1 PATVIRTINTA Kėdainių mokyklos-darželio Puriena direktorės 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-77 KĖDAINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO PURIENA IKIMOKYKLINIO UG

Transkriptas

1 1 PATVIRTINTA Kėdainių mokyklos-darželio Puriena direktorės 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-77 KĖDAINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO PURIENA IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS Duomenys apie švietimo teikėją: Teikėjo pavadinimas Kėdainių lopšelis-darželis Puriena. Teisinė forma biudžetinė įstaiga. Grupė ikimokyklinio ugdymo mokykla. Adresas Mindaugo g. 20, Kėdainiai. El. paštas kedainiaipuriena@gmail.com Internetinė svetainė Vaikai ir jų poreikiai Lopšelyje-darželyje Puriena (toliau lopšelis-darželis) ugdomi ankstyvojo (1 3 m.), ikimokyklinio (4 5 m.) ir priešmokyklinio amžiaus (6 7 m.) vaikai. Į grupes vaikai paskirstomi pagal amžiaus grupę. Komplektuojama: 10 grupių. Planinis vaikų skaičius iki 190 vaikų. Ugdytinių socialinė padėtis, poreikiai ir patirtis gana skirtingi. Dauguma mūsų įstaigą lankančių vaikų gyvena Kėdainių mieste. Vienos šeimos gyvena butuose, kitos nuosavuose namuose, todėl vaikai kartu su šeimos nariais užsiima skirtinga veikla, juos supa skirtinga aplinka. Dauguma vaikų auga ir ugdosi palankioje socialinėje aplinkoje, namuose turi geras materialines sąlygas. Tačiau dalis vaikų auga tik su vienu iš tėvų (dažniausiai su mama), yra iš socialiai remtinų šeimų. Yra vaikų, kurių vienas ar abu tėvai išvykę į užsienį, kai kurie vaikai jau pabuvoję užsienio šalyse. Lopšelio-darželio ikimokykliniame ugdyme siekiame tenkinti sveikatos ir judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, žaidimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, pažinimo, meninio ugdymo ir saviraiškos vaiko poreikius. Įstaigoje sudaryta humaniška, rami, vaiką tausojanti aplinka, kurioje gerbiama vaiko asmenybė. Vaikas gali rinktis veiklą pagal pomėgius, galias, lavėti tiek, kiek kiekvienas turi prigimtinių jėgų. Didžiulis dėmesys yra skiriamas vaikų kompetencijų, meninių gebėjimų ugdymui, saugumui, psichinės ir fizinės sveikatos saugojimui, stiprinimui, sveikai mitybai. Į bendrojo ugdymo grupes integruojami specialiųjų poreikių vaikai (turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų). Ugdymo programoje atsižvelgiama į individualiuosius ir specialiuosius (gabių ir talentingų, sveikatos sutrikimų turinčių) vaikų poreikius. Vaikus, turinčius kalbos ir komunikacijos sutrikimų, papildomai ugdo logopedas. Vaikų saviraiškos poreikių tenkinimui, lopšelyje-darželyje organizuojamas papildomas ugdymas: folkloriniai ansambliai Bildukai,,,Dūzgės, anglų kalbos, šokio, teatrinio meno, dailės ir sporto būreliai. Kadangi vienas iš vaiko prigimtinių poreikių yra žaidimas (per jį vaikas susipažįsta su pasauliu), daug dėmesio skiriama savarankiškai ir organizuotai žaidybinei kūrybinei vaikų veiklai. Sukaupta patirtis etnokultūros srityje, pasireiškianti tautinė kultūra ir dvasia, padeda vaikams skiepyti meilę gimtinei, savo kalbai, susipažinti su liaudies papročiais, tradicijomis. Vaikai turi išskirtinę teisę pasirinkti arba patys sugalvoja, numato, ką veiks ir pedagogas įsitraukia į jų sumanymų realizavimą bendraudamas su vaikais, arba vaikai įsitraukia į auklėtojo siūlomą, inicijuojamą veiklą.

2 2 Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas Viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra pedagogų dalykinė ir profesinė kompetencija. Įstaigoje su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais dirba 15 pedagogų. Įstaigos pedagogai nuolat dalyvauja miesto, šalies renginiuose, kuriuose kelia savo kvalifikaciją, perteikia savo patirtį kitiems pedagogams. Aktyviai vykdomas projektinis darbas. Dirbantys aukštos kvalifikacijos pedagogai ugdo vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius, meninius gebėjimus, puoselėja liaudies tradicijas, vykdo ekologinį gamtosauginį ugdymą, augina fiziškai aktyvią ir dvasiškai stiprią asmenybę. Logopedo pagalba teikiama priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vaikų kalbos ir komunikacinius sutrikimus siekiama pašalinti iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Geresnius rezultatus sąlygoja glaudus logopedo, pedagogo ir tėvų bendradarbiavimas. Pedagogai siekia, kad pažinimas, veikla grupėje teiktų vaikui teigiamas emocijas, būtų tenkinamas vaiko prigimtinis smalsumas Požiūris į vaiką ir jo ugdymą Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencija lopšelio-darželio pedagogai užtikrina vaikui apsaugą ir globą, reikalingą jo gerovei (3 str.), sudaro įstaigoje vaikui sąlygas, tinkamas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (27 str.). Ugdomojoje veikloje, kasdieniniame gyvenime skiriamas dėmesys visapusiškam vaiko asmenybės, protinių bei fizinių gebėjimų ugdymui, pagarbai žmogaus teisėms, pagarbai tėvams, kalbai, rengiant vaiką gyvenimui, ugdant pagarbą gamtai (29 str.). Regiono ir švietimo teikėjo savitumas Lopšelis-darželis įsikūręs gyvenamajame mikrorajone, kuriame dar yra 1 progimnazija, 1 gimnazija, 3 lopšeliai-darželiai, prekybos centrai, Gegučių parkas, kuriame įrengti sporto kompleksai miesto vaikams, biblioteka, vaistinės. Sukurta saugi, atitinkanti ugdymo(si) poreikius aplinka. Sveikos gyvensenos įgūdžiai, etnokultūros dvasia, gamtosauginio ugdymo pradmenys integruojami į visą ugdymo(si) procesą. Įstaigoje sudarytos puikios gyvenimo bei ugdymo(si) sąlygos ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikams. Ypač sėkmingai vyksta kūrybinė veikla grupėse. Daug dėmesio skiriama tiek vaikų, tiek suaugusiųjų komandinio darbo gebėjimams ugdyti. Suaugusiųjų švietimo veikla orientuota į personalo bei tėvų švietimą, bendravimą ir bendradarbiavimą mokantis, kuriant drauge. Lopšelis-darželis dalyvauja tarptautinėje ankstyvosios prevencijos programoje Zipio draugai, kuri skirta 5 7 metų vaikams. Šia programa siekiama pagerinti emocinę vaikų savijautą, padėti jiems įgyti socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. lopšelis-darželis dalyvauja tarptautinėje Gamtosauginių mokyklų programoje. Priešmokyklinės grupės ugdytiniai jau 3 metus dalyvauja tarptautiniame projekte Say hello to the World. Plėtojama vidinė ir išorinė edukacinė aplinka, tikslingai ir veiksmingai ja naudojamasi įgyvendinama neformaliojo vaikų švietimo programa Meninės improvizacijos Purienoje, sukurta edukacinė lauko erdvė Ekodaržas, saugaus elgesio gatvėje mokymo zona. Atnaujinta sporto salė, šiuolaikiška įranga aprūpinta muzikos salė. Veikia pedagogų dainos ir teatro studija Laumės,,,Tėvų universitetas, leidžiamas laikraštis Apie Tave ir Tau. Dirba etnokultūros komanda, gamtosauginis komitetas, sveikatingumo grupė. Lopšelis-darželis dirba 10 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. Vasaros metu įstaiga teikia paslaugas pagal tėvų pareikštą poreikį.

