12 (Atkelta ið 11 p.) tinkamai 63 ir 49 proc. Áprasèiausias raðymas tarpusavio susiraðinëjimas laiðkais, socialiniuose tinkluose ir SMS þinutëmis. Net 20 proc. turinèiøjø þemaitiðkø knygø patys kuria þemaitiðkai. Tai rodo, kad raðytinë komunikacija yra gana áprastas reiðkinys, tuo tarpu kurti groþinæ literatûrà imasi tie, kurie turi artimesná santyká su jau iðleista literatûra; tai tampa savotiðku sektinu pavyzdþiu. Þemaitiðkø knygø leidyba itin suaktyvëjo Tarmiø metais. 2015-ieji paskelbti Etnografiniø regionø metais. Tikëtina, kad tai sukels naujà susidomëjimo regionø kultûra bangà, o tipinis þemaitiðkos literatûros platinimas per bendruomenës renginius ágis dar daugiau reikðmës. Tuo tarpu tipinis tokios literatûros skaitytojas iðsilavinæs, vyresnio amþiaus, aktyvus kultûrinës veiklos dalyvis ir sekëjas gali kisti: ðis skaitytojø segmentas dar yra gana siauras, pernelyg vienalytis. Dar nëra aiðkios konkurencijos tarp literatûros bendrine kalba ir þemaièiø tarme pastaroji nustumiama á uþribá, net intensyviau nekonkuruodama. Tikëtina, kad konkurencija galës atsirasti tik tada, kai diferencijuosis þemaitiðkos literatûros skaitytojas, kai bus galima pradëti kalbëti ne apie tarmës iðsaugojimà, o apie vidiná legitimavimà: ar visos þemaièiø tarme paraðytos knygos turi literatûrinæ vertæ ir ar ið tiesø jø turinys prieinamas tik (ar vos) vieno tipaþo skaitytojams. ÐALTINIAI IR LITERATÛRA: 1. Jakonytë Loreta, Raðytojo socialumas: lietuviø raðytojø savivoka XX amþiaus 10-ajame deðimtmetyje, Vilnius, 2005, 254 p. 2. Jurkus Juozas, Dël þemaitiðko rokavimosi, Þemaièiø prietelius, 1937 m. liepos 22 d. (nr. 29), p. 3. 3. Petreikis Tomas, Dabarties þemaitiðkoji knyga, Þemaièiø kultûros savastys, Nuo Vilniaus kalvø prie Baublio slenksèio, Vilnius, 2012, t. 1, p. 17 34. 1 Petreikis Tomas, Dabarties þemaitiðkoji knyga, Þemaièiø kultûros savastys. Nuo Vilniaus kalvø prie Baublio slenksèio, Vilnius, 2012, t. 1, p. 23 25. 2 Jurkus Juozas. Dël þemaitiðko rokavimosi. Þemaièiø prietelius, 1937, liepos 22 (nr. 29), p. 3. 3 Jakonytë Loreta. Raðytojo socialumas: lietuviø raðytojø savivoka XX amþiaus 10-ajame deðimtmetyje, Vilnius, 2005, p. 132. LIETUVOS NACIONALINIAI PARKAI PARENGË GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS Lietuvos nacionaliniuose, regioniniuose parkuose bei kitose saugomose teritorijose, siekiant iðlaikyti ekologinæ pusiausvyrà ir biologinæ ávairovæ, atkurti gamtos iðteklius, yra saugoma, tyrinëjama ir puoselëjama ne tik gama, bet ir ðiø vietoviø istorija, kultûros paveldas, jø kompleksai. Èia sudaromos sàlygos paþintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir etnokultûriniam ðvietimui. Ið viso Lietuvoje saugomos teritorijos uþima apie 15,6 proc. visos ðalies teritorijos. Tai sudaro apie 10 214 km² plotà. Saugomoms teritorijoms yra priskiriami nacionaliniai ir regioniniai parkai, rezervatai, biosferos rezervatai ir poligonai. Lietuvoje yra penki nacionaliniai parkai: Aukðtaitijos, Þemaitijos, Trakø istorinis, Dzûkijos ir Kurðiø nerijos. Tai mûsø valstybës saugomos teritorijos, kuriose yra iðskirtinis, tik jai bûdingas kraðtovaizdis, savitos