Ð ALCINIS ÐALCINIS DZÛKIJOS NACIONALINIS PARKAS Nr m. Kovas Þiemos iðvarymas - ne tiktai teatras Koks ramus ir saulëtas buvo ðiemet pirmasis

Transkriptas

1 ÐALCINIS DZÛKIJOS NACIONALINIS PARKAS Nr m. Kovas Þiemos iðvarymas - ne tiktai teatras Koks ramus ir saulëtas buvo ðiemet pirmasis vasario deðimtadienis! Bet atëjo Uþgavënës, ir reikëjo tokià graþià þiemà iðvaryti. Kodël? Besiaiðkindami ðio tradicinio teatro (þiemos iðvarymo) motyvus, prisiminkime, kà yra paporinæs Vytautas Jakavonis ið Mardasavo: Mano diedukas mokëjo uþkalbët, kad dantø nesopët, kad kiaulë nesirgt. Ataina kas, tai diedukas uþkalba, tai da besëdint nustoja sopët, jei indeda pusæ zloto. Gyvaèiø buvo mûs miðkuose labai daug, tai diedukas visas gyvates iðvarë, þinojo kaip. O mano mama labai graþiai mokëjo dainuot ir praðyt lietaus. Kai bûna karðta, be lietaus, tai ðitaip, va, paskelia suknelø ir klebu-klebu-klebu atvarykit lietø, atvarykit lietø... Nu ir paklauso palyja kap kadu... Ðtai ðitokiø dzûkiðkø burtø pasiklausæs etnologas Norbertas Vëlius ir dþiaugësi: kaip gera gyventi sodieèiui iðminèiui, kai jis viskà þino. Reikia þinoti, kaip lietø priðaukti ir kaip þiemà iðvaryti. Tiesa, þemaièiai triukðmingiau ir iðradingiau þiemas iðvarinëja, bet ðtai paþiûrëkime: ðitie ponai ið snieguotø Alpiø atvyko á Marcinkonis, reikia jiems dzûkiðkos þiemos. O juk musteikiðkis meistras Vytautas Ðeðtavickas irgi jauèia tà niekur kitur nepasikartojanèià dzûkiðkà þiemos ramybæ. O kas matë, kaip gilià þiemà uþsnûsta Skerdimø pieva, kaip Skroblø paslepia ledas ir sniego vëpûtiniai... Gaila tokià þiemà iðvaryti. Ypaè ðiemet, kai ji taip pavëluotai atëjo. Ðveicarai Marcinkonyse. Mindaugo LAPELËS nuotrauka Skroblus Uþgavëniø dienà. Mindaugo LAPELËS nuotrauka Vytautas Ðeðtavickas. Broliø ÈERNIAUSKØ nuotrauka

2 2 Keistenybiø - nors tvenkiná tvenk Kuo labiau þmogus keièia gamtà, vardan civilizacijos ir progreso paversdamas jà vienoda ir sterilia aplinka, tuo toliau jis tolsta ir nuo didþiojo gamtos ciklo, nesugeba jo pamatyti, iðgirsti ir pajausti. Nuolatinë metø laikø kaita niekada neatsibosta, nes tø paèiø ávykiø dëlionë kasmet vis kitokia, nepasikartojanti. Metø pradþia snieguota. Sausio 2 d. Liðkiavoje jau 40 cm sniego, ir 4 o C. Sausio 22 d. sustoja Nemunas, jokiø properðø. Sausio 30 d. Musteikos pelkiø viksvynuose po sniegu dienoja 15 tetervinø pulkas, o vasario pradþioje jau atodrëkis, rûkas, net lietus. Vasario 2 d. girdisi didþiosios zylës pavasarinë giesmë, o Liðkiavoje net +7 o C. Dël stipraus atlydþio Ûloje vandens lygis pakilo 1 m, prie Krûèiaus byra juodalksniø sëklos. Nemunas jau teka, laukai be sniego. Taèiau þiema vël sugriþta vasario 11 - osios naktá spûstelëjo iki 20 o C. Vyturio dienà (vasario 23) vyturio nëra, bet jau ëmë tarkðti, pavasará pranaðauti geniai Kovo pradþioje Auðrinës tvenkinio ledo storis 40 cm, kovo 5 d. net 15 laipsniø ðalèio. Kovo 12 d. praþydo snieguolës, o kità dienà silpnai kapsi klevo sula. Bet miðke dar gili þiema. Nors sniego dar iðtisinis paklotas, bet kovo 14 d. jau skrenda dirviniai vieversiai, kità dienà Liðkiavoje pirmasis varnënas, o kovo 16 d. Marcinkonis uþplûdo kovai, skrenda pempës. Þemës dienà jau þydi lazdynai ir þalèialunkiai, tarp sniego gurvuoliø mitriai bëginëja baltoji kielë. Kovo 21 d. perkûnija ir þaibai, naktá virð Marcinkoniø praskrido pirmoji þàsø vora, Merkys þemupyje sklidinas. Kovo 23 d. pirmieji gerviø ðauksmai Liðkiavoje, atkuto skruzdëlës, skraido pavasariniai drugiai dilgëlinukai ir citrinukai, rytojaus dienà virð Marcinkoniø ratus suka 6 baltøjø gandrø pulkelis. Balandþio pradþioje naktimis iki 12 o C, Èepkeliuose groja kurtiniai, balandþio 7 d. atokaitoje ðildosi vikrusis drieþas. Dþiûsta dirvos, jau reikia lietaus. Balandþio 18 d. prasideda smëlio pûgos, neða vëjas smëlá, ypaè ið tø laukø, kur pasëliai privoluoti, parskrido ðelmeninë kregþdë. Balandþio 20 d. vakare gegutë kukuoja Liðkiavoje, o rytojaus dienà jau Marcinkonyse. Merkinëje praþysta slyvos. Geguþës 1 - osios pavakaryje ievø krûme praèiulbo lakðtingala, o uþ poros dienø jau pirmieji ievø þiedai. Geguþës 4 - osios naktá mënulio uþtemimas. Pavasarinës ðalnos nestiprios, atsiranda pirmieji kazlëkai. Geguþës 21 d. parskrido vasaros ðaukliai èiurliai, o 30 d. kreksi parkeliavusi þalvarniø pora, bene paskutinë Parke. Birþelio 1 d. ðalna. Vis dar þydi lieknosios plukës, ilgai þydi ir þemuogës, pavëluotai þydi. Paskutinë pavasario ðalna birþelio 10 d. Reikia lietaus. Birþelio vidury