3 3 Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai Mūsų institucijos paskirtis padėti šeimai ugdyti vaiką, todėl atnaujinant programą atsižvelgėme į tėvų nuostatas, lūkesčius ir poreikius. Įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo programą siekiama tenkinti vaikų prigimtinius poreikius žaisti, bendrauti, stiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą, ugdyti vaikų gebėjimus, tenkinti saviraiškos poreikius susipažįstant su aplinka, perimant senolių patirtį; išsiaiškinti ir tenkinti tėvų poreikius, siekti vieningo ugdymo įstaigoje ir šeimose. Atsižvelgiant į tėvų (globėjų) poreikius, įstaigoje yra prailgintos darbo dienos grupė, kuri veikia iki 18 val. Tėvai (globėjai) pripažįstami tiesioginiais ugdymo proceso dalyviais, drauge su pedagogais sprendžiantys vaiko ugdymo turinio, rezultatų vertinimo klausimus. Ugdytinių tėvams (globėjams) organizuojama švietimo pagalba, kuri vykdoma įstaigoje taikant įvairias bendradarbiavimo su šeima formas. Sukurtas įstaigos internetinis tinklapis padeda informuoti ir šviesti ugdytinių tėvus, bendruomenę, visuomenę. Tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas grindžiamas tolerancija, abipuse pagarba ir pasitikėjimu, bendraujant su ugdytinių šeimomis kuriama įstaigos kultūra, tradicijos, užtikrinama ugdymo kokybė ir tęstinumas. II SKYRIUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI Planuojant ugdymo turinį, metodus, parenkant priemones, kuriant ugdymo aplinką, organizuojant ugdymo procesą, numatant pedagoginės sąveikos būdus, bendradarbiavimo su tėvais (globėjais), vietos bendruomene ir socialiniais partneriais formas, lopšelyje-darželyje vadovaujamasi šiais principais: HUMANIŠKUMO įstaigoje vaikas gerbiamas kaip asmenybė, garantuojama jam teisė gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį; sudaromos sąlygos įvairių vaiko galių plėtojimui; DEMOKRATIŠKUMO gerbiama kiekvieno vaiko nuomonė, sudarytos sąlygas vaiko kultūrai puoselėti, skatinamas vaikų iniciatyvumas, kūrybiškumas, savarankiškumas; TAUTIŠKUMO sukaupta patirtis, sukurta aplinka, tradicijos sudaro sąlygas perimti tautos kultūros pagrindus, padėti vaikui visa tai kas jį supa, įprasminti per vertybines žmogaus nuostatas į aplinką; PARTNERYSTĖS SU ŠEIMA tėvų įtraukimas į vaikų ugdymą, įstaigos gyvenimą, jų švietimas vaikų auklėjimo klausimais sudaro palankias sąlygas bendromis pastangomis kurti palankiausią vaiko ugdymui atmosferą; ATSINAUJINIMO kelti dalykinę kvalifikaciją, plėsti savo veiklą mikrorajone, savo mieste, respublikoje, garantuojant kvalifikuotą vaiko ugdymą, tenkinant vaiko poreikius, siekiant išlaikyti namų ugdymo dvasią. TĘSTINUMO įstaigos ikimokyklinio ugdymo turinys suderintas su priešmokyklinio ugdymo turiniu, siekiant, kad vaikas darniai pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje, darželyje, priešmokyklinėje grupėje, o vėliau mokykloje. INTEGRACIJOS IR KONTEKSTUALUMO siekiama ugdymo visybiškumo, ugdymo tikslų, uždavinių, turinio, metodų dermės; taikomi įvairūs integracijos būdai (teminė, probleminė, metodų, ugdymo turinio integracija); ieškoma ugdymo turinio sąsajų su socialiniu kultūriniu gyvenimo kontekstu, atsižvelgiama į aplinkos ypatumus. PATRAUKLUMO IR DŽIAUGSMINGUMO pasirenkami vaiko žavėjimąsi ugdymo(si) procesu stiprinantys, ugdymo(si) motyvaciją skatinantys darbo metodai bei ugdymo turinys: siekiama, kad vaikai patirtų pažinimo malonumą, kūrybos džiaugsmą, sudaromos sąlygos išgyventi sėkmę. Ugdymo planavimas vyksta, atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, patyrimą, gebėjimus, galimybes, interesus, polinkius, poreikius (pripažinimo, sėkmės išgyvenimo ir pan.), į šio amžiaus vaikų fizines, emocines, intelektines išgales ir t. t.

4 4 III SKYRIUS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tikslas Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Uždaviniai Padėti atsiskleisti individualiems vaikų poreikiams ir gebėjimams, pritaikant ir įgyvendinant ugdymo(si) turinį. Saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, ugdyti sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius, tenkinti judėjimo poreikį. Priimti vaiką tokį, koks jis yra, gerbti ir palaikyti vaiko žaidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei, garantuojant vaiko saugumą, turiningą, džiugų ir kūrybišką ugdymą. Bendradarbiaujant su šeima, visuomene padėti vaikui suprasti jį supantį pasaulį įvairiais pasaulio pažinimo būdais, sudaryti sąlygas pačiam tyrinėti, atrasti. Ugdyti vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiais, skatinti laikytis bendravimo etikos, dorovinių elgesio normų, keistis pažintine informacija, padėti perimti įvairias komunikavimo priemones. Ugdyti vaiko kūrybiškumą, saviraiškos gebėjimus, padėti vaikui suvokti meno kūrinių vertę, ugdyti pagarbą Lietuvių tautos tradiciniam menui, skatinti vaikus save išreikšti įvairiomis meno priemonėmis ir būdais. IV SKYRIUS TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS Sudarant ugdymo turinį siekiama integraliai ugdyti vaikų gebėjimus, įgūdžius, vertybines nuostatas kasdieninės veiklos metu, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus, pagrindine veikla įvardijant žaidimą. Sudarant ugdymo turinį, atsižvelgėme į Ikimokyklinio ugdymo metodines rekomendacijas ir Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo rekomendacijas. Lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programos turinys išdėstytas 5 kompetencijų srityse (socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninės). Kiekviena kompetencija ugdoma orientuojantis į esminius gebėjimus, nuostatas ir vaiko patirtį. Per jas atskleidžiama 18 vaiko ugdymo(si) sričių. Kiekvieną kompetenciją sudaro pagrindinės ir integruojamos ugdymosi sritys. Kompetencijos ugdomos integraliai organizuotos ir spontaniškos vaiko veiklos metu grupėje, lauke, įstaigos renginiuose, išvykose, šeimoje. Ikimokyklinės programos turinyje išskirtos penkios vaikų ugdymosi kryptys: pažinimo ugdymasis; kalbos ir komunikavimo ugdymasis; meninis ugdymasis; fizinis ugdymasis; emocinis ir socialinis ugdymasis. Išskirtos trys ugdymo turinio sudedamosios dalys: vertybinė nuostata, esminis gebėjimas; ankstyvojo amžiaus (1 3 m.) vaikų veiksenos; ikimokyklinio amžiaus (4 5 (6) m.) vaikų veiksenos.