gyvenvietës, unikalios ir saugotinos vertybës. Ðiuose parkuose, kaip ir regioniniuose, yra vykdomi etnokultûros ir gamtos tyrimai, skatinamas paþintinis turizmas. Þmoniø veikla tokiuose parkuose ribojama èia ji turi bûti derinama su gamtos apsauga. Aukðtaitijos nacionalinis parkas Aukðtaitijos nacionalinis parkas uþima 40 570 hektarø. Jis garsëja savo eþerais (jø èia yra 126), kuriø dalis sujungta protekomis. Didþiausi ið jø yra: Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluoðas (442 ha). Aukðtaitijos nacionaliniame parke tyvuliuoja ir giliausias Lietuvoje eþeras (Tauragno, gylis 60,5 m). Ðis parkas iðskirtinis ir savo unikaliais etnografiniais kaimais, kalvomis (aukðèiausios nacionalinio parko kalvos iðkyla daugiau kaip 200 m virð jûros lygio), piliakalniais, ið kuriø bene labiausiai savo apyliniø groþius þavi Ðiliniðkiø gûbrys, Ladakalnis, Ginuèiø, Papiliakalnës piliakalniai. Didþiausios parko teritorijoje dunksanèios girios Aþvinèiø (èia yra puðynø, kuriems 200 ir daugiau metø), Linkmenø, Minèios. Unikalus Ginuèiø àþuolynas ir kadagynas prie Baluoðo eþero. Saugomi Dringio ir Oþiø ragai-pusiasaliai Dringio eþere, Baluoðo eþero sala Ilgasalë, Eðerinio eþerëliai. Lankytojø dëmesio sulaukia Salø, Puziniðkio, Trainiðkio, Varniðkiø kaimuose augantys àþuolai, Asalnø, Labakarðio, Þeimenio puðys, Obelø rago kadagiø grupë ir nemaþai kitø parko teritorijoje auganèiø áspûdingø ir unikaliø medþiø. Ðiame parke yra priskaièiuojama daugiau negu 200 paukðèiø, 60 þinduoliø rûðiø, 900 rûðiø augalø, ið kuriø 120 áraðyta á Raudonàjà knygà. Stripeikiø senovës bitininkystës muziejus. Palûðës baþnyèios architektûrinis ansamblis. Kaltanënø urbanistinis kompleksas. Benediktavo (Makniø), Kretuoniø, Salø (II), Strazdø, Ðuminø (Pabaluoðës), Vaiðnoriðkiø, Varniðkiø (II) bei kiti etnografiniai kaimai. Ðeði parko teritorijoje esantys vandens
ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI 13 malûnai. Vienas ið jø Ginuèiø yra paskelbtas technikos paminklu. Èia saugoma iðlikusi viso malûno autentiðka áranga. Malûne veikia nedidelë ekspozicija Rugio kelias. Kretuono archeologinis kompleksas su senovës gyvenvietëmis ir pilkapiais (tai antras pagal pilkapiø skaièiø pilkapynas Lietuvoje jame yra daugiau negu 300 pilkapiø). Minèios, Vyþiø, Ðakarvos, Palûðës, Kaltanënø, Ðvento ir kiti pilkapynai bei akmens amþiaus gyvenvietës. Ðiaurës Rytø Lietuvos XII XV a. gynybinës linijos liekanos su Taurapilio, Ginuèiø, Puziniðkio, Linkmenø, Vajuonio ir kitais piliakalniais bei Rëkuèiø senovës gynybiniu pylimu. Moko akmuo (prie Tauragnø Kazitiðkio kelio). 1863 m. sukilimo prieð carinæ Rusijà sukilëliø kapai Minèios girioje. Ðvenèioniø rajono Nalðios kraðtotyros muziejaus filialas Reðkutënuose. Auguliø ðeimos kaimo buities ir lietuviðko stilizuoto kostiumo muziejus Gaveikënø kaime. Þiemà veikiantis Ignalinos þiemos sporto centras. Þemaitijos nacionalinis parkas Þemaitijos nacionalinis parkas yra 3 upiø Minijos, Bartuvos ir Ventos baseinø takoskyroje, apima dalá Þemaièiø aukðtumos. Èia dominuoja gana aukðtos (150 190 m) kalvos. Parko plotas 21 720 hektarø. Oficialioje ðio parko interneto svetainëje