jau lyja ir pradeda dygti lepeðkos. Bet vis tiek visi fenologiniai reiðkiniai ðiemet vëluoja 2 savaites. Dirvinë raugë praþysta tiktai birþelio 17 d., o pirmosios prinokusios þemuogës tiktai birþelio 19 d. Labai sunki, lietinga ðienapjûtë, þemaièiai jau ápusëjo, o dzûkai laukia, kada galës pradëti. Birþelio 25 d. ledø kruða, ledai sukapojo aguroèiø lapus. Plinta bulviø maras. Liepos 1 d. praþydo pirmosios arnikos, pradeda dygti rudakepuriai baravykai, makavykai. Labai daug lyja. Smarkios liûtys. Visur daug sugedusio, pajuodusio ðieno. Liepos 25 d. pats grikiø þydëjimas. Javapjûtës pradþia tik rugpjûèio 9 d., vëluoja 2 savaites, kartu ir ðienapjûtë, ir javapjûtë. Lyneþeryje pradeda skleistis siauralapio gencijono þiedai. Rugpjûtis, kaip turi bûti, ðiltas, saulëtas, gandriukai suka pirmuosius savo gyvenime ratus, bet rugpjûèio 20 d. Liðkiavoje ledø kruða. Ledai didesni uþ þirnius, jø daug. Merkinëje liûtis kaip reikiant didþiulës iðgrauþos, apsemti rûsiai, keli nulauþti medþiai. Panaroje nuo þaibo kyla gaisrai. Pasirodo þalvarniai jau rudeninë migracija. Niekas neþino, kodël nedygsta baravykai, nes visos sàlygos yra... O prasideda baravykø banga tiktai paskutinæ vasaros dienà rugpjûèio 31 àjà. Pirmiausia jie dygsta eglynuose. Dar þydi grikiai, jø brendimà stabdo lietûs. Rugsëjo 10 d. pirmoji rudeninë ðalna. Baravykø banga baigësi rugsëjo 16 d. Þemës drebëjimo rugsëjo 21 d. Liðkiava tarsi nejuto, Merkinës mokykloje nuo spintos nukrito plakatai. Prisirpo putinø uogos, jø ðiemet daug. O ðermukðniø nëra. Spalio 2 d. plûstelëjo á pietus traukianèios þàsys, o 18 d. Marcinkonis pasiekë pirmasis svirbeliø pulkas besiartinanèios þiemos þenklas. Spalio 26 d. viena ið paskutiniøjø auksinio rudens dienø, vëliau prasideda darganos. Ðiemet daug þaliuokiø, jas renka iki pat pirmojo sniego. Lapkrièio 19 d. baisi vëtra prilauþë daug medþiø. Uþ 3 dienø uþvertë sniegu apie 18 cm, bet lapkrièio pabaigoje lietus. Ir gruodis be sniego. Tai vienur, tai kitur þmonës miðkuose randa paskutiniø pavandenijusiø voveraièiø, likusiø ið rudens ir dar nesupuvusiø. Þurnalistams proga sukurti sensacijà ir pasamprotauti apie klimato atðilimà. Gruodis labai ðiltas, pavasariðkai klykauja þaliosios meletos, Kalëdos be sniego ir tik Naujiesiems ðiek tiek pasninga. Gamtos ratas apsisuko ir vël prasideda ið naujo. Eugenijus DROBELIS, Henrikas GUDAVIÈIUS, Mindaugas LAPELË Sausio 4 oji, Parko darbuotojø iðkyla prie Povilnio eþerëlio, ðlapios snaigës krinta á ðaltà eþero vandená, miðkas þiemiðkai ramus. Einame þemyn, ten, kur bëga Povilnio upelis. Upelio dugnu eina baltas bebrø takas, matyti, kad jie èia ðeimininkauja, greit ásitikinom, jog gana plaèiai. Kai reikia pereiti nuo kranto iki kranto pagal bebrø uþtvankà, suskaièiuojame 237 metrus, vanduo pakeltas pusæ metro. O tvenkinio pakraðtyje dar yra niekaip nepaaiðkinama elipsinë poros metrø ilgio uþtvankëlë. Tuoj ir pagalvoji, gal bebras geriau þino, kur yra paslaptingoji Povilnio lobiø skrynia. Ar tik nebuvo tai pati ilgiausia bebrø uþtvanka Dzûkijos nacionaliniame parke? Romas NORKÛNAS, Mindaugo LAPELËS nuotrauka

3 Anksciau ir medzis buvo drûtas Pasakoja Marija LUKÐIENË PAGAÈIAUSKAITË ið Kapiniðkiø kaimo...ca pircis, nekûrinam, raikia taisyc, dûminë, graþi. Anksciau akmenø sukraudavo, padaro tokiø kap krosná ir kûrina. Biðká inkaicytø akmenø prideda nekocion ir taip prausiamës. Ca dar vyro tëvai statë, jau neþinau, kiek joj metø stovi palei Skroblø. Svirnas irgi senas, senas, seno èëso, dar vyro mamos tëvo ðitas svirnas. Jis labai labai senas, ilgai laikos, anksciau ir medzis buvo drûtas. Dartës grybaunu, kad jau nër grybø, vëlu, zelionkos cik. Zelionkas tai að tep darau, dar va pra- 3 plausiu an upelës su kaðiku ir tadu pamerksu, indësu druskos dar kiek, geriau iðaina ðitoj druska ið zelionkos. Taduj iðverdu, nusunkiu, ðaltu vandeniu iðplaunu ir vël indedu jau puodan juos iðvirus, vël nusunkiu, perplaunu ir tadu su marinatu verdu, pipirø, lapeliø indedu, druskos, biðká acto ir verdu. Paverdu, jau su tuoj sudedu in iðkaicytus sloikus. Turim ir padþiovytø grybø, makavykø turim, juos irgi virëm. Sveikatos nelabai yra, að po insulto, laikom cik arklá ir karvá, parðø neturim, tai bulbiø maþai ir reikia. Usnabalëje, netoli Sarkajiedø Pasakoja Ona KLEPONYTË, gim m. Levûnø kaime, gyvena Ricieliuose Cia Usnabalë, o ty buvo taip, mûs kaiman vienas þmogus samdësi bernø, ir kaip senais laikais duodavo iðmaldas ir cia va, á Sarkajiedø kaimø reikëjo atneðt. Tai