ZZ_2014_1.P65

Transkriptas

1 45 Vincentas Juzumas ÞEMAIÈIØ VYSKUPIJOS APRAÐYMAS Leidinio virðelis Metalinë kryþiaus virðûnë Þemaièiø vyskupystës muziejuje. Danutës Mukienës nuotrauka 2013 m. pabaigoje skaitytojai sulaukë pirmà kartà á lietuviø kalbà iðversto ir lietuviø kalba iðleisto Vincento Juzumo 1899 m. parengto Þemaièiø vyskupijos apraðymo. Tai didþiulis 1080 puslapiø apimties leidinys, skirtas Þemaièiø Krikðto 600 metø jubiliejui. Knygà iðleido Varniuose (Telðiø rajonas) veikiantis Þemaièiø vyskupystës muziejus. Leidybos vadovas Þemaièiø vyskupystës muziejaus direktorius Antanas Ivinskis. Leidiná ið lenkø á lietuviø kalbà iðvertë, spaudai parengë Lietuvos kultûros tyrimø instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas istorikas dr. Mindaugas Paknys. Kalbos redaktorë Dangë Vitkienë, dailininkë Violeta Boskaitë. Knygà iðspausdino Vilniuje veikianti Standartø spaustuvë. Leidinio tiraþas 800 egz. Iðleista ir Vincento Juzumo rankraðèio faksimiliø kompaktinë plokðtelë. Knygos leidimà parëmë Lituanistikos paveldo ir áprasminimo komisija, Lietuvos Respublikos kultûros ministerija, Lietuvos Respublikos Kultûros rëmimo fondas, Kultûros paveldo departamentas prie Kultûros ministerijos. Knygoje panaudotas Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje saugomo Þemaièiø vyskupijos þemëlapio, kurá parengë Vincentas Juzumas ir jo brolis medikas Juozas Juzumas (Polikarpas Girðtautas) fragmentai jais yra atskirti kiekvienos parapijos apraðymai bei leidinio skirsniai. Muziejus, rengdamas knygà spaudai, sulaukë jau minëto Varðuvos arkivyskupijos archyvo direktoriaus kun. Piotro Staniewiciaus, dr. Jono Tadeuszo Skùodowskio, prof. D. Pauliaus V. Subaèiaus, bibliofilo Vidmanto Staniulio, Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto bibliotekininko Prano B. Vasiliausko ir muziejininko Stasio Gutauto paramos. Leidinyje pateiktoje informacijoje raðoma, kad Pirmà kartà, iðtisai iðvertus ið lenkiðko rankraðèio originalo, skelbiama Vincento Juzumo ( ) Þemaièiø vyskupijos istorija (1899 m.), kurios originalus pavadinimas Medininkai, arba senosios Medininkø, ar Þemaièiø, vyskupijos apraðymas. Tai vienas reikðmingiausiø ir iki ðiol pats plaèiausias tekstas apie ðios vyskupijos istorijà, kurioje autorius remiasi ir net polemizuoja su ankstesniais vyskupijos istorijos tyrinëtojais Motiejumi Valanèiumi ir Benediktu Smigelskiu, taip pat kitais XIX a. istorikais. Juzumo parengta Istorija nebe padrika, pradedama pagonybës laikø apraðymu, baigiama XIX a. realijomis. Aptariamos institucijos (vyskupo, kapitulos, seminarija) ir parapijos, kurios sugrupuotos pagal jø priklausomybæ Raseiniø, Telðiø, Ðiauliø, Panevëþio ir Kauno pavietams. Parapijø istorijø apraðymai papildomi pasakojimais apie tø kraðtø ypatybes: didþiausias upes, miðkus, eþerus, þemës derlingumà, gyventojø aprangos madas, pamaldumà, moralæ, raðtingumà, pragyvenimo lygá ar net kulinarinæ specifikà. Tai tekstui suteikia ypatingà atspalvá istorija tarsi raðoma ne apie kaþkokius senus, niekam nepaþástamus laikus, bet nutiesiama iki pat raðanèiojo laikø, aktualizuojama. Leidinys iliustruotas broliø Vincento ir Juozapo Juzumø parengto Þemaièiø vyskupijos þemëlapio (1855 m.) fragmentais, kompaktinës plokðtelës priede faksimilëmis pateikiamas visas rankraðèio originalas. Knygos pratarmëje A. Ivinskis raðo: Apie neskelbtà Þemaièiø katedros garbës kanauninko Vincento Juzumo ( ) didelës apimties rankraðtá, gulintá Varðuvos arkivyskupijos archyve, suþinojau ið prof. Aldonos Praðmantaitës dar 1999 m. Beveik po deðimtmeèio nuvykæs á Varðuvà patyriau, kad ten esama iðtisos Þemaièiø vyskupijos istorijos, paraðytos lenkø kalba. Archyvo direktoriui kun. Piotrui Staniewicziui leidus, padariau visos rankraðtinës knygos faksimiles. Ið jø dr. Mindaugas Paknys iðvertë èia publikuojamà tekstà á lietuviø kalbà ir parûpino reikiamus komentarus bei paraðë ávadà, o faksimilës sudëtos á priedà kompaktinæ plokðtelæ. Prireikë keleriø metø pasiryþti ir dar keleriø publikacijai parengti bei iðspausdinti. Smagu, kad prie kitø Þe- (Nukelta á 46 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 1