http://www.zemaitijosnp.lt/ raðoma, kad bene visas gyvenimas Þemaitijos nacionaliniame parke sukasi aplink Plateliø eþerà. Tai giliausias, didþiausias ir bene graþiausias eþeras Þemaitijoje su salomis, pusiasaliais, álankomis, apjuostas kalvø virtinëmis, miðkais pasidabinæs. Jame gyvena reliktinë þuvis Plateliø sykas. Nacionaliniame parke auga tankûs, ûksmingi eglynai, natûralûs seni spygliuoèiø ir miðrûs miðkai. Piliakalniø, alkakalniø, ðventvieèiø gausa mena senàjà kultûrà. O pakelëse, laukuose pabiræ koplytëlës, koplytstulpiai atskleidþia vietos gyventojø gyvensenà, tradicijas. Jas dar labiau paryðkina vis dar ðvenèiamos Uþgavënës. Unikalus objektas Ðaltojo karo muziejus. Plateliø eþerynas, didþiuliai miðkø masyvai, Þemaièiø Kalvarijos architektûra, medþio meistrø dirbiniai, tradicinës Uþgavëniø ðventës tai tik keli dalykai, dël kuriø verta apsilankyti Þemaitijos nacionaliniame parke. O keliauti jame galima ir automobiliu, ir dviraèiu, ir pësèiomis. Þemaitijos nacionaliniame parke saugomos Plateliø eþero, Laumalenkos ir Ðilinës hidrografiniai kompleksai, miðkingi Plokðtinës ir Rukundþiø pelkynai, Ðarnelës pelkë, Babrungo ir Mergupio upiø slëniai, Paburgës, Siberijos, Pakastuvos, Uþpelkiø, Ertenio pelkës, savitos Paplatelës, Ðeirës ir Pailgio miðkø bei Juodupio pelkëtos pievø ekosistemos. Parko teritorijoje yra 23 valstybës saugomi gamtos paveldo objektai, 12 ið jø turi gamtos paminklo statusà. Apie 10 proc. parko teritorijos (Plokðtinës ir Rukundþiø gamtiniai rezervatai, o pavasario ir vasaros metu dar ir pelkiø draustiniai) yra nelankoma. Parko teritorijoje sësliai gyvenantys þemaièiai yra iðlaikæ savo tarmæ, paproèius, tradicijas, ðio kraðto þmonø charakterio ypatumus. Ið viso Þemaitijos nacionaliniame parke yra daugiau negu 200 kultûros paveldo vertybiø, daugiau kaip 30 archeologijos paminklø (tai buvusios akmens amþiaus stovyklø vietos, piliakalniai, alkakalniai, senkapiai). Ið jø ádomiausi Þemaièiø Kalvarijos, Grigaièiø, Uþpelkiø, Puèkoriø, Gegrënø, Mikytø kaimø piliakalniai, alkakalniai, esantys Vilkø, Godeliø, Mikytø kaimuose. Plateliø eþere yra iðlikæ senovinio tilto, jungusio Plateliø miestelá su saloje buvusiomis pilimis, poliai. Visais metø laikais prie Plateliø eþero gausu turistø. Ádomi ðiø eþëro salø istorija, ypaè Pilies salos, Ubagsalës, Verðio, Briedsalës. Plateliø miestelio senamiestyje yra atkuriama buvusi Plateliø dvaro sodyba. Joje yra gyvenusi ir pirmoji istorinës Lietuvos moteris raðytoja Sofija Tyzenhauzaitë. Savo architektûra, iðplanavimu, maþosios architektûros objektais turistus traukia ir pats Plateliø miestelis. Dëmesio verti buvusio Plateliø dvaro sodybos parke augantys medþiai: Raganos uosis (storiausias uosis Lietuvoje, jo kamieno apimtis 7,2 m, aukðtis 32 m.), vinkðna ir liepa. Ið architektûros paminklø savo verte labiausiai iðsiskiria Berþoro, Plateliø, Þemaièiø Kalvarijos baþnyèios, senoviðkos sodybos, Babrungënø malûnas. Þemaièiø Kalvarijoje turistø dëmesá patraukia daug architektûros, dailës, archeologijos, istorijos paminklø. Svarbiausias èia Kristaus Kanèios kelias su koplyèiomis, pastatytomis XVII amþiuje. Þemaièiø