pirmø Velykø dzienø tas ðeimininkas parvaþiavo ið baþnyèios, sukrovë jau tø iðmaldø ir papraðë bernø, kad jau tu nuneðk, tai da tais laikais ádëdavo pusbonkutá jau tam ubagui. Tai jis ëjo, tas bernas, daëjo ðitø kloná, saulutë ðvieèia, ty buvo tokia didelë aglë, nu mislina, að tam ubagui neðiu da tø pusbonkutá, tai jis nuëjo tan klonin, atsisëdo, atsiriðo tø maiðelá, persiþegnojo, papietavo, ásigërë ir uþvalgë, ir primigo, ir pareina namo. Jau gaspado- Virvë ið liepos plauðø Uþraðë Romas NORKÛNAS, 2004 m., spalis rius klausia ar nuneðei? Nuneðiau. Atidavei? Atidaviau....Tas ðeimininkas sapnuoja savo tëvus, savo sûnelá, sako, kas metai davei, o tokios iðmaldos nedavei, kap ðitais metais... O matai, tas bernas, kas liko, pamovë an ðakutës tan klonin, sako, rytoj ataisiu, dabaigsiu. Nu ir ðeiminykas sako tam bernui, bûk geras, pasakyk, kam atidavei, kodë man toks sapnas. Tas nenori sakyt. Bûk geras, sako ðeiminykas, pasakyk, að tau da uþmokësiu. Nu, ir sako bernas, susigundziau an to pusbonkucio, iðgëriau, pavalgiau Usnabalën ir parëjau, o kas liko da, sako, ir pakoriau an ðakutës. Uþraðë Henrikas GUDAVIÈIUS Usnabalë - tai gamtos paminklu paskelbta 30 m gylio Sarkajiedø dauba, kurios dugnas yra tik 105,4 m virð jûros lygio. Liepos karna lupasi geguþæ, birþelá, liepà ir kartais þiemà, kai bûna labai ðalta. Þiemà ar kitu metø laiku galima liepos pagalá ðutintá ant ugnies arba verdanèiame vandenyje ir tada lupti karnà. Iðkirtus nestorà medá, padaromi áplëðimai ir karna lupama palaipsniui iðilgai pagalio. Gaunasi kelios karnos iðkart. Ið jø galima pinti vyþas, nagines, dëþutes ir krepðelius. Liepkaulá naudodavo pasiðvietimui, tinka ðaukðtams droþti. Kad gautum liepos plauðø, reikia karnà pamerkti á vandená, tekanèiame ðaltinio vandenyje ji ámirksta per mënesá, stovinèiame vasaros ðiltame vandenyje per tris savaites. Visos brazdos suskyla á plokðèias pailgas skilteles, pluoðtà lengva atskirti vienà nuo kito. Ið tokiø plauðeliø anksèiau darydavo sietus. Stovelius jiems austi visai neseniai turëjo Jonas Stasiulionis ir Juozas Miðkinis. Abu jie moka ir virves vyti, jas darëme ir ið lininio ðpagato, galima panèius, galima botagus ar kità virvæ. Pabandþius susukti liepos plauðelá, gavosi geras suktas ðniûras, sudëjus du jau ir vyta virvutë, pridedi treèià ir jau tvirtas ðniûras botagui. Galima ir storesnæ virvæ nuvyti. Jonas Stasiulionis prisiminë, kad ið liepos plauðø nupinti panèiai arkliams buvo labai tvirti. Plauðas bûna platus, virð centimetro ploèio, bet drëgnas labai gerai susisuka, tam naudojami mediniai krûkeliai. Plauðelius galima sujungti ir vyti virvæ kokio nori ilgio. Virvë ið liepos plauðø yra tvirtesnë uþ pakulinæ, bet ne tokia daili, kaip lininë. Standi, elastingumo nepraranda ir iðdþiûvusi, o svarbiausia, kad galima pasidaryti paèiam. Romas NORKÛNAS, 2004 m., Musteika Musteikiðkis Jonas Stasiulionis, 2004 m. Romo NORKÛNO nuotrauka

4 4 Þuvys Dzûkijos nacionaliniame parke Smëlingà Dainavos lygumà tarsi kraujagyslës vagoja upiø slëniai. Kadangi vyrauja vandeniui laidûs smëliai, didelë krituliø dalis ásisunkia á dirvoþemá, o upes daugiausia maitina gruntinio vandens gausûs ðaltiniai. Dël ðiø savybiø daugelio upiø ir upeliø vanduo yra ðaltas ir ðvarus, o vandens lygis vasarà nukrenta maþiau nei kituose Lietuvos kraðtuose. Upiø ir upeliø per Dzûkijos nacionaliná parkà teka net 36, o bendras ilgis yra apie 300 km. Ið Rûdninkø ir Gudø giriø á didþiausià Lietuvos upæ Nemunà savo sraunius vandenis atplukdo Merkys. Nuostabios savo groþiu, vaizdingais slëniais ir vandens skaidrumu yra ðaltavandenës parko upës: Ûla, Grûda, Skroblus, Strauja. Net 48 eþerai ir eþerëliai, kuriø bendras plotas tesiekia 232 ha, daugiausiai yra iðsibarstæ puðynuose pavieniui, o gausiau susitelkæ tik Merkinës ir Lizdø apylinkëse. Daugelis jau gerokai uþþëlæ ir sunkiai prieinami, taèiau saviti ir ádomûs. Vandenø pakrantëse telkiasi visa Dzûkijos ðilø gyvybës ávairovë, taèiau ne maþiau ádomus ir savitas gyvenimas verda nuo mûsø akiø paslëptose eþerø gelmëse ar upiø sraunumose, priglobia þuvis ir kitus vandens gyvûnus. Vienos þuvø rûðys mëgsta ðaltesnius vandenis, gilias vietas, kitos gyvena ðiltavandeniuose eþeruose, augalais uþþëlusiose sekliose álankose, o upinës þuvys prisitaikë gyventi srauniuose upeliuose. Dzûkijos nacionalinio parko eþeruose ir upëse gyvena 32 þuvø ir 1 apskritaþiomeniø rûðis (maþoji nëgë). Eþeruose daþniausiai vyrauja áprastinës þuvø rûðys: lydeka, kuoja, karðis, eðerys, lynas. Upiø þuvø ávairovë yra þymiai turtingesnë. Didelëse upëse daþniausiai vyrauja karpinës þuvø rûðys, taèiau maþesnëse upëse ir upeliuose dominuoja ðaltavandeniø sraunumø (reofilinës) þuvø rûðys: upëtakiai, kirðliai, rainës, kûjagalviai. Dël Kauno HE uþtvankos ir kitø prieþasèiø Parko upëse iðnyko 3 þuvø rûðys sturys, laðiða, ðlakis, nebesutinkami ir skersnukiai, vijûnai. Daugelis esanèiø Parke gilesniø ir dar neuþaugusiø eþerø yra priskiriami eþerams, turtingiems maisto medþiagø (eutrofiniams): Lizdø, Gilðës, Kuleinio, Versminio, Glyno, Eðerinio, Pakelinio Lydeka. Sauliaus KIRVELOS nuotrauka ir kai kuriø kitø. Juose veisiasi visiems gerai þinomos þuvø rûðys lydekos, kuojos, eðeriai, aukðlës, vidutiniðkai paplitæ karðiai, raudës ir lynai. Seklûs ir uþaugantys Dumblio, Netiesëlio, Pakampio, Balaeþerio ir panaðûs á juos eþerai pasiþymi maisto medþiagø pertekliumi (hipertrofiniai eþerai). Gausia ir ádomia ichtiofauna iðsiskiria pratakûs Giluiðio, Netiesio ir Dumblio eþerai, á kuriuos Kempës upeliu ið Nemuno atplaukia ir upinës þuvø rûðys salaèiai, meknës. Sutinkamos ir introdukuotos þuvø rûðys karpiai Versminio ir Lizdø eþeruose, sidabriniai karosai Bakanauskø eþere. Giliame Gilðës eþere nuo seno dar iðliko ðamai. Maþuose miðko ir pelkiø eþerëliuose, neturtinguose maisto medþiagø (distrofiniuose), kaip kad Povilnio, Bakanauskø, prisitaikë gyventi nereiklios ekologinëms sàlygoms þuvø rûðys: kuojos, paprastieji karosai, trispyglës dyglës. Kituose panaðiuose eþerëliuose aptinkami tik auksiniai karosai ar eðeriai. Ið viso eþeruose aptinkama iki 20 rûðiø þuvø. Produktyviausi eþerai yra Mekðrinis, Giluiðis ir Versminis, juose þuvø biomasë yra didþiausia, 17,9-12,5 kg/ha, likusiuose eþeruose þuvø biomasë nesiekia 10 kg/ha ribos. Didþiausias þuvø gausumas nustatytas Mekðrinio eþere 453 individø/ha, vidutiniðkai þuvø buvo randama Netiesio ir Giluiðio eþeruose apie 250 individø/ha. Parko upëse aptinkamos 32 þuvø ir apskritaþiomeniø rûðys, priklausanèios 11 ðeimø. Rûðiø ávairove ypaè pasiþymi didþiosios upës Nemunas ir Merkys. Iki Kauno HE uþtvankos pastatymo Nemuno vidurupyje vyravo sraunumoms prieraiðiø ir praeiviø þuvø rûðys upëtakis, kirðlys, þiobris, skersnukis, salatis, laðiða, ðlakys, ðapalas, ûsorius. Tada þiobrio ir ûsoriaus bendri laimikiai siekë 67,4% visø þuvø biomasës, o ðiuo metu beveik tokià paèià dalá sudaro kuoja ir karðis 69,5%. Nemuno vidurupyje uþregistruotos 29 þuvø rûðys, taèiau bendrijose daþniausiai aptinkama rûðiø. Gausiai yra paplitusios kuojos, ðapalai, strepeèiai, paprastosios ir srovinës aukðlës, eðeriai, meknës, gruþliai, plakiai, karðiai. Nemuno vidurupis garsus ûsoriais ir salaèiais, ties Merkine neretai sugaunami net iki kg sveriantys ðamai. Pastaruoju metu prisiveisë ir tvenkininiø þuvø dideliø karpiø, sidabriniø karosø. Á Parkà patenka tik Merkio þemupys, taèiau ir èia, akmenuotose sraunumose nardo aukðtupiui bûdingos þuvys upëtakiai, kirðliai, rainës, gruþliai, ðlyþiai, srovinës aukðlës. Didesnëse ir smarkesnëse rëvose kartais ásikuria net ûsoriai. Kur tëkmë lëtesnë, aptinkamos kuojos, meknës, salaèiai ir netipiðkos upinës þuvys karðiai, plakiai, karpiai, pûgþliai. Merkyje ið viso yra uþregistruotos 26 rûðiø þuvys, taèiau nuolatos vienoje vietoje gyvenanèiø daþniausiai pasitaiko 5-11 rûðiø. Parke gausu maþø ðaltavandeniø upokðniø. Juose gyvena tik Kirðlys. Sauliaus KIRVELOS nuotrauka

5 visuose Lietuvos vandenyse paplitusi trispyglë dyglë ir kelios ðaltam, ðvariam vandeniui pirmenybæ teikianèiø þuvø ir nëgiø rûðys maþoji nëgë, margasis upëtakis, kûjagalvis, vëgëlë, rainë, gruþlys, ðliþys. Retos ir saugomos rûðys Dzûkijos nacionalinio parko vandenyse gali bûti aptinkama iki 15 retø ir globojamø þuvø ir nëgiø rûðiø, saugomø Lietuvoje ir kitose Europos Sàjungos ðalyse. Stambesnës saugomos rûðys ûsorius, salatis, þiobris, ðamas, vëgëlë gyvena Nemune, reèiau Merkio þemupyje. Saulaþuvës laikosi Nemune, Pakampio ir Versminio eþeruose, srovinës aukðlës, kartuolës, kirtikliai Nemune ir intakuose. Sraunumø þuvys upëtakiai, kirðliai, paprastieji kûjagalviai ir maþosios nëgës labiau paplitusios Merkyje, Ûloje, Grûdoje ir maþesniuose intakuose. Istoriniai duomenys rodo, kad anksèiau Nemuno vidurupyje ir Merkyje nerðdavo sturiai, senieji panemunës þvejai dar mena rudeniná laðiðø ir ðlakiø traukimà. Gausu upëse buvo ir skersnukiø, þiobriø, vijûnø. Dabar sturys, laðiða, skersnukis ir vijûnas yra átraukti á Lietuvos raudonàjà knygà. Ið