5 5 SOCIALINĖ KOMPETENCIJA Socialinis ir emocinis ugdymasis Socialinis ir emocinis ugdymas organizuojamas kaip procesas, kurio metu ikimokyklinukai įgyja žinių, įgūdžių ir nuostatų šiose srityse: savo emocijų suvokimas ir valdymas, pozityvių tikslų išsikėlimas ir pasiekimas, kitų globa ir rūpinimasis kitais, pozityvių santykių su kitais kūrimas ir palaikymas, tinkamas tarpasmeninių santykių situacijų valdymas, atsakingumas kitų atžvilgiu. Ikimokykliniame amžiuje vaikas siekia būti pripažintas ir gerbiamas toks, koks jis yra. Vaiko gera savijauta kolektyve (grupėje ar kt. aplinkoje) lemia jo savivoką ir savigarbą, emocijas ir jų raišką, savireguliaciją ir santykius su aplinkiniais žmonėmis. Todėl didelis dėmesys skiriamas doriniam ugdymui kur gėris ir blogis nėra savaiminiai procesai, bet priklauso nuo vaiko ugdymosi, suvokimo ir saviraiškos. Savivoka ir savigarba Ypatingas dėmesys skiriamas ikimokyklinuko savivokos ir savigarbos ugdymui(si) tiksliam savo jausmų, interesų, vertybių ir teigiamų asmeninių ypatybių vertinimui. Nes tik teisingai save įsivertinant susiformuoja pasitikėjimo savimi jausmas. piešia Mano namas, Aš ; apžiūrinėja savo ir draugų šeimos nuotraukas; kartu su auklėtoja klijuoja suplyšusias knygutes; žaidžia žaidimą Žmogaus kūno dalys ; žaidžia emocinį intelekto žaidimą Linksmas liūdnas. Emocijų suvokimas ir raiška ruošia kartu su auklėtoja grupės talentų lentą Ką gerai moka ir geba mūsų draugai (prie savo nuotraukos paveikslėliais pažymi, ką kiekvienas geba geriausiai); įsivertina savo elgesį (pagamintomis simbolinėmis kortelės Mandagus, Paslaugus, ir pan.); kartu su auklėtoja leidžia grupės, darželio laikraštukus tėveliams; klausosi lietuvių liaudies pasakų, kuriose aiškiai skiriamas gėris ir blogis. Ikimokykliniame amžiuje būdingas užslėptas nepasitikėjimas, susikaustymas, kuris dažnai atsiranda dėl vaikų grupėje prisiimtų stereotipinių vaidmenų (pavyzdžiu, vienas vaikas visada lyderis, kitas vykdytojas, vienas viską mokantis, kitas ne). Todėl vaiko emocijų ugdymasis pradedamas nuo laisvos būsenos atsiradimo nuo buvimo pačiu savimi. Tik turint šios būsenos pagrindus, siekiama, kad ikimokyklinukai sąmoningai suvoktų emocijas, jas galėtų įvardinti, o prireikus tam tikroje veikloje (pvz. vaidyboje) galėtų emocijas sukelti, įsijausti ir išreikšti. veido išraiška parodo aš piktas / aš linksmas ; apžiūrinėja emocijas paveikslėliuose ir bando įvardinti; lesina paukštelius ir kartu su auklėtoja gamina paukšteliams lesyklėles; žaidžia žaidimus. kūno išraiška pavaizduoja jausmus (vaidyba); žaidžia žaidimą Papasakok be žodžių ; dėlioja simbolines nuotaikų korteles; klausosi vaikų balsų įrašų, iš kurių sprendžia, kokios jie nuotaikos: linksmi, liūdni, pikti, ramūs ir pan.; sudeda siužetus (geri ir blogi poelgiai) iš 2 4

6 6 Savireguliacija ir savikontrolė paveikslėlių; prieš veidrodį žaidžia mimikos žaidimus įvardina emocijas; dalyvauja gerumo akcijos. Savireguliacija ir savikontrolė suvokiama kaip ikimokyklinuko savitvarda savo jausmų kontrolė valdant stresą; savo impulsų tvardymas, ištvermingumas susidūrus su sunkumais; tinkama emocijų raiška; asmeninių tikslų iškėlimas ir tikslingas jų siekimas. žaidžia žaidimą Diena naktis (pojūčiai užmerktomis ir atmerktomis akimis); apkabina, paglosto draugą, kai jam liūdna; dalyvauja ne tik grupės, bet ir būrelių veikloje (muzika, dailė, sportas); žaidžia nusiraminimo žaidimą Pagalvok. Santykiai su suaugusiais dalyvauja probleminiuose pokalbiuose (pvz. Ką daryti, kai supyksti?, ir pan.); kartu su auklėtoja kuria grupės elgesio taisykles; žaidžia Taikos ratelį ; sprendžia probleminius klausimus: Ar geras žodis sušildo?, Kaip suderinti savo ir draugo norus? ir pan. Vaiko santykiai su suaugusiaisiais apima šiltus artimus emocinius ryšius. Vaikas prisiriša prie jam artimų suaugusiųjų, su jais jaučiasi saugus, juos gerbia, myli, tikisi pagalbos sudėtingose situacijose. Vėliau vaikas kuria partnerystės santykius su suaugusiuoju. Vaikas mokosi suprasti suaugusįjį, tuo pačiu mokosi ir atsiskirti nuo jo, turėti savą pasaulį. Jiems tarpininkaujant vaikas sužino apie pasaulį, iš jų perima reagavimo būdą, pažiūras, įgyja įgūdžių, įvairiausios patirties. Santykių su suaugusiaisiais srityje vaikui ugdantis tobulėja gebėjimas atsiskirti nuo tėvų ir pasitikėti pedagogais, abipusė pagarba, mokytis palaikyti partneriškus santykius su pedagogais, žinojimas, kaip saugiai elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais. randa naują žaislą ir išbando jo galimybes; žaidžia situacijas Aš pats ; piešia piešinį mamai, tėčiui, sesei, broliui; pats išrenka ir pasiūlo auklėtojai skaityti knygelę; kartais ieško bendraamžių draugijos; mėgdžioja draugų elgsenas, mimiką. įtraukia suaugusįjį į savo žaidimus ir bendrą veiklą; priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus; stengiasi laikytis susitarimų; bando tinkamu būdu išsakyti priešišką nei suaugusiojo nuomonę; kalbasi su suaugusiaisiais apie nesėkmes, džiaugsmus; supažindina draugus su savo mylimu žaislu. Santykiai su bendraamžiais Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi užmegzti artimus ryšius su bendraamžiais. Vaikai simpatizuoja vienas kitam. Simpatizavimas yra vienpusis ryšys, kai vienas vaikas domisi kitu, yra jam palankus. Vaikai mokosi užmegzti ir palaikyti draugystę su vienu ar keliais vaikais. Jie mokosi suprasti draugą ir jam atsiskleisti, atrasti bendrų interesų, žaisti bendrus žaidimus bei sėkmingai