Kalvarijoje veikia poeto Vytauto Maèernio muziejus. Berþoro gyvenvietë urbanistinis paminklas. Yra iðlikæs mediniø sakraliniø pastatø ansamblis. Kaimo kapinese stovi medinë Ðv. vyskupo Stanislovo baþnyèia, pastatyta 1746 m. ið taðytø egliniø ràstø, 1850 m. rekonstruota. XVIII a. XIX a. varpinë ir koplyèia. Èia yra ir atstatytos 1759 m. iðkilusios, sovietmeèiu sugriautos Kalvarijø koplyèios. Ðio kaimo kapinëse yra palaidotas vienas iðkiliausiø þemaièiø medþio meistrø Stanislovas Riauba (1902 1984). Bukantëje raðytojos Þemaitës muziejus. Visoje parko teritorijoje turistø dëmesá traukia sodybose, pa- (Nukelta á 14 p.) Knygos Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas (Vilnius: Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir leidykla Terra publika, 2014 m.) virðelis ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2015 /1
14 ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI (Atkelta ið 13 p.) Plokðtinës kaime Ðaltojo karo muziejus (Þemaitijos nacionalinio parko militarizmo ekspozicija). Èia 1962 m. buvo pastatyta sovietinës armijos poþeminë termobranduoliniø raketø paleidimo aikðtelë. Ðateikiø seniûnijos Godeliø kaime privatus tautodailininkø Reginos ir Justino Jonuðø tautodailës ir etnografijos muziejus, kuriame eksponuojami jø tapybos ir medþio darbai. Buvusiame Babrungënø vandens malûne Leonardo Èerniausko privati meno galerija. Èia yra nedidelis etnografijos muziejus-kûrybinës dirbtuvës, kuriose eksponuojami ðio menininko tapybos ir medþio darbai, surinkti senoviniai daiktai. 1999 m. Dovainiø kaime tautodailininko Kazio Striaupos statytoje ir nendrëmis dengtoje klëtelëje eksponuojami jo medþio droþiniai ir kita kûryba. Alsëdþiø seniûnijos Skirpsèiø kaime tautodailininko Rimanto Laimos ekspozicija. Ji veikia senovinëje klëtyje. Èia yra eksponuojami ðio tautodailininko kûriniai: Uþgavëniø kaukës, skulptûros, bareljefai, kuriuose pavaizduoti senovës dievai, krikðèioniø ðventieji, dvarai, kaimo ir kiti vaizdai. Gintaliðkës kaime veikia Vyto Jaugëlos medþio ir tapybos darbø bei jo surinktø senienø ekspozicija. Trakø istorinis nacionalinis parkas Trakø istorinis nacionalinis parkas uþima 8 200 hektarø plotà. Ðis parkas pirmiausia asocijuojasi su nepaprasto groþio gamta, Trakø apylinkëse saulëje tviskanèiais eþerais, kuriø èia yra net 32, Trakø pilimi, jau atkurta ir aktyvia kultûrine veikla garsëjanèia Uþutrakio dvaro Þemaitijos etnografiniame regione esanèiø regioniniø parkø ir Vieðvilës gamtinio rezervato þenklai (logotipai)
ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI 15 LANKYTINI OBJEKTAi Trakø miestas, kuriame itin saugomas ir puoselëjamas senamiestis jo iðplanavimas, gatviø tinklas, tradicinë medinë architektûra, karaimø kultûros paveldas. Galvës eþero ðiaurinëje pakrantëje esanti kalvos virðûnë (jai yra skirtas aukðèiausias ávertinimas Lietuvoje uþ estetiná vaizdà ir apþvalgos galimybes). Renovuota Uþutrakio dvaro sodyba, kurià juosia iðkilaus XIX a. pab. XX a. pr. prancûzø peizaþisto Edouardas Francois André suprojektuotas peizaþinis parkas. Pirmosios mûrinës pilies, kuri stovëjo Senuosiuose Trakuose (senojoje Lietuvos