Kauno mariø dar atplaukia pavieniai þiobriai, pastaruoju metu á Merkio upæ bei kai kuriuos intakus pradëti leisti ðlakiø jaunikliai. Per Nacionaliná parkà tekantis Nemunas, Merkys, Ûla, Grûda ir Skrob- lus bus paskelbti ir Natura 2000 teritorijomis, kad bûtø iðsaugotos Europos 5 mastu retos ir nykstanèios þuvø ir nëgiø rûðys maþoji nëgë, salatis, paprastasis kûjagalvis ir kartuolë. Daugelis þvejø mëgëjø mëgsta Merká ir kitas jo baseino upes dël nuostabiø þuvø kirðliø ir upëtakiø gausos. Jø iðtekliø apsaugai buvo ásteigtas Merkio ichtiologinis draustinis, á kurá patenka ne tik Merkys, bet ir jo pagrindiniai intakai Parko teritorijoje. Þvejoti ðiose bei kitose Parko upëse ar eþeruose, iðskyrus rezervatø vandens telkinius, galima su Marcinkoniø ir Merkinës lankytojø centruose platinamais leidimais. Vytautas KESMINAS Nacionaliniai þvejybos ypatumai Nemunas didþiausia Lietuvos upë. Ilgis 937 km, baseino plotas km 2 (ið jø km 2 Lietuvoje). Prasideda Baltarusijoje 45 km á pietus nuo Minsko; áteka á Kurðiø marias... Tokie sausi enciklopediniai duomenys. Jie gal ir tenkintø þmogø, niekada nebuvusá prie Nemuno, nesigërëjusá jo potvyniais ir atoslûgiais, nesiþavëjusá didingomis lytimis pavasará, nesipiktinusá didþiulëmis tepalø dëmëmis jo sruviø vandenø pavirðiuje, nepalydëjusá saulëlydþiø ir nesutikusá saulëtekiø su meðkere rankoje... Daugumos merkiniðkiø gyvenimas neatsiejamas nuo Nemuno. Prie jo prabëga jø þiemos ir vasaros. Jau ankstyvà pavasará pradeda kibti vëgëlës. Visos pakrantës nustatomos dugninëmis meðkerëmis. Vienas þvejys gali pastatyti 3 meðkeres. Ant kiekvienos ið jø turi bûti ne daugiau, kaip po 2 kabliukus. Po vëgëliø prasideda kuojø ir karðiø kibimas. Per dienà galima pagauti apie 5 kg. Tokia dienos pagavimo norma nustatyta gamtosaugininkø, bet, koks þvejys savu noru atsisakys laimikio, kai þuvis eina tiesiai á rankas. Kuojas pakeièia karpiai. Jau balandþio mënesá þvejams prasideda nemigo naktys. Azartiðkiausi persikelia gyventi á Nemuno pakrantes. Labai svarbu kuo anksèiau nukakti prie upës ir uþsiimti þuvingiausià vietà. Ir ne tik uþsiimti, bet ir iðsaugoti, nes konkurencija be galo didelë. Suvaþiuoja þvejai ið Druskininkø, Alytaus, Vilniaus... Sakysite, kaip darbas, buitis? Anokia èia bëda. Pasodini á savo vietà draugà, giminaitá ar kaimynà (svarbu, kad tik bûtø dràsus ir principingas þmogus: nesileistø konkurentø ábauginamas ar buteliuku paperkamas) ir brauki ramus tvarkyti savo reikalø. Karpiø þvejyba didelës kantrybës, stiprios valios ir nemaþø piniginiø iðlaidø reikalaujantis malonumas. Brangios meðkerës, kabliukai, karpiniai paðarai... Niekada nesi garantuotas, ar pagausi, o jei ir pagausi, tai kada ta laimë aplankys. Ir kuriasi þvejai Nemuno pakrantëse, kantriai laukia savo valandos. Bet nesiskundþia. Ilgas laukimo valandas uþpildo nuostabûs saulëlydþiai ir saulëtekiai, anèiø krykðtavimas, (èia jos moko savo maþylius plaukioti), tø laukiamø karpiø ðuoliai ið vandens. Kur daugiau tokià groþybæ bepamatysi? Ir pagaliau laimikis. Galima pagauti 8-9 kg graþuolá, nors daþniausias laimikis 4-5 kg karpiai. Ði þuvis kimba iki rugpjûèio mënesio. Nusekus Nemunui, sraunumose prasideda ðapalø medþioklë. Tada iðmuða sunkios valandos þiogams. Kiekvienas Merkinës þvejys pasakys, kad þiogas mëgstamiausias ðios þuvies masalas. Vasarà nuo Nemuno dugno pajuda didþiausios þuvys ðamai. Tada Nemuno tiltas ties Merkine tampa labiausiai lankomu objektu. Nuo ankstyvo ryto iki vëlyvo vakaro tilto turëklus apgula þvejai. Èia jie ðnekuèiuojasi, uþkandþiauja, dalijasi áspûdþiais su kiekvienu praeiviu (visi jauèia pareigà pakalbinti þvejà, papasakoti apie savo nuotykius, pasigirti), jaukinasi þuvá. Laimikiai bûna áspûdingi. Rudená spiningais gaudomos lydekos, salaèiai, muselinëmis meðkerëmis ðapalai, strepeèiai. Þiemà ant Nemuno ledo laikà leidþia poledinës þûklës mëgëjai. Kimba kuojos, reèiau karðiai. Norint geriau paþinti Nemunà, reikia já jausti, bûti jo dalimi. Mylëti ðià reto groþio ir dosnumo upæ, rûpintis jos iðtekliø palaikymu ir iðsaugojimu. Kæstutis VERSECKAS Mindaugo LAPELËS nuotraukoje: Merkiniðkis Jonas Verseckas su 25 kg ðamu, sugautu 2004 m. vasarà m. Kæstutis Èaplikas Merkinëje nuo tilto pagavo 42 kg 194 cm ðamà, o druskininkiðkiai ten pat iðtraukë 54 kg didþuvæ. Didþiausias Merkinës þvejo Algio Kerðio laimikis - 42 kg 198 cm ðamas, 180 cm þuvis pakliuvo ir Vitui Kvaraciejui ið Jonioniø. Nemune ties Smalininkais 1938 m. rudená suþvejotas 78 kg ðamas.