7 7 spręsti kilusius nesutarimus. Vaikai mokosi palaikyti geranoriškus santykius su visais grupės vaikais. žaidžia situacijas Šeima, Virtuvėje ; piešia piešinį mamai, tėčiui, sesei, broliui; mėgdžioja žaidimo draugo veiksmus; mokosi dalintis žaislais. SVEIKATOS KOMPETENCIJA Fizinis ugdymasis draugams siūlo savo žaidimų idėjas; padeda kitam vaikui; stengiasi laikytis susitarimų; rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais; turi draugą su kuriuo bendrauja, žaidžia. Fizinio ugdymo pratybos yra viena sudėtingiausių ikimokyklinės fizinės veiklos rūšių, todėl atsižvelgsime į kiekvieno vaiko galimybes, patirtį, jo poreikius. Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Kūno kultūra yra vaiko sveikatos stiprinimo, valios, fizinės stiprybės ir kūno grožio ugdymo priemonė. Judesiais vaikas pažįsta savo kūno dalis, pratinasi pajusti pavienių kūno dalių judėjimo kryptį, kūno judėjimo greitį, derinti rankų ir kojų judesius, orientuotis erdvėje, pažinti daiktus ir jų savybes. Judėjimas stiprina raumenis, širdies ir kraujotakos sistemą, padidina organizmo atsparumą peršalimo ir kitoms ligoms. Vaikai iš prigimties yra judrūs. Šis poreikis pasireiškia įvairiais judriais žaidimais, bėgiojimu, išdykavimu, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių ir veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu. Fizinis aktyvumas Fizinis aktyvumas, kaip visapusiška savęs pažinimo, fizinio ir psichinio tobulinimosi vertybė. Veiksmai ir judesiai atveria galimybę patirti judėjimo džiaugsmą, sveiko, stipraus, išlavinto kūno gerovę, fizinį ir psichinį komfortą, kuria prielaidas vaiko saviraiškai ir aktyvios gyvenimo pozicijos formavimuisi. Tai svarbus augimo ir brendimo veiksnys. pats parodo kūno dalis, pasako jų skaičių, pakomentuoja jų funkcijas; vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis. laisvai bėgioja, išgirdus garsinį signalą (rankų plojimą, varpelio skambėjimą ir kt.) sustoja; mėto, gaudo, spiria kamuolį; tiksliau derina akies rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius; supasi sūpuoklėse, nusileidžia čiuožyne; pučia, gaudo plunksnas. bėgioja keičiant kryptį, tempą, pristatomu, pakaitiniu žingsniu; eina atbulomis, šonu; tiksliau atlieka judesius plaštaką ir pirštais. pasistiebia, atsistoja ant kulnų, eina ant pirštų galų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos; žaidžia komandoje derindami veiksmus; žaidžia įvairius judrius žaidimus; važinėjasi dviratukais, paspirtukais, rogutėmis; dalyvauja sveikatos ugdymo akcijose, projektuose, pramogose.

8 8 Kasdienio gyvenimo įgūdžiai Kasdienio gyvenimo įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui. Tai gebėjimai prisitaikyti kolektyve ir elgtis pozityviai. Pagrindinės kasdienio gyvenimo sritys rodo gebėjimus: valgyti, gerti, kaip elgtis prie stalo, kaip praustis, apsirengti, nusirengti ir kt. pats savarankiškai bando praustis, šluostytis, rengtis; dalyvauja didaktiniuose žaidimuose. PAŽINIMO KOMPETENCIJA Pažinimo ugdymasis žaidžia su didaktinėmis priemonėmis; dalyvauja pokalbiuose, diskusijose; dalijasi mintimis, patirtimi; dalyvauja šventėse, popietėse, viktorinose. Ikimokyklinio amžiaus vaikui būdingas smalsumas, noras išbandyti, paliesti. Vaikas nuo paprastų klausimų kas čia? pereina prie kodėl?, kaip?. Vaiko pažinimas prasideda nuo savęs, artimų žmonių, jį supančios daiktinės ir gamtinės aplinkos pažinimo. Skatinant vaiką tyrinėti aplinką, sudaromos sąlygos vaiko loginio mąstymo, atminties, vaizduotės lavinimui. Ikimokykliniame amžiuje pagrindinis vaiko pasaulio pažinimo metodas žaidimas. Aplinkos pažinimas Ikimokykliniame amžiuje aplinkos pažinimas tai vaiko savęs pažinimas (savo kūno; jausmų ir svajonių pasaulis; savo gebėjimai; ryšiai su kitais žmonėmis), įgytas supratimas apie įvairias pasaulio sritis artimiausią daiktinę, socialinę ir kultūrinę namų bei grupės aplinką (daiktus, žmones, jų gyvenimo būdą, kultūros reiškinius, techniką ir technologijas), gimtinę, Tėvynę; gamtą (gyvybę, gamtos objektus ir reiškinius, dangaus kūnus), žemę, jos paviršių, laiko tėkmę. Ypatingas dėmesys skiriamas, kad vaikas tobulintų jau turimus aplinkos pažinimo būdus ir išbandytų naujus. stebi save ir draugus veidrodyje; augina daržą ir stebi augalo gyvenimo etapus: dygimą, augimą, žydėjimą, sėklų brandinimą, nurinkimą; žaidžia žaidimus,,kas kur gyvena,,,kelionė į kaimą,,,prie jūros ir pan.; renka gamtinę medžiagą; žaidžia pojūčių žaidimą Paliesk. piešia save, šeimą, apibrėžia ant popieriaus lakšto gulinčio vaiko, savo plaštakos kontūrus; kartu su tėveliais sudaro Šeimos medį; žaidžia žaidimus: Žemė, oras, vanduo, Surask tokį patį, Anksčiau-dabarvėliau, Už-ant-po, Lipam, lipam į kalniuką ir pan.; stebi gamtos reiškinius, kuria Gamtos kalendorių ; žaidžia kūrybinius žaidimus (autobusas, bankas, biblioteka, cirkas, aerouostas, degalinė, parduotuvė drabužių, gėlių, žaislų, maisto), gaisrinė, gimtadienis ir pan.; lankosi Kėdainių senamiestyje,,,gegučių parke, muziejuose.