2 46 (Atkelta ið 45 p.) maièiø Krikðto jubiliejui paskirtø darbø pritiko ir ðis. Beje, kaip nurodyta ir leidinio pratarmëje, V. Juzumo rankraðtá buvo mëginta publikuoti ir anksèiau, taèiau buvo paskelbti tik atskiri jo fragmentai, todël istoriografijoje buvo likæs beveik neþinomas. Knygos áþangoje dr. M. Paknys pateikia trumpà Sedos parapijos Ketûnø kaime gimusio V. Juzumo biografijà ir gana iðsamiai pristato jo raðytiná palikimà, paþymëdamas, kad Plaèiau nei istorinë iki ðiol buvo þinoma Juzumo literatûrinë veikla. XIX a. ðeðtame ir septintame deðimtmetyje jis Vilniuje þemaitiðkai iðspausdino kelias pamokslø, religinio pobûdþio knygas, verstas ið lenkø kalbos arba lenkiðkø kalbø pagrindu þemaitiðkai parengtas kompiliacijas. Jose nedaug buvo originalumo, taèiau leidiniai lietuviø kalba tikrai buvo naudingi lietuviðkai besimokantiems ir skaitantiems. [...] Áþangoje aptarta V. Juzumo rankraðèio reikðmë, ypatybës, nurodoma, kokios sistemos laikytasi já verèiant á lietuviø kalbà, aiðkinant pastebëtas klaidas, netikslumus ir kt. Dr. M. Paknys raðo: Þemaièiø vyskupijos istorijà Juzumas pradeda apraðinëdamas pagonybës laikus, o baigia XIX a. pabaigos realijomis. Svarbu ir tai, kad Juzumo istorija raðyta jau pagal klasikiná modelá. Jame siekta vientisumo ir dëstymo aiðkumo. [...] Pradþioje aptariamos institucijos (vyskupo, kapitulos, seminarijos ir t. t.), toliau patei-kiama informacija apie konkreèias parapijas, kurios sugrupuotos pagal jø priklausomybæ trims pavietams. Ið viso istorijos tekstà sudaro keturios nevienodos apimties dalys su savarankiðka numeracija. Pirmojoje ir trumpiausioje apraðomas krikðèionybës kelias á Lietuvà, bendra valstybës raidos istorija ir Þemaièiø vyskupijos institucijø istorija. Kitos trys didelës dalys Raseiniø, Telðiø ir Kauno pavietø bei juose esanèiø parapijø apraðymai. Rengdami spaudai ðá Þemaièiø þemës þurnalo numerá, nutarëme paskelbti Skuodo rajono teritorijoje buvusiø keliø parapijø Skuodo, Mosëdþio, Lenkimø, Ðaèiø apraðymus. Skaitydamas juos supranti, kad sulaukëme iðskirtinai Þemaitijos istorijos paþinimui reikalingo ir reikðmingo leidinio. Tekstà, nors jame ir daug istoriniø faktø, datø, taèiau lengva skaityti, nes pasakojimas nuoðirdus, átaigus ir profesionaliai parengtas. SKUODAS VINCENTAS JUZUMAS Skuodo senojoje dvarvietëje m. ruduo. Danutës Mukienës nuotrauka Skuodo valstybinis miestas, 1831 m. sekvestruotas, iðsidëstæs Telðiø paviete, ðalia Bartuvos upës, prie Telðiø Liepojos kelio. Nuo Telðiø jis nutolæs 6 mylias, nuo Liepojos 5, o nuo Liepojos geleþinkelio stotelës Priekulëje [Latvijoje] 3 mylias. Miestas iðsiplëtæs ir pakankamai tvarkingas, beveik visas grástas. Já sudaro senasis ir naujasis miesteliai. Jame yra dvi turgaus aikðtës, viena naujajame, kita senajame miestelyje. Yra ðeðios pavadinimus turinèios gatvës Pilies, Mosëdþio, Rajska, Ylakiø, Kurðo ir Senosios Baþnyèios. Pavadinimø neturinèiø skersgatviø yra devyni, gyvenamøjø namø virð dviejø ðimtø, kai kurie jø pakankamai tvarkingi, 4 mûriniai. Beveik visi dvaro pastatai mûriniai, taip pat mûrinis ant Bartuvos upës statytas vandens malûnas. Èia reziduoja Telðiø pavieto II apygardos taikos teisëjas ir II apygardos asesorius, yra