valstybës sostinëje) vieta. Senuosiuose Trakuose apie 1350 m. gimë Lietuvos didysis kunigaikðtis Vytautas Didysis. Vytauto Didþiojo funduota Trakø baþnyèia ir joje saugomas Lietuvos globëjos Trakø Madonos paveikslas. Galvës eþere esanti Salos pilis, seniau vadinta Maþàja (pilis ir joje buvæ Lietuvos kunigaikðèiø rûmai, ðiuose pastatuose veikianèios Trakø istorijos muziejaus parodos ir ekspozicijos). Didþiosios Trakø pilies (Pusiasalio pilies) bokðtø ir gynybiniø sienø likuèiai. Galvës eþeras, kuriame yra 21 sala. Braþuolës kaime esanti didþiausia Lietuvoje piliavietë. Daniliðkiø (Totoriø kalno), Varnikø piliakalniai, IX XVII a. Braþuolës pilkapiai, XIV XV a. kapinynai, senosios miesto ir kaimø kapinës. Uþutrakio rûmai XX a. pradþioje. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið RKIC archyvo kelëse stovintys ðio kraðto tradiciniai kryþiai, koplytëlës su ðventøjø skulptûrëlëmis, stogastulpiai. Dzûkijos nacionalinis parkas Dzûkijos nacionalinis parkas uþima 55 900 hektarø plotà ir yra didþiausias Lietuvos nacionalinis parkas bei ðalyje saugoma teritorija. Èia labai miðkingos vietovës (miðkai uþima 91 proc. visos parko teritorijos). Parke, kaip ir kitose Dzûkijos vietose, daug grybingø vietø, tad daliai gyventojø grybai ir uogos iki ðiol pagrindinis verslas ir pragyvenimo ðaltinis. Èia yra iðlikusiø þemyniniø kopø. Áspûdingos giliaslëniø upeliø ir upiø pakrantës. Unikalûs giriniø ir panemuniø dzûkø etnokultûriniai kaimai, ið kuriø 4 (Dubininkas, Lyneþeris, Musteika ir Zervynos) yra paskelbti architektûros paminklais. Parko teritorijoje saugoma 40 vertingø dailës ir 10 architektûros paminklø. Daugiausia dailës paminklø yra Liðkiavos, Marcinkoniø, Merkinës baþnyèiose ir jø ðventoriuose. Ðio kraðto þmonës garsëja savo tradiciniais audiniais, mezginiais, pynëjø rankø darbais, Merkinës kraðte sukuriamais juodosios keramikos dirbiniais. Dzûkijos nacionaliniame parke yra iðplëtotas vandens turizmas, ypaè daug mëgëjø paplaukioti baidarëmis Ûlos upe. Trakø pilies saloje. D. Mukienës nuotrauka Liðkiavos miestelis, kuriame dunkso Liðkiavos piliakalnis. Jo teritorijoje yra mûrinës pilies bokðto likuèiai. Miestelyje stovi XVIII a. pr. pastatyta Ðvè. Trejybës baþnyèia bei dominikonø vienuolyno ansamblis. Èia árengti septyni rokoko stiliaus altoriai yra vieni graþiausiø Lietuvoje. Merkinës miestelis ir jo senieji architektûros objektai, èia veikiantis Merkinës kraðtotyros muziejus. Èepkeliø gamtos muziejus. Marcinkoniø etnografinis muziejus. Subartonyse veikiantis raðytojo Vinco Mickevièiaus-Krëvës muziejus (sodyba). (Nukelta á 16 p.) Trakø pilis Galvës eþero Pilies saloje. D. Mukienës nuotrauka ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2015 /1