9 9 Skaičiavimas ir matavimas Skaičiavimas ir matavimas tai komponentai, kuriuose kalbama apie pirmąją vaiko pažintį su skaičiaus sąvoka. Čia svarbūs keli aspektai: skaičiaus panaudojimas kiekiui nusakyti (kiek?); skaičiaus panaudojimas numeravimui (kelintas?); simboliai, naudojami skaičiams pažymėti. Vaiko pažintinė raida neatsiejama nuo vis besiplečiančio vaiko suvokimo apie daiktų panašumus ir skirtumus. Todėl vaiko formos erdvės matavimų gebėjimų ugdymasis susijęs su paprasčiausiomis geometrinėmis figūromis, daiktų dydžio suvokimu, orientavimusi erdvėje ir laike. žaidžia didaktinį žaidimą Uždėk tiek, kiek nupiešta ; rodo pirštelius ir skaičiuoja savo metus; veria karoliukus ant pagaliuko ir lygina (daugiau / mažiau); dalina vaišes draugams (po lygiai). dėlioja paveikslėlius panaudojant geometrines formas; žaidžia žaidimą Diena naktis ; stato ir išrenka Didžiausią ir mažiausią bokštą ; ieško ir randa paslėptą daiktą; žaidžia spalvų žaidimą Surask tokios pat spalvos. KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA Kalbos ir komunikavimo ugdymasis skaičiuoja savo pirštelius, žaisliukus; atlieka problemines užduotis: Padalink vieną pyragą visiems vaikams, Išrikiuok ir pasakyk kelintas tupi pelėdžiukas ir pan.; žaidžia žaidimus Mažiau daugiau, Parduotuvė, Linksmi ir išdykę skaičiai (susitaria dėl veiksmų, kuriuos reikia atlikti pamačius tam tikrą skaičių) ir pan.; žaidimuose taiko skaičiuotes; spalvina traukinuko vagonus ir įvardina kelintas raudonas... įvardija į kokias geometrines figūras panašūs įvairūs daiktai; modeliuoja figūromis (pvz., iš keturių trikampių sudėlioja kvadratą); lipdo geometrines figūras ir konstruoja (namelį, gėlytę ir pan.); jungia įvairių spalvų, pločio, ilgio popierines juosteles į žiedus, perveria juos per vieną ar kelis, taip auginant erdvines formas; dėlioja priešingybių paveikslėlius (aukštaižemai, ant-po, kairėje-dešinėje ir pan.); kuria kalendorius; gamina smėlio ir vandens laikrodžius. Pati svarbiausia kalbos funkcija yra komunikacinė, t. y. vaiko domėjimasis savimi, kitais žmonėmis, aplinka, gamta, daiktais, skatina vaiko kalbinę raišką. Kalbos dėka bendraudami vaikai gali tiksliai informuoti vieni kitus apie savo jausmus, norus, ketinimus, kilusius sumanymus, mintis. Jau 3 metų vaikai ima domėtis raidėmis, imituoti skaitymą, rašymą. Todėl kalbos ir komunikavimo ugdymui(si) reikia turtingos kalbinės aplinkos: raidžių, užrašų, knygų, žurnalų, storų siūlų, vielučių raidėms lankstyti ir t. t. Svarbiausios vaiko kalbos ir komunikavimo ugdymo kryptys: girdimųjų suvokimų lavinimas, žodyno plėtojimas, gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymas, rišlios kalbos ugdymas, regimojo suvokimo ugdymas, rankos paruošimas rašymui. Kai vaikas atranda ryšį tarp rašytinės ir sakytinės kalbos, tvirtėja klausimosi ir dėmesio išlaikymo įgūdžiai.

10 10 Rašytinė kalba Rašytinė kalba vaiko minčių dėstymas erdvėje (pvz. popieriuje). Pirmas tokios kalbos momentas atsispindi vaiko keverzonėse, todėl į vaikų piešinius žiūrima kaip į savitą kalbą. Taip nuo daiktų piešimo pereinama prie žodžių piešimo rašytinės kalbos ugdymosi. Programoje vaikų mokymasis rašyti natūraliai įeina į vaikų žaidimus, kurie prasideda nuo smulkiosios motorikos lavinimo. Tokiu būdu siekiama, kad raidė būtų tokiu pat vaiko gyvenimo elementu, kaip ir kalba. Rašytinė kalba paties vaiko veikla. Ikimokykliniame amžiuje skatinamas vaiko domėjimasis knygomis, taip rašytinę kalbą siejant su skaitymu. Rašymas,,rašo laišką mamai; žaidžia linijomis piešimo lape; spalvina paveikslėlius. Skaitymas varto knygeles ir klausinėja Kas čia? ; ieško į ką panaši raidė (pvz. panaši kaip burbuliukas, kaip gyvatė ir pan.). Rašymas gamina knygeles; vynioja, narplioja siūlus, trina vilną tarp delnų veliant kamuoliukus; ornamentuoja ritmiškai atkartodamas piešiamus elementus. Skaitymas ieško savo vardo raidės grupės aplinkoje, knygose; skaito kuria istorijas pagal paveikslėlius; dėlioja raidžių korteles ir bando skaityti. Sakytinė kalba Sakytinė vaiko kalba tai gebėjimas kalbėti, kalbos turinys, klausymas, o gebėjimas išsakyti mintis kalbos raiška. Vaiko sakytinė kalbinė raiška susiejama su grafine, plastine, muzikine, mimikos ir gestų išraiška. Ikimokykliniame amžiuje tarp sklandaus vaiko kalbėjimo ir smulkiosios motorikos judesių yra tiesioginis ryšys. Todėl ikimokykliniame amžiuje skiriamas didelis dėmesys smulkiosios motorikos žaidimams, kurie aktyvina vaikus, išlaisvina vaiko mintis, jausmus, kartu ir drausmina, skatina ir plėtoja mąstymo procesus, padeda bendrauti ir bendradarbiauti. Programoje pagrindinis kalbos ugdymo metodas kasdienis bendravimas įvairios veiklos metu. žaidžia žaidimus: Atspėk, kas čia? ir pan.; varsto raištelius; varto knygeles; bando įvardinti tai, ką mato paveikslėlyje Kas čia? ; žaidžia žodžių žaidimus Pakartok ; kartu su auklėtoja dainuoja daineles; pasakoja apie matytas televizijos laidas vaikams. Veiklos veiksenų pavyzdžiai pasakoja apie save ir savo šeimą: pasako savo vardą, pavardę, amžių, kur gyvena, artimųjų vardus, kur dirba tėveliai ir t. t.; atpažįsta ir bando įvardinti elementarius simboliu (raides); komentuoja, ką padaręs, ką nupiešęs, ką žaidęs; deklamuoja; seka pasakas be galo; žaidžia žaidimą Kokį garsą išgirdai?.