ðaukimo karo prievolei punktas buvusiame Sapiegø dvare, taip pat valstieèiø valdyba. Mokyklëlës èia yra dvi: valdiðka valstieèiø ir baþnytinë [evangelikø liuteronø] vokieèiø. Katalikø baþnyèia mûrinë, taip pat mûrinë ir liuteronø baþnyèia. Pastaroji XVII a. ásteigta, funduota ir aprûpinta [Jono Karolio] Chodkevièiaus. Ji laikoma parapine, o tokiø Telðiø paviete yra tik dvi. Antroji Telðiuose. Prie jos reziduoja pa-storius, abiejose parapijose priskaièiuojama iki tikinèiøjø. Mieste visuomet bûna gydytojas ir veikia vaistinë, tam skirtas dviejø aukðtø tvarkingas namas. Per metus Skuode vyksta trys mugës: 1) Ðvè. Trejybës dienà, 2) Ðvè. Mergelës Marijos Dangun Ëmimo dienà, vadinamoji marini, 3) pirmadiená prieð Uþgavënes vadinamasis bobturgis. Mugës vyksta taip pat ir kiekvienà pirmadiená, pradedant Didþiàja savaite ir baigiant Vieðpaties Dangun Þengimo ðvente. Turgûs vyksta du kartus per savaitæ pirmadiená ir ketvirtadiená. Skuodo miestà, þemaitiðkai vadinamà Skuodas, o vokiðkai Schoden, 1572 m. ásteigë Ðklovo, Myðo, Bychavo ir Glusko grafas Jeronimo sûnus Jonas Chodkevièius, Lietuvos didysis marðalas, Vilniaus kaðtelionas, nuo 1564 m. Livonijos valdytojas ir etmonas, o nuo 1569 m. Þemaièiø seniûnas. Tiksliau jis Skuodas vadinamà kaimà pakeitë á miestelá ir pagal savo vardà pavadino vokiðkai Johansburg. Chodkevièius pakvietë vokieèius, ið pradþiø be jokio mokesèio, o vëliau menkai apmokestintus, suteikë jø namams þemes ir sodus, ápareigodamas tik, kad kiekvienas savo sklype pasistatytø po nuosavà namà. Tuoj pat ið visur

3 47 pasipylë vokieèiai, miestelis su kiekvienais metais augo ir netrukus tapo reikðmingu. Pats Chodkevièius èia net ásteigë savo rezidencijà. Siekdamas suteikti savo miesteliui didesnës svarbos ir populiarumo, jis, 1572 m. geguþës 17 d., gavæs Þygimanto Augusto privilegijà, suteikë miestui Magdeburgo teisæ. Ðià Þygimanto Augusto Magdeburgo teisës suteiktà privilegijà 1645 m. vasario 18 d. patvirtino Vladislovas Vaza. Suteikæs miestui Magdeburgo teisæ, Chodkevièius netrukus miesto viduryje pastatë rotuðæ su bokðtu, kuriame árengë laikrodá ir pakabino varpà. Ðiame bokðte bûdavo kalinami nusikaltëliai miestieèiai, o varpo skambëjimu miestieèiai bûdavo kvieèiami á teismus. Magdeburgo teisë leido vykdyti teisminæ ir vykdomàjà valdþià. Jà sudarë burmistras ir 4 vyresnieji, ið kuriø du rinko katalikai, o kitus du ið savo tarpo vokieèiai. Miestas turëjo savo karmazino spalvos vëliavà su balta juosta viduryje, kurios vienoje pusëje buvo Chodkevièiaus herbas, o kitoje miesto herbas, kuriame vaizduojami vartai su trimis bokðteliais, o juose ðv. Jono [Krikðtytojo] galva. Toká herbà turëjo ir Skuodo Magdeburgo savivaldos antspaudas. Teisingumo vykdymui Magdeburgo teismo nuteistiems nusikaltëliams [skuodiðkiai] turëjo dviaðmená, ilgà, didelá ir sunkø kalavijà. Vienoje ðio kalavijo pusëje buvo iðraiþytas teisingumo [deivës Temidës] su svarstykliø lëkðtëmis ir kalaviju atvaizdas, o kitoje pusëje kankinimo ratas. Tokie senovës paminklai dar saugomi miestieèiø. O sudegusi rotuðë nebuvo atstatyta. Skuodo valdos, prieð karaliui Þygimantui Augustui jas, atrodo, 1566 m. paskiriant Livonijos þemiø didþiajam etmonui Jonui Jeronimui Chodkevièiui, buvo seniûnija. Ðias valdas ið karaliaus Þygimanto Augusto Chodkevièius gavo uþ tai, kad, bûdamas Livonijos valdytoju, sumanumu ir gudrumu sugebëjo palenkti suirzusiø Livonijos didikø nuomonæ karaliaus pusën ir ðá kraðtà sujungti su Lietuva glaudesniu ryðiu. Netrukus po to ið Livonijos buvo pasiøsti pasiuntiniai su kreipimusi á karaliø ir Gardino Seime tais paèiais 1566 m. gruodþio 26 d. nutarta, kad Livonija nuo tol turës tà patá valdovà kaip ir