2c5150b5

0a42b357-f e-9243-dc7e2c5150b5 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL 2019 2020 IR 2020 2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDROJO UGDYMO PLANO PATVIRTINIMO 2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-413

Detaliau

PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS

PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS 2018-2019 M. M. UGDYMO PLANAS I. UGDYMO PLANO SUDARYMAS, PROGRAMŲ

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Naujosios (Z) kartos vaikai Sociologija. Kartų teorijos 1955-1965 1966-1976 1977-1994 1995-2012 Kūdikių bumo II karta X karta Y karta Z karta Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavę gyvena 4 kartos. Kiekviena

Detaliau

(Microsoft Word - pasiekim\370 tvarka 2018.doc)

(Microsoft Word - pasiekim\370 tvarka 2018.doc) PATVIRTINTA Druskininkų Ryto gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V1 283 (Druskininkų Ryto gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-326 redakcija) DRUSKININKŲ

Detaliau

2018

2018 2018 NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ TYRIMO KLAIPĖDOS RAJONO VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ IR ATVIRŲ JAUNIMO ERDVIŲ APLINKOSE REZULTATAI ĮVADAS Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintoje, Klaipėdos rajono savivaldybės

Detaliau

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTIZUOTUS VERTINIMO ĮRANKIUS ATASKAITOS PRIEDAS MOKYKLOMS,

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c PATVIRTINTA Kauno Pilėnų progimnazijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-55 KRIZIŲ VALDYMO KAUNO PILĖNŲ PROGIMNAZIJOJE REGLAMENTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas dėl krizių valdymo

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

(Microsoft Word - veiklos apra\305\241as06-07.doc)

(Microsoft Word - veiklos apra\305\241as06-07.doc) ! " # $ % & ' ( ) # ) & ' * + ) ", & -. - / 0 1 % " 2 ) # 3 & ' % * 4 & # & 5 * ) - 6 $ * % ( " / ) ' 3 / 7 2 8 9 1.1. mokyklos pavadinimas adresas- * % ( " / ) & 3 9 * $ 5 * % ) 6-9 % " 2 ) # 3 & ' '

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen 1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą

Detaliau

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI 2016 2018 M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Detaliau

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas

Detaliau

ŠIRVINTŲ R

ŠIRVINTŲ R PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro

Detaliau

Vidaus audito ataskaita 2016 m m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus au

Vidaus audito ataskaita 2016 m m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus au Vidaus audito ataskaita 2016 m. 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus auditas yra organizuojamas, kaip nuolatinis nenutrūkstantis,

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

Klausymas Pamoka 38 Sritis ir tikslai: Suvokia visus žinomus žodžius ir frazes, šnekant nepažįstamiems kalbėtojams. Veikla 36 savaitę tikrinote, kaip

Klausymas Pamoka 38 Sritis ir tikslai: Suvokia visus žinomus žodžius ir frazes, šnekant nepažįstamiems kalbėtojams. Veikla 36 savaitę tikrinote, kaip Klausymas Suvokia visus žinomus žodžius ir frazes, šnekant nepažįstamiems kalbėtojams. 36 savaitę tikrinote, kaip vaikas naudoja savo žodžius ir kalbą su kitais šeimos nariais, norėdami užtikrinti, kad

Detaliau

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro direktoriaus 2017

Detaliau

Įžanga apie privatumą Dalyviai tyrinės tai, kaip jie patys suvokia privatumą ir kokį poveikį jis daro jų gyvenimams. Dalyviai apžvelgs informacijos, k

Įžanga apie privatumą Dalyviai tyrinės tai, kaip jie patys suvokia privatumą ir kokį poveikį jis daro jų gyvenimams. Dalyviai apžvelgs informacijos, k Įžanga apie privatumą Dalyviai tyrinės tai, kaip jie patys suvokia privatumą ir kokį poveikį jis daro jų gyvenimams. Dalyviai apžvelgs informacijos, kurią jie norėtų išlaikyti privačią, tipus ir kontekstus,

Detaliau

LIETUVIŲ KALBA

LIETUVIŲ KALBA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751 LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS I.

Detaliau

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. R

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. R VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. Radau vaikus sėdinčius prie bendro stalo ir valgančius

Detaliau

PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au

PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta autorės) Table G.1. Electronic customer profile of baby

Detaliau

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA PASVALIO R. PUMPĖNŲ GIMNAZIJOS IŠORINIO VERTINIMO TRUMPOJI ATASKAITA ĮŽANGA Vizito laikas 2018 m. vasario 26 kovo 1 d. Vizito tikslas mokyklų veiklos kokybės išorinis

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

Kauno menų darželis Etiudas Mgr. Virginija Bielskienė, direktorės pavaduotoja ugdymui, II vad. kategorija, auklėtoja metodininkė Žaidimas pagrindinė i

Kauno menų darželis Etiudas Mgr. Virginija Bielskienė, direktorės pavaduotoja ugdymui, II vad. kategorija, auklėtoja metodininkė Žaidimas pagrindinė i Kauno menų darželis Etiudas Mgr. Virginija Bielskienė, direktorės pavaduotoja ugdymui, II vad. kategorija, auklėtoja metodininkė Žaidimas pagrindinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ir jaunesnio

Detaliau

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo

Detaliau

Microsoft Word - BORUŽĖLĖS_NEFORMALIOJO UGDYMO programa docx

Microsoft Word - BORUŽĖLĖS_NEFORMALIOJO UGDYMO programa docx PATVIRTINTA Klaipėdos lopšelio-darželio Boružėlė direktoriaus 2014 m. spalio 9 d.įsakymu Nr.V1-38 PRITARTA Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus

Detaliau