11 11 MENINĖ KOMPETENCIJA Meninis ugdymas Vaiko meninis ugdymas tai vaiko įspūdžių, išgyvenimų, supratimo, emocijų, jausmų patirties reiškimo ir vaizdavimo meninės raiškos būdais ir priemonėmis: veiksmu, judesiu, žodžiu, balso intonacija, spalva, linija, forma ir kt., ugdymas Vaikams sudaromos galimybės išgyventi laisvos idėjų ir jausmų saviraiškos džiaugsmą, pažinti, tyrinėti ir pajusti įvairius meninės raiškos būdus, džiaugtis gamtos bei žmogaus kūriniais. Ugdydami ikimokyklinio amžiaus vaiką, siekiame sudominti kūrybos procesu, o ne rezultatu. Grupių vaikams du kartus per savaitę salėje vyksta organizuota muzikinė veikla; du kartus per savaitę Dailės studijoje vyksta dailės užsiėmimai. Grupėje įrengtos erdvės dailės ir teatrinei veiklai. Meninė raiška Meninė raiška apima muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką. Vaikai jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje. Jie vaizduoja ne tai, ką mato, bet tai, ką žino (pvz., žino, kad stalas turi keturias kojas, todėl jas išdėsto statmenai priešingose stačiakampio šonuose). Intuityviai naudoja ženklus, simbolius, kitas raiškos priemones (tašką, liniją, spalvą, dėmę, formą, erdvę, kompoziciją ir kt.). Gražiomis spalvomis jie spalvina mamą, gyvūnėlį, nes jiems tiesiog malonu šia spalva spalvinti. Vaizduoja veikėjus savo paties ar žaislo judesiais, reiškia savo požiūrį ir supratimą. imituoja judesiais įvairius personažus; mėgdžioja auklėtojas, draugų vaidybinius veiksmus; pritaiko balso tembrą pasirinktam personažui; siužetiniuose vaidinimuose pritaiko garsinius daiktus, muzikinius instrumentus; persirengia įvairiais veikėjais; dalyvauja siužetiniuose švenčių muzikiniuose spektakliuose; stebi kitų vaikų, suaugusiųjų spektaklius; žaidžia pirštininėmis, stalo teatro lėlėmis; žaidžia teatrą grupėje ir gamtoje; Tyrinėja dailės medžiagas. žaidžia susipažinimo žaidimus; mėgdžioja suaugusiųjų elgseną; vaizduoja daiktus, reiškinius, gyvūnus, gamtos stichijas; kuria istorijas; įsivaizduoja save menamose aplinkybėse (,,Ieškom lobio,,,negyvenamoje saloje ir kt.); žaidžia žaidimą,,pasivaikščiokim po eilėraštį ; veikia su menamais daiktais ir reiškiniais; žaidžia stalo teatrą, vaidina trumpus etiudus: Kelionė į teatrą, Kviečiu į gimtadienį, Draugiški ir nedraugiški nykštukai ; išbando šešėlių teatrą; vaidina lėlių teatro lėlėmis; kuria priemones teatrui kartu su pedagogais, tėvais; stebi bendraamžių, kitų teatrų trupių spektaklius ir aptaria juos; vaidina šventėse, renginiuose; kuria ir vaidina gamtoje, panaudodami netradicines priemones.

12 12 Estetinis suvokimas Estetiniame suvokime svarbiausia ne įgyti žinių, o dvasiškai tobulėti, suprasti tas vertybes ir idealus kurias akcentuoja meno kūrėjas. Svarbi estetinio auklėjimo dalis yra skaitymo menas. Grožinė literatūra žadina vaiko savęs pažinimo ir vertinimo poreikį, parodo žmogiškųjų vertybių ir siekimų prasmę. Dailė, muzika, šokis, teatras, gamta atveria pačias giliausias vidines kerteles ir augdamas vaikas sugebės pastebėti ir įvertinti žmonių ir gamtos kūrinių savitą grožį ir jį puoselėti. klausosi sekamų pasakų, deklamuojamų eilėraščių, apsakymų ir kt.; klausosi gamtos garsų; pamėgdžioja gamtos garsus; džiaugiasi savo meniniu darbeliu, padainuota dainele ir kt.; stengiasi tvarkyti savo žaidimo vietą ; džiaugiasi aplinkos ir gamtos spalvomis, gamtos kūriniais (pievele, gėle, drugeliu ir kt. ); lankosi spektakliuose, koncertuose, parodėlėse su pedagogais ir tėvais. dalyvauja įstaigoje organizuojamose renginiuose, koncertuose, miesto, respublikos renginiuose, tarptautiniuose projektuose; klausosi kviestinių svečių muzikos, stebi spektaklius; dalyvauja susitikimuose su menininkais, poetais; perteikia patirtus įspūdžius įvairiomis dailės raiškos priemonėmis; džiaugiasi grupės, įstaigos interjeru; dalyvauja kartu su įstaigos bendruomene aplinkos švarinimo, medelių sodinimo talkose. SRITYS, INTEGRUOTOS Į VISAS KOMPETENCIJAS Kūrybiškumas Ikimokyklinio amžiaus tarpsnis pats palankiausias kūrybiškumo ugdymuisi, nes būtent tada vaikas yra pats imliausias: jis smalsus, visa savo esybe trokšta pažinti pasaulį; jo mąstymas dar laisvas, nesuvaržytas dogmų ir stereotipų. Kūrybiškumas kiekvieno vaiko saviraiškos puoselėjimas, tai gebėjimas netipiškai mąstyti, kurti. pats puošia padarytus darbelius; eksperimentuoja įvairiomis tūrinėmis medžiagomis: moliu, plastilinu, drėgnu smėliu, minkštu sniegu, sūria tešla; pritaiko įvairius daiktus veiksmams, pvz. kaladėlė telefonas, pieštukas šaukštas ir t.t.; žaidžia su dažų dėmėmis Į ką tai panašu? ; kartu su auklėtoja dalyvauja kūrybiniuose darželio projektuose. judesiais, veido ir kūno išraiška reaguoja į naujus vaizdus, garsus ir objektus. eksperimentuoja ant balto ir spalvoto (sauso ir šlapio), įvairaus formato, dydžio popieriaus pirštu, teptuku, šiaudeliu, trintuku, kamšteliu, sagute; tapytą darbelį papildo realiomis medžiagomis (audiniu, džiovintų augalais ir kt.); dailės priemonėmis reiškia savo literatūrinius, muzikos kūrinio ar kitokius meninius įspūdžius; aplikuoja iš skirtingo šiurkštumo, storumo, įvairių spalvų popieriaus, buityje nereikalingų laikraščių, tapetų, folijos ir kt.; gamina, atvirukus, kvietimus, knygeles, dovanėles draugams, šeimos nariams; įvairią atributiką, dekoracijas šventėms, pramogoms; kuria daugiasluoksnius