Lietuva, kartu ginsis nuo prieðø, gaus vienodas pilieèiø teises ir t. t m. liepos 15 d. Chodkevièiui karalius Þygimantas Augustas uþstatë Grûstës ir Gintaliðkës valsèius, pirmàjá uþ kapø graðiø, antràjá uþ tokiø pat kapø. Taèiau tø paèiø metø rugpjûèio 5 d. karalius Þygimantas Augustas uþ didelius Chodkevièiaus nuopelnus ir jo patirtas iðlaidas kraðto reikmëms, kurios siekë kapø graðiø, ankðèiau minëtà dienà iðduota privilegija visam laikui perleido jam valdyti Grûstës ir Gintaliðkës valsèius. Taip ið trijø valsèiø susidarë valakø turinti viena valda, kuri karaliaus privilegija paskelbta Skuodo grafyste. Nuo tada iki pastarojo meto ðios valdos buvo vadinamos grafyste. Po Jono Jeronimo Chodkevièiaus mirties 1579 m. du jo sûnûs Jonas Karolis ir Aleksandras Chodkevièiai pasidalijo po tëvo likusias grafystës þemes. Skuodo miestas su visu Grûstës valsèiumi atiteko Jonui Karoliui, o Gintaliðkës Aleksandrui. Grûstës valsèius vakaruose ir ðiaurëje ribojosi su Kurðu, rytuose su Tirkðliø seniûnija, pietuose su Telðiø, Þemaièiø vyskupø þemëmis, toliau su Vieðvënø bei galø gale su Palangos seniûnija. Taigi Grûstës valsèius apëmë dabartines Skuodo, Ylakiø, Þidikø, Pikeliø, Þemalës, Sedos, Mosëdþio, dalies 365 Tirkðliø ir dalies Kalvarijos parapijas. Dar Jono Karolio [Chodkevièiaus] laikais daug kas nuo ðio valsèiaus buvo atskirta. Jonas Karolis þymià ðio valsèiaus dalá, kurià sudarë Þidikai su dviem Ketûnø ir Ðerkðniø vaitijomis, Mockaièiø vaitija Kalvarijos parapijoje ir Erslos vaitija Mosëdþio parapijoje dovanojo Kraþiø jëzuitams. Prieð tai, dar 1593 m., (Nukelta á 48 p.) Skuodo miesto centre m. ruduo. Danutës Mukienës nuotrauka ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 1

4 48 (Atkelta ið 47 p.) atskyræs nuo ðio valsèiaus Pikeliø kaimà, atidavë já Baltramiejui Grigoravièiui (Grzegorzewicz). Livonijos karo metu, valdant Zigmantui Vazai, kai Chodkevièius kaip didysis Lietuvos etmonas kone deðimtmetá kovojo su Karolio IX vadovaujamais ðvedais Livonijoje, uþ karinius nuopelnus leno teise jis iðdalijo daug þemës sklypø, kurie vëliau perëjo jø nuosavybën. Taip didþiulis Grûstës valsèius dabartinëse Skuodo, Ylakiø, Pikeliø, Þidikø, Þemalës ir ið dalies Sedos bei Tirkðliø parapijose buvo sudalytas ir suskaldytas á didesnius bei maþesnius þemës sklypus. Dël to ir ðiandien èia matome tiek daug nedideliø þemës sklypø savininkø. LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevièius, 1621 m. prie Chotyno palikdamas ðá pasaulá, nepaliko nei vieno vyriðkosios giminës palikuonio, nes kurie ir buvo gimæ, tie mirë vaikystëje. Todël vienintelë jo dukra Scholastika paveldëjo ið tëvo visas jo valdas. Ðioji, iðtekëjusi uþ LDK dvaro marðalo Jono Stanislovo Sapiegos, po tëvo mirties visas þemes, bûtent Bychavà ir Liachavièus ir t. t. bei Þemaitijoje Kretingà ir Skuodà, o Livonijoje Berzone Mujþami, 1622 m. birþelio 1 d. visiems laikams uþraðë savo vyrui. Dël ðio dovanojimo teisingumo tikras Jono Karolio brolis Trakø vaivada, Gintaliðkës savininkas Aleksandras Chodkevièius ir Lietuvos arklidininkas Kristupas Chodkevièius su Sapiegomis pradëjo bylà, kuri 1625 m. vasario 18 d., valdant Zigmantui Vazai, buvo baigta Seimo nutarimu, kuris visiðkai patvirtino Cholastikos Chodkevièiûtës dovanojimà. Taip Skuodo grafystë iki paskutiniø metø, tai yra iki 1831 m., nepertraukiamai iðliko kunigaikðèiø Sapiegø valdþioje. Tø metø pabaigoje, kai ið Anglijos negráþo paskutinis ðios grafystës savininkas Eustachijus Sapiega, jos buvo konfiskuotos, perduotos iþdui ir nuo to laiko lieka tarp valstybës valdø. Pagal paskutinius suraðymus ðiose valdose yra gyvenamieji namai ir gyvena vyrai bei moterø. BAÞNYÈIA Pirmàjà