16 ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI (Atkelta ið 15 p.) Senosios bitininkystës reliktai (drevëtos puðys, kuriose yra iðskaptuotos pailgos vertikalios landos ir ertmës bitëms gyventi (21 ðiame parke auganti drevëta puðis yra paskelbta gamtos paveldo objektu). Etnokultûriniai giriniø bei panemuniø dzûkø kaimai Dubininkas, Lyneþeris, Musteika ir Zervynos yra paskelbti architektûros paminklais. Lankytini ir Jonioniø, Margioniø Mardasavo, Puvoèiø, Þiûrø bei daugelis kitø kaimø, kuriuose puoselëjamos ðio kraðto etnokultûros tradicijos. Nemuno, Merkio, Ûlos, Grûdos, Skroblaus slëniai, Musteikos bei Povilnio upeliø apylinkës, Dainavos girios kontinentiniø kopø masyvai, Liðkiavos, Straujos, Uciekos ir Pakrykðtës eroziniai geomorfologiniai kompleksai, Imiðkiø, Didþbalës, Bakanauskø ir Dëlyno pelkës, Dzûkijai bûdingi sausi miðkai, kuriuose auga daug retø rûðiø augalø ir gyvûnø, yra nemaþai kitø gamtos vertybiø ir paminklø. Unikalios Skroblaus upelio iðtakos Bobos darþo ðaltinis ir pats upelis. Kito tokio trumpo (17,3 km) ir vandeningo upelio Lietuvoje nëra. Merkinës ir Liðkiavos urbanistiniai kompleksai. Prie Nemuno, Merkio ir Ûlos esanèios akmens amþiaus stovyklavietës. Nemuno ir Merkio santakoje stovëjusi Merkinës pilies vieta. Merkinës cerkvë, kuriame dabar veikia Merkinës kraðtotyros muziejus; pastatai Merkinës miestelio centre; Merkinës piliakalnis. D. Mukienës nuotraukos Vaizdas nuo Merkinës piliakalnio sala Nemuno ir Merkio santakoje. D. Mukienës nuotrauka
ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI 17 Kurðiø nerijos nacionalinis parkas Kurðiø nerijos nacionalinis parkas uþima 26 461 ha plotà. Ið jø 9 761 ha yra sausuma, likusioji dalis vendens telkiniai: 4 200 ha Kurðiø marios, 12 500 ha Baltijos jûra. Parko teritorijoje saugomas unikalus gamtos darinys siaura ilga (98 km ilgio) ávairi didþiøjø kopø grandinë, smëlio juosta, besitæsianti beveik per visà Kurðiø nerijà tarp Baltijos jûros ir Kurðiø mariø, savitas ðio kraðto etnokultûrinis paveldas. Kurðiø nerija pradëjo formuotis maþdaug prieð 5 000 metø ið vandens sroviø suneðto ir vëjo perpustyto smëlio. Ðis procesas tæsiasi iki ðiol. Tai labiausiai lankoma saugoma teritorija Lietuvoje. Ji 2000 m. átraukta á UNESCO Pasaulio paveldo sàraðà. Parkas priklauso ir Europos saugomø teritorijø tinklui Natura 2000. Jame siekiama iðsaugoti unikalø kraðtovaizdá, etnokultûriná palikimà, bûdingas ir retas augalø bei gyvûnø rûðis, kurios reikðmingos visos Europos biologinei ávairovei. Raðytojo Thomo Mano namas-muziejus (ðá namà raðytojas pasistatë ir jame poilsiaudavo, kurdavo XX a. pr.) ir Thomo Mano kultûros centras Nidoje. Etnografinës þvejø sodybos. Senosios XIX a. pab. XX a. pr. vilos Nidoje, Juodkrantëje ir Smiltynëje. Senosios Nidos kapinës. Nidos ir Juodkrantës evangelikø-liuteronø baþnyèios. Lietuvos jûrø muziejus-akvariumas ir delfinariumas Smiltynëje. Neringos istorijos muziejus Nidoje ir jam priklausanti Þvejo etnografinë sodyba. Vëtrungiø muziejus-galerija Juodkrantëje. Miniatiûrø muziejus Juodkrantëje. Gintaro galerija-muziejus Nidoje. Krikðtai Nidos kapinëse. D. Mukienës nuotrauka Pilkøjø garniø ir didþiøjø kormoranø perëjimo vieta netoli Juodkrantës. Juodkrantës Raganø kalnas. Kurðiø nerijos didysis kopagûbris. Tekstas parengtas pagal informacijà, skelbiamà oficialiuose Lietuvos nacionaliniø parkø bei Valstybinës saugomø teritorijø tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidiniuose Juodkrantë. D. Mukienës nuotrauka ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2015 /1