13 13 Mokėjimas mokytis kūrinius. inicijuoja naują veiklą aplinkai tyrinėti; dalyvauja kuriant, pristatant naują produktą; naudojasi knygomis ir internetu su suaugusiais patirčiai plėsti. Ikimokykliniame amžiuje mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymasis suprantamas kaip vaiko poreikis sužinoti, atsakomybė už savo veiklą, pasirenkamus veikimo būdus; savo stiprybių ir trūkumų žinojimas; veiklos rezultatų apmąstymas; domėjimasis pasirenkamos veiklos galimybėmis. Mokėjimas mokytis tai vaiko noras bei pasirengimas imtis naujų užduočių, gebėjimas kontroliuoti veiklos procesą bei taikyti įgytus gebėjimus įvairiuose kontekstuose. išbando naujus žaidimus; pagiria draugą, leidžiant jam patirti sėkmės jausmą; žaidžia pojūčių žaidimus (klausos, regos, lytėjimo, skonio); žaidžia kartu su draugais bendrus žaidimus; kuria siužetinio žaidimo epizodus; ieško teminių paveikslėlių knygelėse; žaidžia probleminį žaidimą Kur rasti...?. kuria savo pasiekimų knygeles; gamina plakatus: Žinau noriu sužinoti, Moku noriu išmokti, Ką daryti, jeigu...? ; varto savo ir draugų meninės veiklos, kitų gebėjimų ir pažangos vertinimų segtuvus - apmąsto, diskutuoja, vertina savo ir kitų veiklą bei rezultatus; taiko įvairius informacijos paieškos metodus: knygų skaitymas, aplinkos tyrinėjimas, klausinėjimas; sprendžia galvosūkius. Iniciatyvumas ir atkaklumas Iniciatyvumas ikimokyklinuko savybė pasireiškianti savarankišku veiklos atlikimu, idėjos ir iškėlimu. Atkaklumas savo tikslų siekimas, nenuolaidžiavimas savo norams. Tačiau būti iniciatyviam atkakliam labai sudėtinga, nes reikia įdėti pastangų niekas iš niekur neatsiranda. Šių gebėjimų ugdymasis formuoja vaiko valią nusiteikimą veikti aktyviai, rinktis veikimo kryptis, įveikti kliūtis, siekti tikslo, padeda pasirinkti geriausius veiklos variantus. randa naują žaislą ir išbando jo galimybes; žaidžia situacijas Aš pats ; piešia piešinį mamai, tėčiui, sesei / broliui; sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą daiktą; pats išrenka ir pasiūlo auklėtojai skaityti knygelę. piešia Mano diena (atsispindi ką vaikas ketina veikti per dieną); pasirenka veiklą, kuri užrašoma Grupės padėjėjų tvarkaraštyje ; sprendžia auklėtojų sudarytas problemines situacijas teikia pasiūlymus; apibrėžia savo rankos plaštaką, pasirenka ir priklijuoja paveikslėlius, žyminčius, ką gali nuveikti darželyje ir kieme Mano gerosios rankytės.

14 14 Tyrinėjimas Smalsaudami vaikai pažįsta save ir pasaulį, lavina savo mąstymo gebėjimus, išbando įvairų elgesį, sužino, kas jiems patinka, o kas ne. Smalsumas išreiškia norą sužinoti bei patirti kažką nauja ar neįprasta, o tai pasiekiama tyrinėjant. Smalsumas yra poreikis, o tyrinėjimas elgesys. Vaiko tyrinėjimas gali būti iš anksto apgalvotas ir sistemingas arba atsitiktinis. Ikimokyklinuko tyrinėjimai atveria galimybes pažinti aplinką, bendraamžius, suaugusiuosius, tam tikrus mokymosi dalykus. įkišęs ranką į stebuklingą maišelį, liečia, čiupinėja, glamžo, spaudo esančius daiktus ir bando ištraukti: kietą, minkštą, švelnų ar šiurkštų daiktą; antspauduoja panaudodamas gamtinę medžiagą; piešia gamtoje rastais gamtiniais dažais ; sukelia vėją: išmėgina kuo galima vėdintis (skarele, pučiant, bėgiojant, sukantis, mosuojant ranka, popieriaus lapu ir pan.). ieško atsakymų į probleminį klausimą Kodėl? ; kuria savo pomėgių knygeles; ieško balansinių svarstyklių vidurio; išbando magneto galimybes; tyrinėja daiktus ant šviesos stalo; kuria koliažus ieškodamas detalių jungimo galimybių; dalyvauja artimiausios aplinkos išvykose ir kuria žemėlapius; kuria stebėjimų fotografijų parodėles. Problemų sprendimas Problemų sprendimo gebėjimai padeda vaikams priimti konstruktyvius sprendimus. Vaikas pats mokosi pasirinkti, nuspręsti ir pajusti problemų sprendimo ar pasirinkimo padarinius Todėl ikimokykliniame amžiuje vaiko problemų sprendimų ugdymasis ateityje palengvina ir praplečia sprendimų variantus ir poelgių galimas pasekmes. žaidžia auklėtojos sudarytas problemines situacijas Ką daryti atėmė žaisliuką? ; auklėtos padedamas atkreipia dėmesį į kasdieninę situaciją čia ir dabar ; deda didesnį kibirėlį į mažesnį; kiemo aikštelėje randa balą ir kartu su auklėtoja sprendžia problemą kaip nesušlapti kojyčių? ieško paveikslėliuose skirtumų; sprendžia problemines situacijas Ką daryti patarimai draugams; taiso sugadintą daiktą, suplėšytą knygutę; bando su auklėtoja įvardinti pasekmes Kas bus, jeigu... ; žaidžia sveikatos saugojimo žaidimus: Kaip pereiti gatvę?, Susirgo... ir pan. Ugdymo metodai parenkami taip, kad atitiktų vaikų amžių ir galimybes, individualius ugdymo(si) poreikius. Planuojant ugdomąją veiklą, pedagogai ir specialistai kūrybingai naudojasi mokykloje sukaupta metodine medžiaga ir įvairiomis priemonėmis. Ugdymo metodai. Pagrindinis ugdymo metodas žaidimas. Žaidžiant ugdomi visi vaikų gebėjimai. Jis skatina vaikų pozityvias emocijas, padeda formuotis kalbiniams įgūdžiams, natūraliai sukoncentruoja dėmesį į ugdomąją veiklą. Vaizdinis metodas demonstravimas, stebėjimas nukreiptas į vaizdinį formavimą apie vaikus supančią aplinką, jos reiškinius.