baþnytëlæ Skuode, tuomet dar kaime Grûstës valsèiuje, matininkui [Jokûbui] Laskauskui paskyrus gabalëlá ðio valsèiaus þemës, apie 1564 m. pastatë patys valstieèiai m. Þemaitijos vyskupas Merkelis Giedraitis, lankydamas savo vyskupijos pakraðèius, atvyko á Skuodà ir rado baþnytëlæ bei nemaþà bûrá savo ganytojà pasveikinti susirinkusiø þmoniø. Uolus ganytojas èia kurá laikà mokë þmones, krikðtijo, klausë iðpaþinèiø bei teikë Sutvirtinimo sakramentà. Netrukus po to jis nustatë labai plaèias Skuodo parapijos ribas, kadangi niekur, iðskyrus Mosëdá ir Alsëdþius, baþnyèiø dar nebuvo. Juk tuo metu Sedos, Plateliø, Palangos ir Gargþdø baþnytëlës dar buvo reformatø rankose. Vyskupas paskyrë ir klebonà. Vëlesniu metu, net kai jau buvo ásteigtos ir aplinkinës parapijos, Skuodo parapija iðliko labai plati, ji tæsësi devynias mylias. Todël Skuodo savininkai Sapiegos viename ir kitame parapijos gale bei viduryje pastatë filijines Ylakiø, Lenkimø ir Aleksandrijos baþnyèias, kuriø iðlaikymas visiðkai priklausë nuo Skuodo klebono ir infulato. Taip buvo iki 1844 m., kai vyskupijos valdytojas vyskupas kunigaikðtis Simonas Giedraitis prie dviejø filijiniø Ylakiø ir Lenkimø baþnyèiø ásteigë parapijas. Iki 1614 m. Skuodo baþnyèia buvo labai maþa, turëjo matininko [Jokûbo] Laskausko, karaliui Þygimantui Augustui leidus, kadaise Skuodo Ðvè. Trejybës baþnyèia m. ruduo. Danutës Mukienës nuotrauka paskirtà nedidelá Grûstës valsèiaus þemës sklypà m. Skuodo savininkas padidino baþnyèios fundacijà iki 23 valakø þemës, paskyrë naujà sklypà klebonijai ir baþnyèiai, kurià netrukus pats dabartinëje vietoje ir pastatë. O senoji baþnytëlë stovëjo dabartinëje senamiesèio vietoje, kur buvo ir Chodkevièiø, o vëliau Sapiegø rezidencinis dvaras, ðiandien paskirtas pareigûnams kaip naujokø ðaukimo karo prievolei punktas. Skirdamas naujà fundacijà baþnyèiai, Chodkevièius pasirûpino ir nauju klebonijos titulu, o jo ápëdiniai Sapiegos 1724 m. Romoje gavo infulatûros titulà. Skuodo infulatu galëjo bûti paskirtas tik ðv. teologijos daktaro laipsná turintis kunigas m. Skuodo infulatu buvo vietos klebonas Martynas Straðevièius (Straszeivicz). Skirdamas fundacijà baþnyèiai, Jonas Karolis Chodkevièius ásteigë ir parapinæ mokyklëlæ, parûpindamas kaþkokià fundacijà jos bakalaurui. Èia ji, priþiûrint klebonui, visada buvo iðlaikoma iki pat 1886 m. Ðiandien ji iðlaikoma valdþios. Chodkevièiaus lëðomis statytà baþnyèià XVIII a. sudegino Karolio XII vadovaujami ðvedai. Praëjus ðiai [karo] audrai ir nuslinkus maro epidemijai, ið labai menkø medþiagø, tokiø kaip moliu aplipinti pinti þagarai, èia buvo pastatyta nauja laikina baþnytëlë. Taèiau savininkai Sapiegos èia beveik negyveno, o klebonai naujos baþnyèios reikalais nelabai rûpinosi, tad viskas baigdavosi tik ketinimais. Ði vargana baþnytëlë, statyta, atrodo, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos, nuo senumo netrukus turëjusi sugriûti, 1835 m. sudegë. Po ðio ávykio vietos klebonas [Tomas] Sudimtas (Sudymt) kartu su savo parapijieèiais pamaldoms laikyti pastatë medinæ koplyèià ir ëmë statyti naujà mûrinæ ðventovæ, kuri 1844 m. jau buvo visiðkai baigta ir á jà perkeltos pamaldos. Ðià baþnyèià 1855 m. konsekravo Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius. Ðià baþnyèià sumûrijo þemaitis architektas Kalëda, ir tai, atrodo, buvo pirmasis jo amato iðbandymas. Baþnyèioje yra viena centrinë nava, visa baþnyèia viduje tinkuota, su dviem skarda dengtais bokðtais, ið lauko pakankamai graþiai atrodo. Baþnyèia Ðvè. Trejybës titulo. Baþnyèios paðventinimas minimas ðeðioliktà sekmadiená po Sekminiø. Brolijos yra trys: 1) Ðvè. Trejybës su ketvirèiø ðventëmis, 2) Ðvè.