6 6 Jaunimo vakaras Zervynose Vienà dienà atëjusi á mokyklà nustebau, kad ant mokyklos iðorinës sienos pakabintas didelis baltas plakatas, iðraðytas pamargintomis raidëmis. Vaikai, bûriu sustojæ, skaito. Kokia gi èia dabar naujiena? svarstau. Priëjusi arèiau pamaèiau, kad tai graþus, meniðkas kvietimas. Pasirodo, Zervynø kaimo jaunimas Svirnelio kluone organizuoja jaunimo vakarà ir kvieèia Manèiagirës kaimo jaunimà apsilankyti. Kartu su visais á tà vakarà pradëjau ruoðtis ir að. Ne taip lengva buvo tuo laiku iðsilyginti drabuþius. Lygintuvus (tada vadino prosais ) ne visi kaime turëjo. Turëjo tik tos ðeimos, kur buvo merginø. Kiti skolindavosi ið kaimynø. Dzigai já turëjo. Ðeimininkë pridëjo þarijø ir liepë man kieme ilgai pûsti á gale esanèià skylæ, kad þarijos gerai ákaitintø proso dugnà, arba siûbuoti já ir ðitaip sudaryti vëjà. Að turëjau klostuotà sijonëlá, labai norëjau juo pasipuoðti, o kiekvienà klostelæ su þarijiniu lygintuvu iðlyginti ne taip jau lengva. Vargau gerà valandà. Iðëjo tokie klosèiø kampai, kad ðeimininkas juokësi: uodas galvà gali nusikirsti. Susirinkom visi ant kalnelio prie kapinaièiø. Merginos atrodë puikiai: visos su ðviesiom palaidinukëm ir sijonëliais, graþiai susiðukavusios, susipynusios kasas. Smagiu bûriu patraukëm á Zervynas. Kluonas, kuriame turëjo vykti jaunimo vakaras, stovëjo netoli Ûlos, slënyje, prie aukðto upës skardþio. Jis buvo labai didelis, su dvejom plaèiom durim, pro kurias lengvai galëjo ávaþiuoti didþiausias veþimas. Buvo pastatytas ið dideliø apvaliø ràstø, dengtas ðiaudais. Vakaro organizatoriai kluono vidø taip graþiai iðpuoðë, kad atrodë, jog tai jaukiausia þiûrovø salë. Visos sienos buvo nukabinëtos graþiais parinktiniais divonais, matyt, suskolintais ið viso kaimo. Net spalvas pavyko suderinti: viena siena papuoðta þaliai, kita rusvai ir t.t. Didelë scena sukalta ið lentø, su plaèiais uþkulisiais ið abiejø pusiø. Uþdanga taip pat ið graþiai austø divonø Vakaro organizatoriai surinko ið mûsø pinigus. Kiekvieno kaimo jaunimui buvo skirtos sëdimos vietos. Mes sëdëjome treèioje eilëje arti scenos. Dþiaugëmës, kad gerai viskà matysime. Að stebëjausi, tiek daug susirinko jaunimo! Pilnas didþiulis kluonas ið aplinkiniø kaimø: Þiûrø, Manèiagirës, Pauosupës, Kaðëtø, Lyneþerio Viskas vyko kaip tikrame spektaklyje. Pirmiausia trys skambuèiai pasiruoðimui. Po to pritemdyta ðviesa fanaruose jø visur prikabinëta, matyt, kad ið viso kaimo surinkti. Ryðkiai apðviesta liko tik scena. Dar nespëjus prasidëti vaidinimui, plaèiai atsidarë kluono durø abi pusës ir suëjo didelis bûrys partizanø. Tame bûryje nei Graþuolio, nei Vlado, nei kitø mano paþástamø nebuvo. Jie visu bûriu sustojo netoli scenos, o vienas, uþlipæs á scenà, pareikalavo leidimo. (Tada ruoðiant bet koká renginá reikëjo partizanø tikrosios kaimo valdþios leidimo.) Kà aiðkinosi vakaro organizatoriai su partizanais, að negirdëjau. Tik ið veidø iðraiðkos matësi, kad kalba rimta. Staiga kaþkas kraupiu balsu suriko: - Ruskiai! Partizanai metësi pro kluono duris á laukà. Pasigirdo ðûviai, netrukus jie virto kryþmine ugnimi. Vienoje pusëje uþ kluono buvo rusai, kitoje partizanai. Kulkos zvimbë tiesiai mums pro ausis. Visi kritom ant grindø ir per atviras duris pradëjom ðliauþti Ûlos link. Kaþkas garsiai ðaukë: - Atsargiai! Kluonas pilnas þmoniø! Jis vis kartojo tuos þodþius lietuviø ir rusø kalbomis, bet ðaudymas nesiliovë. Tiems, kuriø vietos arèiau durø, buvo geriau jie greièiau pateko á kiemà. Mums, kadangi sëdëjom prie scenos, reikëjo perðliauþti visà kluonà. O kulkos taip zvimbia, kad, atrodo, tuoj tuoj tave kliudys. O jeigu ims pilti padegamosiomis kulkomis ir kluonas uþsidegs?! Kai iððliauþëm á kiemà, nesigirdëjo tokio ðaiþaus kulkø zvimbimo, todël atrodë ne taip baisu. Ðliauþëm skardþiu, dar nespëjusiu iðdþiûti po pavasarinio polaidþio, Ûlos link. Ðaudymas vis tæsësi. Staiga iðgirdau verksmingà moteriðkà balsà. - Oi Dzievuliau, kojalë! Dzievuliau, kojalë! rëkë moteris kaþkur toli nuo mûsø. Matyt, kaþkà suþeidë. Kai ðiek tiek aprimo didysis ðaudymas, pamatëm, kad esam ið visø pusiø apsupti ginkluotø rusø kareiviø. Elena KOCHANSKAITË GARNEVIÈIENË Gegutë pamelavo. Ið knygos: Dainavos apygardos partizanø takais, Vilnius, Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1997 m. Dzûkijos nacionalinio parko lankytojai Kiekvienais metais mûsø Parkà aplanko vis didesnis bûrys turistø metais Parke