15 15 Praktinis metodas vaikų darbai, praktinė veikla, tyrinėjimai, stebėjimai, eksperimentavimai. Žodinis metodas pokalbis, pasakojimas, aptarimas, diskusija suteikia galimybę perduoti ar gauti informaciją, natūraliai bendrauti. Kūrybinis metodas sudarantis sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas. Pažintinės edukacinės ekskursijos, išvykos padeda pažinti ir suprasti supančią aplinką. Sportinės veiklos metodai estafetės, varžybos, komandiniai žaidimai, fiziniai pratimai. IKT taikymas praktiniai užsiėmimai prie interaktyvios lentos, vaizdo medžiagos stebėjimas ir analizavimas multimedijos pagalba, kompiuteriniai žaidimai. Organizuojant ugdymo procesą taikomi aktyvūs netradiciniai ugdymo(si) metodai viktorinos, konkursai žinių patikrinimas su įvairiausiom pertraukėlėmis; situacinis spontaniškasis ugdymo metodas ugdymui panaudojamas netikėtai susidariusios situacijos ir kt. Siekiamybė, kad mokymo priemonės: tenkintų vaiko poreikį žaisti, bendrauti, judėti, tyrinėti; skatintų norą puoselėti ir saugoti savo ir kitų sveikatą; skatintų vaiko savarankiškumą, saviraišką, kūrybingumą, meninių gebėjimų ugdymą(si). Priemonių grupės. Aplinkos kūrimas pedagogai kartu su vaikais ir jų tėvais, bendruomene, kuria jaukią, patogią, vaikų amžių ir poreikius atitinkančią bei įvairiapusį ugdymą skatinančią aplinką. Siekiama, kad aplinka skatintų vaiko poreikį judėti, veikti, pažinti, kurtų jaukumą, būtų funkcionali. Mokymo priemonės (daiktai, žaislai, knygos, įvairios medžiagos ir kt.) pedagogai siekia, kad mokymo priemonės atitiktų vaikų amžių, individualius esamus gebėjimus, žadintų norą pažinti, lavintų loginį mąstymą, aktyvų kūrybingumą, norą žaisti drauge. Pažintinės edukacinės išvykos, renginiai, akcijos, popietės, tradicinės šventės vaikų veikla, papildanti ugdymo turinį. V SKYRIUS UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS Vaiko pasiekimai tai susiformavusios vertybinės nuostatos, gebėjimai, supratimas, patirtis. Vertinimas tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Su vaiko pasiekimais, pažanga, veikla tėvai kasdien gali susipažinti elektroniniame dienyne Mūsų darželis. Vaikui pradėjus lankyti įstaigą pedagogas stebi, kaip jis adaptuojasi naujoje aplinkoje. Adaptacija svarbus ir kiekvienam vaikui individualus laikotarpis. Pirmojo vertinimo, kuris atliekamas rugsėjo pabaigoje, tikslas geriau pažinti vaiką, jo pomėgius, įvairius gebėjimus bei numatyti jo ugdymo kryptis ir uždavinius. Antrą kartą vaiko pasiekimai vertinami pasibaigus I pusmečiui, o trečiasis vertinimas atliekamas pavasarį. Šio vertinimo tikslas nustatyti vaiko ugdymo(si) pažangą, t. y. sritis, kuriose pasiekimai yra akivaizdūs, ir sritis, kuriose pasiekimai nežymūs. Toks vertinimas padeda išlaikyti ugdymo(si) tęstinumą, planuoti individualų darbą su vaikais, numatyti pagalbos vaikui formas ir būdus. Ne pirmus metus darželį lankantys vaikai vertinami pasibaigus pirmam pusmečiui ir mokslo metų pabaigoje. Visų vaikų pasiekimai ir pažanga fiksuojami diagramose. Ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ir pažangos vertinimas atliekamas vadovaujantis darželio parengta ikimokyklinio ugdymo programa, apimant visas 18 sričių. Pagrindiniai vaiko vertintojai grupės auklėtojos, kurioms padeda ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytoja, logopedė, psichologas. Vertinime taip pat dalyvauja tėvai ir pats vaikas. Tėvai papasakoja apie vaiko ugdymo(si) sąlygas namuose, išsako savo nuomonę apie vaiko pasiekimus, pomėgius, specialiuosius poreikius. Su vaiku pasiekimai aptariami, pabrėžiant vaiko sėkmę. Vaiko prašoma pakomentuoti savo darbelius, siūloma palyginti prieš metus atliktus darbelius su paskutiniuoju darbeliu. Vaikas lygina juos ir mato savo pažangą.

16 16 Informacija apie vaiką renkama įvairiais būdais: stebint vaiką natūralioje veikloje, t. y. žaidžiant, tyrinėjant, kuriant, judant; pokalbio su tėvais ir vaikais metu; analizuojant vaiko kūrybą; analizuojant veiklos, elgesio vaizdo įrašus, nuotraukas. Vertinimo medžiaga kaupiama individualiuose vaiko gebėjimų ir pasiekimų segtuvuose. Vertinimo medžiaga atspindi visuminį vaiko ugdymą(si): įvairūs vaiko dailės darbeliai, sukurtos knygelės, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai, pedagogų užfiksuoti vaiko keliami klausimai, pasakojimai, žodinė kūryba, fizinio pasirengimo įvertinimas pagal kontrolinius pratimus. Sukaupta medžiaga informatyvi: užrašytas vaiko vardas, data, gali būti užrašyti vaiko išsakyti įvertinimai, pedagogo pozityvūs komentarai, gali būti nurodytas įdėtos vertinimo medžiagos tikslas. Vaiko gebėjimų ir pasiekimų segtuvuose kaupiama informacija skirta visiems: pedagogui, tėvams, pačiam vaikui, įstaigos vadovams. Vaiko segtuvai padėti visiems prieinamoje vietoje. Apie individualius vaiko pasiekimus grupių auklėtojos (mokslo metų pabaigoje) informuoja tėvus įvairiomis formomis: vaiko pasiekimų aprašai; individualių pokalbių metu vaiko gebėjimų ir pasiekimų aptarimai; vaiko pasiekimų laiškai. Individualūs vaiko gebėjimų ir pasiekimų segtuvai atiduodami vaikui ir jo tėveliams kiekvienų metų gegužės mėnesį. Šešiamečiui vaikui pereinant į priešmokyklinę grupę, auklėtoja įvertinusi vaiko pasiekimus, individualiuose vaiko gebėjimų ir pasiekimų segtuvuose, juos perduoda būsimam priešmokyklinio ugdymo pedagogui. Konfidenciali informacija tai vaiko pasiekimų aprašai ir Auklėtojos dienoraštis. Vaiko pasiekimų aprašą auklėtoja daro po vertinimo rudenį (naujai atėjusiems vaikams), po pirmo pusmečio ir pavasarį. Auklėtojos dienoraštyje auklėtoja rašosi įvairius stebėjimus, samprotavimus apie vaiką ir pan. Šią informaciją analizuoja tik pedagogai tiesiogiai susiję su vaiko ugdymu. Esant reikalui (pvz., įtarus smurtą šeimoje) pedagogai apie esamą situaciją informuoja įstaigos vadovus arba VGK. Pedagogas individualių vaiko vertinimų aprašų neviešina. Apibendrinti grupės vaikų pasiekimai, naudojami pedagogų darbo analizei bei įsivertinimui, planuojant tolimesnį ugdymo procesą. VI SKYRIUS NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, Ankstyvojo ugdymo vadovas, Vilnius: Minklės leidyba, Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, E. Adaškevičienė. Lietuvos ikimokyklinukų fizinis ugdymas, Kaunas: Šviesa J. Rauckis, D. Drungilienė. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa ir metodinės rekomendacijos, Vilnius, A. Piliuvienė, N. Dailidienė, B. Jakučiūnienė, A. Kulvietienė, B. Plytnikienė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa, Vilnius: Leidybos centras, Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki 3 metų, Vilnius: Lietus, Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas, Gimtasis žodis, 2000.

17 V. Budrikienė ir I.E. Danauskienė. Vaikų kalbos ugdymas kūrybiškas procesas, Žvirblių takas, J. Želentienė, N. Ganusauskienė. Muzikos ir dailės sąsajos vaidmuo ugdant kūrybingumo kompetenciją, Žvirblių takas, R. Girdzijauskienė. Kūrybingumo ugdymas muzikine veikla, Žvirblių takas, Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Knyga auklėtojai, Vilnius, Lietus, B. Grigaitė. Protinio vaikų brandinimo programa, Kaunas: VDU leidykla, Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijos. 2013, ŠMM, projektas Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra VP1-2.3-ŠMM-03-V Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa, Vilnius: Leidybos centras, E. Adaškevičienė. Vaikų sveikatos ugdymas. Pedagoginiai aspektai. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, E. E. Gordon. Vaiko muzikalumo puoselėjimas, Kronta, Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius, E. E. Gordon, B. M. Bolton. Ankstyvosios vaikystės muzikos mokymo programa Muzikos žaismas, Kronta, R. Jautakytė. Ankstyvasis muzikinis vaikų ugdymas, Klaipėda, PRITARTA mokyklos-darželio Puriena tarybos 2017 m. kovo 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. T1-3)