5 49 Parapijos þemës pavirðius didþiàja dalimi kalnuotas, nors þymesniø kalnø niekur nëra. Miðkø nëra labai daug, pagrindiniai beveik visur iðpjauti. Durpiø sluoksniø daugelyje vietø randama ir ðiandien, o iðpjovus valstybinius miðkus, durpës yra svarbi þaliava apðildant trobas, o ypaè sudþiovintos. Þemë nëra iðskirtinë, daugelyje vietø þvyruota ir smëlëta. Pagrindinë upë Bartuva, maþesnës Luoba, Ðata, Guntinas, o prie pat Kurðo pasienio Apðë ir Luknë. Visoje parapijoje nëra nei eþero, nei þymesniø pelkiø. Paminklas Skuodo savivaldos ákûrëjui Jonui Chodkevièiui Skuode, Vilniaus gatvëje, prie rajono savivaldybës pastato. Skulptorius Marius Gruðas. Danutës Mukienës nuotrauka m. Mergelës Marijos Ðkaplierinës su brolijos Miðiomis, 3) Ðv. Izidoriaus þemdirbio brolija, Krikðèioniðkojo mokymo titulo, su ketvirèiø ðventëmis. Ji leista Ðv. Tëvo Urbono [VIII] ir ávesta Þemaièiø vyskupo Jurgio Tiðkevièiaus bei skirta pamokyti neiðmananèiuosius katekizmo. Kitos ðventës: 1) Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo, 2) parapijos [dangiðkojo] globëjo ðv. Lauryno, 3) Ðvè. Mergelës Marijos Apsivalymo, 4) Ðv. Dvasios Atsiuntimo [Sekminiø] antràjà dienà, 5) ðv. Kazimiero, 6) ðv. Antano [Paduvieèio], 7) ðv. Marijos Magdalenos. Ðv. Kryþiaus kelias árengtas ir baþnyèios viduje, ir aplink jà, ávestas apie 1870 m. Ðioje baþnyèioje yra Ðv. Kryþiaus relikvija. Klebonija priskirta prie II klasës. Jai paskirta nebloga þemë. Prieð baþnytinëms valdoms pereinant iþdo valdþion, klebonija turëjo 23 valakus þemës ir nemaþà metinæ sumà ið dvaro, taip pat turëjo kaimø ir nuosavo miðko. Prie ðios baþnyèios yra trys altarijos. Pirmoji Ðv. Antano titulo, ásteigta 1646 m. Bogumilo Ðklarskio (Szklarski), turëjusi rubliø fundacinæ sumà. Antroji Ðv. Kazimiero titulo, ásteigta 1780 m. Jono Kmitos, turëjusi rubliø fundacinæ sumà. Treèioji Ðv. Marijos Magdalenos titulo, kurià 1800 m. kartu su vietos klebonu kun. [Motiejumi?] Vaiciulevièiumi (Wojciulewicz) fundavo kunigaikðtis Sapiega, ji turëjo rubliø fundacinæ sumà. Ðpitolës, kurios anksèiau turëjo kaþkokias fundacijas, buvo dvi. Ðventorius apjuostas graþia akmeninio mûro tvora. Parapija seniau buvo labai plati, bet ðiandien, 1843 m. atskyrus dvi filijines Ylakiø ir Lenkimø baþnyèias, kurios buvo paskirtos parapinëmis, priskiriama prie vidutiniø. Jà sudaro 2 miesteliai, 2 dvarai, 23 kaimai ir 3 viensëdþiai. Ðioje parapijoje nëra nei vieno bajorkaimio. Moralës poþiûriu ðios parapijos þmonës daugiausia pavyzdingi, prie baþnyèios prieraiðûs, blaivybæ daugiau maþiau iðlaikæ, o ir krikðèioniðku iðprusimu nepaskutiniai. Didþioji dalis para-pijieèiø skaito knygas. Materialiniu atþvilgiu dar geriau sekasi, èia beveik kiekvienas ûkininkas gerai laikosi, kiekvienas turi pakankamà ûkininkavimo inventoriø. Beveik visur iðsiskiria pastatai, trobos beveik visos su virð stogo iðvestais kaminais. Daugelis turi turto, o kai kada ir pinigø sumelæ susitaupæ. Net dukroms kraièio, be ávairiø daiktø, po kelis ðimtus rubliø duoda. Tautiniais rûbais èia jau pradedama nesirûpinti, o moterys kartais rûbams iðleidþia paskutinius graðius. Aleksandrijos filija Aleksandrija dar buvo vadinama Truikinø kaimu. Pastaèius èia baþnyèià, dalis kaimo netoli baþnyèios buvo pervadinta miesteliu. Ðá miestelá sudaro