sveèiavosi lankytojai. Praeità vasarà ypaè daug keliautojø plukdë mûsø graþioji Ûla (praplaukë 8720 turistø). Bet ar ji iðliks graþi, kiekvienà vasarà priversta plukdyti vis didesná turistø srautà? Marcinkoniø lankytojø centre apsilankë 5174 keliautojai 1373 ið uþsienio ðaliø ir 3774 ið Lietuvos. Á Merkinës lankytojø centrà uþsuko 6565 turistai 662 ið uþsienio ðaliø ir 5903 ið Lietuvos. Sveèiø geografija labai plati nuo Islandijos iki tekanèios saulës ðalies Japonijos ir Tasmanijos, bet daugiausia Lenkijos, Vokietijos, Austrijos ir Ðvedijos turistø. Ið viso organizavome 159 ekskursijas, Marcinkoniø etnografijos muziejø aplankë 3398 turistai. Lina ÈERNIAUSKIENË Giedriaus VALENTUKEVIÈIAUS nuotraukoje: Metø lankytoja Marcinkonyse prie Ëglio sveèiø namø

7 Mano pasaulis prie Nemuno ir Merkio Su Nemunu Pateka saulë. Su Nemunu Leidþias toli. Prie Nemuno Mano pasaulis, Prie Nemuno Mano ðalis. Paulius Ðirvys Upë didelis, natûralus tekanèio vandens kanalas. Taip paraðyta þodyne. O kokia upës reikðmë mûsø ðirdþiø þodynuose? Ar upë brangi? Ar ðventa? O gal vertëtø klausti ar vis dar brangi? Ar dar ðventa?.. Mûsø ðirdþiø þodynai modernûs (ir, rodos, jau pernelyg ðiuolaikiðki). Ai, buvo ta upë kaþkada, kaþkokia O mes didþiuojamës iðpoðkindami graþi upë, nors ið tiesø jokio groþio në nematome juk nei laiko, nei noro Svarbu, kad naujas tiltas per upæ nutiestas, kad yra kur ðiukðlæ numesti Kà pasakytø mûsø protëviai, sugráþæ ne prie tyro vandens, laimës ðaltinio, stiprybës tëkmës, o prie vangiai á prieká besistumianèio kanalo, kuriame ir þuvys gyvent nebenori Kodël dar prieð ðimtmetá þmonës gerbë ir mylëjo upes? Kodël jos buvo ðventos? Kodël nurijæs gurkðná upës vandens sergantysis pasveikdavo? Kodël iðsimaudþiusiam upëje bûdavo atleidþiamos visos kaltës? Lietuviai þinojo, kas yra upë, kaip þinojo, kas yra Lietuva Man upë brangi. Myliu Lietuvos gamtà ir neásivaizduoju jos be Nemuno upiø tëvo sutinkanèio ir á tolimà kelià iðlydinèio ðitiek dukrø ir sûnø upiø, upeliûkðèiø Dar maþa maþutë pamaèiau Nemunà. Di- Gairininko laivelis atplaukia ið Gudeliø, 1955 m. Nuotrauka ið Algimanto JANAVIÈIAUS albumo delá ir didingà. Nemunas mano ðirdyje visada bus didelis. Merkys mano kaimynas. Daþnai nusiðypsau já prisiminusi Kiekvienà pavasará, upei patvinus, ið tolo stebiu platøjá Merká, jo vandená gerianèià þolæ ant ðlaito, þvarbaus vëjo veliamas upës bangas Þodþiø nereikia. Uþtenka mano ðirdies dþiaugsmo dûþiø ir upës ðniokðtimo. Taip mes kalbamës Vasarà mano bièiulis Merkys mane pasitinka ramus. Merkdama kojas á lediná vandená jauèiu malonià vësà, kuri tarsi gera nuotaika persmelkia mane visà. Tuomet rami ir su ðypsena gráþtu á sodo namelá. Rudená Merkys upë motina. Taip visada sakau, kai pamatau Merká savo þydrose saujose sûpuojantá aukso lapus Tarsi lopðiuose migdantá Þiemà reèiau beatbrendu prie skubanèio upës vandens. Pusnys saugo upæ. O Merkys vis verþiasi, bëga. Turbût ne á ðiltus kraðtus Suvirpa ðirdis pamaèius snaigæ, tupianèià ant neuþðàlanèio vandens. Vienas, du, o jos jau nebëra Panërë Visais metø laikais Merkys mano draugas, mano kaimynas Mano upë Ten, kur sravus Merkys, bëgdamas tekëdamas per þalias pievas, per alksnynus, krûmuotus ðlaitus, plukdo savo tyrø vandenëlá platun Nemunëlin, yra ten aukðtas ir status kalnas, visø kalnø aukðèiausias, o ant to kalno tvirta pilis, garsi Merkinë, visø piliø tvirèiausia. 7 Trejø penkeriø metø prisiminimai ðviesûs ir graþûs. Tarsi vaikiðka pasaka vaikystëje regëtos upës stebuklingos O ðiandien upë gali bûti stebuklinga? Ar stebuklingu gali bûti tik tas, kuriame mes áþvelgiame stebuklà? Deja, dauguma þmoniø nebetiki stebuklais, jie neleidþia ir net nenori leisti jais patikëti ateities kartoms. Bet ar veltui mûsø protëviø meilë, atiduota upëms? Ar kam nors kada nors dar vaidensis tos liûdnos pavasario dienos, Kai patvinusios Nemuno lankos paplûdo geguþio gëlëm Sigitas Geda Að nenoriu, kad upës bûtø reikalingos tik tam, kad jø kadais ðventas vanduo suktø turbinas Að nenoriu, kad upës bûtø ta vieta, á kurià galima spjauti ir numesti, pilti ir iðsemti Að neverkiu, bet verkia ðirdis. Ta pati, kuri kalbëjo su Merkiu ankstyvà pavasará. Ta pati, kurios þodyne upës reikðmë neapsakoma, ji plati ir didelë. Ir, kaip mano ðirdis kiekvienà dienà nenuilsdama plaka, að trokðtu, kad kiekvienà dienà á naujus krantus verþtøsi upiø vanduo, á ateitá tekëtø brangus ir tyras vanduo Su Nemunu Pateka saulë. Linguoja lopðinë Laisva. Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka, Tai mûsø tëvynë, graþi Lietuva; Maironis Jau prieð ðimtmeèius Merkio pakrantëse apsigyveno pirmieji þmonës. Klajokliai pasirinko upæ. Ne kalnà ar pievà. Upës negali atstoti niekas. Kur mûs ðnekos atðnekëtos? Kur mûs dainos iðdainuotos? < > Ar prie Merkinës, Kur upës pynës? Ar prie Liðkiavos Akmeninës galvos, Nemuno sietuvos? Alfonsas Maldonis Vincas Krëvë Negaliu pasigirti, jog Merkinëje esu buvusi deðimtis kartø, bet keletà sykiø ant aukðto piliakalnio, kur kadaise stovëjo tvirta pilis, pabuvoti teko. Uþteko ir pirmojo karto. Nuo tada mano atmintyje iðlikusi saulës nuðviesta Merkio ir Nemuno santaka. Niekada nepamirðiu ðalia stovëjusios vokietaitës aikèiojimo. Ji liko suþavëta. Ir að tuomet stovëjau netekusi þado O ðiandien susimàstau: ar tik uþsienieèiai nevertina mûsø ðalies groþio labiau nei mes patys, lietuviai?.. Prie Nemuno Mano pasaulis Gimtoji ðalis Lietuva. Paulius Ðirvys Rasa GRAMBAITË, Varënos Ryto vid. m-kla, 10 kl. P.S. Raðinys rajoniniame konkurse Iðsaugokime Nemunà ir Merká uþëmë prizinæ vietà

8 8 Naktinis þygis prie Kazimieraièio þeminës Ðá kartà mûsø ðeðiolika þygeiviø, daugiau jaunesniø moksleiviai ið Paluknio ir Varënos. Apie sniegà nëra net ko ir galvoti, nors pats þiemos vidurys, dienomis ðilumos bûna virð 5 laipsniø ir naktys ðiltos jau kelios savaitës nuo pat gruodþio vidurio. Uþtat laukia kitokie iðbandymai: labai tamsi naktis. O vëliau mums esant jau uþ Rudnelës pradeda lynoti. Pasiklausom Grûdos upelio visai be garso bëga, uþtat Skroblus linksmai èiurlena, o koks gaivus ir geras jo vanduo. Rudnelëje þiba keli þiburiai, dailininkës Graþinos Didelytës, kurià visuomet aplankydavome þygio metu, trobo- je tamsu. Uþ kaimo tai ten, tai ðen ir prie pat þeminës po truputá paklaidþiojome: labai tamsu, o proþektoriø ðviesa vaikø rankose þaismingai bëgioja po miðkus... Dvyliktà valandà nakties esame prie þeminës, dega þvakutës, kalbame apie partizanus ir apie tai, kokie iðbandymai laukia mûsø dabartiniame pasaulyje. Kiek atvësæ traukiame tuo paèiu keliu atgalios, pusæ trijø jau esame Marcinkonyse. Þygis nebuvo labai sunkus. Dar vis po truputá lynoja, bet þvakutës prie kaimo koplytstulpio tebedega, jas atneðæ ir uþdegæ Marcinkoniø kaimo þmonës, vakare susirinkæ, èia giedojo ir meldësi. Ðalia degë naktinis lauþas, bolavo balti berþø kamienai, á dangø kilo giesmës garsai ir þaiþaravo lauþo kibirkðtys... Þygeiviø, keliaujanèiø pagerbti kovotojø uþ Laisvæ, 2005 m. sausio naktá á Kazimieraièio þeminæ prie Skroblaus upelio sàraðas: Jonas Baublys, Kazimieras Bognius, Marius Èesnulevièius, Elena Eimantytë, Marius Galinis, Rimantë Galinienë, Aleksandras Gerasimovas, Linas Giedraitis, Asta Grigaitë, Eglë Jasaitë, Vilma Karpavièiûtë, Jurgita Kodytë, Pavlikas Nikolenko, Romas Norkûnas, Jurgita Stoðkutë, Audrius Taluntis. Goðtautos ansamblio vieðnagë Musteikoje Daug metø per Velykas ir Kalëdas á Musteikos kaimà atvaþiuoja folkloro ansamblis ið Kauno technologijos universiteto Goðtauta. Einame lalauti arba kalëdojame, linksma bûna, þmonës prisimena ir uþsipraðo kitam kartui, laukia su savais pyragais, grikine babka, gauname daug laðiniø, naminës deðros, kartais pusbonkaitá. Labai graþiø giesmiø ir oracijø yra iðmokæ goðtautiðkiai. Labai graþus jaunimas, linksmas, o ir musteikiðkiai atsilygina savomis giesmëmis ir pasakojimais. Lalauninkai ið Goðtautos ansamblio Musteikoje, 2004 m. Romo NORKÛNO nuotrauka VISAIS metø laikais graþi yra dzûkø ðilø ir panemuniø gamta. Dzûkijoje dar gyvuoja senoviniai kaimai, senieji amatai ir verslai. Dzûkijos nacionalinio parko darbuotojai Jums padës suprasti svarbiausià Dainavos kraðto savybæ - etnokultûra gyva gali bûti tiktai tada, kai senolio poringei pritaria èia pat almantis ðaltinis. Dzûkijos nacionalinio parko adresas: Miðkininkø g. 62, Marcinkonys, LT , Varënos r. Tel , faksas Iðsamià informacijà apie Parkà visi sveèiai gali suþinoti lankytojø centruose: Marcinkonyse - Miðkininkø g. 61, Marcinkonys, LT , Varënos r., tel , faks ; Merkinëje - Vilniaus g. 3, Merkinë, LT , Varënos r., tel./faksas Elektroninis paðtas: dzukijanp@is.lt Interneto psl.: www. atostogos. lt/dzukijanp; ÐALCINIS Adresas: Miðkininkø g. 62, Marcinkonys, LT ,Varënos r. Redkolegija: E. DROBELIS, H. GUDAVIÈIUS, A. ÈERNIAUSKAS, O. DROBELIENË, M. LAPELË, R. NORKÛNAS Maketuotojas: V. ÈERNIAUSKAS