baþnytëlë, klebonija ir 12 ûkininkø namø. Jis yra prie buvusio paðto kelio ið Telðiø á Liepojà. Vietovë pavadinta Aleksandrija nuo ðios baþnyèios fundatoriaus kunigaikðèio Aleksandro Sapiegos vardo. Èia nevyksta nei mugës, nei turgûs. Daugiausia þmoniø susirenka á Ðv. Kryþiaus Iðaukðtinimo ðventæ, kai vyksta pagrindinës ðios baþnyèios iðkilmës. BAÞNYÈIA Pirmoji baþnyèia buvo medinë. Jà ðioje vietovëje, tai yra kapinëse prie Truikinø kaimo, pastatë aplinkiniai gyventojai. Laidojant ar gedulingoms pamaldoms pasikviesdavo kunigà ið Skuodo arba ið Ylakiø. Taèiau didëjant gyventojø skaièiui ir gerëjant þmoniø buities sàlygoms bei esant geram þemës savininkui, uþsinorëta èia nuolat turëti kunigà. Kadangi prie ðios baþnytëlës nebuvo jokios fundacijos, kunigo iðlaikymui gyventojai ið kunigaikðèio Aleksandro Sapiegos iðpraðë valakà þemës. Ásiklausydamas á savo valstieèiø praðymus, jis ne tik nurodë paskirti valakà þemës baþnyèiai, bet liepë buvusios koplyèios vietoje 1778 m. pastatyti deramà baþnytëlæ, prie kurios pats tais metais ásteigë altarijà ir paskyrë jai rubliø fundacijà. Kai prieð 76 metus statyta baþnytëlë, didëjant þmoniø skaièiui, tapo per maþa. vietiniai gyventojai savo lëðomis 1864 m. iðmûrijo dabartinæ mûrinæ baþnyèià. Jà sumûrijo Skuodo baþnyèios architektas p. Kalëda. Baþnytëlë nedidelë, bet tvarkinga ir ðviesi, nors joje nëra nieko, kas patrauktø dëmesá. Baþnyèia Ðv. Kryþiaus Iðaukðtinimo titulo. Kitos ðventës: 1) ðv. Pranciðkaus, 2) ðv. Barboros. Ðventoriuje aplinkui baþnytëlæ yra keletas dailiø paminklø. Kun. filijalisto gyvenamasis namas pakankamai patogus, statytas 1846 m. vietos filijalisto kun. [Pranciðkaus] Katkausko (Katkowski). Naujà dabartiná namà 1895 m. pastatë vietos filijalistas Jonas Pranis. Þemes filijalistas valdo tas paèias kaip ir anksèiau. 366 Ið ðiø apylinkiø kilæs þinomas daugelio ávairiø þemaitiðkø knygø, iðleistø savo lëðomis, autorius ðviesaus atminimo Simonas Daukantas. Jis buvo Senato patarëjas, visas savo lëðas paskyræs tam, kad áskiepytø didesná iðprusimà savo broliams þemaièiams. Ðis didþiausios pagarbos uþsitarnavæs vyras mirë Papilëje, pas savo bièiulá klebonà kun. Ambrazevièiø 187[...] m. 367 (Nukelta á 50 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 1

6 50 (Atkelta ið 49 p.) Koplyèios Pirmoji medinë Narvidø kaime, kapinëse, statyta vietiniø gyventojø lëðomis 1750 m. Ji nutolusi pusæ mylios nuo Skuodo, netoli nuo kelio, vedanèio iki Liepojos geleþinkelio stotelës Priekulëje. Antroji Ðv. Jurgio koplyèia Kuliø kaime, parapijos kapinëse, statyta 1797 m. kun. Rimkevièiaus (Rymkieivicz) 368, nuo Skuodo nutolusi varstà. Treèioji koplyèia Skuode, parapijos kapinëse. Senovës paminklai Kiekvienas ðios su Kurðu besiribojanèios parapijos uþkampis aplaistytas tiek nuo puolimø ir plëðimø savo sodybas ginanèiø þemaièiø, tiek grobio nuolat tykanèiø kryþiuoèiø krauju. Ji yra ant nuolatinio kryþiuoèiø, keliavusiø ið Kurðo á Klaipëdà ir toliau á Prûsijà, kelio. Maþesniø susidûrimø tarp kryþiuoèiø ir þemaièiø ðiame pasienyje bûta be galo daug. Didesni Lietuvos istorijoje áraðyti su-sidûrimai vyko 1257 ir 1259 m. prie pat Skuodo. Apie kryþiuoèiø vykdomà puolimà suþinojæ þemaièiai, vadovaujami karaliuko Alemano, prie ðio kaimo uþsiëmë pozicijas ir visiðkai sumuðë puolanèius kryþiuoèius, o mûðio lauke nukovë 33 riterius. Visø trijø ðvedø puolimø metu ðis Þemaitijos pakraðtys nukentëjo labiausiai. Per èia [ðvedø kariuomenë] nuolat traukdavo ið Livonijos á Prûsijà ir atgal, neskaitant tø kartø, kai apsistodavo [ilgesniam laikui]. Net sudarius paliaubas, þudikai ðvedai ið Kurðo puldavo ir plëðdavo aplinkinius kaimus. Paskutinio uþpuolimo, vadovaujamo Karolio XII, praëjusio [XVIII] amþiaus pradþioje metu ðvedai pelenais pavertë kone visà miestelá su Chodkevièiaus statyta baþnyèia. Be to, m. maro epidemija, pasak vietinës tradicijos, praþudë beveik visus þmones. Èia turëjo bûti nemaþai aukojimo vietø auku kalnaj, arba kurðiðkai Elku, bei gynybiniø pilaièiø pile, piles kalnaj, taèiau prieðo ranka èia viskà taip sunaikino, kad net pavadinimuose neliko jokiø jø pëdsakø. Ðioje vietoje verta uþsiminti apie Skuodo valstieèiø palankumà ir prieraiðumà, prie savo þemiø ðeimininkø kunigaikðèiø Sapiegø. Jie ávairiai reiðkë savo nuoðirdþià meilæ ir dëkingumà uþ ðiø tëviðkà rûpestá. Èia papasakosime vienà padavimà apie tai, koká sutikimà Skuodo valstieèiai surengë jaunajam Skuodo savininkui kunigaikðèiui Pranciðkui Sapiegai. Jie ið jûriniø valèiø padarë nedidelá laivà ant ratø, kurá kaip ir arklius apdengë. Su iðkeltomis burëmis ðis laivas atplaukë á dvaro kiemà ir ið jo iðlindo jûrininkai, neðantys dovanas savo ðeimininkui, kuriø buvo prikrautas laivas vynà ir ávairius maisto produktus. Kartais savanoriðka pasveikinimo dovana bûdavo keli ðimtai dukatø, sukrautø sidabriniame padëkle. Plaèiai þinoma buvo kadaise Sapiegø þemiø valdytojo Bartkevièiaus (Bartkiewicz) istorija, kuriam valstieèiai, Skuodo miesto centras 2013 m. rudená. Danutës Mukienës nuotrauka pamilæ já uþ teisingus ir tëviðkus sprendimus, uþ naudojimàsi valdomis suneðë net raudonøjø auksinø, nereikalaudami net jokio raðtiðko paliudijimo. Tai rodo Skuodo valstieèiø nuoðirdumà ir jø geras buities sàlygas. Daug ðis valsèius prisikentëjo dël etmono [Kazimiero Jono] Sapiegos konflikto su valstybës pareigûnais XVIII a. pradþioje. Tuo metu Sapiegos prieðai stipriai nuniokojo visus Sapiegø valsèius. Skuodo valdoms buvo nustatyta kontribucija po du ðimtus prûsiðkø auksinø kiekvienam gyvenamajam namui. Taèiau nebuvo ið ko jà rinkti, nes visi gyventojai su savo turtu pabëgo á Prûsijà ir Kurðà. Viskà, kas liko namuose, iðplëðë ir surijo èia apsigyvenusi kariuomenë. O kai ji ëmë kæsti badà, atsisuko á jëzuitø Þidikø valdas, kur ið vargðø þmoniø iðplëðë aðtuoniasdeðimt tûkstanèiø timpø. Vargðai þmonës turëjo paskutinius daiktus pardavinëti, norëdami patenkinti ðiuos uþpuolikus. Netrukus po to, Sapiegoms sutikus, ðiose þemëse buvo apgyvendinta nuo prieðo gintis pasiruoðusi saksø kariuomenë, kuri galutinai apiplëðë valstieèius. Saksai paprastai rinkdavo mokestá paðarui ir ið kiekvieno gyvenamojo namo rinko po ðeðis talerius. Taip jie beveik iki ubagystës nualino Sapiegø valstieèius (Dzieje wewnætrzne narodu lit. T. Narbut). 365 Þodis rankraðtyje áterptas ta paèia ranka eilutës virðuje. 366 Rankraðtyje frazë áraðyta kita ranka. 367 Paskutinis sakinys rankraðtyje áraðytas kita ranka. Mirties data rankraðtyje áraðyta ne visa ir nëra tiksli. S. Daukantas mirë 1864 m. gruodþio 6 d. 368 Pavardë rankraðtyje pieðtuku pataisyta ið pavardës Riðkevièius (Ryszkiewicz)